DĖL GAUTŲ IŠMOKŲ APMOKESTINIMO

(18.2-31-2)RM-8889
2015-04-30

Registracijos numeris (18.2-31-2)RM-8889

Ši informacija skelbiama:
2015 metai
2015 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikia paaiškinimą dėl fizinio asmens gautų išmokų, nutraukus darbo sutartį ( įskaitant ir išmokų, gautų pagal sutartis, kuriose susitariama nekonkuruoti) apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), gyventojų pajamų ir pelno mokesčiu. Šis paaiškinimas suderintas su Finansų ministerija (Finansų ministerijos 2015-04-24 raštas Nr.(14.17-02)-5K-1508094-6K-1503340).

Situacija

Fizinis asmuo ir Bendrovė pasirašė susitarimą dėl darbo sutarties ir darbo santykių nutraukimo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio susitarimo pagrindu fiziniam asmeniui tam tikrą dieną buvo išmokėta išeitinė išmoka, atsiradusi už laikotarpį iki darbo sutarties nutraukimo.

Be to, fizinis asmuo, nutraukdamas darbo sutartį su Bendrove, sudarė sutartį dėl nekonkuravimo. Pagal šią sutartį fiziniam asmeniui numatyta išmokėti tam tikrą sumą (pvz., 200 000 eurų, 150 000 eurų ir pan.), mokant kas mėnesį lygiomis dalimis. Šioje sutartyje fizinis asmuo įsipareigojo tam tikru laikotarpiu (pvz., 4, 6, 12 mėnesių ar pan.) neturėti tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokių nuosavybės interesų Bendrovėje (įskaitant akcijas ar kitus vertybinius popierius), arba interesų kaip darbuotojas konkuruojančiose įmonėse, bet kokia forma nebendradarbiauti, nesudaryti bet kokio pobūdžio rašytinių ar žodinių sutarčių ar susitarimų su konkuruojančiomis įmonėmis, nekonsultuoti konkuruojančių įmonių ir kitaip nekonkuruoti su Bendrove.

1 Klausimas. Ar šios išmokos yra PVM objektas?

Atsakymas dėl išeitinės išmokos

PVM įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks.

Pagal PVMĮ 2 str. 8 dalį, ekonominė veikla – veikla (įskaitant gamybą, prekybą, paslaugų teikimą), kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno), išskyrus darbo veiklą, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 7 dalyje; valstybės ir savivaldybių veiklą, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 38 dalyje, net jeigu už tokią veiklą mokami mokesčiai ar rinkliavos. Ekonominei veiklai būdingas tęstinumas, pasikartojimas.

PVM įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad darbo veikla laikomas darbas, atliekamas pagal darbo sutartį, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu.

Darbo santykius ir išeitinių išmokų mokėjimą reglamentuoja Darbo kodeksas. Pagal Darbo kodekso nuostatas išeitinė išmoka yra susijusi su darbo sutarties nutraukimu, jos mokėjimas iš esmės yra privalomas ir įprastas.

Pagal šias nuostatas fizinio asmens už darbo sutarties ir darbo santykių nutraukimą gauta išeitinė išmoka, atsirandanti iš laikotarpio iki darbo sutarties nutraukimo, yra reglamentuota Darbo kodekso, glaudžiai susijusi su nutraukiamais darbo santykiais ir dėl to nelaikoma fizinio asmens ekonominės veiklos pajamomis bei nėra PVM objektas.

Atsakymas dėl išmokos, gautos už įsipareigojimų nekonkuruoti laikymąsi

Reikia pažymėti, kad pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo išaiškinimus nekonkuravimo susitarimams yra taikomas ne Darbo kodekso, o Civilinio kodekso nuostatos (pvz., 2007 m. spalio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-401/2013; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis byloje Nr.3K-3-476/2012). 

Pagal PVMĮ 7 straipsnio nuostatas įsipareigojimas susilaikyti nuo veiksmų PVM tikslais laikomas paslaugų teikimu. Tačiau, remiantis minėtomis PVMĮ 3 straipsnio nuostatomis, šios paslaugos PVM objektu tampa tik tokiu atveju, jeigu yra įvykdytos visos šiame straipsnyje keliamos sąlygos, tame tarpe ir sąlyga, kad šią paslaugą šalies teritorijoje turi teikti apmokestinamasis asmuo, veikdamas kaip toks.

Pagal PVMĮ 2 straipsnio nuostatas fizinis asmuo laikomas apmokestinamuoju asmeniu tokiu atveju, jeigu jis vykdo ekonominę veiklą ir atitinkamame sandoryje veikia kaip apmokestinamasis asmuo. PVM įstatymo 2 straipsnio 8 dalies komentare paaiškinta: „Ekonominę veiklą reikia atskirti nuo atsitiktinių sandorių. Atsitiktiniai sandoriai nelaikomi ekonomine veikla todėl, kad ekonominei veiklai yra būdingas pasikartojamumas, tęstinumas, t.y. sandorius sudarantys asmenys turi turėti ketinimą veiklą vykdyti ir siekti iš jos gauti pajamų. Ši nuostata yra vertinamojo pobūdžio ir siekiant nustatyti, ar asmuo vykdo ekonominę veiklą, ar ne, reikia įvertinti eilę aplinkybių. Tiesiogiai ji negali būti susieta nei su tam tikru skaičiumi tapačių sandorių, sudarytų per tam tikrą apibrėžtą laikotarpį, nei su kokiu kitu kiekybiškai išreikštu kriterijumi". Nustatant, ar konkreti veikla yra laikoma ekonomine, turi būti atsižvelgiama į konkrečias aplinkybes ir kiekvienu atveju nagrinėjama atskirai.

Pateiktu atveju fizinio asmens susitarimas su Bendrove nekonkuruoti, kaip įsipareigojimas susilaikyti nuo veiksmų, PVM tikslais laikytinas paslaugų teikimu. Tačiau šį fizinio asmens sandorį iš esmės lėmė darbo sutarties nutraukimas. Tiek fizinis asmuo, kaip darbuotojas, tiek Bendrovė, kaip darbdavys, sutartį dėl nekonkuravimo galėjo sudaryti tik nutraukus darbo sutartį, t. y. vieną kartą. Tokios veiklos – įsipareigojimo nekonkuruoti su buvusiu darbdaviu - neįmanoma vykdyti ateityje pakartotinai ir iš jos gauti pajamų. Vien tai, kad už šį sandorį buvo sumokėta dalimis per tam tikrą laikotarpį, nereiškia, kad fizinis asmuo tokią veiklą vykdė pakartotinai. Todėl galima teigti, kad šiam sandoriui nėra būdingas pasikartojamumas.

Todėl fizinio asmens susitarimas (įsipareigojimas) nekonkuruoti yra atsitiktinis sandoris ir jis nėra PVM objektas. Dėl to  fizinio asmens gauta išmoka už įsipareigojimų nekonkuruoti laikymąsi PVM tikslais nelaikoma atlygiu už suteiktą paslaugą ir PVM nuo šios išmokos neturi būti apskaičiuojamas.

2 klausimas. Ar išeitinės išmokos, išmokamos atleidžiamam darbuotojui, ir išmokos už įsipareigojimų nekonkuruoti laikymąsi priskiriamos gyventojo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, ar nesusijusioms pajamoms?

Atsakymas. Nutraukus darbo sutartį, atleistam darbuotojui išmokėta Darbo kodekso 140 straipsnyje ar kituose įstatymuose numatyta išeitinė išmoka, išmokama atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje, pagal turinį yra laikoma susijusiomis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis ir apmokestinama taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą ir kitas tokioms pajamoms nustatytas apmokestinimo taisykles.

Išmokoms, kurios mokamos atleidžiamiems darbuotojams už įsipareigojimų nekonkuruoti laikymąsi, darbo teisės nuostatos netaikomos, tai yra santykiai, reguliuojami civilinės teisės nuostatų. Atsižvelgiant į tai, gyventojams išmokamos išmokos už įsipareigojimų nekonkuruoti laikymąsi priskiriamos jų su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusioms pajamoms. Tokios pajamos pagal pajamų mokesčio sumokėjimo tvarką priskiriamos gyventojo A klasės pajamoms, nuo kurių išskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį, taikant Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą 15 procentų pajamų mokesčio tarifą, privalo mokestį išskaičiuojantis asmuo.

3 klausimas. Ar išmokėta išeitinė išmoka ir mokamas nekonkuravimo atlygis priskiriami įmonės leidžiamiems atskaitymams?

Atsakymas. Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatas leidžiamais atskaitymais laikomos visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti.

Sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, laikomas užmokestis už atliktą darbą (dirbtą laiką), apskaičiuotas pagal vienete taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas, kitos išmokos, tiesiogiai susijusios su darbu, numatytos teisės aktuose ir įmonės kolektyvinėse bei darbo sutartyse, išeitinių išmokų išlaidos, pasibaigus darbo santykiams ir kitos išmokos, numatytos darbo apmokėjimą numatančiuose teisės aktuose bei susitarimuose tarp šalių.

Pateiktu atveju, apskaičiuojant pelno mokestį, fiziniam asmeniui, nutraukusiam darbo santykius su Bendrove, išmokėta išeitinė išmoka ir nekonkuravimo atlygis gali būti priskiriami leidžiamiems atskaitymams, jeigu šios išlaidos yra būtinos įmonės pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti.

 

Viršininko pavaduotoja

 

                                           Vilma Vildžiūnaitė

Registracijos numeris (18.2-31-2) RM-24660

Ši informacija skelbiama:
2015 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM), pateikia statybos darbų sąrašą, kuris buvo papildytas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos VMI prie FM pateiktą papildomą informaciją.

 

Viršininko pavadutoja                                  Vilma Vildžiūnaitė

Registracijos numeris (18.3-31-2) RM-22827

Ši informacija skelbiama:
2015 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM), atsakydama į Anykščių regioninio parko direkcijos (toliau – Direkcija) rašte pateiktą klausimą, ar Direkcijos vykdomas valstybinio parko lankytojų bilietų platinimas yra pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) objektas, paaiškina:

Pagal PVM įstatymo 3 straipsnio nuostatas PVM objektas yra apmokestinamojo asmens už atlygį vykdomas prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, kuris pagal PVM įstatymo nuostatas laikomas įvykusiu Lietuvoje. Remiantis Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) praktika (byla C-102/86, C-16/93, C-384/95, C-215/94 ir kt.) santykiai tarp dviejų sandorių šalių laikomi prekių ar paslaugų teikimu ir yra PVM objektas tik tuo atveju, jeigu tarp ūkio subjekto gaunamo atlygio ir jo tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų yra tiesioginis ryšys (t. y. asmuo atlygį turi gauti už konkrečias jo patiektas prekes ar suteiktas paslaugas).

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtinto Valstybinio parko lankytojų bilietų platinimo, apskaitos ir surinktų lėšų naudojimo aprašo 8 punkto nuostatas lankytojo bilietas yra savanoriškas ir suteikia teisę nemokamai naudotis įrengtomis ir prižiūrimomis atokvėpio vietomis, takais, trasomis, poilsiavietėmis, stovyklavietėmis, išskyrus privačių asmenų įrengtas poilsiavietes ir stovyklavietes, takus, trasas.

Taigi, lankytis parke ir naudotis jame esančia infrastruktūra gali visi - tiek įsigiję bilietus, tiek šių bilietų neįsigiję asmenys. Todėl negalima teigti, kad tik lankytojo bilietas tiesiogiai susijęs su lankymusi parke ir kad tarp lankymosi parke ir gaunamo atlygio (kai už bilietą apmokama) yra tiesioginis ryšys. Už lankytojo bilietą sumokėti pinigai iš esmės yra auka, kurią parko lankytojai moka savanoriškai.

Todėl Direkcijos gautos pajamos už parduotus valstybinio parko lankytojų bilietus parko lankytojams nelaikomas atlygiu už lankymąsi parke ir nėra PVM objektas.

 

Viršininko pavaduotoja

   

    Vilma Vildžiūnaitė

Registracijos numeris (18.2-31-2)RM-19410

Ši informacija skelbiama:
2015 metai
2015 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikia paaiškinimą dėl fizinio asmens gauto autorinio atlyginimo už sukurtą tarnybinį išradimą apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) ir pajamų mokesčiu. Šis paaiškinimas suderintas su Finansų ministerija (Finansų ministerijos 2015-08-19 raštas Nr.(14.17-02)-5K-1516870-6K-1506192).

Situacija

Fizinis asmuo su Universitetu yra sudaręs darbo sutartį ir įdarbintas vyriausiuoju mokslo darbuotoju. Vykdant darbo funkcijas fizinis asmuo sukūrė tarnybinį išradimą (toliau fizinis asmuo – Išradėjas). Teisės į Išradėjo sukurtą tarnybinį išradimą priklauso Universitetui.

Sudarytoje darbo sutartyje atskirai nėra numatytas tarnybinių išradimų kūrimas ir už tai mokėtinas padidintas atlyginimas.

Tam, kad būtų atlygina Išradėjui už jo vykdant darbo funkcijas sukurtą tarnybinį išradimą, Universitetas ir Išradėjas pasirašė autorinio atlyginimo (honoraro) sutartį dėl autorinio atlyginimo mokėjimo Išradėjui. Pagal šią sutartį autorinis atlyginimas (honoraras) Išradėjui mokamas tik tuo atveju, jeigu šis išradimas yra panaudojamas ir iš jo Universitetas  „uždirba" pelno (nesant įplaukų autorinis atlyginimas (honoraras) Išradėjui nemokamas). Sutartyje Universitetas įsipareigoja mokėti išradėjui autorinį atlyginimą (honorarą), jei Išradėjo sukurtą išradimą Universitetas panaudos ir gaus ekonominę naudą (autorinio atlyginimo (honoraro) dydis tiesiogiai priklauso nuo gauto pelno).

Klausimai:

1. Ar nurodytuoju atveju Išradėjo veikla - tarnybinio išradimo sukūrimas, vykdoma atliekant darbo funkcijas pagal su Universitetu sudarytą darbo sutartį, už kurią Universitetas Išradėjui apmoka pagal autorinio atlyginimo (honoraro) sutartį, yra PVM objektas?

Atsakymas

Vadovaujantis PVM įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, PVM objektas yra apmokestinamojo asmens vykdoma ekonominė veikla, t. y. paslaugų teikimas ir prekių tiekimas už atlygį, kai toks paslaugų teikimas ir prekių tiekimas yra laikomas įvykusiu šalies teritorijoje.

Pagal PVM įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatas ekonomine veikla ir PVM objektu nelaikoma darbo veikla. Šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad: „Darbo veikla – darbas, atliekamas pagal darbo sutartį, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu."

Pagal pateiktą informaciją nagrinėjamu atveju Išradėjas tarnybinį išradimą sukūrė vykdydamas darbo funkcijas, pasinaudodamas Universiteto patirtimi, įrengimais ir pan., apie savo išradimą pranešė Universitetui. Už sukurtą išradimą Universitetas Išradėjui mokėjo ne padidintą atlyginimą, o autorinį atlyginimą (honorarą), nustatytą Universiteto ir Išradėjo pasirašytoje autorinio atlyginimo (honoraro) sutartyje. Pagal sutarties sąlygas, jeigu Universitetas išradimo nepanaudotų ir negautų įplaukų, autorinis atlyginimas (honoraras) Išradėjui nebūtų mokamas. Tokiu atveju darytina išvada, kad šis Universiteto Išradėjui mokamas autorinis atlyginimas (honoraras) iš esmės yra papildomas atlyginimas už, vykdant darbo funkcijas, atliktą darbą.

Tokia Išradėjo veikla pagal aukščiau minimas PVM įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatas PVM tikslais laikoma darbo veikla, kuri, vadovaujantis PVM įstatymo 2 straipsnio 8 dalies ir 3 straipsnio nuostatomis nelaikoma ekonomine veikla ir PVM objektu.

2. Kaip išmokėtas atlygis už sukurtą tarnybinį išradimą apmokestinamas pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą?

Atsakymas

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 straipsnio 34 dalį su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – pajamos, gautos iš šio straipsnio 31 dalyje nurodytos veiklos. GPMĮ 2 straipsnio 31 dalyje darbo santykiai ar jų esmę atitinkantys santykiai apibrėžiami kaip santykiai, kai darbas atliekamas pagal darbo sutartis, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius.

Pateiktoje situacijoje nurodyta, kad Išradėjo, esančio Universiteto moksliniu bendradarbiu, tarnybinis išradimas buvo sukurtas, vykdant darbo funkcijas, t.y. atliekant mokslinį tiriamąjį darbą, naudojantis Universiteto patirtimi, technologijomis bei įranga. Atsižvelgiant į tai, taip pat į aplinkybę, kad turtinės teisės iš šio atradimo yra Universiteto nuosavybė, o atlygio (įforminto autorine sutartimi) mokėjimo Išradėjui dydį lemia Universiteto – teisių į šį išradimą turėtojo komercinio panaudojimo apimtys ir iš išradimo gautas (gautinas) pelnas, autorinėje sutartyje numatyta išmoka laikytina atlygiu Išradėjui už darbo rezultatus ir išmokėjimo momentu apmokestintina pagal su darbo santykiais susijusioms pajamoms nustatytas taisykles. 

 

Viršininko pavaduotoja                                      Vilma Vildžiūnaitė

Registracijos numeris (18.2-31-2) RM-18964

Ši informacija skelbiama:
2015 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM), atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. 878 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 780 „Dėl Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (įsigaliojo 2015 m. rugpjūčio 22 d.) papildo VMI prie FM 2015 m. liepos 27 d. rašto Nr. (18.2-31-2) RM-16457 – 12.4, 12.6 ir 12.7 klausimų atsakymus ir juos išdėsto taip:


12.  Atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmo taikymas statybos darbams, atliekamiems pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą:

12.1.Ar statybos darbams, atliekamiems pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančius savivaldybių tarybų patvirtintų programų įgyvendinimo ir finansavimo modelius, taikomas atvirkštinis apmokestinimo PVM mechanizmas, t. y. ar Administratorius (PVM mokėtojas) turi išskaityti ir sumokėti į biudžetą PVM už atliekamus daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbus?


Atsižvelgiant į daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas (pvz., Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą, Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) ir atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisykles, patvirtintas Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725), daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo), vykdomo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančius savivaldybių tarybų patvirtintų programų įgyvendinimo ir finansavimo modelius, administratorius (toliau ― Administratorius) yra laikomas atsiskleidusiu tarpininku. Kitaip tariant, daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) proceso statybos darbų pirkėjas yra ne Administratorius, o daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai, statybos darbų pardavėjas yra statybos darbų vykdytojas ― rangovas, o ne Administratorius. Todėl Administratorius neturi nei pats gauti, nei išrašyti PVM sąskaitas faktūrų už statybos darbus, atliktus daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) proceso metu (išskyrus atvejus, kai Administratorius papildomai atlieka statybos darbus ir už tai gauna atskirą atlygį nei tas, kuris mokamas už suteiktas administravimo paslaugas).

12.2. Ar Administratoriaus daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams suteiktoms administravimo paslaugoms yra taikomas atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmas?

Ne, tokios administravimo paslaugos nėra laikomos statybos darbais ir todėl atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmas joms nėra taikomas.

12.3. Ar Administratoriaus teikiamos administravimo paslaugos yra PVM apmokestinamos? Ar Administratorius turi registruotis PVM mokėtoju?

Administratoriaus teikiamos administravimo paslaugos yra laikomos Administratoriaus vykdoma ekonomine veikla, o tokios paslaugos pagal PVM įstatymo nuostatas yra PVM apmokestinamos. Todėl Administratoriui prievolė registruotis PVM mokėtoju atsiranda tais pačiais atvejais, kaip ir kitiems ekonominę veiklą vykdantiems asmenims: jei Administratoriaus atlygis už suteiktas paslaugas ar patiektas prekes per paskutinius 12 mėnesių viršijo 45 000 eurų ir/ar Administratorius iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių per praėjusius metus įsigijo ar einamaisiais metais numato įsigyti prekių už daugiau nei 14 000 eurų.

12.4.  Ar Administratorius turi išrašyti PVM sąskaitas faktūras daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams už suteiktas administravimo paslaugas?

Jei Administratorius yra įsiregistravęs PVM mokėtoju, tai jis turi išrašyti PVM sąskaitas faktūras daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams už suteiktas administravimo paslaugas.
 

Nuo 2015-08-22 d. administratorius už savo suteiktas administravimo ir kitas paslaugas, daugiabučių patalpų savininkams – gyventojams, nevykdantiems ekonominės veiklos, dalyvaujantiems daugiabučių namų atnaujinimo projektuose, PVM sąskaitų faktūrų nenaudoja.

12.5.  Ar rangovas, atliekantis daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbus, atliktiems statybos darbams turėtų taikyti atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmą?

Atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmas yra taikomas tik tuo atveju, kai statybos darbų pirkėjas yra apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas. Todėl, jei rangovas statybos darbus parduoda apmokestinamiesiems asmenims PVM mokėtojams, tai atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmą jis taiko, t. y. už tokius statybos darbus PVM apskaičiuoti ir sumokėti PVM turi statybos darbų pirkėjas.

Pavyzdžiui, rangovas atlieka daugiabučio namo X atnaujinimo (modernizavimo) darbus. Daugiabučiame name X yra iš viso 7 butai ir 3 kitos patalpos: maisto prekių parduotuvė, notaro biuras, draudimo įmonės biuras.

7 butų savininkai nėra apmokestinamieji asmenys PVM mokėtojai. Maisto prekių parduotuvės patalpų savininkė yra UAB Y, kuri yra apmokestinamasis asmuo, bet ne PVM mokėtoja. Notaro biuro patalpų savininkas yra notaras, kuris yra apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas. Draudimo įmonės biuro savininkas yra fizinis asmuo Z, kuris nuomoja patalpas draudimo įmonei ir kuris yra apmokestinamasis asmuo, bet nėra PVM mokėtojas.

Rangovas atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmo netaiko tai daliai darbų, kuriuos parduoda 7 butų savininkams ir 2 kitų patalpų savininkams (UAB Y ir fiziniam asmeniui Z), tačiau tai daliai darbų, kurie yra parduodami notarui, yra taikomas atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmas.

12.6. Ar rangovas, atliekantis daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbus, už atliktus statybos darbus turi išrašyti PVM sąskaitas faktūras?

Jei rangovas yra PVM mokėtojas, tai už atliktus statybos darbus jis turi išrašyti PVM sąskaitas faktūras, neatsižvelgdamas į tai, ar atliktiems statybos darbams yra taikomas atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmas, ar ne.

Rangovas gali susitarti su Administratoriumi ar kitu trečiuoju asmeniu, jog PVM sąskaitas faktūras rangovo vardu už atliktus statybos darbus išrašytų Administratorius ar kitas tretysis asmuo.

Nuo 2015-08-22 d. rangovas už savo suteiktas paslaugas (patiektas prekes) daugiabučių patalpų savininkams – gyventojams, nevykdantiems ekonominės veiklos, dalyvaujantiems daugiabučių namų atnaujinimo projektuose, PVM sąskaitų faktūrų nenaudoja.

12.7. Kaip rangovas turi išrašyti PVM sąskaitas faktūras už atliktus statybos darbus, jei atnaujinamame (modernizuojamame) daugiabučiame name yra butų ar kitų patalpų, kurie turi daugiau ne 1 savininką?

PVM sąskaitos faktūros turi būti rašomos kiekvienam buto ar kitos patalpos savininkui, nes kiekvienas iš jų yra statybos darbų pirkėjas, todėl tuo atveju, kai butas ar kita patalpa turi daugiau nei vieną savininką, kiekvienam iš jų turi būti išrašoma atskira PVM sąskaita faktūra. Statybos darbų apmokestinamoji vertė, nurodoma išrašomoje PVM sąskaitoje faktūroje, turėtų būti proporcinga savininkui tenkančiai buto ar kitos patalpos daliai. Jei rangovas nežino kiekvienam savininkui tenkančios dalies, tai kiekvienam savininkui išrašomoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta statybos darbų apmokestinamoji vertė turėtų būti proporcinga savininkų skaičiui.

Kadangi nuo 2015-08-22 PVM sąskaitos faktūros išrašomos tik butų ar kitų patalpų savininkams – kurie yra apmokestinamieji asmenys (PVM mokėtojai ir ne PVM mokėtojai), tai tokioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta statybos darbų apmokestinamoji vertė turėtų būti proporcinga minėtam savininkui tenkančiai buto ar kitos patalpos daliai.

12.8. Ar Administratorius, gavęs iš rangovo PVM sąskaitą faktūrą už atliktus daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbus, kai tokia PVM sąskaita faktūra yra išrašyta Administratoriui (Administratorius nurodytas kaip pirkėjas), gali traukti PVM sąskaitoje nurodytą PVM į atskaitą?

Ne, negali, nes Administratorius nėra statybos darbų pirkėjas ir todėl rangovas neturėtų Administratoriui rašyti PVM sąskaitos faktūros už tokius darbus, o jeigu tokia PVM sąskaita faktūra ir buvo išrašyta, tai ji nesuteikia teisės Administratoriui atskaityti joje nurodyto pirkimo PVM. Administratorius turėtų kreiptis į rangovą, kad pastarasis išrašytų kreditinę PVM sąskaitą faktūrą.

12.9. Ar pagal PVM įstatymą yra koks nors skirtumas, sprendžiant klausimus dėl PVM atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmo taikymo, PVM sąskaitų faktūrų už atliktus statybos darbus, už Administratoriaus suteiktas administravimo paslaugas išrašymo, tais atvejais, kai daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbai yra atliekami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai naudojasi finansuotojų paslaugomis, tokiomis paslaugomis naudojasi tik iš dalies (t. y. dalis savininkų naudojais finansuotojo pagalba, dalis ne) ar visai nesinaudoja tokiomis paslaugomis (t. y. visus darbus daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai apmoka savo lėšomis)?

Ne, jokio skirtumo nėra. Kitaip tariant, finansuotojo buvimas ar nebuvimas neturi jokios įtakos, sprendžiant klausimus dėl PVM atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmo taikymo, PVM sąskaitų faktūrų už atliktus statybos darbus, už Administratoriaus suteiktas administravimo paslaugas išrašymo.

12.10. Ar rangovas, atliekantis daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbus, už atliktus statybos darbus gali išrašyti PVM sąskaitas faktūras finansuotojui, jei toks yra?

Ne, nes statybos darbų pirkėjais yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai.
 


Viršininko pavaduotoja                                                 Vilma Vildžiūnaitė

Registracijos numeris (18.2-31-2) RM-25356

Ši informacija skelbiama:
2015 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad patikslinamas kartu su 2015-10-20 VMI prie FM raštu Nr. (18.2-31-2) RM-22410 išleisto mokesčių mokėtojų pateiktų paslaugų, kurios priskiriamos / nepriskiriamos statybos darbams pagal Statybos įstatymo 2 str. 15 dalį, sąrašo (LR aplinkos ministerijos 2015-10-15 raštas Nr. (13-2)-D8-7570) I sąrašo 77 punktas. Pagal 2015-11-13 LR aplinkos ministerijos raštą Nr. (13-2)-D8-8383 magistralinių kelių, gatvių apšvietimas (kabelių tiesimas bei stulpų ir šviestuvų montavimas, tranšėjų ir duobių kasimas) laikomi statybos darbais. Pagal minėtąjį raštą I sąrašo 77 punktas išdėstomas taip:

I sąrašas

Taip

Ne

77. <...> magistralinių kelių, gatvių, <...> apšvietimas (kabelių tiesimas bei stulpų ir šviestuvų montavimas, tranšėjų ir duobių kasimas);

77.Lauko elektros tinklų įrengimas 0,4-10 kV (tranšėjų kasimo darbai; gerbūvio ardymo ir sutvarkymo darbai; požeminių kabelių ir laidų paklojimas lauke iki pastato; požeminių kabelių ir laidų paklojimas iki skydo pastato viduje; geležinkelių ir troleibusų kontaktinio tinklo įrengimas (nuolatinė elektros srovė); duobių atramų statymui iškasimas, atramų montavimas ir kontaktinio tinklo montavimas; <...> kiemų apšvietimas (kabelių tiesimas bei stulpų ir šviestuvų montavimas, tranšėjų ir duobių kasimas);

 

Mokesčių mokėtojų pateiktų paslaugų.kurios priskiriamos / nepriskiriamos statybos darbams pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 15 dalį, patikslintas sąrašas (AM 2015-11-13 raštas Nr. (13-2)-D8-8383).

 

Viršininko pavaduotoja

 

  Vilma Vildžiūnaitė

Registracijos numeris (18.2-31-2)RM-28202

Ši informacija skelbiama:
2015 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), atsižvelgdama į Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato (toliau – Komisijos tarnybos) 2015 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr.7528/15/TAXU dėl Tarybos direktyvos 2006/112/EB ir Reglamento (ES) Nr. 282/2011 pateiktas rekomendacijas dėl vairavimo mokymo paslaugų apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), pakeitė PVM įstatymo 22 straipsnio 1 dalies komentaro 8 punktą, kuris paskelbtas 2015 m. gruodžio 17 d. VMI prie FM interneto svetainėje.

Komentare paaiškinta, kad vairavimo mokymo paslaugos profesiniu mokymu laikomos tik tokiu atveju, jei aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad šis mokymas yra skirtas profesinėms žinioms įgyti arba atnaujinti. Todėl A, B ir BE kategorijų vairavimo mokymo kursai (nesvarbu - pirminis mokymas, kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas) neapmokestinami PVM tik tuomet, jei jie reikalingi, kad juos lankantis asmuo galėtų užsiimti savo profesija (pvz., policijos poskyris siunčia darbuotoją į vairavimo mokymo kursus įgyti A kategoriją, kad šis galėtų patruliuoti motociklu; arba darbo birža į vairavimo mokymo kursus siunčia darbo biržoje užsiregistravusį asmenį įsigyti B kategoriją, kuri reikalinga įdarbinant asmenį picos išvežiotoju). Juridiniai asmenys, teikiantys PVM neapmokestinamas A, B ir BE kategorijų vairavimo mokymų paslaugas, turi turėti įrodymus, kad teikiamų vairavimo mokymo paslaugų tikslas – suteikti žinių, reikalingų profesijai (tokiais įrodymais galėtų būti, pavyzdžiui, susitarimai tarp įmonės ir vairavimo mokymo paslaugų teikėjų dėl A, B ir BE kategorijų vairuotojų rengimo, vairavimo įstaigų PVM sąskaitų faktūrų išrašymas įmonėms ir pan.).

Iki šio komentaro paskelbimo PVM įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 8 punkto komentare buvo aiškinama, kad visais atvejais B kategorijos vairavimo mokymo paslaugos laikomos profesiniu mokymu ir PVM neapmokestinamos.

Atkreipiame dėmesį, kad B ir BE vairavimo mokymo paslaugos, kurios buvo pradėtos teikti, už kurias iš dalies ar pilnai buvo apmokėta ar kurių teikimas buvo įformintas išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis (jei PVM sąskaitos faktūros turėjo būti išrašytos) iki minėto PVM įstatymo 22 straipsnio komentaro paskelbimo, PVM neapmokestinamos.

Taigi buvo pakeista pozicija dėl B kategorijos vairavimo mokymo paslaugų priskyrimo profesiniam mokymui ir apmokestinimo PVM. Atsižvelgdami į tai, paaiškiname, kad vairavimo mokyklos, PVM mokėtojos, teikiančios B ir BE kategorijų vairavimo mokymo paslaugas, kurios pagal ankstesnio komentaro nuostatas buvo laikomos profesinio mokymo paslaugomis, po šio komentaro paskelbimo:

  1. šias paslaugas turi apmokestinti PVM, taikant standartinį PVM tarifą (išskyrus atvejus, kai pagal paskelbto komentaro nuostatas šios paslaugos laikomos profesinio mokymo paslaugomis);
  2. vadovaujantis PVM įstatymo 58 straipsnio nuostatomis, prekių, paslaugų, skirtų PVM apmokestinamoms vairavimo mokymo paslaugoms teikti, pirkimo PVM turi teisę traukti į PVM atskaitą.

Be to, atkreipiame dėmesį, kad:

1. Vairavimo mokykla, kuri iki aukščiau minėto komentaro paskelbimo neteikė PVM apmokestinamų A kategorijos vairavimo mokymo paslaugų ir kuri numato, kad visos jos teikiamos B ir BE kategorijų vairavimo mokymo paslaugos po komentaro paskelbimo apmokestinamos PVM, 2015 metų gruodžio mėnesio PVM deklaracijoje:

1) gali įtraukti į PVM atskaitą iki 2015 m. gruodžio mėnesio įsigytų lengvųjų automobilių, jų priekabų pirkimo PVM dalį, atitinkančią metų skaičiui nuo 2015 m. gruodžio mėnesio iki PVM įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje nurodyto 5 metų termino pabaigos (šio termino pradžia laikoma tas kalendorinis mėnuo, kurį lengvasis automobilis buvo įsigytas arba importuotas).

 2) gali įtraukti į PVM atskaitą prekių, paslaugų, tiesiogiai susijusių su PVM apmokestinamų paslaugų teikimu, pirkimo PVM sumą;

 3) jeigu iki komentaro paskelbimo visos vairavimo mokyklos teikiamos vairavimo mokymo paslaugos buvo PVM neapmokestinamos (t. y. vairavimo mokykla neteikė PVM apmokestinamų A kategorijos vairavimo mokymo paslaugų), tai ji, vadovaudamasi PVM įstatymo 60 straipsnio 5 dalimi, su mokesčių administratoriumi suderina gruodžio mėnesį prognozuojamą PVM įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatytą „pajamų" kriterijų (šios suderinimo taisyklės patvirtintos 2004 m. vasario 23 d. VMI prie FM įsakymu Nr. VA-19). Pagal šią dalį vairavimo mokykla į PVM atskaitą įtraukia tą prekių, paslaugų pirkimo PVM dalį, kurios negalima tiesiogiai priskirti vairavimo mokyklos vykdomai PVM apmokestinamai ar PVM neapmokestinamai veiklai.

1 pavyzdys

Vairavimo mokykla, PVM mokėtoja, teikianti B, BE, C, D, E kategorijų vairavimo mokymo paslaugas, iki šio komentaro paskelbimo visas savo teikiamas B kategorijos vairavimo mokymo paslaugas laikė profesinio mokymo paslaugomis ir jų PVM neapmokestino. Po šio komentaro paskelbimo vairavimo mokykla nustatė, kad visos jos teikiamos B kategorijos vairavimo mokymo paslaugos turi būti apmokestinamos PVM, taikant standartinį PVM tarifą ir kad gruodžio mėnesį prognozuojama PVM apmokestinamų paslaugų dalis visose vairavimo mokyklos teikiamose paslaugose sudaro 25 procentus.

Vairavimo mokykla nustatė, kad 2015 m. gruodžio mėnesio 1 dienai, ji turėjo:

  1. lengvąjį automobilį, įsigytą 2013 m. liepos mėnesį, kurio pirkimo PVM sudarė 5000 eurų;
  2. lengvąjį automobilį, įsigytą 2014 m. vasario mėnesį, kurio pirkimo PVM sudarė 6500 eurų.
  3. lengvąjį automobilį, įsigytą 2008 m. balandžio mėnesį, kurio pirkimo PVM sudarė  3000 eurų.

Be to, 2015 metų gruodžio mėnesį vairavimo mokykla PVM apmokestinamoms paslaugoms teikti įsigijo: 1) kuro, kurio pirkimo PVM sudarė 3000 eurų, 2) lengvųjų automobilių, naudotų PVM apmokestinamoms paslaugoms teikti, remonto paslaugų, kurių pirkimo PVM sudarė 2000 eurų, 3) prekių, paslaugų, skirtų bendrai vairavimo mokyklos veiklai (elektra, šiluma, komunalinės paslaugos, kanceliarinės prekės ir pan.), kurių pirkimo PVM sudarė 500 eurų.

Klausimas: Kokios PVM mokestinės prievolės atsiranda vairavimo mokyklai?

Nagrinėjamu atveju vairavimo mokykla po komentaro paskelbimo teikiamas B kategorijos vairavimo mokymo paslaugas turi apmokestinti PVM, taikant standartinį PVM tarifą. Tokiu atveju vairavimo mokyklos veikla tampa mišri ir dėl to ji su mokesčių administratoriumi suderina gruodžio mėnesį prognozuojamą PVM įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatytą „pajamų" kriterijų (suderina, kad šis kriterijus yra 25 procentai).

Vairavimo mokykla 2015 metų gruodžio mėnesio PVM deklaracijoje į PVM atskaitą  įtraukia:

1) lengvųjų automobilių pirkimo PVM dalį, atitinkančią laikotarpiui, kai lengvieji automobiliai bus naudojami PVM apmokestinamoje veikloje – 6700eurų:

a) lengvasis automobilis, įsigytas 2013 m. liepos mėnesį, apmokestinamoje veikloje bus naudojamas 31 mėnesį (60-29), o pirkimo PVM dalis, atitinkanti šiam laikotarpiui sudarys 2583 eurus ((5000:60)x31)).

b) lengvasis automobilis, įsigytas 2014 m. vasario mėnesį, apmokestinamoje veikloje bus naudojamas 38 mėnesius (60-22), o pirkimo PVM dalis, atitinkanti šiam laikotarpiui sudarys 4117 eurų ((6500:60)x38)).

c) lengvojo automobilio nuo kurio įsigijimo yra praėję daugiau kaip 5 metai (t. y. kuris buvo įsigytas 2008 m. balandžio mėnesį) PVM atskaita negalima.

2) PVM apmokestinamoms paslaugoms teikti sunaudoto kuro pirkimo PVM - 3000 eurų;

3) lengvųjų automobilių, naudotų PVM apmokestinamoms paslaugoms teikti, remonto paslaugų pirkimo PVM - 2000 eurų;

4) prekių, paslaugų, skirtų bendrai mokyklos veiklai (elektra, šiluma, komunalinės paslaugos, kanceliarinės prekės ir pan.), pirkimo PVM dalį – 125 eurus ((500x25):100)).

 

4) pasibaigus metams 2015 metų gruodžio mėnesį taikytas „pajamų" kriterijus turi būti perskaičiuojamas atsižvelgiant į faktinius 2015 metų rodiklius ir PVM atskaita tikslinama pateikiant metinę PVM deklaraciją (FR0516), kurios užpildymo taisyklės patvirtintos 2003 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-140.

2. Vairavimo mokykla, kuri iki aukščiau minėto komentaro paskelbimo neteikė PVM apmokestinamų A kategorijos vairavimo mokymo paslaugų ir kuri numato, kad dalis jos teikiamų B ir BE kategorijų vairavimo mokymo paslaugų po komentaro paskelbimo bus PVM neapmokestinamos PVM, 2015 metų gruodžio mėnesio PVM deklaracijoje:

  1. vadovaudamasi PVM įstatymo 60 straipsnio 5 dalimi turėtų su mokesčių administratoriumi suderinti gruodžio mėnesį prognozuojamą PVM įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatytą „pajamų" kriterijų;
  2. vadovaudamasi PVM įstatymo 60 straipsnio 2 dalimi, gali kreiptis į vietos mokesčio administratorių su prašymu bei pateiktais apskaičiavimais leisti naudoti kitą pirkimo (importo) paskirstymo kriterijų lengviesiems automobiliams, priekaboms, naudojamoms B, BE kategorijų vairavimo paslaugoms teikti (pvz., lengvajam automobiliui leisti naudoti lengvojo automobilio (priekabos) panaudojimo PVM apmokestinamoje veikloje kriterijų). Mokesčio administratoriui leidus naudoti šį PVM mokėtojo pasiūlytą konkretaus ilgalaikio materialiojo turto traukimo į PVM atskaitą kriterijų, šis kriterijus vėliau negalės būti pakeistas (prekių ir paslaugų, susijusių su šio ilgalaikio materialaus turto panaudojimu, pirkimo (importo) PVM turi būti skirstomas pagal tokį patį kriterijų, kaip ir paties ilgalaikio materialaus turto vieneto).
  3. nustato iki 2015 m. gruodžio mėnesio įsigytų lengvųjų automobilių, jų priekabų pirkimo PVM dalį, atitinkančią metų skaičiui nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki PVM įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje nurodyto 5 metų termino pabaigos (šio termino pradžia laikoma tas kalendorinis mėnuo, kurį lengvasis automobilis buvo įsigytas arba importuotas).
  4. remdamiesi su mokesčių administratoriumi suderintu lengvojo automobilio ar priekabos PVM atskaitos kriterijumi (2 punktas) nustato, kokia 3 punkte nustatyta lengvųjų automobilių, priekabų, taip pat prekių ir paslaugų, susijusių su šio ilgalaikio materialaus turto panaudojimu, pirkimo (importo) PVM suma gali būti traukiama į PVM atskaitą.

2 pavyzdys

Vairavimo mokykla, PVM mokėtoja, teikianti B, BE, C, D, E kategorijų vairavimo mokymo paslaugas, iki šio komentaro paskelbimo visas savo teikiamas B, BE kategorijos vairavimo mokymo paslaugas laikė profesinio mokymo paslaugomis ir jų PVM neapmokestino. Po šio komentaro paskelbimo vairavimo mokykla prognozuoja, kad gruodžio mėnesį:

  1.  7 procentai B, BE kategorijų vairavimo mokymo paslaugų bus PVM neapmokestinamos;
  2.  PVM apmokestinamų paslaugų dalis visose vairavimo mokyklos teikiamose paslaugose sudarys 20 procentų.

Vairavimo mokykla nustatė, kad 2015 m. gruodžio mėnesį, ji turėjo:

  1. lengvąjį automobilį, įsigytą 2013 m. liepos mėnesį, kurio pirkimo PVM sudarė 5000 eurų;
  2. lengvąjį automobilį, įsigytą 2014 m. vasario mėnesį, kurio pirkimo PVM sudarė 6500 eurų.
  3.  lengvąjį automobilį, įsigytą 2008 m. balandžio mėnesį, kurio pirkimo PVM sudarė  3000 eurų.

Be to, 2015 metų gruodžio mėnesį vairavimo mokykla PVM apmokestinamoms paslaugoms teikti įsigijo: 1) kuro, kurio pirkimo PVM sudarė 3000 eurų, 2) lengvųjų automobilių, naudotų PVM apmokestinamoms paslaugoms teikti, remonto paslaugų, kurių pirkimo PVM sudarė 2000 eurų, 3) prekių, paslaugų, skirtų bendrai vairavimo mokyklos veiklai (elektra, šiluma, komunalinės paslaugos, kanceliarinės prekės ir pan.), kurių pirkimo PVM sudarė 500 eurų.

Klausimas: Kokios PVM mokestinės prievolės atsiranda vairavimo mokyklai?

Nagrinėjamu atveju vairavimo mokykla po komentaro paskelbimo didžiąją dalį teikiamų B, BE kategorijos vairavimo mokymo paslaugų turi apmokestinti PVM, taikant standartinį PVM tarifą. Tokiu atveju vairavimo mokyklos veikla tampa mišri ir dėl to ji su mokesčių administratoriumi suderina, kad gruodžio mėnesį prognozuojamas PVM įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatytas „pajamų" kriterijus yra 20 procentų.

Be to, vairavimo mokykla su mokesčių administratoriumi suderina, kad lengviesiems automobiliams, naudojamoms B, BE kategorijų vairavimo paslaugoms teikti, naudos lengvojo automobilio panaudojimo PVM apmokestinamoje veikloje kriterijų, kuris sudaro 93 procentus. 

Vairavimo mokykla į 2015 metų gruodžio mėnesio PVM deklaracijoje į PVM atskaitą  įtraukia:

1) 93 procentus lengvųjų automobilių, naudojamų B, BE kategorijų vairavimo paslaugoms teikti, pirkimo PVM dalies, atitinkančios laikotarpiui, kai lengvieji automobiliai bus naudojami PVM apmokestinamoje veikloje – 6231eurą (6700x93:100):

a) lengvasis automobilis, įsigytas 2013 m. liepos mėnesį, apmokestinamoje veikloje bus naudojamas 31 mėnesį (60-29), o pirkimo PVM dalis, atitinkanti šiam laikotarpiui sudarys 2583 eurus ((5000:60)x31).

b) lengvasis automobilis, įsigytas 2014 m. vasario mėnesį, apmokestinamoje veikloje bus naudojamas 38 mėnesius (60-22), o pirkimo PVM dalis, atitinkanti šiam laikotarpiui sudarys 4117 eurų ((6500:60)x38)).

c) lengvojo automobilio nuo kurio įsigijimo yra praėję daugiau kaip 5 metai (t. y. 2008 m. balandžio mėnesį įsigyto lengvojo automobilio) PVM atskaita netikslinama.

2) 93 procentus PVM apmokestinamoms paslaugoms teikti sunaudoto kuro pirkimo PVM – 2790 eurų (3000 x 93:100);

3) 93 procentus lengvųjų automobilių, naudotų PVM apmokestinamoms paslaugoms teikti, remonto paslaugų pirkimo PVM – 1860 eurų (2000x93:100);

4) prekių, paslaugų, skirtų bendrai mokyklos veiklai (elektra, šiluma, komunalinės paslaugos, kanceliarinės prekės ir pan.), pirkimo PVM dalį – 100 eurų (500x20:100).

 

  1.  pasibaigus 2015 metams, atsižvelgiant į faktinius 2015 metų rodiklius, turi būti perskaičiuojamas PVM įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatytas „pajamų" kriterijus ir patikslinama PVM atskaita pateikiant metinę PVM deklaraciją (FR0516), kurios užpildymo taisyklės patvirtintos 2003 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-140). Lengvojo automobilio (priekabos) panaudojimo PVM apmokestinamoje veikloje kriterijus, kuris teikiant 2015 m. gruodžio mėnesio PVM deklaraciją, iš esmės nustatomas pagal faktinius 2015 metų gruodžio mėnesio rodiklius, metinėje 2015 metų PVM deklaracijoje netikslinamas.

Jeigu vairavimo mokykla, vadovaudamasi PVM įstatymo 60 straipsnio 2 dalimi, mokesčių administratoriaus neprašys leisti naudoti kitą pirkimo (importo) paskirstymo kriterijų lengviesiems automobiliams (priekaboms), naudojamoms B, BE kategorijų vairavimo paslaugoms teikti, tai į PVM atskaitą galės būti traukiama lengvųjų automobilių, priekabų pirkimo dalis pagal „pajamų" kriterijų, nustatytą vadovaujantis PVM įstatymo 60 straipsnio 1 dalies nuostatomis (2 pavyzdyje pateiktu atveju tik 20 procentų lengvųjų automobilių pirkimo PVM sumos).

3. Jeigu iki komentaro paskelbimo vairavimo mokyklos veikla buvo mišri, t. y. vairavimo mokykla be PVM neapmokestinamų B, C, D, E kategorijų vairavimo mokymo paslaugų teikė ir PVM apmokestinamas A kategorijos vairavimo mokymo paslaugas, tai tokiu atveju vairavimo mokykla, vadovaudamasis PVM įstatymo 58 straipsnio nuostatomis, prekių, paslaugų, skirtų PVM apmokestinamai veiklai, pirkimo PVM turėjo teisę traukti į PVM atskaitą. Šiuo atveju vairavimo mokykla dar iki komentaro paskelbimo traukdama į PVM atskaitą prekių, paslaugų pirkimo PVM galėjo naudoti įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų" kriterijų. Tokiu atveju vairavimo mokykla po komentaro paskelbimo, t. y. 2015 m. gruodžio mėnesį, su mokesčių administratoriumi galėtų suderinti tik lengvojo automobilio (priekabos) panaudojimo PVM apmokestinamoje veikloje kriterijų.

Pasibaigus 2015 metams, atsižvelgiant į faktinius 2015 metų rodiklius, turi būti perskaičiuojamas PVM įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatytas „pajamų" kriterijus ir patikslinama PVM atskaita pateikiant metinę PVM deklaraciją (FR0516). Lengvojo automobilio (priekabos) panaudojimo PVM apmokestinamoje veikloje kriterijus, kuris teikiant 2015 m. gruodžio mėnesio PVM deklaraciją, iš esmės nustatomas pagal faktinius 2015 metų gruodžio mėnesio rodiklius, metinėje 2015 metų PVM deklaracijoje netikslinamas.

Norime pažymėti, kad vairavimo mokyklos, PVM mokėtojos, norėdamos traukti prekių, paslaugų, susijusių su PVM apmokestinama veikla, pirkimo PVM į PVM atskaitą, 2016 metais (nepaisant to, kad yra 2015 metų faktiniai duomenys) galėtų taikyti prognozuojamą PVM įstatymo 60 straipsnio 1 straipsnyje nurodytą „pajamų" kriterijų, jeigu nustatyti „pajamų" kriterijų pagal faktinius 2015 metų duomenis būtų labai sudėtinga.

 

Viršininko pavaduotoja                                       Vilma Vildžiūnaitė

Registracijos numeris (18.2-31-2) RM-24972

Ši informacija skelbiama:
2015 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), atsižvelgdama į gaunamus paklausimus iš mokesčių mokėtojų dėl prievolės tikslinti/ netikslinti PVM sąskaitas faktūras ir PVM deklaracijas tuo atveju, kai buvo neteisingai taikytas atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmas statybos darbams pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 96 straipsnio nuostatas, teikia papildomą paaiškinimą dėl 2015 m. spalio 20 d. rašte Nr. (18.2-31-2) RM-22410 (toliau – raštas) pateiktų atsakymų į 23-25 klausimus (žiūrėti susijusį įrašą).

Rašto atsakymuose į 23-25 klausimus nurodyta, jog tuo atveju, jei paaiškėja, kad atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmas buvo pritaikytas statybos darbams, nors neturėjo būti taikomas, arba atvirkščiai – nebuvo pritaikytas, nors turėjo būti taikomas, tiek pardavėjas, tiek pirkėjas turi patikslinti atitinkamas PVM deklaracijas (kreditinės PVM sąskaitos faktūros nerašomos nei vienu atveju), o tuo atveju, jei dėl atlikto tikslinimo yra apskaičiuojami delspinigiai, tai mokesčių mokėtojas turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių dėl atleidimo nuo šių delspinigių mokėjimo.

VMI prie FM, įvertinusi, kad:

  • toks deklaracijų tikslinimas ir prašymų dėl atleidimo nuo delspinigių teikimas, gali sukelti nepagrįstai didelę naštą ūkio subjektams,
  • atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmas ūkio subjektų buvo taikytas / netaikytas neteisingai dėl nepateiktų arba pakeistų paaiškinimų, kokie darbai yra laikomi statybos darbais nurodytais PVM įstatymo 96 straipsnyje,
  • reali žala biudžetui nebuvo padaryta, jei ir pirkėjas, ir pardavėjas traktavo parduodamas paslaugas vienodai,

bei atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus proporcingumo ir efektyvumo principus, patikslina, kad jei ūkio subjektai (ir pirkėjas, ir pardavėjas) suteiktas paslaugas traktavo ne taip, kaip nurodyta rašte ir jo priede, t.y. laikė statybos darbais, nors pagal raštą tokios paslaugos nelaikomos statybos darbais, ir atvirkščiai, tai jie pritaikyto / nepritaikyto atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmo gali netikslinti jei:

  • ūkio subjektas teikė paklausimą, bet negavo atsakymo;
  • ūkio subjektas teikė paklausimą bei gavo atsakymą, bet jis neatitinka rašte ir jo priede numatytų nuostatų;
  • ūkio subjektas vadovavosi iki rašto išleidimo VMI prie FM pateiktais išaiškinimais;
  • ūkio subjektas vadovavosi rašto nuostatomis, kurios vėliau buvo patikslintos.

Jei atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmas buvo neteisingai taikytas / netaikytas ne dėl aukščiau išvardytų priežasčių, tai deklaracijos tikslinamos taip, kaip nurodyta rašto 23, 24 punktuose.

 

Viršininko pavaduotoja

   

         Vilma Vildžiūnaitė

DĖL NETESYBŲ TRAKTAVIMO

(18.4-31-2) RM-25222
2015-11-24

Registracijos numeris (18.4-31-2) RM-25222

Ši informacija skelbiama:
2015 metais
2015 metai

   

Valstybinė mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), atsižvelgdama į mokesčių mokėtojų paklausimus, paaiškina klausimą dėl abonentų, kurie viršijo abonento bei vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo sutartyje nurodytą nuotekų užterštumą, mokamų netesybų traktavimo Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM įstatymas) ir Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PM įstatymas) tikslais:

Situacija

Lietuvos Respublikos vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr.126 patvirtinto Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo (toliau – Aprašo) 17 punkte nustatyta: „Abonentui viršijus geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir abonento sudarytoje sutartyje nurodytą nuotekų užterštumą, kuris negali būti viršytas dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros galimybių, neskaičiuojama nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina, nuotekų valymo kaina už padidėjusią ir savitąją nuotekų taršą, o pagal Aprašo 67 punktą skaičiuojamos netesybos." Aprašo 67 punkte nustatyta, kad: „Geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nustačius, kad abonento išleidžiamų nuotekų užterštumas didesnis už nuotekų užterštumą, kuris negali būti viršytas dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros galimybių, skaičiuojamos netesybos, lygios 10 procentų padidintai sumai, kuri turėtų būti sumokėta (jeigu nebūtų skaičiuojamos netesybos) už nuotekų tvarkymo paslaugas, suteiktas tą mėnesį, kurį nustatytas nuotekų užterštumas, negalėjęs būti viršytas dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros galimybių."

Klausimai:

1.Kaip šios netesybos traktuojamos PVM įstatymo tikslais?

Pagal Civilinio kodekso 6.71 straipsnio nuostatas netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamos prievolės sumos procentu.

Taigi, netesybos yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų bei sutartinės civilinės atsakomybės forma, o ne atlygis už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą. Pažymėtina, kad netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio įrodinėti nereikia.

Pagal minėtas Aprašo nuostatas „netesybos" geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui mokamos, kai abonentas viršija geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo bei abonento sudarytoje sutartyje nurodytą nuotekų užterštumą ir yra „lygios 10 procentų padidintai sumai, kuri turėtų būti sumokėta (jeigu nebūtų skaičiuojamos netesybos) už nuotekų tvarkymo paslaugas, suteiktas tą mėnesį, kurį nustatytas nuotekų užterštumas, negalėjęs būti viršytas dėl nuotekų tvarkymo infrastruktūros galimybių."

Taigi, jei abonentas viršys geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo bei abonento sudarytoje sutartyje nurodytą nuotekų užterštumą, tai geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojas vis tiek jam suteiks nuotekų valymo paslaugas, tik šiuo atveju jis už suteiktas paslaugas paims 10 procentų didesnę sumą, nei už įprastas nuotekų valymo paslaugas. Todėl galima teigti tarp vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo teikiamų nuotekų valymo paslaugų ir už šias paslaugas gaunamų „netesybų" yra tiesioginis ryšys (t. y. vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas „netesybas" gauna už jų suteiktas didesnio užterštumo nuotekų valymo paslaugas). Tokiu atveju, vadovaujantis PVM įstatymo 15 nuostatomis, Apraše įvardintos netesybos PVM tikslais yra laikomos atlygiu už vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo teikiamas nuotekų valymo paslaugas, kurios apmokestinamos PVM taikant standartinį PVM tarifą.

2. Kaip šios netesybos traktuojamos PM įstatymo tikslais?
    
Pagal PM įstatymo 2 straipsnio nuostatas, Lietuvos vienetas pelno mokestį moka nuo visų pasaulinių pajamų, t. y. iš Lietuvos ir užsienio šaltinių, susijusių su Lietuvoje vykdoma veikla.
Vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas teikia vandens gavybos ir tiekimo bei nuotekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas, t. y. nuotekų tinklais surenka nuotekas ir valo jas nuotekų valymo įrenginiuose.

Atsižvelgiant į tai, kad vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas taip pat teikia abonentų išleidžiamų nuotekų, kurių užterštumas viršija geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ir abonento sudarytoje sutartyje nurodytą nuotekų užterštumą, valymo paslaugas, todėl pagal Aprašo 67 punktą vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo apskaičiuotos netesybos abonentui, viršijusiam sutartyje nurodytą nuotekų užterštumą, nepripažįstamos netesybomis pagal PMĮ nuostatas, o pagal savo esmę yra laikomos bendrovės apmokestinamosiomis pajamomis už suteiktas nuotekų valymo paslaugas.


Viršininko pavaduotoja                                                                  Vilma Vildžiūnaitė