Registracijos numeris KM2027

Ši informacija skelbiama:
2017 metais

I. 2010 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1186 nuo 2017 m. sausio 1 d.:

  • panaikinama akcizų lengvata, pagal kurią nuo akcizų atleidžiamos akcizais apmokestinamos prekės, jeigu jos eksportuotos iš specialių prekybos vietų, esančių Lietuvos Respublikos valstybės sienos su trečiosiomis valstybėmis perėjimo punkte, t. y. iš neapmuitinamų („duty-free") parduotuvių, ir patiektos keleiviams, išvykstantiems į trečiąsias teritorijas ar trečiąsias valstybes.

II. 2016 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 3, 9, 12, 14, 15, 20, 21, 33 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-2696 nuo 2017 m. sausio 1 d.:

  • Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nuostatos suderinamos su 2013 m. spalio 9 d. priimtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, ir jį įgyvendinančiais teisės aktais.

III. 2016 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-86 nuo 2017 m. kovo 1 d. didinami akcizų tarifai:

  • cigarečių specifinis elementas 56 eurai (vietoj 50,68 euro) už 1 000 cigarečių;

  • cigaretėms nustatomas ne mažesnis kaip 90 eurų (vietoj 85 eurai) už 1 000 cigarečių kombinuotasis akcizų tarifas;

  • cigarams ir cigarilėms nustatomas 33 eurų (vietoj 29,54 euro) už kilogramą akcizų tarifas.

Lyginamoji akcizų tarifų, taikomų apdorotam tabakui (išskyrus rūkomąjį tabaką), lentelė:

Laikotarpis

Akcizų objektas

Akcizų tarifas iki

2017-02-28

Akcizų tarifas nuo

2017-03-01

Cigaretės

specifinis elementas — 50,68 euro už 1 000 cigarečių

specifinis elementas — 56 eurai už 1 000 cigarečių

kombinuotasis akcizų tarifas ne mažesnis kaip 85 eurai už 1 000 cigarečių

kombinuotasis akcizų tarifas ne mažesnis kaip 90 eurų už 1 000 cigarečių

Cigarai ir cigarilės

29,54 euro už kilogramą

33 eurai už kilogramą

IV. 2016 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2145 1, 2, 3, 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymu nuo 2017 m. kovo 1 d. didinami akcizų tarifai:

  • alui nustatomas 7,11 euro (vietoj 3,36 euro) už 1 proc. faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą;

  • vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju — gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento, nustatomas 65,46 euro (vietoj 30,96 euro) už produkto hektolitrą akcizų tarifas;

  • vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams, išskyrus vyną ir kitus fermentuotus gėrimus, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 procento, nustatomas 164,67 euro (vietoj 77,89 euro) už produkto hektolitrą akcizų tarifas;

  • tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 procentų, nustatomas 185,82 euro (vietoj 96,65 euro) už produkto hektolitrą akcizų tarifas;

  • tarpiniams produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 15 procentų, nustatomas 264,52 euro (vietoj 136,37 euro) už produkto hektolitrą akcizų tarifas;

  • etilo alkoholiui nustatomas 1 665,04 euro (vietoj 1 353,69 euro) už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas.

Lyginamoji akcizų tarifų, taikomų etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams, lentelė:

Laikotarpis

Akcizų objektas

Akcizų tarifas iki

2017-02-28

Akcizų tarifas nuo

2017-03-01

Alus

3,36 euro už 1 proc. faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais, kuris nustatomas už hektolitrą

7,11 euro už 1 proc. faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos procentais, kuris nustatomas už hektolitrą

Vynas ir kiti fermentuoti gėrimai, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju — gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 proc.

30,96 euro už hektolitrą

65,46 euro už hektolitrą

Vynai iš šviežių vynuogių ir kiti fermentuoti gėrimai, išskyrus vyną ir kitus fermentuotus gėrimus, kurių faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija (kitų fermentuotų gėrimų atveju — gauta tik fermentuojant) procentais yra ne didesnė kaip 8,5 proc.

77,89 euro už hektolitrą

164,67 euro už hektolitrą

Tarpiniai produktai, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 15 proc.

96,65 euro už hektolitrą

185,82 euro už hektolitrą

Tarpiniai produktai, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 15 proc.

136,37 euro už hektolitrą

264,52 euro už hektolitrą

Etilo alkoholis

1 353,69 euro už gryno etilo alkoholio hektolitrą

1 665,04 euro už gryno etilo alkoholio hektolitrą

Registracijos numeris KM2022

Ši informacija skelbiama:
2017 metais

Dėl GPMĮ 20 straipsnio pakeitimo.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. nustatyti padidėję neapmokestinamieji pajamų dydžiai (toliau – NPD): mėnesio NPD, riboto darbingumo asmenims taikomi didesni mėnesio NPD, papildomas NPD už auginamus vaikus (įvaikius), metiniai NPD ir metiniai papildomi NPD.

1. Padidintas mėnesio NPD.

Gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos (toliau – su darbo santykiais susijusios pajamos) per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikytinas mėnesio NPD nuo 200 eurų padidėja iki 310 eurų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio" patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) nuo 2016 m. liepos 1 d. yra 380 eurų. Vadinasi, 310 eurų mėnesio NPD taikytinas tiems gyventojams, kurių mėnesio su darbo santykiais susijusios pajamos yra mažesnės nei 380 eurų ar šiai sumai lygios.

Kitiems gyventojams (išskyrus riboto darbingumo asmenis) mėnesio NPD nuo 2017 m. sausio 1 d. turės būti apskaičiuojamas pagal pakeistą mėnesio NPD formulę:

Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 310 – 0,5 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).

Pagal naująją mėnesio NPD formulę apskaičiuotas 2017 m. taikytinas mėnesio NPD taip pat padidės. Pavyzdžiui, gyventojui, kurio mėnesio su darbo santykiais susijusios pajamos buvo 600 eurų, 2016 m. buvo taikomas 115 eurų mėnesio NPD, o 2017 m. taikytinas mėnesio NPD sudarys 200 eurų (600 – 380 (1 MMA); 220 x 0,5 (koeficientas); 310 – 110).

Dėl padidėjusio mėnesio NPD padidės ir „į rankas" gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų suma, maksimaliai – 16,50 eurų – gyventojams, kurių mėnesio pajamos lygios 380 eurų (1 MMA dydžiui).

Mėnesio NPD 2017 m. mokestiniu laikotarpiu nebus taikomas gyventojams, kurių su darbo santykiais susijusios pajamos per mėnesį bus didesnės nei 1000 eurų ar šiai sumai lygios (2016 m. – 938 eurų), nes, apskaičiuotas pagal mėnesio NPD formulę, jis yra lygus nuliui.

Mėnesio NPD, kaip ir anksčiau, taikomas tik nuolatiniams Lietuvos gyventojams.

2. Padidinti mėnesio NPD, taikomi riboto darbingumo asmenims.

Gyventojams, kuriems nustatytas 0 – 25 procentų darbingumo lygis, ar senatvės pensijos amžių sukakusiems gyventojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, ar gyventojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, 2017 m. mokestiniu laikotarpiui taikytinas mėnesio NPD nuo 270 eurų padidėja iki 380 eurų.

Atitinkamai, tokiems gyventojams, teisę į didesnį NPD turintiems visą 2017 m. mokestinį laikotarpį, taikytinas MNPD sudarys 4560 eurų ( 380 Eur x 12 mėn.), neatsižvelgiant į visų metinių pajamų lygį.

Gyventojams, kuriems nustatytas 30 – 55 procentų darbingumo lygis, ar senatvės pensijos amžių sukakusiems gyventojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, ar gyventojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikytinas mėnesio NPD nuo 210 eurų padidėja iki 320 eurų NPD.

Tokiems gyventojams, teisę į didesnį NPD turintiems visą 2017 m. mokestinį laikotarpį, taikytinas MNPD sudarys 3840 eurų (320 Eur x 12 mėn.), neatsižvelgiant į visų metinių pajamų lygį.

3. Padidintas papildomas NPD.

Tėvams (įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) papildomas NPD nuo 120 eurų padidintas iki 200 eurų.

Mokestiniu laikotarpiu papildomas NPD vaikus kartu auginantiems tėvams (įtėviams) yra taikomas per pusę, vadinasi, kiekvienam iš tėvų (įtėvių), 2017 m. taikytina ½ papildomo NPD dalis yra 100 eurų.

Papildomas NPD, kaip ir anksčiau, taikomas tik nuolatiniams Lietuvos gyventojams.

4. Padidinti metinis NPD ir metinis papildomas NPD.

Maksimalus metinis NPD (išskyrus numatytus riboto darbingumo asmenims) nuo 2400 eurų padidintas iki 3720 eurų.  Toks metinis NPD 2017 m. mokestiniu laikotarpiu yra taikytinas tiems gyventojams, kurių 2017 m. pajamos neviršys 12 MMA, t. y. 4560 eurų (380 eurų x 12 mėn.) sumos.

Gyventojams, kurių metinės pajamos yra apmokestinamos, taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą, išskyrus išmokas, išmokėtas pasibaigus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutarčiai ar tokią sutartį nutraukus (toliau – GMP), yra didesnės nei 4560 eurų, metinis NPD apskaičiuojamas pagal pakeistą metinio NPD formulę:

Gyventojui taikytinas MNPD = 3720 – 0,5 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).

Metinis NPD 2017 m. mokestiniu laikotarpiu nebus taikomas gyventojams, kurių su darbo santykiais susijusios pajamos didesnės nei 12000 eurų (2016 m. – 11259 eurai) ar šiai sumai lygios, nes, apskaičiuotas pagal metinio NPD formulę, jis yra lygus nuliui (neigiama suma laikoma nuliu).

Metinis papildomas NPD už vieną auginamą vaiką (įvaikį) 2017 m. sudarys 2400 eurų (2016 m. buvo 1440 eurų), už du vaikus – 4800 eurų (2016 m. buvo 2880 eurų) ir t.t. 

Dėl GPMĮ 38 straipsnio pakeitimo.

Pajamų mokesčio įskaitymo tvarką reglamentuojanti GPMĮ 38 straipsnio 1 dalis išdėstyta taip:

„1. Sumokėtas pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pajamų mokestį ir šio mokesčio nepriemoką, įskaitomi į valstybės ir (ar) į savivaldybių biudžetus atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyta tvarka."

Naujomis teisinio reglamentavimo nuostatomis pajamų mokesčio pasiskirstymo tarp savivaldybių biudžetų reglamentavimas perkeltas į Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą (toliau – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas) ir atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Pajamų mokesčio pasiskirstymo tarp savivaldybių biudžetų tvarka supaprastinta:

- atsisakyta praėjusį mokestinį laikotarpį sumokėto pajamų mokesčio perskirstymo (patikslinimo) pagal metinėse pajamų mokesčio, išskaičiuoto nuo A klasės pajamų, deklaracijose nustatytas faktines praėjusiu mokestiniu laikotarpiu išskaičiuoto pajamų mokesčio pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijas;

- nebereikės vadovautis ankstesniais pajamų mokesčio įskaitymo kriterijais (gyventojų nuolatinė gyvenamoji vieta, gyvenamoji vieta, veiklos vykdymo vieta), nes kiekvienai savivaldybei tenkančią pajamų mokesčio dalį, atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje faktiškai gyvenančių gyventojų skaičių, numatyta įvertinti pagal keičiamas Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatas;

- pajamų mokestis ir šio mokesčio nepriemoka įskaitomi į valstybės ir / ar savivaldybės biudžetus taip, kaip nustatyta atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.

Patikslinta GPMĮ 38 straipsnio 2 dalis, konkretizuojant, kad sumokėtas fiksuoto dydžio pajamų mokestis už pajamas iš veiklos pagal verslo liudijimą yra įskaitomas į tos savivaldybės, kurios sprendimu nustatytas konkretus fiksuoto dydžio pajamų mokestis, biudžetą.

Pakeista pajamų mokesčio įskaitymo į savivaldybių biudžetus tvarka taikoma, įskaitant 2017 ir vėlesniais metais sumokėtą pajamų mokestį ir sumokėtą (išieškotą) šio mokesčio nepriemoką. 

Dėl verslo liudijimų 2017 m.

KM2021
2018-11-22

Registracijos numeris KM2021

Ši informacija skelbiama:
2017 metais

1. Nuo 2016 m. liepos 1 d.  minimali mėnesinė alga (toliau ― MMA) padidinta iki 380 eurų, kuri galiojo ir 2016 m. spalio 1 d., todėl nuo  2017 m. didėja minimalus fiksuotas pajamų mokesčio dydis iki 684 Eur (12 x 380x15 proc.). Vadinasi, savivaldybių tarybos (jei 2017 m. sausio 1 d. nesikeis pajamų mokesčio tarifas), nustatydamos 2017 m. fiksuotus pajamų mokesčių dydžius veikloms, vykdomoms „neribojant veiklos teritorijos", negalės nustatyti mažesnių fiksuotų pajamų mokesčio dydžių nei 684 eurai.

2. 2016 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo" pakeitimo" (toliau – Nutarimo pakeitimas), kurio nuostatų įsigaliojimas nustatytas 2 laikotarpiais:

I. Nuostatos, kurios taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2016 ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas:

1. Fiksuoto dydžio pajamų mokestį sumokėję ir prekybos verslo liudijimus įsigiję gyventojai iki 4500 Eur per mokestinį laikotarpį gali parduoti prekes:

1.1. prekybos veiklos nevykdantiems juridiniams asmenims;

1.2. individualią prekybos veiklą vykdantiems gyventojams (tiek įsigijusiems prekybos verslo liudijimus, tiek įregistravusiems prekybos veiklą su pažyma). Tačiau žemės ūkio ir maisto produktai negali būti perparduodami individualią prekybos veiklą (tiek įregistruotą, tiek su verslo liudijimu) vykdantiems asmenims.

Iki šių pakeitimų įsigijus prekybos verslo liudijimą nebuvo galima prekes parduoti juridiniam asmeniui bei kitam individualia prekybine veikla užsiimančiam gyventojui (tiek įsigijusiam prekybos verslo liudijimą, tiek įregistravusiam individualią prekybos veiklą su pažyma).

2. Taip pat nustatyta, jog kai prekybos ir /ar gamybos, ir/ ar paslaugų verslo liudijimą (liudijimus) įsigijusio gyventojo iš juridiniams asmenims parduotų prekių, suteiktų paslaugų gautos pajamos bei prekybos verslo liudijimą turinčio gyventojo iš individualią prekybos veiklą vykdančių gyventojų gautos pajamos yra didesnės kaip 4 500 eurų per mokestinį laikotarpį), tai:

− pajamų dalis iki 4500 Eur apmokestinama pajamų mokesčiu, kai įsigyjant verslo liudijimą buvo iš anksto sumokėtas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo" (toliau – Nutarimas) nurodytoms veiklos rūšims fiksuotus pajamų mokesčio dydžius nustato individualiai kiekvienos savivaldybės taryba.

− pajamų dalis, viršijanti 4500 eurų sumą, apmokestinama kaip įregistruotos individualios veiklos su pažyma, pajamos, kurioms taikomas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytas pajamų mokesčio tarifas (t. y. taikant 5 proc., o laisvųjų profesijų veikloms − 15 proc. pajamų mokesčio tarifą).

Tuo atveju, kai verslo liudijimą įsigijęs gyventojas gavo pajamų daugiau nei 4500 Eur, tai su įsigytuoju verslo liudijimu toliau jis gali teikti paslaugas bei parduoti prekes tik individualios prekybos veiklos nevykdantiems gyventojams.

Iki šių pakeitimų per mokestinį laikotarpį už suteiktas paslaugas ir/ar parduotas savos gamybos prekes gavus pajamų iš juridinių asmenų daugiau nei už 4500 Eur, buvo apmokestinamos visos (nuo 1 euro) iš juridinių asmenų gautos pajamos, kaip įregistruotos individualios veiklos su pažyma pajamos. Nebuvo atsižvelgiama į tai, kad už įsigytą verslo liudijimą, kurį įsigijus buvo galima už verslo liudijime nurodytu veiklos vykdymo laikotarpiu vykdomą veiklą gauti pajamų iš juridinių asmenų iki 4500 eurų, jau buvo sumokėtas fiksuotas pajamų mokestis.

II. Nuo Nutarimo pakeitimo įsigaliojimo ( nuo 2016 -11-24):

1. Nutarimo pakeitimai:

1.1. Patikslinta Nutarimo nuostata dėl apribojimo parduoti prekes ar teikti paslaugas ta pačia veikla besiverčiantiems asmenims. Nutarimo pakeitime nustatyta, jog sumokėjus fiksuoto dydžio pajamų mokestį, įsigyjant verslo liudijimą, galima parduoti prekes ar savo gamybos prekes ir teikti paslaugas (išskyrus gyvenamosios paskirties patalpų nuomą) juridiniams asmenims, jeigu verslo liudijime nurodyta veiklos rūšis nėra viena iš veiklos, kuria verčiasi juridinis asmuo, rūšių. Iki pakeitimo buvo nustatytas apribojimas parduoti savos gamybos prekes ir teikti paslaugas juridiniams asmenims tik tuo atveju, kai veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint liudijimą, rūšis nėra viena iš veiklos, kuria faktiškai verčiasi juridinis asmuo, rūšių. Vadinasi, įsigaliojus pakeitimui, jei verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, vykdantis tokią pačią veiklą kaip ir įregistruota (nors faktiškai ir nevykdoma) juridinio asmens, parduos prekes ar teiks paslaugas, tai iš tokio juridinio asmens jo gautos pajamos nebus laikomos pajamomis, gautomis iš veiklos, vykdytos įsigijus verslo liudijimą.

1.2. Panaikintas draudimas įsigijus verslo liudijimą verstis licencijuojama veikla.

2. Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių (toliau − Taisyklės) pakeitimai:

2.1. Taisyklių nuostatos dėl verslo liudijimų išdavimo papildytos nauju papunkčiu, jog verslo liudijimai išduodami „nuolatiniam Lietuvos gyventojui ir nenuolatiniam Lietuvos gyventojui kreipiantis į Valstybinę mokesčių inspekciją elektroninėmis priemonėmis prisijungus prie asmeninės mokesčių mokėtojo erdvės Mano VMI."

2.2. Panaikinta nuostata, jog teikiant prašymą dėl verslo liudijimo įsigijimo turi būti pateikiamas dokumentas, patvirtinantis įgytą tradicinio amatininko statusą.

2.3. Įteisinta nuostata dėl verslo liudijimo neišdavimo, kai gyventojas yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir numatyta, jog verslo liudijimas neišduodamas „jeigu gyventojas, norintis įsigyti verslo liudijimą, skolingas už praėjusį laikotarpį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir gyventojo skolos sumokėjimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui terminas nėra atidėtas arba yra atidėtas, tačiau jau suėjęs". Vadinasi, jei gyventojas dėl skolos sumokėjimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra sudaręs įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį, kurios terminas verslo liudijimo įsigijimo metu nėra suėjęs, jam gali būti išduodamas verslo liudijimas.

2.4. Patikslinta nuostata dėl pirmą kartą verslo liudijimus įsigyjančių gyventojų supažindinimo su jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Patikslinta, jog pirmą kartą verslo liudijimus įsigyjančius gyventojus Valstybinė mokesčių inspekcija „informuoja apie jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, teises, pareigas ir su mokestinių prievolių vykdymo tvarkos pažeidimais susijusią atsakomybę, pateikdama atmintinę (iki pakeitimo buvo nustatyta, jog tokiems gyventojams pasirašytinai turi būti įteikiami Nutarimo, Taisyklių kopijos ir atmintinė bei konkretus individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, klasifikatorius).

Registracijos numeris KM2224

Ši informacija skelbiama:
2017 metais

Gyventojų pajamų apmokestinimo tvarka 2017 metais

Registracijos numeris KM2019

Ši informacija skelbiama:
2017 metais

1. Dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžių

Padidintas mėnesio NPD.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos (toliau – su darbo santykiais susijusios pajamos) per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikytinas mėnesio NPD nuo 200 eurų padidėja iki 310 eurų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio" patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) nuo 2016 m. liepos 1 d. yra 380 eurų. Vadinasi, 310 eurų mėnesio NPD taikytinas tiems gyventojams, kurių mėnesio su darbo santykiais susijusios pajamos yra mažesnės nei 380 eurų ar šiai sumai lygios.

Kitiems gyventojams (išskyrus riboto darbingumo asmenis) mėnesio NPD nuo 2017 m. sausio 1 d. apskaičiuojamas pagal pakeistą mėnesio NPD formulę:

Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 310 – 0,5 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).

Padidinti mėnesio NPD, taikomi riboto darbingumo asmenims.

Gyventojams, kuriems nustatytas 0 – 25 procentų darbingumo lygis, ar senatvės pensijos amžių sukakusiems gyventojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, ar gyventojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, 2017 m. mokestiniu laikotarpiui taikytinas mėnesio NPD yra 380 eurų.

Gyventojams, kuriems nustatytas 30 – 55 procentų darbingumo lygis, ar senatvės pensijos amžių sukakusiems gyventojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, ar gyventojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikytinas mėnesio NPD  yra 320 eurų.

Padidintas papildomas NPD.

Tėvams (įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) papildomas NPD yra 200 eurų.

Mokestiniu laikotarpiu papildomas NPD vaikus kartu auginantiems tėvams (įtėviams) yra taikomas per pusę, vadinasi, kiekvienam iš tėvų (įtėvių), 2017 m. taikytina ½ papildomo NPD dalis yra 100 eurų.

Padidinti metinis NPD ir metinis papildomas NPD.

Maksimalus metinis NPD yra 3720 eurų.  Toks metinis NPD 2017 m. mokestiniu laikotarpiu yra taikytinas tiems gyventojams, kurių 2017 m. pajamos neviršys 12 MMA, t. y. 4560 eurų (380 eurų x 12 mėn.) sumos.

Gyventojams, kurių metinės pajamos yra apmokestinamos, taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą, išskyrus išmokas, išmokėtas pasibaigus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutarčiai ar tokią sutartį nutraukus (toliau – GMP), yra didesnės nei 4560 eurų, metinis NPD apskaičiuojamas pagal pakeistą metinio NPD formulę:

Gyventojui taikytinas MNPD = 3720 – 0,5 x (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).

Metinis papildomas NPD už vieną auginamą vaiką (įvaikį) 2017 m. sudarys 2400 eurų, už du vaikus – 4800 eurų ir t.t. 

2. Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų apmokestinimo

Nuo 2017 m. liepos 1 d.  apmokestinamos pajamų mokesčiu nedarbo socialinio draudimo išmokos, t.y. nedarbo draudimo išmokos bei dalinio darbo išmokos, kurios mokamos pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą.

Šios išmokos priskiriamos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms ir, atėmus taikytiną neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) apmokestinamos, taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

3. Dėl gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytos lengvatos išmokoms pagal gyvybės draudimo sutartis

Nuo 2017 m. sausio 1 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytos lengvatos išmokoms pagal gyvybės draudimo sutartis, kurias gauna šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 9, 9-1 ir 10 punktuose nurodyti asmenys (neįgalieji, sulaukę tam tikro pensinio amžiaus ar jaunesni, negu 26 metų) bus taikomos, jeigu draudimo sutartyje numatytas naudos gavėjas nesikeitė nuo draudimo sutarties sudarymo datos, išskyrus atvejus, kai naudos gavėjas buvo pakeistas dėl naudos gavėjo mirties ar dėl santuokos pabaigos, arba jeigu naudos gavėjas keitėsi iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Apskaičiuojant ir deklaruojant 2017 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas, nuolatinių Lietuvos gyventojų iš metinių pajamų atimamos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis ir pensijų įmokos į pensijų fondus negalės viršyti 2000 eurų per mokestinį laikotarpį.

4. Dėl pajamų mokesčio įskaitymo

Pagal 2016 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-87 pakeista pajamų mokesčio įskaitymo tvarka.

Nustatyta, kad sumokėtas pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka (išskyrus už verslo liudijimus sumokamą fiksuoto dydžio pajamų mokestį ir šio mokesčio nepriemoką) įskaitomi į valstybės ir (ar) į savivaldybių biudžetus atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyta tvarka.

Sumokėtas fiksuoto dydžio pajamų mokestis už pajamas iš veiklos pagal verslo liudijimą yra įskaitomas į tos savivaldybės, kurios sprendimu nustatytas konkretus fiksuoto dydžio pajamų mokestis, biudžetą.

Pakeista pajamų mokesčio įskaitymo į savivaldybių biudžetus tvarka taikoma, įskaitant 2017 ir vėlesniais metais sumokėtą pajamų mokestį ir sumokėtą (išieškotą) šio mokesčio nepriemoką.

5. Dėl gyventojams išmokėtų išmokų deklaravimo

5.1. Gyventojų pajamų mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo 2017 m. sausio 1 dienos nuolatiniams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtas A klasės apmokestinamąsias išmokas ir nuo jų išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formose (toliau – deklaracijos FR0573 forma) privalės deklaruoti tik bendromis sumomis, atskirai nurodydami su darbo santykiais susijusias išmokas, už gyventojų parduotą turtą išmokėtas išmokas ir kitas A klasės apmokestinamąsias išmokas bei nuo jų išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį (t.y. privalės užpildyti ir mokesčių administratoriui pateikti tik pagrindinį deklaracijos FR0572 formos lapą be jos FR0572A ir FR0572U priedų).

5.2. Nuo 2017 m. sausio 1 dienos Lietuvos vienetai ir veiklą per nuolatines buveines Lietuvoje vykdantys užsienio vienetai, kuriuose pagal darbo sutartis dirba darbuotojai (t.y. vienetai, turintys samdomų darbuotojų) deklaracijos FR0572 formas mokesčių administratoriui privalės pateikti net ir tuo atveju, jeigu per ataskaitinį mėnesį gyventojams neišmokės jokių A klasės apmokestinamųjų išmokų.  2017 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių ataskaitinį mėnesį nei vieno samdomo darbuotojo neturintys Lietuvos ir užsienio vienetai, kurie per tą mėnesį gyventojams neišmokės jokių A klasės apmokestinamųjų išmokų, deklaracijos FR0572 formų teikti neprivalės.

Registracijos numeris KM2020

Ši informacija skelbiama:
2017 metais

1. Nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams nuo 2017 m. sausio 1 d. atsiras galimybė skirti iki 2 procentų pajamų mokesčio meno kūrėjo statusą turintiems fiziniams asmenims, kurie šią gautą paramą privalės naudoti meno kūrybai (2015 m. gruodžio 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 pakeitimo įstatymą Nr. XII-2202).

Gyventojai, pageidaujantys paremti paramos gavėjus ir (ar) politines partijas, turės pildyti naujos – 3 versijos - Prašymo pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (ar) politinėms partijoms FR0512 formą. Siekiant paremti meno kūrėją, Prašyme FR0512 reikės įrašyti Kultūros ministerijos jam  suteiktą identifikacinį numerį.

Meno kūrėjas tampa paramos gavėju ir įgyja teisę gauti paramą, kai Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų informacinėje sistemoje, kurią tvarko Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, jis įregistruojamas kaip paramos gavėjas.

Meno kūrėjams teikiama parama yra piniginės lėšos, sudarančios iki 2 procentų gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal pajamų mokesčio deklaraciją, dalį arba iki 2 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos (kai nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia).

Atkreiptinas dėmesys, kad atvejai, kada meno kūrėjai privalo teikti informaciją apie gautą  paramą ir jos panaudojimą, yra nustatyti Paramos gavėjų ataskaitų apie gautą paramą ir jos panaudojimą, apie pačių suteiktą paramą ir (arba) labdarą, taip pat apie savo veiklą, susijusią su Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų visuomenei naudingų tikslų įgyvendinimu, pateikimo mokesčių administratoriui tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. VA-137 „Dėl Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo įgyvendinimo" (toliau – Aprašas). Apraše yra nustatyta, kad informaciją apie gautą paramą ir jos panaudojimą mokesčių administratoriui turės pateikti tik tie meno kūrėjai, kurie per kalendorinius metus gaus paramą didesnę kaip dvylikos minimaliųjų mėnesinių algų, galiojusių tų kalendorinių metų, kuriais gauta parama, sausio 1 d., dydis. Visi kiti meno kūrėjai, kurie gaus paramą mažesnę nei šis dydis, teikti informacijos mokesčių administratoriui neprivalės.

2. Taip pat, nuo 2017 m. sausio 1 d. juridiniams asmenims teikiamos piniginės lėšos, sudarančios pajamų mokesčio dalį iki 2 procentų gyventojo pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos (o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia – iki 2 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos) bus laikomos parama, teikiama pagal LPĮ. Todėl, juridiniai vienetai, t. y. paramos gavėjai, nuo 2017 m. sausio 1 d. šios gautos paramos panaudojimo duomenis turės pateikti ataskaitos FR0478 formoje, kuri teikiama iki kitų kalendorinių metų gegužės 15 d., t. y. iki 2018 m. gegužės 15 d.

3. Nuo 2016 m. spalio 18 d. LPĮ įtvirtinta taisyklė, neleidžianti valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms, kuriose valstybei ir/ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų, remti, t. y. teikti paramos, savo akcininkams ir su jais susijusiems kitiems juridiniams asmenims, išskyrus veikiančius švietimo, kultūros, sporto bei socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros srityse. (Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2202 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-2679)

Taip pat, LPĮ yra įtvirtinta, kad politinės partijos negali būti paramos gavėjos bei, kad ne tik piniginės lėšos ir turtas, tačiau ir kaip parama suteiktos paslaugos, negali būti naudojamos politinėms partijoms, valstybės politikams ar politinėms kampanijoms finansuoti ir politinių kampanijų dalyvių politinių kampanijų laikotarpiu atsiradusiems ar su politinėmis kampanijomis susijusiems skolos įsipareigojimams padengti.

LPĮ 11 straipsnyje yra nustatytas įpareigojimas valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms, kuriose valstybei ir / ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų, viešinti informaciją apie suteiktą paramą, t. y. informaciją apie paramos gavėją (gavėjus), paramos tikslą, paramos sumą, paramos teikimo laikotarpį, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paramos suteikimo privalo paskelbti savo interneto svetainėje.

4. Nuo 2016 m. lapkričio 18 d. LPĮ įtvirtinta, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojas savo iniciatyva panaikina paramos gavėjo statusą, kai juridiniam asmeniui, turinčiam paramos gavėjo statusą, inicijuojamas likvidavimas Civilinio kodekso 2.70 straipsnyje nustatyta tvarka arba kai toks juridinis asmuo turi likviduojamo, bankrutuojančio ar bankrutavusio juridinio asmens statusą, taip pat, kai pasibaigia juridinio asmens pertvarkymo procedūros (Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2202 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-2777)

Taip pat, yra nustatytas įpareigojimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos panaikinti paramos gavėjo statusą juridiniams asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo įregistruotas jų turimas juridinio asmens, kuriam inicijuojamas likvidavimas, arba likviduojamo, bankrutuojančio, bankrutavusio juridinio asmens teisinis statusas, taip pat išregistravus pertvarkyto juridinio asmens teisinį statusą pertvarkomas iš Juridinių asmenų registro.

5. VMI prie FM parengė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. VA-137 Dėl Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo įgyvendinimo" (toliau – Įsakymas), galiojantį nuo 2017 m. sausio 1 d., kuriuo patvirtinto:

1. Paramos teikėjų ataskaitų apie suteiktą paramą pateikimo mokesčių administratoriui tvarkos aprašą;

2. Dokumentų, įrodančių, kad paramos teikėjo parama teikiama Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų veiklos dokumentuose numatytiems visuomenei naudingiems tikslams, nurodytiems Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai tvarkos aprašą;

3. Paramos gavėjų ataskaitų apie gautą paramą ir jos panaudojimą, apie pačių suteiktą paramą ir (arba) labdarą, taip pat apie savo veiklą, susijusią su Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų visuomenei naudingų tikslų įgyvendinimu, pateikimo mokesčių administratoriui tvarkos aprašą;

4. Anonimiškai gautos paramos apskaitos tvarkos aprašą.

Registracijos numeris KM2062

Ši informacija skelbiama:
2017 metais

Pelno mokesčio sumokėjimo ir deklaravimo vienos datos (15 diena) taisyklė

1. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įvedama pelno mokesčio sumokėjimo ir deklaravimo vienos datos (15 diena) taisyklė:

1.1. Metinė pelno mokesčio deklaracija ir / arba metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracija turi būti pateikiama ir pelno mokestis ir / arba fiksuotas pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos (iki birželio 15 d., jeigu mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais).

Paskutinio mokestinio laikotarpio metinės pelno mokesčio deklaracijos ir / arba fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikimo ir pelno mokesčio ir / arba fiksuoto pelno mokesčio sumokėjimo terminas nesikeičia.

1.2. Avansinio pelno mokesčio deklaracija už pirmuosius šešis mokestinio laikotarpio mėnesius pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio trečio mėnesio penkioliktą dieną (už 2017 m. pirmą pusmetį - kovo 15 d., jeigu mokestiniai metai sutampa su kalendoriniais metais). Avansinio pelno mokesčio deklaracija už mokestinio laikotarpio septintą – dvyliktą mėnesius pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio devinto mėnesio penkioliktą dieną (už 2017 m. antrą pusmetį - rugsėjo 15 d., jeigu mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais).

Jeigu avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą, avansinio pelno mokesčio deklaracija pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio trečio mėnesio penkioliktą dieną (už 2017 m. - kovo mėn. 15 d., jeigu mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais).

Avansinis pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio paskutinio mėnesio penkioliktą dieną (už 2017 m. – kovo 15 d, birželio 15 d., rugsėjo 15 d. ir gruodžio 15 d., jeigu mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais).

1.3. Lietuvos vienetai, kitiems Lietuvos ir / ar užsienio vienetams ir / ar nuolatinei buveinei išmokėję apmokestinamus dividendus (pagal PMĮ 33 str. 1 dalį ir 34 str. 1 dalį) arba juos gavę iš užsienio vienetų, taip pat nuolatinės buveinės, iš užsienio vienetų gavusios apmokestinamus dividendus (pagal PMĮ 35 str. 1 dalį) už joms priskirtas užsienio vienetų akcijas, kapitalo dalis ar kitų teisių turėjimą, nuo dividendų apskaičiuotą pelno mokestį turi sumokėti į biudžetą ir dividendų pelno mokesčio deklaraciją mokesčių administratoriui pateikti ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį buvo išmokėti ir / arba gauti dividendai, 15 dienos.

Avansinio pelno mokesčio apskaičiavimas

2. Keičiasi avansinio pelno mokesčio skaičiavimo pagal praėjusių metų veiklos rezultatus tvarka. Mokesčių mokėtojai, kurie avansinį pelno mokestį pasirinko skaičiuoti pagal praėjusių metų veiklos rezultatus:

- už pirmuosius šešis mokestinio laikotarpio mėnesius (už sausio – birželio mėn., jeigu mokestiniai metai sutampa su kalendoriniais metais) apskaičiuoja pagal faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį (pavyzdžiui, apskaičiuojant avansinį pelno mokestį už 2017 mokestinių metų pirmąjį pusmetį mokesčio dydis nustatomas pagal apskaičiuotą 2015 mokestinių metų pelno mokesčio sumą);

- už septintą – dvyliktą mokestinio laikotarpio mėnesius (už liepos – gruodžio mėn., jeigu mokestiniai metai sutampa su kalendoriniais metais) apskaičiuojama pagal praėjusį mokestinį laikotarpį faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą (apskaičiuojant avansinį pelno mokestį už 2017 mokestinių metų antrąjį pusmetį mokesčio dydis nustatomas pagal apskaičiuotą 2016 mokestinių metų pelno mokesčio sumą).

Kiekvieno ketvirčio avansinis pelno mokestis sudarys atitinkamai 1/4 faktiškai per minėtus mokestinius laikotarpius apskaičiuoto pelno mokesčio sumos.

Laisvų ekonominių zonų įmonių vykdoma veikla

3. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 58 straipsnio pakeitimai:

PMĮ 58 straipsnio 16 dalis papildyta 2 punktu, kuris nurodo, kad laisvosios ekonominės zonos (toliau – LEZ) įmonė 6 mokestinius laikotarpius nemoka pelno mokesčio, o kitais 10 mokestinių laikotarpių jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas, jeigu ji atitinka šiuos reikalavimus:

1) vidutinis šios įmonės darbuotojų skaičius mokestiniais metais yra ne mažesnis kaip 20 darbuotojų;

2) kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 šimto tūkstančių (100 000) eurų sumą;

3) ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos apskaitos, buhalterijos ir konsultacinės veiklos (išskyrus auditą, sąskaitų ekspertizės ir teisingumo paliudijimą), įstaigų administracinės ir aptarnavimo veiklos, žmogiškųjų išteklių veiklos, architektūros ir inžinerijos ir su ja susijusių techninių konsultacijų veiklos (išskyrus statybos darbų kontrolę, vietovės nuotraukų darymą);

4) LEZ įmonė turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą kapitalo investicijos dydį.

Pabrėžtina, kad 6 mokestiniai laikotarpiai skaičiuojami pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį 1 šimto tūkstančių (100 000) eurų investicijų suma buvo pasiekta.

Tuo atveju, jeigu nesibaigus nustatytam lengvatos taikymo terminui kapitalo investicijų suma sumažėja ir nebesiekia 1 šimto tūkstančių (100 000) eurų ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais tampa mažesnis kaip 20, lengvatos taikymas sustabdomas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicijos suma ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais taip sumažėjo, ir gali būti atnaujintas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicija vėl pasiekia 1 šimto tūkstančių eurų ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais vėl tampa ne mažesnis kaip 20.

Numatyta lengvata netaikoma kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms.

Registracijos numeris KM2063

Ši informacija skelbiama:
2017 metais

Nuo 2017 m. sausio 1 d. keičiasi įmokų į Garantinį fondą mokėjimo tvarka ir įmokas administruojantis subjektas.

Vadovaujantis 2016 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 nuostatomis, nuo 2017-01-01 netenka galios Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymas Nr. VIII-1926. Garantinį fondą nuo 2017-01-01 administruos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Garantinio fondo įmokos bus apskaičiuojamos ir mokamos, duomenys apie apskaičiuotas įmokas teikiami laikantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų.

Į VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas įmokos Į Garantinį fondą (įmokos kodu 1961) turi būti mokamos tik už ataskaitinius laikotarpius iki 2016-12-31.

Už ataskaitinius laikotarpius nuo 2017-01-01 įmokos į Garantinį fondą mokamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos  biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas.

Teises aktai

Registracijos numeris KM2023

Ši informacija skelbiama:
2017 metais

2017 m. žemės mokestis bus skaičiuojamas  nuo visos mokestinės vertės (nebebus taikomas  žemės mokestinės vertės mažinimas).

Pereinamuoju laikotarpiu nuo 2013 m. iš mokestinės vertės atimama 80 proc. vertės padidėjimo (t. y. 80 proc. skirtumo susidariusio tarp 2013 m. mokestinės vertės ir 2012 m. buvusios mokestinės vertės (indeksuotos žemės vertės), 2014 m. - 60 proc., 2015 m. – 40 proc. ir 2016 m. – 20 proc.

Registracijos numeris KM2061

Ši informacija skelbiama:
2017 metais

Pagal priimtus PMĮ pakeitimus laisvosioms ekonominėms zonoms nepriklausančių Lietuvos vienetų fiziniams asmenims paskirstomos pelno sumos, proporcingai tenkančios tų vienetų dėl PMĮ 12 str. 5, 15, 16 punktuose, 461 straipsnyje nustatytų lengvatų ir (arba) dėl 0 proc. tarifo apmokestinamajam pelnui taikymo apskaičiuotam pelnui, nepriskiriamos pelno mokesčio objektui. T.y. nuo 2016 m gruodžio 24 d. laisvosioms ekonominėms zonoms nepriklausantys Lietuvos vienetai išmokėdami savo akcininkams (nepriklausomai nuo to, ar akcininkai yra fiziniai asmenys ar kiti vienetai) paskirstyto pelno sumas, proporcingai tenkančias tų vienetų neapmokestintam apmokestinamajam pelnui, jų pelno mokesčiu neapmokestina ir nedeklaruoja.

Atkreipiame dėmesį, kad vieneto dalyviams išmokamų dividendų ir kito paskirstytojo pelno apmokestinimo tvarka nesikeičia.

Teises aktai

Registracijos numeris KM2144

Ši informacija skelbiama:
2017 metais

Nuo 2017-01-01 įsigalioja Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Esminiai pakeitimai:

  • ANK 608 straipsnio 1 dalyje suteikiama teisė surašyti administracinio nusižengimo protokolą asmeniui už akių, jei ne mažiau kaip du kartus šaukiamas asmuo neatvyksta protokolui surašyti.

  • Praplėstos administracinio nurodymo instituto taikymo galimybės. Administracinio nurodymo surašymas yra apribotas didesniu palyginus su ATPK sankcijoje nustatytos maksimalios baudos dydžiu – 1500 eurų (ATPK numatyta riba – 868 eurai).

  • Pakeisti administracinio nurodymo įvykdymo terminai. Administraciniu nurodymu siūloma asmeniui per 15 kalendorinių dienų (ATPK numatyta – 10 darbo dienų) nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos

  • ANK 616 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas ne teismo tvarka vyksta rašytinio proceso tvarka, nekviečiant byloje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą.

  • ANK 39 straipsnyje nustatytas vienodas bendras administracinės nuobaudos skyrimo terminas, nenumatantis išimčių – 2 metai nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o esant trunkamam nusižengimui – 2 metai nuo administracinio nusižengimo paaiškėjimo dienos.

  • ANK 21 straipsnis numato naują atleidimo nuo administracinės atsakomybės pagrindą – „jeigu ūkio subjektas vadovaujasi priežiūrą atliekančio subjekto vadovo, jo įgalioto asmens ar kolegialios priežiūrą atliekančio subjekto institucijos patvirtinta rašytine arba viešai paskelbta konsultacija, kuri vėlesne konsultacija, aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto konsultacija ar kitu individualiu administraciniu aktu arba teismo sprendimu pripažįstama kaip neatitinkanti (klaidinga) teisės aktų reikalavimų, ūkio subjektui poveikio priemonės už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija, netaikomos".

  • ANK 40 straipsnyje įtvirtintas administracinio nusižengimo pakartotinumo institutas, kuris reiškia, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per vienerius metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, vienerių metų terminas skaičiuojamas iš naujo.

VMI funkcijoms vykdyti aktualių ANK specialiosios dalies straipsnių apžvalga

  • ANK 95 straipsnyje (atitinka ATPK 41-3 straipsnį) nustatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą, neskiriant baudos atskirai už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį.

  • ANK 168 straipsnyje (atitinka ATPK 164 straipsnį) nustatyta administracinė atsakomybė už prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimus. Lyginant su ATPK, papildomai numatoma atsakomybė už alkoholinių gėrimų pardavimą mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose nepilnamečiams.

  • ANK 170 straipsnyje (atitinka ATPK 185-2 straipsnį) nustatyta administracinė atsakomybė už prekybos tabako gaminiais pažeidimus. Lyginant su ATPK, numatoma atsakomybė už tabako gaminių ar susijusių gaminių pardavimą prekybos ir viešojo maitinimo vietose nepilnamečiams.

  • ANK 173 straipsnyje (atitinka ATPK 171-1 ir 171-2 straipsnius) nustatyta administracinė atsakomybė už naftos produktų, biokuro, bioalyvų, kitų degiųjų skystų produktų gamybos, žymėjimo, gabenimo, laikymo, prekybos ir apskaitos taisyklių pažeidimus. Skirtingai nuo ATPK, numatoma atsakomybė už visų šiame straipsnyje paminėtų rūšių naftos produktų gamybos, žymėjimo, gabenimo, laikymo, prekybos ir apskaitos taisyklių pažeidimus.

  • ANK 174 straipsnyje (atitinka ATPK 171-5 straipsnį) nustatyta administracinė atsakomybė už žymėto kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, įsigijimą, naudojimą, laikymą, pardavimą, gabenimą ar kitokį jo perdavimą pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką. Papildomai numatyta atsakomybė už žymėto kuro gabenimo tvarkos pažeidimus.

  • ANK 180 straipsnyje (atitinka ATPK 172-26 straipsnį, pagal ATPK teisė surašyti ATP protokolus buvo suteikta savivaldybių vykdomųjų institucijų ir jų tam įgaliotiems pareigūnams) numatyta administracinė atsakomybė už teisės aktuose nustatytos žemės ūkio produkcijos pirkėjų informacijos apie atsiskaitymą už žemės ūkio produkciją nepateikimą VMI.

  • ANK 187 straipsnyje (atitinka ATPK 172-1, 172-10 straipsnius) nustatyta administracinė atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų pateikimo tvarkos pažeidimą. Dekriminalizavus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį, už šiame straipsnyje numatytus nusižengimus taikoma ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė pagal ANK 187 straipsnio 4 dalį, jeigu buvo siekiama išvengti mokesčių, kurių suma neviršija 10 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (t. y. neviršija 376,60 euro).

  • ANK 188 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė, kuri nebuvo numatyta ATPK, už sandorių kainodaros dokumentavimo tvarkos nesilaikymą.

  • ANK 189 straipsnyje (atitinka ATPK 172-9 straipsnį) nustatyta administracinė atsakomybė už registravimosi mokesčių mokėtoju tvarkos pažeidimus. Papildomai numatyta administracinė atsakomybė, kurios nebuvo ATPK, už registravimosi atskirų mokesčių mokėtoju, kai tai nustatyta atitinkamų mokesčių įstatymuose, tvarkos pažeidimą.

  • ANK 192 straipsnyje (atitinka ATPK 173-11 straipsnį) nustatyta administracinė atsakomybė už apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčio ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos pažeidimus. ANK numato atsakomybę ne tik už gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo, bet ir už apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčio ar kitų įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus. Šio straipsnio pažeidimas užtraukia baudą tvarką pažeidusiam asmeniui.

Registracijos numeris KM2026

Ši informacija skelbiama:
2017 metais

Lengvatiniai PVM tarifai

  1. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigalioja PVM įstatymo 19 str. pakeitimas, nustatantis lengvatinį 5 proc. PVM tarifą (vietoj galiojusio standartinio PVM tarifo) receptiniams nekompensuojamiems vaistams, kurių išorinės pakuotės apmokestinamoji vertė yra didesnė nei 300 eurų.
  2. Iki 2017 m. gegužės 31 d. pratęstas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti.

PVM įstatymo pakeitimai, susiję su 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1), įgyvendinimu, įsigaliojimas

  1. Nustatyta, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. neapmuitinamos parduotuvės gali veikti tik tarptautiniuose oro ir jūrų uostuose, atsisakyta galiojusių nuostatų, leidžiančių tokių parduotuvių veiklą ir kituose valstybės sienos perėjimo punktuose.

Nuo 2017 metų pasienio perėjimo punktuose nelieka neapmuitinamų („duty-free") parduotuvių, kurios veikia kaip PVM lengvatų sandėlis, kuriame parduodamos prekės, apmokestinamos, taikant 0 proc. PVM tarifą Tokiose pasienio perėjimo punktuose esančioms parduotuvėms nuo 2017 m. sausio 1 d. bus panaikinti išduoti leidimai steigti PVM lengvatų sandėlį. Jei iš parduotuvėse esančių PVM lengvatų sandėlių prekės, kurių tiekimas į PVM lengvatų sandėlį buvo apmokestintas, taikant 0 proc. PVM tarifą, nebus išgabentos į kitus PVM lengvatų sandėlius, tai, vadovaujantis PVM įstatymo 14 str. 14 dalimi, 53 str. 7 ir 8 dalimis, PVM lengvatų sandėlio savininkui už tokias prekes atsiranda prievolė apskaičiuoti PVM. PVM turi būti deklaruotas ir sumokėtas ne vėliau kaip iki 2017 m. vasario 25 d. (t.y. iki PVM deklaracijos už 2017 m. sausio mėn. pateikimo ir PVM sumokėjimo už 2017 m. sausio mėn. termino pabaigos).

  1. Kiti redakcinio pobūdžio pakeitimai suderinant Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas su nuo 2016 m. gegužės 1 d. pradėto taikyti Reglamento (ES) Nr. 952/2013 nuostatomis.

Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1042/2013 nuostatos dėl paslaugų, susijusių su nekilnojamuoju turtu

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigalioja Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1042/2013 nuostatos dėl paslaugų, susijusių su nekilnojamuoju turtu. Įsigaliosiančios reglamento nuostatos detalizuoja, kokios paslaugos yra laikytinos susijusiomis su nekilnojamuoju turtu ir atitinkamai laikytinos suteiktomis ten, kur yra nekilnojamasis turtas. Pagal reglamento nuostatas tokios paslaugos kaip tarpininkavimas dėl nekilnojamojo turto pardavimo, teisinės paslaugos, susijusios su nuosavybė teisės į nekilnojamąjį turtą perleidimu (pvz., pirkimo-pardavimo sutarčių rengimas, notaro paslaugos), nekilnojamojo turto rizikos ir vientisumo tikrinimas ir vertinimas, nekilnojamojo turto vertės nustatymas ir pan. bus laikomos paslaugomis, susijusiomis su nekilnojamuoju turtu, ir todėl tokių paslaugų vieta PVM tikslais bus laikoma ta valstybė, kurioje yra konkretus nekilnojamas turtas.