Registracijos numeris KM1085

Ši informacija skelbiama:
Mokesčių žinynas
Mokesčio mokėtojai (3 str.)

Aspektas

Komentaras

Kas yra žemės mokesčio mokėtojai?

Žemės mokesčio mokėtojai yra visi privačios žemės savininkai, tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurie turi žemės sklypų privačios nuosavybės teisėmis ir kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonės.

Kas gali būti privačios žemės savininkai?

Privačios žemės savininkai gali būti:

  1. Lietuvos Respublikos piliečiai;

  2. juridiniai asmenys, įregistruoti Juridinių asmenų registre;

  3. užsienio šalių subjektai, atitinkantys Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, nustatytus, privačios nuosavybės teise įsigiję ne žemės ūkio ir ne miško ūkio paskirties sklypus. Užsienio šalių subjektai, kuriems Lietuvoje gali būti leidžiama nuosavybės teise įsigyti žemę, yra:

    1. užsieniečiai – užsienio valstybių piliečiai ir užsienio valstybių nuolatiniai gyventojai, taip pat Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės;

    1. užsienio juridiniai asmenys – užsienio valstybėje įsteigtos įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurios gali savo vardu įsigyti ir turėti teisių bei pareigų, būti ieškovai ar atsakovai teismuose;

    1. kitos užsienio organizacijos – užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus.

  4. užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos.

Kada tampama žemės mokesčio mokėtoju?

Žemės mokesčio mokėtoju tampama, kai atsiranda nuosavybės teisės į žemės sklypą:

  1. žemės sklypo pirkimo atveju – nuo žemės perdavimo pirkėjui momento, kuris turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo–perdavimo aktu arba kitokiu perleidimo sutartyje nurodytu dokumentu;

  2. mainų būdu įsigijus žemės sklypą – nuo žemės perdavimo pirkėjui momento;

  3. dovanojimo būdu įsigijus žemės sklypą – nuo žemės sklypo perdavimo momento, kuris nustatomas notarinės formos dovanojimo sutartyje;

  4. nuosavybės teisės į žemę atkūrimo atveju – nuo žemės grąžinimo natūra arba perdavimo nuosavybėn neatlygintinai momento, kuris yra Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo diena;

  5. žemės paveldėjimo atveju – nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo žemės palikėjo mirties dienos;

  6. kitais žemės sklypo įsigijimo atvejais – nuo įstatymuose nustatyto nuosavybės teisės atsiradimo momento.

Teisės aktai