Neleidžiami atskaitymai (31 str.)

Šioje skiltyje pateikiama informacija, kokios vieneto patirtos sąnaudos, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, negali būti atimamos iš pajamų, t. y. turi būti priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.

Kuriais atvejais kavos aparato ir kavos (arbatos) įsigijimo išlaidas galima priskirti leidžiamiems / ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams?

KM0962
2024-08-29

Registracijos numeris KM0962

Ši informacija skelbiama:
Neleidžiami atskaitymai (31 str.)

Situacija

Komentarai

Įmonė teikia konsultacines paslaugas. Patalpose, kuriose teikiamos konsultacinės paslaugos, naudojamas kavos aparatas, t. y. kava (arbata) gali vaišintis šių paslaugų gavėjai. Tokio pobūdžio išlaidos įvertinamos nustatant konsultacinių paslaugų kainą, tačiau kaip atskira paslauga (prekė) sąskaitoje už konsultacines paslaugas neišskiriama.

Įmonės kavos (arbatos) įsigijimo kaina bei kavos aparato nusidėvėjimo, eksploatavimo bei remonto sąnaudos gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams (PMĮ 17 str.).

Įmonė įsigijo kavos aparatą. Kava nemokamai vaišinasi įmonės darbuotojai.

Kavos aparato įsigijimo išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams (PMĮ 17 str.), o kavos (arbatos, cukraus) įsigijimo išlaidos – neleidžiamiems atskaitymams (PMĮ 31 str. 1 d. 13 p.).

Įmonė įsigijo kavos aparatą. Kava (arbata) už užmokestį (monetas įmetus į kavos aparatą) vaišintis gali tiek įmonės darbuotojai, tiek klientai.

Įmonės kavos (arbatos) įsigijimo išlaidos bei kavos aparato nusidėvėjimo, eksploatavimo bei remonto sąnaudos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams (PMĮ 17 str.).

Įmonė įsigijo kavos aparatą. Kava (arbata) yra vaišinami tik reprezentacinių renginių svečiai.

Apskaičiuojant pelno mokestį, ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskiriama ne daugiau kaip 50 proc. tokių sąnaudų ir atskaitomų sąnaudų suma negali viršyti 2 proc. įmonės pajamų per mokestinį laikotarpį (viršijanti suma – neleidžiami atskaitymai) (PMĮ 22 str.).

 

Įmonė įsigijo kavos aparatą. Kava (arbata) nemokamai gali vaišintis įmonės darbuotojai. Esant reikalui, kava yra vaišinami ir reprezentacinių renginių svečiai.

Kavos aparato įsigijimo išlaidos gali būti priskiriamos leidžiamoms atskaitymams (PMĮ 17 str.).

Kavos (arbatos, cukraus) įsigijimo išlaidos:

  • darbuotojams – priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams (PMĮ 31str. 1 d. 13 p.);
  • reprezentacijai (apskaičiuojant pelno mokestį) – ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriama ne daugiau kaip 50 proc. tokių sąnaudų ir atskaitomų sąnaudų suma negali viršyti 2 proc. įmonės pajamų per mokestinį laikotarpį (viršijanti suma – neleidžiami atskaitymai) (PMĮ 22 str.);

Teises aktai

Kas yra priskiriama neleidžiamiems atskaitymams?

KM0970
2024-08-29

Registracijos numeris KM0970

Ši informacija skelbiama:
Neleidžiami atskaitymai (31 str.)

Iš pajamų negali būti atskaitoma:

  1. PVM, mokamas į biudžetą, ir pelno mokestis, nustatytas PMĮ;
  1. netesybos, į biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos už Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus;
  1. palūkanos ar kitokios išmokos už susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą;
  1. ribojamų dydžių atskaitymų dalis, viršijanti nustatytus dydžius;
  1. sąnaudos, kurios buvo įtrauktos į leidžiamus atskaitymus daugiau kaip prieš 18 mėn., tačiau faktiškai iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, gautos prekės ar suteiktos paslaugos neapmokėtos;
  1. parama, išskyrus PMĮ 28 str. nustatytus atvejus, ir dovanos, išskyrus dovanas darbuotojams;
  1. išmokos, nepagrįstos PMĮ 31 str. 2 dalyje nustatytais įrodymais, bei išmokos, neapmokestintos PMĮ 37 str. nustatyta tvarka (išmokos užsienio vienetams, nuo kurių turi būti išskaičiuojamas pelno mokestis prie pajamų šaltinio, bet tai nebuvo padaryta);
  1. vieneto padarytos žalos atlyginimas;
  1. dividendai ar kitaip paskirstytas pelnas (pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) už valdybos ar stebėtojų tarybos narių veiklą, darbuotojų naudai ar PMĮ 26 str. 2 dalyje nurodytai naudai teikti, nelaikoma paskirstytuoju pelnu);
  1. kitos nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos bei sąnaudos, nelaikomos leidžiamais atskaitymais pagal PMĮ;
  1. praėjusių mokestinių laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 18 str. (nuo 2022 metų pagal finansinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus);
  1. sąnaudos dėl turto ir įsipareigojimų, išskyrus sąnaudas dėl išvestinių finansinių priemonių, įsigytų rizikai drausti, perkainojimo, atlikto teisės aktų nustatyta tvarka;
  1. neapmokestinamosioms pajamoms tenkantys leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai;
  1. sąnaudos, susijusios su pajamomis iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, jei laivybos vieneto pasirinkimu pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos pagal PMĮ 381 str. nuostatas taikomas fiksuotas pelno mokestis;
  1. leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai, tenkantys per Lietuvos vieneto nuolatines buveines, esančias Europos ekonominės erdvės valstybėse arba valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, vykdomos veiklos pajamoms, jeigu per šias nuolatines buveines vykdomos veiklos pajamos nustatyta tvarka apmokestinamos pelno mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu tose valstybėse;
  1. sąnaudos, patirtos darant Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, įskaitant kyšius;
  2. solidarumo įnašas, sumokėtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo“ nustatyta tvarka.

Teises aktai

Ar pirkėjo, kuris laiku neatsiskaitė su žemės ūkio produkcijos pardavėju, sumokėtos palūkanos priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams?

KM0972
2018-12-04

Registracijos numeris KM0972

Ši informacija skelbiama:
Neleidžiami atskaitymai (31 str.)

Jeigu iki sutartyje numatyto termino pabaigos neatsiskaitoma, žemės ūkio produkcijos pirkėjas už laikotarpį nuo kitos dienos po šio termino pabaigos iki atsiskaitymo dienos moka jos pardavėjui sutartyje numatyto dydžio pavėluoto mokėjimo palūkanas už kiekvieną pradelstą dieną.

Šiuo atveju žemės ūkio produkcijos pardavėjo gautos komercinio kredito ir pavėluoto mokėjimo palūkanos priskiriamos jo neapmokestinamosioms pajamoms pagal PMĮ 12 str. 8 punktą, o žemės ūkio produkcijos pirkėjo sumokėtos sumos priskiriamos jo neleidžiamiems atskaitymams pagal PMĮ 31 str. 1 dalies 11 punktą.

Teises aktai

Kokios iškyla pasekmės nutraukus lizingo sutartį?

KM0976
2018-12-04

Registracijos numeris KM0976

Ši informacija skelbiama:
Neleidžiami atskaitymai (31 str.)

Lizingo gavėjo teisių ir pareigų perleidimas trečiajai šaliai, t. y., kai pirmasis lizingo gavėjas perleidžia antrajam lizingo gavėjui savo teises ir pareigas, turimas pagal turto lizingo sutartį, sudarytą su lizingo bendrove, pelno mokesčio apskaičiavimo atžvilgiu yra apmokestinamas kaip lizingo sutarties nutraukimas.

20-ajame VAS „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“ numatyta, kad nutraukus lizingo sutartį, lizingo gavėjo nuostoliai, susidarę dėl prievolės kompensuoti lizingo sutarties nutraukimo išlaidas, registruojami ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudų straipsnyje.

Pagal PMĮ 31 str. 1 d. 13 punkto nuostatas, su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos yra priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.

Pavyzdys

 

Įmonė A 2017 m. vasario mėn. pagal lizingo sutartį įsigijo turtą iš lizingo bendrovės B už 240 000 Eur, kurią pradėjo mokėti nuo 2017 m. kovo 1 d. Lizingo sutartis sudaryta 24 mėn. laikotarpiui. Įmonė A turtą lizingavo iki 2018 m. gegužės 31 d. Vėliau pagal trišalę sutartį įmonė A perleidžia savo teises ir pareigas, įgytas pagal lizingo sutartį su lizingo bendrove B, trečiajai šaliai – įmonei C, t. y. teisę naudotis lizinguojamu turtu bei pareigą toliau atsiskaityti su lizingo bendrove B.

Turto perdavimo momentu įmonės A apskaitoje lizinguojamo turto likutinė vertė sudaro 127 500 Eur, o neapmokėtoji vertė sudaro 90 000 Eur (nes apmokėta - 150 000 Eur).

Pirmasis lizingo gavėjas, t. y. įmonė A, apskaičiuoja nuostolį, kaip likusios neapmokėtos turto kainos dalies ir perduoto turto apskaičiuotos likutinės vertės skirtumą – 37 500 Eur (90 000 Eur – 127 500 Eur). Antrasis lizingo gavėjas – įmonė C, sumoka šią 37 500 Lt sumą pirmajam lizingo gavėjui – įmonei A, kaip patirto nuostolio kompensaciją už perduotą turtą.

Nutraukus lizingo sutartį, pirmojo lizingo gavėjo apskaičiuotas nuostolis, kaip likusios neapmokėtos turto kainos dalies ir perduoto turto apskaičiuotos likutinės vertės skirtumas (pavyzdyje – 37 500 Eur), leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamas, nes šios lizingo gavėjo patirtos lizingo sutarties nutraukimo kompensuotinos išlaidos nėra susijusios su pajamų uždirbimu (turtas toliau nenaudojamas lizingo gavėjo veikloje).

Tokiu atveju, kai antrasis lizingo gavėjas (įmonė B) kompensuoja pirmajam lizingo gavėjui (įmonei A) tik patirtų išlaidų sumą (pavyzdyje – 37 500 Eur) ir pelnas negaunamas - pelno mokesčio objekto nėra (rezultatas lygus nuliui).

Pažymėtina, kad pirmasis lizingo gavėjas (įmonė A) perleidžiamo turto likutinės vertės (pavyzdyje – 127 500 Eur) leidžiamiems atskaitymams nepriskiria.

Pirmojo lizingo gavėjo (įmonės A) iš įmonės C gauta kompensacija (pavyzdyje – 37 500 Eur) už lizingo bendrovei sumokėtas įmokas, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, pardavimo pajamomis nelaikoma.

Tuo atveju, jeigu nutraukus lizingo sutartį, likusios lizingo bendrovei neapmokėtos ilgalaikio materialiojo turto kainos dalies suma yra didesnė už grąžintino turto vertės sumą, tai šių sumų skirtumas, apskaičiuojant pirmojo lizingo gavėjo apmokestinamąjį pelną, yra priskiriamas apmokestinamosioms pajamoms.

Teises aktai

Kada Lietuvos vieneto išmokos užsienio vienetams, įregistruotiems ar kitaip organizuotiems tikslinėse teritorijose, priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams?

KM0979
2018-12-04

Registracijos numeris KM0979

Ši informacija skelbiama:
Neleidžiami atskaitymai (31 str.)

Lietuvos įmonės arba per nuolatinę buveinę veikiančios užsienio įmonės išmokos užsienio vienetams, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėse teritorijose, laikomos neleidžiamais atskaitymais, jei jas išmokanti Lietuvos įmonė ar nuolatinė buveinė mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nepateikia įrodymų vietos mokesčių administratoriui, kad:

  1. šios išmokos yra susijusios su jas išmokančio ir gaunančio vieneto įprastine veikla;

  1. išmokas gaunantis užsienio vienetas valdo turtą, reikalingą tokiai įprastinei veiklai vykdyti;

  1. tarp išmokos ir ekonomiškai pagrįstos ūkinės operacijos yra ryšys.

Lietuvos vieneto arba per nuolatinę buveinę veikiančio užsienio vieneto išmokos tikslinėse teritorijose įregistruotiems ar kitaip organizuotiems užsienio vienetams už materialias vertybes gali būti pripažįstamos leidžiamiems atskaitymams bendra PMĮ nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos vienetas arba nuolatinė buveinė turi šių materialių vertybių įvežimą patvirtinančius dokumentus (sąskaitas, muitinės deklaracijas ir pan.).

Teises aktai

Kokius dokumentus turi turėti Lietuvos vienetas apie išmokas užsienio vienetams, įregistruotiems ar kitaip organizuotiems tikslinėse teritorijose?

KM0980
2018-12-04

Registracijos numeris KM0980

Ši informacija skelbiama:
Neleidžiami atskaitymai (31 str.)

Įrodymus apie išmokas (išskyrus išmokas už materialas vertybes) užsienio vienetams, įregistruotiems ar kitaip organizuotiems tikslinėse teritorijose), siekiant jas priskirti leidžiamiems atskaitymams, privaloma pagrįsti tokiais dokumentais:

Kriterijus

Patvirtinantys dokumentai

Išmokos yra susijusios su jas išmokančio vieneto įprastine veikla

Išmokas išmokančio vieneto apskaitos ir finansinės atskaitomybės dokumentai, patvirtinantys, kad šios išmokos yra susijusios su jas išmokančio vieneto įprastine veikla, t. y. kad Lietuvos vieneto dėl šių išmokų faktiškai patirtos sąnaudos yra susijusios su jo įprastinės veiklos pajamų uždirbimu; nuolatinės buveinės dėl šių išmokų faktiškai patirtos sąnaudos yra susijusios su užsienio vieneto įprastinės veiklos pajamų uždirbimu per nuolatinę buveinę.

Išmokos yra susijusios su jas gaunančio užsienio vieneto įprastine veikla

 

  1. užsienio vieneto apskaitos ir / ar finansinės atskaitomybės dokumentai (dokumentų kopijos), patvirtinantys, kad dėl šių išmokų užsienio vienetas gavo įprastinės veiklos pajamų ir patyrė šioms pajamoms uždirbti reikalingų sąnaudų; arba

  1. profesinės auditorių organizacijos nario – auditoriaus parengta išvada apie tai, kad šios išmokos yra susijusios su užsienio vieneto įprastine veikla; arba

  1. užsienio valstybės mokesčių administratoriaus, atlikusio užsienio vieneto patikrinimą, raštiškas patvirtinimas, kad šios išmokos yra susijusios su užsienio vieneto įprastine veikla; arba

  1. dokumentai, patvirtinantys, kad išmokos išmokomos už prekes šių prekių gamintojui (tais atvejais, kai neturi įvežimą patvirtinančių dokumentų); arba

  1. dokumentai, patvirtinantys, kad išmokos yra susijusios su jūrų uosto ir oro uostų rinkliavomis, laivų ir lėktuvų priežiūra ar remontu, apsirūpinimu atsargomis, laivų agentavimu, draudimu, komunikacijų, teisinėmis paslaugomis arba paslaugomis, susijusiomis su keleivių aptarnavimu, ir jos išmokamos dėl to, kad išmokas išmokantis vienetas naudojasi užsienio valstybių jūrų ir oro uostais, atlikdamas tarptautinį pervežimą; arba

  1. dokumentai, patvirtinantys, kad išmokos išmokamos užsienio valstybių telekomunikacijų operatoriams už jų suteiktas tarptinklinio ryšio paslaugas išmokas išmokančiam vienetui – Lietuvos telekomunikacijų paslaugų teikėjui; arba

  1. dokumentai, patvirtinantys, kad išmokos išmokamos užsienio valstybių turizmo paslaugų teikėjams už jų suteiktas turizmo paslaugas išmokas išmokančiam vienetui ir šios paslaugos kartu su oro arba vandens transporto bilietais sudaro turizmo paslaugų paketą; arba

  1. dokumentai, patvirtinantys, kad išmokos išmokamos mugių, parodų ar suvažiavimų rengėjams už jų suteiktas paslaugas išmokas išmokančiam vienetui – mugių, parodų ar suvažiavimų dalyviui; arba

  1. dokumentai, patvirtinantys, kad išmokas išmokantis vienetas – Lietuvoje registruota kredito įstaiga išmoka palūkanas nuo lėšų sąskaitoje ar už indėlius.

Išmokas gaunantis užsienio vienetas valdo turtą, reikalingą tokiai savo įprastinei veiklai vykdyti

  1. užsienio vieneto apskaitos ir / ar finansinės atskaitomybės dokumentai (dokumentų kopijos), patvirtinantys, kad užsienio vienetas valdo turtą, reikalingą tokiai savo įprastinei veiklai vykdyti; arba

  1. profesinės auditorių organizacijos nario – auditoriaus parengta išvada, kad užsienio vienetas valdo turtą, reikalingą tokiai savo įprastinei veiklai vykdyti; arba

  1. užsienio valstybės mokesčių administratoriaus, atlikusio užsienio vieneto patikrinimą, patvirtinimas, kad užsienio vienetas valdo turtą, reikalingą tokiai savo įprastinei veiklai vykdyti; arba

  1. aukščiau 4) – 9) punktuose nurodyti dokumentai.

Išmokos yra susijusios su ekonomiškai pagrįstomis ūkinėmis operacijomis

  1. išmokas išmokančio vieneto pagrįstas raštiškas paaiškinimas, kad ūkinės operacijos, dėl kurių jam atsirado išmokų dydžio įsipareigojimų užsienio vienetui, buvo atliktos išmokas išmokančiam vienetui siekiant ekonominės naudos ir tenkinant jo verslo poreikius; arba

  1. išmokas išmokančio vieneto ir išmokas gaunančio užsienio vieneto dokumentai, patvirtinantys, kad ūkinės operacijos, dėl kurių išmokas išmokančiam vienetui atsirado išmokų dydžio įsipareigojimai užsienio vienetui, faktiškai buvo atliktos; arba

  1. išmokas išmokančio vieneto ir išmokas gaunančio užsienio vieneto dokumentai, patvirtinantys, kad išmokas išmokantis vienetas turėjo išmokų dydžio įsipareigojimų išmokas gaunančiam užsienio vienetui; arba

  1. dokumentai, patvirtinantys, kad išmokas išmokantis vienetas įvykdė savo įsipareigojimus užsienio vienetui, jeigu išmokas išmokančio vieneto apskaitos duomenimis šie įsipareigojimai įvykdyti.

Išmokas gaunančio užsienio vieneto apskaitos dokumentai, pagrindžiantys įrodymus, turi atitikti PMĮ 11 str. 6 d. reikalavimus.

Teises aktai