Registracijos numeris KM2028

Ši informacija skelbiama:
2016 metais

I. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 48, 53, 57, 58, 58-1, 59, 60 straipsnių ir Įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymu (2015-12-03; Nr. XII-2128) priimti šie pakeitimai, įsigaliojantys nuo 2016-01-01:

1. Nustatoma, kad akcizų objektas yra ne tik gamtinės dujos, skirtos naudoti kaip variklių degalai, bet ir gamtinės dujos, naudojamos kaip šildymui skirtas kuras. Gamtinės dujos apmokestinamos:

  • 0,54 euro už vieną megavatvalandę akcizų tarifu (kai naudojamos kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms);

  • 1,08 euro už vieną megavatvalandę akcizų tarifu (kai naudojamos kaip šildymui skirtas kuras ne verslo reikmėms).

2. Taip pat nustatoma, kad nuo akcizų už gamtines dujas atleidžiamos:

  • eksportuojamos gamtinės dujos;

  • į kitą Europos Sąjungos valstybę narę tiekiamos gamtinės dujos;

  • gamtinės dujos, išskyrus gamtines dujas, naudojamas kaip variklių degalai, tiekiamos buitiniams gamtinių dujų vartotojams, taip pat asmenims, kurie pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turi paramos gavėjo statusą;

  • gamtinės dujos, naudojamos technologinėms reikmėms gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo tinkluose ir gamtinių dujų skystinimo proceso metu;

  • gamtinės dujos, naudojamos mišriai šilumos ir elektros energijos gamybai.

3. Tais atvejais, kai asmuo, kuriam gamtinės dujos parduotos ar kitaip perduotos naudoti kaip variklių degalai ar šildymui skirtas kuras ir už kurias akcizai buvo sumokėti, vėliau šias gamtines dujas panaudoja tikslams, kuriems įgyvendinti gamtinės dujos pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą atleidžiamos nuo akcizų (pavyzdžiui, gamtinės dujos eksportuojamos, tiekiamos į kitą valstybę narę), sumokėti akcizai grąžinami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

II. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymu (2015-12-08; Nr. XII-2145) nuo 2016-03-01 didinami akcizų tarifai:

  • alui nustatomas 3,36 euro (vietoj 3,11 euro) už 1 proc. faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą;

  • vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju — gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento nustatomas 30,96 euro (vietoj 28,67 euro) už produkto hektolitrą akcizų tarifas;

  • vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams, išskyrus vyną ir kitus fermentuotus gėrimus, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento nustatomas 77,89 euro (vietoj 72,12 euro) už produkto hektolitrą akcizų tarifas;

  • tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 procentų nustatomas 96,65 euro (vietoj 89,49 euro) už produkto hektolitrą akcizų tarifas;

  • tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 15 procentų nustatomas 136,37 euro (vietoj 126,27 euro) už produkto hektolitrą akcizų tarifas;

  • etilo alkoholiui nustatomas 1 353,69 euro (vietoj 1 320,67 euro) už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas;

  • cigarečių specifinis elementas 50,68 euro (vietoj 48,08 euro) už 1 000 cigarečių;

  • cigaretėms nustatomas ne mažesnis kaip 85 euro (vietoj 77,91 euro) už 1 000 cigarečių kombinuotasis akcizų tarifas;

  • cigarams ir cigarilėms nustatomas 29,54 euro (vietoj 28,09 euro) už kilogramą akcizų tarifas.

III. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymu (2015-12-10; Nr. XII-2152) nuo 2016-01-01 atsisakoma akcizų mokėjimų dešimtadieniais ir nustatoma prievolė mokėti vieną mėnesinę avansinę akcizų sumą – iki einamojo mokestinio laikotarpio 15 dienos. Prievolė mokėti avansinę akcizų sumą atsiranda, jeigu už konkretų akcizais apmokestinamų prekių sandėlį šio sandėlio savininko (ar atitinkamai registruoto gavėjo) vidutinė mokestiniam laikotarpiui tenkanti mokėtina į biudžetą akcizų suma 3 praėjusius mokestinius laikotarpius iš eilės viršijo 15 000 eurų, pradedant kitu mokestiniu laikotarpiu po to, kurį paaiškėjo šios aplinkybės, iki einamojo mokestinio laikotarpio 15 dienos į biudžetą mokama avansinė akcizų suma. Ši avansinė akcizų suma yra lygi 1/3 vidutinės mokėtinos į biudžetą akcizų sumos, kuri buvo (ar privalėjo būti) deklaruota šioje dalyje nurodytų 3 praėjusių mokestinių laikotarpių deklaracijose.


AĮ 10 ir 12 str. pakeitimo taikymas

Dėl prievolės mokėti akcizų avansą
Atsižvelgiant į AĮ 10 ir 12 str. pakeitimo įstatymo 3 str., kuriame numatyta, kad šis įstatymas taikomas deklaruojant ir mokant 2016 m. sausio mėn. ir vėlesnių laikotarpių akcizus, įskaitant akcizų avansą ir 2 str. 2 d., kuri numato, kad akcizų avansas mokamas pradedant kitu mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to mokestinio laikotarpio, kurį paaiškėjo, kad akcizų avansas turi būti mokamas, asmenys, siekiantys nustatyti, ar jiems atsiranda prievolė už 2016 m. sausio mėn. sumokėti akcizų avansą turi remtis lapkričio, spalio ir rugsėjo mėn. akcizų deklaracijų duomenimis. Sandėlio savininkas, turintis kelis akcizais apmokestinamų prekių sandėlius, ar jam atsirado prievolė mokėti akcizų avansą, privalo nustatyti už kiekvieną sandėlį atskirai.
Registruotas gavėjas, turintis kelis registruoto gavėjo leidimus, privalo apskaičiuoti, ar jam neatsiranda prievolė mokėti akcizų avansą už kiekvieną registruoto gavėjo leidimą atskirai.

     Pavyzdys

1 atvejis
Sandėlio savininkas 9 versijos akcizų deklaracijų 101A laukeliuose nurodė tokias mokėtinas akcizų sumas: 2015 m. lapkričio mėn. - 5 000 EUR, spalio mėn. – 6 000 EUR, rugsėjo mėn. – 7 000 EUR. Taigi vidutinė 3 praėjusių mokestinių laikotarpių mokėtina akcizų suma neviršijo 15 000 EUR ((5 000 EUR + 6 000 EUR + 7 000 EUR): 3 = 6 000 EUR). Todėl 2016 m. sausio mėn. prievolės mokėti akcizų avansą neatsiranda.

2 atvejis
Registruotas gavėjas 9 versijos akcizų deklaracijų 101A laukeliuose nurodė tokias mokėtinas akcizų sumas: 2015 m. lapkričio mėn. – 20 000 EUR, spalio mėn. – 30 000 EUR, rugsėjo mėn. – 25 000 EUR. Taigi vidutinė mokėtina 3 praėjusių mokestinių laikotarpių akcizų suma viršijo 15 000 EUR ((20 000 EUR + 30 000 EUR + 25 000 EUR): 3 = 25 000 EUR), todėl asmeniui atsiranda prievolė 2016 m. sausio mėn. sumokėti akcizų avansą.

3 atvejis
Sandėlio savininkas 2015 m. turi 3 akcizinių prekių sandėlius (Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3). Sandėlio savininkas, teikdamas akcizų deklaracijas už sandėlį Nr. 1, 9 versijos akcizų deklaracijų 101A laukeliuose nurodė tokias mokėtinas akcizų sumas: rugsėjo mėn. – 15 000 EUR, spalio mėn. – 15 000 EUR, lapkričio mėn. – 10 000 EUR. Taigi bendra trijų mėnesių 9 versijos sandėlio Nr. 1 akcizų deklaracijų 101A laukelių suma buvo 40 000 EUR.
Sandėlio savininkas, teikdamas akcizų deklaracijas už sandėlį Nr. 2, 9 versijos akcizų deklaracijų 101A laukeliuose nurodė tokias mokėtinas akcizų sumas: rugsėjo mėn. – 20 000 EUR, spalio mėn. – 20 000 EUR, lapkričio mėn. – 10 000 EUR. Taigi bendra trijų mėnesių 9 versijos sandėlio Nr. 2 akcizų deklaracijų 101A laukelių suma buvo 50 000 EUR.
Sandėlio savininkas, teikdamas akcizų deklaracijas už sandėlį Nr. 3, 9 versijos akcizų deklaracijų 101A laukeliuose nurodė tokias mokėtinas akcizų sumas: rugsėjo mėn. – 10 000 EUR, spalio mėn. – 5 000 EUR, lapkričio mėn. – 5 000 EUR. Taigi bendra trijų mėnesių 9 versijos sandėlio Nr. 3 akcizų deklaracijų 101A laukelių suma buvo 20 000 EUR.
Sandėlio savininkas, norėdamas nustatyti, ar jam atsirado prievolė mokėti akcizų avansą, tokią prievolę nustato atskirai kiekvienam sandėliui. Kadangi už sandėlį Nr. 2 vidutinė 3 praėjusių mokestinių laikotarpių mokėtina akcizų suma viršijo 15 000 EUR sumą, vadinasi, už šį sandėlį sausio mėn. sandėlio savininkui atsiranda prievolė mokėti akcizų avansą. Už sandėlius Nr. 1 ir Nr. 3 prievolė mokėti akcizų avansą neatsiranda, nes už šiuos sandėlius vidutinė 3 praėjusių mokestinių laikotarpių mokėtina akcizų suma neviršijo 15 000 EUR.


Sandėlio savininkas ar registruotas gavėjas, siekdamas nustatyti, ar už 2016 m. vasario mėn. neatsirado prievolės mokėti akcizų avansą, turi įvertinti gruodžio, lapkričio ir spalio mėn. 9 versijos akcizų deklaracijų 101A laukeliuose įrašytus duomenis.

     Pavyzdys

1 atvejis
Sandėlio savininkas 9 versijos akcizų deklaracijų 101A laukeliuose nurodė tokias mokėtinas akcizų sumas: 2015 m. gruodžio mėn. – 20 000 EUR, lapkričio mėn. – 30 000 EUR, spalio mėn. – 10 000 EUR. Vidutinė 3 praėjusių mokestinių laikotarpių mokėtina akcizų suma viršijo 15 000 EUR ((20 000 EUR + 30 000 EUR + 10 000 EUR): 3 = 20 000 EUR). Taigi 2016 m. vasario mėn. sandėlio savininkui atsiranda prievolė deklaruoti ir sumokėti akcizų avansą.

2 atvejis
Registruotas gavėjas 9 versijos akcizų deklaracijų 101A laukeliuose nurodė tokias mokėtinas akcizų sumas: 2015 m. gruodžio mėn. – 5 000 EUR, lapkričio mėn. – 2 000 EUR, spalio mėn. – 1 000 EUR. Vidutinė 3 praėjusių mokestinių laikotarpių mokėtina akcizų suma neviršijo 15 000 EUR ((5 000 EUR + 2 000 EUR + 2 000 EUR): 3 = 3 000 EUR). Taigi 2016 m. vasario mėn. registruotam gavėjui prievolės mokėti akcizų avansą neatsiranda.


Dėl deklaracijų pateikimo
Sandėlio savininkas ar registruotas gavėjas, deklaruojantis akcizų prievoles už 2015 gruodžio mėn., privalo pateikti 9 versijos akcizų deklaraciją, neatsižvelgiant į tai, ar atsirado prievolė mokėti akcizų avansą ar ne. Kitaip tariant, 2016 m. sausio mėn., teikiant 9 versijos akcizų deklaraciją už 2015 m. gruodžio mėn., 101A laukelyje nurodoma akcizų prievolė, o mokėtina avansinė akcizų suma šioje deklaracijoje nenurodoma (tačiau mokėtinas akcizų avansas turi būti sumokėtas iki 2016 m. sausio 15 d.).

Sandėlio savininkas ar registruotas gavėjas, 2016 m. vasario mėn. ar vėlesniais mėnesiais teikiantis akcizų deklaraciją už 2016 m. sausio mėn. ar vėlesnius mėn., neatsižvelgiant į tai, ar atsirado prievolė mokėti avansinę akcizų sumą ar ne, privalo pateikti 10 versijos akcizų deklaraciją. Teikiant akcizų deklaraciją už 2016 m. sausio mėn. ar vėlesnius mėnesius, 10 versijos akcizų deklaracijos 101A laukelyje nurodoma akcizų prievolės suma, o S1 laukelyje nurodomas apskaičiuotas akcizų avansas (jeigu atsirado prievolė mokėti akcizų avansą) arba įrašomas nulis (0) (jeigu prievolės mokėti akcizų avanso neatsirado). Akcizų deklaracija, nepriklausomai nuo jos versijos, turi būti pateikta iki kito mėnesio, einančio po to mėnesio, už kurį teikiama akcizų deklaracija, 15 dienos (pavyzdžiui, už sausio mėn. akcizų deklaracija turi būti pateikta iki vasario mėn. 15 d., už vasario mėn. – iki kovo 15 d. ir t.t.).

     Pavyzdys

1atvejis
Sandėlio savininkas 2015 m. gruodžio mėn. akcizų sumas turėjo apskaičiuoti ir mokėti dešimtadieniais. Iki 2015 m. gruodžio 31 d. sandėlio savininkas buvo sumokėjęs akcizus už pirmą ir antrą dešimtadienius. Pagal vidutinę 3 praėjusių mokestinių laikotarpių mokėtiną akcizų sumą sandėlio savininkui sausio mėnesį atsirado prievolė mokėti akcizų avansą. Taigi iki 2016 sausio 15 d. sandėlio savininkas privalo pateikti 9 versijos akcizų deklaraciją, jos 102A, 103A, 104A laukeliuose nurodyti mokėtinas akcizų prievoles už dešimtadienius, sumokėti likusią akcizų prievolę už 2015 m. gruodžio 3 dešimtadienį ir akcizų avansą, kurį prievolė mokėti atsirado 2016 m. sausio mėn. (šis mokėtinas avansas 2016 m. sausio mėn. teikiant 2015 m. gruodžio mėn. 9 versijos akcizų deklaraciją yra nedeklaruojamas).

2 atvejis
Registruotas gavėjas 2016 m. vasario mėn. deklaruoja akcizų prievolę už 2016 m. sausio mėn.
Registruotas gavėjas, 2016 m. vasario mėn. vertindamas, ar vasario mėn. reikia mokėti akcizų avansą, nustatė, jog prievolė mokėti akcizų avansą neatsirado. Taigi iki 2016 vasario 15 d. asmuo privalo pateikti 10 versijos akcizų deklaraciją, jos 101A laukelyje nurodyti akcizų prievolę už 2016 m. sausio mėn., o S1 laukelyje įrašyti nulį (0).

3 atvejis
Sandėlio savininkas 2016 m. vasario mėn. deklaruoja akcizų prievolę už 2016 m. sausio mėn. Sandėlio savininkas 2016 m. vasario mėn. vertindamas, ar vasario mėn. reikia mokėti akcizų avansą, nustatė, jog jam atsirado prievolė mokėti akcizų avansą. Taigi iki 2016 vasario 15 d. asmuo privalo pateikti 10 versijos akcizų deklaraciją už 2016 m. sausio mėn. Šios akcizų deklaracijos 101A laukelyje nurodyti akcizų prievolę už 2016 m. sausio mėn., o S1 laukelyje deklaruoti vasario mėn. mokėtiną akcizų avanso sumą.


Dėl akcizų sumokėjimo
Asmenys, kurie 2015 gruodžio mėn. akcizus mokėjo dešimtadieniais, iki 2016 m. sausio 15 d. privalo sumokėti likusią nesumokėtą akcizų sumą už gruodžio mėn. 4811 įmokos kodu ir, jeigu atsirado prievolė, sumokėti akcizų avansą (neatsižvelgiant į tai, kad toks akcizų avansas nebuvo deklaruotas už 2015 m. gruodžio mėn. pateiktoje 9 versijos akcizų deklaracijoje). Akcizų avansas privalo būti sumokėtas 1001 įmokos kodu ir yra lygus 1/3 vidutinės mokėtinos į biudžetą akcizų sumos, kuri buvo (ar privalėjo būti) deklaruota už 3 praėjusius mokestinius laikotarpius iš eilės (prievolės mokėti akcizų avansą nustatymo taisyklės paaiškintos aukščiau).

     Pavyzdys

1 atvejis
Sandėlio savininkas 2015 m. gruodžio mėn. akcizus mokėjo dešimtadieniais ir buvo sumokėjęs už 1-ąjį 9 000 EUR ir 2-ąjį 11 000 EUR dešimtadienius, o visa likusi mokėtina akcizų suma už gruodžio mėn. – 10 000 EUR. Prievolės mokėti akcizų avansą 2016 m. sausio mėn. jam neatsirado.
Taigi iki 2016 sausio 15 d. sandėlio savininkas privalo pateikti 9 versijos akcizų deklaraciją ir, naudodamas 4811 įmokos kodą, sumokėti likusią nesumokėtą akcizų prievolės dalį – 10 000 EUR.

2 atvejis
Registruotam gavėjui 2016 m. sausio mėn. atsirado prievolė mokėti akcizų avansą, kadangi vidutinė 3 praėjusių mokestinių laikotarpių mokėtina akcizų suma buvo 30 000 EUR. Mokėtinas akcizų avansas apskaičiuojamas imant 3 praėjusių mokestinių laikotarpių akcizų sumą (30 000) ir ją padalinant iš 3 (30 000: 3 = 10 000). Avansą privaloma sumokėti iki 2016 m. sausio 15 d., naudojant įmokos kodą 1001 (neatsižvelgiant į tai, kad šis akcizų avansas nebuvo deklaruotas už 2015 m. gruodžio mėn. pateiktoje 9 versijos akcizų deklaracijoje).

3 atvejis
Registruotas gavėjas 2015 m. gruodžio mėn.  akcizus mokėjo dešimtadieniais ir buvo sumokėjęs už 1-ąjį 17 000 EUR ir 2-ąjį 13 000 EUR dešimtadienius. Likusi mokėtina akcizų suma už 2015 m. gruodžio mėn. – 20 000 EUR. Taip pat asmeniui sausio mėn. atsirado prievolė mokėti akcizų avansą, kadangi vidutinė 3 praėjusių mokestinių laikotarpių mokėtina akcizų suma – 75 000 EUR.  Taigi iki 2016 sausio 15 d. registruotas gavėjas privalo pateikti 9 versijos akcizų deklaraciją (kurioje mokėtinas akcizų avansas nedeklaruojamas) ir, naudodamas 4811 įmokos kodą, sumokėti likusią nesumokėtą akcizų prievolės dalį – 20 000 EUR bei akcizų avansą, apskaičiuojamą imant 3 praėjusių mėn. akcizų sumą (75 000) ir ją padalinant iš 3 (75 000: 3 = 25 000). Akcizų avansas privalo būti sumokėtas 1001 įmokos kodu.


Asmenys, deklaruojantys akcizus už 2016 m. sausio (ar vėlesnius mėn.) ir sausio mėn. (ar vėlesniais mėn.) sumokėję avansinę akcizų sumą, vasario mėn. (ar vėlesniais mėn.) privalo pateikti 10 versijos akcizų deklaraciją, kurios 101A laukelyje turi nurodyti akcizų prievolę už sausio mėn. (ar vėlesnius mėn.) ir sumokėti apskaičiuotos akcizų prievolės ir akcizų avanso skirtumą (mokant akcizų prievoles 2016 m. vasario ar vėlesniais mėn. naudojamas bendras įmokos kodas 1001).

     Pavyzdys

1 atvejis
2016 m. sausio mėn. registruotam gavėjui atsirado prievolė mokėti akcizų avansą. 2016 m. sausio mėn. mokėtino akcizų avanso suma buvo 10 000 EUR ir šis akcizų avansas, naudojant įmokos kodą 1001, buvo sumokėtas iki 2016 m. sausio 15 d, nors nebuvo deklaruotas 9 versijos akcizų deklaracijoje už 2015 m. gruodžio mėn. Visa apskaičiuota akcizų prievolė už 2016 sausio mėn. – 27 000 EUR.
Taigi iki 2016 m. vasario 15 d. registruotas gavėjas privalo pateikti 10 versijos akcizų deklaraciją už 2016 m. sausio mėn. ir sumokėti visos už 2016 m. sausio mėn. mokėtinos akcizų prievolės ir 2016 m. sausio mėn. sumokėto akcizų avanso skirtumą – 17 000 EUR (27 000 EUR – 10 000 EUR = 17 000 EUR). Šis skirtumas turi būti mokamas 1001 įmokos kodu.

2 atvejis
2016 m. sausio mėn. sandėlio savininkui atsirado prievolė mokėti 15 000 EUR akcizų avansą, kurį sandėlio savininkas, naudodamas įmokos kodą 1001, sumokėjo iki 2016 m. sausio 15 d. (šis avansas nebuvo deklaruotas 9 versijos akcizų deklaracijoje, pateiktoje už 2015 m. gruodžio mėn.). Visa apskaičiuota akcizų prievolė už 2016 sausio mėn. – 32 000 EUR.
Sandėlio savininkui 2016 m. vasario mėn. taip pat atsirado prievolė mokėti avansinę akcizų sumą (10 000 EUR).
Taigi iki 2016 m. vasario 15 d. sandėlio savininkas privalo pateikti 10 versijos akcizų deklaraciją už 2016 m. sausio mėn. ir sumokėti visos už 2016 m. sausio mėn. mokėtinos akcizų prievolės ir 2016 m. sausio mėn. sumokėto akcizų avanso skirtumą – 17 000 EUR (32 000 EUR – 15 000 EUR = 17 000 EUR) bei apskaičiuotą mokėtiną akcizų avansą (10 000 EUR). Taigi sandėlio savininkas iki 2016 m. vasario 15 d. iš viso, naudodamas įmokos kodą 1001, turi sumokėti 27 000 EUR (17 000+10 000 = 27 000).


Jeigu 2016 m. sausio mėn. (ar vėlesniais mėn.) sumokėtas akcizų avansas viršijo už vasario mėn. (ar vėlesnius mėn.) mokėtiną akcizų sumą, tuomet mokėtiną akcizų sumą viršijanti dalis yra laikoma mokesčio permoka, kurios įskaitymui (grąžinimui) yra taikomos įprastos mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo (grąžinimo) taisyklės. Kitaip tariant, tokia permoka yra įskaitoma (grąžinama), vadovaujantis Mokesčio ir baudos už administracinį teisės pažeidimą permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklėmis, patvirtintomis VMI prie FM viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186."

IV. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 40 straipsnio pakeitimo įstatymu (2015-12-10; Nr. XII-2160) nuo 2016-01-01 akcizų lengvata taikoma tik didesnės koncentracijos biodegalų ir degalų mišiniams, kurie atitinka Europos Sąjungos standartų EN 14214 ir CEN/TS 15293 reikalavimus (praktikoje šie biodegalų ir degalų mišiniai žinomi kaip E85 (85 proc. etanolio ir 15 proc. benzino) ir B100 (degalai, sudaryti iš 100 % RRME koncentracijos, ir skirti dyzeliniams automobiliams)), o visiems kitiems produktams, savo sudėtyje turintiems biologinės kilmės medžiagų, akcizų lengvata panaikinama.

V. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40, 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 42-2, 42-3 straipsniais įstatymu (2015-11-19; Nr. XII-2038) nustatoma, kad nuo 2016-10-01 akcizų deklaracijos teikiamos tik elektroniniu būdu, t. y. mokesčių mokėtojai nebeteks teisės pasirinkti mokesčių deklaracijos pateikimo būdo.

Teises aktai

Registracijos numeris KM2147

Ši informacija skelbiama:
2016 metais

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad 2015-06-25 priimtas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas Nr. XII-1869 (toliau – ANK įsigaliojimo įstatymas), kuriuo patvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris įsigalios 2016-04-01. Įsigaliojus ANK nuostatoms, neteks galios Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ATPK) su visais pakeitimais ir papildymais. ANK apibrėžiama, kokios įstatymų uždraustos veikos yra administraciniai nusižengimai, nustatomos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės už ANK numatytus nusižengimus, administracinės atsakomybės pagrindai ir sąlygos, administracinių nusižengimų teisena.

Atsižvelgdama į tai, VMI prie FM informuoja apie Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) veiklai aktualius naujo ANK teisinio reguliavimo aspektus.

ANK tikslas – reglamentuoti fizinių asmenų administracinę atsakomybę Lietuvos Respublikoje, atribojant ją nuo baudžiamosios atsakomybės, užtikrinant esmines administracinės atsakomybės savybes – greitą ir paprastą procesą, pirmenybės teikimą nerepresinėms poveikio priemonėms, poveikio priemonių  adekvatumą padarytam teisės pažeidimui. Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimas nustatytas ANK 5 straipsnio 2 dalyje, t. y. asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal ANK, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

ANK 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas padaręs administracinį nusižengimą tik įvykdęs administracinį nurodymą arba ANK nustatyta tvarka įsiteisėjus (įsigaliojus) nutarimui, kuriuo asmuo pripažįstamas padaręs administracinį nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo fizinio asmens amžius nesikeičia, pagal ANK atsako asmuo, kuriam iki administracinio nusižengimo padarymo buvo sukakę 16 metų (ANK 6 straipsnis). Jeigu administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė nepilnametis, kuriam iki šios veikos padarymo nebuvo sukakę 16 metų, atlikus tyrimą informacija apie šią veiką ir ją padariusį nepilnametį turi būti perduota savivaldybės administracijos direktoriui. Nepilnamečių administracinės atsakomybės ypatumai nustatyti ANK VII skyriuje, pavyzdžiui, ANK 44 straipsnyje numatyta, kad administraciniu nurodymu ar nutarimu skiriama bauda nepilnamečiui lygi pusei baudos, nustatytinos vadovaujantis ANK už padarytą administracinį nusižengimą, bet ne mažesnė negu 5 ir ne didesnė negu 900 eurų.

Taip pat ANK 628 straipsnio 1 dalyje nustatyta papildoma svarbi išlyga iš bendros taisyklės (kad administracinio nusižengimo byla nagrinėjama pagal nusižengimo padarymo vietą) - jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra nepilnametis, byla nagrinėjama pagal jo gyvenamąją vietą.

1. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimas

Pagal ANK padariusiam administracinį nusižengimą asmeniui gali būti skiriamos šios administracinės nuobaudos: įspėjimas, bauda arba viešieji darbai. Viešieji darbai galėtų būti skiriami kaip alternatyvi administracinė nuobauda, ANK nustatyta tvarka ja pakeičiant baudą ar jos dalį.

Pagrindine administracine nuobauda naujame ANK yra piniginė bauda, taip pat ANK išlieka administracinė nuobauda – įspėjimas.

Siekiant išlaikyti sankcijų suderinamumą administracinėje ir baudžiamojoje atsakomybėje, ANK 25 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus ir maksimalus piniginės baudos dydis, t. y. asmeniui gali būti skiriama ne mažesnė negu 10 ir ne didesnė negu 6000 eurų bauda. Pažymėtina, kad tam tikros veikos ANK yra dekriminalizuotos ir priskirtos baudžiamiesiems nusižengimams, kadangi adekvatus nubaudimas už juos reikalauja didesnių baudų, kurios pagal savo griežtumą yra baudžiamosios atsakomybės priemonė.

ANK patikslintas medianos (baudos vidurkio) taisyklės taikymas. Nustatant baudos dydį pagal sankcijoje numatyto baudos dydžio minimumo ir maksimumo vidurkį, turi būti vertinamas ne tik lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykis, bet ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma, rūšis ir asmenybė. Daugelis pažeidimų dispozicijų ANK formuluojamos abstrakčiai, todėl teisingam baudos dydžio nustatymui būtina įvertinti ir pažeidimo pobūdį. Todėl ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o jeigu yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis administracinė nuobauda. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į aplinkybių kiekį ir reikšmingumą.

Panaikintas, ATPK nustatytas, administracinių nuobaudų skirstymas į pagrindines ir papildomas.

Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ANK 27 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės, viena iš jų – turto konfiskavimas. Skirtingai nuo ATPK, turto konfiskavimas laikomas ne administracine nuobauda, bet administracinio poveikio priemone. Pagal ATPK turto konfiskavimas galėjo būti skiriamas ir kaip pagrindinė, ir kaip papildoma nuobaudos, o ANK ši priemonė bus taikoma tik kartu su administracine nuobauda. Pažymėtina, kad ANK specialiojoje dalyje baudų dydžiai nurodomi nustatant minimalią ir maksimalią baudas bei nustatoma, ar už atitinkamą nusižengimą gali / privalo būti taikomas turto (ir kokio turto) konfiskavimas.

ANK 29 straipsnyje reglamentuota, kad gali būti konfiskuojamas administracinio nusižengimo įrankiu, priemone, tiesioginiu objektu ar įstatymo uždraustos veikos rezultatu buvęs turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, taip pat nustatyti atvejai, kai gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas. Negali būti konfiskuotas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jei šis turtas panaudotas prieš savininko valią, arba įgydamas turtą, asmuo nežinojo ir negalėjo žinoti, jog šis turtas, pinigai ar už juos naujai įgytos vertybės, gautos iš teisės pažeidimo.

Pažymėtina, kad vienu administraciniu nurodymu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gali būti skiriama tik viena administracinė nuobauda ir viena arba kelios administracinio poveikio priemonės.

2. Aplinkybės, kurioms esant asmuo nėra traukiamas administracinėn atsakomybėn

ANK IV skyriuje reglamentuotos tiek klasikinės aplinkybės, šalinančios atsakomybę (pavyzdžiui, būtinasis reikalingumas, mažai pavojinga veika), tiek kitos aplinkybės, kurioms esant asmuo netraukiamas atsakomybėn, t. y. ANK 21 straipsnis numato naują atleidimo nuo administracinės atsakomybės pagrindą, kuris susijęs su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 363 straipsnio 2 dalimi – „jeigu ūkio subjektas vadovaujasi priežiūrą atliekančio subjekto vadovo, jo įgalioto asmens ar kolegialios priežiūrą atliekančio subjekto institucijos patvirtinta rašytine arba viešai paskelbta konsultacija, kuri vėlesne konsultacija, aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto konsultacija ar kitu individualiu administraciniu aktu arba teismo sprendimu pripažįstama kaip neatitinkanti (klaidinga) teisės aktų reikalavimų, ūkio subjektui poveikio priemonės už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija, netaikomos". VAĮ nustato išimtis, kuomet ši taisyklė netaikoma:

- po konsultacijos pateikimo buvo keičiamas teisinis reglamentavimas, dėl kurio buvo konsultuota;

- ūkio subjektas buvo informuotas, kad konsultacija klaidinga, ar kitu būdu turėjo realią galimybę gauti informacijos, kad konsultacija klaidinga, ir terminas nuo šios informacijos gavimo iki ūkio subjekto veiklos patikrinimo buvo pakankamas ūkio subjektui pažeidimams, kuriuos lėmė klaidinga konsultacija, ištaisyti;

- jeigu poveikio priemonės yra būtinos ir neišvengiamos siekiant užkirsti kelią žalos visuomenei ar kitų asmenų interesams arba aplinkai atsiradimui.

Atsižvelgiant į minėtas VAĮ nuostatas, ūkio subjektui, besivadovavusiam klaidinga konsultacija, negali būti taikomos poveikio priemonės – ekonominės sankcijos (piniginės baudos), licencijų, leidimų galiojimo, ūkinės komercinės veiklos sustabdymas ar nutraukimas, draudimas naudoti tam tikras patalpas ar įrenginius ūkinei veiklai, dotacijų ar lengvatų nesuteikimas ir pan. Tačiau, atsižvelgiant į šį VAĮ nustatytą reguliavimą, būtina atleisti nuo fizinių asmenų administracinės atsakomybės ir asmenis kaltininkus (ūkio subjektų vadovus ar kitus atsakingus asmenis), jei atitinkama jų padaryta veika atitinka ANK specialiosios dalies straipsnyje ar straipsnio dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

3. Administracinių nuobaudų skyrimo terminai

 ANK 39 straipsnyje nustatytas vienodas bendras administracinės nuobaudos skyrimo terminas, nenumatantis išimčių – 2 metai nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o esant trunkamam nusižengimui – 2 metai nuo administracinio nusižengimo paaiškėjimo dienos.

4. Nutarimų skirti baudą įvykdymo terminai ir tvarka

Pagal ANK 675 straipsnio 1 dalį nutarimus skirti baudą vykdo VMI, antstoliai ANK, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ) nustatyta tvarka.

Kaip ir šiuo metu galiojančiame ATPK, pagal ANK 675 straipsnio 2 dalį, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turės sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

5. Baudos mokėjimo išdėstymas

Kaip ir šiuo metu galiojančiame ATPK, pagal ANK 675 straipsnio 3 dalį, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami MAĮ nustatyta tvarka. Nesumokėtos baudos ar jos dalies mokėjimas dalimis negali būti išdėstomas asmeniui, kuris vengė atlikti to paties administracinio nusižengimo teisenoje jam paskirtus viešuosius darbus.

6. Nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senatis

Kaip ir šiuo metu galiojančiame ATPK, ANK numatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – 5 metai nuo ANK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino jį įvykdyti geruoju pabaigos, o pagal šio kodekso 675 straipsnio 3 dalį išdėsčius nutarimu paskirtos baudos mokėjimą, – nuo išdėstymo termino pabaigos.

Pagal ANK 672 straipsnio 1 dalį negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, kuris nebuvo perduotas vykdyti per 3 mėnesius nuo priėmimo dienos, išskyrus ANK 676 straipsnyje nurodytus atvejus.

Pagal ANK 672 straipsnio 2 dalį, jeigu nutarimas skirti administracinę nuobaudą yra apskųstas, ANK 672 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino eiga sustabdoma iki skundo išnagrinėjimo. Pagal ANK 675 straipsnio 3 dalį išdėsčius nutarimu paskirtos baudos mokėjimą, 672 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino eiga sustabdoma iki išdėstymo termino pabaigos.

Nutarimas skirti baudą negali būti priverstinai vykdomas, jeigu VMI sprendimu dėl priverstinio baudos išieškojimo neperdavė jo vykdyti antstoliui per 6 mėnesius nuo šio kodekso 675 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos arba, išdėsčius nutarimu paskirtos baudos mokėjimą pagal šio kodekso 675 straipsnio 3 dalį, neperdavė jo vykdyti antstoliui sprendimu dėl priverstinio baudos išieškojimo per 6 mėnesius nuo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo termino pabaigos arba išdėstymo nutraukimo, arba nuo sprendimo dėl ginčo įsiteisėjimo.

7. Administracinio nusižengimo pakartotinumo institutas

Atsisakius ATPK numatyto „termino, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda" arba „galiojančių nuobaudų" sąvokos, ANK 40 straipsnyje įtvirtintas administracinio nusižengimo pakartotinumo institutas, kuris reiškia, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per vienerius metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, vienerių metų terminas skaičiuojamas iš naujo.

Pažymėtina, kad ANK administracinio nusižengimo pakartotinumas turi reikšmę tik veikos kvalifikavimui, administracinio nurodymo taikymui ir administracinės nuobaudos bei jos dydžio parinkimui, kaip viena iš atsakomybę griežtinančių aplinkybių. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą vienerių metų terminas būtų skaičiuojamas iš naujo.

8. Institucijų, kurių pareigūnai atliko tyrimą, atstovų dalyvavimas procese

Siekiant aiškumo, ANK 580 straipsnyje nustatyta, kad šios institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovas turi teisę dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime (tokiu atstovu gali būti ir pats tyrimą atlikęs pareigūnas). Be to, teismas gali nuspręsti, kad tyrimą atlikusio pareigūno dalyvavimas yra būtinas net ir tuo atveju, kai institucijai atstovauja kitas pareigūnas.

9. Tyrimą atliekančių pareigūnų teisės

ANK 593 straipsnyje aiškiai apibrėžta bei praplėsta tyrimą atliekančių pareigūnų kompetencija. Jiems suteikta teisė atlikti ir kai kuriuos procesinius veiksmus, kurie numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) – parodymą atpažinti, akistatą, parodymų patikrinimą vietoje, eksperimentą, taip pat administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonėms priskirtą poėmį (ANK 600 straipsnis). Šiems veiksmams atlikti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos.

10. Teisė surašyti administracinio nusižengimo protokolą asmeniui už akių

Baigus administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau ANK 608 straipsnio 1 dalyje suteikiama teisė surašyti administracinio nusižengimo protokolą asmeniui už akių, jei ne mažiau kaip du kartus šaukiamas asmuo neatvyksta protokolui surašyti. Pažymėtina, kad protokolo surašymas už akių (kaip ir protokolo surašymas apskritai) galimas tik baigus administracinio nusižengimo tyrimą, t. y. žinant bylos aplinkybes, traukiamo atsakomybėn asmenybę ir pan.

11. Administracinis nurodymas

ANK 610 straipsnio 2 dalies 1 punkte praplėstos administracinio nurodymo instituto taikymo galimybės. Administracinio nurodymo surašymas yra apribotas didesniu palyginus su ATPK sankcijoje nustatytos maksimalios baudos dydžiu – 1 500 eurų (ATPK numatyta riba – 868 eurai).

ANK 610 straipsnio 1 dalimi pakeisti administracinio nurodymo įvykdymo terminai. Administraciniu nurodymu siūloma asmeniui per 15 kalendorinių dienų (ATPK numatyta – 10 darbo dienų) nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, nustatytos ANK specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą.

Pažymėtina, kad ANK 611 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, administraciniu nurodymu gali būti pasiūloma asmeniui per 30 kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos nustatytos ANK specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą (Ši nuostata aktuali VMI administruojant kitų institucijų paskirtų baudų prievoles).

Administracinis nurodymas gali būti taikomas, jei nėra bent vienos iš kliūčių išvardintų ANK 610 straipsnio 2 dalyje. Ar gali būti surašomas administracinis nurodymas priklauso nuo siūlomos taikyti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės:

Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, numatyta straipsnyje (straipsnio dalyje) už tam tikrą nusižengimą

Ar įmanoma surašyti administracinį nurodymą

Kokios preferencinės poveikio priemonės (administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės) siūlomos asmeniui surašant administracinį nurodymą

Administracinės nuobaudos

Bauda

Taip

Pusė minimalios baudos, numatytos straipsnio (straipsnio dalies) sankcijoje už padarytą administracinį nusižengimą, bet ne mažesnė negu 5 eurų bauda

Įspėjimas

Ne,

surašomas nutarimas*

Imperatyviai skiriamas tik įspėjimas, nežiūrint į tai, ar yra sankcijoje numatyta kita administracinė nuobauda – bauda

Administracinio poveikio priemonės

Privalomas turto konfiskavimas

Ne

-

Gali būti skiriamas turto konfiskavimas

Taip

Turto konfiskavimas nesiūlomas  / neskiriamas

* Jei straipsnio (straipsnio dalies) sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas, nežiūrint į tai, ar yra kitos nuobaudos sankcijoje ar ne, ir asmuo padaro šiame straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą pirmą kartą (per metus), nebūdamas neblaivus ar apsvaigęs bei nusižengimu nepadaręs turtinės žalos (išskyrus, kai ji visiškai atlyginta), o ANK Specialiosios dalies straipsnyje už nusižengimą nėra numatytas privalomas turto konfiskavimas, jam IMPERATYVIAI skiriamas įspėjimas, kurį nutarimu įformina tyrimą atlikęs pareigūnas. Jei asmuo nesutinka su nutarimu, jis turi jį skųsti apylinkės teismui kaip nutarimą, primtą ne teismo tvarka.

ANK 613 straipsnyje įtvirtinta patikslinanti nuostata, kad jeigu asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnių dalis, pagal kuriuos tyrimą atlikti bei protokolą surašyti priskirta tos pačios institucijos pareigūnams, gali būti surašomas vienas administracinio nusižengimo protokolas. Šiuo atveju, jei dėl vieno iš kurių administracinių nusižengimų administracinis nurodymas negali būti surašomas, dėl visų nusižengimų surašomas protokolas be administracinio nurodymo.

12. Bendros administracinių nusižengimų bylų priskirtinumo (žinybingumo) taisyklės

Atkreiptinas dėmesys, kad ANK iš esmės pasikeitė administracinių nusižengimų bylų priskirtinumo (žinybingumo) principai.

Vadovaudamasis ANK 614 straipsniu, teismas nagrinėja:

- administracinius nusižengimus, už kuriuos pagal ANK specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankciją numatyta bauda, kurios maksimalus dydis viršija 1 500 eurų, t. y. pagal ANK straipsnius (straipsnių dalis) nurodytus (nurodytas) lentelėje:

93 straipsnio 4, 5, 6, 7 dalys

95 straipsnis

99 straipsnio 2-3 dalys

127 straipsnio 2-3 dalys

151 straipsnio 1 dalis

159 straipsnis

163 straipsnio 5 dalis

164 straipsnio 4 dalis

166 straipsnio 1-2 dalys

167 straipsnio 3 dalis

172 straipsnis

173 straipsnis

174 straipsnio 2 dalis

178 straipsnio 2-3 dalys

179 straipsnio 2, 3, 4 dalys

188 straipsnis

192 straipsnio 2 dalis

205 straipsnio 5, 6, 7 dalys

207 straipsnio 3 dalis

209 straipsnio 4, 5, 6 dalys

214 straipsnio 3 dalis        

505 straipsnio 2 dalis (jeigu bauda skiriama juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims)

 

- bylas arba administracinius nusižengimus, už kuriuos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį gali būti skiriamas (arba privaloma skirti) turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas, bylas. Pavyzdžiui, teismas nagrinėja administracinių nusižengimų bylas, kuriose numatoma konfiskuoti tokį turtą kaip motorinės transporto priemonės, žemės ūkio technika, šaunamieji ginklai, potencialiai pavojingi įrenginiai ir pan., t. y. privalomą registruoti turtą;

 - ANK 224 straipsnio 1 dalyje, 322, 400, 505, 506, 507, 508 straipsniuose, 556 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų bylas, kai asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, kliudymą jiems atlikti pareigas, jų garbės ir orumo įžeidimą ar už panašius nusižengimus, kai šie nusižengimai buvo padaryti tos pačios institucijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą;

- ANK 119, 120, 204, 547 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų bylas, kai neatliekamas administracinio nusižengimo tyrimas ir nesurašomas administracinio nusižengimo protokolas;

- administracinių nusižengimų bylas, kuriose administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba nukentėjusysis yra nepilnametis.

Kitos administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos ne teismo tvarka.

ANK 614 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju (kai administracinės nuobaudos ir administracinės poveikio priemonės skiriamos už padarytus kelis administracinius nusižengimus), kai nors vieno iš padarytų administracinio nusižengimo bylą turi nagrinėti teismas, teismui perduodama nagrinėti byla ar bylos dėl visų administracinių nusižengimų.

13. Administracinių nusižengimų bylos nagrinėjimas ne teismo tvarka Valstybinėje mokesčių inspekcijoje

ANK 615 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad institucijose, nagrinėjančiose nusižengimų bylas ne teismo tvarka, tas pats pareigūnas negali tirti administracinio nusižengimo (t. y. ir surašyti protokolo) ir priimti nagrinėti administracinio nusižengimo bylos (t. y. ir priimti nutarimo byloje), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros.

ANK 616 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas ne teismo tvarka vyksta rašytinio proceso tvarka, nekviečiant byloje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą. Asmuo per 14 kalendorinių dienų nuo nagrinėjančios nusižengimų bylą ne teismo tvarka institucijos prašymo pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo ir jo aplinkybių turi teisę pateikti šiuos paaiškinimus. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reikalaujant byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Toks reguliavimas susijęs su tuo, kad pažeidėjai neretai neatvyksta į bylos nagrinėjimą, arba atvykus nepateikia naujų bylai reikšmę turinčių įrodymų.

14. Administracinių nusižengimų bylos nagrinėjimas teisme

Siekiant užtikrinti proceso operatyvumą, ANK 630 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pirmos instancijos teismui, nagrinėjant bylą, jei nė vienas byloje dalyvaujantis asmuo neatvyksta į žodinį nagrinėjimą, teismui suteikiama teisė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka.

ANK 632 straipsnio 4 dalyje nustatyta nauja galimybė pirmosios instancijos teismui bausti proceso dalyvius už proceso tvarkos pažeidimus, melagingus parodymus, paaiškinimus, išvadas, vertimus ir pan.

Įgyvendinant administracinio proceso greitumo (operatyvumo) principą, ANK susiaurintos galimybės teismams grąžinti bylą papildomam tyrimui atlikti. ANK 635 straipsnyje numatyta, kad pirmosios instancijos apylinkės teismas turi teisę grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti tik tuomet, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių. Toks reguliavimas nustatytas vadovaujantis nuostata, kad, nagrinėdami administracinių nusižengimų bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant byloms svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Šiuo tikslu teismui suteikta teisė išreikalauti konkrečių papildomų įrodymų arba įpareigoti bylą tyrusią instituciją surinkti ir pateikti juos, jei teisėjas nustato, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą (627 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Teismas, kuris nagrinėja skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, turi teisę išreikalauti įrodymus, kurių šalys negali gauti arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti (640 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15. Apeliacinis procesas

ANK, skirtingai nei ATPK, papildomai įvedama imperatyvi taisyklė, kad tais atvejais, kai paaiškėjo naujos bylos aplinkybės ar vertinami nauji įrodymai, byla, pateikus apeliacinį skundą, turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (651 straipsnio 3 dalis). Taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ar institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, suteikiama teisė prašyti, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Tačiau šie asmenys tokį prašymą gali teikti tik tuo atveju, jei apeliaciniame skunde ginčijama pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė (ANK 651 straipsnio 4 dalis).

Kartu su klasikiniais administracinių nusižengimų bylose taikomais principais: nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso principais, ANK 566 straipsnyje įtvirtintas asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principas. Asmens teisė yra skųsti jo manymu neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus, todėl dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu).

Nagrinėjant bylas apeliacinės instancijos teisme ANK panaikinta galimybė jas grąžinti žemesnės instancijos teismui.

16. VMI funkcijoms vykdyti aktualių ANK specialiosios dalies straipsnių apžvalga

1) Pagal ANK 589 straipsnio 66 punktą, VMI pareigūnai administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo dėl ANK 93, 95, 99, 127, 132, 137, 143, 150, 151, 159, 160, 161, 162, 163, 164, 165, 166, 167, 168, 170, 172, 173, 174, 176, 178, 179, 180, 187, 188, 189, 190, 191, 192, 194, 205, 207 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 dalyse, 214, 224, 449, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų.

2) ANK 93 straipsnis (atitinka ATPK 20710 straipsnį, pagal ATPK teisė surašyti ATP protokolus buvo suteikta tik Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui arba jo įgaliotam šios komisijos nariui) numato administracinę atsakomybę už politinių kampanijų finansavimo tvarkos pažeidimus.

3) ANK 95 straipsnyje (atitinka ATPK 413 straipsnį) nustatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą, neskiriant baudos atskirai už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį.

4) ANK 132 straipsnyje (atitinka ATPK 17312 straipsnį) nustatyta administracinė atsakomybė už alkoholio produktų ir tabako gaminių ar susijusių gaminių gamybos, importo ir prekybos licencijavimo tvarkos pažeidimus.

5) ANK 137 straipsnyje (atitinka ATPK 1772 straipsnį) nustatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą stiprių alkoholinių gėrimų, brogos, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) gaminimą, įgijimą, laikymą, gabenimą. Lyginant su ATPK, papildomai numatyta atsakomybė už neteisėtą stiprių alkoholinių gėrimų ir brogos gaminimą, įsigijimą, laikymą ir gabenimą.

6) Panaikinus ATPK nuostatas, kad bauda skiriama įmonių įstaigų, organizacijų ar jų padalinių (filialų) vadovams, numatyta, kad ji skiriama asmenims privalantiems naudoti kasos aparatus šiuose ANK straipsniuose:

- ANK 160 straipsnyje (atitinka ATPK 1633 straipsnį), kuriame nustatyta administracinė atsakomybė prekybą ar paslaugas be kasos aparatų, kai kasos aparatus privaloma naudoti;

- ANK 161 straipsnyje (atitinka ATPK 1634 straipsnį), kuriame nustatyta administracinė atsakomybė kasos aparatų naudojimo tvarkos pažeidimus;

- ANK 162 straipsnyje (atitinka ATPK 1635 straipsnį), kuriame nustatyta administracinė atsakomybė už kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimus;

- ANK 164 straipsnio (atitinka ATPK 1637 straipsnį) 3 dalyje, kurioje nustatyta administracinė atsakomybė asmeninių ar kasos aparatu neįtrauktų į apskaitą pinigų laikymą kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje (išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus atvejus) arba kasos aparatu įtrauktų į apskaitą pinigų ir kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekio neatitikimą;

- ANK 166 straipsnyje (atitinka ATPK 16310 straipsnį), kuriame  nustatyta administracinė atsakomybė už nustatyta tvarka įregistruotų kasos aparatų eksploatavimą be kontrolinių juostų, kontrolinių juostų, kasos aparato kasos operacijų žurnalų arba kasos aparatų techninių pasų neišsaugojimą.

7) ANK 168 straipsnyje (atitinka ATPK 164 straipsnį) nustatyta administracinė atsakomybė už prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimus. Lyginant su ATPK, papildomai numatoma atsakomybė už alkoholinių gėrimų pardavimą mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose nepilnamečiams.

8) ANK 170 straipsnyje (atitinka ATPK 1852 straipsnį) nustatyta administracinė atsakomybė už prekybos tabako gaminiais pažeidimus. Lyginant su ATPK, numatoma atsakomybė už tabako gaminių ar susijusių gaminių pardavimą prekybos ir viešojo maitinimo vietose nepilnamečiams.

9) ANK 173 straipsnyje (atitinka ATPK 1711 ir 1712 straipsnius) nustatyta administracinė atsakomybėnaftos produktų, biokuro, bioalyvų, kitų degiųjų skystų produktų gamybos, žymėjimo, gabenimo, laikymo, prekybos ir apskaitos taisyklių pažeidimus. Skirtingai nuo ATPK, numatoma atsakomybė už visų šiame straipsnyje paminėtų rūšių naftos produktų gamybos, žymėjimo, gabenimo, laikymo, prekybos ir apskaitos taisyklių pažeidimus.

10) ANK 174 straipsnyje (atitinka ATPK 1715 straipsnį) nustatyta administracinė atsakomybėžymėto kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, įsigijimą, naudojimą, laikymą, pardavimą, gabenimą ar kitokį jo perdavimą pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką. Papildomai numatyta atsakomybė už žymėto kuro gabenimo tvarkos pažeidimus.

11) ANK 180 straipsnyje (atitinka ATPK 17226 straipsnį, pagal ATPK teisė surašyti ATP protokolus buvo suteikta savivaldybių vykdomųjų institucijų ir jų tam įgaliotiems pareigūnams) numatyta administracinė atsakomybė už teisės aktuose nustatytos žemės ūkio produkcijos pirkėjų informacijos apie atsiskaitymą už žemės ūkio produkciją nepateikimą VMI.

12) ANK 187 straipsnyje (atitinka ATPK 1721, 17210 straipsnius) nustatyta administracinė atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų pateikimo tvarkos pažeidimą. Dekriminalizavus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį, už šiame straipsnyje numatytus nusižengimus taikoma ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė pagal ANK 187 straipsnio 4 dalį, jeigu buvo siekiama išvengti mokesčių, kurių suma neviršija 10 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (t. y. neviršija 376,60 euro, žr. šio rašto 16 skyriaus 21 punktą).

13) ANK 188 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė, kuri nebuvo numatyta ATPK, už sandorių kainodaros dokumentavimo tvarkos nesilaikymą.

14) ANK 189 straipsnyje (atitinka ATPK 1729 straipsnį) nustatyta administracinė atsakomybė už registravimosi mokesčių mokėtoju tvarkos pažeidimus. Papildomai numatyta administracinė atsakomybė, kurios nebuvo ATPK, už registravimosi atskirų mokesčių mokėtoju, kai tai nustatyta atitinkamų mokesčių įstatymuose, tvarkos pažeidimą.

15) ANK 191 straipsnyje (atitinka ATPK 17216 straipsnio 2 dalį) nustatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytos pažymų apie fiziniams asmenims išmokėtas sumas pateikimo mokesčių administratoriui tvarkos pažeidimus, žymiai sumažinta minimali baudos suma nuo 144 iki 30 eurų.

16) ANK 192 straipsnyje (atitinka ATPK 17311 straipsnį) nustatyta administracinė atsakomybė už apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčio ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos pažeidimus. ANK numato atsakomybę ne tik už gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo, bet ir už apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčio ar kitų įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus. Šio straipsnio pažeidimas užtraukia baudą tvarką pažeidusiam asmeniui.

17) ANK 194 straipsnyje (atitinka ATPK 17220 straipsnį) nustatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre (toliau – JAR) įregistruotų juridinių asmenų gaunamų užsienio paskolų be valstybės garantijos, taip pat fiziniams arba juridiniams asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta ar buveinė yra ne Lietuvos Respublikoje, suteikiamų paskolų neįregistravimą Lietuvos banke. Atsakomybė taikoma juridiniams asmenims, kurie yra įregistruoti JAR, neįregistravusiems šiame straipsnyje nurodytų paskolų Lietuvos banke. Pagal ATPK atsakomybė buvo taikoma juridiniams asmenims ir įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių. Taip pat ANK papildytas atsakomybe už paskolų suteiktų užsienio fiziniams asmenims neįregistravimą. Pagal ATPK atsakomybė taikyta tik už užsienio ūkio subjektams suteiktų paskolų neįregistravimą.

18) ANK 449 straipsnis (atitinka ATPK 1423 straipsnį, pagal ATPK buvo suteikta teisė surašyti ATP protokolus savivaldybių vykdomųjų institucijų ir jų tam įgaliotiems pareigūnams) nustato administracinę atsakomybę už keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių pažeidimus.

19) ANK 505 straipsnyje (iš dalies atitinka ATPK 1723 straipsnį, pagal ATPK buvo numatyta atsakomybė už VMI vadovų ir pareigūnų nurodymų nevykdymą) numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų sprendimų nevykdymą.

20) ANK 507 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimą.

21) Pažymėtina, kad kai kuriuose ANK straipsniuose atitinkama nuobauda skiriama atsižvelgiant į bazinių bausmių ir nusižengimų dydį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo" (2014-09-03 nutarimo Nr. 897 redakcija) yra patvirtintas 37,66 euro bazinis bausmių ir nuobaudų dydis.

22) Atkreiptinas dėmesys, kad ANK nebesuteikia teisės VMI pareigūnams pradėti administracinių nusižengimų teisenos, atlikti administracinių nusižengimų tyrimų ir surašyti administracinių nusižengimų protokolų dėl šiuose ANK straipsniuose numatytų pažeidimų:

- 200 straipsnis (atitinka ATPK 17310 straipsnį) dėl finansinių priemonių rinkas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų;

- 446 straipsnis (atitinka ATPK 142 straipsnio 2,3,4 dalys) dėl važiavimo be bilieto, važiavimo įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, tačiau nepateikus teisę į transporto lengvatas patvirtinančių dokumentų, be bilieto ar su neteisėtai įsigytu bilietu su nuolaida važiuojančių keleivių ar neapmokėto bagažo vežimo keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, atsisakymą sumokėti už važiavimą taksi;

- 450 straipsnis (atitinka ATPK 1424 straipsnį) dėl krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais taisyklių pažeidimo.

23) ANK neliko ATPK 21411 straipsnio nuostatos dėl atsakomybėsspecialių apskaitos dokumentų blankų užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir likvidavimo, taip pat važtaraščių blankų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir likvidavimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo.

24) ANK padidintos baudos (minimalios ir/ar maksimalios) už šiuos administracinius nusižengimus:

ANK straipsnis

Atitinka / iš dalies atitinka ATPK straipsnį

Administraciniai nusižengimai

99

414

Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas

127

173

Neteisėtas vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla

132

17312

Alkoholio produktų ir tabako gaminių ar susijusių gaminių gamybos, importo ir prekybos licencijavimo tvarkos pažeidimas

137

1772

Neteisėtas stiprių alkoholinių gėrimų, brogos, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) gaminimas, įgijimas, laikymas, gabenimas

143

1932

Netauriųjų metalų laužo ir atliekų, įtrauktų į draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąrašą, supirkimas ar netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo tvarkos pažeidimas

150

172

Komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas

151

17211

Komercinės ar ūkinės veiklos vykdymas neteisėtai naudojantis įmonės vardu

159

1736

Netikrų banderolių ar kitų specialių ženklų gaminimas, realizavimas, naudojimas

160

1633

Prekyba ar paslaugos be kasos aparatų, kai kasos aparatus privaloma naudoti

161

1634

Kasos aparatų naudojimo tvarkos pažeidimas

162

1635

Kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimas

163

1636

Kasos aparato kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas neišdavimas ar netinkamas išdavimas

164

1637

Asmeninių ar kasos aparatu neįtrauktų į apskaitą pinigų laikymas kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje (išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus atvejus) arba kasos aparatu įtrauktų į apskaitą pinigų ir kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekio neatitikimas

165

1638

Kasos aparatus aptarnaujančios įmonės specialisto nepranešimas VMI apie nustatytą įregistruotų kasos aparatų sumuojančių skaitiklių rodmenų sumažinimą

166

16310

Nustatyta tvarka įregistruotų kasos aparatų eksploatavimas be kontrolinių juostų, kontrolinių juostų, kasos aparato kasos operacijų žurnalų arba kasos aparatų techninių pasų neišsaugojimas

167

16312

Elektroninius kasos aparatus ar jų sistemas aptarnaujančios įmonės specialisto padaryti elektroninių kasos aparatų naudojimo taisyklių pažeidimai

168

164

Prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimas

170

1852

Prekybos tabako gaminiais pažeidimas

172

171

Prekybos naftos produktais licencijose nustatytos tvarkos pažeidimas

173

1711 ir 1712

Naftos produktų, biokuro, bioalyvų, kitų degiųjų skystų produktų gamybos, žymėjimo, gabenimo, laikymo, prekybos ir apskaitos taisyklių pažeidimas

174

1715

Žymėto kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, įsigijimas, naudojimas, laikymas, pardavimas, gabenimas ar kitoks jo perdavimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką

176

1714

Akcizu neapmokestintų suskystintų naftos dujų arba suslėgtų gamtinių dujų panaudojimas kaip variklių degalų, jei tam nenumatyta lengvata

178

17219

Žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo tvarkos pažeidimas

179

17221

Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją tvarkos pažeidimas

187

1721, 17210

Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų pateikimo tvarkos pažeidimas

189

1729

Registravimosi mokesčių mokėtoju tvarkos pažeidimas

190

17212

Neteisėtas informacijos apie mokesčių mokėtoją paskleidimas

192

17311

Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčio ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos pažeidimas

205

1731

Buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ar neteisingą finansinės atskaitomybės pateikimas

207

1739

Informacijos apie atidarytas ar uždarytas visų rūšių sąskaitas pavėluotas pateikimas arba klaidingos informacijos apie atidarytas ar uždarytas visų rūšių sąskaitas pateikimas

209 str.

 1, 2, 3, 4, 5, 6 d.

1632

Akcizais apmokestinamų prekių įsigijimas (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką

214      

16311

Prekių (krovinio) gabenimas be dokumentų

505

1723

Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų sprendimų nevykdymas

546

211

Tyčinis antspaudo (plombos) sugadinimas arba nuplėšimas (išskyrus muitinės uždėtų arba muitinės pripažįstamų plombų, spaudų ir kitų žymų nuplėšimas ir sugadinimas)

17. ANK įgyvendinimą, reglamentuojant veikų perkvalifikavimą, taip pat ANK įsigaliojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas (toliau – ANK įsigaliojimo įstatymas)

(2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869, TAR, 2015-07-10, Nr. 2015-11216)

Dėl administracinių teisės pažeidimų, kurių teisena nebaigta iki 2016-04-01, bylų perkvalifikavimo, senaties, teisenos ir administracinių nuobaudų vykdymo tęstinumo:

1) Jeigu asmuo padarė administracinės teisės pažeidimą iki 2016-04-01 ir šis pažeidimas atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, jis perkvalifikuojamas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Numatyti šie švelnesnės administracinės atsakomybės taikymo atvejai:

- ANK straipsnyje už administracinį nusižengimą nustatyta švelnesnė administracinė nuobauda negu ATPK, arba švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK nustatyta papildoma nuobauda, arba ANK nenustatyta administracinio poveikio priemonių, nors ATPK buvo nustatytos papildomos administracinės nuobaudos;

- už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu 10 eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK;

- pagal ANK straipsnį už administracinį nusižengimą gali būti paskirtas turto konfiskavimas ar specialiosios teisės atėmimas, o ATPK už šią veiką buvo nustatytas privalomas turto konfiskavimas ar specialiosios teisės atėmimas.

2) ATP bylų teisena pagal ANK neturinčių administracinio nusižengimo požymių, nutraukiama vadovaujantis ANK 591 straipsnio 6 punktu: panaikinamas administracinį nusižengimą nustatantis aktas.

3) Administraciniai teisės pažeidimai, kuriuos padarė asmenys, kuriems iki administracinio teisės pažeidimo padarymo buvo sukakę 14, bet nesukakę 16 metų, ir už kuriuos pagal ATPK 13 straipsnio 2 dalį atsako tėvai arba globėjai (rūpintojai), bylų teisena tokių asmenų tėvams ar globėjams (rūpintojams) nutraukiama, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 str. 1 p.). Jeigu administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė nepilnametis, kuriam iki šios veikos padarymo nebuvo sukakę 16 metų, atlikus tyrimą informacija apie šią veiką ir ją padariusį nepilnametį turi būti perduota savivaldybės administracijos direktoriui (ANK 6 str. 2 d.).

4) Iki 2016-04-01 padarytas veikas, kurios turi ANK 13 – 21 straipsniuose nurodytų požymių (pvz., teisėtų įsakymų vykdymas, vadovavimasis klaidinga oficialia konsultacija), teismas, institucija ar pareigūnas, kurių žinioje yra to administracinio teisės pažeidimo byla, perkvalifikuoja pagal atitinkamą ANK straipsnį ir nutraukia teiseną pagal ANK 591 straipsnio 4 punktą: yra ANK IV skyriuje nurodyta aplinkybė arba pritaiko ANK 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą: administracinis nusižengimas padarytas pažeidžiant įstatymų uždraustą veiką padariusio asmens sulaikymo, profesinių pareigų atlikimo arba teisėsaugos institucijos užduoties vykdymo, būtinojo reikalingumo, pateisinamos profesinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

5) Iki 2016-04-01 padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos.

6) Veikos perkvalifikuojamos ar teisena nutraukiama:

- administracinio nusižengimo tyrimo metu – administracinio nusižengimo tyrimą atliekančio pareigūno sprendimu;

- administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu – institucijos vadovo, vadovo įgalioto asmens ar kolegialaus organo sprendimu;

- administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu – teismo sprendimu.

7) Administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2016-04-01 buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, aukščiau išvardintais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą ATP byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje.

8) Pažymėtina, kad administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavus pagal ANK, taikomi ATPK 35 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai.

9) Administraciniai teisės pažeidimai, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais pareiškimai surašyti:

- po 2016-04-01, teisena vyksta pagal ANK;

- iki 2016-04-01 ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio ANK įsigaliojimo įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK.

Kitais atvejais teisena vyksta pagal iki 2016-04-01 galiojusį ATPK.

10) Iki 2016-04-01 įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus ANK įsigaliojimo įstatyme paminėtus atvejus.

11) Kai asmeniui paskirta administracinė nuobauda – bauda ir nutarimas dėl šios nuobaudos skyrimo įsiteisėjo iki 2016-04-01, tačiau nesuėjo ATPK 313 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas (bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo asmeniui dienos, o nutarimą apskundus – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos), taip pat tais atvejais, kai asmeniui, vadovaujantis ATPK 306 straipsniu, buvo atidėtas nutarimo skirti baudą vykdymas ar ATPK 313 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka baudos mokėjimas buvo išdėstytas dalimis ir paskirta bauda viršija ANK už šį nusižengimą nustatytą maksimalią baudą, mokėtina bauda sumažinama iki ANK už šį nusižengimą nustatytos maksimalios baudos. Šiais atvejais sprendimus priima teismas ar kita nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose priėmusi institucija, gavusi nutarimus administracinio teisės pažeidimo byloje vykdančios institucijos teikimą.

Teises aktai
LRS MAĮ

Registracijos numeris KM2223

Ši informacija skelbiama:
2016 metais

Gyventojų pajamų apmokestinimo tvarka 2016 metais

Registracijos numeris KM2010

Ši informacija skelbiama:
2016 metais

I. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymą:
- neapmokestinamas dydis už Lietuvos ir užsienio valstybių bankuose ir kitose kredito įstaigose laikomų indėlių palūkanas ir palūkanas už ne nuosavybės vertybinius popierius, nuo 3 000 Eur sumažinamas iki 500 Eur;
- neapmokestinamas 3 000 Eur dydis, taikomas pajamoms iš finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ar išvestinių finansinių priemonių realizavimo, sumažinamas iki 500 Eur;
- pajamų mokesčio lengvatos taikymo nekilnojamajam turtui, išlaikytam nuo jo įsigijimo iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, 5 metų terminas pailginamas iki 10 metų. Šis įstatymo pakeitimas taikomas kito nei gyvenamasis būstas (gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka) nekilnojamojo turto išlaikymo laikotarpiui;
-su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms  per mėnesį neviršijančioms minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD nuo 166 eurų padidėja iki 200 eurų. Maksimalus 200 eurų NPD kiekvieną 2016 m. mokestinio laikotarpio mėnesį taikomas gyventojams, kurių su darbo santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršys 350 eurų (nuo 2016-01-01 MMA – 350 eurų). Gyventojams, kurių per mėnesį gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos bus didesnės nei minimali mėnesinė alga, galiosianti einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. (2016 m. sausio 1 d. – 350 eurų). Taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal formulę: mėnesio NPD = 200 – 0,34 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais susijusios pajamos – 350 Eur);

- metinis NPD = 2 400 – 0,34 x (metinių pajamų suma – 12 minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių). Kadangi MMA, nustatytas 2016 m. sausio 1 d., yra 350 eurų, tai, pagal formulę apskaičiuojant 2016 m. taikytiną metinį NPD, iš gyventojo gautų metinių pajamų sumos atimama 4 200 eurų (350 x 12). Gautas skirtumas, padaugintas iš 0,34 koeficiento, atimamas iš 2 400 eurų sumos.  

padidintas mėnesio NPD riboto darbingumo asmenims:
- gyventojams, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sulaukusiems asmenims, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis arba sunkus neįgalumo lygis, nuo 2016-01-01 nustatyta taikyti 270 eurų (buvo – 235 eurų) mėnesio NPD;
- gyventojams, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sulaukusiems asmenims, kuriems yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis arba vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, nuo 2016-01-01 nustatyta taikyti 210 eurų (buvo – 175 eurai) mėnesio NPD;

- mėnesio papildomas NPD nuo 60 eurų padidintas iki 120 eurų už kiekvieną vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką (įvaikį), jeigu jis mokosi mokykloje pagal bendrojo ugdymo programą grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais.

PRIDEDAMA. KLAUSIMAI-ATSAKYMAI DĖL GPMĮ 17 STR. 1D. 28 PUNKTO TAIKYMO

PRIDEDAMA. PAAIŠKINIMAS DĖL GPMĮ 17 STR.1D. 28 PUNKTO TAIKYMO.


II. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. spalio 1 d. įsakymas VA-74
-  nauja redakcija išdėstytas  Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formos, jos priedų FR0573A, FR0573U formų užpildymo ir teikimo taisyklių 1 priedas „Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų A klasės išmokų sąrašas" ir 2 priedas „A klasės išmokų kodai". Deklaruotinomis tampa nuo 2016 m. sausio 1 d. gyventojams išmokėtos tokios neapmokestinamos išmokos: dienpinigiai, darbdavio išmokėti 200 eurų neviršijantys prizai, pensijų anuitetai, pensijų išmokos, mokamos pagal Pensijų kaupimo įstatymą, premijos, kurios neapmokestinamos pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 dalies 36 ir 52 punktus ir kt.


III. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. lapkričio 16 d. įsakymas VA-99
-  nauju išmokos kodu papildytas  Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formos, jos FR0572A, FR0572U priedų užpildymo ir pateikimo taisyklių 1 priedas „A klasės išmokų kodai". Nuo 2016 m. sausio 1 d. gyventojams išmokėtos gyvybės draudimo išmokos, viršijančios sumokėtas įmokas, deklaruojamos 75 išmokos kodu.

IV. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. gruodžio 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 pakeitimo įstatymą Nr. XII-2202 (toliau – 2015 m. gruodžio 17 d. įstatymas Nr. XII-2202) ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-2203 (toliau – 2015 m. gruodžio 17 d. įstatymas Nr. XII-2203), kurie įsigalioja 2017 m. sausio 1 dieną.

2015 m. gruodžio 17 d. įstatymu Nr. XII-2202 Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas Nr. I-172 (toliau – LPĮ) išdėstytas nauja redakcija. Atsižvelgiant į LPĮ 4 straipsnio 2  dalyje nustatytus juridiniams asmenims teikiamos paramos dalykus, juridiniams asmenims teikiamos piniginės lėšos, sudarančios pajamų mokesčio dalį iki 2 procentų gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos (o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos) taip pat laikomos parama, teikiama pagal LPĮ. Šios paramos ir jos panaudojimo duomenys turės būti pateikiami Paramos gavimo bei panaudojimo metinėje ataskaitoje, kurios FR0478 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-103. Jeigu paramos gavėjas taip gautą paramą panaudotų ne pagal LPĮ nustatytą paskirtį, tai ne pagal paskirtį panaudota paramos suma pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 6 dalį priskiriama atskirai mokesčio bazei ir apmokestinama be atskaitymų taikant šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą mokesčio tarifą.

LPĮ 7 straipsnyje taip pat numatyta, kad paramos gavėjais gali būti fiziniai asmenys, turintys meno kūrėjo statusą, suteiktą Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo nustatyta tvarka. Meno kūrėjas tampa paramos gavėju ir įgyja teisę gauti paramą, kai Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų informacinėje sistemoje jis įregistruojamas kaip paramos gavėjas. Meno kūrėjams teikiamos paramos dalykas yra piniginės lėšos, sudarančios iki 2 procentų gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal pajamų mokesčio deklaraciją, dalį arba iki 2 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos (kai nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia). LPĮ nustatyta, kad paramos dalyku negali būti sau pačiam skiriama iki 2 procentų pajamų mokesčio dalis.

Meno kūrėjai, pagal LPĮ turintys teisę gauti paramą, privalo atskirai tvarkyti pagal LPĮ gaunamos paramos apskaitą (joje nurodyti gautos paramos vertę ir kaip ši parama buvo panaudota) ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai metinę ataskaitą apie gautą paramą ir jos panaudojimą.

Atsižvelgiant į minėtus LPĮ pakeitimus, 2015 m. gruodžio 17 d. įstatymu Nr. XII-2203 buvo papildyti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 ir 34 straipsniai:

1) 17 straipsnio 1 dalies 25 punkto nuostata, pagal kurią neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos ne tik kaip labdara, bet ir kaip parama gyventojų LPĮ nustatyta tvarka gautos pajamos;

2) 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta mokesčių administratoriaus pareiga nuolatinių Lietuvos gyventojų prašymu pervesti iki 2 procentų pajamų mokesčio dalį asmenims (įskaitant fizinius asmenis), pagal LPĮ turintiems teisę gauti paramą.

Nuolatinių Lietuvos gyventojų sumokėto pajamų mokesčio dalis kaip parama meno kūrėjams pirmą kartą gali būti skiriama nuo jų 2016 m. mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų pagal 2017 m. sausio 1 d. – gegužės 2 d. laikotarpiu mokesčių administratoriui pateiktus Prašymus pervesti pajamų mokesčio dalį vienetams, turintiems teisę gauti paramą, ir (arba) politinėms partijoms. Šio prašymo FR0512 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-45.

Registracijos numeris KM2017

Ši informacija skelbiama:
2016 metais

I. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) praneša, kad 2015 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. XII-2041 (toliau – Įstatymas) buvo pakeistas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 (toliau – GTDĮ) 2  straipsnis.


Įstatymu pakeista ir (ar) papildyta:
1. Papildyta GTDĮ 2 straipsnio 1 dalies 20 punkto nuostata dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovų ir jų šeimų narių prievolės deklaruoti turtą, kuri išdėstyta taip:
„20) valstybės ir savivaldybės įmonių bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai ir jų šeimos nariai".
Atsižvelgiant į tai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai ir jų šeimų nariai privalo deklaruoti turtą neatsižvelgiant į įmonės statusą, t.y. neatsižvelgiant, ar nacionaliniam saugumui (strateginę reikšmę turinčiam saugumui) užtikrinti svarbi įmonė yra valstybės įmonė ar savivaldybės įmonė, ar akcinė bendrovė.
Paminėtina, kad GTDĮ 2 straipsnio 1 dalies 33 punkto nuostata dėl tokių įmonių vadovų pavaduotojų ir jų šeimų narių prievolės deklaruoti turtą išliko nepakeista.
2. Įstatymu 2 straipsnis papildytas 5–9 dalimis, kuriose numatyta įmonių, įstaigų, organizacijų, valstybės ir savivaldybės institucijų pareiga pateikti mokesčių administratoriui vardinius sąrašus asmenų, ėjusių GTDĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas, priimtų, išrinktų ar paskirtų į pareigas, kandidatavusių į atitinkamas pareigas:
2.1. GTDĮ 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Įmonės, įstaigos ir organizacijos, įgaliotos tvarkyti šio straipsnio 1 dalies 5–16, 23, 29, 30, 33 punktuose nurodytų gyventojų duomenis, jeigu šie duomenys nėra pateikti valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai, turi pateikti centriniam mokesčio administratoriui gyventojų, paskutiniais praėjusiais kalendoriniais metais ėjusių šio straipsnio 1 dalies 5–16, 23, 29, 30, 33 punktuose nurodytas pareigas, taip pat kandidatavusių, priimtų, išrinktų ar paskirtų į šias pareigas gyventojų vardinius sąrašus.".
Pagal šią GTDĮ nuostatą įmonės, įstaigos ir organizacijos turi pateikti vardinius sąrašus (išskyrus atvejus, kai atitinkami duomenys buvo pateikti valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai) ėjusių pareigas, kandidatavusių, priimtų, išrinktų ar paskirtų į pareigas tokių gyventojų:
- valstybės tarnautojų, antstolių, notarų;
- Lietuvos Respublikos teismų pirmininkų, teismų pirmininkų pavaduotojų, teismų skyrių pirmininkų, teisėjų;
- Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus;
- Seimo kontrolierių;
- valstybės kontrolierių, valstybės kontrolieriaus pavaduotojų;
- moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierių;
- vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus;
- prokurorų;
- Lietuvos kariuomenės vado, kariuomenės vado pavaduotojų;
- profesinės karo tarnybos karininkų, žvalgybos pareigūnų;
- Lietuvos banko valdybos narių;
- žurnalistų etikos inspektoriaus;
- valstybinių aukštųjų mokyklų vadovų;
- kredito įstaigų tarybų ir (ar) valdybų narių, administracijų vadovų, administracijų vadovų pavaduotojų;
- viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų narių, vadovų, jų pavaduotojų, vyriausiųjų redaktorių, jų pavaduotojų, redaktorių, jų pavaduotojų;
- strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių ir akcinių bendrovių bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovų pavaduotojų. 
2.2. GTDĮ 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti valstybės ar savivaldybės institucija turi pateikti centriniam mokesčio administratoriui gyventojų, paskutiniais praėjusiais kalendoriniais metais ėjusių šio straipsnio 1  dalies 19–22, 31, 32, 34 punktuose nurodytas pareigas, taip pat kandidatavusių, priimtų, išrinktų ar paskirtų į šias pareigas gyventojų vardinius sąrašus.".
Pagal šią GTDĮ nuostatą savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančios valstybės ir savivaldybės institucijos turi pateikti vardinius sąrašus paskutiniais kalendoriniais metais ėjusių pareigas, kandidatavusių į pareigas, priimtų, išrinktų ar paskirtų į pareigas tokių gyventojų:
- akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų;
- valstybės ir savivaldybės įmonių vadovų;
- viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų;
- asociacijų, kurių steigėja yra valstybė ar savivaldybė, vadovų;
- valstybės ar savivaldybių įstaigų vadovų, jų pavaduotojų;
- valstybės ar savivaldybių įstaigų padalinių (struktūrinio padalinio, nesančio kitame struktūriniame padalinyje) vadovų, jų pavaduotojų;
- valstybės ar savivaldybių įmonių, kuriose valstybei ar savivaldybei priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, vadovų pavaduotojų.
2.3. GTDĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Respublikos Prezidento kanceliarija, Vyriausybės kanceliarija turi pateikti centriniam mokesčio administratoriui gyventojų, paskutiniais praėjusiais kalendoriniais metais ėjusių šio straipsnio 1  dalies 17, 18, 35 punktuose nurodytas pareigas, taip pat kandidatavusių, priimtų ar paskirtų į šias pareigas gyventojų vardinius sąrašus.".
Pagal šią GTDĮ nuostatą Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Respublikos Prezidento kanceliarija, Vyriausybės kanceliarija turi pateikti vardinius sąrašus paskutiniais praėjusiais kalendoriniais metais ėjusių pareigas, kandidatavusių, priimtų ar paskirtų į pareigas tokių gyventojų:
- Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko paskirtų institucijų ir įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovų bei pareigūnų;
- Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkų, jų pavaduotojų bei narių;
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu į pareigas priimtų Europos Komisijos narių, Audito Rūmų narių, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo narių, Regionų komiteto narių, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narių, teisminių ir kitokių tarptautinių institucijų pareigūnų.
2.4. GTDĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija turi pateikti centriniam mokesčio administratoriui gyventojų, paskutiniais praėjusiais kalendoriniais metais ėjusių šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytas pareigas, taip pat išrinktų į šias pareigas gyventojų vardinius sąrašus.".
Pagal šią GTDĮ nuostatą Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija turi pateikti vardinius sąrašus paskutiniais praėjusiais kalendoriniais metais ėjusių pareigas, taip pat išrinktų į pareigas tokių gyventojų:
- valstybės politikų;
- Europos Parlamento narių, išrinktų nuo Lietuvos Respublikos.
2.5. GTDĮ 2 straipsnio 4 dalis buvo papildyta ir joje nustatyta, kad valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga turi teikti mokesčio administratoriui vardinius sąrašus ne tik valstybės tarnautojo pareigas ėjusių gyventojų, bet ir kandidatavusių į šias pareigas.
2.6. GTDĮ 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad paskutinių praėjusių kalendorinių metų šio straipsnio 4–8 dalyse nurodytų gyventojų vardiniai sąrašai mokesčio administratoriui turi būti pateikiami iki einamųjų kalendorinių metų vasario 1 dienos. Vardinių sąrašų pateikimo formą ir tvarką nustatyti pavesta centriniam mokesčio administratoriui.
Įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d., vadinasi, GTDĮ 2 straipsnio 4–8 dalyse paminėtų gyventojų vardiniai sąrašai pirmą kartą mokesčio administratoriui turi būti pateikti iki 2016 m. vasario 1 dienos.
VMI prie FM atkreipia dėmesį į tai, kad pagal GTDĮ 2 straipsnio 2 dalies nuostatas pareiga deklaruoti turtą dėl eitų pareigų (priėmimo, paskyrimo, išrinkimo, kandidatavimo į pareigas) gyventojams atsiranda tuo atveju, jeigu jie yra laikomi nuolatiniais Lietuvos gyventojais. Asmuo pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jeigu:
- kalendoriniais metais Lietuvoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, t. y. vietą, kurioje jis faktiškai nuolat gyvena ir kurią išlaiko, arba
– kalendoriniais metais asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų turi daugiau Lietuvoje, negu užsienio valstybėje (pvz., gyventojas yra išvykęs iš Lietuvos, tačiau Lietuvoje pasilieka jam nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas, jo banko sąskaitos, jo šeima lieka gyventi Lietuvoje, iš Lietuvos jis gauna pajamų, Lietuvoje moka socialinio draudimo įmokas ar pan.), arba
– kalendoriniais metais atvyksta į Lietuvą ir joje ištisai arba su pertraukomis išbūna 183 ar daugiau dienų (pvz., užsienio valstybės gyventojas, atvykęs į Lietuvą dirbti Lietuvos įmonėje, ir kalendoriniais metais Lietuvoje išbuvęs ilgiau kaip 183 dienas), arba
– kalendoriniais metais atvyksta į Lietuvą ir ištisai arba su pertraukomis dvejais vienas paskui kitą einančiais kalendoriniais metais Lietuvoje išbūna 280 ar daugiau dienų ir pirmaisiais metais Lietuvoje ištisai ar su pertraukomis jis išbūna ne mažiau kaip 90 dienų (tuomet abiem buvimo Lietuvoje metais asmuo yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju), arba
– jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gyvena užsienio valstybėje, tačiau atlyginimas jam mokamas arba jo pragyvenimo užsienio valstybėje išlaidos dengiamos iš Lietuvos Respublikos biudžeto (pvz., užsienio valstybėje esančioje Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje dirbantis Lietuvos Respublikos pilietis).
Atsižvelgiant į tai, kad prievolė deklaruoti turimą turtą dėl einamų (eitų) pareigų ar kandidatavimo į atitinkamas pareigas GTDĮ yra nustatyta tik nuolatiniams Lietuvos gyventojams, šiame rašte paminėtų asmenų vardiniuose sąrašuose turi būti nurodomi duomenys tik apie nuolatinius Lietuvos gyventojus. Išsamesnė informacija dėl vardinių sąrašų sudarymo bus pateikta parengus atitinkamą duomenų teikimo formą.
Pažymėtina, kad 2015 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. XII-2042 buvo papildytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172-10 straipsnis, kuriame numatyta įmonių, įstaigų, organizacijų vadovų bei fizinių asmenų administracinė atsakomybė už GTDĮ nustatytų vardinių sąrašų pateikimo tvarkos pažeidimus.

II. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša, kad parengtos  taisyklės „VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKO 2015 M. GRUODŽIO 31 D. ĮSAKYMU NR. VA-128 „DĖL GYVENTOJŲ, PRIVALANČIŲ DEKLARUOTI TURTĄ, VARDINIŲ SĄRAŠŲ DEKLARACIJOS FR0002 IR JOS PRIEDŲ UŽPILDYMO, TEIKIMO IR TIKSLINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO".

Taisyklės ir atitinkama forma parengta siekiant įgyvendinti 2015 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. XII-2041 pakeistą Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 (toliau –GTDĮ) 2  straipsnį. Įstatymu 2 straipsnis papildytas 5–9 dalimis, kuriose numatyta įmonių, įstaigų, organizacijų, valstybės ir savivaldybės institucijų pareiga pateikti mokesčių administratoriui vardinius sąrašus asmenų, ėjusių GTDĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas, priimtų, išrinktų ar paskirtų į pareigas, kandidatavusių į atitinkamas pareigas.

Prievolė deklaruoti turimą turtą dėl einamų (eitų) pareigų ar kandidatavimo į atitinkamas pareigas GTDĮ yra nustatyta tik nuolatiniams Lietuvos gyventojams, todėl asmenų vardiniuose sąrašuose turi būti nurodomi duomenys tik apie nuolatinius Lietuvos gyventojus.

Pagal GTDĮ 2 straipsnio 5 dalies nuostatas: įmonės, įstaigos ir organizacijos turi pateikti vardinius sąrašus (išskyrus atvejus, kai atitinkami duomenys buvo pateikti valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai) ėjusių pareigas, kandidatavusių, priimtų, išrinktų ar paskirtų į pareigas tokių gyventojų:

- valstybės tarnautojų, antstolių, notarų;

- Lietuvos Respublikos teismų pirmininkų, teismų pirmininkų pavaduotojų, teismų skyrių pirmininkų, teisėjų;

- Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus;

- Seimo kontrolierių;

- valstybės kontrolierių, valstybės kontrolieriaus pavaduotojų;

- moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierių;

- vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus;

- prokurorų;

- Lietuvos kariuomenės vado, kariuomenės vado pavaduotojų;

- profesinės karo tarnybos karininkų, žvalgybos pareigūnų;

- Lietuvos banko valdybos narių;

- žurnalistų etikos inspektoriaus;

- valstybinių aukštųjų mokyklų vadovų;

- kredito įstaigų tarybų ir (ar) valdybų narių, administracijų vadovų, administracijų vadovų pavaduotojų;

- viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų narių, vadovų, jų pavaduotojų, vyriausiųjų redaktorių, jų pavaduotojų, redaktorių, jų pavaduotojų;

- strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių ir akcinių bendrovių bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovų pavaduotojų.

Pagal GTDĮ 2 straipsnio 6 dalies nuostatas: savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančios valstybės ir savivaldybės institucijos turi pateikti vardinius sąrašus paskutiniais kalendoriniais metais ėjusių pareigas, kandidatavusių į pareigas, priimtų, išrinktų ar paskirtų į pareigas tokių gyventojų:

- akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų;

- valstybės ir savivaldybės įmonių vadovų;

- viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų;

- asociacijų, kurių steigėja yra valstybė ar savivaldybė, vadovų;

- valstybės ar savivaldybių įstaigų vadovų, jų pavaduotojų;

- valstybės ar savivaldybių įstaigų padalinių (struktūrinio padalinio, nesančio kitame struktūriniame padalinyje) vadovų, jų pavaduotojų;

- valstybės ar savivaldybių įmonių, kuriose valstybei ar savivaldybei priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, vadovų pavaduotojų.

Pagal GTDĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Respublikos Prezidento kanceliarija, Vyriausybės kanceliarija turi pateikti vardinius sąrašus paskutiniais praėjusiais kalendoriniais metais ėjusių pareigas, kandidatavusių, priimtų ar paskirtų į pareigas tokių gyventojų:

- Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko paskirtų institucijų ir įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovų bei pareigūnų;

- Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkų, jų pavaduotojų bei narių;

- Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu į pareigas priimtų Europos Komisijos narių, Audito Rūmų narių, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo narių, Regionų komiteto narių, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narių, teisminių ir kitokių tarptautinių institucijų pareigūnų.

Pagal GTDĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas: Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija turi pateikti vardinius sąrašus paskutiniais praėjusiais kalendoriniais metais ėjusių pareigas, taip pat išrinktų į pareigas tokių gyventojų:

- valstybės politikų;

- Europos Parlamento narių, išrinktų nuo Lietuvos Respublikos.

Atkreipiame dėmesį, kad forma FR0002 pirmą kartą teikiama 2016 metais (turi būti pateikta iki vasario 1 dienos) už 2015 metus.

Registracijos numeris KM2029

Ši informacija skelbiama:
2016 metais

I. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 77 ir 90 straipsnių pakeitimo įstatymas (2015 m. gruodžio 10 d.; Nr. XII-2151):

- nebelieka prievolės mokėti avansinių PVM mokėjimų. Pradedant 2016 m. sausio mėnesiu PVM mokėtojams, nereikia mokėti avansinių mokėjimų, neatsižvelgiant į tai, kad jų vidutinė kalendoriniam mėnesiui tenkanti mokėtina į biudžetą PVM suma per 3 kalendorinių paeiliui einančių mėnesių laikotarpį viršijo 3 mln. eurų sumą.

II. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 91 straipsnio pakeitimo įstatymas (2015 m. gruodžio 1 d. Nr. XII-2105):

- PVM skirtumo gražinimas galimas kas mėnesį (vietoj pusmečio) asmenims, parduodantiems metalą, medieną ir statybos darbus, už kuriuos PVM turi apskaičiuoti pirkėjas. PVM mokėtojams, pritaikiusiems atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmą, už nurodytas prekes ir paslaugas, kuriems mokestiniame laikotarpyje susidarė grąžintina PVM suma (PVM skirtumas), likusi po įskaitymo jos dalis, bet ne didesnė už sąlyginę 21 procento sumą, apskaičiuotą nuo aukščiau nurodytų sandorių apmokestinamosios vertės, galės būti grąžinama (nuo 2016 m. sausio 1 d.) per 30 dienų po prašymo grąžinti PVM permoką (skirtumą) gavimo dienos.

III. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78, 79, 89 straipsnių pakeitimo ir 88-2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas (2015 m. lapkričio 19 d.; Nr. XII-2039):

- gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenys pateikiami naudojantis išmaniąja mokesčių administravimo sistema (i.MAS). Nuo 2016 m. spalio 1 d. apmokestinamieji asmenys privalomai, naudodamiesi i.MAS, turės pateikti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis. Iki 2016 m. balandžio 1 d. numatyta parengti su i.MAS susijusius teisės aktus, kuriuose bus nustatyta duomenų pateikimo tvarka, terminai ir kita svarbi informacija.

- PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas atlygis mažinamas gautu avansu. Nuo 2016 m. spalio 1 d. tuo atveju, kai už prekes ir (arba) paslaugas buvo gautas avansas, už kurį atsiranda prievolė apskaičiuoti PVM ir, kuris buvo įformintas PVM sąskaita faktūra, tai išrašant pačių prekių tiekimą (paslaugų teikimą) įforminančią PVM sąskaitą faktūrą joje nurodytas atlygis turi būti mažinamas gautu avansu.

IV. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40, 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 42-2, 42-3 straipsniais įstatymas (2015 m. lapkričio 19 d.; Nr. XII-2038):

- PVM deklaracijos teikiamos elektroniniu būdu. Nuo 2016 m. spalio 1 d. mokesčių mokėtojai nebeteks teisės pasirinkti mokesčių deklaracijos pateikimo būdo. Mokesčių deklaracijos turės būti pateikiamos elektroniniu būdu.

Registracijos numeris KM2013

Ši informacija skelbiama:
2016 metais

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad 2015 m. gruodžio 10 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 8 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-2159 (toliau − ŽMĮ pakeitimas). Šiuo pakeitimu Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalis papildoma nauju 10 punktu, kuriame nurodyta, jog žemės mokesčiu neapmokestinama „žemė, nuosavybės teise priklausanti tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams"

Vadinasi, žemės mokesčio neprivalėtų mokėti šios religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai:

1. Pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnį valstybės pripažįstamos tradicinės Lietuvoje egzistuojančios religinės bendruomenės ir bendrijos: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.

2. Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. IX-464 ir 2008 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. X-1721 valstybės pripažintos religinės bendrijos, kurios nelaikomos tradicinėmis: Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjunga ir Septintosios dienos adventistų bažnyčia.

ŽMĮ pakeitimas įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 dienos (iki šio pakeitimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų nuostatomis, žemės mokesčiu buvo neapmokestinama tik katalikiškoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams nuosavybės teise priklausanti žemė).

Teises aktai

Registracijos numeris KM2067

Ši informacija skelbiama:
2016 metais

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad 2015 m. gruodžio 10 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-2153 (toliau – Pakeitimo įstatymas).

Pakeitimo įstatymu pakeistos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 (toliau – NTMĮ) 12 straipsnio 3 ir 4 dalys, pagal kurias nuo 2016 m. sausio 1 d. avansinis nekilnojamojo turto mokestis (toliau – NTM) bus apskaičiuojamas ir deklaruojamas tokia tvarka:

Pakeitimo įstatymu įtvirtinta prievolė, teikiant metinę NTM deklaraciją KIT711 už praėjusį mokestinį laikotarpį, kartu deklaruoti ir einamojo mokestinio laikotarpio pirmų devynių mėnesių avansinius NTM. Todėl juridiniai asmenys, teikdami metinę NTM deklaraciją KIT711 už 2015 metus, kartu turės deklaruoti ir 2016 m. pirmų trijų ketvirčių mokėtinus avansinius NTM.

Avansiniai NTM sumokami atitinkamai iki einamųjų kalendorinių metų kovo 15 dienos, birželio 15 dienos ir rugsėjo 15 dienos. Jeigu metinė NTM suma už kalendorinių metų sausio 1 dieną juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausantį visą nekilnojamąjį turtą, už kurį turi būti mokamas NTM, neviršija 500 eurų, avansinių NTM mokėti neprivalo.

Atkreipiame dėmesį, jog Pakeitimo įstatymu metinės NTM deklaracijos KIT711 pateikimo ir NTM sumokėjimo terminas – vasario 15 d. Todėl visi mokesčių mokėtojai, kuriems vadovaujantis NTMĮ nuostatomis yra numatyta prievolė apskaičiuoti, sumokėti ir deklaruoti NTM už kitos paskirties nekilnojamąjį turtą, už 2015 metus metinę NTM deklaraciją KIT711 turės pateikti ir NTM sumokėti iki 2016 m. vasario 15 d.

Šie pakeitimai įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 d.

 

Viršininko pavaduotoja                               Vilma Vildžiūnaitė

Registracijos numeris KM2064

Ši informacija skelbiama:
2016 metais

Nustatytos naujos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) teisinio reguliavimo nuostatos:

1. Įgyvendinant 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyvą 2014/86/ES, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (toliau – Direktyva) bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvą 2015/121/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva, į PMĮ perkeltos Direktyvos nuostatos, skirtos kovai su piktnaudžiavimu ir agresyviu mokesčių planavimu:

PMĮ 32 straipsnis papildytas nauja 6 dalimi, kurioje įtvirtinta bendroji kovos su piktnaudžiavimu taisyklė, neleidžianti pasinaudoti Direktyvos teikiama mokestine nauda (dukterinių bendrovių patronuojančioms bendrovėms išmokamų dividendų neapmokestinimu) Direktyvos tikslų neatitinkančiais atvejais. Pagal PMĮ 32 straipsnio 6 dalį, 34 straipsnio 2 dalies ir 35 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos dėl užsienio vienetams išmokamų ir / ar iš jų gaunamų dividendų neapmokestinimo netaikomos darinių ar kelių darinių atžvilgiu, jeigu jų panaudojimo pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų buvo gauti mokestinės naudos, prieštaraujančios Direktyvos dalykui ar tikslui.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šias nuostatas, užsienio vienetams išmokami ir iš jų gaunami dividendai gali būti apmokestinti ne tik tais atvejais, kai nustatoma, kad darinio (kelių darinių) tikslas yra vienintelis – gauti minėtą mokestinę naudą, bet ir tais atvejais, kai vienas iš pagrindinių tikslų buvo gauti mokestinės naudos. Mokesčių administratoriui įvertinus konkrečių situacijų visus faktus ir aplinkybes ir nustačius, jog darinys (keli dariniai) verslo struktūroje naudojami ne dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę, jie bus laikomi apsimestiniais ir dividendų neapmokestinimo lengvata taikoma nebus.

Be to, siekiant, kad būtų išvengta dvigubo dividendų neapmokestinimo situacijų, kurios susidaro, pasinaudojant nacionalinių mokesčių sistemų neatitikimais, susijusiais su hibridinių paskolų susitarimais (kai iš užsienio vienetų gaunami dividendai Lietuvoje neapmokestinami, o išmokėjusio užsienio vieneto valstybėje kvalifikuojami kaip palūkanos ir atskaitomi iš pajamų), PMĮ 35 straipsnis papildytas 5 dalimi, pagal kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl iš užsienio vienetų gaunamų dividendų neapmokestinimo netaikomos dividendams, kuriais užsienio vienetai sumažina pelną, apmokestinamą pelno mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu.

Minėti pakeitimai taikomi ne tik tarp ES valstybių vienetų, bet ir kitų valstybių vienetų mokamiems dividendams (nes PMĮ nustatyta dividendų neapmokestinimo lengvata taikoma ne tik tarp ES valstybių mokamiems dividendams).

PMĮ 32 ir 35 straipsnių pakeitimai įsigaliojo 2016 m. kovo 26 d.

2. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įvedama pelno mokesčio sumokėjimo ir deklaravimo vienos datos (15 diena) taisyklė ir keičiasi avansinio pelno mokesčio skaičiavimo pagal praėjusių metų veiklos rezultatus tvarka. Pagal PMĮ 33, 34, 35 ir 36 straipsnių 1 dalies, 401 straipsnio 2 dalies, 47 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 4 ir 6 dalies, 51 straipsnio ir 53 straipsnio 1 dalies pakeitimus:

2.1. Metinė pelno mokesčio deklaracija ir / arba metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracija turi būti pateikiama ir pelno mokestis ir / arba fiksuotas pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos (iki birželio 15 d., jeigu mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais). 2016 metų pelno mokesčio deklaracija ir/arba fiksuoto pelno mokesčio deklaracija mokesčių administratoriui turi būti pateikiama ir pelno mokestis ir / arba fiksuotas pelno mokestis turi būti sumokėtas į biudžetą ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 15 d., jeigu mokestinsis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais).

Paskutinio mokestinio laikotarpio metinės pelno mokesčio deklaracijos ir/arba fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikimo ir pelno mokesčio ir / arba fiksuoto pelno mokesčio sumokėjimo terminas nesikeičia.

2.2. Mokesčių mokėtojai, kurie avansinį pelno mokestį pasirinko skaičiuoti pagal praėjusių metų veiklos rezultatus:

- už pirmuosius šešis mokestinio laikotarpio mėnesius (už sausio – birželio mėn., jeigu mokestiniai metai sutampa su kalendoriniais metais) apskaičiuoja pagal faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį (pavyzdžiui, apskaičiuojant avansinį pelno mokestį už 2017 mokestinių metų pirmąjį pusmetį mokesčio dydis nustatomas pagal apskaičiuotą 2015 mokestinių metų pelno mokesčio sumą);

- už septintą – dvyliktą mokestinio laikotarpio mėnesius (už liepos – gruodžio mėn., jeigu mokestiniai metai sutampa su kalendoriniais metais) apskaičiuojama pagal praėjusį mokestinį laikotarpį faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą (apskaičiuojant avansinį pelno mokestį už 2017 mokestinių metų antrąjį pusmetį mokesčio dydis nustatomas pagal apskaičiuotą 2016 mokestinių metų pelno mokesčio sumą).

Kiekvieno ketvirčio avansinis pelno mokestis sudarys atitinkamai 1/4 faktiškai per minėtus mokestinius laikotarpius apskaičiuoto pelno mokesčio sumos.

Avansinio pelno mokesčio deklaracija už pirmuosius šešis mokestinio laikotarpio mėnesius pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio trečio mėnesio penkioliktą dieną (už 2017 m. pirmą pusmetį - kovo 15 d., jeigu mokestiniai metai sutampa su kalendoriniais metais). Avansinio pelno mokesčio deklaracija už mokestinio laikotarpio septintą – dvyliktą mėnesius pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio devinto mėnesio penkioliktą dieną (už 2017 m. antrą pusmetį - rugsėjo 15 d., jeigu mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais).

Pirmaisiais mokestiniais metais įregistruoti vienetai nuo avansinio pelno mokesčio atleidžiami, o antraisiais mokestiniais metais mokesčių mokėtojas, pasirinkęs avansinį pelno mokestį mokėti pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, pradeda mokėti avansinį pelno mokestį nuo mokestinio laikotarpio septinto mėnesio (nuo liepos mėn., jeigu mokestiniai metai sutampa su kalendoriniais metais).

Jeigu avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą, avansinio pelno mokesčio deklaracija pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio trečio mėnesio penkioliktą dieną (už 2017 m. - kovo mėn. 15 d., jeigu mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais).

2.3. Avansinis pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio paskutinio mėnesio penkioliktą dieną (už 2017 m. – kovo 15 d, birželio 15 d., rugsėjo 15 d. ir gruodžio 15 d., jeigu mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais).

2.4. Mokesčių mokėtojai, kuriems nustatytas kitoks (su kalendoriniais metais nesutampantis) mokestinis laikotarpis, 2016 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio avansinį pelno mokestį deklaruoja ir sumoka 2016 m. galiojančia tvarka.

2.5. Lietuvos vienetai, kitiems Lietuvos ir / ar užsienio vienetams ir / ar nuolatinei buveinei išmokėję apmokestinamus dividendus (pagal PMĮ 33 str. 1 dalį ir 34 str. 1 dalį) arba juos gavę iš užsienio vienetų, taip pat nuolatinės buveinės, iš užsienio vienetų gavusios apmokestinamus dividendus (pagal PMĮ 35 str. 1 dalį) už joms priskirtas užsienio vienetų akcijas, kapitalo dalis ar kitų teisių turėjimą, nuo dividendų apskaičiuotą pelno mokestį turi sumokėti į biudžetą ir dividendų pelno mokesčio deklaraciją mokesčių administratoriui pateikti ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį buvo išmokėti ir / arba gauti dividendai, 15 dienos (Lietuvos vienetų iš neapmokestinto pelno fiziniams asmenims paskirstytas ir išmokėtas pelnas (ar jo dalis), apmokestinamas pagal PMĮ 40-1 straipsnį, ir nuo jo apskaičiuotas pelno mokestis deklaruojamas dividendų pelno mokesčio deklaracijoje ir mokestis sumokamas ta pačia tvarka, kaip ir nuo dividendų).

Teises aktai

Registracijos numeris KM2065

Ši informacija skelbiama:
2016 metais

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigalioja Seimo priimtas 2015 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymo Nr. I-2944 8 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-2158 (toliau – Įstatymo pakeitimas), kuriame numatyta, kad mokestinio laikotarpio angliavandenilių išteklių mokesčio deklaracija privalo būti pateikta ir mokestis sumokamas ne vėliau kaip iki kito kalendorinio ketvirčio antrojo mėnesio 15 dienos. Tokiu būdu angliavandenilių išteklių mokesčio mokėtojai už paskutinį 2015 m. kalendorinį ketvirtį angliavandenilių išteklių mokesčio deklaraciją privalės pateikti ir mokestį sumokėti ne vėliau kaip iki 2016 m. vasario 15 dienos.

 Iki šio Įstatymo pakeitimo mokestinio laikotarpio angliavandenilių išteklių mokesčio deklaracija privalėjo būti pateikta ne vėliau kaip iki kito kalendorinio ketvirčio pirmojo mėnesio 20 dienos, o mokestis sumokamas ne vėliau kaip iki kito kalendorinio ketvirčio pirmojo mėnesio 25 dienos.

 

Viršininko

pavaduotoja                                              Vilma Vildžiūnaitė

Registracijos numeris KM2066

Ši informacija skelbiama:
2016 metais

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 7 straipsnio pakeitimai. Pakeitimo įstatymu numatyta, kad mokesti sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracija pateikiama ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos. Taip pat nuo 2016 sausio 1 d. įvestas  mokestis  už sąvartynuose šalinamas atliekas.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 7 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo keičiama mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos pateikimo ir mokesčio sumokėjimo tvarka, pagal kurią deklaracijos turės būti pateikiamos ir mokestis sumokamas iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos. Taip pat Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio ir 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymu Nr. XII-2148 buvo pakeisti baziniai mokesčio tarifai ir jų indeksavimo tvarka bei Įstatymo 2 priedas buvo papildytas nauju mokesčio objektu „9. Paviršinis vanduo suskystintų gamtinių dujų importo terminalui" ir jam nustatytas naujas tarifas, taip pat pasikeitė gintaro ištekliams nustatytas tarifas, kuris diferencijuojamas pagal dvi frakcijas, t.y.  vietoje buvusio vieno tarifo atsiranda du tarifai.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 papildymo 131 straipsniu ir 14 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-2157. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo papildymas 131 straipsniu nustato vietinės rinkliavos sumokėjimą į savivaldybės, nustačiusios vietinę rinkliavą, biudžeto sąskaitą. Atitinkamai keičiamos nuostatos dėl rinkliavos rinkimo kontrolės, 14 straipsnis: „Valstybės rinkliavų rinkimą kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybės kontrolė, o vietinių rinkliavų rinkimą – savivaldybės, nustačiusios vietinę rinkliavą, kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba)."

Informaciją parengė

VMI prie FM Teisės departamentas

Registracijos numeris KM2068

Ši informacija skelbiama:
2016 metais

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. KT24-N14/2015 „Dėl apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu" (toliau – Nutarimas), kuriuo 2011 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – NTMĮ) 7 straipsnio 6 dalies nuostata „Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta neapmokestinamoji vertė taikoma visam šiame punkte nurodytos paskirties nekilnojamajam turtui, kuris nuosavybės teise priklauso šeimos nariams arba yra jų įsigyjamas" pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 38 straipsnio 1, 2 dalims, todėl negali būti taikoma, ir suderinusi poziciją su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, teikia paaiškinimą, kurį rasite 2015 gruodžio 4 dienos rašte Nr. (18.40-31-1) RM-26311.