VMI

Aspektas

Komentarai

Kas yra „ištiestosios rankos principas“?

Tai principas, pagal kurį kontroliuojamųjų sandorių kainos, įvertinus visas reikšmingą poveikį kainai turinčias sandorio sąlygas, neturi skirtis nuo tikrosios rinkos kainos, o iš kontroliuojamųjų sandorių uždirbtas pelnas arba gautos pajamos neturi skirtis nuo iš tikrąja rinkos kaina atlikto sandorio galimo uždirbti pelno arba galimų gauti pajamų.

Ištiestosios rankos principas grindžiamas kontroliuojamojo sandorio sąlygų palyginimu su palyginamuoju sandoriu ar sandoriais.

Ir mokesčių mokėtojas, ir mokesčių administratorius, apskaičiuodamas sandorio ar ūkinės operacijos kainą, privalo laikytis ištiestosios rankos principo.

Kontroliuojamųjų sandorių kainos nustatymas apskaičiuojant pajamas ir sąnaudas

Asocijuotų asmenų sandorių tikrąją rinkos kainą apskaičiuoja:

• mokesčių mokėtojas, nustatydamas sandorio ar ūkinės operacijos kainą;

• mokesčių mokėtojas, nustatydamas, ar sandorio ar ūkinės operacijos su asocijuotu asmeniu kaina atitinką tikrąją rinkos kainą;

• mokesčių administratorius, nustatydamas, ar mokesčių mokėtojo sandorio ar ūkinės operacijos kaina atitinka tikrąją rinkos kainą.

Vienetai, apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną, pajamomis arba sąnaudomis (leidžiamais atskaitymais ir ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais) iš bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos turi pripažinti sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą.

Kaip ištiestosios rankos principą taiko mokesčių mokėtojas?

Norėdamas nustatyti ištiestosios rankos principą atitinkančią kontroliuojamojo sandorio kainą, mokesčių mokėtojas:

1. įvertina šį kontroliuojamąjį sandorį;

2. remdamasis informacija, gauta atlikus šį vertinimą, parenka tarp neasocijuotų asmenų sudarytus sandorius ar ūkines operacijas (nekontroliuojamuosius sandorius), kurie galėtų būti naudojami palyginimui su kontroliuojamaisiais sandoriais, nustatant ištiestosios rankos principą atitinkančią kainą;

3. šiuos parinktus nekontroliuojamuosius sandorius įvertina vadovaudamasis ta pačia tvarka, kaip ir kontroliuojamąjį sandorį, kuriam mokesčių mokėtojas nori nustatyti ištiestosios rankos principą atitinkančią kainą;

4. remdamasis informacija, gauta įvertinus kontroliuojamąjį sandorį ir nekontroliuojamuosius sandorius ir laikydamasis nustatytų reikalavimų, savo kontroliuojamajam sandoriui parenka ir pritaiko tinkamiausią kainodaros metodą. Pritaikius tinkamiausią kainodaros metodą, nustatoma ištiestosios rankos principą atitinkanti kaina.

Kokie kainodaros metodai gali būti taikomi?

Nustatant ištiestosios rankos principą atitinkančią kainą ir koreguojant ištiestosios rankos principo neatitinkančią kainą arba pelną, turi būti taikomas vienas iš šių kainodaros metodų (nustatant kontroliuojamųjų sandorių kainas arba pelną, galima derinti ir modifikuoti žemiau išvardytus metodus, jeigu tai leidžia pasiekti ištiestosios rankos principą atitinkantį rezultatą):

1. palyginamosios nepriklausomos kainos;

2. perpardavimo kainos;

3. „sąnaudos plius“ (rengiant kontroliuojamųjų sandorių kainodaros dokumentus už 2018 m. ir ankstesnius mokestinius laikotarpius - „kaštai plius“);

4. pelno padalijimo;

5. sandorio grynosios maržos.

Mokesčių mokėtojas turi parinkti tinkamiausią kainodaros metodą, atsižvelgdamas į sandorio ypatybes, turimų duomenų patikimumą, prielaidų ir prognozių pagrįstumą, sandorio, kuriam parenkamas kainodaros metodas, ir palyginimui atlikti naudojamų sandorių panašumo laipsnį.

Nuostatos, taikomos rengiant kontroliuojamųjų sandorių kainodaros dokumentus už 2018 m. ir ankstesnius mokestinius laikotarpius:

Kai leidžia aplinkybės, turi būti naudojamas palyginamosios nepriklausomos kainos metodas.

Jeigu palyginamosios nepriklausomos kainos metodui naudoti neužtenka duomenų arba šie duomenys yra nepakankamai patikimi, turi būti pasirinktas perpardavimo kainos metodas arba „kaštai plius“ metodas.

Tik tuo atveju, jeigu šiems metodams naudoti neužtenka duomenų arba šie duomenys yra nepakankamai patikimi, gali būti taikomas pelno padalijimo metodas arba sandorio grynosios maržos metodas.

Nuostatos, taikomos rengiant kontroliuojamųjų sandorių kainodaros dokumentus už 2019 m. ir vėlesnius mokestinius laikotarpius:

Panaikinta kainodaros metodų hierarchija – liko vienintelis reikalavimas parinkti tinkamiausią kainodaros metodą konkrečiai situacijai.

Esant vienodai patikimoms galimybėms taikyti tradicinius (palyginamosios nepriklausomos kainos, perpardavimo kainos, „sąnaudos plius“) ir pelno (pelno padalijimo, sandorio grynosios maržos) metodus, pirmenybė teikiama tradiciniams metodams.

Esant vienodoms galimybėms taikyti palyginamosios nepriklausomos kainos metodą ir kurį nors kitą metodą, pirmenybė teikiama palyginamosios nepriklausomos kainos metodui.

Kaip ištiestosios rankos principą taiko mokesčių administratorius?

Mokesčių administratorius, apskaičiuodamas ištiestosios rankos principą atitinkančią kainą, vadovaujasi tik ta informacija, kuri kontroliuojamojo sandorio atlikimo metu prieinama ir mokesčių mokėtojui.

Tačiau mokesčių administratorius gali vadovautis ir mokesčių mokėtojui neprieinama informacija, jeigu mokesčių mokėtojas mokesčių administratoriui pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją (taikoma už 2018 m. ir ankstesnius mokestinius laikotarpius).

Už 2019 m. ir vėlesnius mokestinius laikotarpius:

Mokesčių administratorius, tikrindamas kontroliuojamųjų sandorių kainos atitiktį ištiestosios rankos principui, turi naudoti mokesčio mokėtojo pateiktą ir kitą mokesčių mokėtojui prieinamą informaciją.

Atsisakyta nuostatos, leidusios tam tikrose situacijose mokesčių administratoriui naudoti mokesčių mokėtojui neprieinamą informaciją (angl. secret comparable).

Mokesčių administratorius turi teisę pareikalauti iš mokesčių mokėtojo paaiškinti pritaikyto metodo parinkimo priežastis. Mokesčių administratorius gali pritaikyti kitą, nei mokesčių mokėtojo parinktas, kainodaros metodą, jeigu įrodo, kad mokesčių mokėtojo parinktas metodas nesudaro galimybių patikimai nustatyti ištiestosios rankos principą atitinkančios kontroliuojamojo sandorio kainos pagal nustatytą tvarką.

Siekiant ištiestosios rankos principą atitinkančio rezultato, esant būtinybei, gali būti taikomi visuotinai pripažinti kiti finansinės vertės nustatymo metodai, pasirenkant su ištiestosios rankos principu suderinamas prielaidas ir rodiklius.

T. y. įtvirtinta galimybė tiek mokesčių mokėtojui, tiek ir mokesčių administratoriui naudoti kitus finansinės vertės nustatymo metodus. Tai bus galima daryti tik esant tam tikroms nustatytoms sąlygoms, laikantis įtvirtintų reikalavimų ir tinkamai tai pagrindžiant.

Kaip apmokestinamas pelnas, jeigu sandoriai tarp asocijuotų asmenų sudaromi ne rinkos kainomis?

Jei asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriuose arba ūkinėse operacijose sudaromos arba nustatomos kitokios sąlygos, negu būtų sudaromos ar nustatomos neasocijuotų asmenų tarpusavio sandoriu arba ūkine operacija, tada bet koks pelnas (pajamos), kuris, jei tokių sąlygų nebūtų, būtų priskiriamas vienam iš tų asmenų, bet dėl tokių sąlygų jam nepriskiriamas, gali būti įtraukiamas į to asmens pajamas ir atitinkamai apmokestinamas.