2023 metai

Registracijos numeris KM3226

Atsižvelgdami į mokesčių mokėtojų paklausimus ir siekdami suformuoti nuoseklią poziciją dėl darbdavio patiriamų išlaidų apmokant darbuotojo namų ūkyje suvartotą elektros energiją darbdavio elektromobiliui įkrauti, teikiame paaiškinimą dėl PMĮ[1] ir GPMĮ[2] nuostatų taikymo. Paaiškinime dėstoma pozicija suderinta su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. 

Mokesčių įstatymų taikymas paaiškinamas pagal situaciją, kai įmanoma identifikuoti konkretų elektromobilį, įkrautą elektros energijos kiekį (kWh) ir elektromobilio lokaciją įkrovimo metu (koordinates):

Situacija. Tarkime, kad darbdavys (bet kokia X įmonė, kuri dalyvauja paslaugos teikime) ir darbuotojas (X įmonės darbuotojas, turintis įmonės (tarnybinį) elektromobilį darbo reikmėms) pasirašo trišalę paslaugų teikimo sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu darbdaviui bei darbuotojui būtų teikiama informacija (ataskaita) apie tarnybinio elektromobilio įkrovimui darbuotojo namuose sunaudotą elektros energiją. Ataskaitos pagrindu apskaičiuojamos darbuotojo darbo reikmėms sunaudotos elektros energijos išlaidos, kurias apmokės darbdavys.

Sutarties pagrindu darbdavys duoda leidimą elektros energijos tiekėjui prieiti prie darbdavio tarnybinio elektromobilio debesijos informacinės sistemos (angl. cloud), pagal kurią elektros energijos tiekėjas identifikuoja konkretų elektromobilį (VIN), įkrautą elektros energijos kiekį (kWh) ir lokaciją įkrovimo metu (koordinates). Toks apskaitos būdas užtikrina, jog darbdavys mokės tik už tą elektros energijos kiekį, kuris buvo sunaudotas konkrečiam tarnybiniam elektromobiliui, konkrečioje lokacijoje įkrauti.

Elektros energijos tiekėjas mėnesio pabaigoje išrašo darbuotojui PVM sąskaitą faktūrą už jo namų ūkyje suvartotą elektros energiją. Šioje PVM sąskaitoje už elektros energiją nurodyta suma sumažinama tiek, kiek kainavo įkrauti tarnybinį elektromobilį darbuotojo namuose pagal individualų elektros energijos vartotojo tarifą (mažinimas įrašomas atskira eilute). Darbuotojas už namuose, jo asmeninėms reikmėms, sunaudotą elektros energiją atsiskaito tiesiai su elektros energijos tiekėju, apmokėdamas jam pateiktą PVM sąskaitą faktūrą.

Tuo pačiu metu elektros energijos tiekėjas išrašo atskirą PVM sąskaitą faktūrą darbdaviui už suteiktas tarnybinio elektromobilio įkrovimo paslaugas, kurioje matomas tik tarnybiniam elektromobiliui skirtas įkrauti elektros energijos kWh kiekis padaugintas iš darbuotojo namų ūkio elektros energijos tarifo. Darbdavys už darbuotojo namuose tarnybinio elektromobilio įkrovimui sunaudotą elektros energiją atsiskaito tiesiai su elektros energijos tiekėju apmokėdamas jam pateiktą PVM sąskaitą faktūrą.

1. Ar pagal elektromobilio identifikavimą suformuotos ataskaitos duomenys yra tinkami ir pakankami apskaičiuoti paslaugų už tarnybinio elektromobilio įkrovimą sumai?

PMĮ 57 str. nustatyta, kad mokesčio mokėtojų finansinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti.

Mokesčio mokėtojai finansinę apskaitą tvarko vadovaudamiesi Finansinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais finansinės apskaitos tvarkymą.

Pelno mokesčiui skaičiuoti vienetas gali naudoti finansinėje apskaitoje naudojamus visuotinai pripažintus pajamų, sąnaudų pripažinimo, atsargų įkainojimo būdus, jei šis Įstatymas nenustato ko kita.

Taigi, svarbu, kad įmonės pasirinkti dokumentavimo ir įforminimo būdai teiktų pakankamai informacijos mokesčiams apskaičiuoti.

Šioje konkrečioje situacijoje, kai toks apskaitos būdas užtikrins, jog darbdavys mokės tik už tą elektros energijos kiekį, kuris buvo sunaudotas konkrečiam tarnybiniam elektromobiliui, konkrečioje lokacijoje įkrauti, pagal elektromobilio identifikavimą suformuoti ataskaitos duomenys yra tinkami ir pakankami apskaičiuoti paslaugų už tarnybinio elektromobilio įkrovimą sumą.

 2. Ar elektros energijos tiekėjo teikiamų tarnybinio elektromobilio įkrovimo paslaugų išlaidos pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą darbdaviui, bus leidžiami atskaitymai?

Darbdaviui pagal sudarytą trišalę sutartį su elektros energijos tiekėju tiesiogiai apmokėjus tiekėjui už tarnybinio (įmonės) elektromobilio įkrovimo darbuotojo namuose sunaudotą elektros energiją, šios išlaidos pagal PMĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas galės būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, jeigu jos bus pagrįstos elektros energijos įsigijimą pagrindžiančiais dokumentais (t. y. darbdavio vardu išrašyta sąskaita faktūra ar PVM sąskaita faktūra) ir laisvos formos dokumentais (pvz., elektros nurašymo aktu, buhalterine pažyma ar kt.), turinčiais visus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus (PMĮ 11 straipsnio 4 dalis), pagal kurių duomenis būtų galima nustatyti, kad elektros energija sunaudota darbdavio reikmėms, bei neviršija konkretaus elektromobilio patvirtinto elektros energijos sunaudojimo norminio kiekio.

Tuo atveju, jeigu elektromobilis naudojamas ne tik darbo, bet ir darbuotojo asmeniniais tikslais, darbdaviui išlieka pareiga GPMĮ požiūriu įvertinti ir apmokestinti pajamas natūra už tarnybinio automobilio naudojimą ir asmeniniais tikslais. Vadovaujantis PMĮ 17 straipsniu, leidžiamiems atskaitymams priskiriamos darbuotojų asmeniniams tikslams naudojamo elektromobilio faktiškai patirtos darbdavio išlaidos darbuotojų naudai, jeigu ši darbuotojų gauta nauda pagal GPMĮ nuostatas yra gyventojų pajamų mokesčio objektas.

Primename, kad pagal PMĮ 17 straipsnio nuostatas, leidžiamiems atskaitymams priskiriamos tik faktiškai patirtos išlaidos. Todėl, jeigu elektromobilis bus pakraunamas nemokamai, nepatiriant elektros energijos įsigijimo išlaidų, tai elektros energijos įsigijimo kaina tokiu atveju lygi nuliui.

 3. Ar tarnybinio elektromobilio įkrovimo paslaugos, už kurias sumoka darbdavys tiesiai elektros energijos tiekėjui, laikomos darbuotojo pajamomis natūra?

Pagal GPMĮ nuostatas darbdaviui pagal sudarytą trišalę sutartį su elektros energijos tiekėju tiesiogiai apmokėjus nepriklausomam tiekėjui už tarnybinio (įmonės) elektromobilio įkrovimo darbuotojo namuose sunaudotą elektros energiją, kuri sunaudota darbdavio reikmėms, nelaikoma darbuotojo naudai patirtomis išlaidomis ir, vadovaujantis GPMĮ 9 straipsnio nuostatomis, nepripažįstama gyventojo pajamomis, gautomis natūra.

Primename, kad darbdaviui išlieka pareiga GPMĮ požiūriu įvertinti ir apmokestinti pajamas natūra už tarnybinio automobilio naudojimą ir asmeniniais tikslais. Nauda (pajamos natūra), kurią darbuotojas gauna asmeniniais tikslais naudodamas darbdaviui priklausantį elektromobilį, neatsižvelgiant į tai, kad elektromobiliai degalų nenaudoja (jų baterija įkraunama elektra), gali būti įvertinama, vadovaujantis GPMĮ 9 straipsniu ir tvarkos aprašo[3] nuostatomis (plačiau paaiškinta GPMĮ 9 straipsnio apibendrintame paaiškinime (komentare).

Registracijos numeris (18.9-31-1Mr) R-2539

2023 metai
2023 metai

VMI prie FM[1], vadovaujantis MAĮ[2], teikia paaiškinimą apie PMĮ[3] ir GPMĮ[4] nuostatų taikymą subjektų (įskaitant vykdančių žemės ūkio veiklą) patiriamų išlaidų melioracijos ir kelių tvarkymo darbų priskyrimą leidžiamiems atskaitymams.

Dėl patiriamų išlaidų melioracijos tvarkymo darbams

MĮ[5] 3 straipsnyje yra numatyta, kad žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, jeigu sutartis nenustato kitaip, išskyrus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos statinius, nurodytus MĮ 3 straipsnio 2 dalyje[6].

Vadinasi, melioracijos statiniai nuosavybės teise gali priklausyti žemės sklypo savininkui tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui arba valstybei (juos patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės).

MĮ 5 straipsnyje numatyta, kad žemės savininkai ar kiti naudotojai naujas melioracijos sistemas statyti, melioracijos statinius remontuoti ir rekonstruoti privalo Statybos įstatymo[7] ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šiame straipsnyje taip pat numatyta, kad žemės savininkai ar kiti naudotojai turi leisti statyti, prižiūrėti, remontuoti bei rekonstruoti jų žemėje melioracijos statinius, reikalingus kitų savininkų žemei melioruoti, o žemės savininkams ir kitiems naudotojams dėl to padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Pagal MĮ 10 straipsnį, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybė gali teikti finansinę paramą melioruotos žemės savininkams melioracijos statinių statybos, rekonstravimo, remonto ir priežiūros darbams atlikti. Tam tikslui naudojamos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų lėšos.

Vadovaujantis MĮ 10 straipsniu, valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių priežiūros, remonto, rekonstravimo darbus finansuoja valstybė. Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių rekonstravimą dėl būtinumo statyti inžinerinius statinius, nesusijusius su žemės melioravimu, finansuoja inžinerinių statinių statytojai. Kitų melioracijos statinių rekonstravimą dėl būtinumo statyti inžinerinius statinius, nesusijusius su žemės melioravimu, finansuoja inžinerinių statinių statytojai, jeigu nesusitariama kitaip.

Dėl atliekamų žemės savininkų - juridinių asmenų melioracijos tvarkymo darbų

Jeigu žemės savininkai – juridiniai asmenys, stato nuosavybės teise priklausančioje žemėje sau nuosavybės teise priklausančias melioracijos sistemas, tai vadovaujantis PMĮ 13 straipsniu, sukurta melioracijos sistema priskiriama juridinio asmens ilgalaikiam turtui, kuriam skaičiuojamas nusidėvėjimas. Tokiu būdu atliekant minėtų melioracijos sistemų remontą, taikomos PMĮ 20 str. nuostatos. Pažymėtina, kad apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, tik faktiškai patirtos išlaidos, pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais, gali būti priskiriamos leidžiamiems arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams (eliminavus finansinę paramą melioruotos žemės savininkams melioracijos statinių statybos, rekonstravimo, remonto ir priežiūros darbams atlikti).

Tuo atveju, jeigu juridinis asmuo savo lėšomis atlieka savo vykdomai veiklai reikalingų valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių priežiūros, remonto, rekonstravimo darbus pagal MĮ 10 straipsnio nuostatas, tai tik juridinio asmens faktiškai patirtų išlaidų suma, vadovaujantis PMĮ 17 straipsniu, gali būti priskiriama juridinio asmens leidžiamiems arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams (neįskaitant finansavimo lėšų).

Tuo atveju, kai melioracijos darbai atliekami juridinio asmens ne savo nuosavybės teise priklausančioje žemėje, o kito žemės savininko sklype (privataus asmens, t. y. ne valstybei priklausančiame sklype), bet melioracijos darbai yra atliekami melioraciją atliekančio juridinio asmens lėšomis ir yra reikalingi melioraciją atliekančio asmens vykdomai veiklai,  o žemės savininkui melioracijos darbų nereikia ir jis jų nekompensuoja, ir jie bus įregistruoti juridinio asmens, atliekančio melioracijos darbus, vardu, tai pagal MĮ 5 straipsnio nuostatas, tik juridinio asmens faktiškai patirtų išlaidų suma, vadovaujantis PMĮ 17 straipsniu, gali būti priskiriama juridinio asmens leidžiamiems arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams (neįskaitant finansavimo lėšų).

Dėl gyventojų, vykdančių individualią veiklą

Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 303 patvirtintu Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susijusių išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams bei jų apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5 p. nuostatas, žemės įsigijimo išlaidos negali būti atimamos iš individualios veiklos pajamų.

Atsižvelgiant į tai, kad vykdomos individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams priskiriamos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis arba uždirbtomis individualios veiklos pajamomis susijusios gyventojo, vykdančio individualią veiklą, patirtos įprastinės šiai veiklai vykdyti išlaidos, VMI prie FM nuomone, melioracijos sistemų įrengimo bei remonto darbų faktiškai patirtos išlaidos, kaip individualioje veikloje naudojamų žemės sklypų priežiūros, gerinimo bei sausinimo darbų sąnaudos, pavyzdžiui siekiant ženklesnio auginamų žemės ūkio produktų derliaus, gali būti priskiriamos individualią veiklą vykdančio gyventojo leidžiamiems atskaitymams. Įvertinant tai, kad pagal minėto aprašo 5 punktą žemei nusidėvėjimas neskaičiuojamas, atlikto sausinimo sistemų atstatymo darbų vertė negali būti priskirta ilgalaikiam turtui. Todėl, vadovaujantis šiomis nuostatomis, nuosavoje žemėje atliktų minėtų darbų vertė, nepriklausomai nuo jų masto, leidžiamiems atskaitymams priskiriama tą mokestinį laikotarpį, kurį šie darbai buvo atlikti. Jeigu nuomojamos žemės sausinimo sistemų atstatymo darbų vertė individualią veiklą vykdančiam gyventojui yra reikšminga, tokios sumos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams turėtų būti priskiriamos lygiomis dalimis per nuomos sutartyje nustatytą žemės sklypo naudojimo individualioje veikloje laikotarpį, pradedant nuo kito mėnesio po minėtų darbų užbaigimo dienos, o tuo atveju, kai sudaryta neterminuota sutartis, - per laikotarpį, ne trumpesnį kaip 36 mėnesiai (Aprašo 15 punktas). Jeigu žemės sklypo nuomos sutartis nutraukiama anksčiau nustatyto termino, žemės sausinimo sistemų atstatymo sąnaudų dalis, tenkanti laikotarpiui nuo sutarties nutraukimo datos iki sutartyje numatyto nuomos termino pabaigos, leidžiamiems atskaitymams nebepriskiriama. Žemės sausinimo sistemų atstatymo darbų vertė leidžiamiems atskaitymams nepriskiriama ir tuo atveju, jeigu žemės sklypas nenaudojamas individualios veiklos pajamoms gauti.

Kai melioracijos darbai atliekami gyventojo ne savo nuosavybės teise priklausančioje žemėje, o kito žemės savininko sklype (ne valstybei priklausančiame), bet melioracijos darbai yra atliekami melioraciją atliekančio gyventojo lėšomis ir yra reikalingi melioraciją atliekančio asmens vykdomai individualiai veiklai, ir melioracijos įrenginiai įregistruojami melioraciją atlikusio gyventojo vardu, o žemės savininkui melioracijos darbų nereikia ir jis jų nekompensuoja, tai pagal MĮ 5 straipsnio nuostatas, tik gyventojo, vykdančio individualią veiklą, faktiškai patirtų išlaidų suma, vadovaujantis GPMĮ 18 straipsniu, gali būti priskiriama individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams (neįskaitant finansavimo lėšų).

Dėl melioracijos tvarkymo patirtų išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio atžvilgiu tais atvejais, kai tvarkomi melioracijos įrenginiai, priklausantys valstybei, nėra ūkio subjekto sklype, tačiau toks tvarkymas yra susijęs su iš ūkio subjekto veiklos uždirbamomis pajamomis

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, ūkio subjektų patirtos išlaidos dėl melioracijos tvarkymo priskiriamos leidžiamiems atskaitymams pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio atžvilgiu ir tais atvejais, kai tvarkomi melioracijos įrenginiai, priklausantys valstybei, nėra ūkio subjekto sklype, tačiau toks tvarkymas yra susijęs su ūkio subjekto veiklos uždirbamomis pajamomis ir yra būtinos (individualios veiklos atžvilgiu ir įprastinės) veiklai vykdyti.

Dėl kelių tvarkymo išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams

Pagal Kelių įstatymo[8] 4 straipsnį keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, fiziniams ar juridiniams asmenims.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-11 nutarimo Nr. 155 „Dėl Kelių priežiūros tvarkos aprašo tvarkos patvirtinimo“ 3.3 punkte numatyta, kad gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa ir nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, taisymo ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas atlieka ir jų vertę apskaito savininkai ir (ar) valdytojai. Minėto nutarimo 4 punkte įtvirtinta, kad kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo prižiūrėti kelią, kad jis būtų techniškai tvarkingas, o taip pat taisyti (remontuoti) kelio dalį, kad šis objektas atitiktų jam keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

Įvertinus aukščiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, nepriklausomai nuo to, kas yra kelio savininkas (ar valstybė, ar pats juridinis asmuo) mokesčių mokėtojai patiria kelių taisymo išlaidas.

Dėl juridinių asmenų patirtų išlaidų kelių tvarkymui priskyrimo leidžiamiems atskaitymams pelno mokesčio atžvilgiu tais atvejais, kai tvarkomi keliai, priklausantys valstybei, nėra ūkio subjekto sklype, tačiau toks tvarkymas yra susijęs su iš juridinio asmens veiklos uždirbamomis pajamomis

Vadovaujantis PMĮ 17 str. 1 dalies nuostatomis, leidžiamiems atskaitymams priskiriamos visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti.

Atsižvelgiant į šias nuostatas, jeigu juridiniai asmenys tvarko kelius, priklausančius valstybei ir kurie nėra juridinio asmens sklype, tačiau toks tvarkymas yra susijęs su iš juridinio asmens veiklos uždirbamomis pajamomis, tai faktiškai patirtos tokio asmens išlaidos yra priskiriamos leidžiamiems arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Minėtų išlaidų priskyrimas priklauso nuo atliekamų darbų – ar tai bus atliekamas einamasis kelio remontas, ar įrengiamas naujas, ar rekonstruojamas jau esantis infrastruktūros objektas (kelias).

Kai atliekamas infrastruktūros objekto (kelio) einamasis remontas, tai faktiškai patirtos išlaidos yra priskiriamos leidžiamiems atskaitymams vadovaujantis PMĮ 17 str. 1 dalimi tą mokestinį laikotarpį, kada buvo atliktas remontas.

Kai juridinis asmuo savo lėšomis (pats arba pagal sutartį su kitais ūkio subjektais) įrengia arba rekonstruoja infrastruktūros objektus (pvz., kelią, automobilių stovėjimo aikštelę ar pan.), kurie yra būtini (reikalingi) vieneto veikloje, tai tokio infrastruktūros objekto sukūrimo sąnaudos priskiriamos ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kainai, nuo kurios apskaičiuota nusidėvėjimo suma, nustatant apmokestinamąjį pelną, priskiriama ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Ilgalaikio turto įsigijimo kaina ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskiriama dalimis per ne trumpesnį nei PMĮ 1 priedėlyje tai turto grupei nustatytą nusidėvėjimo laikotarpį tik tuo atveju, jei nusidėvėjimo sumos yra apskaičiuotos PMĮ 18 ir 19 straipsniuose nustatyta tvarka, t. y. jeigu turtas bus naudojamas pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti.

Todėl darytina išvada, kad nepriklausomai nuo to, kas yra kelio savininkas (ar valstybė, ar pats juridinis asmuo), kelių taisymo išlaidos gali būti priskiriamos leidžiamiems arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymas.

Dėl gyventojų, vykdančių individualią veiklą, patirtų išlaidų kelių tvarkymui priskyrimo leidžiamiems atskaitymams gyventojų pajamų mokesčio atžvilgiu tais atvejais, kai tvarkomi keliai, priklausantys valstybei, nėra gyventojo sklype, tačiau toks tvarkymas yra susijęs su iš individualios veiklos gaunamomis (uždirbamomis) pajamomis

Nuolatinis Lietuvos gyventojas vykdantis individualią veiklą, gavęs arba uždirbęs pajamų iš individualios veiklos, gali jas sumažinti leidžiamiems atskaitymams priskirtomis patirtomis išlaidomis. Nepriklausomai nuo to, kas yra kelio savininkas (ar valstybė, ar pats gyventojas), kelių taisymo išlaidos gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tuo atveju, jeigu tvarkomi keliai, priklausantys valstybei, nėra gyventojo sklype, tačiau toks tvarkymas yra susijęs su iš individualios veiklos gaunamomis (uždirbamomis) pajamomis ir būtų įprastinės šios veiklos išlaidos.

 

Registracijos numeris (32.42-31-1 Mr. ) R-185

Pelno mokesčio klausimais
2023 metai

Informuojame, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. gruodžio 15 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą Dėl Reglamento (ES) 2022/1854 įgyvendinimo Nr. XIV-1680 (toliau — Įstatymas), kuriuo nustatė Reglamente (ES) 2022/1854 nurodytų priemonių įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje, Reglamentą (ES) 2022/1854 įgyvendinančių institucijų ir kitų subjektų įgaliojimus, surinktų lėšų administravimą ir panaudojimą, siekiant Reglamento (ES) 2022/1854 1 straipsnyje nustatytų tikslų.

Platesnė informacija 2023 m. sausio 13 d. rašte Nr. (32.42-31-1 Mr. ) R-185

 

Parengė

Teisės departamentas