Pajamų pripažinimo principai
Pajamų pripažinimo principai
Bendruoju atveju pajamos pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais yra pripažįstamos pagal pajamų kaupimo bei kitus finansinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principus, išskyrus atvejus, kai pagal PMĮ nuostatas pajamos gali būti pripažįstamos taikant pinigų apskaitos principą ir specialiąsias PMĮ nuostatas.
Pagal kaupimo principą pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą.
Prekių (turto) pardavimo pajamos pripažįstamos uždirbtomis tada, kai prekės yra parduotos. Pajamos už paslaugas laikomos uždirbtomis, kai paslaugos arba darbai yra atlikti.
Registracijos numeris KM3146
Pajamų pripažinimo principai
Įmonių (elektros energijos gamintojų) vadovaujantis Įstatymo nuostatomis apskaičiuota ir lėšų administratoriui pervesta rinkos pajamų perviršio suma pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 24 straipsnio nuostatas priskiriama ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams ir, apskaičiuojant pelno mokestį, atskaitoma iš įmonės pajamų.
Įmonių (elektros energijos gamintojų) pajamomis pripažįstama visa pajamų, gautų už pagamintą ir patiektą elektros energiją, suma (įskaitant rinkos pajamų perviršio sumas).
Teises aktai
Kaip pripažinti pajamas, taikant pinigų apskaitos principą, ir kurie vienetai gali jį taikyti?
Registracijos numeris KM0308
PAJAMŲ PRIPAŽINIMO MOMENTAS
Taikant pinigų apskaitos principą, pajamos pripažįstamos faktišku pajamų gavimo momentu. Faktišku pajamų gavimo momentu laikomas sumokėjimo pinigais, atsiskaitymo natūra (mainais į kitas prekes, paslaugas ar kt.), įsipareigojimų perdavimo arba kitokio atsiskaitymo už patiektas prekes, atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar pan. momentas.
KAS GALI TAIKYTI?
Pinigų apskaitos principą gali taikyti naujai registruoti Lietuvos vienetai, jeigu numato, kad jų pajamos per mokestinį laikotarpį nebus didesnės kaip 30 000 Eur.
Užsienio vienetai, vykdantys veiklą per nuolatines buveines Lietuvoje, pinigų apskaitos principo taikyti negali. Užsienio vienetai pinigų apskaitos principą taiko tik tuo atveju, kai pajamas Lietuvoje uždirba ne per nuolatines buveines, t. y. kai uždirba pajamas, kurios pagal PMĮ 4 str. 4 dalį priskiriamos apmokestinamosioms prie pajamų šaltinio.
Teises aktai
Nuo kada Lietuvos vienetai, taikantys pinigų apskaitos principą, gali arba privalo pereiti prie kaupimo apskaitos principo?
Registracijos numeris KM0312
KADA PRIVALO PEREITI PRIE KAUPIMO PRINCIPO?
Jeigu Lietuvos vienetų, kurie pagal PMĮ 9 str. 1 dalį gali taikyti pinigų apskaitos principą, to mokestinio laikotarpio pajamos tampa didesnės kaip 30 000 Eur, jie privalo pereiti prie pajamų pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principą nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios.
KADA GALI PEREITI PRIE KAUPIMO PRINCIPO?
Lietuvos vienetai, kurie pagal PMĮ 9 str. 1 dalies nuostatas turi teisę taikyti pinigų apskaitos principą, gali patys nuspręsti pereiti prie pajamų pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principą. Mokesčių administratoriui apie tokį sprendimą pranešama, pažymint atitinkamą laukelį metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204), kuri pateikiama pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, nuo kurio pradžios vienetas perėjo prie pajamų pripažinimo taikant kaupimo apskaitos principą.
Prie pajamų pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principą pereinama nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios.
KADA GALI TOLIAU NAUDOTI PINIGŲ PRINCIPĄ?
Lietuvos vienetai, kurie pagal PMĮ 9 str. 2 dalies nuostatas privalėtų pereiti prie pajamų pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principą, gali ir toliau taikyti pinigų apskaitos principą, jeigu jie turi (įgijo) bankrutuojančiojo vieneto statusą.
Teises aktai
Ar Lietuvos vienetas gali kaupimo apskaitos principą keisti į pinigų apskaitos principą?
Registracijos numeris KM0314
Lietuvos vienetai, kurie pajamas pripažįsta pagal kaupimo apskaitos principą, negali šio principo keisti į pinigų apskaitos principą, t. y. iki pat vieneto likvidavimo ar pabaigos pajamas turi pripažinti pagal kaupimo apskaitos principą.
Tuo atveju, jei Lietuvos vienetas, vadovaudamasis PMĮ nuostatomis, nuo pinigų apskaitos principo pereina prie kaupimo apskaitos principo, tai jis pagal šį principą pajamas turi pripažinti iki pat vieneto likvidavimo ar pabaigos.
Teises aktai
Registracijos numeris KM0316
Kai Lietuvos vienetas nuo pajamų pripažinimo pagal pinigų apskaitos principą pereina prie pajamų pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principą, tai nesumokėtos pirkėjų skolos į pajamas įtraukiamos tuo metu, kai jos sumokamos.
Jei pirkėjai per 3 metus nuo to mokestinio laikotarpio, kurį Lietuvos vienetas perėjo prie kaupimo apskaitos principo, pradžios neatsiskaito, tai šios nesumokėtos skolos į Lietuvos vieneto pajamas įtraukiamos tais trečiaisiais metais.
Teises aktai
Kada už numatomas patiekti prekes (suteikti paslaugas) gautas išankstinis apmokėjimas (avansas) priskiriamas vieneto pajamoms?
Registracijos numeris KM0318
Kai Lietuvos vienetas gauna išankstinį apmokėjimą (avansą) už numatomas patiekti prekes ar numatomas suteikti paslaugas, tai gauta suma nepripažįstama vieneto pajamomis, o finansinėje apskaitoje parodomas vieneto įsipareigojimas (skola) pirkėjui.
Ši iš anksto gauta suma pajamomis bus pripažinta tą momentą, kai vienetas pirkėjui patieks prekes ar suteiks paslaugas.
Jeigu bus patiekta tik dalis prekių arba suteikta tik dalis paslaugų, tai prekių patiekimo ar paslaugų suteikimo momentu vieneto pajamomis bus pripažįstama ne visa iš anksto gauta suma, o tik jos atitinkama dalis.
Teises aktai
Registracijos numeris KM0320
Jeigu už patiektas prekes ar suteiktas paslaugas sumokama ne visa išrašytoje sąskaitoje nurodyta suma, o tik tos sumos dalis, tai pajamomis pripažįstama ši gauta sumos dalis (nelaukiant kol bus sumokėta visa suma).
Likusi sąskaitoje nurodytos sumos dalis pajamoms bus priskirta, kai skolininkas ją sumokės.
Teises aktai
Registracijos numeris KM0321
Draudimo įmonių uždirbtoms pajamoms priskiriamos už draudimą uždirbtos įmokos (premijos) ir prisiimto perdraudimo įmokos. Kai draudimo sutartyje numatyta įmoka pasirašyta visam draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui, trunkančiam ilgiau negu vieną mokestinį laikotarpį, tai į uždirbtas pajamas įtraukiama tik ta draudimo įmokų dalis, kuri priskiriama tam mokestiniam laikotarpiui, per kurį buvo suteiktos draudimo paslaugos (t. y. draudimo įmonės mokestinio laikotarpio pajamoms priskiriama tik uždirbtų draudimo įmokų dalis).
Teises aktai
Kaip pripažįstamos valiutos kurso pasikeitimo pajamos?
Registracijos numeris KM0322
Pajamomis laikomi teigiami valiutos kurso pasikeitimai (sąnaudomis – neigiami valiutos kurso pasikeitimai), susidarę vienetui vykdant operacijas užsienio valiuta, taip pat perskaičiuojant balanse apskaitomus užsienio valiuta denominuotus straipsnius.
Teises aktai
Kada pripažįstamos pajamos pagal mainų sandorį?
Registracijos numeris KM0323
Jei prekės mainomos į kitą produkciją ar paslaugas, tai pagal tokį mainų sandorį pardavimo pajamas pagal rinkos kainą turi pripažinti abu vienetai tą mokestinį laikotarpį, kurį perduodamos mainomos prekės.
Teises aktai
Kada pripažįstamos leidinių prenumeratos pajamos?
Registracijos numeris KM0325
Leidinių prenumeratos pajamos pripažįstamos, tolygiai jas paskirsčius per prenumeratos laikotarpį, per kurį pristatomi užprenumeruoti leidiniai.
Teises aktai
Kada pripažįstamos pajamos, kai prekės parduodamos išsimokėtinai?
Registracijos numeris KM0326
Tais atvejais, kai parduotų prekių nuosavybė prekių pirkėjui nepereina tik formaliai (pvz., pagal prekių pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartis pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamas prekes tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos), tai pajamos laikomos uždirbtomis nuo faktiško turto perdavimo pirkėjui momento, t. y. nuo priėmimo - perdavimo akte nurodyto faktiško perdavimo naudotis turtu momento.
Teises aktai
Kada pripažįstamos pajamos už prekes, parduotas konsignacijos sutarties pagrindu, ir kas jas sudaro?
Registracijos numeris KM0328
Pajamos už prekes, parduotas konsignacijos sutarties pagrindu, pripažįstamos tada, kai įgaliotas atstovas (tarpininkas) prekes parduoda trečiajam asmeniui.
Jeigu vienetas veikia kaip komisionierius, tai jo tokios veiklos uždirbtoms pajamoms priskiriamas suteiktų paslaugų komisinis atlyginimas, nustatytas sutartyse ir / ar nurodytas apskaitos dokumente. Kai vienetas pagal komiso sutartį parduoda ne jam, o komitentui priklausančias prekes, parduotų prekių pajamos į vieneto pajamas neįtraukiamos.
Teises aktai
Kada, vykdant ilgalaikes sutartis, pripažįstamos pajamos?
Registracijos numeris KM0330
Jei baigiamasis statybos sutarties rezultatas gali būti patikimai įvertintas, tai apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, statybos darbų pajamos gali būti pripažįstamos uždirbtomis atsižvelgiant į sutarties darbų įvykdymo lygį, t. y. pripažįstamos tada, kada buvo atliekami darbai, neatsižvelgiant į tai, kad rangovas ir užsakovas nepasirašė darbų atlikimo - priėmimo akto arba neišrašė sąskaitos faktūros.
Analogiški pajamų pripažinimo principai gali būti taikomi ir kitais ilgalaikių sutarčių vykdymo atvejais (pvz., ilgalaikių kompiuterinių sistemų kūrimo ir diegimo, tyrinėjimo darbų ir pan.).
Teises aktai
Kas priskiriama tarpininkų uždirbtoms pajamoms?
Registracijos numeris KM0332
Jei vienetas užsiima tarpininkavimo veikla, tai jo tokios veiklos pajamas sudaro sutartyje ir / ar apskaitos dokumente nustatytas konkretus atlyginimo dydis (procentas arba fiksuota atlyginimo suma) už tarpininkavimą.
Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų uždirbtoms pajamoms priskiriamas komisinis atlyginimas už tarpininkavimą perkant ir parduodant vertybinius popierius.
Teises aktai
Kada ir kas turi apskaičiuoti pelno mokestį nuo užsienio vienetui išmokamų pajamų?
Registracijos numeris KM0317
Taikant pinigų principą pripažįstamos užsienio vienetų pajamos, nurodytos PMĮ 4 str. 4 dalyje, t. y. tos pajamos, kurios gaunamos ne per nuolatines buveines ir kurios apmokestinamos pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio.
Vadinasi, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nuolatinis Lietuvos gyventojas pelno mokestį prie pajamų šaltinio nuo užsienio vienetui išmokamų pajamų (sumų) turi apskaičiuoti (t. y. išskaičiuoti) tų pajamų (sumų) išmokėjimo užsienio vienetui momentu.
Teises aktai
Kaip pripažįstamos vertybinių popierių atpirkimo sandorių pajamos?
Registracijos numeris KM0337
Vertybinių popierių (VP) atpirkimo sandoriai, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, gali būti vertinami kaip lėšų skolinimosi (kreditavimo) sandoriai, pateikus finansinį užstatą.
Todėl vienetui perleidus VP pagal atpirkimo sandorį pirkėjui, parduotas turtas lieka pardavėjo apskaitoje, o iš pirkėjo gauti pinigai pripažįstami kaip gauta paskola.
VP perleidimo pajamos (ar nuostoliai), apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, nenustatomos (nėra pelno mokesčio objekto), o juos atpirkus, jų įsigijimo kaina vienetui nesikeičia (t. y. lieka ta pati, kokia buvo iki šių VP perleidimo pirkėjui).
VP atpirkimo ir perleidimo kainų skirtumas laikomas atlyginimu už pinigų skolinimąsi (palūkanomis) ir gali būti priskiriamas leidžiamiems atskaitymams pagal PMĮ 17 str. 1 dalį, laikantis kaupimo principo.
Pirkėjas, kuriam perleidžiami VP, už perleistus VP pardavėjui sumokėtos ir iš jo gautos VP atpirkimo kainos skirtumą pripažįsta palūkanų pajamomis pagal kaupimo principą.
Jei VP pirkėjas pats sudaro ir įvykdo atpirkimo sandorį su trečiuoju asmeniu, tam sandoriui taikomos analogiškos taisyklės.
Tačiau jei VP pirkėjas atpirkimo sandorio laikotarpiu, siekdamas ekonominės naudos, pats perleidžia įsigytus VP, kuriuos vėliau turės grąžinti pardavėjui, ne pagal atpirkimo sandorį, ir grąžina VP išpirkęs juos aktyvioje rinkoje, tai jis turi pripažinti VP perleidimo pajamas PMĮ 16 str. 1 dalyje nustatyta tvarka.
Jeigu sudaręs VP atpirkimo sandorį vienetas neįvykdytų šio atpirkimo sandorio ir neatpirktų VP, tai toks sandoris būtų laikomas VP pirkimo – pardavimo sandoriu. Tokiu atveju vienetas turi pripažinti VP perleidimo pajamas pagal rinkos kainą nuo jų perleidimo pirkėjui datos PMĮ 16 str. 1 dalyje nustatyta tvarka.
Tokie sandoriai, kuriuose nenumatytas pardavėjo įsipareigojimas, o tik teisė atpirkti VP (arba tik pirkėjas turi teisę grąžinti VP už sutartyje nustatytą pirkimo ar kitokią kainą), apmokestinami kaip VP pirkimo – pardavimo sandoriai.
Teises aktai
Kaip pripažįstamos pajamos pagal atgalinio lizingo sandorį?
Registracijos numeris KM0338
Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, atgalinio lizingo (finansinės nuomos) sandoris, jei pagal tokį sandorį:
- numatytas nuosavybės teisės perėjimas; ir
- turtas iš lizingo davėjo atperkamas ta pačia kaina, kuria jis prieš tai buvo parduotas tam lizingo davėjui; ir
- sandoris visiškai įvykdomas
apmokestinamas tokia tvarka:
- kai vienetas perleidžia ilgalaikį turtą lizingo davėjui, dėl turto perleidimo atsiradusios turto vertės padidėjimo pajamos arba nuostoliai (turto pardavimo ir jo įsigijimo kainos, nenudėvėtos (ar neamortizuotos) iki turto perleidimo, skirtumas), nelaikomos to vieneto pajamomis ar leidžiamais atskaitymais (apskaitoje apskaičiuotas ilgalaikio turto perleidimo pelnas (nuostoliai) nėra pelno mokesčio objektas);
- vienetui tą patį ilgalaikį turtą gavus iš lizingo davėjo pagal atgalinio lizingo (finansinės nuomos) sutartį, to turto nusidėvėjimo (ar amortizacijos) skaičiavimas tęsiamas tuo pačiu metodu nuo nenudėvėtos (ar neamortizuotos) iki turto perleidimo lizingo davėjui įsigijimo kainos (padidintos sutarties sudarymo mokesčio suma), įskaitant atvejus, kai naujoji turto įsigijimo kaina yra mažesnė už iki perleidimo lizingo davėjui šio turto nenudėvėtąją įsigijimo kainą;
- jei atgalinio lizingo (finansinės nuomos) sutartis nutraukiama (įskaitant atvejus, kai iš šios sutarties kylančios teisės ir prievolės perleidžiamos trečiajai šaliai), tai tokia sutartis pelno mokesčio tikslais laikoma ilgalaikio turto pirkimo – pardavimo sutartimi. Tokiu atveju, vienetas turės pripažinti ilgalaikio turto perleidimo pajamas (turto vertės padidėjimo pajamas) pagal rinkos kainą nuo to turto perleidimo lizingo davėjui (pirkėjui) datos PMĮ 16 str. 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka. Taip pat jis turės perskaičiuoti iki sutarties nutraukimo ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskirtinas ilgalaikio turto nusidėvėjimo (ar amortizacijos) sąnaudas, laikantis PMĮ 19 str. 4 dalies reikalavimų.
Teises aktai
Ar gautos išlaidų kompensavimo sumos priskiriamos vieneto pajamoms?
Registracijos numeris KM0386
Pajamomis laikomas tik vieneto ekonominės naudos padidėjimas.
Todėl trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos pajamomis nepripažįstamos, kadangi tai nėra vieneto gaunama ekonominė nauda ir šios sumos nedidina vieneto nuosavo kapitalo.
Atsižvelgiant į tai, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, gautos išlaidų kompensavimo sumos (pvz., nuomotojui nuomininko apmokama faktiškai patirtų sunaudotos šilumos, elektros energijos ir kitų paslaugų išlaidų dalis) nelaikomos vieneto pajamomis, o šiomis sumomis mažinamos patirtos sąnaudos.
Teises aktai
Ar dotacijos laikomos pajamomis?
Registracijos numeris KM0387
Finansinėje apskaitoje apskaitytos dotacijų pajamos negautoms pajamoms kompensuoti, pripažįstamos pajamomis ir apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną.
Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, dotacija patirtoms sąnaudoms kompensuoti nepriskiriama pajamoms, o ja mažinama sąnaudų, kurioms kompensuoti dotacija gauta, suma.
Teises aktai
Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Būtinieji slapukai įdiegiami automatiškai ir jiems nėra reikalingas Jūsų sutikimas. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos Slapukų politika.
Naudojami sklandžiam svetainės veikimui ir įgalina pagrindines svetainės funkcijas. Be šių slapukų svetainė negali tinkamai veikti.
Renka statistinę informaciją apie svetainės naudojimą ir naudojami Jūsų naršymo patirties gerinimui.