Pajamų pripažinimo principai

Registracijos numeris KM3146

Įmonių (elektros energijos gamintojų) vadovaujantis Įstatymo nuostatomis apskaičiuota ir lėšų administratoriui pervesta rinkos pajamų perviršio suma pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 24 straipsnio nuostatas priskiriama ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams ir, apskaičiuojant pelno mokestį, atskaitoma iš įmonės pajamų.

Įmonių (elektros energijos gamintojų) pajamomis pripažįstama visa pajamų, gautų už pagamintą ir patiektą elektros energiją, suma (įskaitant rinkos pajamų perviršio sumas).

Teises aktai

Registracijos numeris KM0308

PAJAMŲ PRIPAŽINIMO MOMENTAS

Taikant pinigų apskaitos principą, pajamos pripažįstamos faktišku pajamų gavimo momentu. Faktišku pajamų gavimo momentu laikomas sumokėjimo pinigais, atsiskaitymo natūra (mainais į kitas prekes, paslaugas ar kt.), įsipareigojimų perdavimo arba kitokio atsiskaitymo už patiektas prekes, atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar pan. momentas.

KAS GALI TAIKYTI?

Pinigų apskaitos principą gali taikyti naujai registruoti Lietuvos vienetai, jeigu numato, kad jų pajamos per mokestinį laikotarpį nebus didesnės kaip 30 000 Eur.

Užsienio vienetai, vykdantys veiklą per nuolatines buveines Lietuvoje, pinigų apskaitos principo taikyti negali. Užsienio vienetai pinigų apskaitos principą taiko tik tuo atveju, kai pajamas Lietuvoje uždirba ne per nuolatines buveines, t. y. kai uždirba pajamas, kurios pagal PMĮ 4 str. 4 dalį priskiriamos apmokestinamosioms prie pajamų šaltinio.

Teises aktai

Registracijos numeris KM0312

KADA PRIVALO PEREITI PRIE KAUPIMO PRINCIPO?

Jeigu Lietuvos vienetų, kurie pagal PMĮ 9 str. 1 dalį gali taikyti pinigų apskaitos principą, to mokestinio laikotarpio pajamos tampa didesnės kaip 30 000 Eur, jie privalo pereiti prie pajamų pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principą nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios.

KADA GALI PEREITI PRIE KAUPIMO PRINCIPO?

Lietuvos vienetai, kurie pagal PMĮ 9 str. 1 dalies nuostatas turi teisę taikyti pinigų apskaitos principą, gali patys nuspręsti pereiti prie pajamų pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principą. Mokesčių administratoriui apie tokį sprendimą pranešama, pažymint atitinkamą laukelį metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204), kuri pateikiama pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, nuo kurio pradžios vienetas perėjo prie pajamų pripažinimo taikant kaupimo apskaitos principą.

Prie pajamų pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principą pereinama nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios.

KADA GALI TOLIAU NAUDOTI PINIGŲ PRINCIPĄ?

Lietuvos vienetai, kurie pagal PMĮ 9 str. 2 dalies nuostatas privalėtų pereiti prie pajamų pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principą, gali ir toliau taikyti pinigų apskaitos principą, jeigu jie turi (įgijo) bankrutuojančiojo vieneto statusą.

Teises aktai

Registracijos numeris KM0314

Lietuvos vienetai, kurie pajamas pripažįsta pagal kaupimo apskaitos principą, negali šio principo keisti į pinigų apskaitos principą, t. y. iki pat vieneto likvidavimo ar pabaigos pajamas turi pripažinti pagal kaupimo apskaitos principą.

Tuo atveju, jei Lietuvos vienetas, vadovaudamasis PMĮ nuostatomis, nuo pinigų apskaitos principo pereina prie kaupimo apskaitos principo, tai jis pagal šį principą pajamas turi pripažinti iki pat vieneto likvidavimo ar pabaigos.

Teises aktai

Registracijos numeris KM0316

Kai Lietuvos vienetas nuo pajamų pripažinimo pagal pinigų apskaitos principą pereina prie pajamų pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principą, tai nesumokėtos pirkėjų skolos į pajamas įtraukiamos tuo metu, kai jos sumokamos.

Jei pirkėjai per 3 metus nuo to mokestinio laikotarpio, kurį Lietuvos vienetas perėjo prie kaupimo apskaitos principo, pradžios neatsiskaito, tai šios nesumokėtos skolos į Lietuvos vieneto pajamas įtraukiamos tais trečiaisiais metais.

Teises aktai

Registracijos numeris KM0318

Kai Lietuvos vienetas gauna išankstinį apmokėjimą (avansą) už numatomas patiekti prekes ar numatomas suteikti paslaugas, tai gauta suma nepripažįstama vieneto pajamomis, o finansinėje apskaitoje parodomas vieneto įsipareigojimas (skola) pirkėjui.

Ši iš anksto gauta suma pajamomis bus pripažinta tą momentą, kai vienetas pirkėjui patieks prekes ar suteiks paslaugas.

Jeigu bus patiekta tik dalis prekių arba suteikta tik dalis paslaugų, tai prekių patiekimo ar paslaugų suteikimo momentu vieneto pajamomis bus pripažįstama ne visa iš anksto gauta suma, o tik jos atitinkama dalis.

Teises aktai

Registracijos numeris KM0320

Jeigu už patiektas prekes ar suteiktas paslaugas sumokama ne visa išrašytoje sąskaitoje nurodyta suma, o tik tos sumos dalis, tai pajamomis pripažįstama ši gauta sumos dalis (nelaukiant kol bus sumokėta visa suma).

Likusi sąskaitoje nurodytos sumos dalis pajamoms bus priskirta, kai skolininkas ją sumokės.

Teises aktai

Registracijos numeris KM0321

Draudimo įmonių uždirbtoms pajamoms priskiriamos už draudimą uždirbtos įmokos (premijos) ir prisiimto perdraudimo įmokos. Kai draudimo sutartyje numatyta įmoka pasirašyta visam draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui, trunkančiam ilgiau negu vieną mokestinį laikotarpį, tai į uždirbtas pajamas įtraukiama tik ta draudimo įmokų dalis, kuri priskiriama tam mokestiniam laikotarpiui, per kurį buvo suteiktos draudimo paslaugos (t. y. draudimo įmonės mokestinio laikotarpio pajamoms priskiriama tik uždirbtų draudimo įmokų dalis).

Teises aktai

Registracijos numeris KM0322

Pajamomis laikomi teigiami valiutos kurso pasikeitimai (sąnaudomis – neigiami valiutos kurso pasikeitimai), susidarę vienetui vykdant operacijas užsienio valiuta, taip pat perskaičiuojant balanse apskaitomus užsienio valiuta denominuotus straipsnius.

Teises aktai

Registracijos numeris KM0323

Jei prekės mainomos į kitą produkciją ar paslaugas, tai pagal tokį mainų sandorį pardavimo pajamas pagal rinkos kainą turi pripažinti abu vienetai tą mokestinį laikotarpį, kurį perduodamos mainomos prekės.

Teises aktai

Registracijos numeris KM0325

Leidinių prenumeratos pajamos pripažįstamos, tolygiai jas paskirsčius per prenumeratos laikotarpį, per kurį pristatomi užprenumeruoti leidiniai.

Teises aktai

Registracijos numeris KM0326

Tais atvejais, kai parduotų prekių nuosavybė prekių pirkėjui nepereina tik formaliai (pvz., pagal prekių pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartis pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamas prekes tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos), tai pajamos laikomos uždirbtomis nuo faktiško turto perdavimo pirkėjui momento, t. y. nuo priėmimo - perdavimo akte nurodyto faktiško perdavimo naudotis turtu momento.

Teises aktai

Registracijos numeris KM0328

Pajamos už prekes, parduotas konsignacijos sutarties pagrindu, pripažįstamos tada, kai įgaliotas atstovas (tarpininkas) prekes parduoda trečiajam asmeniui.

Jeigu vienetas veikia kaip komisionierius, tai jo tokios veiklos uždirbtoms pajamoms priskiriamas suteiktų paslaugų komisinis atlyginimas, nustatytas sutartyse ir / ar nurodytas apskaitos dokumente. Kai vienetas pagal komiso sutartį parduoda ne jam, o komitentui priklausančias prekes, parduotų prekių pajamos į vieneto pajamas neįtraukiamos.

Teises aktai

Registracijos numeris KM0330

Jei baigiamasis statybos sutarties rezultatas gali būti patikimai įvertintas, tai apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, statybos darbų pajamos gali būti pripažįstamos uždirbtomis atsižvelgiant į sutarties darbų įvykdymo lygį, t. y. pripažįstamos tada, kada buvo atliekami darbai, neatsižvelgiant į tai, kad rangovas ir užsakovas nepasirašė darbų atlikimo - priėmimo akto arba neišrašė sąskaitos faktūros.

Analogiški pajamų pripažinimo principai gali būti taikomi ir kitais ilgalaikių sutarčių vykdymo atvejais (pvz., ilgalaikių kompiuterinių sistemų kūrimo ir diegimo, tyrinėjimo darbų ir pan.).

Teises aktai

Registracijos numeris KM0332

Jei vienetas užsiima tarpininkavimo veikla, tai jo tokios veiklos pajamas sudaro sutartyje ir / ar apskaitos dokumente nustatytas konkretus atlyginimo dydis (procentas arba fiksuota atlyginimo suma) už tarpininkavimą.

Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų uždirbtoms pajamoms priskiriamas komisinis atlyginimas už tarpininkavimą perkant ir parduodant vertybinius popierius.

Teises aktai

Registracijos numeris KM0317

Taikant pinigų principą pripažįstamos užsienio vienetų pajamos, nurodytos PMĮ 4 str. 4 dalyje, t. y. tos pajamos, kurios gaunamos ne per nuolatines buveines ir kurios apmokestinamos pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio.

Vadinasi, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nuolatinis Lietuvos gyventojas pelno mokestį prie pajamų šaltinio nuo užsienio vienetui išmokamų pajamų (sumų) turi apskaičiuoti (t. y. išskaičiuoti) tų pajamų (sumų) išmokėjimo užsienio vienetui momentu.

Teises aktai

Registracijos numeris KM0337

Vertybinių popierių (VP) atpirkimo sandoriai, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, gali būti vertinami kaip lėšų skolinimosi (kreditavimo) sandoriai, pateikus finansinį užstatą.

Todėl vienetui perleidus VP pagal atpirkimo sandorį pirkėjui, parduotas turtas lieka pardavėjo apskaitoje, o iš pirkėjo gauti pinigai pripažįstami kaip gauta paskola.

VP perleidimo pajamos (ar nuostoliai), apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, nenustatomos (nėra pelno mokesčio objekto), o juos atpirkus, jų įsigijimo kaina vienetui nesikeičia (t. y. lieka ta pati, kokia buvo iki šių VP perleidimo pirkėjui).

VP atpirkimo ir perleidimo kainų skirtumas laikomas atlyginimu už pinigų skolinimąsi (palūkanomis) ir gali būti priskiriamas leidžiamiems atskaitymams pagal PMĮ 17 str. 1 dalį, laikantis kaupimo principo.

Pirkėjas, kuriam perleidžiami VP, už perleistus VP pardavėjui sumokėtos ir iš jo gautos VP atpirkimo kainos skirtumą pripažįsta palūkanų pajamomis pagal kaupimo principą.

Jei VP pirkėjas pats sudaro ir įvykdo atpirkimo sandorį su trečiuoju asmeniu, tam sandoriui taikomos analogiškos taisyklės.

Tačiau jei VP pirkėjas atpirkimo sandorio laikotarpiu, siekdamas ekonominės naudos, pats perleidžia įsigytus VP, kuriuos vėliau turės grąžinti pardavėjui, ne pagal atpirkimo sandorį, ir grąžina VP išpirkęs juos aktyvioje rinkoje, tai jis turi pripažinti VP perleidimo pajamas PMĮ 16 str. 1 dalyje nustatyta tvarka.

Jeigu sudaręs VP atpirkimo sandorį vienetas neįvykdytų šio atpirkimo sandorio ir neatpirktų VP, tai toks sandoris būtų laikomas VP pirkimo – pardavimo sandoriu. Tokiu atveju vienetas turi pripažinti VP perleidimo pajamas pagal rinkos kainą nuo jų perleidimo pirkėjui datos PMĮ 16 str. 1 dalyje nustatyta tvarka.

Tokie sandoriai, kuriuose nenumatytas pardavėjo įsipareigojimas, o tik teisė atpirkti VP (arba tik pirkėjas turi teisę grąžinti VP už sutartyje nustatytą pirkimo ar kitokią kainą), apmokestinami kaip VP pirkimo – pardavimo sandoriai.

Teises aktai

Registracijos numeris KM0338

Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, atgalinio lizingo (finansinės nuomos) sandoris, jei pagal tokį sandorį:

1. numatytas nuosavybės teisės perėjimas; ir

2. turtas iš lizingo davėjo atperkamas ta pačia kaina, kuria jis prieš tai buvo parduotas tam lizingo davėjui; ir

3. sandoris visiškai įvykdomas

apmokestinamas tokia tvarka:

1. kai vienetas perleidžia ilgalaikį turtą lizingo davėjui, dėl turto perleidimo atsiradusios turto vertės padidėjimo pajamos arba nuostoliai (turto pardavimo ir jo įsigijimo kainos, nenudėvėtos (ar neamortizuotos) iki turto perleidimo, skirtumas), nelaikomos to vieneto pajamomis ar leidžiamais atskaitymais (apskaitoje apskaičiuotas ilgalaikio turto perleidimo pelnas (nuostoliai) nėra pelno mokesčio objektas);

2. vienetui tą patį ilgalaikį turtą gavus iš lizingo davėjo pagal atgalinio lizingo (finansinės nuomos) sutartį, to turto nusidėvėjimo (ar amortizacijos) skaičiavimas tęsiamas tuo pačiu metodu nuo nenudėvėtos (ar neamortizuotos) iki turto perleidimo lizingo davėjui įsigijimo kainos (padidintos sutarties sudarymo mokesčio suma), įskaitant atvejus, kai naujoji turto įsigijimo kaina yra mažesnė už iki perleidimo lizingo davėjui šio turto nenudėvėtąją įsigijimo kainą;

3. jei atgalinio lizingo (finansinės nuomos) sutartis nutraukiama (įskaitant atvejus, kai iš šios sutarties kylančios teisės ir prievolės perleidžiamos trečiajai šaliai), tai tokia sutartis pelno mokesčio tikslais laikoma ilgalaikio turto pirkimo – pardavimo sutartimi. Tokiu atveju, vienetas turės pripažinti ilgalaikio turto perleidimo pajamas (turto vertės padidėjimo pajamas) pagal rinkos kainą nuo to turto perleidimo lizingo davėjui (pirkėjui) datos PMĮ 16 str. 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka. Taip pat jis turės perskaičiuoti iki sutarties nutraukimo ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskirtinas ilgalaikio turto nusidėvėjimo (ar amortizacijos) sąnaudas, laikantis PMĮ 19 str. 4 dalies reikalavimų.

Teises aktai

Registracijos numeris KM0386

Pajamomis laikomas tik vieneto ekonominės naudos padidėjimas.

Todėl trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos pajamomis nepripažįstamos, kadangi tai nėra vieneto gaunama ekonominė nauda ir šios sumos nedidina vieneto nuosavo kapitalo.

Atsižvelgiant į tai, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, gautos išlaidų kompensavimo sumos (pvz., nuomotojui nuomininko apmokama faktiškai patirtų sunaudotos šilumos, elektros energijos ir kitų paslaugų išlaidų dalis) nelaikomos vieneto pajamomis, o šiomis sumomis mažinamos patirtos sąnaudos.

Teises aktai

Registracijos numeris KM0387

Finansinėje apskaitoje apskaitytos dotacijų pajamos negautoms pajamoms kompensuoti, pripažįstamos pajamomis ir apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną.

Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, dotacija patirtoms sąnaudoms kompensuoti nepriskiriama pajamoms, o ja mažinama sąnaudų, kurioms kompensuoti dotacija gauta, suma.

Teises aktai