Aktuali informacija apie žemės mokestį

Esate žemės mokesčio mokėtojai, jei turite privačios žemės.

Jeigu Jus domina papildoma informacija apie šį mokestį, siūlome informacijos ieškoti Mokesčių žinyne, kuriame pateikiami dažniausiai kylantys klausimai ir atsakymai į juos.

Žemės mokestis

Pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas.

Mokesčio mokėtojai:

  1. Žemės savininkas – fizinis asmuo ir juridinis asmuo.
  2. Kolektyvinio investavimo subjekto, kuris nėra juridinis asmuo, žemės savininkams šio įstatymo nustatytas prievoles vykdančiu ir teises įgyvendinančiu asmeniu (mokesčio mokėtoju) yra šio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė.

Mokesčio objektas - Fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Mokesčio tarifai:

Nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės.
Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai.

Savivaldybių tarybų nustatyti žemės mokesčio tarifai 2017-2022 metais.

Mokestinis laikotarpis - Kalendoriniai metai.

Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti

  • jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, – už visus metus;
  • jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, – nuo kitų kalendorinių metų.

Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai:

  • žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, – tais pačiais metais;
  • žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, – nuo kitų metų.

Mokestinė vertė:

  1. Žemės vidutinė rinkos vertė,
  2. Gali būti laikoma ir žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, jeigu:
    • Registrų centro nustatyta žemės vidutinė rinkos vertė skiriasi nuo individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės daugiau kaip 20 procentų ir
    • Registrų centro nustatytos žemės vidutinės rinkos vertės ir individualiu žemės vertinimu nustatytos žemės vertės skirtumas susidarė ne dėl žemės naudojimo ne pagal numatytą paskirtį, būdą, disponavimo ja suvaržymų dėl hipotekos ar kitų savininko prievolių, ir
    • Individualaus žemės vertinimo ataskaita atitinka Vyriausybės nustatytus reikalavimus.
  3. Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35

Pagrindinės lengvatos ir išimtys:

Žemės mokesčio nemoka:

  1. užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės,

  2. bankrutavusios įmonės,

  3. Lietuvos bankas,

  4. žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.

Žemės mokesčiu neapmokestinama:

  1. bendro naudojimo kelių užimta žemė;

  2. mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė;

  3. fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0 — 40 procentų darbingumo lygis, arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio. Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantys keli žemės sklypai, esantys tos pačios savivaldybės teritorijos vietovėse (vietovėje), kurioms (kuriai) nustatytas vienodas neapmokestinamasis žemės sklypo dydis, šiuo atveju laikomi vienu žemės sklypu. Jeigu fizinis asmuo turi teisę į mokesčio lengvatą ir turi ne vieną žemės sklypą, taikoma didžiausia lengvata vienam žemės sklypui. Taikant šią nuostatą, šeima laikomi sutuoktiniai, asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius), ir su jais gyvenantys jų vaikai (įvaikiai, posūniai, podukros), iki jiems sukaks 18 metų, o prie darbingų asmenų nepriskiriami mokyklų mokiniai ir aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal dieninės ir nuolatinės studijų formų programas; 

  4. valstybinių parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančias žemės ūkio naudmenas, taip pat užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę;
  5. paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė;
  6. gamtos paminklų žemė, išskyrus užstatytų teritorijų ir kelių užimtą žemę;
  7. į Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologinių (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) ir memorialinių (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančių užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę;
  8. į Kultūros vertybių registrą įrašytų istorinių, architektūrinių ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė kaimo vietovėse ir etnografinių kaimų teritorijose esančių etnografinių sodybų žemė;
  9. ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė – tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo. Tokio pobūdžio lengvata, įskaitant iki šio įstatymo įsigaliojimo taikytą, tam pačiam asmeniui taikoma tik vieną kartą;
  10. žemė, nuosavybės teise priklausanti tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams;
  11. žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytais atvejais, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus). Ši nuostata netaikoma, jeigu, pakeitus nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą, žemės savininkas galėtų naudoti žemės sklypą pagal iš naujo nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą.

Deklaravimas ir sumokėjimas:

Mokestinis laikotarpis – kalendoriniai metai.

Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti

  1. jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, – už visus metus;
  2. jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, – nuo kitų kalendorinių metų.

Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai:

  1. žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, – tais pačiais metais;
  2. žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, – nuo kitų metų.

Žemės mokesčio sumokėjimas:

1. Žemės mokestį apskaičiuoja centrinis mokesčių administratorius ir užpildytas žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas mokesčio mokėtojams pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos.

2. Žemės mokestis už einamuosius mokestinius metus turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos.

VMI mokėjimų duomenys:

Kiti ypatumai:

Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Žemės mokestines vertes,  įsigaliojusias nuo 2018-01-01,  naudojamas mokesčiui apskaičiuoti 5 metus (2018, 2019, 2020, 2021, 2022 metais), galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-un įvedus žemės sklypo unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį" .

Informaciją apie Žemės mokestinės vertės tikslinimą galite rasti VĮ Registru centras tinklalapyje.

Informacija apie apleistų žemės ūkio naudmenų plotus paskelbiama:

Apmokestinamų žemės sklypų duomenys: