Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai nuo 2026 m.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI prie FM) informuoja apie priimtus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau — MAĮ) pakeitimus.

 

          1. 2025 m. birželio 17 d. MAĮ Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XV-284 (toliau — MAĮ pakeitimas 1):

          Informuojame, kad 2025 m. birželio 17 d. priimtas Lietuvos Respublikos saugumo įnašo įstatymas (toliau — SĮĮ). SĮĮ nustato draudimo įmokų apmokestinimo saugumo įnašu tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad saugumo įnašas administruojamas MAĮ nustatyta tvarka (SĮĮ 10 straipsnio 1 dalis), priimtas MAĮ 13 straipsnio pakeitimas, kuris papildomas nauju MAĮ administruojamu mokesčiu — saugumo įnašu. MAĮ pakeitimas 1 įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d.

 

          2. 2025 m. birželio 19 d. MAĮ Nr. IX-2112 2, 37-1, 38, 39, 40-1, 48, 61-2, 68, 71, 88, 100, 108, 140, 141, 148, 155, 159 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 37-2, 61-5 ir 61-6 straipsniais įstatymas Nr. XV-309 (toliau — MAĮ pakeitimas 2):

          Dėl 2 straipsnio pakeitimo:

          Informuojame, jog atliktas techninis pakeitimas, kuris užtikrins, jog priėmus teisės aktus, keičiančius ar papildančius Reglamentą (ES) Nr. 952/2013, muitų teisės aktais taip pat būtų laikomi ir šie teisės aktai, kurie galiojančiame MAĮ, kaip muitų teisės aktai, nebūtų nurodyti.

          Dėl 37¹ ir 37² straipsnių:

          MAĮ papildžius MAĮ 37² straipsniu nustatomas atvejis, kada mokesčių mokėtojui kreipusis į mokesčių administratorių su prašymu dėl būsimojo sandorio kainodaros taisyklių išankstinio suderinimo mokesčių administratoriaus priimtas sprendimas galėtų būti taikomas retrospektyviai. Konkrečiai tai apimtų dvišalius kontroliuojamųjų sandorių kainodaros klausimus (advance pricing arrangement, toliau — APA), kai atitinkami ankstesnių mokestinių metų faktai ir aplinkybės yra tokie patys, kaip ir būsimojo sandorio, ir gali būti patikrinti. Tokiu būdu užtikrinant rekomendacijos Lietuvai dėl kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu (toliau — BEPS) 14 veiksmo ataskaitos „Ginčų sprendimo mechanizmų veiksmingumo didinimas“ įgyvendinimą, nes, pagal BEPS veiksmų plano 14 veiksmo ataskaitą, turėtų būti galimybė APA taikyti retrospektyviai (angl. roll-back).

MAĮ papildžius 37² straipsniu APA bus atskirti nuo kitų įpareigojančių sprendimų priėmimo. Kainodariniais įpareigojančiais sprendimais sukonkretinama, kokią informaciją mokesčių mokėtojas turi teisę pateikti prašyme, siekiant tinkamai įvertinti faktines aplinkybes, nustatyti ilgesnį prašymo nagrinėjimo terminą – 90 dienų. APA priėmimo terminai nesiejami su kitų įpareigojančių sprendimų priėmimui nustatytais terminais. Pritarimas kainodaros politikai ir principams yra įmanomas tik kai yra tinkamai įvertintas konkretus sandoris, jo vykdymo aplinkybės, šalių funkcinė analizė ir pan. Toks tikrinimas prilygsta kontrolės procedūros vykdymo turiniui, tačiau turi būti atliekamas perspektyviniu būdu, kai mokesčių administratorius turi įvertinti ateities rizikas ir jų suvaldymui nustatyti tinkamas kritines prielaidas. Tai reikalauja daugiau pastangų ir laiko lyginant su kitais įpareigojančiais sprendimais. Mokesčių administratorius, išnagrinėjęs prašymą, galės priimti sprendimą pritarti arba nepritarti prašyme nurodytoms būsimojo sandorio kainodaros taisyklėms, taip pat priimti sprendimą pakeisti prašyme nurodytas būsimojo sandorio kainodaros taisykles, jeigu tai leistų tinkamiau atspindėti kainodarą, dėl kurios susitartų neasocijuoti asmenys. Prieš priimdamas šį sprendimą, mokesčių administratorius turės keičiamas kainodaros taisykles suderinti su mokesčių mokėtoju. Atitinkamai numatoma galimybė priimtą sprendimą pakeisti arba pratęsti.

Taip pat nustatoma įpareigojimą mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų galiojimo laikotarpiu mokesčių mokėtojui teikti centrinio mokesčių administratoriaus nustatytas metines ataskaitas, kuriose atskleidžiama, kaip laikomasi sprendimo sąlygų ir pateikiamos kritinių prielaidų galiojimo aplinkybės. Tokios ataskaitos sudarytų galimybes tinkamai įvertinti, ar mokesčių mokėtojas yra pasirinkęs vykdyti sandorį, dėl kurio kreipėsi, taip pat, ar laikosi nustatytų sąlygų, tai atliekant stebėsenos būdu be kontrolės procedūrų vykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad vykstant dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūrai, pagal Lietuvos Respublikos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymą, ribojimai, susiję su anksčiau priimto vienašalio įpareigojančio sprendimo taikymu, negalimi, t. y. Lietuvos kompetentingas asmuo — mokesčių administratorius, dalyvaudamas abipusio susitarimo procedūroje pagal šį įstatymą, privalės nagrinėti mokesčių mokėtojo apmokestinimo klausimus iš esmės (visa klausimo apimtimi), kas gali lemti ir nukrypimą nuo vienašalio įpareigojančio sprendimo, kuris buvo priimtas,  patikslinta MAĮ 37¹ straipsnio 4 dalis ir papildoma nuostatomis, kad kiti įstatymai gali nustatyti kitaip. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo patikslinama MAĮ 37¹ straipsnio 2 dalis, 3 dalies 2 punktas, 4 ir 5 dalys.

Dėl MAĮ 38 straipsnio:

Pakeitimu nustatoma, kad turės būti skelbiami šie papildomi asmens duomenys:

1) ūkininkų, kuriems taikoma kompensacinio Pridėtinės vertės mokesčio (toliau — PVM) tarifo schema, vardas ir pavardė; kodas ir šio kodo galiojimo pradžios data bei pabaigos data;

2) PVM mokėtojų, kuriems dėl kompensacinio PVM tarifo schemos buvo nustatytas specialaus apmokestinimo momentas, specialaus apmokestinimo momento nustatymo pradžios ir pabaigos datos;

3) duomenys apie juridiniams ir fiziniams asmenims suteiktus ar panaikintus leidimus steigti PVM lengvatų sandėlį: mokesčių mokėtojo vardas ir pavardė ar pavadinimas, centrinio mokesčių administratoriaus priimto sprendimo data, šio sprendimo galiojimo panaikinimo data, PVM lengvatų sandėlio adresas, PVM lengvatų sandėlio veiklos pradžios ir pabaigos datos;

4) informacija, ar mokesčių mokėtojas (fizinis ar juridinis asmuo) yra pasirinkęs taikyti smulkiojo verslo schemą Lietuvoje pagal pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, bei smulkiojo verslo schemos pradžios ir pabaigos data.

Pakeitimu panaikinama nuostata, kad duomenys apie mokėtoją skelbiami tol, kol asmuo yra PVM mokėtojas, o kai vykdoma individuali veikla, ‒ kol asmuo nutraukia individualią veiklą, ir nustatoma, kad šie duomenys skelbiami už einamuosius ir 3 praėjusius kalendorinius metus.

Dėl MAĮ 39 straipsnio:

MAĮ 39 straipsnis papildomas nauja dalimi, kad būtų užtikrinama, jog gauta informacija, kuria tarp valstybių narių apsikeista pagal Direktyvą 2011/16/ES, galėtų būti naudojama tam tikrose situacijose, dėl kurių sutariama Europos Sąjungos lygmeniu.

Taip pat numatoma, kad informaciją, kuria keičiamasi tarp valstybių narių, būtų galima naudoti ne tik mokesčiams apskaičiuoti, administruoti ir jų mokėjimui užtikrinti. Atsižvelgiant į mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo bei pinigų plovimo sąsajas, nustatoma, kad pagal Direktyvą 2011/16/ES valstybių narių perduodamą informaciją galima naudoti muitams apskaičiuoti, administruoti ir jų mokėjimui užtikrinti, taip pat kovoje su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu.

Dėl MAĮ 40¹ straipsnio:

Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios MAĮ 61⁵ straipsnis, nustatantis pareigą kriptoturto paslaugų teikėjams teikti informaciją mokesčių administratoriui, o už netinkamą šios pareigos vykdymą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau — ANK) papildomas nauju 188⁶ straipsniu, kuriame nustatyta sankcija viršija 1500 eurų, MAĮ 40¹ straipsnio 1 dalies 4 punktas papildomas nauju 188⁶ straipsniu.

Dėl MAĮ 48 straipsnio:

Ekonomikos ir bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (toliau — EBPO) 2023 metų liepos mėnesį atliko Lietuvos Respublikos teisės aktų peržiūrą, kiek tai susiję su skaidrumo ir tarptautinių privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų užtikrinimu.

Vertinimo ataskaitoje EBPO pažymėjo, kad:

a) Lietuvos Respublikos teisės aktuose įteisintos tam tikros teisės normos, kurių pagrindu kompetentingos (finansų) institucijos privalo teikti mokesčių administratoriui aktualią informaciją apie asmenų sąskaitas, turtą, veiklą, nepriklausomai nuo to, kad asmenys, apie kuriuos mokesčių administratoriui turi būti pateikta informacija, atliko tam tikrus veiksmus, kurie, esą, laikytini pakankamu pagrindu nebeteikti mokesčių administratoriui aktualios informacijos;

b) šios teisės normos nėra pakankamos, nes neapima atvejų, kai specialios asmenų grupės (tarpininkai, sąskaitų turėtojai, jų atstovai) atlieka tyčinius veiksmus, esą, sudarančius pagrindą nebeteikti aktualios informacijos apie juos mokesčių administratoriui.

MAĮ 48 straipsnyje apibrėžiamuose teisiniuose santykiuose, iš vienos pusės, dalyvauja mokesčių administratorius, kaip informacijos gavėjas, iš kitos pusės – tretieji asmenys, asmenys, apie kuriuos turi būti teikiama informacija, kiti asmenys (pavyzdžiui, trečiojo asmens informacinių sistemų specialistai). Visi šie asmenys gali vykdyti veikas, kurių tikslas – sukurti tikrai ar tariamai reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu, esą, nebereikia mokesčių administratoriui teikti aktualios informacijos. Siekiant išvengti tokių situacijų, MAĮ nustato taisykles, kurių privalo laikytis duomenis, kurie teikiami pagal MAĮ IV skyriaus III skirsnį, teikiantys subjektai, o už šių taisyklių nesilaikymą asmenims bus taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 188⁷ straipsnį.

Dėl MAĮ 61² straipsnio:

MAĮ 61² straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad tarpininkai (pvz., advokatai), turintys MAĮ 61² straipsnyje nustatytą pareigą pateikti VMI prie FM aktualią informaciją apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus, tačiau tuo pat metu turintys ir pareigą saugoti profesinę paslaptį (pvz., saugoti advokato profesinę paslaptį), įgytų teisę neperduoti VMI prie FM minėtos informacijos apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus, tačiau turėtų savo klientą informuoti apie tai, kad būtent klientui tenka pareiga pateikti VMI prie FM aktualią informaciją.

Dėl MAĮ 61⁵ straipsnio:

MAĮ nustatoma pareiga duomenis teikiantiems kriptoturto paslaugų teikėjams kaupti ir kartą per metus už praėjusius kalendorinius metus Valstybinei mokesčių inspekcijai jos nustatyta tvarka ir terminais teikti informaciją, susijusią su jo kriptoturto naudotojais, apie kuriuos turi būti pranešama.

Kadangi priimtas MAĮ pakeitimas centriniam mokesčių administratoriui paveda detalizuoti teisinius santykius dėl kriptoturto operatorių teikiamos informacijos, mokesčių administratorius iki 2025 m. lapkričio 30 d. priims įgyvendinamuosius teisės aktus.

Dėl MAĮ 61⁶ straipsnio:

Bet koks asmens duomenų tvarkymas pagal MAĮ, susijęs su Direktyva 2011/16/ES, turėtų atitikti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą.

MAĮ 61⁶ straipsnis papildomas ribojimais ir nustatoma, kad Europos Sąjungos valstybių finansų sistemas saugant nuo galimos žalos, mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimo ir kovos su sukčiavimu ir mokesčių įstatymų pažeidimų tyrimo tikslais visais atvejais bus ribojamos mokesčių mokėtojų, kaip duomenų subjektų, teisės, numatytos Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnio 1 dalies c, d, e, f punktuose, 13 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, 14 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnyje, kiek tai susiję su informacija, kuria keičiamasi su užsienio valstybių narių mokesčių administracijomis (kompetentingomis institucijomis).

Ribojimai taikomi duomenų subjektams, kurių asmens duomenis teikia asmenys, nurodyti MAĮ 61¹, 61², 61³, 61⁵ straipsniuose ir tik ta apimtimi, kuri informacija teikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Taip pat papildomai MAĮ įtvirtinta bendroji nuostata, pagal kurią užtikrinama, kad kiekviena duomenis teikianti finansų įstaiga, tarpininkas, duomenis teikiantis platformos operatorius arba duomenis teikiantis kriptoturto paslaugų teikėjas kiekvieną fizinį asmenį informuotų apie tai, kad pagal Direktyvą 2011/16/ES ir (arba) tarptautines sutartis dėl automatinių informacijos mainų bus renkama ir perduodama su juo susijusi informacija, ir kiekvienam atitinkamam fiziniam asmeniui iš anksto būtų pateikta visa informacija, kurią fizinis asmuo turi teisę gauti iš duomenų valdytojo.

Dėl MAĮ 68 straipsnio:

Atlikti redakcinio pobūdžio pakoregavimai, išbraukiant „Lietuvos Respublikos“ žodžius.

Dėl MAĮ 71 straipsnio:

Šiuo metu MAĮ nustato, kad mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas gali pasirašyti susitarimą dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti. Tačiau nebuvo nustatyta, kas nustato tokio susitarimo pasirašymo tvarką, taip pat nėra nuostatų dėl pastabų arba mokestinio ginčo nagrinėjimo procedūrų, kai yra inicijuotas tokio susitarimo pasirašymas. Atitinkamai, pašalinant šiuos neaiškumus, priimtas MAĮ 71 straipsnio pakeitimas, kuriame aiškiai nustatoma, kad susitarimas dėl mokesčio dydžio gali būti pasirašomas pagal centrinio mokesčių administratoriaus nustatytą tvarką, o taip pat nustatoma, kad kai inicijuojamas susitarimas, centrinis mokesčių administratorius arba Mokestinių ginčų komisija stabdo pastabų dėl patikrinimo akto arba mokestinio ginčo nagrinėjimą. Pastabų dėl patikrinimo akto arba mokestinio ginčo nagrinėjimas tęsiamas, jeigu nepasirašomas susitarimas. Pasirašius susitarimą, pastabų dėl patikrinimo akto arba mokestinio ginčo nagrinėjimas nutraukiamas.

Dėl MAĮ 88 straipsnio:

Šiuo metu atleidimo nuo palūkanų teisinė situacija yra tokia pati kaip ir atleidimo nuo delspinigių situacija, todėl MAĮ 88 straipsnio nuostata tikslinama ir nustatoma, kad mokesčių mokėtoją atleisti nuo palūkanų, padidintų palūkanų, palūkanų delspinigių ar jų dalies galima tais atvejais, kai šios palūkanos buvo skaičiuojamos (apskaičiuotos), nepriklausomai nuo to, ar šios palūkanos buvo sumokėtos ar nesumokėtos, išieškotos ar neišieškotos.

Dėl MAĮ 100 straipsnio:

Esant atleidimo nuo delspinigių teisiniams pagrindams, situacijos, kuomet mokesčių mokėtojai sumokėjo ar nesumokėjo delspinigių, turėtų būti vertinama vienodai, neatsižvelgiant į tai, ar įvykdoma mokestinė prievolė, todėl pakeistas MAĮ 100 straipsnis ir nustatoma, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra atitinkami, MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje nustatyti, teisiniai pagrindai. Todėl atleidžiant mokesčių mokėtojus nuo delspinigių neturi būti vertinama aplinkybė, ar delspinigiai sumokėti ar ne.

Dėl MAĮ 108 straipsnio:

Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo nustatoma, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas prasideda iš naujo ir tuo atveju, kai priimamas sprendimas neatidėti arba neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino.

Dėl MAĮ 140 straipsnio:

Šiuo metu viena iš lengvinančių aplinkybių nustatyta, kad asmuo prisipažino padaręs mokesčio įstatymo pažeidimą ir bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi. Siekiant šį teisinį santykį padaryti teisingesniu, atliktas MAĮ pakeitimas, kuriuo nustatoma, kad lengvinanti aplinkybė gali būti nustatoma ir tais atvejais, jeigu mokesčių mokėtojas bendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi, tačiau nesutiko su padarytu pažeidimu. Toks reguliavimus padės užtikrinti, kad mokesčių mokėtojas gali turėti savo motyvus, mokesčių teisės aktų nuostatų suvokimą ir už tai nepatirs neigiamų pasekmių.

Dėl MAĮ 141 straipsnio:

Atsižvelgiant į MAĮ 100 straipsnio atliktas korekcijas, atitinkamai pakeičiamas ir šis straipsnis. Todėl baudos sumokėjimo faktas neturi būti reikšmingas, vertinant ar mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo baudos.

Dėl MAĮ 148 straipsnio:

Pakeitimu nustatoma Mokestinių ginčų komisijos nario paskyrimo tvarka, kriterijai ir kiti su einamomis funkcijomis susijusios nuostatos.

Dėl MAĮ 155 straipsnio:

Atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus rekomendaciją tobulinti MAĮ, nustatant, kad, esant pagrįstų duomenų, jog tam tikros aplinkybės mokesčių mokėtojui neleidžia atvykti į Mokestinių ginčų komisiją susipažinti su ginčo nagrinėjimo bylos medžiaga, mokesčių mokėtojo prašymu Mokestinių ginčų komisija privalo pateikti (išsiųsti) jam mokestinio ginčo bylos dokumentus (jų dalį), MAĮ nustatoma, kad dokumentų kopijos gaunamos atvykus į Mokestinių ginčų komisiją, o esant objektyvioms aplinkybėms, dėl kurių mokesčių mokėtojas negali atvykti į Mokestinių ginčų komisiją susipažinti su nagrinėjamos bylos medžiaga, atitinkami bylos dokumentai (kopijos) mokesčių mokėtojo prašymu būtų teikiami jam paštu arba elektroninėmis priemonėmis. Kartu sureguliuojama atlyginimo už bylos medžiagos kopijų išdavimą klausimą ir nustatyti, kad mokesčio už bylos (įskaitant elektroninę bylą) medžiagos kopijas dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Mokestinių ginčų komisija.

Dėl MAĮ 159 straipsnio:

Šiuo pakeitimu nustatoma, kad išimtiniais atvejais skundą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti mažesnio, negu nustatyta MAĮ 139 straipsnyje ar specialiajame mokesčio įstatyme, dydžio baudą.

Su pakeitimais galite susipažinti:

1) MAĮ pakeitimas 1 https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/884550b24b7b11f0a19dcea0bcc863ad?jfwid=-ozdz6llmw 

2)  MAĮ pakeitimas 2 https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/7757eee051b411f0a19dcea0bcc863ad?jfwid=-zyv0u2nq3

 

 

Informaciją rasite VMI prie FM 2025-07-01 rašte Nr. R-2691.

 

Informaciją parengė Teisės departamentas

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI prie FM) informuoja, kad siekdamas įgyvendinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“[1], 6 komponento „Veiksmingas viešasis sektorius ir prielaidos atsitiesti po pandemijos“ reformą „Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti“ (toliau — Reforma),  Seimas 2024 m. birželio 25 d. priėmė šių teisės aktų pakeitimo paketą:

 

1. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2805 (toliau — MAĮ pakeitimo įstatymas).

Paskelbimo Teisės aktų registre nuoroda: 

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/8c7b77e3338a11efb121d2fe3a0eff27

Pagal MAĮ pakeitimo įstatymo 11 straipsnį MAĮ pakeitimo įstatymas įsigalioja keliais  etapais, iš kurių VMI prie FM labiausiai aktualios yra šios datos:

- 2024 m. lapkričio 1 d. — MAĮ pakeitimo įstatymo 5 ir 6 straipsniai, susiję su mokestinės nepriemokos perėmimo bei mokestinės ir nemokestinės nepriemokų sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo tvarkomis, kurias tvirtinti nustatyta centriniam mokesčių administratoriui (VMI prie FM);

- 2026 m. birželio 30 d. — MAĮ pakeitimo įstatymas, išskyrus MAĮ pakeitimo įstatymo 5 ir 6 straipsnius ir  MAĮ pakeitimo įstatymo 11 straipsnio 3, 4, 5 ir 7 dalis.

 

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 646, 650, 651 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 583¹ straipsniu įstatymą Nr. XIV-2806 (toliau — CPK pakeitimo įstatymas), kuriuo Civilinio proceso kodekso nuostatos suderinamos su Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau — MAĮ) nuostatomis. Pagal CPK 5 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 dalį šis įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 30 d.

Paskelbimo Teisės aktų registre nuoroda:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/e4857673338a11efb121d2fe3a0eff27

 

                      3. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 3, 6 straipsnių, XII skyriaus pakeitimo ir 7, 8 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XIV-2807 (toliau — BVK pakeitimo įstatymas), kuriuo Bausmių vykdymo kodekso (toliau — BVK) nuostatos suderinamos su MAĮ nuostatomis.

Pagal BVK pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį šis įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 30 d.

Paskelbimo Teisės aktų registre nuoroda:   

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/a457c161338b11efb121d2fe3a0eff27

 

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163, 307, 342 ir 352 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2808 (toliau — BPK pakeitimo įstatymas), kuriuo Baudžiamojo proceso kodekso (toliau — BPK) nuostatos suderinamos su MAĮ nuostatomis. Pagal  BPK pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį šis įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 30 d.

Paskelbimo Teisės aktų registre nuoroda: https://e-seimasx.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/1c65b402338c11efb121d2fe3a0eff27?jfwid=fcrghmwva

 

5. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 672 ir 676 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2809 (toliau — ANK pakeitimo įstatymas), kuriuo Administracinių nusižengimų kodekso (toliau — ANK) nuostatos suderinamos su MAĮ nuostatomis. Pagal  ANK pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį šis įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 30 d.

Paskelbimo Teisės aktų registre nuoroda:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/58b54f12338c11efb121d2fe3a0eff27

 

Pažymėtina, kad šiuo metu asmenims skirtų ekonominių piniginių sankcijų išieškojimą inicijuoja atitinkamus sprendimus priėmusi institucija, išieškojimą vykdo antstoliai, o valstybei vykdymo procese, vadovaudamasi CPK 638 straipsnio 2 dalimi, atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau — VMI). VMI iš dalies administruoja tik baudas už administracinius nusižengimus (atlieka jų apskaitą, įskaitymą, sumokėjimo išdėstymą, išieškojimo inicijavimą ir priežiūrą (išieškojimą vykdo antstoliai), kitos nemokestinės prievolės administruojamos skirtingų institucijų[2], visų nemokestinių nepriemokų išieškojimą tiek iš sąskaitų, tiek iš turto vykdo antstoliai.

Įgyvendinus Reformą, visos asmenų prievolės valstybei bus apskaitomos ir išieškomos kartu su kitomis šiuo metu VMI administruojamomis prievolėmis. Informacija apie asmenų prievoles iš teismų ir kitų valstybės institucijų VMI pasieks automatizuotai per integracines informacinių sistemų sąsajas. Optimizuojant ir skaitmenizuojant prievolių valstybei administravimo procesą bus atsisakyta popierinėmis priemonėmis atliekamų operacijų, o duomenys apie pinigines prievoles valstybei ir jų vykdymą bus kaupiami ir sisteminami vienoje vietoje — VMI.

 

                      Teisės aktų pakeitimų esmė:

1. MAĮ pakeitimo įstatymu:

1.1. Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau — VMI) suteikiama teisė administruoti šias mokamas į valstybės biudžetą nemokestines prievoles:

1) ekonominė piniginė sankcija;

2) teismo priteista suma;

3) procesinė bauda;

4) teismų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais paskirta bauda už nusikalstamą veiką.

Pagal MAĮ pakeitimo įstatymo 4 straipsnį, kuriuo keičiamas MAĮ 26 straipsnio 1 dalies 12 punktas, VMI pavedama atlikti nemokestinių prievolių administravimo funkcijas, t. y.  vykdyti šių prievolių apskaitą, įskaitymą, sumokėjimo išdėstymą, priverstinio išieškojimo inicijavimą, vykdymą, priežiūrą ir sustabdymą, priverstinai išieškotų sumų paskirstymą ANK, CPK, BPK, BVK ir MAĮ nustatyta tvarka (MAĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, kuria MAĮ 2 straipsnis papildomas 29⁴ dalimi).

 

1.2. VMI suteikiama teisė išieškoti iš asmens sąskaitose esančių lėšų ir taikyti turto areštą.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės išvadas ir siekiant didinti skolų valstybei išieškojimo efektyvumą bei sumažinti administracinę bei finansinę naštą tiek skolininkui, tiek valstybei, VMI suteikiama teisė atlikti baudų už administracinius nusižengimus, ekonominių piniginių sankcijų, baudų už nusikalstamas veikas, procesinių baudų, teismų priteistų sumų išieškojimo iš skolininkų sąskaitose esančių lėšų funkciją (šiuo metu tai atlieka tik antstoliai). Kartu suteikiama teisė VMI išieškant baudas už administracinius nusižengimus, ekonomines pinigines sankcijas, baudas už nusikalstamas veikas, procesines baudas, teismų priteistas sumas taikyti MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę — turto areštą.

 

1.3. Suvienodintas priverstinis išieškojimas iš asmens sąskaitose esančių lėšų ir turto.

Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, iš esmės suvienodintas mokestinių ir nemokestinių prievolių administravimo procesas, įskaitant priverstinį išieškojimą. MAĮ nustatyti bendri VMI vykdomo išieškojimo principai, VMI vykdomo išieškojimo iš sąskaitų ir išieškojimo perdavimo antstoliams sąlygos bei terminai. MAĮ pakeitimo įstatymas nustato bendrą taisyklę, kad pirmiausia VMI vykdo mokestinių ir nemokestinių nepriemokų išieškojimą iš skolininkų sąskaitų ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Jeigu per šį terminą VMI nepavyksta išieškoti skolų, taikomas MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4–5 punktuose nurodytas išieškojimo būdas (išieškojimas iš turto) ir išieškojimas perduodamas antstoliams. Ši taisyklė nebus taikoma, jeigu asmuo neturi sąskaitų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje arba antstolis jau vykdo išieškojimą iš šio asmens turto. Tokiu atveju VMI nevykdys išieškojimo iš sąskaitų, o išieškojimą iš šio asmens ne vėliau kaip per 45 dienas nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę ir/ar nemokestinę nepriemokas perduos antstoliui išieškoti iš asmens turto. Siekiant išvengti neperspektyvių antstolių vykdomųjų bylų sukeliamos administracinės ir finansinės naštos, visais atvejais išieškojimas antstoliams bus perduodamas tik tuomet, jei asmuo turi turto ar pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas (išskyrus baudas už nusikalstamas veikas ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos skiriamas ekonomines pinigines sankcijas, kurios atsižvelgiant į jų specifiką, bus perduodamos išieškoti antstoliams, nevertinant išieškojimo perspektyvumo).

MAĮ pakeitimo įstatymas numato, kad detalią mokestinių ir nemokestinių nepriemokų išieškojimo perdavimo vykdyti antstoliui tvarką, asmens turto bei pajamų vertinimo kriterijus, kuriems esant mokesčių administratorius priima sprendimą išieškoti šias nepriemokas iš asmens turto, nepriemokų rūšis ir (arba) atvejus, kuriems esant nepriemokos bus perduodamos antstoliams anksčiau nustatytų terminų, nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (šis įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas bus priimtas iki 2026 m. birželio 29 d.).

 

1.4. Nustatyta priverstinio išieškojimo senatis kai kurioms nemokestinėms nepriemokoms.

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą (MAĮ 107 straipsnio 1, 6 dalys ir ANK 672 straipsnis) 5 metų priverstinio išieškojimo senatis nustatyta administruojant mokestines nepriemokas ir baudas už administracinius nusižengimus. Pasibaigus šiam terminui, mokesčių administratorius neturi teisės imtis jokių išieškojimo veiksmų, taip pat be mokesčių mokėtojo prašymo ar sutikimo įskaityti mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) nesumokėtai prievolei padengti. Suėjus priverstinio išieškojimo senaties terminui, prievolė pasibaigia, vadovaujantis MAĮ 93 straipsnio 1 dalies 8 punktu (prievolė nurašoma). Siekiant teisinio apibrėžtumo ir reguliavimo nuoseklumo bei administravimo procedūrų unifikavimo, MAĮ 107, 108 straipsniuose nustatytas priverstinio išieškojimo senaties institutas bus taikomas ir kitoms prievolėms, išskyrus baudas už nusikalstamas veikas (atsižvelgiant į baudžiamosios justicijos specifiką ir principus) bei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos paskirtas ekonomines pinigines sankcijas.

Kartu pažymėtina, kad priverstinio išieškojimo senaties taikymas mokestinei nepriemokai turi savo specifiką. Vadovaujantis MAĮ 107 straipsnio 5 dalyje nustatyta išlyga, MAĮ 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, kad jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Remiantis MAĮ 14 straipsnio 7 dalimi, ši išlyga netaikoma baudoms už administracinius nusižengimus. Pagal ANK 672 straipsnio 3 dalį nustatytas priverstinio išieškojimo terminas yra naikinamasis, t. y. suėjus priverstinio išieškojimo senaties terminui visos išieškojimo procedūros nutraukiamos. Įsigaliojus MAĮ pakeitimo įstatymui, minėta MAĮ 107 straipsnio 5 dalies išlyga bus taikoma  ir ekonominėms piniginėms sankcijoms (atsižvelgiant į ekonominių piniginių sankcijų paskirtį ir specifiką).

 

1.5. Numatyta skolas pripažinti beviltiškomis.

Siekiant skolų administravimo efektyvumo ir ekonomiškumo bei administravimo procedūrų unifikavimo, MAĮ pakeitimo įstatymas numato galimybę ir kitas nemokestines prievoles valstybei, išskyrus baudas už nusikalstamas veikas (atsižvelgiant į baudžiamosios justicijos specifiką ir principus), pripažinti beviltiškomis (mutatis mutandis taikant MAĮ 113 straipsnio 2 dalį), jeigu vykdant priverstinį išieškojimą, nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškotos šios skolos, kai antstolis mokesčių administratoriui grąžina mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas.

 

1.6. Numatytas prievolių pasibaigimas.

Pagal galiojančias MAĮ nuostatas (MAĮ 93 straipsnis) numatyti mokestinės prievolės pasibaigimo pagrindai (pvz., įvykdoma mokestinė prievolė, fizinis asmuo mirė ir nėra galimybės padengti mokestinės nepriemokos iš mirusio asmens palikimo ir kt.). Atsižvelgiant į kai kurių nemokestinių prievolių specifiką ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, papildytas

MAĮ 93 straipsnis. Kadangi atsakomybė tam tikrais atvejais gali būti taikoma pažeidimą padariusio ūkio subjekto teisių ir ūkinės veiklos perėmėjams[3], pavyzdžiui, dėl ekonominės piniginės sankcijos, MAĮ 93 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad ši prievolė pasibaigia, kai fizinis asmuo, kuriam paskirta ekonominė piniginė sankcija, mirė, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai nepriemoka gali būti išieškoma iš mirusio asmens teisių ir ūkinės veiklos perėmėjų. Dėl baudos už administracinius nusižengimus, baudos už nusikalstamas veikas papildomai numatyta, kad prievolė pasibaigia, kai bauda ar jos dalis pakeičiama kita nuobauda ar bausme, vadovaujantis ANK 676 straipsniu arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, ir asmuo įvykdo pakeistą nuobaudą ar bausmę.

 

1.7. Atlikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų atidėjimo ir išdėstymo, mokestinės nepriemokos perėmimo pakeitimai.

Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, MAĮ pakeitimo įstatyme aiškiai nustatyti maksimalūs mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo terminai, t. y., kad VMI mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą gali atidėti iki vienerių metų ir (arba) išdėstyti ne daugiau kaip 5 metams. Įsigaliojus šiems MAĮ pakeitimams (2024 m. lapkričio 1 d.), mokestinės nepriemokos sumokėjimas atidedamas / išdėstomas bei baudų už administracinius nusižengimus mokėjimas išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu, kuris priimamas laikantis Europos Sąjungos valstybes pagalbos taisyklių. Mokesčių administratorius kiekvienu konkrečiu atveju apskaičiuos nereikšmingos (de minimis) pagalbos dydį ir teiks duomenis Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registrui pagalbai rezervuoti, taip pat imsis priemonių, jog priėmus sprendimą, nebūtų pažeistos nereikšmingos (de minimis) pagalbos sumų leistinos ribos.

Siekiant atsisakyti perteklinio reikalavimo, jog mokestinės nepriemokos ir baudos už administracinius nusižengimus sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo bei mokestinės nepriemokos perėmimo tvarkas nustato finansų ministras, tai pavesta centriniam mokesčių administratoriui. Pagal galiojantį reglamentavimą tiek MAĮ 88 straipsnyje numatyto mokestinės nepriemokos ir baudos už administracinius nusižengimus sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo tvarką, tiek MAĮ 86 straipsnyje numatyto mokestinės nepriemokos perėmimo tvarką nustato finansų ministras — Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 51 „Dėl Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklių patvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai, kad šie finansų ministro įsakymai iš esmės reglamentuoja centrinio mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtas administravimo procedūras (mokesčių mokėtojų finansinės būklės ir galimybių sumokėti mokestinę nepriemoką vertinimą, prašymų ir dokumentų pateikimą, sutarčių sudarymą ir pan.), siekiant didesnio teisėkūros efektyvumo ir laikantis subsidiarumo principo, MAĮ 86, 88 straipsniuose nurodytas mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo, taip pat mokestinės nepriemokos perėmimo tvarkas pavesta nustatyti centriniam mokesčių administratoriui.

 

2. Kodeksų pakeitimai.

2.1. CPK pakeitimo įstatymas.  CPK nuostatos suderinamos su MAĮ nuostatomis, įtvirtinama VMI teisė MAĮ nustatyta tvarka priverstinai išieškoti pagal vykdomuosius  dokumentus į valstybės biudžetą išieškomas sumas (CPK pakeitimo įstatymo 1 straipsnis, kuriuo CPK papildomas 583¹ straipsniu).

 

2.2. BVK pakeitimo įstatymas. BVK nuostatos suderinamos su MAĮ nuostatomis, įtvirtinama VMI teisė MAĮ nustatyta tvarka priverstinai išieškoti baudas (BVK pakeitimo įstatymo 2 straipsnis, kuriuo keičiamas BVK 6 straipsnis).

 

2.3. BPK pakeitimo įstatymas. BPK nuostatos suderinamos su MAĮ nuostatomis, nustatoma, kad įsiteisėję nutartis ar nutarimas skirti baudą pateikiama VMI,  įtvirtinama VMI teisė priverstinai MAĮ nustatyta tvarka išieškoti baudas (BPK pakeitimo įstatymo 1 straipsnis, kuriuo keičiamas BPK 163 straipsnis).

 

 2.4. ANK pakeitimo įstatymas. ANK nuostatos suderinamos su MAĮ nuostatomis, įtvirtinama VMI teisė MAĮ nustatyta tvarka priverstinai išieškoti pagal ANK paskirtas baudas (ANK pakeitimo įstatymo 2 straipsnis, kuriuo keičiamas ANK 676 straipsnis).

            

Šią informaciją taip pat rasite VMI prie FM 2024-07-19 rašte Nr. RM-2629.

 

Informaciją parengė

Teisės departamentas