Registracijos numeris KM2031

Ši informacija skelbiama:
2015 metais

Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 35, 36, 37, 38, 39, 47, 54, 55 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 3, 9, 10, 15, 16, 18, 19, 21, 30, 31, 37, 43 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 581 straipsniu įstatymo Nr. XI-1185 10 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriais Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme litais nurodyti akcizų tarifai perskaičiuoti į eurus.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigalios tokie akcizų tarifai:

alui – 2,71 euro (vietoje 9,35 lito) už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais, už produkto hektolitrą;

vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento, – 24,62 euro (vietoje 85 litų) už produkto hektolitrą, kitiems Akcizų įstatymo 24 str. 1 d. 1 punkte nenurodytiems gėrimams – 65,16 euro (vietoje 225 litų) už produkto hektolitrą;

tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 procentų, – 81,38 euro (vietoje 281 lito) už produkto hektolitrą;

tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 15 procentų, – 115,85 euro (vietoje 400 litų) už produkto hektolitrą;

etilo alkoholiui – 1 291,71 euro (vietoje 4460 litų) už gryno etilo alkoholio hektolitrą;

cigaretėms taikomas specifinis elementas – 45,47 euro (vietoje 157 litų), o kombinuotasis akcizų tarifas turės būti ne mažesnis kaip 74,14 euro (vietoje 256 litų) už 1 000 cigarečių;

cigarams ir cigarilėms – 26,93 euro (vietoje 93 litų) už kilogramą produkto;

rūkomajam tabakui – 54,16 euro (vietoje 163 litų) už kilogramą produkto (nuo 2018 m. sausio 1 d. rūkomajam tabakui bus taikomas 60,24 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas);

bešviniam variklių benzinui – 434,43 euro (vietoje 1 500 litų) už 1 000 litrų produkto;

benzinui, turinčiam švino, – 579,24 euro (vietoje 2 000 litų) už 1 000 litrų produkto;

žibalui – 330,17 euro (vietoje 1 140 litų) už 1 000 litrų produkto;

gazolinams – 330,17 euro (vietoje 1 140 litų) už 1 000 litrų produkto;

šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems Akcizų įstatymo 44 str. nustatyta tvarka, – 21,14 euro (vietoje 73 litų) už 1 000 litrų produkto;

skystajam kurui (mazutams), atitinkančiam Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus požymius, orimulsijai – 15,06 euro (vietoje 52 litų) už toną produkto;

naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) – 304,10 euro (vietoje 1 050 litų) už toną produkto;

elektros energijai, – 1,01 euro (vietoje 3,5 lito) už elektros energijos megavatvalandę;

elektros energijai, naudojamai verslo reikmėms, – 0,52 euro (vietoje 1,8 lito) už elektros energijos megavatvalandę;

akmens anglims – 7,53 euro (vietoje 26 litų) už toną produkto;

akmens anglims, naudojamoms verslo reikmėms, – 3,77 euro (vietoje 13 litų) už toną produkto;

koksui ir lignitui – 8,98 euro (vietoje 31 lito) už toną produkto, koksui ir lignitui, naudojamiems verslo reikmėms, – 4,63 euro (vietoje 16 litų) už toną produkto;

gamtinėms dujoms, kurios naudojamos kaip variklių degalai, – 219,53 euro (vietoje 758 litų) už 1 000 kubinių metrų produkto.

Registracijos numeris KM2221

Ši informacija skelbiama:
2015 metais

Gyventojų pajamų apmokestinimo tvarka 2015 metais

Registracijos numeris KM2003

Ši informacija skelbiama:
2015 metais

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 9, 131, 17ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymu (2014 m. rugsėjo 23 d. įstatymas NR. XII-1129, toliau – Įstatymas XII-1129) ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo 181 straipsniu įstatymo Nr. XI-111 23 straipsnio pakeitimo įstatymu (2014 m. rugsėjo 23 d. įstatymas XII-1130, toliau – Įstatymas XII-1130) buvo pakeistas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas.

Įstatymais XII-1129 ir XII-1130 pakeistos atitinkamuose GPMĮ straipsniuose nustatytos dydžių vertės litais į vertes eurais. Šie įstatymai įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.; Įstatymų nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2015 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas.

Pateikiame esminius GPMĮ pakeitimus susijusius su euro įvedimu:

GPMĮ straipsnių pakeitimai

Dydžiai eurais (nuo 2015-01-01)

Dydžiai litais (iki 2014-12-31)

9 straipsnio 1 d. 1 punkto pakeitimas:

Gyventojo gautos iš asmens, nesusijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, nepiniginės dovanos ir laimėjimai (prizai), kurie nepripažįstami pajamomis, gautomis natūra

 

100

 

320

131 straipsnio pakeitimas:

Priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos ir sąnaudos išreiškiamos eurais taikant euro ir užsienio valiutos santykį, nustatytą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą pajamų ir sąnaudų priskyrimo dieną.

 

 

 

17 straipsnio 1 dalies 20 punkto pakeitimas :

Pajamų mokesčiu neapmokestinamos palūkanos už ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), palūkanos už Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius, palūkanos už Lietuvos ir užsienio valstybių bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomus indėlius suma, neviršijanti nustatyto dydžio per mokestinį laikotarpį, jeigu ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ar sutartys dėl indėlių sudarytos nuo 2014 m. sausio 1 d.

 

3 000

 

10 000

17 straipsnio 1 dalies 24 punkto pakeitimas:

Pajamų mokesčiu neapmokestinamos gyventojų pajamos už parduodamas pačių surinktas miško gėrybes (grybus, uogas, riešutus, vaistažoles), neviršijančios nustatyto dydžio per mokestinį laikotarpį.

 

3 000

 

10 000

17 straipsnio 1 dalies 26 punkto pakeitimas:

Pajamų mokesčiu neapmokestinamos paveldėjimo būdu gautos pajamos, kurios yra mokesčio objektas pagal Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokestį reglamentuojančius teisės aktus; dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių; taip pat iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti nustatyto dydžio.

 

2 500

 

8 000

17 straipsnio 1 dalies 27 punkto pakeitimas:

Pajamų mokesčiu neapmokestinamas ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 28, 30, 53 ir 54 punktuose nenurodytą turtą, išskyrus netauriųjų metalų laužą, ir to turto įsigijimo kainos ir kitų šio Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis nustatyto dydžio per mokestinį laikotarpį.

 

2 500

 

8 000

17 straipsnio 1 dalies 30 punkto pakeitimas:

Pajamų mokesčiu neapmokestinamas pajamų, gautų iš finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ar išvestinių finansinių priemonių realizavimo, išskyrus tikslinėse teritorijose įsteigtų vienetų išleistas finansines priemones, ir šių finansinių priemonių įsigijimo kainos ir kitų šio Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su jų pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn bei išvestinių finansinių priemonių realizavimu susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis nustatyto dydžio per mokestinį laikotarpį. Ši lengvata netaikoma tuo atveju, kai akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šias akcijas išleidusiam vienetui, kai vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal šio Įstatymo 11 straipsnį, taip pat parduodant ar kitaip perleidžiant akcijas, kurios gautos šio Įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytu atveju (akcijų nominalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma pajamų daliai, kuri lygi akcijos nominalios vertės padidinimo sumai).

 

3 000

 

10 000

17 straipsnio 1 dalies 33 punkto pakeitimas:

Pajamų mokesčiu neapmokestinamos mokymo įstaigų studentų ir moksleivių stipendijos ir pašalpos, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos; taip pat vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius vienetus) mokymo įstaigų studentams ir moksleiviams pagal vieneto, mokymo įstaigos ir studento ar moksleivio pasirašytas trišales sutartis mokamos stipendijos, skirtos studento ar moksleivio mokymosi ir pragyvenimo reikmėms apmokėti, jeigu stipendijos mokėjimo laikotarpiu stipendijos gavėjas nėra stipendiją mokančio vieneto daugiau kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) savininkas, darbuotojas arba stipendiją mokančio vieneto daugiau kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) savininko arba darbuotojo šeimos narys ir tokia stipendija nėra susijusi su stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba atliekamais darbais, suteiktomis arba teikiamomis paslaugomis, o metinė stipendijos suma neviršija nustatyto dydžio per mokestinį laikotarpį . 

 

2 500

 

8 000

17 straipsnio 1 dalies 39 punkto pakeitimas:

Pajamų mokesčiu neapmokestinama iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, per mokestinį laikotarpį gautų prizų vertė, neviršijanti nustatyto dydžio.

 

200

 

700

17 straipsnio 1 dalies 40 punkto pakeitimas:

Pajamų mokesčiu neapmokestinami GPMĮ 17 str. 1 dalies 37 ir 38 punktuose nenurodyti nustatyto dydžio vertės neviršijantys sporto varžybų ir kiti prizai ir laimėjimai, jeigu jie iš to paties asmens gaunami ne daugiau kaip 6 kartus per mokestinį laikotarpį.

 

200

 

700

17 straipsnio 1 dalies 55 punkto pakeitimas:

Pajamų mokesčiu neapmokestinamos per mokestinį laikotarpį neviršijančios nustatyto dydžio pajamos, gautos kaip atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas.

20 straipsnio 1 dalies pakeitimas:

Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD), negali būti didesnis, negu

jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija

Jeigu GMP viršija nustatytą dydį metinis NPD negali būti didesnis, negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę

 

1 750

 

1 992

 

3 480

 

MNPD =1 992 – 0,26 x (GMP– 3 480)

 

6 000

 

6 840

 

12 000

 

MNPD=6 840 – 0,26x (GMP – 12 000)

20 straipsnio 2 dalies pakeitimas:

 

Mėnesio NPD gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos neviršija

 

Taikomas mėnesio NPD

Gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos viršija nustatytą dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę

 

 

290

 

166

 

166-0,26x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 290)

 

 

1 000

 

570

 

570-0,26x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 1000)

20 straipsnio 6 dalies pakeitimas:

Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD

Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, ar asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD

 

235

 

 

 

175

 

800

 

 

 

600

20 straipsnio 8 dalies pakeitimas:

Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – PNPD).

 

60

 

200

 

Su GPM susijusių dydžių keitimas iš litų į eurus (lentelė)

2015 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-1573, kuris suvienodino Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 33 ir 34 punktuose  bei Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme vartojamas asmens, kuris mokosi, sąvokas: sąvoka „mokymo įstaigos moksleivis" pakeista į  „mokyklos mokinys"

Registracijos numeris KM2008

Ši informacija skelbiama:
2015 metais

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymu (2014 m. rugsėjo 23 d. įstatymas Nr. XII-1132, toliau − Įstatymas) buvo pakeistas Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymas.

Atsižvelgiant į numatomą euro įvedimą 2015 m. sausio 1 d., Įstatymu pakeistos Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymo 6 ir 7 straipsnių nuostatos:

1. nustatyta, kad tuo atveju, kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė (t. y. 70 procentų visos paveldimo turto vertės) yra ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų (buvo − ne didesnė kaip 0,5 mln. litų), paveldimo turto mokestis yra apskaičiuojamas taikant 5 procentų šio mokesčio tarifą;

2. nustatyta, kad tuo atveju, kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė (t. y. 70 procentų visos paveldimo turto vertės) yra didesnė kaip 150 tūkst. eurų (buvo − didesnė kaip 0,5 mln. litų), paveldimo turto mokestis yra apskaičiuojamas taikant 10 procentų šio mokesčio tarifą;

3. pakeistas 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos lengvatos dydis. Taikant paveldimo turto mokesčio lengvatą, neapmokestinama paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 tūkst. eurų (buvo − 10 tūkst. litų).

Įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d., jo nuostatos turi būti taikomos, sumokant paveldimo turto mokestį nuo 2015 m. sausio 1 d.

Registracijos numeris KM2030

Ši informacija skelbiama:
2015 metais

I. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 12, 15, 40, 71, 711, 79, 80, 84 ir 92 straipsnių pakeitimo įstatyme (2014-09-23 Nr. XII-1122) nustatytos privalomo registravimosi PVM mokėtojais ribos po euro įvedimo.

1. 12 paskutiniųjų mėnesių šalies teritorijoje patiektų prekių ir / ar suteiktų paslaugų atlygio sumos perskaičiavimas į eurus pereinamuoju laikotarpiu.

Nuo euro įvedimo dienos (2015-01-01) pagal PVM įstatymo 71 straipsnio nuostatas prievolė registruotis PVM mokėtoju atsiranda, jeigu 12 paskutiniųjų mėnesių atlygis už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir / ar suteiktas paslaugas viršija 45 000 eurų. (Iki 2014 m. gruodžio 31 dienos galioja 155 000 Lt (44 891 eurų) atlygio riba).

Skaičiuojant pereinamuoju laikotarpiu, t. y. 2015 metais, paskutiniųjų 12 mėnesių laikotarpiu gautą (gautiną) atlygį gali patekti ir atlygis, gautas (gautinas) už atitinkamus mėnesius iki euro įvedimo. Todėl:

• iki euro įvedimo kalendorinių mėnesių įeinančių į 12 paskutiniųjų mėnesių laikotarpį gautas (gautinas) atlygis litais turi būti perskaičiuojamas (konvertuojamas) į eurus pagal nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą (t. y. sumos litais į eurus perskaičiuojamos atitinkamą sumą dalijant iš lito ir euro perskaičiavimo kurso – 3,45280). Perskaičiuota (konvertuota) į eurus suma suapvalinama iki dviejų skaičių po kablelio (iki euro centų) pagal matematinę apvalinimo taisyklę iki 2 skaitmenų po kablelio, t. y. euro cento tikslumu. Jeigu trečias skaičius po kablelio mažesnis už 5, apvalinama į mažesnę pusę, jei lygus 5 ar didesnis už 5 – į didesnę);

• prie šios konvertuotos į eurus sumos yra pridedama po euro įvedimo dienos (2015-01-01) kalendorinių mėnesių (įeinančių į 12 paskutiniųjų mėnesių laikotarpį) gautas (gautinas) atlygis eurais (gali būti imamas 2 skaitmenų po kablelio tikslumu);

• Prašymo įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju/išregistruoti iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų / papildyti / keisti registrinius duomenis FR0388 2 versijos formoje (toliau – Prašymas), kuris siunčiamas per VMI prie FM portalo autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI, įteikiamas tiesiogiai apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – AVMI) ar išsiunčiamas paštu AVMI, reikalaujama nurodyti 12 paskutiniųjų mėnesių atlygio suma yra nurodoma eurais, t. y. apskaičiuotoji atlygio bendra suma apvalinama iki sveiko skaičiaus (49 centai ir mažiau yra atmetami, 50 centų ir daugiau laikomi euru).

2. Prekių įsigyjamų iš kitų valstybių narių vertės perskaičiavimas į eurus pereinamuoju laikotarpiu.

Nuo euro įvedimo dienos (nuo 2015-01-01) pagal PVM įstatymo 711 straipsnio nuostatas prievolė registruotis PVM mokėtoju atsiranda, jeigu visų asmens įsigytų iš kitų valstybių narių prekių (išskyrus naujas transporto priemones ar akcizais apmokestinamas prekes) vertė (neįskaitant PVM, sumokėto ar mokėtino valstybėje narėje, iš kurios prekės atgabentos) praėjusiais kalendoriniais metais viršijo 14 000 eurų ar einamaisiais kalendoriniais metais numatoma, kad iš kitų valstybių narių įsigyjamų prekių vertė viršys 14 000 eurų ribą. (Iki 2014 m. gruodžio 31 dienos galioja 35 000 Lt (10 137 eurų) riba).

Asmenys iš kitų valstybių narių praėjusiais kalendoriniais metais, t. y. 2014 m., įsigytų prekių vertę litais turi perskaičiuoti (konvertuoti) į eurus pagal nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą ir nurodyti Prašymo atitinkamame laukelyje. Pažymėtina, kad nuo euro įvedimo dienos (2015-01-01) Prašyme, praėjusiais ir einamaisiais kalendoriniais metais įsigytų iš kitų valstybių narių prekių vertė yra nurodoma eurais, t. y. apvalinama iki sveiko skaičiaus.

Atkreiptinas dėmesys, kad iki euro įvedimo (iki 2014 m. gruodžio 31 dienos) prievolė registruotis PVM mokėtojų dėl prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių atsiranda, jeigu įsigyjamų prekių vertė praėjusiais ar einamaisiais viršijo 35 000 Lt (perskaičiavus (konvertavus) į eurus 10 137 eurų). Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015 m. ši riba padidinta iki 14 000 eurų, tai pereinamuoju laikotarpiu, t. y. 2015 m., tuo atveju, jeigu įsigyjamų prekių vertė 2014 m. neviršijo 14 000 eurų ir nenumatoma 2015 m. įsigyti prekių iš kitų valstybių narių už didesnę negu 14 000 eurų sumą, asmenys, kurie yra įsiregistravę PVM mokėtojais dėl prekių įsigijimo gali nuo euro įvedimo dienos (nuo 2015-01-01), pateikti Prašymą išsiregistruoti iš PVM mokėtojų, jeigu jiems dėl prekių ir (ar) paslaugų tiekimo šalies teritorijoje neatsirado prievolė būti PVM mokėtojais.

3. Nuotolinės prekybos būdu atgabentų prekių vertės perskaičiavimas į eurus pereinamuoju laikotarpiu.

Įvedus eurą (nuo 2015-01-01) pasikeičia privalomo užsienio asmenų registravimo PVM mokėtojais dėl nuotolinės prekybos riba. Prievolė registruotis atsiranda, jeigu tiekiamų į Lietuvos Respubliką atgabentų prekių, kitų negu akcizais apmokestinamų, vertė (neįskaitant PVM) einamaisiais kalendoriniais metais viršijo 35 000 eurų ar praėjusiais kalendoriniais metais tokių prekių vertė viršijo 35 000 eurų. (Iki 2014 m. gruodžio 31 dienos atitinkamai galiojo 125 000 Lt (36 203 eurų) riba).

Atkreiptinas dėmesys, kad nuostatos dėl per praėjusius kalendorinius metus atgabenamų prekių vertės (t. y. dėl 35 000 eurų ribos) yra taikomos nuo 2016 m. sausio 1 dienos. Todėl 2015 metais prievolė registruotis PVM mokėtojais atsiranda, jeigu 2014 m. nuotoliniu būdu patiektų prekių vertė viršija 125 000 Lt, t. y. perskaičiavus (konvertavus) į eurus viršija 36 203 eurų, ar einamaisiais kalendoriniais metais (2015 m.) numato, kad nuotoliniu būdu patiektų prekių vertė viršys 35 000 eurų.

Nuo euro įvedimo dienos (2015-01-01) Prašyme, nuotoliniu būdu patiektų prekių vertė praėjusiais ir einamaisiais kalendoriniais metais nurodoma eurais, t. y. apvalinama iki sveiko skaičiaus.

4. Fizinių asmenų, kurie registruojasi Ūkininkais, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, Prašymo formoje deklaruojamų sumų perskaičiavimas į eurus.

Nuo euro įvedimo dienos (nuo 2015-01-01) fiziniai asmenys, kurie registruojasi Ūkininkais, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, apskaičiuodami ir perskaičiuodami (konvertuodami) iš litų į eurus 12 paskutiniųjų mėnesių atlygį už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir / ar suteiktas paslaugas, o taip pat iš kitų valstybių narių 2014 m. įsigyjamų prekių vertę turi vadovautis šio rašto 1 ir 2 punktų nuostatomis.

Įvedus eurą teikiamo Prašymo įregistruoti ūkininku, kuriam taikoma kompensacinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo schema, /išregistruoti iš ūkininkų, kuriems taikoma kompensacinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo schema REG815 formoje 12 paskutiniųjų mėnesių atlygis, o taip pat ir iš kitų valstybių narių praėjusiais ir kalendoriniais metais įsigytų prekių vertė, yra nurodomi eurais, t. y. apvalinama iki sveiko skaičiaus.

II. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX - 751 2, 13, 24, 57, 71, 71-1, 101, 102, 103, 104, 105, 116, 117, 118 straipsnių ir XII skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo įstatymas.

Pakeitimai:

1. Pakeistas PVM įstatymo XII skyriaus penkto skirsnio „Speciali elektroniniu būdu teikiamų paslaugų apmokestinimo schema" pavadinimas į „Specialios telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu teikiamų paslaugų apmokestinimo schemos." ir šis skirsnis (1151 – 1155 straipsniai) išdėstytas nauja redakcija. (Esminis pakeitimas, pakeitimas įsigalioja nuo 2015-01-01). Šio pakeitimo esmė:

Šiuo metu elektroniniu būdu teikiamos paslaugos, kurias Europos Sąjungoje (toliau- ES) įsikūrę apmokestinamieji asmenys teikia ES neapmokestinamiesiems asmenims, pvz. fiziniams asmenims (t. y. teikiamos ES viduje), iš esmės laikomos suteiktomis ir apmokestinamomis PVM ES valstybėje narėje, kurioje įsikūręs paslaugos teikėjas. Tokiu būdu Lietuvos PVM objektu laikomos tokios ES neapmokestinamiesiems asmenims elektroniniu būdu teikiamos paslaugos, kurias iš esmės suteikia Lietuvoje įsikūrę apmokestinamieji asmenys.

Tuo tarpu elektroniniu būdu teikiamos paslaugos, kurias įsikūrę už ES teritorijos ribų apmokestinamieji asmenys teikia ES neapmokestinamiesiems asmenims ir, atvirkščiai, kurias ES įsikūrę apmokestinamieji asmenys teikia už ES teritorijos ribų įsikūrusiems neapmokestinamiesiems asmenims, laikomos suteiktomis ir apmokestinamomis PVM valstybėje, kurioje įsikūręs paslaugos pirkėjas.

Iš esmės analogiškos taisyklės taikomos taip pat radijo ir televizijos transliavimo paslaugoms ir telekomunikacijų paslaugoms, teikiamoms ES įsikūrusiems neapmokestinamiesiems asmenims.

Be to, šiuo metu už ES teritorijos ribų įsikūrę apmokestinamieji asmenys, teikiantys elektronines paslaugas įvairiose ES valstybėse narėse įsikūrusiems neapmokestinamiesiems asmenims, gali registruotis vienoje ES valstybėje narėje, tame tarpe Lietuvoje, dėl visose ES valstybėse narėse neapmokestinamiesiems asmenims teikiamų elektroninių paslaugų ir čia mokėti PVM, kurį vėliau registravimosi ES valstybė narė paskirsto kitoms ES valstybėms narėms, t. y. tokie asmenys su registravimusi PVM tikslais ir PVM mokėjimu į valstybių biudžetus susijusias prievoles ES mastu gali atlikti taikant vieno langelio principą per registravimosi ES valstybę narę per šiuo metu ES mastu veikiančią elektroninių paslaugų mini vieno langelio sistemą (toliau – VLS ). Ši sistema yra neprivaloma, už ES teritorijos ribų įsikūrę apmokestinamieji asmenys, teikiantys nurodytas paslaugas, gali registruotis PVM tikslais tiesiogiai kiekvienoje ES valstybėje narėje, kurioje teikia šias paslaugas.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. nacionalinėje teisėje turi būti įgyvendintos Tarybos direktyvos 2008/8/EB nuostatos, susijusios su telekomunikacijų, transliavimo ir elektroninių paslaugų teikimo vieta (šios paslaugos, kurias ES įsikūrę apmokestinamieji asmenys teiks ES neapmokestinamiesiems asmenims, bus laikomos suteiktomis bei apmokestinamomis PVM pirkėjo, neapmokestinamojo asmens, valstybėje) ir su VLS sistemos taikymo praplėtimu.

Be to, šiuo metu nustatyta, kad už ES teritorijos ribų įsikūrę apmokestinamieji asmenys, teikiantys elektronines paslaugas įvairiose ES valstybėse narėse įsikūrusiems neapmokestinamiesiems asmenims, taikantys VLS, sumokėtas Lietuvos Respublikoje pirkimo PVM sumas už prekes (paslaugas), skirtas paslaugoms teikti elektroniniu būdu ES teritorijoje, grąžinasi per PVM įstatymo XIII skyriuje numatytą PVM grąžinimo užsienio apmokestinamiesiems asmenims sistemą, t. y. ne per PVM atskaitą.

● Nuo 2015 m. sausio 1 d., įgyvendinant nacionalinėje teisėje Tarybos direktyvos 2008/8/EB nuostatas, susijusias su telekomunikacijų, transliavimo ir elektroninės paslaugų suteikimo neapmokestinamiesiems asmenims ir apmokestinimo PVM vieta (nurodytos paslaugos turės būti laikomos suteiktomis pirkėjo, neapmokestinamojo asmens, valstybėje), kad telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo, elektroniniu būdu teikiamos paslaugos asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, būtų laikomos suteiktomis šalies teritorijoje, jeigu šis neapmokestinamasis asmuo yra įsikūręs šalies teritorijoje.

Be to, įgyvendinant minėtos Tarybos direktyvos 2008/8/EB nuostatas, nustatyta, kad šiuo metu veikiančia VLS galėtų naudotis ir už ES teritorijos ribų įsikūrę apmokestinamieji asmenys, teikiantys įvairiose ES valstybėse narėse įsikūrusiems neapmokestinamiesiems asmenims telekomunikacijų paslaugas ar radijo ir televizijos transliavimo paslaugas – t. y. naudotis Sąjungoje neįsikūrusių asmenų schema. Kartu sudaroma galimybė VLS naudotis ir ES įsikūrusiems apmokestinamiesiems asmenims, kurie teiks telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo, elektronines paslaugas kitose ES valstybėse narėse (įsikūrimo ES valstybės narės atžvilgiu) įsikūrusiems neapmokestinamiesiems asmenims (įsikūrimo ES valstybėje narėje atsirandančias su PVM susijusias prievoles šie asmenys turės atlikti teikdami įprastines toje ES valstybėje narėje PVM deklaracijas), t. y. naudotis Sąjungoje įsikūrusių asmenų schema.

Lietuvos atveju VLS galės registruotis Lietuvoje įsikūrę apmokestinamieji asmenys, kurie teiks nurodytas paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims kitose ES valstybėse narėse, ir galės per VLS Lietuvoje deklaruoti kitoms ES valstybėms narėms priklausantį sumokėti PVM, o tuo tarpu Lietuvoje atsirandančias prievoles dėl „lietuviško" PVM sumokėjimo Lietuvoje įsikūrę apmokestinamieji asmenys ir toliau vykdys pateikdami įprastą PVM deklaraciją.

Pažymėtina, kad ES įsikūrę apmokestinamieji asmenys neprivalo naudotis VLS, jos nepasirinkę asmenys ir toliau savo su registravimusi PVM tikslais ir PVM mokėjimu susijusias prievoles dėl kitose ES valstybėse narėse teikiamų paslaugų gali įgyvendinti tiesiogiai kitose ES valstybėse narėse. Kartu pažymėtina, kad kitose ES valstybėse narėse įsikūrę apmokestinamieji asmenys galės naudotis tose kitose ES valstybėse veikiančia VLS dėl Lietuvoje (ir kitose ES valstybėse narėse) teikiamų nurodytų paslaugų.

Kiti pakeitimai:

1. Patikslintas PVM įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nurodytas nuolatinės gyvenamosios vietos apibrėžimas. Atsižvelgiant į Tarybos reglamente Nr. 282/2011 nurodytą apibrėžimą, nustatyta, kad Nuolatinė gyvenamoji vieta – valstybė, kurioje yra nurodytas fizinio asmens gyvenamosios vietos adresas, įtrauktas į gyventojų ar panašų registrą arba pateiktas mokesčių institucijai, arba valstybė, kurioje fizinis asmuo paprastai gyvena dėl savo asmeninių ir profesinių ryšių (o kai profesinių ryšių nėra ar kai jie fizinį asmenį sieja su kita valstybe, – valstybė, kurioje jis paprastai gyvena dėl savo asmeninių ryšių)." (Pakeitimas įsigalioja nuo 2014-11-20 (nuo PVM įstatymo pakeitimo įstatymo paskelbimo TAR-e)).

2. Pakeista PVM įstatymo 13 straipsnio 15 dalis. Atsižvelgiant į nuo 2015 m. sausio 1 d., įgyvendinamas nacionalinėje teisėje Tarybos direktyvos 2008/8/EB nuostatas, susijusias su telekomunikacijų, transliavimo ir elektroninės paslaugų suteikimo neapmokestinamiesiems asmenims ir apmokestinimo PVM vieta (nurodytos paslaugos turės būti laikomos suteiktomis pirkėjo, neapmokestinamojo asmens, valstybėje), nustatyta, kad telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo, elektroniniu būdu teikiamos paslaugos asmeniui, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, laikomos suteiktomis šalies teritorijoje, jeigu šis neapmokestinamasis asmuo yra įsikūręs šalies teritorijoje. Kartu su tuo panaikinta šio 13 straipsnio 16 dalis. (Iki šio pakeitimo minėtos paslaugos buvo laikomos suteiktomis šalies teritorijoje, kai šias paslaugas nurodytiems neapmokestinamiesiems asmenims teikė tik už ES teritorijos ribų įsikūrę apmokestinamieji asmenys) (Pakeitimas įsigalioja nuo 2015-01-01).

3. Pakeistas PVM įstatymo 24 straipsnis, nustatant, kad PVM neapmokestinamos nepriklausomų grupių, kurių nariai yra asmenys, vykdantys PVM neapmokestinamą veiklą ar veiklą, kuri nėra ekonominė veikla, savo nariams teikiamos paslaugos, tiesiogiai būtinos tų narių PVM neapmokestinamai veiklai ar veiklai, kuri nėra ekonominė veikla, kai tokių grupių bendras išlaidas padengia grupės nariai, o už gautą paslaugą narys nemoka daugiau negu jam tenkanti bendrų išlaidų dalis. (Iki šio pakeitimo PVM neapmokestinamos buvo nepriklausomų grupių, kurių nariai yra asmenys, vykdantys tik PVM neapmokestinamą veiklą ar veiklą, kuri nėra PVM objektas, savo nariams teikiamos paslaugos, kurios tiesiogiai būtinos tų narių veiklai, kai tokių grupių bendras išlaidas padengia nariai, o narys už gautą paslaugą nemoka daugiau negu jam tenkanti bendrų išlaidų dalis.) (Pakeitimas įsigalioja nuo 2014-11-20 (nuo PVM įstatymo pakeitimo įstatymo paskelbimo TAR-e)).

4. Patikslintos PVM įstatymo 57, 116, 117 ir 118 straipsnių nuostatos. Atsižvelgiant į minėtos T arybos direktyvos 2008/8/EB nuostatas, nustatyta, kuriais atvejais asmenys, kurie su registravimusi PVM tikslais ir PVM mokėjimu į valstybių biudžetus susijusias prievoles ES mastu atliks taikant VLS , sumokėtas Lietuvos Respublikoje pirkimo PVM sumas už prekes (paslaugas), skirtas telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms Europos Sąjungos teritorijoje teikti, grąžinsis per PVM atskaitos sistemą ir kuriais atvejais per PVM įstatymo XIII skyriuje numatytą PVM grąžinimo užsienio apmokestinamiesiems asmenims sistemą. (Pakeitimas įsigalioja nuo 2015-01-01).

5. PVM įstatymo 71 straipsnio 1 dalis papildyta nuostatomis, kad prievolė šiame straipsnyje nustatyta tvarka pateikti prašymą ir registruotis PVM mokėtojais dėl prekių tiekimo (paslaugų teikimo) Lietuvoje asmeniui išlieka ir tuo atveju, kai jis yra įregistruotas PVM mokėtoju PVM įstatymo XII skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka. Šio 71 straipsnio 3 dalis papildyta nuostatomis, kad trečiųjų (ne Europos Sąjungos) užsienio valstybių apmokestinamieji asmenys, kurie Lietuvoje registruosis PVM mokėtojais dėl specialios telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu teikiamų paslaugų, apmokestinimo schemos, šiam tikslui galės būti registruojami tiesiogiai, o ne per fiskalinį agentą. Be to, šio straipsnio 11 dalies papildyta nuostatomis, kada neprivalo registruotis Lietuvoje ne tik trečiųjų valstybių, bet ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių apmokestinamieji asmenys, teikiantys šalies teritorijoje telekomunikacijų, radijo ir televizijos transliavimo ir (arba) elektroniniu būdu teikiamas paslaugas asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, ir jau įsiregistravę PVM mokėtojais kurioje nors valstybėje narėje šiam tikslui. (Pakeitimas įsigalioja nuo 2015-01-01).

6. PVM įstatymo 71 1 straipsnio 1 dalis papildyta nuostatomis, kad dėl prekių įsigijimų iš kitų valstybių narių šiame straipsnyje nustatyta tvarka turi registruotis ir tie asmenys, kurie buvo registruoti PVM mokėtojais šio Įstatymo XII skyriaus penktajame skirsnyje nurodyta tvarka. (Pakeitimas įsigalioja nuo 2015-01-01).

7. Pakeistos PVM įstatymo 101-105 straipsnių nuostatos. Atsižvelgiant į ES Teisingumo Teismo praktiką, praplėstas specialios turizmo paslaugų (maržos) apmokestinimo PVM schemos taikymas ir nustatyta, kad ši schema yra taikoma ir tais atvejais, kai įsigytos iš trečiųjų asmenų turizmo paslaugos kaip pavienės turizmo paslaugos arba kaip kelionių paketas parduodamas nebūtinai galutiniam vartotojui, o bet kuriam klientui (tame tarpe ir jas tolimesnėse grandyse perparduodančiam asmeniui). (Iki šio pakeitimo pagal PVM įstatymo nuostatas turizmo paslaugų maržos schema galėjo būti taikoma tik tuo atveju, kai PVM mokėtojas įsigyja iš trečiųjų asmenų turizmo paslaugas ir vėliau kaip pavienes ar paslaugų rinkinį savo vardu teikia galutiniam vartotojui) (Pakeitimas įsigalioja nuo 2015-01-01).

III. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 96 straipsnio pakeitimo įstatymas (įsigalioja nuo 2015-07-01)

PVM įstatymo 96 straipsnis papildytas nuostatomis (kurios įsigalioja nuo 2015-07-01), kad paslaugų pirkėjas – PVM mokėtojas apmokestinamasis asmuo, kurio užsakymu atliekami statybos darbai ir kuriam išrašomas šių darbų atlikimą (paslaugų teikimą) įforminantis dokumentas, privalo išskaityti ir sumokėti į biudžetą PVM, apskaičiuotą už paslaugų teikėjo jam atliktus PVM įstatymo 7 straipsnio 4 punkte numatytus statybos darbus, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje.

Su PVM susijusių dydžių keitimas iš litų į eurus (lentelė).

Registracijos numeris KM2072

Ši informacija skelbiama:
2015 metais

Klausimai ir atsakymai dėl pelno mokesčio, susiję su euro įvedimu :

1. Kokia valiuta (litais ar eurais) turės būti nurodomi duomenys dokumentuose, pateiktuose (išrašytuose) nuo 2015-01-01?

D O K U M E N T A S

V A L I U T A

2014 metų mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio deklaracija PLN204

Litais

2015 m. mokestinio laikotarpio, taip pat vėlesnių mokestinių laikotarpių teikiamose metinėse pelno mokesčio deklaracijose

Eurais

Tikslinama pirminė ankstesnių laikotarpių (pvz. 2013 metų) pelno mokesčio deklaracija PLN 204

Litais

Tikslinama pelno mokesčio deklaracija PLN204 už mokestinius laikotarpius, kurie prasidėjo iki euro įvedimo dienos, o baigėsi po euro įvedimo

Eurais

Metinė pelno mokesčio deklaracija PLN 204 už mokestinį laikotarpį, kuris nesutampa su kalendoriniais metais – pvz., prasideda 2014 m. spalio 1 d. ir baigiasi 2015 m. rugsėjo 30 d.

Eurais

Dividendų pelno mokesčio deklaracija FR0640 , jei dividendai išmokėti 2014 m. gruodžio mėnesį, o deklaracija pateikta 2015 m. sausio 8 d. ir tą pačia dieną pelno mokestis nuo išmokėtų dividendų sumokėtas eurais.

Litais

Avansinė pelno mokesčio deklaracija FRO430 , jei įmonės mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais – pvz., prasideda 2014 m. spalio 1 d. ir baigiasi 2015 m. rugsėjo 30 d

Litais

Avansinė pelno mokesčio deklaracija FRO430 , jei įmonės 2015 metais prasidėjęs mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais

Eurais

 

2. Ar apskaičiuojant pelno mokestį (kai įmonės perskaičiuos visus savo duomenis į eurus ir dėl apvalinimų atsiras pajamos arba sąnaudos), sąnaudos bus leidžiami atskaitymai, o pajamos – apmokestinamos?

Pagal Euro įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuo euro įvedimo dienos apskaitos dokumentai surašomi ir duomenys, jeigu jie susiję su ataskaitiniu laikotarpiu, prasidedančiu euro įvedimo dieną, į apskaitos registrus įtraukiami eurais, o prireikus – ir eurais, ir užsienio valiuta. Pagal Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. VAS-22 patvirtintą 40-ąjį verslo apskaitos standartą „Euro įvedimas" dėl litais išreikštų turto ir įsipareigojimų likučių, pajamų ir sąnaudų perskaičiavimo į eurais išreikštus turto ir įsipareigojimų likučius, susidarę skirtumai pripažįstami ataskaitinio laikotarpio finansinės ir investicinės veiklos pajamomis arba sąnaudomis. Perskaičiavimo rezultatas – pelnas arba nuostoliai – parodomas ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitos finansinės ir investicinės veiklos straipsniuose. Apskaičiuojant pelno mokestį, kai įmonėms perskaičiavus savo duomenis į eurus susidaro pajamos, kaip ir finansinėje ataskaitoje, jos bus laikomos ataskaitinio laikotarpio pajamomis, nuo kurių apskaičiuojamas pelno mokestis, o susidarius sąnaudoms, jos bus priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, kaip būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti.

3. Ar apskaičiuojant pelno mokestį (kai įmonės perskaičiuos duomenis iš litų į eurus už 5 metų laikotarpį, kad galėtų palyginti), atsiradusios sąnaudos bus leidžiami atskaitymai, o pajamos apmokestinamos?

Tikslinant duomenis už 5 metų laikotarpį, pelno mokestis apskaičiuojamas ta valiuta, kuri tikslinamuoju mokestiniu laikotarpiu buvo teisėta mokėjimo priemonė, t. y. už laikotarpį, kuris prasidėjo ir baigėsi iki euro įvedimo dienos, perskaičiuojama litais, o po euro įvedimo – eurais. Todėl įmonėms, kurios apskaičiuos pelno mokestį už 2015 m., perskaičiavus savo duomenis į eurus ir dėl to susidarius sąnaudoms, šios sąnaudos bus leidžiami atskaitymai, o atsiradus pajamoms, jos bus apmokestinamos, kaip tai nustatyta Pelno mokesčio įstatymo nuostatose. Perskaičiavimai už 5 metus, reikalingi duomenų palyginimui finansinėse ataskaitose, pelno mokesčio bazei įtakos neturės.

4. Įmonės darbuotojas nuo 2015 m. sausio 2 d. siunčiamas į komandiruotę 5 dienoms į Vokietiją. Įmonės vadovo įsakyme nurodyta, kad dienpinigių suma už komandiruotės metu išbūtą laiką turi būti apskaičiuojama pagal LR finansų ministro įsakymu Nr. 116 patvirtintą tos užsienio šalies dienpinigių normą. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. patvirtinta dienpinigių norma komandiruotam darbuotojui, vykstančiam Vokietiją, yra 197 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 58 Eur. Kokia dienpinigių norma turi vadovautis įmonė, apskaičiuodama dienpinigių sumą, kai darbuotojui dienpinigiai išmokami:

1) visa suma išmokama 2014 m. gruodžio 31 d.?

2) pusė sumos išmokama 2014 m. gruodžio 31 d., likusi dalis – 2015 m. sausio 8 d.?

3) visa suma išmokama 2015 m. sausio 8 d.?

Nuo 2015 m. sausio 1 dienos 2014 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-293 „Dėl Finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes" pakeitimo" yra patvirtintos naujos užsienio komandiruotės dienpinigių normos pagal atskiras šalis eurais.

Šiuo atveju, kadangi komandiruotė yra 2015 metais, todėl darbuotojui, vykstančiam į Vokietiją, už komandiruotėje būtas dienas dienpinigiai turi būti apskaičiuojami, taikant 58 EUR komandiruotės normą už dieną, neatsižvelgiant į tai, kada dienpinigiai darbuotojai yra išmokami.

5. Kaip, apskaičiuojant pelno mokestį, apmokestinamas dėl akcijos nominalios vertės eurais euro centų tikslumu suapvalinimo susidaręs įstatinio kapitalo dydžio pokytis?

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais ir šių bendrovių įstatų keitimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį dėl akcijos nominalios vertės eurais euro centų tikslumu suapvalinimo susidaręs įstatinio kapitalo dydžio pokytis nelaikomas įstatinio kapitalo didinimu ar mažinimu ir registruojamas apskaitoje kaip bendrovės finansinių metų, kurie apima euro įvedimo dieną, pajamos (kai pokytis neigiamas) arba sąnaudos (kai pokytis teigiamas).

Tokiu būdu, skaičiuojant pelno mokestį, dėl akcijų nominalių verčių eurais euro centų tikslumu suapvalinimo susidaręs įstatinio kapitalo dydžio pokytis priskiriamas leidžiamiems atskaitymams (kai pokytis teigiamas) arba apmokestinamosioms pajamoms (kai pokytis neigiamas).

6. Spaustuvė klausia, ar gali spausdinti pinigų priėmimo kvitus (PPK) su Eur, kai nėra patvirtinta pavyzdinė PPK forma su euro simboliu.

Pagal VMI prie FM viršininko 2014 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. VA-119 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 379 „Dėl Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvito formos bei šių kvitų pildymo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" 2.1 papunktį iki euro įvedimo dienos spaustuvėje atspausdinti Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitai gali būti naudojami ir po euro įvedimo dienos, ir jais gali būti prekiaujama, kol baigsis jų atsargos. Asmuo, naudojantis tokius kvitus, po euro įvedimo dienos privalo išbraukti lito santrumpą Lt ir atitinkamai įrašyti euro pavadinimą, jo santrumpą arba ženklą ir pasirašyti.

7. Dėl eurų laikymo – mokesčių mokėtojas įsigyja euro rinkinius, jie turi būti laikomi pagal Lietuvos banko keliamus griežtus reikalavimus (griežtas saugojimas, baudos, pasižadėjimas nedisponuoti gautais eurais, LB patikrinimas ir kt). Klausimai: ar turi būti apskaitomi nebalansinėje apskaitoje? Kada turi būti išrašomas kasos pajamų orderis apie gautų pinigų gavimą: gavus euro rinkinius ar šiam rinkiniui tapus apyvartinėmis monetomis?

Grynųjų pinigų keitimo gairėse, patvirtintose Lietuvos banko valdybos 2014-03-28 nutarimu Nr. 03-42 „Dėl grynųjų pinigų keitimo gairių patvirtinimo" (toliau – Gairės), yra nustatyti grynųjų pinigų keitimo, įvedus Lietuvos Respublikoje eurą, proceso dalyviai ir jų funkcijos, apsirūpinimo eurų banknotais ir monetomis, eurų ir litų tvarkymo, grynųjų pinigų keitimo bendros eurų ir litų apyvartos laikotarpiu ir jam pasibaigus, principai.

Pagal Gairių nuostatas, bankai išankstinį antrinį euro banknotų ir monetų bei monetų rinkinių paskirstymą profesionalioms trečiosioms šalims pradės likus mėnesiui iki euro įvedimo dienos, o pagal supaprastinto išankstinio antrinio eurų paskirstymo procedūrą mažosioms įmonėms – ne anksčiau, negu likus penkioms kalendorinėms dienoms iki euro įvedimo dienos, ir tai vykdys iki euro įvedimo dienos.

Mažosioms įmonėms, t. y. mažosioms prekybos ir paslaugų teikimo įmonėms, kuriose dirba mažiau negu 10 asmenų ir kurių metinė apyvarta arba bendras metinis balansas neviršija 2 milijonų eurų, gali būti taikoma supaprastinta išankstinio antrinio paskirstymo procedūra, t. y. mažosios įmonės pasirašys LB parengtą pasižadėjimo formą, kurioje sutiks iki euro įvedimo dienos 00.00 val. Lietuvos laiku nedisponuoti joms paskirstytais eurais. Mažosios įmonės saugos iš anksto paskirstytus eurus atskirai nuo kitų eurų banknotų ir monetų, kitos valiutos arba kitos nuosavybės, užtikrins, kad jie nepatektų į apyvartą iki euro įvedimo dienos, leis patikrinti jų patalpose esančius iš anksto paskirstytus eurus ir mokės baudas, jei iš anksto paskirstyti eurai pateks į apyvartą prieš euro įvedimo dieną.

Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, nustatyta, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Gairių nuostatas, iki 2014 m. gruodžio 31 d. iš anksto paskirstytų eurų banknotų ir monetų bei monetų rinkinių nominalioji vertė įtraukiama į nebalansinę apskaitą ir tvarkoma atskirai nuo kitų eurų banknotų ir monetų, todėl įmonė, įsigijusi euro rinkinius, kasos pajamų orderį išrašyti turės šiems rinkiniams tapus apyvartinėmis monetomis, t. y. 2015 m. sausio 1 d. - euro įvedimo dieną.

8. Įmonė neturi kasos. Veikloje naudoja EKA ir sąskaitas banke. Šiuo metu gauna iš anksto užsakytus euro rinkinius. Klausimas: kur tuos pinigus laikyti? Ar gali įmonė susikurti savo įmonės kasą būtent pinigų saugojimui ir tuos pinigus iki 2015 01 01 laikyti kasoje? Manome, kad vadovo įsakymu nurodoma kur yra įmonės kasa ir kur bus vykdomos kasos operacijos. Jeigu įmonė turi grynųjų pinigų, šiuo atveju euro rinkinių, turi turėti ir įmonės kasą.

Pastebėtina, kad tai ne Valstybinės mokesčių inspekcijos kompetencijos klausimas.

Kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarką nustato Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179.

Pritariame, kad vadovo įsakymu turi būti nurodoma, kur yra įmonės kasa ir kur bus vykdomos kasos operacijos. Svarbu, kad kasa, kasos darbas būtų organizuotas laikantis šių taisyklių reikalavimų, kad įmonės vadovas užtikrintų kasoje laikomų pinigų saugumą.

9. Bendros apyvartos laikotarpiu (nuo 2015-01-01 iki 2015-01-15) pirkėjas perka prekę už 20 eurų, sumoka įmonės kasoje 100 litų kupiūra. Išrašomas KPO (100 Lt). Įmonė fiksuoja gautus eurus 28,96 eur (100/ 3,4528). Kadangi turi būti išduodama grąža eurais išrašomas kasos išlaidų orderis 8,96 eurų (28,96-20) (eurinė kasa). Sąskaitoje faktūroje atsispindi tik mokėtina suma 20 eurų. Kaip pirkėjui (įmonės atskaitiniam asmeniui) pagrįsti  gautą grąžą 8,96, kai kasos išlaidų orderis yra tik vienas egzempliorius? (Pastaba. Šis klausimas buvo derintas su Apskaitos ir audito tarnyba 2014-10-06 Nr. 18.7-31-1)-59-393)

Pereinamuoju euro įvedimo laikotarpiu, kai pirkėjas ką nors pirkdamas į kasą sumoka litais didesnę sumą nei nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje, o grąžą gauna eurais, pirkėjo sumokėtai sumai pagrįsti prie PVM sąskaitos faktūros turi būti ir pardavėjo išrašyto kasos pajamų orderio kvitas. Pirkėjo, kaip atskaitingo asmens, surašomoje avanso apyskaitoje turėtų būti nurodyta, kad grąža gauta eurais ir surašoma buhalterinė pažyma, numatyta Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, kurioje būtų nurodoma kokią eurų sumą atskaitingas asmuo yra skolingas avansą išdavusiai įmonei. Svarbu, kad visos ūkinės operacijos būtų pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais.

10. Klausimas. Ar pereinamuoju 15 dienų truksiančiu grynųjų eurų ir  litų bendros apyvartos laikotarpiu (2015 01 01 – 2015 01 15) įmonės už prekes ir paslaugas gali atsiskaityti litais?

Grynųjų eurų ir litų bendros apyvartos laikotarpiu įmonės už prekes ir paslaugas gali atsiskaityti ir litų banknotais bei monetomis, jeigu šių įmonių atskaitingi asmenys turi nepanaudotą grynųjų pinigų likutį, gautą iki 2015-01-01.

Pinigų mokėjimo dokumentuose suma turi būti nurodoma ir litais, ir eurais, t. y. nurodoma suma litais ir suma eurais, gauta perskaičiavus litus pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą.

Su pelno mokesčiu susijusių dydžių keitimas iš litų į eurus (lentelė)

Registracijos numeris KM2070

Ši informacija skelbiama:
2015 metais

Nuo 2015 m. sausio 1 d. visi miško valdytojai (fiziniai ir juridiniai asmenys) turi mokėti privalomuosius 5 proc. atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomuose miškuose, ir už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką.

Valstybinio miško valdytojai (juridiniai asmenys) iš pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomame miške ir už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką taip pat į valstybės biudžetą papildomai turi mokėti privalomuosius 10 proc. atskaitymus.

Žaliavinė mediena – tai miško žemėje nukirstų medžių stiebų mediena, skirta medienos gaminiams ruošti (pagal Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą). Gaminiai, pagaminti iš žaliavinės medienos (medžių stiebų), pavyzdžiui, tokie kaip lentos, skiedros biokurui, skaldytos malkos ir kiti, nelaikomi privalomųjų atskaitymų iš pajamų objektu.

Nenukirstas miškas – augantys medžiai, sausuoliai, vėjavartos, vėjalaužos ir kita nenukirsta sumedėjusi miško augalija (Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).

Pažymėtina, kad miško valdytojai, kurie yra juridiniai asmenys, privalomuosius atskaitymus privalo sumokėti ir deklaruoti atitinkamo mokestinio laikotarpio kalendoriniam mėnesiui pasibaigus, iki kito mėnesio 15 dienos. Atitinkamai privalomuosius atskaitymus privalo sumokėti ir deklaruoti užsienio valstybėje įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumą, pagal tos valstybės įstatymus.

Informuojame, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 31 d. miško valdytojai, kurie yra juridiniai asmenys, turi teikti naujos redakcijos deklaracijos FR0463 01 versijos formą, kurioje gautas pajamas turi nurodyti eurais.

Po 2015 m. liepos 1 d. gautas pajamas už parduotą žaliavinę medieną ir už parduotą nenukirstą mišką miško valdytojai, kurie yra juridiniai asmenys, privalo teikti deklaracijos FR0463 02 versijos formą.

Miško valdytojai, kurie yra fiziniai asmenys, privalomuosius atskaitymus turi sumokėti ir mokesčių administratoriui pateikti tinkamai užpildytas deklaracijas FR0463 (02 versija), kalendoriniam pusmečiui pasibaigus, iki kito mėnesio einančio po kalendorinio pusmečio, 15 dienos. Vadinasi, už I pusmetį deklaracija turi būti pateikta ir privalomieji atskaitymai sumokėti iki 2015 m. liepos 15 d., o už II pusmetį – iki 2016 m. sausio 15 d.

Deklaracijoje privataus miško valdytojai (fiziniai ir juridiniai asmenys) nuo gautų pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 5 proc. privalomųjų atskaitymų sumą. Valstybinio miško valdytojai (juridiniai asmenys) – 10 proc. ir 5 proc. (viso 15 proc.) privalomųjų atskaitymų sumą. Pajamos pripažįstamos pagal buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principus. Miško valdytojai, kurie yra fiziniai asmenys, nevykdantys individualios veiklos ir nesantys pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojais, bei fiziniai asmenys, kurie savo individualiai veiklai nepriskyrė naudojamo ilgalaikio turto, gautas pajamas už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką turi pripažinti pinigų principu, t. y. tada, kai fizinis asmuo pajamas faktiškai gauna. Jeigu fiziniai asmenys vykdo individualią veiklą ir yra įregistruoti PVM mokėtojais arba savo individualiai veiklai priskiria ir joje naudoja ilgalaikį turtą, tai gautas pajamas turi pripažinti pagal kaupimo apskaitos principą.

Miško valdytojai, kurie yra juridiniai asmenys, taiko apskaitos principą, kuris nustatytas juridinio asmens buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Privalomieji atskaitymai nuo žaliavinės medienos ir nenukirsto miško pardavimo pajamų mokami į VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 1001.

Atkreipiame dėmesį, kad privalomuosius atskaitymus juridiniai ir fiziniai asmenys privalo mokėti tais atvejais, kai pajamos gaunamos už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomame miške, ir kai pajamos gaunamos už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką. Kai žaliavinė mediena ir / arba nenukirstas miškas perkami iš kitų asmenų ir parduodami, privalomieji atskaitymai į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nedeklaruojami ir nemokami.

Teises aktai

Registracijos numeris KM2069

Ši informacija skelbiama:
2015 metais

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad, atsižvelgiant į numatomą euro įvedimą Lietuvos Respublikoje, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5, 9, 172, 18, 382, 391, 461 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1131 (toliau – PMĮ ), kuris įsigalioja 2015 m. sausio 1 d., nustatyti šie pakeitimai:

1. Apskaičiuojant 2015 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį:

1) vertinant vieneto dydį 5 proc. pelno mokesčio tarifo taikymo tikslais pajamų riba nustatyta 300 000 eurų (PMĮ 5 str. 2 d.);

2) apmokestinant pelno nesiekiančių vienetų pelną, kai apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 7 250 eurų sumą, gali būti apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, pajamų iš ūkinės komercinės veiklos riba nustatyta 300 000 eurų (PMĮ 5 str. 4 d.);

3) vertinant vieneto pajamų dydį pinigų apskaitos principo taikymo tikslais pajamų riba nustatyta 30 000 eurų (PMĮ 9 str.);

4) apskaičiuojant iš apmokestinamųjų pajamų atimamų lėšų filmo ar jo dalies gamybai Lietuvos Respublikoje dydį, išlaidų, patiriamų Lietuvos Respublikoje, riba nustatyta ne mažiau kaip 43 000 eurų (PMĮ 172 str.);

5) vertinant vieneto dydį ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvų taikymo tikslais pajamų riba nustatyta 150 000 eurų (PMĮ 18 str. 3 d.);

6) taikant investicinio projekto lengvatą, nustatyta atskaitoma išlaidų, patiriamų įsigyjant krovininius automobilius, priekabas ir puspriekabes, riba 300 000 eurų (PMĮ 461 str.);

2. Pagal PMĮ 47 straipsnio 5 dalies pakeitimą, vertinant, ar vienetas privalo mokėti avansinį pelno mokestį, nustatyta 300 000 eurų apmokestinamųjų pajamų per mokestinį laikotarpį suma, kurios neviršijus vienetas atleidžiamas nuo avansinių pelno mokesčio mokėjimų kitą mokestinį laikotarpį.

3. Pagal PMĮ 382 straipsnio 1 dalies pakeitimą, taikant fiksuoto pelno mokesčio laivybos vienetams schemą, į eurą perskaičiuojant pinigines vertes litais, naudojamas fiksuoto pelno mokesčio bazės apskaičiavimui, apvalinama aritmetiškai euro cento tikslumu:

1) kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų iki 1 000 jūrų laivo NT vienetų – 0,93 euro per dieną;

2) kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų nuo 1 001 jūrų laivo NT vieneto iki 10 000 jūrų laivo NT vienetų – 0,67 euro per dieną;

3) kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų nuo 10 001 jūrų laivo NT vieneto iki 25 000 jūrų laivo NT vienetų – 0,43 euro per dieną;

4) kiekvienam 100 jūrų laivo NT vienetų nuo 25 000 jūrų laivo NT vienetų – 0,27 euro per dieną.

4. Pagal PMĮ 391 straipsnio 6 dalies pakeitimą Europos ekonominių interesų grupei priskiriamos pajamos ir sąnaudos išreiškiamos eurais taikant euro ir užsienio valiutos santykį, nustatytą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą, pajamų ir sąnaudų priskyrimo dieną.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) Nr. IX-675 2 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1466, kuris buvo paskelbtas 2014 m. gruodžio 31 d. (Teisės aktų registre Nr. 21227).

Šiuo įstatymu papildyta PMĮ 31 straipsnio 1 dalis 20 punktu, numatančiu, kad iš pajamų negali būti atskaitomos sąnaudos, patirtos darant Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, įskaitant kyšius.

Atitinkamai šiuo įstatymu pakeista PMĮ 2 straipsnio 41 dalis, kurioje numatyta, kad kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse ir Lietuvos Respublikos kino įstatyme, kiek tai neprieštarauja šiam Įstatymui (išskyrus Civilinio kodekso įsakmiai nurodytus atvejus).

 

Kokia valiuta (litais ar eurais) turės būti nurodomi duomenys dokumentuose, pateiktuose (išrašytuose) nuo 2015-01-01?

D O K U M E N T A S

V A L I U T A

2014 metų mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio deklaracija PLN204

Litais

2015 m. mokestinio laikotarpio, taip pat vėlesnių mokestinių laikotarpių teikiamose metinėse pelno mokesčio deklaracijose

Eurais

Tikslinama pirminė ankstesnių laikotarpių (pvz. 2013 metų) pelno mokesčio deklaracija PLN204

Litais

Tikslinama pelno mokesčio deklaracija PLN204 už mokestinius laikotarpius, kurie prasidėjo iki euro įvedimo dienos, o baigėsi po euro įvedimo

Eurais

Metinė pelno mokesčio deklaracija PLN204 už mokestinį laikotarpį, kuris nesutampa su kalendoriniais metais – pvz., prasideda 2014 m. spalio 1 d. ir baigiasi 2015 m. rugsėjo 30 d.

Eurais

Dividendų pelno mokesčio deklaracija FR0640, jei dividendai išmokėti 2014 m. gruodžio mėnesį, o deklaracija pateikta 2015 m. sausio 8 d. ir tą pačia dieną pelno mokestis nuo išmokėtų dividendų sumokėtas eurais.

Litais

Avansinio pelno mokesčio deklaracija FRO430, jei įmonės mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais – pvz., prasideda 2014 m. spalio 1 d. ir baigiasi 2015 m. rugsėjo 30 d

Litais

Avansinio pelno mokesčio deklaracija FRO430, jei įmonės 2015 metais prasidėjęs mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais

Eurais

 

Su pelno mokesčiu susijusių dydžių keitimas iš litų į eurus (lentelė)

Registracijos numeris KM2071

Ši informacija skelbiama:
2015 metais

2014 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1390 (toliau – Pakeitimo įstatymas Nr. 1), kuris buvo paskelbtas 2014 m. gruodžio 22 d. Teisės aktų registre Nr. 2014-20429, ir 2014 m. gruodžio 23 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-1518 (toliau – Pakeitimo įstatymas Nr. 2), kuris buvo paskelbtas 2014 m. gruodžio 31 d. Teisės aktų registre Nr. 2014-21156.

Pakeitimo įstatymu Nr. 1 pakeistas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 (toliau – NTMĮ) 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas, pagal kurį nuo 2015 m. sausio 1 d. nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas:

- fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 220 000 eurų.

Šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, neapmokestinamo nekilnojamojo turto vertė didinama 30 procentų. Tai reiškia, jog neapmokestinama 220 000 eurų nekilnojamojo turto vertė yra didinama 30 procentų, t. y. neapmokestinama nekilnojamojo turto vertė – 286 000 eurų ((220 000 x 30 proc.) + 220 000).

Taip pat pakeista NTMĮ 6 straipsnio 4 dalis, pagal kurią šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto turto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas.

Pakeitimo įstatymu Nr. 2 pakeista NTMĮ 12 straipsnio 3 dalis, pagal kurią juridiniai asmenys, už jiems kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinius nekilnojamojo turto mokesčius, jei metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 435 eurų.

Su nekilnojamojo turto mokesčiu susijusių dydžių keitimas iš litų į eurus (lentelė)