Registracijos numeris (18.2-31-2 E) R-22863

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad ekstremalios situacijos dėl COVID-19 plitimo grėsmės laikotarpiu ne medicininės paskirties asmens apsaugos priemonės, tokios kaip ne medicininės paskirties respiratoriai FFP2 ir FFP3, apsauginės veido kaukės N95, KN95, veido skydeliai, apsauginiai akiniai ir kitos asmens apsaugos priemonės, kurias asmens sveikatos priežiūros įstaigos naudoja medicinos tikslais – savo darbuotojų bei pacientų apsaugai nuo COVID-19 virusinės infekcijos, priskirtinos medicininėms prekėms.

Todėl, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje PVM lengvatos taikymas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms yra susietas su jų įsigijimo išlaidų kompensavimu Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka, tuo atveju, kai tokios prekės naudojamos, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, joms, net ir pasibaigus karantino laikotarpiui, kol galios ekstremali situacija dėl COVID-19 plitimo grėsmės, taikytinas lengvatinis 5 proc. PVM tarifas.

 

Tesės departamento direktorė

  

Rasa Virvilienė

Registracijos numeris (18.2 -31-2 E) RM-10276

Ši informacija skelbiama:

2020 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) paaiškina Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) įstatymo 66 str. 2 dalies 2 punkto taikymą karantino laikotarpiu:

 

PVM įstatymo 66 str. 2 dalies 5 punkto nuostatos dėl PVM atskaitos tikslinimo įgyvendintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m, birželio 12 d. nutarimu Nr. 861 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“ patvirtintose Įrodymo, kad prekės prarastos dėl force majeure ar nusikalstamos trečiųjų asmenų veiklos, taisyklėse (toliau – Taisyklės).

Taisyklėse numatyta, kokiomis aplinkybėmis laikoma, kad prekės prarastos dėl force majeure ir PVM atskaita už prarastas prekes netikslinama, taip pat kokius veiksmus (ir kokiais terminais) turi atlikti PVM mokėtojas ir mokesčių administratorius (Taisyklių 4, 5 punktai), kai prekės prastos dėl kitų force majeure (Taisyklių 2.4 papunktis) aplinkybių. Pažymėtina, kad pagal Taisyklių nuostatas kitomis force majeure aplinkybėmis būtų laikomos bet kokios kitos nenugalimos jėgos aplinkybės, išskyrus Taisyklių 2.1 – 2.3 papunkčiuose nurodytas: karo, pilietinio karo, maišto ar revoliucijos, stichinės nelaimės (smarkios audros, ciklono, žemės drebėjimo, jūros ar upės potvynio, žaibo ar panašiai), sprogimo, gaisro, mašinų, gamybinių pastatų ir kurių nors (arba visų) vidaus komunikacijų sunaikinimas. Taigi, kaip matyti, iš Taisyklių nuostatų karantino paskelbimas dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) galėtų būti traktuojamas tik kaip kita force majeure priežastis.

Primintina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvoje paskelbimo“ buvo visuotinai uždrausti/nustatyti apribojimai atskiroms viešojo ir privataus sektoriaus veikloms (pvz.,  uždrausta parduotuvių, prekybos ir/arba pramogų centrų, išskyrus maisto, veterinarijos, vaistinių ir optikos prekių pardavimą, veikla, taip pat turgaviečių, išskyrus maisto, veikla, šio draudimo netaikant internetinei prekybai, kai prekės pristatomos gyventojams).

VMI prie FM, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytais protingumo ir teisingumo kriterijais, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintu efektyvumo principu bei atsižvelgdama į tai, kad dėl karantino nustatyto visuotinio prekybos Lietuvoje draudimo dalis PVM mokėtojų prarado įsigytas gendančias prekes (pvz., gėles) / dalį jų (pvz., baigėsi prekių galiojimo laikas ir prekės buvo utilizuojamos ar pan.), pripažįsta, kad tos prekės laikomos prarastomis dėl kitų force majeure aplinkybių (Taisyklių 2.4 papunktis). VMI prie FM taip pat informuoja, kad dėl šių prekių praradimų PVM mokėtojai, įtraukti į Mokesčių mokėtojų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą (sąrašas skelbiamas interneto svetainėje www.vmi.lt), neprivalo kreiptis į apskričių valstybines mokesčių inspekcijas, kad praneštų apie prekių praradimus Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka. Kitaip tariant, tokie PVM mokėtojai, dėl karantino Lietuvoje paskelbimo praradę greitai gendančias prekes/ dalį jų, gali netikslinti prarastų prekių pirkimo PVM atskaitos be atskirų apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų viršininkų sprendimų. Pažymėtina, kad PVM mokėtojai turi turėti įrodymus (kokios prekės, koks jų kiekis ir dėl kokių priežasčių buvo prarastas), kuriuos galėtų pateikti mokesčių administratoriui pareikalavus.

Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai už įsigytas, tačiau prarastas prekes, dar nebuvo atsiskaityta/ ir nebus atsiskaityta su šių prekių tiekėjais, tiekėjams pripažinus skolą beviltiška, PVM atskaita turės būti tikslinama bendra teisės aktuose nustatyta tvarka, t.y. PVM atskaitą privalės patikslinti ir PVM mokėtojai, praradę prekes dėl Taisyklių 2.4 punkte nurodytų aplinkybių.

 

 

Viršininkė

 

Edita Janušienė

Registracijos numeris (18.2 -31-2 E) RM-17224

Ši informacija skelbiama:
2020 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), papildydama 2020 m. kovo 25 d. parengtą paaiškinimą Nr. 32.42-31-1E) RM-9867 „Dėl suteiktos / gautos paramos Lietuvoje paskelbus valstybinio lygio ekstremalią situaciją dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės“, paaiškina:

Europos Komisija, atsižvelgdama į Europos Sąjungos valstybių narių prašymus priėmė sprendimą (ES) 2020/491 neapmokestinti importo muitais ir PVM nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2020 m. liepos 31 d. ir Europos Komisija sprendimu (ES) 2020/1101 šį terminą pratęsė iki spalio 31 d. importuojamų prekių, skirtų nemokamai išdalyti ar nemokamai naudotis nuo COVID-19 protrūkio nukentėjusiems, galintiems nukentėti arba su COVID-19 protrūkiu kovojantiems asmenims.

Importo muitais ir PVM neapmokestintas prekes gali importuoti:

1) valstybinės organizacijos – tai valstybės įstaigos, viešosios įstaigos ar kiti nepelno siekiantys viešieji juridiniai asmenys;

2) paramos gavėjo statusą turinčios organizacijos. Paramos gavėjo statusas suteikiamas Labdaros ir paramos įstatyme nurodytiems paramos gavėjams, turintiems minėto įstatymo ir Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka suteiktą paramos gavėjo statusą;

3) pagalbos tarnybos, kai prekės importuojamos tokių tarnybų poreikiams patenkinti teikiant pagalbą nuo COVID-19 protrūkio nukentėjusiems, galintiems nukentėti arba su COVID-19 protrūkiu kovojantiems asmenims. Pagalbos tarnybų importuojamoms prekėms gali būti taikomas atleidimas nuo importo muitų ir PVM, jeigu jos yra valstybinės arba paramos gavėjo statusą turinčios organizacijos;

4) dėl pirmiau nurodytų asmenų interesų veikiantys asmenys (tiekėjai, pirkimų organizatoriai, prekes dovanojantys subjektai ir pan.).Kai dėl pirmiau nurodytų asmenų interesų veikiantys asmenys (tiekėjai, pirkimų organizatoriai, prekes dovanojantys subjektai ir pan.) perduoda prekes šiems 1-3 punktuose nurodytiems asmenims, toks importuotų prekių (kurios buvo neapmokestintos importo muitais ir PVM) perdavimas (įskaitant atvejus, kai perdavimas atliekamas dėl prekių pardavimo) nelaikomas PVM objektu Lietuvoje - šiuo atveju laikoma, kad prekių disponavimo teisė buvo perduota ne šalies teritorijoje.

Pažymėtina, kad jeigu 1-3 punktuose nurodyti asmenys importuotas prekes, kurios buvo neapmokestintos importo muitais ir PVM, parduoda už atlygį tretiesiems asmenims (įskaitant turintiems paramos gavėjo statusą) ar 4 punkte nurodyti asmenys parduoda prekes ne toms organizacijoms, kurių interesais jos buvo įsigytos, toks prekių pardavimas – PVM objektas Lietuvoje.

VMI prie FM taip pat informuoja, kad Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengtas išaiškinimas “Dėl EK sprendimo neapmokestinti paramai skirtų prekių taikymo Lietuvos muitinėje“ yra paskelbtas muitinės interneto svetainėje.

 

 

Tesės departamento direktorė

  

Rasa Virvilienė