Registracijos numeris (32.42-31-1)RM-1340

Ši informacija skelbiama:
Ansktesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) gavo paklausimą, kuriame prašoma paaiškinti:

1. Ar gali gyventojas pasinaudoti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 21 str. 1 d. 3 punkte nustatyta lengvata, kai už studijas mokama kaina dengiama iš studijų stipendijos?

2. Ar mokymo įstaiga privalo deklaruoti formoje FR0613 įmokas už studijas, kai studento prašymu studijų stipendiją į mokymo įstaigos sąskaitą perveda Valstybinis studijų fondas?

VMI prie FM paaiškina:

Pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140, Nr. 61, Nr. 101, toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) 75 straipsnio nuostatas aukščiausius konkursinius balus pagal geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilę surinkusiems asmenims, priimtiems į pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų programų valstybės nefinansuojamas vietas, iš valstybės biudžeto lėšų studijų laikotarpiui skiriama norminės studijų kainos dydžio (jeigu už studijas mokama metinė studijų kaina mažesnė už norminę studijų kainą, tokiu atveju studijų kainos dydžio) studijų stipendija. Finansavimo paskirstymą studijų stipendijoms pagal studijų sritis nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Antrosios pakopos studentai ir doktorantai gali gauti studijų stipendiją Vyriausybės nustatyta tvarka. Studijų stipendijų skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Studijų stipendijas administruoja Valstybinis studijų fondas (toliau - Fondas).

Įgyvendinant Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 595 (Žin., 2012, Nr. 62-3121) patvirtintas Studijų stipendijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Pagal Aprašo nuostatas skirtą studijų stipendiją Fondas perveda į studento prašyme nurodytą sąskaitą.

Paminėtų teisės aktų pagrindu bei tvarka studento gauta studijų stipendija gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama (GPMĮ 17 str.1 d. 33 punktas). Studentas yra laisvas disponuoti jam paskirta išmoka ir tais atvejais, kai ją panaudoja studijų kainai apmokėti, GPMĮ taikymo požiūriu studijų stipendijos suma laikytina už studijas sumokėta įmoka, t.y. išlaidomis, kurioms gali būti taikoma GPMĮ 21 str. 1 d. 3 punkte nustatyta lengvata. Toks vertinimas taikomas nepriklausomai nuo to, ar studentas gautą stipendiją pats tiesiogiai perveda mokymo įstaigai, ar jo prašymu tai padaro Fondas.

Už studijas sumokėtų įmokų deklaravimo tvarką reglamentuoja Juridinių asmenų duomenų apie nuolatinių Lietuvos gyventojų už studijas ir/ar profesinį mokymą sumokėtas įmokas FR0613 formos ir jos papildomo lapo FR0613P formos pildymo bei pateikimo mokesčių administratoriui taisyklės, patvirtintos VMI prie FM viršininko 2008 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. VA- 67 (Žin. 2008, Nr.148-5975). Nagrinėjamu atveju, mokymo įstaiga FR0613P formos P5 laukelyje turi įrašyti per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus), už kurį teikiamos FR0613 ir FR0613P formos, gyventojo už studijas sumokėtų įmokų sumą, įskaitant studento prašymu Fondo pervestą studijų stipendijos sumą.

Pažymime, kad dėl GPMĮ 21 straipsnio nuostatų taikymo tuo atveju, kai gyventojui kompensuojamos įmokos už studijas yra paaiškinta VMI prie FM 2012-01-27 rašte Nr. (18.16-31-1)-R-995.

 

Viršininko pavaduotoja

 

Vilma Vildžiūnaitė

DĖL PAJAMŲ NATŪRA (GPMĮ 9 STRAIPSNIO TAIKYMO)

(32.42-31-1)RM-1095
2013-02-15

Registracijos numeris (32.42-31-1)RM-1095

Ši informacija skelbiama:
Ansktesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) teikia paaiškinimą dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 9 straipsnio taikymo.

Pagal GPMĮ 9 straipsnio nuostatas pajamomis, gautomis natūra, gali būti pripažįstama gyventojo gauta nauda asmeniniais tikslais naudojant kitam asmeniui priklausantį ilgalaikį turtą, nauda, gavus kreditą ar paskolą be palūkanų arba mokant lengvatines palūkanas ir kt. GPMĮ 9 straipsnio komentare paaiškinta, kad šio straipsnio nuostatos taikomos, kai gyventojo gautas turtas, paslaugos ar kita gauta nauda ne pinigais pagal GPMĮ nuostatas yra laikoma pajamomis bei yra tenkinamos pajamas natūra apibrėžiančioje sąvokoje įvardytos sąlygos. Tokia yra bendra ir pagrindinė GPMĮ 9 straipsnio taikymo taisyklė.

Vertinant gautus mokesčių mokėtojų paklausimus, susiformavo praktika, kad tam tikrais atvejais gauta nauda negali būti vertinama kaip pajamų mokesčio objektas, nes ji gauta bendražmogiško bendravimo pagrindu, kai neidentifikuojamas ekonominiais dėsniais pagrįstas siekis duoti ar gauti naudą. Pavyzdžiui, b endražmogiško bendravimo dėsniai konstatuotini tais atvejais, kai darbdavys darbuotojams jubiliejų proga, perėjimo į kitą dabą proga ir panašiais atvejais, teikia gėles, institucijos simbolika pažymėtus suvenyrus, nes tai tik gyventojų pagerbimo, padėkos ir dėmesio išraiška, kuri negali būti vertinama kaip ekonominė nauda ar kaip atlygis už darbą ar suteiktas paslaugas.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, dažnai kyla praktinė problema, kaip užtikrinti tinkamą GPMĮ 9 straipsnio nuostatų taikymą ir atriboti atvejus, kai situacija gali būti vertinama kaip „bendražmogiškas bendravimas". Pagal MAĮ nuostatas mokesčių administratorius, priimdamas sprendimus, turi vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Taigi, formuojant praktiką dėl naudos, gautos naudojant kito asmens turtą, kvalifikavimo pajamomis, gautomis natūra, šio straipsnio komentare paaiškinta, kad „1.1. Kitam asmeniui priklausančio turto naudojimas gyventojo reikmėms, ypač, kai toks naudojimasis turtu yra pagrįstas išimtinai asmeniniais santykiais (draugyste, kaimynyste, giminyste ir pan.), savaime nelaikoma pajamomis, gautomis natūra,.." Ši komentaro nuostata reiškia, kad pats draugystės, kaimynystės, giminystės santykis visų pirma leidžia manyti, kad tokiu atveju galimi bendražmogiški santykiai, kurie nėra susiję su ekonominės naudos siekimu, tačiau nereiškia, kad yra pakankamas pagrindas vienareikšmiai atsakyti, kad pajamų natūra nėra. Toliau paminėtame komentaro punkte yra paaiškinta, kad „..kai naudos atsiradimas sąlygotas turto natūra davėjo ir natūra gavėjo tam tikrais ekonominiais interesais, santykiais, susijusiais su darbine ar panašia veikla, ir dėl sandorių įtakos, tai pats turto suteikimas naudotis asmeniniais tikslais jau yra vertinamas kaip gauta nauda (pajamos)". Taigi, tokiu atveju bendražmogiškas bendravimas GPMĮ taikymo požiūriu nekonstatuojamas.

Formuojant praktiką dėl naudos, gautos lengvatinių paskolų (kreditų) atvejais, GPMĮ 9 straipsnio komentaro 4 punkte pažymėta, kad nuo 2010 01 01 gyventojo pajamomis, gautomis natūra, pripažįstama nauda, gauta už kreditą ar paskolą mokant lengvatines palūkanas arba jų nemokant, o 7.6.2 punkte paaiškinta, kad „gyventojų gautos lengvatinės paskolos bus vertinamos kaip ekonominė nauda, jeigu paskolos suteikimo momentu už ją sutartos mokėti palūkanos neatitiko rinkos kainų". Taigi, toks įstatymo taikymo paaiškinimas reiškia, kad pinigų skolinimo paslauga lengvatinėmis sąlygomis (be palūkanų) visų pirma identifikuoja ekonominiais dėsniais pagrįstą siekį duoti ar gauti naudą konkrečiam asmeniui, jeigu nebus nustatyta kitaip. V adovaujantis tais pačiais protingumo ir teisingumo kriterijais į mokesčių mokėtojų paklausimus apie, pvz., tėvų vaikams suteiktas paskolas be palūkanų susiformavo praktika, kad tokiu atveju šalių veiksmus lemia bendražmogiški santykiai, neparemti rinkos dėsniais, kadangi nėra pagrindo net preziumuoti, kad siekiama duoti ekonominę naudą vaikams ir todėl vaikų gauta beprocentinė paskola negali būti vertinama kaip pajamos.

Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad praktikoje dažnai nustatomi atvejai, kai būtent tarp giminystės ar draugystės ryšiais susijusių asmenų sandoriai sudaromi siekiant mokestinės naudos, dažnai būna fiktyvūs, kaip tarpinė grandis mokesčių vengimo grandinėje ar neteisėtų būdu įgytų pajamų legalizavimo būdas ir pan.

Remiantis išdėstytu pažymėtina, kad giminystės, kaimynystės, draugystės santykiai niekada nebuvo ir nėra vieninteliu kriterijumi, kuriuo remiantis galima besąlygiškai konstatuoti, kad tarp šalių yra bendražmogiški santykiai ir tokiu atveju situacija savaime vertinama kaip ne pajamų mokesčio objektas arba priešingai. GPMĮ 9 straipsnio komentare yra įtvirtinta nuostata, kad 8. Siekiant teisingai pritaikyti GPMĮ nuostatas, reglamentuojančias pajamas natūra, kiekviena konkreti situacija turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, tarp šalių susiklosčiusių santykių esmę, jų susitarimų turinį bei kt." Teisingas GPMĮ 9 straipsnio nuostatų pritaikymas reiškia, kad tik įvertinus aplinkybių visumą galima nustatyti pajamų gavimo faktą, pajamas gavusi asmenį, identifikuoti pajamų rūšį ir pritaikyti tuo konkrečiu atveju taikytinas apmokestinimo nuostatas. Dažnai pajamų rūšis identifikuojama neatsižvelgiant į sandorio formą, bet atkuriant tikrąsias sandorio aplinkybes.

Pavyzdžiui:

Gyventojas A. N. mokesčių administratoriui pateikė paklausimą, kuriame nurodė, kad sudarė paprastos rašytinės formos paskolos sutartį su gyventoju M.V. ir tokiu būdu 10 mėnesių terminui pasiskolino 300 000 EUR be palūkanų. P askola suteikta vienu kartu, grynaisiais pinigais, be jokių garantų, laidavimų ar įkeitimų, nes su paskolos davėju yra draugiški santykiai. Gauti pinigai buvo panaudoti perskolinti už palūkanas. Klausiama, ar nauda, gavus beprocentinę paskolą iš bičiulio pripažįstama pajamomis, gautomis natūra?

Nagrinėjant pateiktą situaciją, visų pirma pažymėtina, kad informacijos nepakanka vienareikšmiam atsakymui pateikti. P askolos dydis, grynieji pinigai bei kitos sutarties sąlygos kelia daug klausimų apie faktines sandorio aplinkybes, tarp šalių susiklosčiusių santykių bei susitarimų esmę. Informacija apie p aprasta rašytine forma sudarytą sutartį savaime nepagrindžia pajamų gavimo ir, atitinkamai, nesuformuoja mokestinės prievolės. Todėl, tik nustačius, kad paskola buvo reali, kad paskolos davėjas (gyventojas M.V.) palūkanų negavo, o paskolos gavėjas (gyventojo A.N.) palūkanų nemokėjo, situacija paskolos gavėjo atžvilgiu gali būti nagrinėjama GPMĮ 9 straipsnio taikymo požiūriu. D raugystės santykiais grindžiamos sandorio sudarymo aplinkybės pateiktu atveju negalėtų būti vertinamos kaip bendražmogiškas bendravimas. Kaip tik šis santykis parodo, kad paskolos davėjas savo veiksmais - neatlygintine paslauga paskolos gavėjui suteikė ekonominę naudą, kurios pastarasis negalėtų gauti rinkos dėsniais paremtomis sąlygomis ir nėra jokių objektyvių aplinkybių leidžiančių manyti kitaip (pvz., pinigai reikalingi buvo ligos, nelaimės atveju). Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis GPMĮ 9 straipsnio nuostatomis, gyventojo A.N. gauta nauda (palūkanų tikroji rinkos kaina) galėtų būti pripažinta pajamomis, gautomis natūra.

 

Viršininko pavaduotoja

 

Vilma Vildžiūnaitė

Registracijos numeris (32.42-31-1)RM-655

Ši informacija skelbiama:
Ansktesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsižvelgdama į gaunamus paklausimus ir vadovaudamasi tarptautinių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių taikymo praktika, paaiškina apie nuolatinių Lietuvos gyventojų rezidavimo vietos tvirtinimą.

Rezidavimo vietos patvirtinimas nuolatiniam Lietuvos gyventojui reikalingas tuo atveju, kai jis gauna pajamų iš užsienio valstybės, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, ir nori, kad toje užsienio valstybėje jo gautoms pajamoms būtų pritaikytos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje nustatytos mokesčio lengvatos.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo rezidavimo vietą tvirtina Lietuvos Respublikos mokesčių administratorius, dokumente nurodydamas, kad asmuo atitinkamu laikotarpiu buvo arba yra Lietuvos rezidentas pagal Lietuvos ir atitinkamos užsienio valstybės dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas mokestiniu laikotarpiu yra laikomas Lietuvos rezidentu, jeigu tuo laikotarpiu jis tenkina Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73- 3085) 4 straipsnyje nuolatiniam Lietuvos gyventojui apibrėžti nustatytus kriterijus.

Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas, gaunantis pajamų užsienio valstybėje, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, ir norėdamas, kad užsienio valstybėje jo gautoms pajamoms būtų pritaikytos sutartyje nustatytos mokesčių lengvatos, Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui pateikia tos užsienio valstybės mokesčių administratoriaus parengtą formą, kuri (arba tik jos dalis) yra skirta gyventojo rezidavimo statuso patvirtinimui, Lietuvos Respublikos mokesčių administratorius šią formą arba jos dalį privalo užpildyti ir patvirtinti.

Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas nepateikia užsienio mokesčių administratoriaus parengtos formos ir prašo patvirtinti jo rezidavimo vietą, Lietuvos Respublikos mokesčių administratorius privalo užpildyti ir išduoti Lietuvos rezidento rezidavimo vietą patvirtinančią pažymą – FR0254 (DAS-4) formą (ši forma ir jos pildymo bei išdavimo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2001 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 159; Žin., 2001, Nr. 56-2014).

 

Viršininko pavaduotoja

 

Vilma Vildžiūnaitė

Registracijos numeris (18.18-31-1)R-4904

Ši informacija skelbiama:
Ansktesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) gauna paklausimų, kuriuose prašoma paaiškinti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1329 (Žin., 2011, Nr. 138-6544) perėmus iš banko SNORAS akcininkų turimas akcijas visuomenės poreikiams, galima laikyti, kad:

1) akcijų perėmimas yra ,,kitoks akcijų perleidimas nuosavybėn" Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085, toliau – GPMĮ) taikymo prasme; 

2) akcijų pardavimo (perleidimo) kaina yra lygi nuliui? 

Ar 2011 m. mokestinio laikotarpio gyventojų apmokestinamąsias vertybinių popierių pardavimo pajamas galima mažinti banko SNORAS akcijų įsigijimo kaina? 

VMI prie FM paaiškina:

Akcijų paėmimas visuomenės poreikiams yra vienas iš perleidimo nuosavybėn būdų, todėl pajamoms, gautinoms iš jų paėmimo, yra taikytinos bendros vertybinių popierių perleidimo pajamoms nustatytos apmokestinimo taisyklės.

Akcinės bendrovės banko SNORAS (toliau – bankas SNORAS) akcijos visuomenės poreikiams buvo paimtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1329 ,,Dėl akcinės bendrovės banko SNORAS akcijų paėmimo visuomenės poreikiams" (toliau – Vyriausybės Nutarimas). Banko akcijų paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme (Žin., 2009, Nr. 93-3985, toliau – FTĮ) nustatyta, kad Vyriausybės Nutarimas dėl banko akcijų paėmimo visuomenės poreikiams įsigalioja pagal Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 12-296, 2002, Nr. 124-5626) nuostatas, numatančias Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų, kuriuos reikia priimti nedelsiant, įsigaliojimą.

Vadovaujantis Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, kai Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus sprendimus reikia priimti nedelsiant, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai įsigalioja po jų paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse. Vyriausybės Nutarimas 2011 m. lapkričio 16 d. buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės tinklapyje, apie jo priėmimą taip pat buvo paskelbta viešoje erdvėje, vadinasi, jis įsigaliojo 2011 m. lapkričio 16 d.

Pagal FTĮ nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę paimti banko akcijas visuomenės poreikiams tik išimtiniais atvejais, teisingai atlyginusi buvusiems akcininkams. Vyriausybės Nutarime nustatyta, kad už visuomenės poreikiams paimtas akcijas atsiskaitoma (teisingas atlyginimas jiems sumokamas) FTĮ nustatyta tvarka, nustačius banko SNORAS akcijų kainą ir kartu sumokant Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio palūkanas.

Visuomenės poreikiams paimtų akcijų kainai nustatyti ir išmokėti reikalingas tam tikras laikotarpis, todėl nagrinėjamu atveju buvusių savininkų turėtų akcijų perleidimo momentas nesutaps su pajamų už jų perleidimą nuosavybėn gavimo momentu.

Pagal GPMĮ 8 straipsnyje nustatytą pajamų pripažinimo principą, gyventojo pajamos pripažįstamos gautomis, kai jos faktiškai gaunamos/išmokamos (išskyrus pajamas iš individualios veiklos GPMĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais). Remiantis šia nuostata, išmokas už visuomenės poreikiams paimtas banko SNORAS akcijas gavęs gyventojas gautomis pajamomis turėtų pripažinti tą mokestinį laikotarpį (tų kalendorinių metų pajamomis), kada jos bus faktiškai gautos, t. y., kai, kaip tai numatyta Vyriausybės Nutarime, lėšos bus pervestos į buvusių akcininkų nurodytas kredito įstaigose turimas sąskaitas arba, jei apie tokias nebus pranešta, kai CK 6.56 straipsnio nustatyta tvarka jos bus sumokėtos į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.

GPMĮ 19 straipsnyje nustatyta, kad iš gyventojo pajamų, gautų už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, gali būti atimama šio turto įsigijimo kaina ir su šio turto perleidimu susiję teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai (toliau – įsigijimo išlaidos). Apskaičiuojant iš ne individualios veiklos vertybinių popierių perleidimo nuosavybėn per mokestinį laikotarpį gautas apmokestinamąsias pajamas, vertybinių popierių įsigijimo išlaidos yra atimamos iš bendros už perleistus nuosavybėn vertybinius popierius per mokestinį laikotarpį gautos apmokestinamųjų pajamų sumos. Gautas skirtumas yra apmokestinamas taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą.

Iš vertybinių popierių perleidimo nuosavybėn gauta apmokestinamųjų pajamų suma gali būti mažinama tų vertybinių popierių įsigijimo išlaidomis, iš kurių perleidimo per mokestinį laikotarpį buvo gautos pajamos. 2011 m. mokestinį laikotarpį už minėtas akcijas išmokos nebuvo išmokėtos, vadinasi, buvęs banko SNORAS akcininkas (gyventojas) per 2011 m. mokestinį laikotarpį iš vertybinių popierių pardavimo (kitokio perleidimo nuosavybėn) gautą bendrą apmokestinamųjų pajamų sumą banko SNORAS akcijų įsigijimo išlaidomis sumažinti negali.

Primintina, kad apskaičiuojant gyventojo metinį iš vertybinių popierių perleidimo gautų apmokestinamųjų pajamų rezultatą, negali būti atimamos įsigijimo išlaidos tų vertybinių popierių, kurie atitinka GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 29 ar 30 punkto sąlygas (t.y. iš kurių perleidimo gautos pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms).

Kartu su banko SNORAS akcijų kaina išmokamoms CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio akcijų palūkanoms, kurios mokamos už laikotarpį nuo Vyriausybės Nutarimo paimti akcijas įsigaliojimo dienos iki atsiskaitymo su buvusiais akcininkais dienos, lengvatų GPMĮ nenustatyta, todėl jos priskirtinos apmokestinamosioms pajamoms, taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą.

Šio paaiškinimo nuostatos suderintos su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (2012-05-22 raštas Nr. (14.16-01)-5K-1209034)-6K-1204615).
 

Viršininko pavaduotoja                                                                              Vilma Vildžiūnaitė
 

Registracijos numeris (18.18-31-1)R-3868

Ši informacija skelbiama:
Ansktesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paaiškina apie su Lietuvos institucijomis darbo santykiais susijusių gyventojų, dalyvaujančių Europos Sąjungos lėšomis finansuojamuose Dvynių projektuose, gaunamų kompensacijų apmokestinimą:

Situacija

Lietuvos institucija (biudžetinė arba viešoji įstaiga) įgyvendina Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą Dvynių projektą. Dvynių projektų pagrindinis tikslas – kandidatėms į Europos Sąjungos valstybes padėti stiprinti jų administracinius pajėgumus. Kiekvieno Dvynių projekto įgyvendinimui pasirašoma Dvynių projekto sutartis tarp Lietuvos institucijos, valstybės kandidatės į Europos Sąjungos valstybes institucijos (t.y. paramos gavėjos) ir (arba) Europos Sąjungos delegacijos paramos gavėjos valstybėje. Tokia Dvynių sutartimi įsipareigojama padengti Lietuvos institucijos darbuotojo išlaidas, susijusias su Dvynių projekto vykdymu pagal nustatytą Dvynių sutarties biudžetą ir sąlygas. Dvynių projekto išlaidos kompensuojamos Europos Sąjungos lėšomis. Lietuvos institucijos, įgyvendinančios Dvynių projektą, darbuotojas – nuolatinis Lietuvos gyventojas komandiruojamas dirbti į valstybės – paramos gavėjos instituciją ir jam pagal Dvynių sutartyje nustatytas normas kompensuojamos kelionės, gyvenamojo ploto nuomos bei kitos išlaidos ir išmokami dienpinigiai.

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085, toliau – GPMĮ) 17 str. 1 dalies 5 punktą pajamų mokesčiu neapmokestinamos kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarime Nr. 526 „Dėl tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo" (Žin., 2004, Nr. 74-2555) nustatyta, kad tarnybine komandiruote laikoma biudžetinių įstaigų darbuotojo dalyvavimas įgyvendinant Europos Sąjungos ir (arba) tarptautinių organizacijų finansuojamus paramos teikimo projektus, kai jo komandiruotės išlaidos apmokamos iš Europos Sąjungos ir (arba) tarptautinių organizacijų finansuojamų paramos teikimo projektų lėšų pagal minėtų projektų sutartyse numatytas sąlygas.

Su tarnybinėmis darbuotojų komandiruotėmis susijusių išlaidų dydį ir mokėjimo tvarką, kai darbdaviu yra ne biudžetinė įstaiga ar organizacija, reglamentuoja Lietuvos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 1365 ,,Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos (Žin., 2004, Nr. 162-5905; 2010, Nr. 48-2326). Šis nutarimas buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 2 d. nutarimu Nr.116 (Žin., 2012, Nr. 17-770), kuriame nustatyta, kad, kai darbuotojo, dalyvaujančio įgyvendinant Europos Sąjungos ir (arba) kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamus projektus, komandiruotės išlaidos apmokamos iš Europos Sąjungos ir (arba) kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų projektų lėšų (išskyrus finansuojamus iš Europos Sąjungos ir (arba) kitos tarptautinės finansinės paramos programų, kurių lėšos planuojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžete) pagal minėtų projektų sutartyse nustatytas sąlygas, Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklės (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99; Žin., 2003, Nr. 11-396) netaikomos.

Kadangi tiek biudžetinių įstaigų, tiek viešųjų įstaigų darbuotojams, dalyvaujantiems Europos Sąjungos lėšomis finansuojamuose Dvynių projektuose, išlaidų kompensavimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, iš Europos Sąjungos paramos teikimo projektų lėšų tokiems darbuotojams mokamos kompensacijos, kurių mokėjimas numatytas Dvynių sutartyje, vadovaujantis GPMĮ 17 str. 1 dalies 5 punkto nuostatomis, priskiriamos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamoms pajamoms.

Atkreipiame dėmesį, kad, jeigu Europos Sąjungos lėšomis finansuojamuose paramos teikimo projektuose dalyvaujantiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams ne tik kompensuojamos išlaidos, bet ir mokamas atlygis už suteiktas paslaugas, toks atlygis apmokestinamas GPMĮ nustatyta tvarka, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

  
Viršininko pavaduotoja                                     Vilma Vildžiūnaitė
 

Registracijos numeris (18.18-31-1)RM-983

Ši informacija skelbiama:
Ansktesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) išnagrinėjusi klausimą dėl gyventojų, vykdančių individualią veiklą, Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitų išrašymo, paaiškina, kad:

Pasikeitus Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvito FR0508 formos pildymo taisyklių, patvirtintų VMI prie FM viršininko 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 379 (Žin., 2003, Nr. 2-67; 2011 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. VA-53 redakcija, Žin., 2011, Nr. 55-2685; toliau – Taisyklės) 21 punktui, Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitas išrašomas pinigų gavimo momentu, neatsižvelgiant į tai, kada buvo suteiktos paslaugos net ir esant išankstiniam susitarimui dėl vėlesnio apmokėjimo.

Kadangi Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitai išrašomi pinigų gavimo momentu, šį dokumentą rekomenduojama surašyti tuo atveju, kai prekių pardavimas (paslaugos suteikimas) sutampa su jų apmokėjimu. Sąskaitos faktūros, nepriklausomai nuo to, kuris apskaitos principas (pinigų ar kaupimo) individualioje veikloje taikomas, ir toliau išrašomas paslaugos suteikimo momentu. Tuo atveju, kai paslaugos suteikimo momentas nesutampa su apmokėjimo momentu, gyventojas, atsiskaitymo momentu priimdamas grynuosius pinigus, turėtų papildomai išrašyti pinigų priėmimo kvitą, o sąskaitoje faktūroje galėtų būti pažymėta, kad paslaugos suteikimo metu atsiskaityta nebuvo.

Viršininko pavaduotoja               Vilma Vildžiūnaitė

DĖL GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO

(32.2-GPM)RM-980
2011-09-15

Registracijos numeris (32.2-GPM)RM-980

Ši informacija skelbiama:
Ansktesni

Atsakymai į klausimus:

1. Įmonė (darbdavys), siekdama apsidrausti nuo galimų nuostolių (kurių patirtų, jei darbuotojams atsitiktų nelaimingas atsitikimas), 2011 metais apdraudė savo darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Draudimo sutartyje nustatyta, kad draudžiamojo įvykio atveju draudimo išmoką gaus apdraustasis (darbuotojas). Pagal tokią draudimo sutartį nustatyti įmonę (darbdavį) kaip naudos (draudimo išmokos) gavėją nėra galimybių, nes draudimo įmonės, atsižvelgdamos į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį (c. b. Nr. 3K-3-514/2010), tokių sutarčių nesudaro.

1.1. Ar įmonės mokamos draudimo įmokos turi būti pripažintos darbuotojo pajamomis natūra ir apmokestintos GPM?

Atsakymas: Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085; toliau – GPMĮ) 9 straipsnio nuostatas darbuotojo naudai darbdavio sumokėtos draudimo įmokos yra pripažįstamos šio darbuotojo pajamomis, gautomis natūra.

1.2. Ar tokios pačios apmokestinimo taisyklės taikomos ir įmokoms, mokėtoms per 2009–2010 metus pagal ankstesnes draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis?

Atsakymas: 2009-2010 metais darbuotojo naudai sumokėtos draudimo įmokos buvo pripažįstamos darbuotojo pajamomis, gautomis natūra, vadovaujantis GPMĮ 9 straipsniu.

1.3. Ar gali įmonė sumokėtas draudimo įmokas pripažinti leidžiamais atskaitymais, apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną?

Atsakymas: Pagal iki 2009 m. gruodžio 31 d. galiojusias Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992; toliau – PMĮ) nuostatas, įmonės mokamos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įmokos, kai išmokos gavėjas yra darbuotojas, priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.

2010 – jų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių įmonės mokamos draudimo įmokos pagal trumpalaikes draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams pagal nuo 2010 metų galiojantį PMĮ 17 straipsnio 1 dalies papildymą, pagal kurį leidžiamiems atskaitymams gali būti priskirtos visos išlaidos darbuotojo naudai, jeigu ši darbuotojo gauta nauda yra gyventojų pajamų mokesčio objektas.

2. Įmonė teikia mokymų paslaugas. Dalis mokymų yra didesnės rizikos (pavyzdžiui, alpinistai mokomi lipimo į kalnus technikos ir pan.). Įmonė, teikdama tokių mokymų paslaugą, apdraudžia nuo nelaimingų atsitikimų mokymuose dalyvaujančius asmenis mokymo programos vykdymo laikotarpiui. Draudimo sutartyse nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo atveju draudimo išmoką gautų apdraustasis. Sudarydama šias sutartis įmonė siekia valdyti veiklos riziką , o savo veikla siekia ekonominės naudos, tačiau draudimo sutartyse nurodyti save, kaip naudos (draudimo išmokos) gavėją, neturi galimybių.

2.1. Ar sumokėtos draudimo įmokos turi būti pripažintos tų asmenų pajamomis natūra ir apmokestintos GPM?

Atsakymas: Kai draudimas nuo nelaimingų atsitikimų yra įmonės teikiamos paslaugos sudedamoji dalis ir už visą paslaugą gyventojas sumoka jos kainą, taip pat tais atvejais, kai draudimas (atsižvelgiant į veiklos specifiką) yra privalomas pagal teisės aktus, nėra pagrindo teigti, kad gyventojas gauna asmeninę naudą, kuri galėtų būti pripažįstama pajamomis, gautomis natūra.

2.2 Ar gali įmonė sumokėtas draudimo įmokas pripažinti leidžiamais atskaitymais, apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną?

Atsakymas: Suprantame, kad mokymo paslaugos yra apmokamos. Jeigu draudimo įmoka pagal paslaugos teikimo sutartį priskiriama mokymo paslaugos kainai, ji gali būti priskirta leidžiamiems atskaitymams .

3. Įmonės darbuotojui, vairavusiam įmonės krovininį automobilį, buvo skirta bauda už važiavimą krovininiu automobiliu nesumokėjus kelių mokesčio. Ar gali įmonė sumokėti baudą, nes mokėti kelių mokestį yra įmonės prievolė? Kaip turi būti įforminta tokia įmoka, kad nebūtų laikoma darbuotojo pajamomis natūra?

Atsakymas: Pateiktu atveju įmonės sumokėta bauda nelaikoma sumokėta už gyventoją (arba jo naudai), todėl nepripažįstama, kad gyventojas gavo pajamų natūra.

4. Įmonės automobilis sugedo ir įmonė nusprendė jį parduoti. Pusę metų automobilis stovi mokamoje saugojimo aikštelėje. Ar saugojimo aikštelės ir draudimo (automobilis buvo apdraustas metams) išlaidas galima priskirti prie leidžiamų atskaitymų?

Atsakymas: Jeigu sugedusį automobilį numatoma parduoti ir įmonė daro pastangas tokiam sprendimui įgyvendinti (ieško pirkėjų), saugojimo aikštelės ir draudimo išlaidos (turto išlaikymo ir priežiūros išlaidos) gali būti priskirtos leidžiamiems atskaitymams tą mokestinį laikotarpį, kurį jos patiriamos).

5.Įmonės vyr. buhalteris turi aukštąjį ekonominį išsilavinimą, tačiau dar studijuoja teisę aukštojoje mokykloje. Vyr. buhalterio pareiginiuose nuostatuose neparašyta, kad jis privalo turėti teisinį išsilavinimą, tačiau vyr. buhalteriui tenka peržiūrėti įmonės sudaromas sutartis, konsultuoti įmonės darbuotojus darbo teisės klausimais. Ar gali įmonė sumokėtas įmokas už studijas priskirti leidžiamiems atskaitymams?

Atsakymas: Remiantis PMĮ 26 str. 1 dalies nuostatomis, įmonės sumokėtos įmokos už darbuotojo teisės studijas gali būti pripažįstamos leidžiamais atskaitymais apskaičiuojant pelno mokestį, jeigu šios sumos yra tiesiogiai sumokėtos Europos ekonominės erdvės valstybių ar užsienio valstybių, kurios nepriklauso Europos ekonominei erdvei, tačiau su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, mokymo įstaigoms, ir teisinis išsilavinimas yra būtinas vieneto pajamoms uždirbti, t. y. teisės žinios yra susijusios su darbuotojo einamomis pareigomis.

Manome, kad pateiktu atveju įmonė sumokėtas įmokas už studijas galės priskirti leidžiamiems atskaitymams tuomet, jeigu vyr. buhalteris baigęs teisės studijas atliks teisininko pareigas.

6.Įmonė teikia buhalterijos tvarkymo paslaugas, darbuotojai taip pat konsultuoja klientus apskaitos, mokesčių ir kt. klausimais. Įmonės darbuotojai, kurie tvarko buhalteriją klientams ir juos konsultuoja, studijuoja psichologiją, nors pareiginiuose nuostatuose nėra reikalavimo jiems turėti tokį išsilavinimą. Ar įmonės įmokos už darbuotojų psichologijos studijas gali būti priskirtos leidžiamiems atskaitymams?

Atsakymas: Pagal pateiktą informaciją, manome, kad, remiantis PMĮ 26 str. 1 dalies nuostatomis, įmonės įmokos už darbuotojų psichologijos studijas negali būti priskirtos įmonės leidžiamiems atskaitymams , kadangi šiuo atveju darbuotojų išsilavinimas, kurį jie įgis baigus psichologijos studijas, nėra būtinas įmonės pajamoms uždirbti.

Viršininko pavaduotoja                           Vilma Vildžiūnaitė 

Registracijos numeris (18.18-31-1)R-7855

Ši informacija skelbiama:
Ansktesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, siekdama, kad būtų išvengta klaidų registruojant individualią bankroto administratorių ir turto vertintojų veiklą, pateikia Lietuvos statistikos departamento paaiškinimą:

Pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (2 red.), patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 (Žin., 2007, Nr. 119-4877), bankroto administravimo paslaugos, susijusios su bankrutuojančios įmonės turto valdymu, klasifikuojamos 70.22 klasėje ,,Konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla". Verslo (t. y. juridinio ir fizinio asmens, įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, veiklos, kuriai naudojami ekonominiai ištekliai, kuria siekiama gauti pajamų ir pelno ir už kurią asmuo atsako savo turtu) vertinimo ir kilnojamojo turto vertinimo paslaugos klasifikuojamos 74.90 klasėje ,,Kita, niekur kitur nepriskirta, profesinė, mokslinė ir techninė veikla".


Viršininko pavaduotojas                                                        Gediminas Vyšniauskis

Registracijos numeris (18.18-31-1)R-7472

Ši informacija skelbiama:
Ansktesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, siekdama formuoti vienodą apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu praktiką, paaiškina apie Lietuvoje dirbančio gyventojo iš užsienio įmonės gautų su darbo santykiais susijusių pajamų apmokestinimą gyventojų pajamų mokesčiu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085; toliau – GPMĮ) 5 straipsnio 4 dalies 5 punktu, nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, kurių šaltinis Lietuvoje. Pagal GPMĮ 2 straipsnio 16 dalies 1 punktą laikoma, kad su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų šaltinis yra Lietuvoje, jeigu darbas atliekamas Lietuvoje.

Neatsižvelgiant į tai, iš kokio asmens nenuolatinis Lietuvos gyventojas gauna pajamų už darbą Lietuvoje, tokios pajamos pagal GPMĮ yra apmokestinamos pajamų mokesčiu Lietuvoje nuo pirmos darbo Lietuvoje dienos.

Kai gyventojas yra užsienio valstybės, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, rezidentas, jo už darbą Lietuvoje iš užsienio valstybės įmonės gaunamo darbo užmokesčio apmokestinimą reglamentuoja Lietuvos ir užsienio valstybės dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties 15 straipsnio (Samdomas darbas) nuostatos. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, užsienio valstybės rezidento už darbą Lietuvoje iš užsienio valstybės gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų Lietuva neturi teisės apmokestinti, jeigu tenkinamos šios trys sąlygos:

- gyventojas bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu ištisai ar su pertraukomis Lietuvoje išbūna mažiau negu 183 dienas ir

- darbo užmokestį jam išmoka darbdavys, kuris nėra Lietuvos rezidentas ir

- gyventojui išmokėtas darbo užmokestis nėra priskiriamas nuolatinei buveinei, kurią jo darbdavys turi Lietuvoje.

Vadinasi, užsienio valstybės rezidento už darbą Lietuvoje iš užsienio įmonės gaunamas darbo užmokestis apmokestinamas Lietuvoje, jeigu:

- tokia užsienio įmonė vykdo veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvoje ir gyventojo darbo užmokestis yra priskiriamas šiai nuolatinei buveinei, arba,

- kai užsienio įmonė nelaikoma vykdančia veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvoje, tačiau toks gyventojas bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu ištisai ar su pertraukomis Lietuvoje išbūna 183 dienas ar ilgiau.

Pavyzdžiui , užsienio įmonė, su Lietuvos įmone sudariusi konsultavimo paslaugų sutartį, konsultavimo paslaugoms teikti į Lietuvą atsiunčia savo darbuotoją. Šis darbuotojas konsultavimo paslaugas Lietuvoje teikia 8 mėnesius. Po to konsultavimo paslaugas Lietuvos įmonei teikia tos pačios užsienio įmonės į Lietuvą atsiųstas kitas darbuotojas, kuris Lietuvoje išbūna 7 mėnesius. Darbo užmokestį už darbą Lietuvoje savo darbuotojams moka užsienio įmonė.

Pavyzdyje nurodytu atveju pirmiausia turi būti vertinama, ar pagal tarp užsienio įmonės ir Lietuvos įmonės sudarytą konsultavimo paslaugų teikimo sutartį užsienio įmonė yra laikoma vykdančia veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvoje, t. y. ar užsienio įmonė Lietuvoje turi pastovią veiklos vietą, per kurią nuolat vykdo veiklą.

Jeigu užsienio įmonė laikoma vykdančia veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvoje ir jos darbuotojui mokamas darbo užmokestis priskiriamas tai nuolatinei buveinei, ji, kaip pajamų mokestį išskaičiuojantis asmuo, nuo savo darbuotojui už darbą Lietuvoje mokamo darbo užmokesčio (pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamo A klasei) privalo išskaičiuoti ir į Lietuvos biudžetą sumokėti pajamų mokestį.

Kai į Lietuvą atvykęs užsienio įmonės darbuotojas darbo užmokestį gauna iš užsienio įmonės, nevykdančios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje, pajamų mokestį nuo gautų pajamų (pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasei) jis privalo sumokėti pats.

Tuo atveju, kai savo darbuotoją į Lietuvą atsiunčia užsienio įmonė, su Lietuvos įmone sudariusi konsultavimo, paslaugų teikimo ar kitą panašią sutartį, pagal kurią užsienio įmonė prisiima visą atsakomybę už savo darbuotojo veiklos Lietuvoje rezultatus, apmoka visas darbuotojo Lietuvoje patiriamas išlaidas ir pan., į Lietuvą atvykusio gyventojo darbdaviu laikoma užsienio įmonė, neatsižvelgiant į tai, ar ji laikoma vykdančia veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvoje, ar ne.

Tuo atveju, kai savo darbuotoją į Lietuvą atsiunčia užsienio įmonė, su Lietuvos įmone sudariusi personalo nuomos ar panašią sutartį, pagal kurią užsienio įmonė perleidžia savo darbuotoją Lietuvos įmonei ir šis darbuotojas atlieka Lietuvos įmonės paskirtas darbo funkcijas, darbo priemonėmis ir medžiagomis darbuotoją aprūpina pati Lietuvos įmonė, kuri ir vadovauja jo darbui bei prisiima visą atsakomybę už jo veiklos Lietuvoje rezultatus, apmoka visas darbuotojo Lietuvoje patiriamas išlaidas ir pan., (t.y. pagal personalo nuomos sutartį perleistas darbuotojas Lietuvos įmonėje iš esmės atlieka tokias funkcijas, kurias jis atliktų, jeigu Lietuvos įmonėje būtų įdarbintas tiesiogiai), į Lietuvą atvykusio gyventojo faktiškuoju darbdaviu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytu turinio viršenybės prieš formą principu, laikoma Lietuvos įmonė, neatsižvelgiant į tai, kad darbo užmokestį darbuotojas gauna iš užsienio įmonės. Šiuo atveju Lietuvos įmonei nėra prievolės išskaičiuoti pajamų mokesčio nuo tokio darbuotojo už darbą Lietuvoje iš užsienio įmonės gaunamo darbo užmokesčio. Pajamų mokestį nuo Lietuvoje uždirbtų pajamų gyventojas privalo sumokėti pats.

Kai gyventojas yra užsienio valstybės, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, rezidentas ir, atsižvelgiant į jo Lietuvoje atliekamo darbo turinį, o ne į formą, faktiškasis darbdavys yra Lietuvos įmonė (t. y. kai tarp Lietuvos įmonės ir užsienio įmonės susiklostę personalo nuomos santykiai), laikoma, kad gyventojo Lietuvoje vykdoma veikla netenkina sutarties 15 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų ir 183 dienų gyventojo buvimo Lietuvoje taisyklė netaikoma. Personalo nuomos atveju Lietuva turi teisę apmokestinti gyventojo - užsienio valstybės rezidento Lietuvoje uždirbtas pajamas nuo pirmos darbo Lietuvoje dienos.

Kai Lietuvos įmonė pagal personalo nuomos sutartį perleistam darbuotojui – užsienio valstybės rezidentui kompensuoja išlaidas (pvz., apmoka gyvenamojo ploto Lietuvoje nuomos išlaidas), tokios kompensacijos kaip pajamos natūra apmokestinamos tokia pačia GPMĮ nustatyta tvarka, kuri taikoma visiems kitiems Lietuvos įmonės darbuotojams, bendrovėje įdarbintiems pagal darbo sutartį: tokios pajamos natūra laikomos A klasės su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, nuo kurių išskaičiuoti pajamų mokestį prievolė tenka Lietuvos įmonei. Jeigu Lietuvos įmonė tokį darbuotoją darbo Lietuvoje metu siunčia į komandiruotę, jam kompensuotos komandiruočių išlaidos, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarime Nr. 99 (Žin., 2003, Nr. 11-396; 2006, Nr. 72-2716) nustatytų dydžių, neapmokestinamos pajamų mokesčiu.

 
Viršininko pavaduotojas                    Artūras Klerauskas

Registracijos numeris (18.18-31-1)R-1784

Ši informacija skelbiama:
Ansktesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl galimybės vykdyti statinių statybos techninės priežiūros darbus, įregistravus individualią veiklą, kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją ir, gavusi atsakymą, informuoja:

GPMĮ apibrėžia dvi pagal prigimtį skirtingas gyventojo vykdomas veiklas – darbo veikla, vykdoma darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu, ir individuali veikla. Tinkamai identifikuoti, ar tai darbo santykiai, ar individuali veikla, yra svarbu, nes pajamos, gautos iš darbo santykių, ir individualios veiklos pajamos yra skirtingai apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Skiriasi gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo, sumokėjimo ir deklaravimo tvarka. Taip pat skiriasi ir socialinio draudimo mokėjimo dydžiai ir tvarka.

Gyventojas gali verstis tokios rūšies individualia veikla, kuriai nėra reikalinga licencija ar kiti specialūs leidimai, kurie išduodami tik juridiniams asmenims. Gyventojas negali verstis tokia individualia veikla, kurią reglamentuojantys teisės aktai įsakmiai numato, kad šia veiklos rūšimi gali verstis tik juridiniai asmenys.

Teisės aktuose gali būti nustatyta, kad tam tikrą veiklą gyventojas gali vykdyti darbo sutarties pagrindu. Pavyzdžiui, statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 179 (Žin., 2002, Nr. 43-1638; toliau – Reglamentas), 20–21 punktuose nustatyta, kad tam tikrais atvejais statytojas statinio statybos techninį prižiūrėtoją samdo pagal darbo sutartį (tarkime tada, kai fizinis asmuo samdo kitą fizinį asmenį vykdyti statinio statybos techninę priežiūrą).

Tačiau Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad statinio statytojas (užsakovas) skiria (samdo) statinio statybos techninį prižiūrėtoją Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal paminėtą Statybos įstatymo straipsnį dėl statinio statybos darbų gali būti sudaroma tiek civilinė, tiek darbo sutartis. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai nėra darbo santykiams būdingų požymių, statinio statybos techninis prižiūrėtojas techninę priežiūrą galėtų vykdyti įregistravęs individualią veiklą pagal civilinę sutartį.


Viršininko pavaduotoja                        Vilma Vildžiūnaitė

DĖL ŠEIMYNOS DALYVIŲ PAJAMŲ APMOKESTINIMO

(18.18-31-1)R-8738
2010-09-14

Registracijos numeris (18.18-31-1)R-8738

Ši informacija skelbiama:
Ansktesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI prie FM), paaiškina:

Situacija. Nuo 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymas (Žin., 2010, Nr. 25-1176, toliau – ŠĮ). Pagal ŠĮ įsteigta šeimyna yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Šeimynos steigėjas ir šeimynos dalyvis (toliau – šeimynos dalyviai) fiziniai asmenys – likusių be tėvų globos vaikų globėjai (rūpintojai). Šeimynos dalyviai gauna išlaikymo pajamas, kurių dydis priklauso nuo šeimynoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus. Pagal ŠĮ 12 str. 1 dalies nuostatas šeimynos dalyviams garantuojamos nustatytos išlaikymo pajamos, kurios negali būti mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga ir didesnės negu Vyriausybės tvirtinamos einamųjų metų draudžiamosios pajamos.

Klausimas. Ar apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu šeimynos dalyvių gaunamos išlaikymo pajamos?

Atsakymas. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 14 dalį, gyventojų pajamos – pozityviosios, pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra, išskyrus 2 str. 14 dalies 1-8 punktuose nurodytus atvejus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 978 „Dėl Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo" (Žin., 2006, Nr. 110-4163, 2010, Nr. 65-3244) patvirtino socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodiką (toliau – Metodika).

Šeimynos dalyvių gaunamų išlaikymo pajamų dydis apskaičiuojamas pagal Metodikos 191 punktą. Šeimynos dalyviams išlaikymo pajamos yra mokamos už suteiktas socialines paslaugas. Kadangi GPMĮ 17 str. 1 dalyje išvardintų neapmokestinamų pajamų sąraše šios pajamos neįtrauktos, jos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. ŠĮ 12 str. 2 dalyje numatyta, kad šeimynų dalyviai draudžiami sveikatos draudimu ir valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos mokamos nuo šeimynos dalyvių gaunamų išlaikymo pajamų.

Globos (rūpybos) išmoka vaikui, kuriam nustatytas trumpalaikės arba ilgalaikės socialinės globos poreikis šeimynoje, naudojama Metodikos 25.4 ir 27.1-27.6 punktuose nurodytoms išlaidoms apmokėti. Globos (rūpybos) išmoka vaikui nepriskiriama šeimynos dalyvių pajamoms ir pajamų mokesčiu neapmokestinama.

Viršininko pavaduotoja

 

Vilma Vildžiūnaitė

Registracijos numeris (18.16-31-1)-R-11574

Ši informacija skelbiama:
Ansktesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) atsako į klausimą, dėl žemės ūkio veikloje naudojamo ilgalaikio turto įsigijimo išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams.

1 klausimas. Ūkininkas 2009 m . vasario 11 d. įsigijo traktorių už 10000 Lt, tą pačią dieną ūkininkas pateikė Fizinio asmens pranešimo apie ilgalaikio turto ar jo dalies priskyrimą vykdomai individualiai ir / arba kitai ekonominei veiklai FR0457 formą, kurioje traktoriaus įsigijimo kainą nurodė – 10000 Lt. Traktoriaus nusidėvėjimą pradėjo skaičiuoti nuo 2009 m. kovo 1 d. 2010 m. rugsėjo 10 d. ūkininkas pasinaudojo Europos Sąjungos teikiama parama ir jam buvo kompensuota 40 proc. šio traktoriaus vertės, t. y. 4000 Lt.

Kaip ir kada reikia patikslinti traktoriaus vertę FR0457 formoje atėmus paramą? Ar tikslinti 2009 m . vasario 11 d. pateiktą FR0457 formą, joje koreguojant nurodytą įsigijimo kainą, ar tikslinamoje FR0457 formoje tikslinti ne tik traktoriaus vertę, bet ir jo priskyrimo veiklai datą, nurodant 2010 m. rugsėjo 10 d.? Tuo atveju, jeigu reikia tikslinti 2009 m . vasario 11 d. pateiktą FR0457 formą, joje koreguojant nurodytą įsigijimo kainą, ar tada reikia tikslinti 2009 metų Metinę pajamų mokesčio deklaraciją, kadangi leidžiamiems atskaitymams buvo priskirtas nusidėvėjimas, apskaičiuotas nuo sumos, neatskaičius paramos (2009 metais ūkininkas neplanavo naudotis Europos Sąjungos parama). Ar patikslinus 2009 metų Metinę pajamų mokesčio deklaraciją, ūkininkas turės susimokėti delspinigius nuo susidariusios didesnės apmokestinamųjų pajamų sumos?

Atsakymas . Pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susijusių išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams bei jų apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 303 (Žin., 2002, Nr. 95-4149; toliau – Tvarkos aprašas), 4 punkto nuostatas, individualios veiklos ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos turi būti sumažintos tam tikslui panaudotų nacionalinio biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kitų valstybės pinigų fondų, savivaldybių fondų, Europos Sąjungos lėšų ir kitos finansinės paramos suma, jeigu tokios lėšos ar tokia parama buvo gauta. Šios Tvarkos aprašo nuostatos nustato apribojimą individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams priskirti išlaidas, kurių gyventojas nepatyrė.

Atsižvelgiant į tai, kad pateiktu atveju, traktoriaus įsigijimo išlaidų suma, nurodyta Fizinio asmens pranešimo apie ilgalaikio turto ar jo dalies priskyrimą vykdomai individualiai ir / arba kitai ekonominei veiklai FR0457 formoje ir jos papildomo lapo FR0457P formoje, kurios patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 372 (Žin., 2003, Nr. 1-30; 2009, Nr. 148-6652; toliau – forma FR0457), pasikeitė, ūkininkas turėtų šią sumą patikslinti. VMI prie FM nuomone, ūkininkas tai galėtų atlikti dviem būdais:

Bendru atveju, ūkininkas turėtų tikslinti 2009 m. vasario 11 d. pateiktą formą FR0457, ir šioje formoje nurodyti traktoriaus įsigijimo išlaidas atėmus gautos paramos sumą. Tai reikštų, kad ūkininkas 2009 metų mokestinio laikotarpio leidžiamiems atkaitymams priskyrė didesnę traktoriaus įsigijimo išlaidų sumą nei turėjo, kadangi nusidėvėjimą skaičiavo nuo 10000 Lt sumos, o turėjo nuo 6000 Lt. Vadinasi, ūkininkas turėtų tikslinti ir Metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2009 metų mokestinį laikotarpį duomenis, mažindamas leidžiamų atskaitymų sumą, dėl ko padidėtų mokėtino pajamų mokesčio už šį mokestinį laikotarpį suma. Pažymime, kad remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243) nuostatomis, ūkininkas galėtų būti atleidžiamas nuo priskaičiuotų delspinigių.

Kitu atveju, ūkininkas galėtų išvengti Metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2009 metų mokestinį laikotarpį tikslinimo. Tokiu atveju, ūkininkas taip pat turėtų tikslinti 2009 m . vasario 11 d. pateiktą formą FR0457, tačiau tikslinti turėtų ne tik nurodytą įsigijimo kainą, bet ir priskyrimo veiklai datą. Nurodomos traktoriaus įsigijimo išlaidos šiuo atveju turėtų būti sumažintos ne tik gauta paramos suma, bet ir 2009 metų mokestinio laikotarpio leidžiamiems atskaitymams priskirta šio traktoriaus nusidėvėjimo išlaidų dalimi. Kadangi gyventojo mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, traktoriaus priskyrimo veiklai data šiuo atveju turėtų būti nurodoma 2010 m. sausio 1 d.

Pavyzdys. Tarkime, kad pateiktu atveju, ūkininkas nusistatė, kad traktoriaus įsigijimo išlaidas nudėvės per 5 metus. Vadinasi, per metus leidžiamiems atskaitymams gali priskirti 2000 Lt sumą [10000 / 5]. T. y. 2009 metų mokestinio laikotarpio leidžiamiems atskaitymams priskyrė 1667 Lt [10000 / 5 / 12 x 10]. 2010 m. gavus 4000 Lt paramą ūkininkas tikslindamas formą FR0457 traktoriaus įsigijimo išlaidas nurodo 4333 Lt [10000 – 4000 – 1667], o priskyrimo veiklai datą - 2010 m. sausio 1 d. Tai reiškia, kad likusią traktoriaus įsigijimo išlaidų dalį ( 4333 Lt) ūkininkas nudėvės per likusį nusidėvėjimo laikotarpį (4 metus).

Pažymime, kad toks leidžiamų atskaitymų koregavimo būdas negalimas, jeigu, pavyzdžiui, pateiktu atveju ūkininko 2010 metų pajamos iš žemės ūkio veiklos, pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085) nuostatas, būtų priskirtinos neapmokestinamosioms pajamoms. Tokiu atveju, ūkininkas turėtų tikslinti Metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2009 metų mokestinį laikotarpį duomenis, mažindamas leidžiamų atskaitymų sumą.

2 klausimas. Ūkininkas pardavė nebaigtą nudėvėti traktorių, kuris buvo įsigytas už Europos Sąjungos paramos lėšas. Ką daryti su likusia nenudėvėta paramos dalimi? Ar ta suma turi būti mažinami leidžiami atskaitymai? O gal tai nepriskiriama leidžiamiems atskaitymams?

Atsakymas . Pajamų mokesčio tikslais traktoriaus, kuris buvo įsigytas tik už Europos Sąjungos paramos lėšas, įsigijimo išlaidų ūkininkas negali priskirti individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams tiek iki traktoriaus pardavimo, tiek jį pardavus, kadangi jis nepatyrė šio turto įsigijimo išlaidų.

Papildomai paaiškiname, kad tuo atveju, jeigu parduoto traktoriaus įsigijimo išlaidos buvo kompensuotos iš dalies (ne 100 proc.), t. y. ūkininkas traktoriaus nusidėvėjimą pajamų mokesčio tikslais skaičiavo nuo įsigijimo išlaidų dalies, kuri nebuvo kompensuota, tai ta likusi nenudėvėta įsigijimo išlaidų dalis, nuo kurios pajamų mokesčio tikslais buvo skaičiuojamas nusidėvėjimas, gali būti priskirta individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams.

 

Viršininko pavaduotoja

 

Vilma Vildžiūnaitė

Registracijos numeris (18.18-31-1)-R-2007

Ši informacija skelbiama:
Ansktesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) gauna mokesčių mokėtojų paklausimų, kuriuose prašoma paaiškinti, kokioms pajamoms priskiriamos ir kaip apmokestinamos gyventojų ar juridinių asmenų į gyventojo, kurį siekiama paremti ligos, gaisro ar kitos nelaimės atveju (toliau – remiamas asmuo) sąskaitą pervestos lėšos, paaukotos gydymui, reabilitacijai ar kitiems tikslams.

Siekdama formuoti vienodą praktiką, VMI prie FM paaiškina:

Pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 21-506, 2000, Nr. 61-1818, toliau – LPĮ) 5 straipsnį, labdara pripažįstama, kai ją teikia tik Lietuvos Respublikoje registruoti labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos, visuomeninės organizacijos, religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai (padaliniai), jeigu labdaros teikimas numatytas jų įstatuose bei veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir jeigu jie pagal šio įstatymo nuostatas turi teisę gauti paramą.

Kaip nustatyta LPĮ 6 straipsnyje, labdarą turi teisę gauti neįgalieji, ligoniai, vaikai našlaičiai ir be tėvų globos likę vaikai; bedarbiai; asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pripažintas nukentėjusiųjų teisinis statusas; nedirbantys pensininkai, negaunantys kitų pajamų, išskyrus pensijas ir kitas socialines išmokas; šeimos (asmenys), kurių gaunamos pajamos negali patenkinti jų minimalių socialiai priimtinų poreikių, kurių mastą nustato savivaldybės; asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka pripažinti nukentėjusiais nuo karo ir gaivalinių nelaimių, gaisrų, ekologinių katastrofų, epidemijų, užkrečiamųjų ligų protrūkių.

Paramos gavėjais, kaip tai aptarta LPĮ 7 straipsnyje, gali būti tik juridiniai asmenys, turintys nurodytą paramos gavėjo statusą.

Vertinant formaliai, gyventojų ar juridinių asmenų tiesiogiai į remiamo asmens sąskaitą pervestos gydymui, reabilitacijai ar kitiems labdaringiems tikslams skirtos lėšos neatitinka LPĮ nustatyto labdaros teikimo būdo, nes yra pervedamos ne per labdaros ir paramos fondą ar kitą paramos teikėjo statusą turinčią įstaigą.

Mokesčių administratorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243, toliau - MAĮ) 10 straipsnio nuostata, turi teisę ir pareigą mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybę teikti šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne formaliai išraiškai. Atsižvelgiant į turinio viršenybės prieš formą principą, taip pat į MAĮ 8 straipsnyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus, gydymui, reabilitacijai, sudegusiam būstui atstatyti (pastatyti) ar minimaliems socialiai priimtiniems poreikiams (ar kitoms reikmėms, kurioms ji skiriama) tenkinti paaukotos ir šiam tikslui panaudotos lėšos, pervestos tiesiogiai į remiamo asmens sąskaitą, pagal turinį laikytinos labdara, jeigu remiamas asmuo atitinka LPĮ 6 straipsnyje nurodytą labdaros gavėjo statusą. Tokiais atvejais gyventojo gauta labdara pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085) 17 straipsnio 1 dalies 25 punktą yra neapmokestinama.

VMI prie FM pažymi, kad kitaip vertinama situacija, kai labdara suteikiama tam gyventojui, kuris, tik formaliai vertinant, atitinka LPĮ 6 straipsnyje nurodytą labdaros gavėjo statusą, pvz., suteikiama gyventojui, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotam bedarbiu, tačiau kuris gauna pakankamas pajamas ir kurio bendra finansinė bei materialinė padėtis leidžia patenkinti anaiptol ne minimalius jo paties ir jo šeimos poreikius. Tokiu atveju, vadovaujantis turinio viršenybės prieš formą ir protingumo bei teisingumo principais, ne tik juridinių asmenų ar gyventojų tiesiogiai į jo sąskaitą, bet ir labdaros teikėjo statusą turinčių įstaigų pervestos lėšos pagal turinį vertintinos kaip dovana ir apmokestinamos pagal pajamoms, gautoms dovanojimo būdu, nustatytas taisykles.

Viršininko pavaduotojas                 Gediminas Vyšniauskis

Registracijos numeris (18.18-31-1)-R-12249

Ši informacija skelbiama:
Ansktesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), siekdama formuoti tinkamą ir vienodą teisės aktų aiškinimo ir taikymo praktiką, gavusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos išaiškinimą, informuoja:

Masažuotojo profesijos kvalifikacinių reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. V-27 (Žin., 2007, Nr. 11-452; toliau - Aprašas), 3 punkte yra pateikta masažo* sąvoka be skirstymo į gydomąjį ar negydomąjį masažą. Licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-364 (Žin., 2004, Nr. 86-3152), masažo paslauga yra nurodyta, kaip licencijuojama asmens sveikatos priežiūros paslauga.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (Žinios, 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099) 2 str. 6 dalį, asmens sveikatos priežiūra yra valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla. Šio įstatymo 16 str. 2 dalyje nustatyta, kad įmonės ir įstaigos teisę verstis sveikatos priežiūros veikla įgyja tik gavusios licencijas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995) 5 str. 1 dalimi bei Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-156 (Žin., 2007, Nr. 31-1148), 2, 3 ir 5 punktais, licencijas verstis sveikatos priežiūros veikla gali gauti tik juridiniai asmenys. Todėl masažo paslauga gali būti teikiama tik sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose įstaigos asmens sveikatos priežiūrai šiai veiklai licenciją. Šią paslaugą gali atlikti gyventojai atitinkantys Apraše nustatytus masažuotojo profesijos kvalifikacinius reikalavimus, ir negali verstis šia veikla kaip individualia veikla nesteigiant juridinio asmens.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas, VMI prie FM mano, kad gyventojas gali teikti prašymą registruoti ir vykdyti individualią veiklą klasifikuojamą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus, patvirtinto Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 (Žin., 2007, Nr. 119-4877; toliau – EVRK), 96.04 klasėje ,, Fizinės gerovės užtikrinimo veikla" į kurią įeina turkiškų pirčių, saunų, garo vonių, soliariumų, liesėjimo ir lieknėjimo salonų, masažo kabinetų ir kt. veikla. Tačiau negali teikti masažo paslaugų, kaip jos suprantamos Apraše. Kitaip tariant, gyventojas gali atlikti tokią fizinės gerovės užtikrinimo veiklą (t.y. teikti tam tikras kūno priežiūros paslaugas), kuri nepatenka į masažo sąvoką, kaip ji aprašyta Apraše.

Pažymime, kad Aprašo nuostatų, tame tarpe ir jame pateiktos masažo sąvokos, aiškinimas nėra priskirtinas VMI prie FM kompetencijai, todėl dėl Aprašo nuostatų aiškinimo gyventojai gali kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją.

*Masažas - tai speciali, moksliškai pagrįsta, dozuota, mechaninio ir refleksinio poveikio žmogaus organizmui priemonių visuma. Masažas atliekamas fizinio kontakto būdu rankomis, specialiais įrankiais arba aparatais, siekiant grąžinti sveikatą, ją palaikyti bei stiprinti organizmą.

 

Viršininko pavaduotojas                Gediminas Vyšniauskis

Registracijos numeris (18.18-31-1)-R-10554

Ši informacija skelbiama:
Ansktesni

Informuojame, kad Prancūzijos Respublikos ekonomikos, finansų ir pramonės ministerija atsiuntė naujas formas, kurias Prancūzijos Respublikos mokesčių administratoriui turės teikti tų užsienio valstybių, su kuriomis Prancūzijos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, rezidentai, nuo 2007 m. sausio 1 d. iš Prancūzijos rezidentų gavę dividendus, palūkanas ar honorarus ir norintys, kad jiems iš Prancūzijos Respublikos biudžeto būtų grąžintas nuo tokių pajamų prie pajamų šaltinio Prancūzijoje ne pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių nuostatas išskaičiuotas pajamų mokestis. 

Pridedame šias formas (5000-EN; 5001-EN; 5002-EN; 5003-EN) anglų ir prancūzų kalba bei jų vertimą į lietuvių kalbą (žiūrėti prisegtą failą):
forma 5000 - Rezidavimo vietą patvirtinanti pažyma,
 forma 5001 - Prašymas grąžinti nuo dividendų prie pajamų šaltinio išskaičiuotą pajamų mokestį (priedas prie Rezidavimo vietą patvirtinančios pažymos),
 forma 5002 - Prašymas grąžinti nuo palūkanų prie pajamų šaltinio išskaičiuotą pajamų mokestį (priedas prie Rezidavimo vietą patvirtinančios pažymos),
 forma 5003 - Prašymas grąžinti nuo honoraro prie pajamų šaltinio išskaičiuotą pajamų mokestį (priedas prie Rezidavimo vietą patvirtinančios pažymos).

Šios Prancūzijoje naudojamos formos yra skelbiamos internete adresu: www.impots.gouv.fr (rubrikoje ,,recherche de formulaires"). Formos yra prancūzų, anglų, vokiečių, italų, ispanų ir olandų kalbomis. Kiekviename šių formų rinkinyje yra po tris formų egzempliorius, kurių du gali būti pasirinkti tą kalba, kurią naudoja iš Prancūzijos pajamas gaunantis asmuo, o trečiasis formos egzempliorius (kuris bus pateiktas Prancūzijos Respublikos kompetentingiems asmenims) yra prancūzų kalba. Formas pildant kompiuteriu, užpildžius vieną formos egzempliorių, automatiškai užpildomi kiti du formų egzemplioriai. 

Užsienio valstybių, su kuriomis Prancūzijos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, rezidentams, kurie iš Prancūzijos įmonių nuo 2007 m. sausio 1 d. gaus dividendus, bus taikoma paprastesnė procedūra: tokie asmenys dividendus išmokančiai Prancūzijos įmonei prieš išmokant dividendus galės pateikti tik Rezidavimo vietą patvirtinančią pažymą (formą 5000, be jos priedo formos 5001). Prancūzijos įmonė, turėdama dividendų gavėjo rezidavimo vietą patvirtinančią pažymą, išmokėdama dividendus, juos apmokestins pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas (t.y. dividendų išmokėjimo momentu taikys dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje dividendams apmokestinti nustatytas mokestines lengvatas).
 Lietuvos rezidentai (Lietuvos juridiniai asmenys ir nuolatiniai Lietuvos gyventojai), kurie nuo 2007 m. sausio 1 d. iš Prancūzijos gaus dividendus, palūkanas ar honorarą, ir norės, kad tokioms pajamoms apmokestinti būtų pritaikytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybės sutartyje dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo (toliau - sutartis) nustatytos mokestinės lengvatos, Prancūzijos Respublikos mokesčių administratoriui turės teikti šias formas. 

Lietuvos rezidentai, kurie nuo 2007 m. sausio 1 d. iš Prancūzijos įmonių gaus dividendus ir norės, kad Prancūzijos įmonės, išmokėdamos dividendus, taikytų prie pajamų šaltinio dividendams apmokestinti sutartyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą, dividendus išmokančioms Prancūzijos įmonėms turės pateikti Rezidavimo vietą patvirtinančią pažymą (formą 5000, be jos priedo formos 5001). Jeigu Lietuvos rezidentas iki išmokant dividendus Prancūzijos įmonei nepateiks užpildytos Rezidavimo vietą patvirtinančios pažymos (formos 5000), tai Prancūzijos įmonė, mokėdama jam dividendus, nuo jų išskaičiuos pajamų mokestį pagal Prancūzijos Respublikos vidaus mokesčių įstatymus. Lietuvos rezidentas, norėdamas susigrąžinti iš Prancūzijos Respublikos biudžeto ne pagal sutarties nuostatas nuo dividendų išskaičiuotą pajamų mokestį, Prancūzijos Respublikos vietos mokesčių administratoriui turės pateikti užpildytą Rezidavimo vietą patvirtinančią pažymą (formą 5000) ir jos priedą ,,Prašymą grąžinti nuo dividendų prie pajamų šaltinio išskaičiuotą pajamų mokestį" (formą 5001). 

Nuo palūkanų ir honorarų, kuriuos iš Prancūzijos gaus Lietuvos rezidentai, tokias sumas išmokantys asmenys prie pajamų šaltinio išskaičiuos pajamų mokestį pagal Prancūzijos Respublikos vidaus mokesčių įstatymus. Lietuvos rezidentai, iš Prancūzijos Respublikos biudžeto norėdami susigrąžinti ne pagal sutarties nuostatas nuo palūkanų ir honoraro išskaičiuotą pajamų mokestį, Prancūzijos Respublikos vietos mokesčių administratoriui turės pateikti užpildytą Rezidavimo vietą patvirtinančią pažymą (formą 5000) ir jos atitinkamą priedą ,,Prašymą grąžinti nuo palūkanų prie pajamų šaltinio išskaičiuotą pajamų mokestį" (formą 5002) arba priedą ,,Prašymą grąžinti nuo honorarų prie pajamų šaltinio išskaičiuotą pajamų mokestį" (formą 5003). 

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos rezidentui Rezidavimo vietą patvirtinančios pažymos (formos 5000) IV skyrių ,,Declaration of the foreign tax authority" (Užsienio institucijos patvirtinimas) turi užpildyti ir patvirtinti ta apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – AVMI), kurios aptarnaujamoje teritorijoje yra registruotas ar gyvena Lietuvos rezidentas, gaunantis pajamų iš Prancūzijos. Lietuvos rezidentas AVMI turi pateikti tris Rezidavimo vietą patvirtinančios pažymos (formos 5000) egzempliorius (du anglų kalba ir vieną prancūzų kalba), kurių visų trijų egzempliorių IV skyrių turi užpildyti ir patvirtinti AVMI. 

Vieną Rezidavimo vietą patvirtinančios pažymos (formos 5000) egzempliorių (kurio IV skyrių patvirtina AVMI) anglų kalba AVMI pasilieka sau, o kitas lieka šią formą patvirtinti prašiusiam Lietuvos rezidentui. Šios pažymos egzempliorių prancūzų kalba Lietuvos rezidentas turi pateikti Prancūzijos Respublikos vietos mokesčių administratoriui.


 Viršininko pavaduotojas                                                      Saulius Trečekauskas

Registracijos numeris (18.18-31-1)-R-5396

Ši informacija skelbiama:
Ansktesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM ) informuoja, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintais principais, kito asmens lėšomis už gyventoją sumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokos bei valstybinio socialinio draudimo įmokos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085; toliau – GPMĮ) taikymo tikslais turi būti vertinamos taip pat, kaip ir sumokėtas gyventojų pajamų mokestis, t. y. gauta nauda pagal GPMĮ 9 str. 1 d. 5 punktą nepripažįstama pajamomis, gautomis natūra. Ši nuomonė suderinta su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (2009-05-28 raštas Nr.(14.16-01)-5K-0913265-6K-0905546).

Pažymime, kad šiuo raštu yra patikslinama VMI prie FM 2009-03-17 raštu Nr. (18.18-31-1)-R-2528 pateikto paaiškinimo III dalis, kurioje yra minimos privalomojo sveikatos draudimo įmokos.

 
Viršininko pavaduotojas                Gediminas Vyšniauskis

DĖL APVALIOSIOS MEDIENOS PARDAVIMO VEIKLOS

(18.18-31-1)-R-4413
2008-05-13

Registracijos numeris (18.18-31-1)-R-4413

Ši informacija skelbiama:
Ansktesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), siekdama formuoti vienodą ir tinkamą teisės aktų aiškinimo ir taikymo praktiką, paaiškina.

Situacija. Gyventojas asmeninės nuosavybės teise turimoje miško žemėje kerta medžius ir parduoda apvaliąją medieną.

Klausimas. Kokiais atvejais laikoma, kad gyventojas vykdo individualią apvaliosios medienos pardavimo veiklą?

Atsakymas. Sprendžiant, ar gyventojo apvaliosios medienos pardavimo veikla gali būti pripažinta individualia veikla, pirmiausia būtina nustatyti miško įsigijimo būdą. Tais atvejais, kai gyventojas mišką paveldėjo, gavo dovanų ar jis gyventojui buvo grąžintas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 65-1558), išskyrus žemiau nurodytą išimtį, laikoma, kad turto įsigijimo būdas nėra siejamas su ekonominės naudos siekimu. Tai reiškia, kad pajamos, gautos iš tokiu būdu įgyto miško nukirstos medienos pardavimo ar kitokio nuosavybės teisės perleidimo, apmokestinamos taikant ne individualios veiklos turto pardavimo pajamoms nustatytas apmokestinimo taisykles.

VMI prie FM atkreipia dėmesį į tai, kad tais atvejais, kai miškas įsigyjamas nusipirkus teisę atkurti nuosavybės teises į jį ar miškas buvo pirktas, tai jo įsigijimas yra siejamas su ekonominės naudos siekimu. Apvaliosios medienos, gautos iškirtus tokiu būdu įgytą mišką, pardavimas, kai dalis ar visos iš pardavimo gautos pajamos vėl investuojamos į naujų miškų pirkimą, t.y. kai miško sklypų pirkimas ir medienos pardavimas vykdomas tęstinį laikotarpį, įvertinus ekonominės naudos siekimą, tęstinumą ir nuolatinumą, gali būti pripažįstamas individualia veikla.

VMI prie FM atkreipia dėmesį į tai, kad apvaliosios medienos, gautos vykdant teisės aktų, reglamentuojančių miško priežiūrą ir tvarkymą reikalavimus (kai atliekami privalomi kirtimai pagal šiuos teisės aktus), pardavimas ar kitoks perleidimas nėra laikomas individualios veiklos vykdymu, o gautos pajamos apmokestinamos kaip kito turto pardavimo pajamos.


Viršininko pavaduotojas     Saulius Trečekauskas

Registracijos numeris (18.18-31-1)-R-800

Ši informacija skelbiama:
Ansktesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paaiškina dėl pajamų, gautų už visuomenės poreikiams tenkinti paimtą žemės sklypą ar kitą nekilnojamąjį turtą, apmokestinimo:

Klausimas. Ar apmokestinamos pajamos, gautos tuomet, kai gyventojams nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai ar kitas nekilnojamasis turtas savivaldybės tarybos ar kitos įgaliotos institucijos sprendimu paimami visuomenės poreikiams tenkinti, savininkams atlyginant pinigais ar kitu nekilnojamuoju turtu?

Atsakymas. Tais atvejais, kai gyventojams nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai ar kitas nekilnojamasis turtas savivaldybės tarybos ar kitos įgaliotos institucijos sprendimu paimami visuomenės poreikiams tenkinti, savininkams atlyginant pinigais ar kitu nekilnojamuoju turtu, gyventojų pajamos, gautos pagal su savivaldybės taryba (kita įgaliota institucija) sudarytą sutartį, yra laikytinos kompensacijomis.

Kadangi privačios nuosavybės visuomenės poreikiams tenkinti paėmimo bei teisingo atlyginimo pagrindai yra numatyti Konstitucijoje (Žin., 1992, Nr. 33-1014) bei Civiliniame kodekse (Žin., 2000, Nr. 74-2262 ), tokios kompensacijos pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085) 17 str. 1 d. 5 punktą yra priskiriamos gyventojų neapmokestinamosioms pajamoms.

 Viršininko pavaduotojas                                          Saulius Trečekauskas

Registracijos numeris (18.18-31-1)-R-491

Ši informacija skelbiama:
Ansktesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, siekdama suvienodinti teisės aktų aiškinimą ir taikymą, paaiškina:

Situacija: Sudarant notarinius sandorius (pvz.: turto pirkimo-pardavimo) į notaro depozitinę sąskaitą, esančią viename iš Lietuvos bankų, laikinai pervedami vienos iš sandorių šalies pinigai, kurie, įvykus sandoriui, iš šios sąskaitos pervedami kitai sandorio šaliai. Per tą laiką, kol pinigai būna notaro depozitinėje sąskaitoje, bankas moka notarui palūkanas už šioje sąskaitoje esančius pinigus. Notaras už pinigų priėmimą į jo depozitinę sąskaitą kai kuriais atvejais atlygio iš klientų neima.

Klausimas: Kaip turi būti apmokestinamos banko mokamos palūkanos notarui už jo depozitinėje sąskaitoje esančius kliento pinigus?

Atsakymas: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymu (Žin., 2002, Nr. 73-3085) notarai yra gyventojai, vykdantys individualią veiklą ir iš tos veiklos gaunantys pajamas, kurios apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (Žin., 1992, Nr. 28-810) 19 straipsnį notaras už savo paslaugas ima atlyginimą, kurio įkainius nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinieji dydžiai patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 57 (Žin., 1996, Nr. 87-2075; 2007, Nr. 41-1547; 2007, Nr. 59-2301; toliau – Įkainių sąrašas). Įkainių sąrašo 5.26 punkte nustatyta, kad už piniginių sumų priėmimą į depozitinę sąskaitą imamas nuo 0,05 iki 0,1 procento nuo priimamos sumos dydžio atlyginimas, bet ne mažiau kaip 10 litų.

Atsižvelgiant į aukščiau minimas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad notaro depozitinėje sąskaitoje yra laikomi jo klientų pinigai, notarui už jo depozitinėje sąskaitoje esančias klientų pinigines sumas banko mokamos palūkanos laikomos notaro individualios veiklos pajamomis ir atitinkamai apmokestinamos.


Viršininko pavaduotojas   Saulius Trečekauskas

DĖL ATLIKĖJŲ PAJAMŲ APMOKESTINIMO

(18.18-31-1)-R-12787
2007-12-29

Registracijos numeris (18.18-31-1)-R-12787

Ši informacija skelbiama:
Ansktesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išnagrinėjusi Jūsų 2007 m. lapkričio 29 d. paklausimą dėl muzikantų gaunamų pajamų apmokestinimo, paaiškina:

Situacija: Asociacija organizuoja džiazo festivalį ir kviečia jame dalyvauti Lietuvos ir užsienio valstybių džiazo muzikantus. Festivalyje dalyvaujantis muzikantas sukuria savo kūrinį ir jį viešai atlieka festivalio koncerto metu. Su muzikantais asociacija sudaro autorines sutartis (muzikinio kūrinio sukūrimas ir jo atlikimas), pagal kurias išmoka išmokas.

Klausimas: Kaip apmokestinamos muzikantams pagal tokias autorines sutartis išmokamos sumos?

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085; toliau – GPMĮ)) 6 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad gyventojų už atlikėjo veiklą gautos pajamos, įskaitant pajamas tiesiogiai ir netiesiogiai susijusias su šia veikla, apmokestinamos taikant 15 proc. mokesčio tarifą. Jeigu pajamų už atlikėjo veiklą Lietuvoje gauna nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, tokios pajamos yra pajamų mokesčio objektas Lietuvoje.

Festivalio organizatoriaus muzikantams (nuolatiniams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams), dalyvaujantiems džiazo festivalyje Lietuvoje, kurie per koncertą atlieka ir savo kūrybos kūrinius, pagal autorines sutartis išmokamos sumos yra laikomos už atlikėjo veiklą išmokamomis sumomis, nuo kurių jas išmokantis asmuo privalo išskaičiuoti ir pervesti į Lietuvos Respublikos biudžetą 15 proc. pajamų mokestį.

Viršininko pavaduotojas                                       Saulius Trečekauskas

Registracijos numeris (18.18-31-1)-R-10112

Ši informacija skelbiama:
Ansktesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, siekdama formuoti vienodą mokestinę praktiką, paaiškina:

Klausimas. Ar gyventojo pajamos, gautos pardavus netinkamus naudoti amortizatorius, yra priskiriamos A klasės pajamoms?

Atsakymas. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085; toliau–GPM įstatymas) 22 straipsnis nustato, kokios gyventojo pajamos priskiriamos A klasei, o kokios – B klasei. Pajamos už netauriųjų metalų laužo pardavimą yra priskiriamos A klasei.

Amortizatoriai yra sudaryti iš metalo ir kitų pavojingų ir nepavojingų sudedamųjų dalių. GPM įstatymo prasme nėra svarbu, ar parduodamas neišardytas netinkamas naudoti amortizatorius, ar juos sudarantis metalas yra atskirai surinktas, išvalytas ir atskirtas nuo kitų sudedamųjų dalių, bet jei pinigai mokami už amortizatorius sudarantį netauriųjų metalų laužą, tai gautos pajamos priskiriamos A klasei.

 
Viršininko pavaduotojas       Gediminas Vyšniauskis

Registracijos numeris (18.17-31-1)-R-6748

Ši informacija skelbiama:
Ansktesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, atsakydama į Jūsų 2006 m. liepos 4 d. raštą Nr.10/2006, paaiškina:

Situacija
 Užsienio įmonė savo darbuotoją - Danijos pilietį, kuris pajamų mokesčio mokėjimo tikslais yra laikomas nuolatiniu Danijos gyventoju, dvejiems metams atsiunčia dirbti į Lietuvą. Už darbą Lietuvoje kiekvieną mėnesį užsienio įmonė jam moka darbo užmokestį.

Klausimas
 Kokią deklaraciją (Metinę pajamų mokesčio deklaraciją ar Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaraciją), deklaruodamas iš šaltinio Lietuvoje gautas pajamas, Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui privalo pateikti užsienio įmonės darbuotojas – Danijos pilietis, kuris pajamų mokesčio mokėjimo tikslais yra nuolatinis Danijos gyventojas?

Atsakymas 
 Remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr.73-3085; toliau - GPMĮ) 5 str. 3 dalies nuostatomis, Danijos pilietis, kuris atvyksta į Lietuvą ir, joje išbuvęs GPMĮ 4 str. 1 dalies 3 arba 4 punktuose ar 3 dalyje nustatytą laikotarpį, tampa nuolatiniu Lietuvos gyventoju, tačiau tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu yra laikomas nuolatiniu Danijos gyventoju ir turi Danijos Karalystės mokesčių administratoriaus patvirtintą rezidavimo vietą patvirtinančią pažymą, Lietuvoje pajamų mokestį privalo mokėti tik nuo pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje. GPMĮ 5 str. 3 dalyje nurodyta, kad užsienio valstybės pilietis dėl Lietuvoje išbūtų dienų skaičiaus tampa nuolatiniu Lietuvos gyventoju, todėl, deklaruodamas iš šaltinio Lietuvoje gautas pajamas, Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui toks gyventojas turi pateikti Metinę pajamų mokesčio deklaraciją bei nuo deklaruojamų pajamų į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėti pajamų mokestį GPMĮ 27 straipsnyje nustatyta tvarka.
 Atkreipiame dėmesį, kad, pildydamas Metinę pajamų mokesčio deklaraciją, joje Danijos pilietis privalo nurodyti mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį, kuriuo jis įregistruotas Mokesčių mokėtojų registre Lietuvoje. Todėl, jeigu iki deklaracijos pateikimo dienos toks gyventojas nebuvo įregistruotas Mokesčių mokėtojų registre Lietuvoje, jis turi įsiregistruoti jame ir Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriaus jam suteiktą mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį nurodyti deklaracijoje (t.y. deklaracijos 1 laukelyje).

 Viršininko pavaduotojas,
 l.e. viršininko pareigas                               Saulius Trečekauskas

Registracijos numeris (18.17-31-1)-R-6764

Ši informacija skelbiama:
Ansktesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), atsakydama į Jūsų 2006 m. liepos 17 d. raštą, paaiškina:

Situacija
 Lietuvos įmonė sudarė sutartį su Bulgarijos įmone. Pagal šią sutartį Bulgarijos įmonė komandiruoja į Lietuvą dirbti savo darbuotojus – Bulgarijos piliečius. Atlyginimą už Lietuvoje atliekamą darbą tokie gyventojai gauna iš Bulgarijos įmonės. Šie asmenys Lietuvoje neišbus 183 dienų. Už Bulgarijos įmonės darbuotojų atliktus darbus Lietuvos įmonė sumokės Bulgarijos įmonei.

Klausimas
 Ar Bulgarijos įmonės į Lietuvą komandiruoti Bulgarijos piliečiai Lietuvoje turi mokėti pajamų mokestį nuo iš Bulgarijos įmonės už darbą Lietuvoje gautų su darbo santykiais susijusių pajamų?

Atsakymas 
 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr.73-3085; toliau - GPMĮ) 2 str. 16 dalies 3 punkte nustatyta, kad gyventojo pajamų šaltinis laikomas esančiu Lietuvoje, jeigu tokio gyventojo veikla yra vykdoma Lietuvoje. Remiantis GPMĮ 5 str. 5 dalies 5 punkto nuostatomis, nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas Lietuvoje yra su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos iš veiklos Lietuvoje, nesvarbu, iš kokio asmens tokios pajamos gautos.
 Nenuolatinio Lietuvos gyventojo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos iš veiklos Lietuvoje, gautos iš užsienio vieneto ne per jo nuolatinę buveinę Lietuvoje, yra priskiriamos B klasės pajamoms, nuo kurių mokestį deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka į Lietuvos Respublikos biudžetą pats tokių pajamų gavėjas.
 Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, iš šaltinio Lietuvoje gavęs B klasės pajamų, per 25 dienas nuo pajamų gavimo dienos Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui privalo pateikti Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaraciją – FR0459 formą (forma ir jos pildymo tvarka patvirtinta VMI prie FM viršininko 2003-02-07 įsakymu Nr. V-46; Žin., Nr.16-689) bei į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėti pajamų mokestį.
Vadinasi, Bulgarijos įmonės į Lietuvą komandiruotas darbuotojas - Bulgarijos pilietis (nenuolatinis Lietuvos gyventojas) nuo už darbą Lietuvoje iš Bulgarijos įmonės gautų su darbo santykiais susijusių pajamų, remiantis GPMĮ nuostatomis, per 25 dienas nuo tokių pajamų gavimo dienos į Lietuvos Respublikos biudžetą privalo sumokėti pajamų mokestį bei mokesčių administratoriui Lietuvoje pateikti Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaracijos FR0459 formą.


Mokesčių teisės departamento direktorė           Vilma Vidžiūnaitė

Registracijos numeris (18.19-31-1)-R-5211

Ši informacija skelbiama:
Ansktesni

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išnagrinėjusi Klaipėdos rajono policijos komisariato paklausimą, kuriame prašoma paaiškinti, ar apmokestinamos pajamų mokesčiu policijos komisariato pareigūnams pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymą (Žin., 2003, Nr. 42-1927) paskirtos kompensacijos teisinės pagalbos išlaidoms padengti, paaiškina:

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085) 17 str. 1 d. 5 punktą kompensacijos, kurių dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose arba Vyriausybės nutarimuose, yra priskiriamos gyventojo neapmokestinamosioms pajamoms.

Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 50 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnui, vykdžiusiam pavestus vidaus tarnybos uždavinius ir funkcijas ir viršijusiam tarnybinės rizikos ribas ir tuo padariusiam nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba nukentėjusiam vykdant tarnybines funkcijas, gali būti kompensuojamos teisinės pagalbos išlaidos ar jų dalis. Šiame straipsnyje numatyta, kad kompensaciją tokiais atvejais vidaus reikalų įstaigos vadovas skiria iš vidaus reikalų įstaigai darbo užmokesčiui skirtų lėšų.

Atsižvelgiant į tai, kad tokių kompensacijų mokėjimas yra nustatytas įstatyme, taip pat įstatyme yra reglamentuota jų mokėjimo tvarka (kas skiria, iš kokių lėšų skiriama), jos (neviršijant faktiškai patirtų teisinės pagalbos išlaidų sumos) yra priskiriamos gyventojo neapmokestinamosioms pajamoms.

 

Viršininko pavaduotoja                                                       Birutė Černiuvienė