Registracijos numeris Nr. (18.2-31-2) RM-5782

Ši informacija skelbiama:
2016 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikia apibendrintą paaiškinimą dėl daugiabučio namo administratoriaus (toliau ― administratorius) daugiabučio namo patalpų savininkams teikiamų paslaugų (tiekiamų prekių) apmokestinimo PVM.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 13 d. redakcija, toliau - Nuostatai), nurodyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ‒ patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

Administratorius taip pat apskaičiuoja Nuostatų IV skyriuje nurodytus mokėjimus, įmokas, tvarko jų surinkimo ir naudojimo apskaitą. Teisės aktų nustatyta tvarka parengia sąskaitas faktūras už savo suteiktas paslaugas, mėnesinius mokėjimų pranešimus už kitas suteiktas paslaugas ir pan.

Tuo pačiu, administratorius sudaro sutartis su komunalinių ir kitokių paslaugų teikėjais (prekių tiekėjais), pagal kurias jis paskirsto lėšas patalpų savininkams ir jas surenka iš patalpų savininkų už jiems suteiktas paslaugas (patiektas prekes), atsiskaito su paslaugų (prekių) pardavėjais.

Įvertinus su komunalinių ir kitokių paslaugų teikėjais (prekių tiekėjais) sudarytas sutartis, galima teigti, kad administratorius su paslaugų teikėjais (prekių tiekėjais) jas pasirašo dvejopai, t.y., savo (administratoriaus) vardu arba patalpų savininkų vardu.

Atsižvelgiant į tai, kaip pasirašomos sutartys, sprendžiama, kaip PVM tikslais gali veikti administratorius, paskirstydamas patalpų savininkams išlaidas už įsigytas paslaugas (prekes), t.y., kaip atsiskleidęs arba kaip neatsiskleidęs tarpininkas.

Jeigu sandoryje dėl paslaugų suteikimo (prekių tiekimo) administratorius veikia savo vardu (savo vardu gauna paslaugas (prekes), savo vardu pasirašo sutartis) ir savo vardu įsigytas paslaugas (prekes) parduoda patalpų savininkams, laikytina, kad jis veikia kaip neatsiskleidęs tarpininkas.

Šiuo atveju PVM skaičiuojamas nuo galutiniam vartotojui (patalpų savininkui) parduotų paslaugų (prekių) apmokestinamosios vertės. PVM sąskaitą faktūrą ar kitą paslaugų suteikimą (prekių tiekimą) įforminantį dokumentą patalpų savininkams išrašo administratorius.

Tuo atveju, jeigu administratorius sandoryje dėl paslaugų suteikimo (prekių tiekimo) atstovauja patalpų savininkų interesus (jų vardu pasirašo sutartis, surenka lėšas už suteiktas paslaugas (patiektas prekes), perveda surinktas lėšas paslaugų teikėjams (prekių tiekėjams)), pats gaudamas atlygį už administravimą, laikoma, kad jis veikia kaip atsiskleidęs tarpininkas. Administratorius, veikdamas kaip atsiskleidęs tarpininkas, PVM skaičiuoja nuo suteiktų tarpininkavimo paslaugų. Šiuo atveju PVM sąskaitą faktūrą ar kitą paslaugų suteikimą (prekių tiekimą) įforminantį dokumentą patalpų savininkams išrašo tikrasis pardavėjas (paslaugų teikėjas (prekių tiekėjas)).

Taip pat pažymime, kad pagal Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780 (2004 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 407 redakcija) 19.4 punkto nuostatas, PVM sąskaita faktūra nenaudojama, kai teikiamos nuolatinės ir ilgalaikės paslaugos, kurių teikimui įforminti taikoma Nuolatinių ir ilgalaikių paslaugų teikimo apskaitos dokumentų išrašymo ir pateikimo (išsiuntimo) ūkine veikla nesiverčiantiems fiziniams asmenims tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 716 „Dėl Nuolatinių ir ilgalaikių paslaugų teikimo apskaitos dokumentų išrašymo ir  pateikimo (išsiuntimo) ūkine veikla nesiverčiantiems fiziniams asmenims tvarkos patvirtinimo“.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad tuo atveju, jeigu pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio nuostatas administratoriui atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju pasiekus 45 000 eurų atlygio ribą, tai ją skaičiuojant, atsižvelgiama į tai, kaip paslaugų teikimo (prekių tiekimo) sandoryje veikia administratorius.

Jeigu administratorius veikia kaip atsiskleidęs tarpininkas, tokiu atveju jo pajamos, į kurias turi būti atsižvelgiama skaičiuojant registravimosi PVM mokėtoju ribą, sudarys gautas (gautinas) atlygis už tarpininkavimo paslaugas.

Jeigu administratorius veikia kaip neatsiskleidęs tarpininkas, tokiu atveju jo pajamos, į kurias turi būti atsižvelgiama skaičiuojant registravimosi PVM mokėtoju ribą, sudarys gautas (gautinas) atlygis už visas patalpų savininkams perparduotas paslaugas (prekes).

Registracijos numeris (18.3 -31-2)-R-11412

Ši informacija skelbiama:
2016 metais
2016 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsižvelgdama į mokesčių mokėtojų pateiktus klausimus dėl apyvartinių taršos leidimų (toliau - ATL) apmokestinimo pelno ir pridėtinės vertės mokesčiais, paaiškina.

1. Kas yra apyvartiniai taršos leidimai - prekė, paslauga ar ilgalaikis finansinis turtas?

Pagal 2004 m. balandžio 29 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-231 ( Žin., 2004, Nr. 78-2764, 2005, Nr.137- 4948) patvirtintas Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų išdavimo ir prekybos jais tvarkos nuostatas, juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys šioje tvarkoje nurodytą veiklą ir išmetantys į aplinką šiltnamio efektą sukeliančias dujas, privalo įsigyti ATL.

Pelno mokesčio požiūriu

ATL finansinėje atskaitomybėje pelno mokesčio tikslais gali būti laikomi ilgalaikiu nematerialiuoju arba trumpalaikiu turtu.

Pažymime, kad:

- Jeigu tokius ATL įmonės iš Aplinkos ministerijos įsigyja nemokamai, tai jų įsigijimo kaina yra lygi 0, nes įmonės, juos įsigydamos, nepatiria jokių išlaidų.

- Jeigu įmonė neatlygintinai įsigytus ATL perleidžia atlygintinai tretiesiems asmenims, tai už šiuos ATL visa gautina pinigų suma, apskaičiuojant pelno mokestį, turi būti priskiriama pajamoms, kadangi jų įsigijimo kaina yra lygi 0.

- Jeigu įmonė iš trečiųjų asmenų įsigyja trūkstamą ATL kiekį, tai šiuos įsigytus ATL ji galėtų apskaityti kaip ilgalaikį nematerialųjį turtą, jeigu jis atitinka ilgalaikio turto kriterijus, ir, apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną, ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskirti amortizacijos sumas per Pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr.110-3992, toliau - PMĮ) 1 priedėlyje nustatytą nematerialaus turto amortizacijos normatyvą (metais).

- Jeigu minėtą ilgalaikį nematerialųjį turtą (įsigytus ATL) įmonė parduoda, tai nustatant apmokestinamąjį pelną, turto vertės padidėjimo pajamos apskaičiuojamos PMĮ 16 str. nustatyta tvarka, t.y. iš pajamų, gautų pardavus nematerialųjį turtą, atimama to turto įsigijimo kaina, sumažinta amortizacijos suma, įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus.

- Jeigu ATL bus laikomi trumpalaikiu turtu, tai apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną juos pardavus, gautina pinigų suma bus priskiriama pajamomis, o jų įsigijimo kaina - ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Jeigu tokius ATL įmonė išnaudos pati, jų įsigijimo kaina, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, galės būti priskiriama leidžiamiems atskaitymams.

Pridėtinės vertės mokesčio požiūriu

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr.35-1271; 2004, Nr.17-505 , toliau – PVM įstatymas) 7 straipsnio nuostatas nematerialiojo turto perdavimas yra laikomas paslaugų teikimu. Kai ATL įmonėje yra apskaitomi kaip nematerialusis turtas, tai jų perleidimas yra laikomas paslaugų teikimu ir yra PVM objektas.

ATL perleidimo paslaugos suteikimo vieta nustatoma vadovaujantis PVM įstatymo 13 straipsnio 1 ir 6 dalių nuostatomis. Lietuvos apmokestinamiesiems asmenims perleidžiami ATL yra apmokestinami taikant 18 procentų PVM tarifą. Kai ATL perleidžiami kitoje valstybėje narėje įsikūrusiam apmokestinamajam asmeniui arba už Europos Bendrijų teritorijos ribų įsikūrusiam bet kokiam asmeniui, tai laikoma, kad ATL perleidimo paslauga yra suteikta ne šalies teritorijoje ir, šiuo atveju, Lietuvoje tai nėra PVM objektas.

2. Ar Aplinkos apsaugos ministerijos neatlygintinai išduoti ir atlygintinai perleisti tretiesiems asmenims ATL yra PVM objektas?

Pagal PVM įstatymo 3 straipsnio nuostatas PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, veikdamas kaip toks.

Atsižvelgiant į tai, kad Aplinkos ministerija asmenims ATL išduoda neatlygintinai (93,5 proc. visų ATL), todėl ATL išdavimas netenkina PVM objektui nustatytų sąlygų, neatlygintinai išduodami ATL nėra PVM objektas.

Tuo atveju, kai ATL yra perleidžiami tretiesiems asmenims už atlygį, tai toks ATL perleidimas yra PVM objektas.

3. Kokiais dokumentais yra įforminamas ATL perleidimas Lietuvos Respublikos ar užsienio juridiniams ir fiziniams asmenims?

Lietuvos įmonė, PVM mokėtoja, ATL perleidimą Lietuvos Respublikos ar užsienio juridiniams asmenims turi įforminti PVM sąskaita faktūra.

4. Kada įforminamas ATL perleidimo apskaitos dokumentas ?

Vadovaujantis PVM įstatymo 79 straipsnio nuostatomis, PVM sąskaita faktūra už ATL perleidimo paslaugą privalo būti išrašyta nedelsiant perleidus ATL.

5. Kaip įmonė, perleidžianti ar įsigyjanti ATL, turi pildyti PVM deklaracijos FR0600 formą?

Įmonė, atlygintinai perleidžianti ATL, PVM deklaracijos FR0600 formos 11 laukelyje ,,PVM apmokestinami tiekimai (18, 9 ir 5 proc.)" įrašo perleidžiamų ATL apmokestinamąją vertę, o deklaracijos 26 laukelyje ,,18 proc. pardavimo PVM" yra nurodoma nuo 11 laukelyje nurodytos ATL apmokestinamosios vertės apskaičiuota PVM suma.

Kai įmonė ATL perleidžia kitoje valstybėje narėje įsikūrusiam apmokestinamajam asmeniui arba už Europos Bendrijų teritorijos ribų įsikūrusiam bet kokiam asmeniui, atsižvelgiant, jog ši paslauga nėra PVM objektas, tačiau prekių ir(arba) paslaugų, skirtų šiai paslaugai suteikti pirkimo PVM atskaita yra galima, PVM deklaracijos FR600 formos 21 laukelyje ,,Už Lietuvos ribų patiektos prekės ir suteiktos paslaugos, kurių pirkimo (importo) PVM atskaitomas" įrašoma šių ATL apmokestinamoji vertė.

Įmonė, įsigyjanti perleistus ATL, PVM deklaracijos FR0600 formos 22 laukelyje ,,Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašo perleidžiamų ATL pirkimo ir (arba) importo PVM sumą.

 

Viršininkas                                                                                 Modestas Kaseliauskas

Registracijos numeris (18.2-31-2 E) RM-12238

Ši informacija skelbiama:
2016 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsižvelgdama į iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos gautą patikslintą nuomonę, teikia papildytą atsakymą dėl 2015 m. spalio 20 d. rašte Nr. (18.2-31-2) RM-22410 nurodyto 11 klausimo:

11. Ar atvirkštinis PVM turi būti taikomas tik rangovo užsakovui, ar toks mechanizmas turėtų būti taikomas ir statybos darbams, kuriuos rangovui ar bet kuriam kitam statybos darbų pirkėjui, PVM mokėtojui, teikia (parduoda, perparduoda) subrangovas (subrangovui teikia sub-subrangovas) arba bet koks kitas apmokestinamasis asmuo, savo vardu perparduodantis įsigytus statybos darbus?

Atvirkštinis PVM taikomas statybos darbams visuose jų vykdymo (pardavimo, perpardavimo) etapuose. T. y. atvirkštinis PVM bus taikomas tiek užsakovui (PVM mokėtojui), įsigyjančiam statomo rangos būdu statinio statybos darbus iš rangovo, tiek rangovui (PVM mokėtojui), įsigyjančiam šio statinio atskirus statybos darbus iš subrangovo, tiek subrangovui (PVM mokėtojui), įsigyjančiam šio statinio atskirus statybos darbus iš sub-subrangovo, ir t. t. Be to, atvirkštinis PVM taikomas bet kuriam šių statybos darbų pirkėjui ― apmokestinamajam asmeniui, PVM mokėtojui, įsigyjančiam statybos darbus ne tik iš rangovo (subrangovo, sub-subrangovo), bet ir iš bet kurio kito apmokestinamojo asmens, PVM mokėtojo, savo vardu jam parduodančio (perparduodančio) statybos darbus.

Pažymėtina, kad, kai rangovas, subrangovas ar kitas statybos darbų vykdytojas (statybos paslaugų teikėjas, pardavėjas) įsigyja iš atskirų apmokestinamųjų asmenų tam tikras paslaugas, kurios savo esme nėra statybos darbai, tai pirminiame šių paslaugų teikimo etape atvirkštinis PVM netaikomas.

Reikia atkreipti dėmesį, kad kai rangovas (subrangovas) pagal rangos sutartį atlieka tik apželdinimo, gerbūvio sutvarkymo darbus apmokestinamiesiems asmenims PVM mokėtojams ir tokie darbai yra numatyti statinio statybos įgyvendinimui parengtame projekte, tai tokie darbai laikomi statybos darbais ir jiems taikomas atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmas, neatsižvelgiant į tai, kad kitų statybos darbų minėtasis rangovas (subrangovas), neteikia.

Tuo atveju, kai paslaugos, kurios savo esme nėra statybos darbai, rangovo (subrangovo) arba kito statybos darbų pardavėjo įsigytos iš trečiųjų asmenų paslaugos kartu su užsakytais statybos darbais perduodami (perparduodami) užsakovui (pagal statybos darbų rangos ar kitą paslaugų teikimo sutartį) ir įtraukiami į jam atliekamų statybos darbų sąmatą, tai šiame etape atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmas būtų taikomas visiems užsakytiems statybos darbams kartu su minėtomis įsigytomis paslaugomis (žr. 1 pavyzdį). Šiuo atveju nesvarbu, kad statybos darbų sąmatose tokių paslaugų vertė gali būti išskiriama atskirai.

 

Viršininko pavaduotoja

                                                                                    

Vilma Vildžiūnaitė