Registracijos numeris KM2014

Ši informacija skelbiama:
2018 metais

2018 m. birželio 21 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 1, 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1282 .

Įstatymas priimtas, siekiant Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – GTDĮ) nuostatas suderinti su tą pačią dieną priimtu Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymu Nr. XIII-1281, kuriame numatyta teikti finansinę paskatą pirmąjį būstą Lietuvos regionuose įsigyjančioms jaunoms šeimoms, imančioms būsto kreditą pirmajam būstui pirkti ar (ir) statyti, skiriant subsidiją būsto kredito daliai apmokėti ar pradiniam įnašui padengti.

Nors dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms galės kreiptis visos jaunos šeimos, neatsižvelgiant į jų gaunamų pajamų ir turimo turto lygį, siekiant nustatyti, ar jauna šeima atitinka Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme nustatytus kriterijus, joms yra numatyta pareiga GTDĮ nustatyta tvarka deklaruoti turtą.

Atsižvelgiant į tai, Įstatymu pakeista GTDĮ:

  1. 1 straipsnis, papildant GTDĮ paskirtį, t. y. nustatant turto deklaravimą gyventojams, besikreipiantiems dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimos gavimo;
  2. papildytas 2 straipsnio 1 dalies (turtą deklaruojančių gyventojų sąrašo) 28 punktas, jame įrašius gyventojus, pageidaujančius gauti finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms pagal Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimos įstatymą, ir jų šeimų narius;
  3. 7 straipsnis. Jame nustatyta, kad gyventojai, pageidaujantys gauti finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, ir jų šeimų nariai turtą deklaruoti privalo Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme nustatytais atvejais. Finansinę paskatą gauti pageidaujantys gyventojai ir jų šeimų nariai deklaruos kalendorinių metų, einančių prieš metus, kuriais pateikiamas socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymas dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms patvirtinimo, gruodžio 31 dieną turimą turtą. Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje (FR0001 formoje, patvirtintoje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. VA-13) turės būti deklaruotas  GTDĮ 3 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, o nurodyti kalendoriniais metais gautų pajamų jiems nereikės.

Gyventojai, pageidaujantys gauti finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, ir jų šeimų nariai galės pateikti mokesčio administratoriui du deklaracijos (FR0001 formos) egzempliorius arba deklaracijas pateikti elektroniniu būdu. Mokesčio administratorius per 7 darbo dienas nuo deklaracijos pateikimo dienos gyventojui turės grąžinti vieną deklaracijos egzempliorių, pažymėjęs, kad deklaracija yra pateikta. Šį deklaracijos egzempliorių gyventojas pateiks savivaldybės institucijai, priimančiai sprendimus dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo.

Dėl elektroniniu būdu pateiktoje deklaracijoje įrašytų duomenų gavimo, esant gyventojo rašytiniam sutikimui, į mokesčio administratorių kreipsis savivaldybės institucija, priimanti sprendimus dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms suteikimo.

Įstatymo nuostatos įsigalios 2018 m. rugsėjo 1 dieną. Iki tol VMI prie FM numato papildyti Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisykles.

Turtą deklaruoti privalantiems gyventojams (išskyrus gyventojus, pageidaujančius gauti piniginę socialinę paramą arba paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, taip pat išskyrus atskaitinę turto deklaraciją teikiančius GTDĮ 2 str. 1 d. 22 punkte nurodytus asmenis) pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio nuostatas yra nustatyta pareiga deklaruoti pajamas, t. y. per GTDĮ nustatą terminą pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, neatsižvelgiant į tai, kokias pajamas jie yra gavę.

2018 m. sausio 12 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1000.

Įstatymu pakeistas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – GTDĮ) 2 straipsnio 33 punktas. Jame pateikta formuluotė „strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių, savivaldybės įmonių ir akcinių bendrovių bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai ir jų šeimos nariai, vadovų pavaduotojai ir jų šeimos nariai" pakeista į formuluotę  „nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai ir jų šeimų nariai, vadovų pavaduotojai ir jų šeimų nariai".

GTDĮ pakeistas, atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. sausio 12 d. priimtu Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 pakeitimo įstatymu Nr. XIII-992  pavadinimas „Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas" pakeistas į pavadinimą „Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas" ir visas įstatymas išdėstytas nauja redakcija.

„Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių" sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau - Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas) 2 straipsnio 5 dalyje. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės apibrėžiamos kaip „pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ir trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės."

Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės suskirstytos į tris kategorijas pagal tai, kokią dalį tose įmonėse sudaro valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei priklausančios akcijos. Visų trijų kategorijų įmonių sąrašai pateikti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 1 – 3 prieduose.

Pirmos – trečios kategorijų įmonės priskiriamos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių kategorijai, nes pagal savo paskirtį ir (ar) veiklos pobūdį jos turi strateginę reikšmę Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams.

GTDĮ 2 straipsnio 33 punktą keičiantis Įstatymas, kaip ir naujos redakcijos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas, įsigalioja 2018 m. kovo 1 dieną.

Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 1 – 3 prieduose išvardytose įmonėse 2017 m. ėję vadovų, vadovų pavaduotojų pareigas, taip pat jų šeimų nariai (nuolatiniai Lietuvos gyventojai) privalo deklaruoti turtą, Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją pateikdami iki š. m. gegužės 2 dienos.

Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovų ir jų pavaduotojų pareigoms  įrašyti minėtoje deklaracijoje yra skirtas 528 pareigybės kodas, o jų sutuoktiniams – 588 kodas.

Pagal 2017 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2, 5 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-854 papildytas GTDĮ 10 straipsnio nuostatas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovų ir jų pavaduotojų, ėjusių tokias pareigas atitinkamų metų gruodžio 31 d., bei šeimų narių deklaracijų pagrindiniai duomenys yra skelbiami VMI prie FM interneto svetainėje be jų rašytinio sutikimo. Pirmą kartą tokių asmenų turto deklaracijų pagrindiniai duomenys bus paskelbti iki š. m. spalio 1 dienos.

2017 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2, 5 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-854:

1. Papildyta ir patikslinta GTDĮ 2 straipsnio 1 dalis (papildytas pareigybių (priežasčių), dėl kurių atsiranda pareiga deklaruoti turtą, sąrašas).

Šio straipsnio 1 dalyje pateiktas pareigybių (priežasčių) sąrašas papildytas naujomis pareigybėmis (priežastimis), todėl pareiga deklaruoti turtą atsiras šiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams (toliau – gyventojai):
1.1. viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų pavaduotojams (pagal papildytą GTDĮ 2 str. 1 d. 21 punktą).
Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme viešoji įstaiga apibrėžiama kaip pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas − tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą.

Pagal papildyto GTDĮ 2 str. 1 d. 21 punkto nuostatas deklaruoti turtą privalės tų mokymo įstaigų, ligoninių, poliklinikų, mokymo centrų, pensionatų, socialinės globos įstaigų ir kitų įstaigų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, o steigėja ar dalininkė - valstybė ar savivaldybė, vadovų pavaduotojai bei jų šeimų nariai. Tokių viešųjų įstaigų vadovai bei jų šeimų nariai turtą deklaruoja jau keletą metų;

1.2. kitų biudžetinių įstaigų (ne tik valstybės ar savivaldybių įstaigų) vadovams, jų pavaduotojams ir jų šeimų nariams (pagal GTDĮ 2 str. 1 d. 31 punktą).
Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme biudžetinė įstaiga apibrėžiama kaip ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų.

Pagal papildyto GTDĮ 2 str. 1 d. 31 punkto nuostatas turtą deklaruoti privalės ne tik tų įstaigų, kurių teisinė forma yra valstybės ar savivaldybės įstaiga, bet ir tų įstaigų, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai. Pavyzdžiui, turtą deklaruoti privalės tokių biudžetinių įstaigų, kaip muziejų, teatrų, bibliotekų, socialinių paslaugų centrų, globos namų ir visų kitų biudžetinių įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai bei jų šeimų nariai. Tų įstaigų, kurių teisinė forma yra valstybės ar savivaldybės įstaiga, vadovams, jų pavaduotojams bei jų šeimų nariams pareiga deklaruoti turtą išlieka;

1.3. kitų biudžetinių įstaigų (ne tik valstybės ar savivaldybių įstaigų) padalinių (nesančių kitame struktūriniame padalinyje) vadovams, jų pavaduotojams ir jų šeimų nariams (pagal GTDĮ 2 str. 1 d. 32 punktą).

Pagal papildyto GTDĮ 2 str. 1 d. 32 punkto nuostatas turtą deklaruoti privalės ir kitų biudžetinių įstaigų (ne tik valstybės ar savivaldybių įstaigų) padalinių, kurie neįeina į kitą struktūrinį padalinį, vadovai ir jų pavaduotojai bei jų šeimų nariai. Kito biudžetinės įstaigos struktūrinio padalinio sudėtyje esančių skyrių, poskyrių ar kitokių smulkesnių struktūrinių padalinių vadovams, pavaduotojams ir šeimų nariams turto deklaruoti nereikia.

Pavyzdžiui, deklaruoti turtą turės biudžetinės įstaigos (kaip ir valstybės ar savivaldybės įstaigos) departamento, sudaryto iš skyrių, direktorius ir jo pavaduotojas bei jų šeimų nariai. Į įstaigos departamento sudėtį įeinančių skyrių vadovams, jų pavaduotojams ir šeimų nariams deklaruoti turtą nereikia.

Kai įstaigos struktūrą sudaro tik skyriai (su poskyriais, grupėmis bei kitokiais smulkesniais padaliniais ar be jų), tai tų skyrių vadovai (vedėjai) ir jų pavaduotojai bei jų šeimų nariai turės deklaruoti turtą;

1.4. strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių savivaldybės įmonių vadovams, jų pavaduotojams ir jų šeimų nariams (pagal GTDĮ 2 str. 1 d. 33 punktą).
Kokios valstybės, savivaldybių įmonės ir akcinės bendrovės turi strateginę ar svarbią reikšmę užtikrinant nacionalinį saugumą, yra nurodyta Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme (toliau – Įstatymas).

Pagal papildytas GTDĮ 2 str. 1 d. 33 punkto nuostatas turtą deklaruoti privalės ne tik šiuo metu jį deklaruojantys strateginę ar svarbią reikšmę užtikrinant nacionalinį saugumą turinčių valstybės įmonių ir akcinių bendrovių vadovai, bet ir Įstatyme nurodytų savivaldybių įmonių vadovai, jų pavaduotojai bei jų šeimų nariai. Įstatyme tarp strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės ir savivaldybės įmonių yra nurodyta savivaldybės įmonė Šiaulių oro uostas, vadinasi, Šiaulių oro uosto vadovas, jo pavaduotojai bei jų šeimų nariai privalės deklaruoti turtą pagal šį GTDĮ 2 str. 1 d. 33 punktą.

2. Redakciniai pakeitimai:

2.1. GTDĮ 2 str. 1 d. 20 punktas buvo patikslintas, išbraukus žodžius „bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai". Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai (kaip ir jų pavaduotojai) bei jų šeimų nariai turtą deklaruos pagal GTDĮ 2 straipsnio 1  dalies 33 punktą;

2.2. GTDĮ 2 str. 1 d. 34 punktas „valstybės ar savivaldybės įmonių, kuriose valstybei ar savivaldybei priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, vadovų pavaduotojai ir jų šeimų nariai" pripažintas netekusiu galios. Tačiau valstybės ir savivaldybės įmonių vadovams ir jų pavaduotojams bei jų šeimų nariams pareiga deklaruoti turtą išlieka pagal GTDĮ 2 str. 1 d. 19 punktą (kaip akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovams, jų pavaduotojams ir šeimų nariams), nesvarbu, kokia akcijų dalis toje įmonėje priklauso valstybei ar savivaldybei.

3. Papildytos GTDĮ 2 straipsnio 6 ir 7 dalys (vardinių sąrašų pateikimo mokesčių administratoriui tvarka):

3.1. papildytoje GTDĮ 2 str. 6 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti valstybės ar savivaldybės institucija netvarko gyventojų, ėjusių 2 str. 1 d. 19-22, 31 ir 32 punktuose nurodytas pareigas, duomenų, taip pat į šias pareigas kandidatavusių, priimtų, išrinktų ar paskirtų asmenų duomenų, tai juos pateikti privalo tokius duomenis turinčios ir tvarkančios institucijos. Taip patobulinta duomenų rinkimo tvarka, nes asmens duomenys bus gaunami iš juos turinčių ir tvarkančių pirminių duomenų šaltinių;

3.2. papildytoje GTDĮ 2 str. 7 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Respublikos Prezidento kanceliarija, Vyriausybės kanceliarija netvarko gyventojų, ėjusių 2 str. 1 d. 17, 18 ir 35 punktuose nurodytas pareigas, duomenų, taip pat į šias pareigas kandidatavusių, priimtų ar paskirtų asmenų duomenų, tai juos pateikti privalo tokius duomenis turinčios ir tvarkančios institucijos.

4. Papildytas GTDĮ 10 straipsnis (gyventojų, kurių turto deklaracijų duomenys skelbiami be jų rašytinio sutikimo, sąrašas).

GTDĮ 10 straipsnyje pateiktas sąrašas gyventojų, kurių turto deklaracijų duomenys yra skelbiami be jų rašytinio sutikimo, buvo papildytas, įrašius jame:
-  valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų vadovus, jų pavaduotojus ir jų šeimų narius,
-  viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovus, jų pavaduotojus ir jų šeimų narius,
-  valstybės ir savivaldybių įmonių vadovus, jų pavaduotojus ir jų šeimų narius,
- strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės ir savivaldybių įmonių ir akcinių bendrovių bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovus, jų pavaduotojus ir jų šeimų narius,
-  akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovus, jų pavaduotojus ir jų šeimų narius,
- politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus (politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės yra nurodytos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 priede, pavyzdžiui: Prezidento vyriausiasis patarėjas,  savivaldybės administracijos direktorius ir jo pavaduotojai, Vyriausybės kancleris, Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Seimo Pirmininko vyresnysis patarėjas, Ministro Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko patarėjas) ir jų šeimų narius,
-  Lietuvos banko valdybos narius bei jų šeimų narių.

GTDĮ 10 straipsnyje nustatyta išimtis, kad asmenų, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti, turto deklaracijų duomenys neskelbiami.

Aptariamas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2, 5 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymas (išskyrus jo 4 straipsnio 2 dalį, kuria VMI prie FM yra pavesta parengti įgyvendinamuosius teisės aktus) įsigalioja 2018 m. sausio 1 dieną, o jo nuostatos taikomos deklaruojant 2017 m. ir vėlesnių metų turtą. Atsižvelgiant į tai, GTDĮ papildytoje 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas 2017 m. ėję gyventojai ir jų šeimų nariai iki 2018 m. gegužės 1 d. privalo deklaruoti 2017 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą.

Turtą deklaruojantys gyventojai privalo deklaruoti ir metines pajamas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnį, nesvarbu, kokias pajamas jie yra gavę. Vadinasi, GTDĮ 2 str. 1 dalyje išvardytas pareigas ėję gyventojai ir jų šeimų nariai iki 2018 m. gegužės 1 d. turės deklaruoti ir 2017 m. gautas metines pajamas.

Kandidatai į GTDĮ 2 str. 1 d. 5-23, 29-33, 35 punktuose nurodytas pareigas praėjusių paskutinių kalendorinių metų turto deklaracijas ir pajamų mokesčio deklaracijas turi pateikti per 7 kalendorines dienas nuo prašymo kandidatuoti į tas pareigas pateikimo dienas, o priimti, išrinkti ar paskirti į šias pareigas – per 30 dienų nuo priėmimo, išrinkimo ar paskyrimo dienos (išskyrus atvejus, kai tų metų turto ir pajamų deklaracijos jau buvo pateiktos).

Teises aktai

Registracijos numeris KM2016

Ši informacija skelbiama:
2018 metais

Gyventojų pajamų apmokestinimo tvarka 2018 metais

Registracijos numeris KM2060

Ši informacija skelbiama:
2018 metais

Informuojame, kad 2017 m. gruodžio 5 d. priimtas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6, 7, 11, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-815. Pagrindiniai pakeitimai, kurie įsigalios nuo 2018  m. sausio 1 d., yra tokie:

1. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – NTMĮ) 6 str. 4 dalis pakeista ir joje  nustatomi nauji progresiniai mokesčio tarifai fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančiam ar jų įsigyjamam nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui (gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniams (patalpoms), žuvininkystės ir inžineriniams statiniams), už kurio vertės dalį, viršijančią 220 000 eurų, iki 2017-12-31 buvo mokamas 0,5 proc. mokesčio tarifas :
-  nekilnojamojo turto vertė iki 220 000 eurų ir toliau neapmokestinama;
-  0,5 proc. tarifas taikomas nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 220 000 eurų, tačiau neviršijančiai 300 000 eurų;
-  1 proc. mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų;
-  2 proc. mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 500 000 eurų.

2. Taip pat NTMĮ 6 str. papildytas 5 dalimi ir nustatoma, kad asmenų, auginančių tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenų, auginančių neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančiam ar jų įsigyjamam nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui taikomi didesni apmokestinimo intervalai:
-  nekilnojamojo turto vertė iki 286 000 eurų ir toliau neapmokestinama;
-  0,5 proc. tarifas taikomas nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 286 000 eurų, tačiau neviršijančiai 390 000 eurų;
-  1 proc. mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų;
-  2 proc. mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 650 000 eurų.

3. Pripažinta netekusia galios NTMĮ 7 str. 6 dalis, kurioje buvo  nustatyta, kad neapmokestinamoji vertė taikoma visam nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui, kuris nuosavybės teise priklauso šeimos nariams arba yra jų įsigyjamas. Todėl nekilnojamojo turto mokestis turi būti skaičiuojamas, taikant individualią neapmokestinamąją vertę kiekvienam fiziniam asmeniui, nuosavybės teise turinčiam (įsigyjančiam) nekomercinės paskirties turtą. Taip pat individuali neapmokestinamoji vertė taikoma atskirai ir sutuoktiniams, valdantiems šį nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine nuosavybės teise.

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. KT24-N14/2015 „Dėl apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu" NTMĮ 7 str. 6 dalis buvo pripažinta prieštaraujančia konstitucijai. Todėl apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį, individuali neapmokestinamoji vertė jau buvo taikoma už 2012, 2013, 2014 ir vėlesnius mokestinius laikotarpius.

Platesnę informaciją dėl nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo už 2012 - 2014 metų mokestinį laikotarpį po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. KT24-N14/2015 galite rasti čia.

4. Pakeistas NTMĮ 7 str. 1 d. 1 punktas panaikinta nekilnojamojo turto mokesčio lengvata, kuri buvo taikoma nekilnojamajam turtui (arba jo daliai), fizinio asmens naudojamam kulto apeigų reikmenų gamybai. Taip pat pakeistas šio straipsnio 1 d. 4 punktas ir 2 d. 7 punktas, ir panaikinta lengvata, kuri buvo taikoma nekilnojamajam turtui (arba jo daliai), fizinio ir juridinio asmens naudojamam laidojimo paslaugoms teikti. Todėl turtas, fizinio asmens naudojamas kulto apeigų gamybai, taip pat turtas, fizinio ar juridinio asmens naudojamas laidojimo paslaugoms teikti ir nesantis kapinių teritorijoje, nuo 2018 metų sausio 1 d. apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu.

5. Tai pat savivaldybių taryboms suteikta teisė priimti sprendimus ir nustatyti 2018 metų mokestinio laikotarpio mokesčių tarifus fiziniams asmenims priklausančiam nekilnojamajam turtui (arba jo daliai), naudojamam kulto apeigų reikmenų gamybai ar laidojimo paslaugoms, ir juridiniams asmenims priklausančiam nekilnojamajam turtui (arba jo daliai), naudojamam laidojimo paslaugoms. Šiuos sprendimus savivaldybės tarybos turi teisę priimti iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Teises aktai

Registracijos numeris KM2059

Ši informacija skelbiama:
2018 metais

Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. gruodžio 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 5, 12, 22, 30, 33, 46¹ ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-842, kuriuo nustatytos naujos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) teisinio reguliavimo nuostatos:

1. Apskaičiuojant 2018 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį:

1.1. Naujai įregistruotų smulkiųjų vienetų už pirmąjį mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas apmokestinamas 0 proc. pelno mokesčio tarifu (PMĮ 5 str. 2 dalis).

PMĮ 5 straipsnio 2 dalies pakeitimu nustatyta, kad vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų bei kurie neatitinka PMĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 proc. pelno mokesčio tarifą. 0 procentų mokesčio tarifas taikomas tik tokiam vienetui, kurio dalyvis (dalyviai) yra fizinis asmuo (fiziniai asmenys), ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį: vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams. 

Atkreiptinas dėmesys, kad smulkiesiems vienetams taikytinas lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas ir jo taikymo sąlygos išliko nepakeisti. Taigi, nustatytus kriterijus atitinkančių vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą.

1.2. Nustatytos papildomos lengvatos mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą vykdantiems vienetams (PMĮ 5 str. 7 dalis).

Apmokestinamojo pelno dalis, nustatyta pagal PMĮ 5 str. 7 dalyje patvirtintą formulę, apskaičiuota iš pačių vienetų vykdomoje mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje sukurto turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn gautų pajamų (įskaitant honorarus ir kompensacijas už pažeistas intelektinės nuosavybės teises) atskaičius šioms pajamoms tenkančius leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, apmokestinama taikant 5 procentų mokesčio tarifą.

Šios nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu pajamas iš minėto  turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn gauna tik jį sukūręs vienetas ir tik tas vienetas dėl minėtų pajamų uždirbimo patiria visas išlaidas. Taikant šias PMĮ nuostatas turtas suprantamas kaip pagal autorių teisę saugoma kompiuterio programa ar patentabilumo kriterijus (naujumas, išradimo lygis, pramoninis pritaikomumas) atitinkantis išradimas, apsaugotas Europos patentų tarnybos, Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, išduotais patentais ar papildomos apsaugos liudijimais. Šios dalies nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai vieneto sukurtas turtas yra jo naudojamas pagal išimtinę licenciją.

Lengvata pradedama taikyti, apmokestinant apmokestinamąjį pelną už tą mokestinį laikotarpį, kurį yra atsiradusios autorių teisės, paduota patento paraiška, jau esant išduotam patentui, įsigaliojus papildomos apsaugos liudijimui ar kai yra suteikta išimtinė licencija.

1.3. Pagal PMĮ 461 straipsnio 2 dalies pakeitimą vienetai, vykdantys investicinius projektus ir investuojantys į technologinį atsinaujinimą, apmokestinamąjį pelną gali sumažinti iki 100 proc. per 2009-2023 metų mokestinius laikotarpius patirtomis nustatytus reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis, skirtomis investiciniams projektams vykdyti.

Atsisakyta reikalavimo vienetams, ketinantiems sumažinti apmokestinamąjį pelną dėl vykdomų investicinių projektų, pradėjus vykdyti investicinius projektus, apie tai informuoti  mokesčių administratorių, t. y. nuo 2018 metų mokestinio laikotarpio Pranešimas apie investicinį projektą (PLN210 forma) neteikiamas (neteko galios 461 str. 6 dalis). 

1.4. Pagal PMĮ 12 straipsnio 15 punkto pakeitimą turto vertės padidėjimo pajamos už dukterinių vienetų akcijų perleidimą, tenkinus nustatytas sąlygas, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jei iki perleidimo buvo turėta daugiau kaip 10 proc. balsus suteikiančių šio vieneto akcijų (akcijų skaičiaus riba sumažinta nuo 25 procentų iki 10 procentų).

Atitinkamai akcijų skaičiaus riba sumažinta iki 10 proc. ir PMĮ 30 str. 2 dalyje, kuri nustato, kad tais atvejais, kai dėl tokių akcijų perleidimo apskaičiuojami nuostoliai, šiuos nuostolius nustatyta tvarka leidžiama atskaityti iš kitų – apmokestinamųjų vertybinių popierių perleidimo pajamų (PMĮ 30 str. 2 dalis).

1.5. Pakeista jūrų uostų, oro navigacinių paslaugų rinkliavų ir už jūrų uosto žemės nuomą surinktų lėšų apmokestinimo tvarka, t. y. jūrų uostų, oro navigacinių paslaugų rinkliavų ir už jūrų uosto žemės nuomą surinktos lėšos priskiriamos apmokestinamosioms vienetų pajamoms (neteko galios PMĮ 12 str. 10 punktas).

1.6. Ne visų žemės ūkio veiklą vykdančių vienetų, bet tik kooperatinių  bendrovių  (kooperatyvų),  kurių  per  mokestinį  laikotarpį  daugiau  kaip  50 procentų  pajamų  sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių   bendrovių   (kooperatyvų)   pajamas  už  parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas   taikant  5  procentų mokesčio tarifą (PMĮ 5 str. 6 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad žemės ūkio veiklą vykdantiems vienetams, išskyrus  kooperatines   bendroves   (kooperatyvus) ir turinčius teisę taikyti 5 proc. pelno mokesčio tarifą (PMĮ 5 str. 2 dalis), kurių per mokestinį  laikotarpį daugiau kaip 50 procentų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, PMĮ nustatytas pereinamasis laikotarpis - 2018 metų mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas  apmokestinamas  taikant 10  procentų mokesčio tarifą.

1.7. Panaikinta 0 proc. pelno mokesčio lengvata socialinės įmonės statusą turintiems  vienetams. Vienetų, turinčių socialinės įmonės statusą, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant standartinius pelno mokesčio tarifus (neteko galios PMĮ 5 str. 5 dalis).

1.8. Pakeista reprezentacinių sąnaudų pripažinimo tvarka. Pagal PMĮ 22 str. 3 dalies pakeitimus iš pajamų atskaitoma ne daugiau kaip 50 procentų reprezentacinių sąnaudų ir tokių atskaitomų sąnaudų suma negali viršyti 2 procentų  vieneto pajamų per mokestinį laikotarpį. Pagal PMĮ 22 str. 5 dalies pakeitimą reprezentacinėmis sąnaudomis nepriskiriamos tik neskatintina veikla laikomų azartinių lošimų išlaidos.

2. PMĮ pakeitimai, susiję su kolektyvinio investavimo bei rizikos ir privataus kapitalo subjektų veikla:

2.1. Nuostatos taikomos nuo 2018 m. sausio 1 d.:

2.1.1. PMĮ 2 straipsnis papildytas naujais sąvokų, vartojamų apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, paaiškinimais: kolektyvinio investavimo subjekto sąvoka (PMĮ 2 str. 151 dalis) ir rizikos ir privataus kapitalo subjekto sąvoka (PMĮ 2 str. 301 dalis).

2.1.2. Praplėsta Lietuvos apmokestinamojo vieneto sąvoka (PMĮ 2 str. 2 dalis), taip pat užsienio apmokestinamojo vieneto sąvoka (PMĮ 2 str. 3 dalis), įtraukiant į ją juridinio asmens statuso neturinčius kolektyvinio investavimo subjektus. Kai kolektyvinio investavimo subjekto valdymas perduotas valdymo įmonei, PMĮ nustatytą kolektyvinio investavimo subjekto uždirbto pelno ir (arba) gautų, išmokamų pajamų apmokestinimo tvarką taiko valdymo įmonė.

2.1.3. Neribotos civilinės atsakomybės kolektyvinio investavimo subjekto, neribotos civilinės atsakomybės rizikos ir privataus kapitalo subjekto dalyvio gautos pajamos ar jam priklausančio turto paėmimas iš tokio vieneto nelaikomas pelno paskirstymu, išskyrus atvejus, kai iš neribotos civilinės atsakomybės kolektyvinio investavimo subjekto, neribotos civilinės atsakomybės rizikos ir privataus kapitalo subjekto tokias pajamas gauna ar turtą taip paima užsienio vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėje teritorijoje (PMĮ 2 str. 25 dalis).

2.1.4. Ne tikslinėje teritorijoje įregistruoto ar kitaip organizuoto užsienio vieneto mokesčio bazei nepriskiriamos, t. y. neapmokestinamos iš Lietuvos kolektyvinio investavimo subjektų paskirstytojo pelno gaunamos pajamos (PMĮ 4 str. 4 dalies 2 punktas).

2.2. Apskaičiuojant 2018 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį:

2.2.1 Neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos nustatytus reikalavimus atitinkančių kolektyvinių investavimo subjektų ir nustatytus reikalavimus atitinkančių rizikos ir privataus kapitalo  subjektų visos gaunamos pajamos, įskaitant dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, išskyrus iš užsienio  vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar iš tų teritorijų gyventojų gautas bet kokias pajamas ir su investicijomis į tikslines teritorijas susijusias pajamas (PMĮ 12 straipsnio 5 punktas).

2.2.2. Neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamas iš neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų pelno mokesčio mokėtojų ne tikslinėse teritorijose įregistruotų rizikos ir privataus kapitalo subjektų gautas pelnas ar jo dalis, išskyrus PMĮ 39 straipsnyje nustatytus atvejus (PMĮ 12 straipsnio 9 punktas).

2.2.3. Neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos pajamos, įskaitant turto vertės padidėjimo pajamas, dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, gautos iš  kolektyvinio investavimo subjektų, kurie nėra įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėse teritorijose, investicinių vienetų, akcijų ar įnašų turėjimo.  Šio punkto nuostatos dėl turto vertės padidėjimo pajamų neapmokestinimo taikomos tik tuo atveju, jei tokios pajamos gaunamos ne iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar iš tų teritorijų gyventojų (PMĮ 12 str. 18 punktas).

2.2.4. PMĮ 12 str. 15 punkto lengvata akcijų perleidimui taikoma perleidžiant ne tik akcijas , bet ir turimas teises į rizikos ir privataus kapitalo subjektų paskirstytinojo pelno dalį (PMĮ 12 str. 15 punktas).

2.2.5. Jeigu Lietuvos vienetas gauna dividendus Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo nustatyta tvarka, šis vienetas į pajamas gautų dividendų neįtraukia (PMĮ 33 straipsnio 4 dalis).

3. Laisvosios ekonominės zonos įmonėms, įregistruotoms po 2017 m. gruodžio 31 d., išplėstos pelno mokesčio lengvatos taikymo apimtys (PMĮ 58 str. 16 dalis):

3.1. Atsisakyta PMĮ 58 straipsnio 16 dalies 1 punkte ir 2 punkte nustatyto baigtinio veiklų, iš kurių vykdymo gautam pelnui gali būti taikoma laisvųjų ekonominių zonų įmonėms nustatyta lengvata, sąrašo (lengvata netaikoma tik prekybos veiklą vykdančioms įmonėms ir taikoma tiek, kiek ji suderinama su 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, (OL 2014 L 187, p. 1) nuostatomis).

3.2. Nustatytus kriterijus atitinkančios laisvųjų ekonominių zonų įmonės 10 mokestinių laikotarpių nemoka pelno mokesčio, o kitus 6 mokestinius laikotarpius joms taikomas 50 proc. sumažintas pelno mokesčio tarifas.

Teises aktai

Registracijos numeris (18.18-31-1E) RM-38697

Ši informacija skelbiama:
2018 metais

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad 2018 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio", kuriuo patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos (toliau — MMA) dydis — 400 eurų (nuo 2016-07-01 buvo 380 eurų), minimalusis valandinis atlygis (toliau — MVA) — 2,45 Eur (buvo – 2,32 Eur).

Pakeisti MMA ir MVA dydžiai aktualūs apskaičiuojant pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamus komandiruočių į užsienį dienpinigius, kurių dydžius reglamentuoja  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 patvirtintos Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklės (toliau – Taisyklės). Pajamų mokesčiu neapmokestinamų dienpinigių apskaičiavimas siejamas su darbuotojui nustatytu darbo užmokesčiu (valandiniu tarifiniu atlygiu) bei dydžiais — MMA x iš koeficiento 1,3 arba MVA x iš koeficiento 1,3.

Vadovaujantis išdėstytu, nuo 2018-01-01 pajamų mokesčiu neapmokestinama:

  1. Visa Taisyklėse komandiruotėms į užsienį nustatyto dydžio dienpinigių suma, jeigu:

  • darbuotojo darbo užmokestis yra lygus arba didesnis už 520 Eur (iki pakeitimo – 494 Eur)) arba

  • darbuotojui taikomas valandinis tarifinis atlygis yra lygus arba didesnis už 3.185 Eur (iki pakeitimo – 3,016).  

  1. Tuo atveju, kai darbuotojui nustatytas darbo užmokestis arba valandinis tarifinis atlygis yra mažesnis už aukščiau nurodytus dydžius, pajamų mokesčiu neapmokestinamų dienpinigių suma yra ribojama. Tokiu atveju pajamų mokesčiu neapmokestinami Taisyklėse komandiruotėms į užsienį nustatyto dydžio dienpinigiai, kurių bendra suma per mėnesį yra lygi arba mažesnė nei 50 procentų darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio.

VMI prie FM primena, kad komandiruotės į užsienį  dienpinigių  normas nuo 2017-07-01 nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės  2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo" patvirtintas Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašas.

Plačiau GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymas paaiškintas šio įstatymo apibendrintame paaiškinime (komentare), kurį galima rasti VMI interneto svetainėje www.vmi.lt.

Registracijos numeris KM2024

Ši informacija skelbiama:
2018 metais

I. 2017 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 ir 96 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-817:

Nuo 2018 m. sausio 1 d.:

  • neribotai pratęsiamas lengvatinio 9 procentų PVM tarifo taikymas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti.

  • lengvatinio 9 proc. PVM tarifo apgyvendinimo paslaugoms taikymas numatytas iki 2022 m. gruodžio 31 d.

  • lengvatinis 5 proc. PVM tarifas bus taikomas ir visiems receptiniams nekompensuojamiems vaistams.

Atkreiptinas dėmesys, kad kitos PVM įstatyme įtvirtintos lengvatos – keleivių vežimui, spaudai, receptiniams kompensuojamiems vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui – lieka nepakitusios.

II. 2017 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 116 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-816:

Nuo 2018 m. sausio 1 d.:

  • teisę susigrąžinti PVM, sumokėtą Lietuvos Respublikoje, turės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje, kurioje nėra PVM (ar jam tapataus mokesčio), įsikūrę užsienio apmokestinamieji asmenys (šiuo metu vienintelė tokia valstybė yra JAV). Šios PVM grąžinimo nuostatos bus taikomos grąžinant PVM už prekes ir (arba) paslaugas, kurios įsigytos arba dėl kurių prievolė apskaičiuoti importo PVM atsiranda nuo 2018 sausio 1 d.

Registracijos numeris KM2025

Ši informacija skelbiama:
2018 metais

I. 2010 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 3, 9, 10, 15, 16, 18, 19, 21, 30, 31, 37, 43 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 58-1 straipsniu įstatymu Nr. XI-1185 ir 2017 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 30, 31, 37, 58(1), 59 straipsnių pakeitimo ir 53 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu Nr. XIII-814:

Nuo 2018 m. sausio 1 d.:

  • panaikinama akcizų lengvata, taikoma akmens anglims, koksui ir lignitui, pagal kurią šie produktai atleidžiami nuo akcizų, kai jie parduodami ar kitaip perduodami nuosavybėn gyventojams, taip pat asmenims, kurie pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turi paramos gavėjo statusą;

  • numatoma, kad nuo akcizų už gamtines dujas atleidžiamos visos gamtinės dujos (įskaitant biodujas), naudojamos transporto priemonėse kaip variklių degalai (iki 2017 m. gruodžio 31 d. nuo akcizų atleidžiamos gamtinės dujos, naudojamos tik kaip vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų variklių degalai);

  • numatoma, kad gamtinės dujos, naudojamos kaip variklių degalai ne transporto priemonėse (mechanizmuose), apmokestinamos 23,60 euro už vieną megavatvalandę produkto akcizų tarifu;

  • panaikinamas reikalavimas asmenims, teikiantiems vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais paslaugas ir tam naudojantiems nuo akcizų atleistas gamtines dujas kaip vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų variklių degalus, taip pat asmenims, naudojantiems gamtines dujas mišriai šilumos ir elektros energijos gamybai, registruotis centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka;

  • panaikinamas reikalavimas nuo akcizų atleistų gamtinių dujų, naudojamų kaip vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų variklių degalai, taip pat nuo akcizų atleistų gamtinių dujų, naudojamų mišriai šilumos ir elektros energijos gamybai, apskaitą tvarkyti centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. didinami akcizų tarifai:

  • gazoliams nustatomas 347 eurų (vietoj 330,17 euro) už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas;

  • „žaliam kurui" nustatomas 56 eurų (vietoj 21 euro) už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas;

  • tepalinėms alyvoms, klasifikuojamoms Kombinuotosios nomenklatūros 2710 19 91-2710 19 99 subpozicijose, nustatomas 347 eurų (vietoj 330,17 euro) už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas;

  • rūkomajam tabakui nustatomas 60,24 euro (vietoj 54,16 euro) už kilogramą akcizų tarifas.

Nuo 2018 m. kovo 1 d. didinami akcizų tarifai:

  • cigarečių specifinis elementas 59 eurai (vietoj 56 eurų) už 1 000 cigarečių;

  • cigaretėms nustatomas ne mažesnis kaip 96 eurų (vietoj 90 eurų) už 1 000 cigarečių kombinuotasis akcizų tarifas;

  • cigarams ir cigarilėms nustatomas 37 eurų (vietoj 33 eurų) už kilogramą akcizų tarifas.

Lyginamoji akcizų tarifų, taikomų cigaretėms, cigarams, cigarilėms, rūkomajam tabakui, gazoliams ir energiniams produktams, klasifikuojamiems Kombinuotosios nomenklatūros 2710 19 91-2710 19 99 subpozicijose, lentelė:

Akcizų objektas

Akcizų tarifas iki

2017-12-31

Akcizų tarifas nuo

2018-01-01

Gazoliai

330,17 euro už 1 000 litrų produkto

347 eurai už 1 000 litrų produkto

Gazoliai, skirti naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai („žalias kuras")

21 euras už 1 000 litrų produkto

56 eurai už 1 000 litrų produkto

Kombinuotosios nomenklatūros 2710 19 91-2710 19 99 subpozicijose klasifikuojami energiniai produktai (tepalinės alyvos)

330,17 euro už 1 000 litrų produkto

347 eurai už 1 000 litrų produkto

Rūkomasis tabakas

54,16 euro už kilogramą

60,24 euro už kilogramą

 

Akcizų objektas

Akcizų tarifas iki 2018-02-28

Akcizų tarifas nuo 2018-03-01

Cigaretės

specifinis elementas ‒ 56 eurai

specifinis elementas ‒ 59 eurai

kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 90 eurų už 1 000 cigarečių

kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 96 eurai už 1 000 cigarečių

Cigarai ir cigarilės

33 eurai už kilogramą

37 eurai už kilogramą

 

II. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 58-1 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-711 nuo 2018 m. vasario 1 d.:

  • nuo akcizų atleidžiamos gamtinės dujos, naudojamos suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo proceso metu.