Mokestinis laikotarpis (6 str.)

Pelno mokesčio mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai, paprastai jie sutampa su kalendoriniais metais, nebent mokesčių administratorius leidžia nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį.

Registracijos numeris KM0219

Ši informacija skelbiama:
Mokestinis laikotarpis (6 str.)

Aspektai

Komentarai

Bendroji taisyklė

Pelno mokesčio mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai. Paprastai jie sutampa su kalendoriniais metais, nebent mokesčių administratorius leidžia nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį.

Ar galimas kitoks mokestinis laikotarpis (ne kalendoriai metai)?

Vienetai turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių su laisvos formos prašymu nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį su sąlyga, kad tas mokestinis laikotarpis bus lygus 12 mėnesių.

Kitoks mokestinis laikotarpis gali būti nustatomas tik tiems vienetams, kurių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta, kad jų finansiniai metai privalo sutapti su kalendoriniais metais.

Mokestinis laikotarpis gali būti keičiamas tik dėl objektyvių priežasčių, gavus mokesčių administratoriaus leidimą.

Kada ir kaip pateikti prašymą?

Prašymą dėl mokestinio laikotarpio keitimo reikia pateikti iki numatomo kitokio mokestinio laikotarpio pradžios.

Vienetai šį prašymą gali pateikti per VMI portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI.

Kada prasideda / pasibaigia Lietuvos vieneto pirmas mokestinis laikotarpis ir kas laikoma paskutiniu mokestiniu laikotarpiu?

Lietuvos vieneto pirmas mokestinis laikotarpis prasideda nuo to vieneto įregistravimo Lietuvoje dienos, nurodytos teisinio įregistravimo pažymėjime, arba nuo jo veiklos vykdymo pradžios, jei vienetas neįsiregistravo įstatymų nustatyta tvarka. Jei mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, tai pirmojo mokestinio laikotarpio pabaiga bus gruodžio 31 d.

Jeigu naujam Lietuvos vienetui nustatomas mokestinis laikotarpis, kuris nesutampa su kalendoriniais metais, tai jo pirmas mokestinis laikotarpis skaičiuojamas nuo įregistravimo dienos iki jam nustatyto mokestinio laikotarpio pabaigos.

Paskutiniu mokestiniu laikotarpiu laikomas laikotarpis nuo mokestinio laikotarpio pradžios iki vieneto išregistravimo iš juridinių asmenų registro dienos.

Kaip skaičiuojamas Lietuvos vieneto mokestinis laikotarpis, jeigu veikla faktiškai vykdoma trumpiau kaip 12 mėnesių?

Jeigu Lietuvos vienetas buvo įregistruotas Lietuvoje ir veiklą vykdė trumpiau kaip 12 mėnesių, tai mokestinis laikotarpis skaičiuojamas nuo jo įregistravimo (veiklos pradžios) dienos iki jo veiklos pabaigos (išregistravimo iš juridinių asmenų registro dienos).

Kaip nustatomas nuolatinės buveinės pirmas ir paskutinis mokestinis laikotarpis?

Nuolatinės buveinės pirmas mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, kuriais ji buvo arba turėjo būti įregistruota Lietuvoje. Jeigu nuolatinei buveinei nustatytas mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais, tai pirmas mokestinis laikotarpis skaičiuojamas nuo kalendorinių metų, kuriais ji buvo arba turėjo būti įregistruota, sausio 1 dienos iki nustatyto mokestinio laikotarpio pradžios, neatsižvelgiant į tai, ar ji tuo metu vykdė veiklą, ar ne.

Nuolatinės buveinės paskutinis mokestinis laikotarpis skaičiuojamas:

  • Nuo mokestinio laikotarpio, kurį nuolatinės buveinės veikla pasibaigia, pradžios iki jos veiklos pasibaigimo dienos; arba

  • Nuo mokestinio laikotarpio, kai nuolatinė buveinė perleidžiama Lietuvos vienetui, pradžios iki jos perleidimo dienos; arba

  • Nuo mokestinio laikotarpio, kurį pasibaigia užsienio vienetas, kurio nuolatinė buveinė ji yra, pradžios iki to užsienio vieneto pasibaigimo dienos.

Jeigu nuolatinė buveinė perleidžiama kitam užsienio vienetui ir to užsienio vieneto mokestinis laikotarpis nesutampa su nuolatinės buveinės mokestiniu laikotarpiu, tai tokios nuolatinės buveinės mokestinis laikotarpis gali būti nustatomas iš naujo.

Teisės aktai