DUK - Su finansiniais sunkumais dėl COVID-19 nulemtų padarinių susiduriančiam verslui

Atnaujinta: 2021-09-06

Įmonės, įtrauktos į nukentėjusių nuo Covid-19 sąrašą (nuo 2021 m. sausio 1 d.), prašymus dėl mokestinės paskolos sutarties (MPS) be palūkanų sudarymui galėjo pateikti iki š. m. rugpjūčio 31 d.

Nuo š. m. rugsėjo 1 d. tokie prašymai jau nepriimami, o įmonės, per nurodytą terminą nespėjusios pateikti prašymo, mokesčius turi susimokėti iki š. m. spalio 31 d., o nesant galimybių, gali kreiptis dėl MPS  įprasta tvarka.

Delspinigiai nebus skaičiuojami iki š. m. spalio 31 d.

Prašymą dėl įtraukimo į nukentėjusių nuo Covid-19 sąrašą buvo galima pateikti iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.

Naujai susidariusius mokesčius, atsirasiančius nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., įmonės turi mokėti Įstatymų nustatyta tvarka, jiems pagalbos priemonės netaikomos.  

 

(N)Ar pakeitus sudarytos mokestinės paskolos sutarties (MPS) be palūkanų sąlygas reikės mokėti palūkanas?

 

Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. pakeitus sudarytos MPS be palūkanų sąlygas (pavyzdžiui, pakeitus mokėjimo grafiką, įmokų sumas), taikomos 0 proc. palūkanos, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d.


Ar įmonė, kuri įtraukta į pandemijos paveiktų įmonių sąrašą nuo 2021-01-01, galėjo teikti prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį (MPS) be palūkanų dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM), kurį reikėjo sumokėti iki 2021 m. rugpjūčio 15 d. arba 31 d.?

 

Dėl GPM prievolės, kurią reikėjo sumokėti iki 2021 m. rugpjūčio 15 d., MPS be palūkanų įmonė sudaryti galėjo. Tokiu atveju, MPS be palūkanų sudarymui, mėnesinę GPM deklaraciją, kaip ir prašymą dėl MPS sudarymo be palūkanų, reikėjo pateikti iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.

Tačiau dėl GPM prievolės, kurią reikėjo sumokėti iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., sudaryti MPS be palūkanų įmonė negalėjo, nes mokestinės pagalbos priemonės taikomos dėl nepriemokų, susidariusių iki 2021 rugpjūčio 31 d., o GPM nepriemoka, šiuo atveju, susidarė 2021 m. rugsėjo 1 d.


Jeigu įmonė yra išbraukiama iš nukentėjusių nuo pandemijos sąrašo, sudaryto nuo 2021-01-01, nuo kada nutraukiamas mokestinių pagalbos priemonių taikymas?

 

Jeigu įmonė iš sąrašo išbraukiama dėl įtraukimo į neatitinkančių minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų (pagal Mokesčių administravimo įstatymo 40-1 straipsnį) sąrašą, tai iš nukentėjusių nuo pandemijos sąrašo ji išbraukiama nuo įtraukimo į nepatikimų mokesčių mokėtojo sąrašą dienos.

Jeigu įmonė įgyja vieną iš restruktūrizuojamos, išregistruotos, bankrutuojančios, bankrutavusios, kuriai inicijuojamas likvidavimas, likviduojamos ar likviduojamos dėl bankroto įmonės statusą, tokiu atveju iš sąrašo išbraukiama nuo atitinkamo statuso įgijimo dienos.

Kitais atvejais, mokestinių pagalbos priemonių taikymas nutraukiamas nuo sekančios dienos po išbraukimo iš sąrašo.

Išbraukus įmonę iš nukentėjusių nuo pandemijos įmonių sąrašo pradedami skaičiuoti delspinigiai, vykdomas išieškojimas Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Jeigu buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis (MPS) - ji nenutraukiama, lieka galioti nulinės MPS palūkanos, bet ne ilgiau nei iki 2022 m. gruodžio 31 d.


Mano verslas yra įtrauktas į VMI sudarytą mokesčių mokėtojų, kuriems gali būti taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19, sąrašą – kokios pagalbos galiu tikėtis?

 

• Mokesčių mokėtojams, įtrauktiems į VMI sudarytą sąrašą nuo 2021-01-01, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. susidaro mokestinė nepriemoka, automatiškai, be atskiro prašymo iki 2021 m. spalio 31 d. taikomos šios pagalbos priemonės:

• neinicijuojamas mokesčių išieškojimas;

• taikomas atleidimas nuo delspinigių.

Prašymą dėl MPS sudarymo be palūkanų buvo galima pateikti iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.

• Mokesčių mokėtojams, įtrauktiems į VMI sąrašą iki 2020-12-31 ir taip pat įtrauktiems į sąrašą, sudarytą nuo 2021-01-01 d. (t. y. yra abiejuose sąrašuose), kuriems nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. susidarė mokestinė nepriemoka, automatiškai, be atskiro prašymo iki 2021 m. spalio 31 d. taikomos šios pagalbos priemonės:

• neinicijuojamas mokesčių išieškojimas;

• taikomas atleidimas nuo delspinigių.

Prašymą dėl MPS sudarymo be palūkanų buvo galima pateikti iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.


Mano verslas buvo įtrauktas į pandemijos paveiktų įmonių sąrašą, sudarytą nuo 2021 m. sausio 1 d., tačiau neigiamų pasekmių nepatyriau. Ar reikia teikti prašymą dėl išbraukimo iš sąrašo?

 

Tai nėra būtina, buvimas sąraše neįpareigoja nemokėti mokesčių. Jeigu įmonė nesusiduria su sunkumais, prašome mokesčius mokėti laiku. Tačiau jei įmonė nenori būti sąraše, ji turi pateikti laisvos formos prašymą būti išbrauktai iš sąrašo.

Laisvos formos prašymą galima pateikti:

  • siunčiant klasikiniu paštu į VMI aptarnavimo skyrių, kurių adresus galima rasti čia:

https://www.vmi.lt/evmi/aptarnavimo-skyriai;

  • el. paštu vmi@vmi.lt;
  • per Mano VMI sistemą, skiltyje Paslaugos > Užsakyti paslaugą > Paklausimai > Paklausimo pateikimas.

Kokie yra pagrindiniai kriterijai pagal kuriuos automatiškai buvo sudarytas paveiktų įmonių sąrašas nuo 2021 m. sausio 1 d.?

 

Į naują pandemijos paveiktų įmonių sąrašą, atsižvelgiant į 2020 m. rudens karantino metu nustatytų ribojamų veiklų EVRK sąrašą, be prašymo buvo įtrauktos įmonės, jeigu:

Bent viena įmonės vykdoma veikla yra ribojamų veiklų EVRK sąraše, išskyrus, kai:

  1. Bent viena vykdoma veikla yra priskiriama finansinei ar kredito veiklai. Jeigu bent viena įmonės vykdoma veikla yra priskiriama finansinei ar kredito veiklai, tai tokia įmonė dėl šio kriterijaus neatitikimo neįtraukiama į naują pandemijos paveiktų įmonių sąrašą, nepaisant to, kad kita veikla (-os) yra ribojamų/draudžiamų veiklų sąraše.
  2. Teisinis statusas yra bankrutuojanti, bankrutavusi, likviduojama, inicijuojamas likvidavimas, likviduojama dėl bankroto.
  3. Juridinis asmuo yra biudžetinė įstaiga.
  4. Juridinis asmuo yra viešoji įstaiga, kurios bent viena vykdoma ekonominė veikla yra Švietimas (P.85) arba Žmonių sveikatos priežiūros veikla (Q.86) (jos yra Ekonomikos ir inovacijų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų įsakymu patvirtintame sąraše) ir viešoji nuosavybė sudaro daugiau nei 50 proc.
  5. Įmonė yra įtraukta į neatitinkančių minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų (pagal Mokesčių administravimo įstatymo 40-1 straipsnį) sąrašą.
  6. Juridinis asmuo yra akcinė bendrovė (AB), Uždaroji akcinė bendrovė (UAB), Žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) ir Viešoji įstaiga (VŠĮ), kurioje 2020 m. gruodžio 1 d. nebuvo įdarbintas nei vienas darbuotojas. Kiekvieną mėnesį atnaujinant pandemijos paveiktų įmonių sąrašą, vertinamas įdarbintų darbuotojų skaičius sausio mėn. 1 d., vasario mėn. 1 d. ir t.t. Kitų teisinių formų įmonėms ši sąlyga netaikoma.
  7. Juridinio asmens, teikiančio mėnesines PVM deklaracijas (forma FR0600), kuriose 2020 m. spalio - 2021 m. kovo mėn. laikotarpio vidutinė mėnesinė apyvarta buvo ne mažesnė, nei analogiškas atitinkamo 2019 m. - 2020 m. laikotarpio rodiklis (kai už 2019 m. spalio - 2020 m. kovo mėn. laikotarpį yra pateikta bent vieno mėnesio PVM deklaracija), t. y. apyvarta nesumažėjo.
  8. Juridinis asmuo nuo 2020 m. spalio 1 d. išmokėjo dividendus fiziniams ir / ar kitiems juridiniams asmenims.
  9. Nustatoma, kad juridinis asmuo nepatyrė neigiamo Covid-19 poveikio, taikant kitas valstybės pagalbos priemones.
  10. Pagal VMI gautą informaciją juridiniam asmeniui yra taikomos Europos Sąjungos ribojamosios priemonės.

Atkreipiame dėmesį, kad automatinis pandemijos paveiktų įmonių sąrašas, įtraukiant naujas įmones, buvo atnaujinamas ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 30 d.

Įmonės, patyrę finansinių sunkumų dėl Covid-19, standartizuotos formos prašymą dėl mokestinės pagalbos priemonių taikymo (atleidimo nuo delspinigių, išieškojimo nevykdymo, palūkanų netaikymo mokestinės paskolos sutarties sudarymo atveju) galėjo pateikti iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.

*Visi kriterijai, į kuriuos buvo atsižvelgiama automatiškai sudarant ir / ar atnaujinant (išbraukimo atveju) pandemijos paveiktų įmonių sąrašą bei nagrinėjant pateiktą standartizuotos formos prašymą dėl įtraukimo į sąrašą pagal prašymą, patvirtinti VMI prie FM 2021 m. sausio 29 d. įsakymu VA-6 „Dėl mokesčių mokėtojų, pripažintų nukentėjusiais nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino, kurio metu Lietuvos Respublikos vyriausybė nustato ūkinės veiklos apribojimus ir kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės, sąrašų sudarymo kriterijų ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“


Kodėl mano įmonė nebuvo įtraukta į automatiškai sudarytą pandemijos paveiktų įmonių sąrašą nuo 2021 m. sausio 1 d., nors vykdau 2020 m. rudenį paskelbto karantino metu apribotą veiklą ir vykdomą veiklą (EVRK) esu įregistravęs VMI?

 

Jeigu įmonės veikla buvo apribota, t. y. vykdo vieną iš  EVRK sąraše patvirtintą veiklą, ir tokios vykdomos veiklos EVRK yra įregistravusi VMI, tačiau VMI pateiktose mėnesinėse PVM deklaracijose (forma FR0600), už 2020 m. spalio – 2021 m. kovo mėn., įmonės vidutinė mėnesio apyvarta lyginant su 2019 spalio - 2020 m. kovo mėn. vidutine mėnesio apyvarta nemažėjo (t. y., išliko tokia pati arba padidėjo), įmonė į automatiškai sudarytą pandemijos paveiktų įmonių sąrašą nebuvo įtraukiama.

Įmonės, patyrę finansinius sunkumus dėl Covid-19, į nukentėjusių nuo Covid-19 sąrašą (jeigu iki 2021 m. balandžio 30 d. nebuvo įtrauktos į automatiškai sudarytą sąrašą ar sąrašą pagal prašymą) dėl mokestinės pagalbos priemonių taikymo, galėjo būti įtraukiamos pagal atskirą prašymą.

Prašymą dėl įtraukimo į nukentėjusių nuo Covid-19 sąrašą buvo galima pateikti iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. tokie prašymai jau nepriimami.


Koks yra standartizuotos formos prašymo dėl įtraukimo į nukentėjusių nuo Covid-19 sąrašą pateikimo terminas?

 

Verslininkai, patyrę finansinių sunkumų, tačiau neįtraukti į automatiškai sudarytą pandemijos paveiktų įmonių sąrašą dėl mokestinės pagalbos priemonių taikymo, prašymą dėl įtraukimo į nukentėjusių nuo Covid-19 sąrašą galėjo pateikti iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.

Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. tokie prašymai jau nepriimami.


Kiek laiko nagrinėjamas iki š. m. rugpjūčio 31 d. pateiktas prašymas dėl įtraukimo į nukentėjusių nuo Covid-19 sąrašą?

 

Pateiktas prašymas dėl įtraukimo į nukentėjusių nuo Covid-19 sąrašą dėl mokestinių pagalbos priemonių taikymo (netaikomos palūkanos MPS sudarymo atveju, nevykdomas išieškojimas, taikomas atleidimas nuo delspinigių) – nagrinėjamas iki 20 darbo dienų. Nagrinėjant prašymą mokesčių administratorius gali paprašyti pateikti papildomą informaciją / duomenis, kurie pagrindžia prašyme pateiktą informaciją ir patirtus finansinius sunkumus dėl viruso covid-19 paplitimo. Tokiu atveju, prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo kitos dienos po dokumentų gavimo dienos.


Iki kada buvo galima pateikti prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį (MPS) be palūkanų mokesčių atidėjimui ir / ar išdėstymui?

 

• Įmonės, patyrusios neigiamas pasekmes dėl Covid-19, kurios įtrauktos į VMI sąrašą nuo 2021-01-01, kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties (MPS) sudarymo be palūkanų dėl nepriemokų, susidariusių nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., galėjo iki 2021 m. rugpjūčio 31 d..

• Įmonės, kurios buvo įtrauktos į VMI sudarytą sąrašą iki 2020-12-31, ir taip pat yra įtrauktos į sąrašą, sudarytą nuo 2021-01-01 d. (t. y. yra abiejuose sąrašuose), kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties (MPS) sudarymo be palūkanų dėl nepriemokų, susidariusių nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., galėjo iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.


Kokius dokumentus reikėjo pateikti kartu su prašymu dėl mokestinės paskolos sutarties (MPS) be palūkanų sudarymo?

 
  • Covid-19 nulemtas pasekmes patyrusiems verslininkams, įtrauktiems tik į nuo 2021-01-01 sudarytą sąrašą, teikiant prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo (dėl nepriemokų, susidariusių nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.), papildomų dokumentų pridėti nereikėjo tuo atveju, kai susidariusių nepriemokų mokėjimą prašė išdėstyti ne ilgiau, kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d., o pirmosios įmokos mokėjimą atidėti (jeigu pageidavo) ne ilgiau kaip iki 2021 m. spalio 31 d..
  • Covid-19 nulemtas pasekmes patyrusiems verslininkams, esantiems sąrašuose, sudarytuose nuo 2021-01-01, ir taip pat įtrauktiems į sąrašą, sudarytą iki 2020-12-31 d., teikiant prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo (dėl nepriemokų, susidariusių nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.), papildomų dokumentų pridėti nereikėjo tuo atveju, kai susidariusių nepriemokų mokėjimą prašė išdėstyti ne ilgiau, kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d., o pirmosios įmokos mokėjimą atidėti (jeigu pageidavo) ne ilgiau kaip iki 2021 m. spalio 31 d.

     

    VMI , surinkusi ir įvertinusi turimą informaciją, pagal nusimatytus vertinimo kriterijus, atskirais atvejais gali prašyti papildomų dokumentų, reikalingų sprendimo priėmimui.

    Jeigu buvo teikiamas prašymas mokestinės paskolos sutarties (MPS) be palūkanų sudarymui ne ilgesniam, kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. terminui ir pirmosios įmokos mokėjimo atidėjimui (jeigu pageidavo) ilgesniam nei iki 2021 m. spalio 31 d. laikotarpiui, o nepriemokų suma lygi arba didesnė nei 300 tūkst. Eur, arba sudaryti MPS ilgesniam, nei iki 2022 m. gruodžio 31 d. terminui, prie prašymo reikėjo pridėti papildomus dokumentus: finansinę įmonės būklę pagrindžiančius dokumentus, prašymo išdėstyti mokėjimus atitinkamam laikotarpiui pagrindimą ir tai patvirtinančius dokumentus bei kitus prašymo nagrinėjimui reikalingus dokumentus.


Kiek laiko nagrinėjamas pateiktas prašymas dėl mokestinės paskolos sutarties (MPS) sudarymo?

 

Prašymas dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo nagrinėjimas iki 30 kalendorinių dienų.

Nagrinėjant prašymą mokesčių administratorius gali paprašyti pateikti papildomą informaciją / duomenis, kurie pagrindžia finansinę įmonės būklę. Tokiu atveju, prašymo nagrinėjimo terminas (30 kalendorinių dienų) skaičiuojamas nuo kitos dienos po dokumentų gavimo dienos.


Ar būsiu laikomas skolingu biudžetui?

 
  • Jeigu dėl Covid-19 neigiamą poveikį patyręs mokesčių mokėtojas yra įtrauktas į VMI sudarytą sąrašą nuo 2021-01-01, laikoma, kad jis neskolingas valstybės ir savivaldybių biudžetams bei fondams iki 2021 m. spalio 31 d., jeigu mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Jeigu mokestinė nepriemoka susidaro nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., tokiu atveju, neigiamą poveikį dėl COVID-19 patyręs mokesčių mokėtojas, įtrauktas į VMI sąrašą nuo 2021-01-01, laikomas skolingu.
  • Jeigu dėl Covid-19 neigiamą poveikį patyręs mokesčių mokėtojas įtrauktas į VMI sudarytą sąrašą tik iki 2020-12-31, ir taip pat įtrauktas į sąrašą, sudarytą nuo 2021-01-01 d. (t. y. yra abiejuose sąrašuose), laikoma, kad jis neskolingas valstybės ir savivaldybių biudžetams bei fondams iki 2021 m. spalio 31 d., jeigu mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Jeigu mokestinė nepriemoka susidaro nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., tokiu atveju, neigiamą poveikį dėl Covid-19 patyręs mokesčių mokėtojas, įtrauktas į VMI sąrašą, laikomas skolingu.
  • Jeigu dėl Covid-19 neigiamą poveikį patyręs mokesčių mokėtojas įtrauktas į VMI sudarytą sąrašą tik iki 2020-12-31, laikoma, kad jis neskolingas valstybės ir savivaldybių biudžetams bei fondams nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. vasario 28 d., jeigu mokestinė nepriemoka susidarė laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Jeigu mokestinė nepriemoka susidaro nuo 2021 m. sausio 1 d., tokiu atveju, mokesčių mokėtojas, įtrauktas į VMI sąrašą iki 2020-12-31, laikomas skolingu.

Jeigu dėl skolingumo biudžetams ir fondams kreipiasi neigiamo poveikio dėl Covid-19 nepatyręs mokesčių mokėtojas, kuris nėra įtrauktas į VMI sąrašą, mokesčių mokėtojo skolingumas nustatomas bendra tvarka.


Kur galiu kreiptis kilus papildomiems klausimams dėl mokesčių atidėjimo ar išdėstymo?

 

Konsultacijos dėl mokesčių atidėjimo ar išdėstymo bei kitų pagalbos priemonių taikymo teikiamos mokesčių informacijos centro telefonu 1882, pasirinkus temą „Mokesčių išdėstymas arba atidėjimas" (spausti 5).


Ar keičiasi darbo užmokesčio prastovos metu apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu tvarka, jei darbdavys gauna Užimtumo tarnybos paskirtą subsidiją?

 

Prastovos metu darbdavio darbuotojui mokamas darbo užmokestis gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamas tokia pačia tvarka, kaip ir įprastas darbo užmokestis. T. y. darbdavys, nepriklausomai nuo to, ar gaus subsidiją, ar ne, nuo darbuotojui apskaičiuoto darbo užmokesčio, pritaikęs neapmokestinamąjį pajamų dydį (kai darbuotojas yra pateikęs prašymą), turi išskaičiuoti 20 procentų gyventojų pajamų mokestį. Darbuotojo iš darbdavio gautomis pajamomis laikoma visa apskaičiuota darbo užmokesčio suma, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio subsidija bus gauta.


Jei prašymą dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo (MPS) pateikiau tik 2021 m. rugpjūčio 31 d., o sprendimą VMI priims per 30 kalendorinių dienų, ar iki sprendimo dėl MPS sudarymo priėmimo būsiu laikomas skolingu?

 

Tokiu atveju, kol nepriimtas teigiamas sprendimas dėl mokestinės paskolos sutarties (MPS) sudarymo, laikoma, kad mokesčių mokėtojas yra skolingas.


Koks yra maksimalus mokestinės paskolos sutarties (MPS) sudarymo be palūkanų terminas, jeigu prašymas buvo pateiktas iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.?

 

• Mokesčių mokėtojams, kurie įtraukti į VMI sąrašą nuo 2021-01-01, maksimalus nepriemokų (susidariusių nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.) išdėstymo (mokestinės paskolos be palūkanų sudarymo) terminas - ne ilgesnis nei 2022 m. gruodžio 31 d.

Tačiau, jeigu mokestinės paskolos sutartis sudaroma ilgesniam nei 2022 m. gruodžio 31 d. terminui (bet ne ilgesniam nei 5 metai), tokiu atveju nuo 2023 m. sausio 1 d. taikomos įprastos palūkanos, o teikiant prašymą turėjo būti pridedami papildomi dokumentai.

Pavyzdžiui, mokesčių mokėtojas prašė sudaryti mokestinės paskolos sutartį dėl nepriemokų, susidariusių nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., išdėstymo iki 2024 m. lapkričio 30 d. Tokiu atveju:

• išdėstymo laikotarpiui iki 2022 m. gruodžio 31 d. būtų taikomos 0 proc. palūkanos.

• išdėstymo laikotarpiui nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d. būtų taikomos įprastos palūkanos.

Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. teikiant prašymą sudaryti naują MPS, taikomos įprastinės MPS sudarymo sąlygos ir sudarius MPS turės būti mokamos palūkanos.

• Mokesčių mokėtojams, kurie buvo įtraukti į VMI sudarytą sąrašą iki 2020-12-31, ir taip pat įtrauktiems į sąrašą, sudarytą nuo 2021-01-01 d. (t. y. yra abiejuose sąrašuose), maksimalus nepriemokų (susidariusių nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.) išdėstymo (mokestinės paskolos be palūkanų sudarymo) terminas - ne ilgesnis nei 2022 m. gruodžio 31 d..

Tačiau, jeigu mokestinės paskolos sutartis sudaroma ilgesniam nei 2022 m. gruodžio 31 d. terminui (bet ne ilgesniam nei 5 metai), tokiu atveju nuo 2023 m. sausio 1 d. taikomos įprastos palūkanos, o teikiant prašymą turėjo būti pridedami papildomi dokumentai.

Pavyzdžiui, mokesčių mokėtojas prašė sudaryti mokestinės paskolos sutartį dėl nepriemokų, susidariusių nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., išdėstymo iki 2024 m. lapkričio 30 d. Tokiu atveju:

• išdėstymo laikotarpiui iki 2022 m. gruodžio 31 d. būtų taikomos 0 proc. palūkanos.

• išdėstymo laikotarpiui nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d. būtų taikomos įprastos palūkanos.

Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. teikiant prašymą sudaryti naują MPS, taikomos įprastinės MPS sudarymo sąlygos ir sudarius MPS turės būti mokamos palūkanos.


Ar mokesčių mokėtojai, kurie įtraukti į VMI sąrašą nuo 2021-01-01, galėjo atidėti nepriemokų, susidariusių nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., pirmosios įmokos mokėjimo pradžią mokestinės paskolos sutarties (MPS) sudarymo atveju? Kokiais atvejais reikėjo pateikti papildomus dokumentus?

 

1. Kai pirmosios įmokos mokėjimą MPS sudarymo atveju buvo prašoma atidėti ne ilgiau nei iki 2021 m. spalio 31 d., o nepriemokų mokėjimą išdėstyti ne ilgesniam nei iki 2022 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui, nebuvo reikalaujama pateikti juridinio asmens finansinę būklę pagrindžiančių dokumentų, taikomos 0 proc. palūkanos.

2. Kai mokėjimų pradžią MPS sudarymo metu buvo prašoma atidėti ilgesniam nei iki 2021 m. spalio 31 d., o nepriemokų mokėjimą išdėstyti ne ilgesniam nei iki 2022 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui,  o bendra juridinio asmens prašoma išdėstyti nepriemokų suma:

  • iki 300 tūkst. Eur, tai papildomų dokumentų pateikti nebuvo reikalaujama, taikomos 0 proc. palūkanos.
  • lygi ar didesnė nei 300 tūkst. Eur, buvo reikalaujama pateikti papildomus dokumentus: finansinę įmonės būklę pagrindžiančius dokumentus, prašymo išdėstyti mokėjimus atitinkamam laikotarpiui pagrindimą ir tai patvirtinančius dokumentus bei kitus prašymo nagrinėjimui reikalingus dokumentus taikomos 0 proc. palūkanos.

3. Kai MPS sudarymo metu mokestinę nepriemoką buvo prašoma išdėstyti ilgesniam nei 2022 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui (bet ne ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui), papildomus dokumentus (finansinę įmonės būklę pagrindžiančius dokumentus, prašymo išdėstyti mokėjimus atitinkamam laikotarpiui pagrindimą ir tai patvirtinančius dokumentus bei kitus prašymo nagrinėjimui reikalingus dokumentuspridėti reikėjo, nepriklausomai nuo to, kokia yra prašoma išdėstyti mokestinės nepriemokos suma. Atidėjimo ir išdėstymo laikotarpiui iki 2022-12-31 MPS taikomos 0 proc. palūkanos, išdėstymo laikotarpiui nuo 2023-01-01 pradedamos taikyti įprastos palūkanos (0,01 proc.).

VMI, surinkusi ir įvertinusi turimą informaciją, pagal nusimatytus vertinimo kriterijus,  gali atskirais atvejais prašyti papildomų dokumentų, reikalingų sprendimo priėmimui.


Ar galima mokesčių mokėtojams, kurie įtraukti į VMI sąrašą nuo 2021-01-01, ir kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19, atidėti nepriemokų, susidariusių nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d., pirmųjų mokėjimų pradžią mokestinės paskolos sutarties (MPS) sudarymo metu? Kokiais atvejais reikia pateikti papildomus dokumentus?

 

1. Kai pirmosios įmokos mokėjimą MPS sudarymo atveju prašoma atidėti ne ilgiau nei iki 2021 m. birželio 30 d., o nepriemokų mokėjimą išdėstyti ne ilgesniam nei iki 2022 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui, nereikalaujama pateikti juridinio asmens finansinės būklės pagrindimo ir prašymo išdėstyti mokėjimus atitinkamam laikotarpiui pagrindimo ir tai patvirtinančių dokumentų , taikomos 0 proc. palūkanos.

2. Kai mokėjimų pradžią MPS sudarymo metu prašoma atidėti ilgesniam nei iki 2021 m. birželio 30 d., o nepriemokų mokėjimą išdėstyti ne ilgesniam nei iki 2022 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui,  o bendra juridinio asmens prašoma išdėstyti nepriemokų suma:

  • iki 300 tūkst. Eur, tai papildomų dokumentų pateikti nereikalaujama, taikomos 0 proc. palūkanos.
  • lygi ar didesnė nei 300 tūkst. Eur, reikalaujama pateikti papildomus dokumentus: finansinę įmonės būklę pagrindžiančius dokumentus, prašymo išdėstyti mokėjimus atitinkamam laikotarpiui pagrindimą ir tai patvirtinančius dokumentus bei kitus prašymo nagrinėjimui reikalingus dokumentus taikomos 0 proc. palūkanos.

3. Kai MPS sudarymo metu mokestinę nepriemoką prašoma išdėstyti ilgesniam nei 2022 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui (bet ne ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui), papildomus dokumentus (finansinę įmonės būklę pagrindžiančius dokumentus, prašymo išdėstyti mokėjimus atitinkamam laikotarpiui pagrindimą ir tai patvirtinančius dokumentus bei kitus prašymo nagrinėjimui reikalingus dokumentuspridėti reikia, nepriklausomai nuo to, kokia yra prašoma išdėstyti mokestinės nepriemokos suma. Atidėjimo ir išdėstymo laikotarpiui iki 2022-12-31 MPS taikomos 0 proc. palūkanos,

VMI, surinkusi ir įvertinusi turimą informaciją, pagal nusimatytus vertinimo kriterijus,  pasilieka teisę atskirais atvejais prašyti papildomų dokumentų, reikalingų sprendimo priėmimui.


Kas bus, jeigu laiku nesumokėsiu įmokų pagal mokestinės paskolos sutartyje nurodytą grafiką?

 

Kai nevykdomos mokestinės paskolos sutartyje (MPS) nurodytos sąlygos, mokesčių administratorius turi teisę nutraukti sudarytą mokestinės paskolos sutartį prieš tai išsiuntęs įspėjimą apie ketinimą nutraukti MPS.


Kaip pasirašyti mokestinės paskolos sutartį (MPS) per Mano VMI?

 

Išnagrinėjus prašymą sudaryti MPS, kuris pateiktas per Mano VMI, priimamas mokesčių administratoriaus sprendimas su kuriuo per 10 darbo dienų (jeigu nėra papildomų sąlygų, pavyzdžiui, sumokėti antstoliui vykdomąsias bylos išlaidas arba sumokėjimą užtikrinti hipoteka, įkeitimu, laidavimu, garantija)  reikia susipažinti prisijungus prie Mano VMI sistemos. Susipažinus su sprendimu, suformuojama MPS, kuri įsigalioja tik po to, kai ją pasirašo mokesčių mokėtojas ir mokesčių administratorius.

Veiksmų seka, kaip reikia pasirašyti MPS per Mano VMI:

  • prisijungus prie Mano VMI sistemos, pagrindiniame lange, skiltyje „Atliktini veiksmai“  reikia paspausti aktyvią nuorodą „VMI FR0284 Mokestinės paskolos sutartis“ ir susipažinti su sprendimu išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, paspaudžiant aktyvią sprendimo išdėstyti nuorodą ir peržiūrint dokumento turinį.
  • susipažinus su sprendimu bus suformuota MPS, kurią turėsite pasirašyti.  Pagrindiniame Mano VMI lange atsiradus atliktinam veiksmui „Pasirašyti mokestinės paskolos sutartį“, reikia paspausti šią nuorodą ir paspausti mygtuką „Pasirašyti sutartį be el. parašo“.
  • atlikus aukščiau minėtus veiksmus MPS bus užregistruota ir pradės galioti MPS sutartyje nustatytos sąlygos.

Sudarytų MPS sąrašą galima rasti Mano VMI sistemoje (skiltyje Mokesčių mokėtojo kortelė > Kiti duomenys > Mokestinės paskolos sutartys).


Ar prašymo dėl įtraukimo į nukentėjusių nuo pandemijos įmonių sąrašą, pateikto iki š. m. rugpjūčio 31 d., nagrinėjimo metu taikomos mokestinės pagalbos priemonės - mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmų stabdymas, atleidimas nuo delspinigių? Ar reikia sumokėti suėjusio ar artėjančio mokėjimo termino mokestinę prievolę?

 

Kai pateikiamas standartizuotos formos prašymas dėl įtraukimo į nukentėjusių nuo Covid-19 pandemijos sąrašą, mokestinės nepriemokos, susidariusios nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., prašymo nagrinėjimo metu neišieškomos, tačiau delspinigiai skaičiuojami. Taip pat prašymo pateikimas neatleidžia nuo pareigos laiku sumokėti mokestinę prievolę.

Teigiamo sprendimo įtraukti į naują nukentėjusių nuo Covid-19 įmonių sąrašą atveju, delspinigiai būtų perskaičiuojami ir anuliuojami, tačiau neigiamo sprendimo atveju, delspinigiai už laiku nesumokėtą mokestinę prievolę būtų skaičiuojami už visą laikotarpį nuo prievolės atsiradimo dienos iki kol mokestis bus sumokėtas.

Standartizuotos formos prašymas įtraukti į nukentėjusių nuo Covid-19 sąrašą dėl mokestinių pagalbos priemonių taikymo (netaikomos palūkanos MPS sudarymo atveju, nevykdomas išieškojimas, taikomas atleidimas nuo delspinigių) – nagrinėjamas iki 20 darbo dienų.

Prašymą dėl įtraukimo į nukentėjusių nuo Covid-19 sąrašą buvo galima pateikti iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. tokie prašymai jau nepriimami.

 

 

KASOS APARATŲ NAUDOJIMAS

 

Ar kai šalyje yra paskelbta ekstremalioji situacija arba ekstremalioji situacija ir karantinas, norint įregistruoti kasos aparatą, pakeisti įregistruoto kasos aparato registravimo duomenis ar išregistruoti kasos aparatą reikia, kad kasos aparatus aptarnaujančios įmonės specialistas su kasos aparato techniniu pasu atvyktų į apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – AVMI)?

 

Kasos aparatus aptarnaujančios įmonės specialistui šiuo metu norint įregistruoti kasos aparatą, pakeisti įregistruoto kasos aparato registravimo duomenis ar išregistruoti kasos aparatą, atvykti į AVMI nereikia.

Nuo 2021 m. gegužės 26 d. kasos aparatai įregistruojami, išregistruojami ir įregistruotų kasos aparatų registravimo duomenys keičiami aptarnaujančios įmonės specialistui prisijungus prie Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI (toliau — Mano VMI), siūlomomis autentifikavimo priemonėmis patvirtinus savo tapatybę ir pateikus tinkamai užpildytus nustatytos formos „Prašymą įregistruoti / išregistruoti kasos aparatą / pakeisti įregistruoto kasos aparato registravimo duomenis“ bei kasos aparato techninio paso kopiją (ir kitus reikalingus dokumentus / reikalingą informaciją) per nustatytus terminus.

Informuojame, jog ši kasos aparatų įregistravimo, išregistravimo ir įregistruotų kasos aparatų duomenų keitimo elektroniniu būdu tvarka nuo minėtos datos taikoma nepriklausomai nuo to, ar yra šalyje paskelbta (-iems) ekstremalioji situacija ir / ar karantinas. Todėl įsigaliojus šiam pakeitimui prašymai įregistruoti / išregistruoti / pakeisti įregistruoto kasos aparato registravimo duomenis pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai ne per Mano VMI nėra nagrinėjami.


Kokias teises reikia turėti sertifikuotos kasos aparatų aptarnavimo įmonės specialistui Mano VMI, kad jis galėtų per Mano VMI pateikti „Prašymą įregistruoti / išregistruoti kasos aparatą / pakeisti įregistruoto kasos aparato registravimo duomenis“?

 

„Prašymą įregistruoti / išregistruoti kasos aparatą / pakeisti įregistruoto kasos aparato registravimo duomenis“ gali pateikti sertifikuotos kasos aparatų aptarnavimo įmonės įgaliotas atstovas Mano VMI, turintis jam suteiktą teisę „Leidimų, pažymų ir kitų dokumentų užsakymas“. Šią teisę suteikia įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo Mano VMI: Mano VMI atstovai -> Naujas atstovas -> Leidimų, pažymų ir kitų dokumentų užsakymas, pažymint teisę „Peržiūrėti ir teikti“.


Kur galima rasti standartizuotas prašymų įregistruoti kasos aparatą / išregistruoti kasos aparatą / pakeisti įregistruoto kasos aparato registravimo duomenis formas, teikiamas per Mano VMI?

 

Standartizuotas prašymo formas galima rasti Mano VMI: Paslaugos -> Užsakyti paslaugą -> Kitos paslaugos -> Kasos aparato registravimas, duomenų keitimas -> pasirenkama reikiama prašymo forma: įregistruoti kasos aparatą; išregistruoti kasos aparatą; pakeisti kasos aparato duomenis.


Ar reikia pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai apie laikiną kasos aparato nenaudojimą, jeigu kasos aparatas nenaudojamas dėl paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir / ar karantino?

 

Kai kasos aparatas laikinai nenaudojamas dėl paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir / ar karantino, pranešti apie jo nenaudojimą Valstybinei mokesčių inspekcijai nereikia.


Karantino laikotarpiu įmonės veikla (pvz., prekyba parduotuvėje) yra draudžiama, todėl įmonė vykdo elektroninę prekybą. Prekes pirkėjai atsiima prekių atsiėmimo punkte, esančiame įmonės patalpose, o atsiskaitymai vyksta ir grynais pinigais, ir kortelių skaitytuvu. Ar privalo įmonė atsiskaitymams grynais pinigais naudoti kasos aparatą?

 

Jeigu prekės parduodamos ir atsiskaitymai už jas priimami grynaisiais pinigais arba negrynaisiais pinigais, kai yra naudojamasi mokėjimo priemone įmonės patalpose esančiame prekių atsiėmimo punkte, tai taikomos bendros Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatos ir turi būti naudojamas kasos aparatas.


Ar privalo būti išspausdinta kasos aparatu periodinė X mėnesio ataskaita Z, kai įmonė, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai arba ekstremaliajai situacijai ir karantinui, kasos aparato nenaudojo ir veiklos nevykdė? Ar tai įmonė gali padaryti vėliau?

 

Jeigu įmonė kasos aparato nenaudojo ir veiklos nevykdė dėl šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos ar ekstremalios situacijos ir karantino, periodinė X mėnesio ataskaita Z gali būti atspausdinama atnaujinus veiklą, prieš pradedant gaunamų pajamų apskaitymui naudoti kasos aparatą.


Ar privaloma naudoti kasos aparatą ir išduoti kasos aparato kvitą, kai pirkėjas internetu užsakytą prekę, laikantis saugumo reikalavimų, atsiima ne parduotuvėje, o lauke ir atsiskaito grynaisiais pinigais arba negrynaisiais pinigais, kai yra naudojamasi mokėjimo priemone (banko kortele)?

 

Kai pirkėjas atvyksta atsiimti nuotoliniu būdu (pavyzdžiui, internetu, telefonu ir pan.) užsakytą prekę ir prekės atsiėmimas bei atsiskaitymas grynaisiais pinigais ir (arba) negrynaisiais pinigais, kai yra naudojamasi mokėjimo priemone, vyksta lauke prie parduotuvės, tai yra taikomos bendrosios Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo", nuostatos, pagal kurias turi būti naudojamas kasos aparatas. Todėl perduodamas prekę pardavėjas pirkėjui kartu turėtų įteikti ir atsiskaitymą patvirtinantį dokumentą — kasos aparato kvitą.


PELNO MOKESTIS IR GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESTIS

 

Ar pripažįstama, kad darbuotojas, dirbantis nuotoliniu būdu, gavo pajamas natūra, kai darbdavys suteikia jam visas reikiamas darbo priemones? Kaip tokių priemonių perdavimas traktuojamas pelno mokesčio apskaičiavimo prasme?

 

Tuo atveju, kai organizuodamas nuotolinį darbą, darbdavys suteikia (neperduodamas nuosavybėn) darbuotojui visas reikalingas darbo priemones (pvz., kompiuterį (su programine įranga), spausdintuvą, skenerį, telefoną ir kt. darbo priemones) ar patiria papildomas sąnaudas nuotolinei darbo vietai namuose įrengti, ar su to turto naudojimu tik darbo tikslais susijusioms išlaidoms apmokėti, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) taikymo aspektu nepripažįstama, kad darbuotojas gavo pajamas natūra (GPMĮ 9 str. 1 d. 3 punktas) ir jam pagal GPMĮ nuostatas mokestinių pasekmių nekyla.

Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) taikymo prasme, jeigu įmonė turtą naudoja savo veikloje pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti (įskaitant ir nuotolinio darbo organizavimo atvejais darbdavio suteiktą darbuotojui kompiuterį (su programine įranga), spausdintuvą, skenerį, telefoną ir kitas darbo priemones), tai apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, trumpalaikio turto įsigijimo išlaidos, ilgalaikio turto nusidėvėjimo bei kitos su turto eksploatavimu susijusios išlaidos yra priskiriamos leidžiamiems arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams.


Tarkime, darbuotojas, dirbantis nuotoliniu būdu, darbą atlieka naudodamas savo asmenines priemones ar turtą, o darbdavys už tai moka piniginę kompensaciją. Ar apmokestinama pajamų mokesčiu darbuotojo gauta kompensacija už darbo funkcijoms atlikti naudojamas darbuotojo asmenines priemones ar turtą? Ar minėta kompensacija priskiriama įmonės leidžiamiems atskaitymams?

 

Darbo kodekso 31 str. 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai darbo sutarties šalys susitaria, kad darbuotojas darbo metu naudos savo priemones ar turtą, išskyrus asmenines apsaugos priemones, kuriomis aprūpinti darbuotojus privalo darbdavys, gali būti susitarta dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą.

Darbuotojo pagal Darbo kodekso 31 straipsnio nuostatas gauta kompensacija už darbo metu naudojamas asmenines priemones ar turtą, pajamų mokesčiu neapmokestinama, vadovaujantis GPMĮ 17 str. 1 d. 5 punktu. Tokios kompensacijos mokėjimo tvarka turi būti darbdavio reglamentuota, pvz., kompensacijos dydžio apskaičiavimo tvarka nustatyta įmonės apskaitos politikoje arba darbuotojo asmeninio turto naudojimo sąlygos ar/ir tokios kompensacijos mokėjimas aptartas darbdavio patvirtintose kompensacijos mokėjimo taisyklėse. Kompensacijos sudedamąja dalimi gali būti turto nusidėvėjimas ar/ir eksploatacinės bei priežiūros (einamojo remonto) sąnaudos bei pan.

Pelno mokesčio apskaičiavimo prasme, kai darbuotojui mokama Darbo kodekso 31 straipsnyje numatyta kompensacija (kompensacija už darbuotojo darbo priemonių ar turto naudojimą), kuri pagal GPMĮ laikoma gyventojų pajamų mokesčio objektu, vadovaujantis PMĮ 17 straipsnio 1 dalimi priskiriama leidžiamiems atskaitymams.


Dažnai darbdavys aprūpina darbuotoją, dirbantį nuotoliniu būdu, darbo priemonėmis, tačiau, pvz., jų neįrengia, arba aprūpina ne visomis darbo priemonėmis ir darbuotojas pats įsigyja tai, ko trūksta darbo funkcijoms atlikti. Ar apmokestinama pajamų mokesčiu darbuotojo iš darbdavio gauta kompensacija už papildomas išlaidas, patirtas dirbant nuotoliniu būdu? Ar minėta kompensacija priskiriama įmonės leidžiamiems atskaitymams?

 

Darbo kodekso 52 str. 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu.

Pagal Darbo kodekso 52 str. 4 dalies nuostatas darbuotojui išmokėta kompensacija priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms, vadovaujantis GPMĮ 17 str. 1 d. 5 punktu, jeigu darbuotojo patirtos papildomos išlaidos, grindžiamos juridinę galią turinčiais dokumentais pagal įmonėje patvirtintą kompensacijos mokėjimo tvarką (taisykles).

Pelno mokesčio apskaičiavimo prasme, kai darbuotojui mokama Darbo kodekso 52 str. numatyta kompensacija (kompensacija už patirtas papildomos išlaidas, susijusias su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu), kuri pagal GPMĮ laikoma gyventojų pajamų mokesčio objektu, kompensacijos suma, vadovaujantis PMĮ 17 straipsnio 1 dalimi priskiriama leidžiamiems atskaitymams.


Dėl paskelbto karantino įmonė negali vykdyti veiklos. Ar už šį laikotarpį mokamas patalpų nuomos mokestis ir šių patalpų išlaikymo išlaidos (šildymo, apsaugos) yra priskirtinos leidžiamiems atskaitymams?

 

Remiantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio pirmosios dalies nuostatomis, leidžiamais atskaitymais laikomos visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Jeigu įmonė yra sudariusi ilgalaikę patalpų nuomos sutartį, kurios negali nutraukti be ekonominių pasekmių, tai patirtos būtinosios šių patalpų nuomos, šildymo, apsaugos išlaidos priskiriamos įmonės leidžiamiems atskaitymams.


Ar karantino dėl COVID-19 metu įmonės patirtos išlaidos darbuotojų atvykimui į darbą / iš darbo į namus, jų maitinimui darbo vietose priskiriamos leidžiamiems atskaitymams?

 

Tuo atveju, kai darbdavys, siekdamas užtikrinti efektyvų darbo organizavimą, veiklos tęstinumą ir sklandumą, karantino dėl COVID-19 metu savo darbuotojams apmoka tam tikras paslaugas, įsigyja tam tikras prekes, ar leidžia naudotis įmonės turtu, tokiu būdu apsaugodamas dirbančius darbuotojus, atliekančius įmonei svarbias užduotis, pajamų natūra nuostatos netaikomos, nes laikoma, kad tokias išlaidas įmonė patiria savo, o ne darbuotojo naudai.

Įmonės išlaidos, patirtos karantino dėl COVID-19 metu, darbuotojų, negalinčių vykdyti darbo funkcijų iš namų, vykimui į darbą/ parvykimui iš darbo, maitinimui gali būti priskirtos įmonės leidžiamiems atskaitymams kaip būtinosios darbo saugos ir darbuotojų apsaugos išlaidos.


Ar pelno mokesčio apskaičiavimo požiūriu yra pripažįstamos pajamomis įmonių gaunamos negrąžinamos subsidijos skirtos apyvartinėms lėšoms (likvidumo išsaugojimui)?

Vadovaujantis PMĮ 57 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pelno mokesčiui skaičiuoti vienetas gali naudoti buhalterinėje apskaitoje naudojamus visuotinai pripažintus pajamų, sąnaudų pripažinimo, atsargų įkainojimo metodus, jei PMĮ nenustato ko kita.

Įmonių gautos Apraše1 ir Apraše2 nustatytos subsidijos pagal bendras subsidijų (dotacijų) apskaitos nuostatas yra laikomos subsidijomis negautoms pajamoms kompensuoti.

Pelno mokesčio apskaičiavimo požiūriu šios įmonių gaunamos Apraše1 ir Apraše2 nustatytos lėšos taip pat laikomos subsidija negautoms pajamoms kompensuoti ir pagal PMĮ nuostatas yra priskiriamos apmokestinamoms pajamoms. Pagal PMĮ 17 straipsnio nuostatas, įmonės sąnaudos, patirtos vykdant įprastinę veiklą, yra priskiriamos leidžiamiems ir/arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams.

Atitinkamai, pelno nesiekiantiems vienetams šios gaunamos subsidijos yra laikomos finansavimo sumomis, kurios po to, kai apskaitoje pripažįstamos panaudotomis, pelno mokesčio apskaičiavimo požiūriu nėra priskiriamos pelno mokesčio bazei.


[1] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 474 „Dėl Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (Covid-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų priemonės „Subsidijos mikroįmonėms" paskirstymo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo" (toliau – Aprašas1) patvirtintos subsidijos skyrimo tikslas - padėti mikroįmonėms įveikti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes, skiriant subsidiją apyvartinėms lėšoms (likvidumo išsaugojimui).

[2] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. sausio mėn. 15 d. nutarimu Nr. 24 „Dėl priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir administravim tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas2) patvirtintos priemonės (subsidijos) skyrimo tikslas – padėti įmonei įveikti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes ir išsaugoti įmonės likvidumą.


Kaip yra pripažįstamos pelno mokesčio apskaičiavimo požiūriu prastovas paskelbusių ir darbo vietas išlaikiusių įmonių iš valstybės biudžeto gaunamos subsidijos?

Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas karantino ir ekstremalios padėties dėl koronaviruso metu darbdaviui paskelbus prastovą, jis turi galimybę gauti subsidiją. Subsidija skiriama kompensuoti dalį darbo užmokesčio, kuris buvo sumokėtas per prastovą. Įmonių gautos subsidijos už prastovas pelno mokesčio apskaičiavimo požiūriu yra laikomos subsidijomis patiriamoms išlaidoms kompensuoti ir joms yra taikomos bendros subsidijų (dotacijų) apskaitos nuostatos, t. y. ši gautų lėšų suma pajamoms nepriskiriama, o ja yra sumažinamos įmonės patiriamos sąnaudos, t. y. darbo užmokesčio sąnaudos.


 

 Ar ekstremalios situacijos dėl COVID-19 metu įmonės patirtos išlaidos darbuotojams atliktiems testams ir skiepams priskiriamos leidžiamiems atskaitymams?

 

Įmonės patirtos išlaidos, susijusios su darbuotojams atliekamais Covid-19 testais ir skiepais, priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, kaip būtinosios darbo saugos ir darbuotojų apsaugos išlaidos. Tokiu atveju laikytina, kad darbuotojas asmeninės naudos negavo, todėl GPM įstatymo nuostatos netaikomos.


Kaip mokesčių tikslais traktuojami ekstremalios situacijos dėl COVID-19 metu darbuotojų šeimos nariams atlikti testai ir skiepai?

 

Įmonės patirtos išlaidos, susijusios su darbuotojo šeimos nariui (sutuoktiniui, vaikams) atliekamais Covid-19 testais ir skiepais, priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, kaip sąnaudos, patirtos darbuotojo šeimos nario naudai. Tokia darbuotojo šeimos nario (sutuoktinio, vaikų) natūra gauta nauda, vadovaujantis GPM įstatymo 9 str. 7 dalimi, laikoma darbuotojo su darbo santykiais susijusiomis pajamomis.


Įmonė, siunčia darbuotoją į komandiruotę į šalį, kurioje atvykusiems asmenims būtina pateikti įrodymus, kad jų Covid-19 testas yra neigiamas. Ar šios įmonės patirtos testo atlikimo išlaidos priskiriamos įmonės leidžiamiems atskaitymams?

 

Pateiktu atveju įmonės patirtos išlaidos, susijusios su darbuotojams atliekamais Covid-19 testais, priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, kaip sąnaudos susijusios su užsienio komandiruote ir būtinos vieneto ekonominei veiklai vykdyti. Tokiu atveju, šios išlaidos nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas ir GPM įstatymo nuostatos netaikomos.


Įmonė, siekdama nustatyti, ar darbuotojas yra persirgęs Covid-19, atlieka serologinius imunoglobulinų G(IgG) ir M(IgM) Covid-19 ligos tyrimus, kurie parodo ar darbuotojas turi Covid-19 antikūnų. Ar šios patirtos išlaidos priskiriamos įmonės leidžiamiems atskaitymams ir ar būtų laikomos darbuotojo pajamomis natūra?

 

Tokios įmonės patirtos išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams pagal PMĮ 17 str. nuostatas ir yra laikytinos patirtomis išlaidomis, užtikrinančiomis įmonės darbuotojų saugumą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos laikotarpiu. Tokiu atveju laikytina, kad darbuotojas asmeninės naudos negavo, todėl GPM įstatymo nuostatos netaikomos.


Įmonė įdarbina užsienio valstybės piliečius, kurie atvykę į Lietuvą privalo atlikti Covid-19 testą vadovaujantis 2020 m. liepos 17 d. Nr. V-1680 sprendimu dėl užsieniečių, atvykusių iš trečiųjų šalių, izoliavimo ir tyrimų dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos atlikimo). Įmonė už testą apmoka iš savo lėšų. Ar šios įmonės patirtos išlaidos galėtų būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams ir, ar nebūtų laikomos darbuotojų pajamomis natūra, t. y. GPM objektu?

 

Įmonės patirtos išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams kaip būtinosios darbo saugos ir darbuotojų apsaugos išlaidos. Tokiu atveju, šios išlaidos nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas ir GPM įstatymo nuostatos netaikomos.


Ar gali įmonė patirtas išlaidas, susijusias su dalyvavimu renginiuose (parodos, mokymai, konferencijos ir kt.), komandiruotėmis, priskirti leidžiamiems atskaitymams, jeigu šie renginiai ir komandiruotės atšaukiami dėl paskelbtos valstybės lygio ekstremalios situacijos dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės?

 

Leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos vieneto sąnaudos, patirtos įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones. Todėl visos įmonės išlaidos (patirtos ir negrąžintos) apsaugant darbuotojus nuo užsikrėtimo rizikos laikotarpiu, kai valstybėje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, gali būti priskirtos įmonės leidžiamiems atskaitymams kaip būtinosios darbo saugos ir darbuotojų apsaugos išlaidos.


Ar taikomos pajamų natūra nuostatos, kai darbdavys nacionalinio karantino metu imasi papildomų apsaugos priemonių reikalingų darbuotojų apsaugojimui nuo COVID-19 grėsmės?

 

Tuo atveju, kai darbdavys nacionalinio karantino metu, siekdamas užtikrinti efektyvų darbo organizavimą, veiklos tęstinumą ir sklandumą dėl COVID-19 grėsmės, savo darbuotojams apmoka tam tikras paslaugas, įsigyja tam tikras prekes, ar leidžia naudotis įmonės turtu, tokiu būdu apsaugodamas dirbančius darbuotojus, atliekančius įmonei svarbias užduotis, pajamų natūra nuostatos netaikomos, nes laikoma, kad tokias išlaidas įmonė patiria savo, o ne darbuotojo naudai. Tokios įmonės patirtos išlaidos gali būti priskirtos įmonės leidžiamiems atskaitymams kaip būtinosios darbo saugos ir darbuotojų apsaugos išlaidos. Įmonė vidaus tvarkoje turi nusimatyti, kokios paslaugos/prekės ir kokias funkcijas atliekantiems darbuotojams (konkretiems/visiems darbuotojams) bus apmokamos. Pavyzdžiui, jei įmonė numatys, kad darbuotojams, kurių darbo funkcijos yra svarbios įmonės veiklos tęstinumui, sklandumui, įprastai į darbą iš namų/ iš darbo į namus vykstantiems viešuoju transportu (kai darbo funkcijų atlikimui automobiliai nereikalingi ir nebuvo suteikti) ir negalintiems vykdyti darbo funkcijų iš namų, nacionalinio karantino metu vykimui į darbą/ parvykimui iš darbo bus apmokamos taksi/pavėžėjimo paslaugos arba suteikta galimybė vykti įmonės turimais automobiliais, tokios įmonės patirtos išlaidos galės būti priskirtos įmonės leidžiamiems atskaitymams kaip būtinosios darbo saugos ir darbuotojų apsaugos išlaidos, ir nelaikomos darbuotojų pajamomis.


Įmonė, siekdama apsaugoti savo darbuotojus, papildomai įsigyja ne tik dezinfekavimo priemones, bet ir priima sprendimą įsigyti dezinfekavimo paslaugą (dezinfekuoti) laikotarpiu, kai valstybėje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Ar visos patirtos išlaidos bus priskiriamos įmonės leidžiamiems atskaitymams?

 

Įmonių leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos įmonių sąnaudos, patirtos įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones. Todėl visos įmonės išlaidos skirtos dezinfekavimo priemonių bei dezinfekavimo paslaugos įsigijimui yra laikomos patirtos apsaugant darbuotojus nuo užsikrėtimo rizikos laikotarpiu, kai valstybėje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės ir gali būti priskirtos įmonės leidžiamiems atskaitymams kaip būtinosios darbo saugos ir darbuotojų apsaugos išlaidos.


Įmonė atšaukė darbuotojų komandiruotes ir numatomus renginius dar iki karantino paskelbimo Lietuvoje, bet jau dėl susiklosčiusios Covid-19 situacijos pasaulyje. Ar įmonės dėl darbuotojų saugos patirtos išlaidos, susijusios su atšaukta komandiruote ar kitu renginiu, priskiriamos leidžiamiems atskaitymams?

 

Įmonės patirtos ir jai negražintos bilietų įsigijimo bei gyvenamojo ploto nuomos išlaidos, susijusios su neįvykusiomis komandiruotėmis, ar kitais renginiais, atšauktais siekiant apsaugoti darbuotojus nuo užsikrėtimo rizikos laikotarpiu, kai valstybėje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną gali būti priskiriamos leidžiamiems atsakaitymams.


Paskelbus šalyje karantiną, įmonė, prekiaujanti gėlėmis, parduotuvėje prekybos nebevykdo ir šiuo metu gėles parduoda bei pristato klientams tik pagal jų pateiktus užsakymus internetu. Įmonės apyvarta sumažėjo, dalis įsigytų gėlių nuvyto. Ar gali įmonė nuvytusių gėlių įsigijimo kainą priskirti leidžiamiems atskaitymams? Kokios mokestinės pasekmės būtų, jei įmonė karantino laikotarpiu veiklos nuspręstų nebevykdyti ir nuvytusių gėlių įsigijimo kainą nurašytų?

 

Natūralios netekties nuostoliais laikomi nuostoliai, susidarę dėl prekių (gatavos produkcijos, žaliavų) specifinių savybių (drėgmės išgaravimo, biologinių procesų – kvėpavimo, mikroorganizmų veiklos ir pan.), t. y. dėl jų nudžiūvimo, nugaravimo, išdulkėjimo arba nubyrėjimo, sudužimo, išsilaistymo saugant, fasuojant, perpilant, vežant, kraunant, parduodant (ir dėl pirkėjų užmaršumo). Jeigu įmonė veiklos nesustabdė ir vykdo toliau (prekiauja gėlėmis internetu), tai saugant gėles patirti nuostoliai būtų priskiriami natūraliai netekčiai. Natūralios netekties nuostoliams galima priskirti ne daugiau kaip 1 proc. įmonės metinių pajamų. Tuo atveju, kai įmonė, kuri dėl ribojimų šalyje laikinai veiklos nevykdo, nurašo neparduotų nuvytusių gėlių (nebetinkamų pardavimui) įsigijimo kainą, tai jos patirti nuostoliai nelaikomi natūralia netektimi, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 23 straipsnyje, o jų įsigijimo kaina priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.


Įmonės darbuotojai grįžo iš komandiruotės ir saviizoliacijos laikotarpiu įmonė savo lėšomis juos apgyvendina. Ar apgyvendinimo išlaidos bus leidžiami atskaitymai?

 

Kai darbuotojams, grįžusiems iš užsienio komandiruotės, izoliacija pagal teisės aktus yra privaloma, tai įmonės patirtos išlaidos apgyvendinant darbuotojus, gali būti priskirtos įmonės leidžiamiems atskaitymams kaip būtinosios darbo saugos ir darbuotojų apsaugos išlaidos, jeigu jos pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais.


Įmonės, vertindamos pandeminę situaciją ir su Covid – 19 susijusias rizikas bei siekdamos užtikrinti veiklos tęstinumą kritiniu laikotarpiu (jeigu užsikrėstų dalis darbuotojų), imasi papildomų priemonių - izoliavimosi patalpų įrengimas ir visaverčių gyvenimo sąlygų sukūrimas darbuotojams, kurie sutinka izoliuotis įmonėje, siekiant užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, įskaitant ir darbuotojų maitinimą. Ar šios įmonės patirtos sąnaudos, skirtos kovai su COVID-19, galėtų būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams ir, ar nebūtų laikomos darbuotojų pajamomis natūra, t. y. GPM objektu?

 

Leidžiamų atskaitymų pripažinimas reglamentuotas PMĮ 17 straipsnio 1 dalyje, kurioje yra įteisinta, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Tuo atveju, kai vieneto darbuotojai yra izoliuojami dėl nepalankios epideminės COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situacijos/ paskelbto karantino (kurio metu vieneto veiklai yra nustatytas specialus veiklos režimas ar apribojimai) metu, tai izoliuotų darbuotojų apgyvendinimas ir maitinimas yra objektyviai sąlygota būtinybė. Todėl tokių darbuotojų izoliavimosi patalpų įrengimo, apgyvendinimo bei maitinimo išlaidos jų izoliacijos, kuri būtina vieneto veiklos tęstinumui užtikrinti, laikotarpiu, yra būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, todėl gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. Atitinkamai, tokiu atveju vieneto patirtos išlaidos nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas ir GPM įstatymo nuostatos netaikomos.


PARAMA

 

Paskelbus ekstremalią situaciją, gyventojai ir verslo atstovai teikia paramą įvairioms gydymo įstaigoms piniginėmis lėšomis, įvairiomis materialinėmis vertybėmis bei paslaugomis. Kaip tokia parama traktuojama mokesčių tikslais?

Kai paramą teikia verslo atstovas (juridinis asmuo): Jei juridinis asmuo, vykdantis veiklą, neatlygintiną paramą suteikia gydymo įstaigoms: Labdaros ir paramos įstatymo (LPĮ) nustatytiems paramos gavėjams, juridiniams asmenims, neturintiems paramos gavėjo statuso ekstremalios situacijos metu, laikoma, kad parama suteikta LPĮ nustatyta tvarka ir paramos teikėjams būtų taikomos Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 28 straipsnyje nustatytos lengvatos. Jeigu paramos gavėjai, turintys teisę gauti paramos gavėjo statusą, jo neturi, tai turi kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl šio statuso suteikimo (LPĮ 13 str.). Jei teikiama parama, kurios suma didesnė nei 14 500 Eur, sutartis turi būti notarinės formos. Visgi, atsižvelgiant į esamą situaciją, paramos teikėjų suteiktos ir paramos gavėjų gautos didesnės nei 14 500 Eur lėšos, kurios kaip parama skiriamos medicinos įstaigoms ar kt. viešiems poreikiams dėl COVID-19, o jas teikiant dėl notarų darbo apribojimo nebuvo galimybės sudaryti notarinę sutarties formą , tad jos įformintos kitais dokumentais - pagal turinį gali būti pripažįstamos parama mokesčių tikslais (pvz., paramos teikėjai, t. y. juridiniai asmenys, suteikę labdaros ir paramos fondui paramą, gali pasinaudoti PMĮ nustatyta lengvata). Tuo atveju, jeigu pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojais registruotos bendrovės ar kiti juridiniai asmenys paramą suteikia ne pinigais, o prekėmis (materialinėmis vertybėmis), kurių pirkimo PVM paramą teikiantys asmenys buvo įtraukę į PVM atskaitą, tai tokiems paramos teikėjams neatsiranda prievolės apskaičiuoti suvartojimą privatiems poreikiams už tokias paramai perduotas prekes, neatsižvelgiant į paramai perduotų prekių vertę, jeigu tokios prekės yra skirtos pagalbai dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos suvaldymo ir pasekmių likvidavimo teikti.

Kai paramą teikia gyventojas (fizinis asmuo): Kai paramą ligoninėms, mobiliesiems patikros punktams, labdaros ir paramos fondams ir kitiems LPĮ nustatytiems paramos gavėjams teikia veiklos nevykdantis asmuo, jam neatsiranda jokių mokestinių prievolių, taip pat nenumatytos išskirtinės mokesčių lengvatos.

Kai parama perduodama tiesiogiai gydymo įstaigoje dirbančiam asmeniui, tiesiogiai dalyvaujančiam likviduojant ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius, t y. paramą (maisto, apsaugos priemonėmis ir kitomis prekėmis ar paslaugomis) medikai, kitas personalas, dirbantis gydymo įstaigoje (ligoninėje, punkte ir pan.) iš paramos teikėjų (fizinių ar juridinių asmenų) gauna tiesiogiai arba, kai parama piniginėmis lėšomis suteikiama fiziniams asmenims per juridinius vienetus (gydymo įstaigas ir pan.), kurie gautas iš paramos teikėjų pinigines lėšas paskirsto ir išmoka fiziniams asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems likviduojant ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius, tai pagal LPĮ nuostatas laikoma, kad fiziniai asmenys yra paramos gavėjai, o ne juridinis asmuo, kuriame jie dirba. Mokestinių prievolių dėl tokios gautos paramos fiziniams asmenims neatsiranda.


Įmonė paskelbė akciją ir renka lėšas, kurias perduos ligoninei kaip paramą. Paskelbus šią akciją, įmonė įteiks prizą daugiausiai paaukojusiam asmeniui. Kaip mokestine prasme traktuoti įmonės surinktus pinigus ir jų perdavimą ligoninei? Kaip traktuoti šį prizą?

 

Kai įmonė tarpininkauja surinkdama paramos, skirtos tretiesiems asmenims, lėšas ir perduodama jas paramos gavėjams, tai į įmonės sąskaitą pervesta tretiesiems asmenims skirta pinigų suma nelaikoma įmonės pajamomis tik tuo atveju, jeigu ši įmonė turi ir, mokesčių administratoriui paprašius, gali pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad lėšos yra surinktos trečiųjų asmenų vardu. Toks trečiųjų asmenų surinktų paramos lėšų perdavimas nelaikomas įmonės suteikta parama ir lėšas perduodanti įmonė negali taikyti lengvatos, nustatytos PMĮ 28 straipsnyje. Neturint patvirtinančių dokumentų, visa pervesta suma būtų pripažįstama įmonės pajamomis ir apmokestinama pelno mokesčiu PMĮ nustatyta tvarka. Neleidžiamiems atskaitymams priskiriamos dovanos (išskyrus dovanas darbuotojams), todėl įteikto prizo vertė leidžiamiems atskaitymams nepriskiriama.


Sveikatos priežiūros įstaiga - pelno siekiantis juridinis asmuo, UAB, gauna paramą pinigais, kurią panaudoja apsaugos priemonėms medikams (savo darbuotojams) įsigyti. Kaip bus traktuojami gauti pinigai pelno mokesčio požiūriu?

 

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme nustatyta, kad pajamos yra iš Lietuvos šaltinių ir iš ne Lietuvos šaltinių (t. y. iš užsienio valstybėse esančių šaltinių) uždirbtos ir (arba) gautos pajamos. Pelno nesiekiančių vienetų, paramos gavėjų, nurodytų LPĮ 7 straipsnio 1 dalyje, gauta parama nelaikoma pajamomis. Pelno siekiantys vienetai, įskaitant UAB, nėra paramos gavėjai pagal LPĮ, todėl jų pinigais gauta parama pelno mokesčio požiūriu priskiriama apmokestinamoms pajamoms. UAB išlaidos, patirtos įsigyjant darbuotojams (medikams) skirtas apsaugos priemones, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, priskiriamos leidžiamiems atskaitymams kaip sąnaudos, patirtos įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones.


PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESTIS

Įmonė, PVM mokėtoja, karantino metu darbuotojams įrengia darbo vietas namuose: nuperka darbo stalą, kėdę, kompiuterį. Pirkimo PVM sąskaita faktūra išrašoma įmonės vardu. Ar įmonei atsiranda prievolė apskaičiuoti pardavimo PVM dėl suvartojimo privatiems poreikiams, jei darbuotojas naudosis darbo stalu, kėde, kompiuteriu ir po darbo valandų?

Jei įmonė vykdo vien tik PVM apmokestinamą veiklą, tai darbuotojo normalių darbo sąlygų užtikrinimui įsigyto darbo stalo, kėdės, kompiuterio pirkimo PVM atskaita galima neatsižvelgiant į tai, kur šie darbui reikalingi daiktai bus (ofise ar namuose) ir kada jais darbuotojas naudosis. Prievolė apskaičiuoti pardavimo PVM dėl suvartojimo privatiems poreikiams atsiras tuomet, jei pasibaigus karantinui, darbuotojas privalės grįžti į darbą, o minėti daiktai liks jo namuose ir bus naudojami asmeniniais tikslais.


Kuriais atvejais importuojamos prekės, skirtos kovoti su COVID-19 protrūkio padariniais, neapmokestinamos importo muitais ir PVM?

 

Importo muitais ir PVM neapmokestintas prekes gali importuoti:

1) valstybinės organizacijos – tai valstybės įstaigos, viešosios įstaigos ar kiti nepelno siekiantys viešieji juridiniai asmenys;

2) paramos gavėjo statusą turinčios organizacijos. Paramos gavėjo statusas suteikiamas Labdaros ir paramos įstatyme nurodytiems paramos gavėjams, turintiems minėto įstatymo ir Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka suteiktą paramos gavėjo statusą;

3) pagalbos tarnybos, kai prekės importuojamos tokių tarnybų poreikiams patenkinti teikiant pagalbą nuo COVID-19 protrūkio nukentėjusiems, galintiems nukentėti arba su COVID-19 protrūkiu kovojantiems asmenims. Pagalbos tarnybų importuojamoms prekėms gali būti taikomas atleidimas nuo importo muitų ir PVM, jeigu jos yra valstybinės arba paramos gavėjo statusą turinčios organizacijos;

4) dėl pirmiau nurodytų asmenų interesų veikiantys asmenys (tiekėjai, pirkimų organizatoriai, prekes dovanojantys subjektai ir pan.).Kai dėl pirmiau nurodytų asmenų interesų veikiantys asmenys (tiekėjai, pirkimų organizatoriai, prekes dovanojantys subjektai ir pan.)perduoda prekes šiems 1-3 punktuose nurodytiems asmenims, toks importuotų prekių (kurios buvo neapmokestintos importo muitais ir PVM) perdavimas (įskaitant atvejus, kai perdavimas atliekamas dėl prekių pardavimo) nelaikomas PVM objektu Lietuvoje - šiuo atveju laikoma, kad prekių disponavimo teisė buvo perduota ne šalies teritorijoje.

Pažymėtina, kad jeigu 1-3 punktuose nurodyti asmenys importuotas prekes, kurios buvo neapmokestintos importo muitais ir PVM, parduoda už atlygį tretiesiems asmenims (įskaitant turintiems paramos gavėjo statusą) ar 4 punkte nurodyti asmenys parduoda prekes ne toms organizacijoms, kurių interesais jos buvo įsigytos, toks prekių pardavimas – PVM objektas Lietuvoje.

Šios nuostatos patvirtintos Europos Komisijos sprendimu (ES) 2021/660 ir galioja iki 2021 m. gruodžio 31 d.


Ar atsiranda prievolė patalpų nuomotojui pripažinti PVM privatiems poreikiams tenkinti, kuris suteikia 100 proc. nuolaidą nuomos mokesčiui bei su patalpų nuoma susijusiems kaštams patalpų nuomininkui, neįtrauktam į VMI sąrašą dėl COVID-19 ekstremalios situacijos paskelbimo, tačiau patiriančiam netiesioginius suvaržymus (pvz., nėra užsakovų)?

 

Tuo laikotarpiu, kai dėl karantino paskelbimo dalis veiklų buvo sustabdyta, o patalpų nuomotojas nuomininkams, patiriantiems netiesioginius suvaržymus (pvz., nėra užsakovų) ir turintiems objektyvius įrodymus, kad veiklos vykdyti iš esmės negali, taikė 100 proc. nuolaidą patalpų nuomai, tai nuomotojui nėra prievolės skaičiuoti PVM suvartojimo privatiems poreikiams.


Koks PVM tarifas taikomas medicininėms kaukėms, respiratoriams ir pirštinėms?

 

Kai šias prekes įsigyja įmonė, savo reikmėms arba su tikslu perparduoti, taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas. Kai šias prekes, importuojant ne iš Europos Sąjungos šalies, įsigyja įmonė, savo reikmėms arba su tikslu perparduoti, turėtų būti priskaičiuotas standartinis 21 proc. importo PVM. Kai šias prekes su 0 proc. PVM tarifu iš Europos Sąjungos PVM mokėtojo, įsigyja PVM mokėtojas, savo reikmėms arba su tikslu perparduoti, nuo prekių apmokestinamosios vertės turi būti apskaičiuojamas 21 proc. PVM tarifas. Kai šias prekes įsigyja gyventojai, taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas.


Kada medicininėms kaukėms, respiratoriams ir pirštinėms gali būti taikomas lengvatinis 5 proc. PVM tarifas?

Lengvatinis 5 proc. PVM tarifas taikomas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos LR sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka (pagal LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 str. 4 d.). Lengvatinis 5 proc. PVM tarifas taikomas sveikatos priežiūros įstaigai tiekiamoms medicinos pagalbos priemonėms tik tokiu atveju, jei sveikatos priežiūros įstaiga, kuriai tiekiamos medicinos pagalbos priemonės, atitinka šias sąlygas: 1. su teritorine ligonių kasa (toliau – TLK) yra sudariusi sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartį, sveikatos priežiūros paslaugoms apmokamoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) lėšų, teikti; 2. tiekėjui pateikia laisvos formos patvirtinimą, kad įsigyjamos medicinos pagalbos priemonės bus skirtos sveikatos priežiūros paslaugoms, dėl kurių teikimo (bei išlaidų kompensavimo) su TLK yra sudaryta sutartis, t. y., kad medicinos pagalbos priemonės bus skirtos sveikatos priežiūros paslaugoms, kurios yra apmokamos iš PSDF lėšų, teikti.

 


Kur reikėtų kreiptis kilus klausimams dėl prekių priskyrimo medicinos pagalbos priemonėms?

 

Ar prekės priskiriamos medicinos pagalbos priemonėms aiškina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.


Ar laikoma prekių suvartojimu PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5 straipsnio prasme), kai atiduodamos medicininės kaukės ir pirštinės neatlygintinai, kaip parama medicinos įstaigoms dėl COVID-19, jei buvo pasinaudota šių prekių PVM atskaita?

 

Prekių tiekimas nelaikomas prekių suvartojimu PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti, kai perduodamos prekės yra skirtos pagalbai dėl Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo nustatyta tvarka visoje šalyje paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar dėl Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo nustatyta tvarka visoje šalyje įvestos nepaprastosios padėties suvaldymo ir pasekmių likvidavimo teikti.


Ar laikoma paslaugų suvartojimu PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 8 straipsnio prasme), kai keleivių vežimo paslaugas teikianti įmonė neatlygintinai medicinos darbuotojus, dėl COVID-19 ir šalyje paskelbto karantino, vežioja į darbą ir namo?

 

Toks paslaugų tiekimas nelaikomas suvartojimu PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti.


Ar PVM mokėtojui (juridiniam, fiziniam asmeniui) dėl šalyje paskelbto karantino laikinai nevykdančiam PVM apmokestinamos veiklos yra galima patalpų nuomos bei komunalinių paslaugų PVM atskaita?

 

Laikinai nevykdant veiklos dėl šalyje paskelbto karantino, patirtų patalpų nuomos ir privalomųjų komunalinių išlaidų (kaip šildymas, skaitiklių mokesčiai, atliekų rinkliava ir pan.) PVM atskaita yra galima.


Ar viešbučiui, PVM mokėtojui, dėl paskelbto karantino laikinai nevykdančiam apgyvendinimo paslaugų veiklos yra galima patalpų nuomos ir komunalinių paslaugų PVM atskaita?

 

Laikinai nevykdant veiklos, dėl šalyje paskelbto karantino, patirtų patalpų nuomos ir privalomųjų komunalinių išlaidų (kaip šildymas, skaitiklių mokesčiai, atliekų rinkliava ir pan.) PVM atskaita yra galima.


Kokioms prekėms, skirtoms kovai su COVID-19 liga, taikomas 0 proc. PVM tarifas?

 

0 proc. PVM tarifas taikomas vakcinoms nuo COVID-19 ligos ir tiekiamoms in vitro COVID-19 ligos diagnostikos medicinos priemonėms (prietaisams). 0 proc. PVM tarifo taikymas yra numatytas iki 2022 m. gruodžio 31 d. Plačiau dėl 0 proc. PVM tarifo taikymo žr. DUK Dėl PVM įstatymo 19 straipsnio pakeitimo nuo 2021 m. sausio 1 d.


Koks PVM tarifas taikomas reagentams, skirtiems COVID-19 nustatymui?

 

Vadovaujantis In vitro diagnostikos medicinos priemonių (prietaisų) saugos techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 679, 8.1 papunkčiu reagentai yra priskiriami medicinos pagalbos priemonėms. Vadinasi, jei tam tikri reagentai yra gamintojo specifiškai numatyti COVID-19 ligai diagnozuoti, tai tokiems reagentams taikomas 0 proc. PVM tarifas (iki 2022 m. gruodžio 31 d.).

Jeigu reagentai nėra specifiškai naudojami COVID-19 ligos diagnostikai, tai tokiems reagentams 0 proc. PVM tarifas netaikomas. Tokiu atveju reagentams galėtų būti taikomas lengvatinis 5 proc. PVM tarifas, su sąlyga, kad sveikatos priežiūros įstaiga, kuriai tiekiamos medicinos pagalbos priemonės, atitinka šias sąlygas:

1. su teritorine ligonių kasa (toliau – TLK) yra sudariusi sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartį, sveikatos priežiūros paslaugoms apmokamoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, teikti;

2. tiekėjui pateikia laisvos formos patvirtinimą, kad įsigyjamos medicinos pagalbos priemonės bus skirtos sveikatos priežiūros paslaugoms, dėl kurių teikimo (bei išlaidų kompensavimo) su TLK yra sudaryta sutartis.


Ar PVM mokėtojas gali pasinaudoti pirkimo PVM atskaita, kai karantino metu dirbantiems darbuotojams užsako maistą į darbo vietą?

 

Neatlygintinai darbuotojams teikiamos maitinimo paslaugos nėra susijusios su bendrovės vykdoma ekonomine PVM apmokestinama veikla, todėl tokių išlaidų pirkimo PVM negali būti atskaitomas.


Koks PVM tarifas taikomas viešbučių, svečių namų, motelių, kempingų, kaimo turizmo sodybų teikiamoms apgyvendinimo ir maitinimo paslaugoms, kai yra priimami gyventojai karantino laikotarpiui saviizoliacijai?

 

Teikiamos apgyvendinimo paslaugos (nakvynė su pusryčiais ar tik nakvynė, užtikrinant higienos poreikius) atitinkančioms Turizmo įstatyme kolektyvinio apgyvendinimo paslaugų teikimui nustatytus reikalavimus (pvz., užsakymai priimami ir registruojami, teikiama informacija apie apgyvendinimą ir pan.), apmokestinamos taikant lengvatinį 9 proc. PVM tarifą. Papildomos paslaugos (pietūs ir vakarienė) apmokestinamos taikant standartinį 21 proc. PVM tarifą.


Ar atsiranda prievolė apmokestinti PVM gautą avansą, jeigu renginiai, kurie turėjo įvykti karantino laikotarpiu, bus atidėti dėl COVID-19 epidemijos ir nuo avanso gavimo iki faktinės renginio datos bus praėję daugiau nei 12 mėnesių?

 

Siekiant sumažinti naštą dėl šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos neatsiranda prievolės apmokestinti gauto avanso PVM, kadangi šie renginiai bus laikomi įvykusiais per 12 mėnesių. Ši nuostata galioja tik tiems renginiams, kurie turėjo vykti karantino laikotarpiu.


Ar atsiranda prievolė patalpų nuomotojui pripažinti PVM privatiems poreikiams tenkinti, kuris suteikia 100 proc. nuolaidą nuomos mokesčiui bei su patalpų nuoma susijusiems kaštams patalpų nuomininkui, įtrauktam į VMI sąrašą dėl COVID-19 ekstremalios situacijos paskelbimo, kai nuomininkas patalpomis nesinaudoja dėl uždraustos vykdyti veiklos?

 

Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatyme nustatytais protingumo ir teisingumo kriterijais, tuo laikotarpiu, kai dėl karantino paskelbimo dalis veiklų buvo sustabdyta (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvoje paskelbimo"), o patalpų nuomotojas, įtrauktiems į VMI sąrašą Mokesčių mokėtojų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, patalpomis laikinai nesinaudojantiems nuomininkams patalpų nuomai taikė 100 proc. nuolaidą, tai nuomotojui nėra prievolės skaičiuoti PVM suvartojimo privatiems poreikiams.


Ar atsiranda prievolė patalpų nuomotojui pripažinti PVM privatiems poreikiams tenkinti, jeigu nuomos mokesčiui bei su patalpų nuoma susijusiems kaštams patalpų nuomininkui suteikia 100 proc. nuolaidą, kuri yra taikoma po ekstremalios situacijos pabaigos paskelbimo?

 

Jeigu patalpų įsigijimo bei su patalpų nuoma susijusių kaštų pirkimo PVM nuomotojas buvo įtraukęs į PVM atskaitą, tai suteikus 100 proc. nuolaidą, kuri taikoma po ekstremalios situacijos pabaigos paskelbimo, nuomotojui atsiranda prievolė skaičiuoti suvartojimo privatiems poreikiams PVM (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 8 straipsnio nuostatos).


Įmonės, vertindamos pandeminę situaciją ir su COVID–19 susijusias rizikas bei siekdamos užtikrinti veiklos tęstinumą kritiniu laikotarpiu (jeigu užsikrėstų dalis darbuotojų), imasi papildomų priemonių - izoliavimosi patalpų įrengimas darbuotojams, kurie sutinka izoliuotis įmonėje, siekiant užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą. Ar įmonė galėtų pasinaudoti šių prekių ir (ar) paslaugų PVM atskaita?

 

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies nuostatas, PVM mokėtojas, įsigytų prekių ir/ar paslaugų pirkimo (importo) PVM sumas gali traukti į PVM atskaitą tuo atveju, jeigu įsigytos prekės ir/ar paslaugos yra skirtos PVM apmokestinamai veiklai (PVM apmokestinamų prekių tiekimui ir/ar paslaugų teikimui).
Tuo atveju, kai įmonės darbuotojai yra izoliuojami dėl nepalankios epideminės COVID-19 situacijos paskelbto karantino metu, siekiant sumažinti rizikas bei užtikrinti veiklos tęstinumą, tai izoliuotų darbuotojų apgyvendinimas yra objektyviai sąlygota būtinybė. Todėl, jeigu įmonė vykdo PVM apmokestinamą veiklą, tai darbuotojų izoliavimosi patalpų įrengimo prekių ir (ar) paslaugų pirkimo PVM atskaita yra galima.


Ar įmonė gali pasinaudoti prekių/paslaugų pirkimo PVM atskaita, kai už šias prekes/paslaugas yra apmokama iš subsidijos mikroįmonėms lėšų?

 

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalies nuostatas, PVM mokėtojas, įsigytų prekių ir/ar paslaugų pirkimo (importo) PVM sumas gali traukti į PVM atskaitą tuo atveju, jeigu įsigytos prekės ir/ar paslaugos yra skirtos PVM apmokestinamai veiklai (PVM apmokestinamų prekių tiekimui ir/ar paslaugų teikimui).

Jeigu įmonė vykdo PVM apmokestinamą veiklą, tai neatsižvelgiant į tai, kad už prekes/paslaugas yra apmokama iš subsidijos mikroįmonėms lėšų, pirkimo PVM atskaita yra galima.


Ar įmonėms, vykdant mišrią veiklą, skaičiuojant atskaitos procentą prie pajamų iš bet kokios veiklos bus įtraukiamos subsidijos mikroįmonėms, darbdaviams už prastovas, daliniam nuomos mokesčio kompensavimui?

 

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 60 straipsnio nuostatas, mišrią veiklą vykdantys bei gaunantys subsidijas ar dotacijas PVM mokėtojai, taikydami „pajamų" kriterijų ir apskaičiuodami pirkimo (importo) PVM atskaitos procentą prie gautų pajamų iš bet kokios veiklos turi pridėti gautų bei panaudotų subsidijų ar dotacijų sumą.

Subsidijų ar dotacijų sumų pridėjimo prie PVM mokėtojo pajamų mišrios veiklos atveju tvarka ir atvejai patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1K-107 „Dėl subsidijų ar dotacijų sumos pridėjimo prie PVM mokėtojo pajamų mišrios veiklos atveju taisyklių ir atvejų patvirtinimo" (toliau - Taisyklės). Šiose taisyklėse subsidijos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 21-ajame verslo apskaitos standarte „Dotacijos ir subsidijos".

Vadovaujantis Taisyklėmis, apskaičiuojant pirkimo ir (arba) importo PVM dalį (procentais), kuri gali būti PVM mokėtojo atskaityta, prie PVM mokėtojo pajamų (išskyrus patį PVM) iš bet kokios veiklos taip pat pridedamos panaudodos subsidijos mikroįmonėms, darbdaviams už prastovas, daliniam nuomos mokesčio kompensavimui ir kitos, išskyrus atvejus, kai:

  • subsidijos, yra tiesiogiai susijusios su veikla, nurodyta PVMĮ 58 str. 1 dalyje;
  • subsidijos yra susijusios ne tik su PVMĮ 58 str. 1 dalyje nurodyta veikla ir PVM mokėtojo pajamos (neįskaitant subsidijų) iš veiklos, nurodytos PVMĮ 58 str. 1 dalyje, sudaro ne mažiau kaip 95 procentus visų PVM mokėtojo kalendoriniais metais, už kuriuos tikslinama ilgalaikio turto PVM atskaita, pajamų (neįskaitant subsidijų).

 


Lietuvos įmonė, kuri nėra PVM mokėtoja, kreipėsi dėl valstybės pagalbos nekilnojamojo turto nuomininkams ir gavo 50 proc. buvusio nuomos mokesčio kompensaciją. Ar ši suma įskaičiuojama į 45 000 Eur sumą, sprendžiant klausimą dėl registravimosi PVM mokėtoja?

 

Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVMĮ) 71 straipsnio 2 dalies nuostatas, apmokestinamasis asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes, teikiamas paslaugas PVMĮ nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas PVM apmokestinamas prekes, suteiktas PVM apmokestinamas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 45 000 eurų ribą.

PVMĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas (paslaugų teikimas), kai apmokestinamasis asmuo už atlygį tiekia prekes (teikia paslaugas) ir toks prekių tiekimas (paslaugų teikimas) pagal PVMĮ nuostatas vyksta šalies teritorijoje.

Taigi, subsidijos, kurios skiriamos kompensuoti dalį patiriamų ekonominei veiklai vykdyti nuomojamų patalpų nuomos išlaidų, nėra susijusios su prekių tiekimu (paslaugų teikimu) bei nepriklauso nuo faktiškai parduotų prekių ar suteiktų paslaugų kiekio, todėl tokios gautos išmokos nėra įtraukiamos į 45 000 eurų sumą, kurią viršijus atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju.


Lietuvos įmonė, kuri nėra PVM mokėtoja, gavo subsidiją skirtą mikroįmonėms. Ar ši suma įskaičiuojama į 45 000 Eur sumą, sprendžiant klausimą dėl registravimosi PVM mokėtoja?

 

Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVMĮ) 71 straipsnio 2 dalies nuostatas, apmokestinamasis asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes, teikiamas paslaugas PVMĮ nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas PVM apmokestinamas prekes, suteiktas PVM apmokestinamas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 45 000 eurų ribą.

PVMĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas (paslaugų teikimas), kai apmokestinamasis asmuo už atlygį tiekia prekes (teikia paslaugas) ir toks prekių tiekimas (paslaugų teikimas) pagal PVMĮ nuostatas vyksta šalies teritorijoje.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad subsidijos mikroįmonėms nėra susijusios su prekių tiekimu (paslaugų teikimu) bei nepriklauso nuo faktiškai parduotų prekių ar suteiktų paslaugų kiekio, tokios gautos išmokos nėra įtraukiamos į 45 000 eurų sumą, kurią viršijus atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju.


AKCIZAI

 

Kokie yra su akcizais susijusių paslaugų teikimo pokyčiai karantino metu?

 

Informaciją galite rasti čia.


NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESTIS

 

Jei savivaldybė dėl karantino atleidžia ar sumažina nekilnojamojo turto mokestį (toliau - NTM), kaip tai turėtų būti pavaizduojama NTM deklaracijoje? Ar avansinis NTM lieka toks, koks buvo?

 

Savivaldybės suteikta NTM lengvata turi būti nurodoma NTM deklaracijos KIT711S priedo S16 laukelyje. Jeigu savivaldybė atleido nuo dalies NTM (pavyzdžiui, nuo pusės, t. y. nuo 50 proc. mokesčio), tai turi būti nurodoma tik ta NTM dalis, nuo kurios mokesčių mokėtojas buvo atleistas. VMI nenukėlė juridiniams asmenims avansinio NTM deklaravimo ir sumokėjimo termino dėl paskelbto karantino, todėl šis mokestis turi būti deklaruojamas ir mokamas nustatyta tvarka ir terminais. Tačiau mokesčių mokėtojai, nukentėję nuo COVID-19 bei kurie yra įtraukti į VMI paskelbtą sąrašą, ir kuriems nuo kovo 16 d. iki ekstremaliosios situacijos pabaigos ir du mėnesius po jos, atsiranda mokėtinų mokesčių (įskaitant NTM), yra automatiškai, be atskiro prašymo atleidžiami nuo delspinigių, taip pat nevykdomas jų mokesčių išieškojimas.