Neapmokestinamosios pajamos (12 str.)

Šioje skiltyje pateikiama informacija apie pelno mokesčiu neapmokestinamas Lietuvos vienetų ir užsienio vienetų per nuolatines buveines uždirbtas pajamas. Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, neapmokestinamosios pajamos atimamos iš visų vieneto uždirbtų pajamų.

Registracijos numeris KM0528

Ši informacija skelbiama:
Neapmokestinamosios pajamos (12 str.)

Pelno mokesčiu neapmokestinamos šios Lietuvos vieneto ar užsienio vieneto, veikiančio per nuolatinę buveinę Lietuvoje, uždirbtos pajamos:

  1. gautos draudimo išmokos, neviršijančios prarasto turto arba patirtų nuostolių ar žalos vertės; darbuotojų naudai mokamų sugrąžintų draudimo įmokų dalis, viršijanti iš pajamų atskaitytas draudimo įmokas, taip pat draudimo išmokos dalis, viršijanti iš pajamų atskaitytas darbuotojų naudai mokamas draudimo įmokas;

  1. bankrutavusio vieneto pajamos, gautos už parduotą turtą;

  1. draudimo įmonės organizacinio fondo likutis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nustatyta tvarka;

  1. kolektyvinio investavimo subjektų, rizikos ir privataus kapitalo subjektų pajamos, įskaitant dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, išskyrus iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar iš tų teritorijų gyventojų gautas bet kokias pajamas ir su investicijomis į tikslines teritorijas susijusias pajamas,

  2. sveikatos priežiūros įstaigų pajamos už paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų;

  3. pajamos dėl turto ir įsipareigojimų, išskyrus pajamas dėl išvestinių finansinių priemonių, įsigytų rizikai drausti, perkainojimo, atlikto teisės aktų nustatyta tvarka;

  1. netesybos, išskyrus netesybas, gautas iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar tų teritorijų gyventojų;

  1. iš neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų pelno mokesčio mokėtojų, kurių pajamos apmokestinamos pelno mokesčiu pagal PMĮ arba analogišku mokesčiu pagal užsienio valstybių atitinkamus teisės aktus, gautas pelnas ar jo dalis (išskyrus PMĮ 39 straipsnyje nustatytus atvejus), iš neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų pelno mokesčio mokėtojų ne tikslinėse teritorijose įregistruotų rizikos ir privataus kapitalo subjektų gautas pelnas ar jo dalis (išskyrus PMĮ 39 str. nustatytus atvejus);

  2. praėjusių mokestinių laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai pagal finansinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus;

  3. vieneto gautas žalos atlyginimas, išskyrus 1 punkte nustatytais atvejais gautas draudimo išmokas;

  1. kompensacijos, gautos pagal ES finansinės paramos Lietuvos Respublikos programas už žvejybos laivų atidavimą į metalo laužą;

  1. turto vertės padidėjimo pajamos už vieneto, kuris įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, ir kuris yra pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio mokėtojas, akcijų perleidimą kitam vienetui arba fiziniam asmeniui, jeigu tenkinamos numatytos sąlygos;

  1. draudimo įmonių gyvybės draudimo įmokos ir draudimo investicinės pajamos, jeigu tenkinamos numatytos sąlygos;

  1. Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio tiesioginės ir kitos kompensacinės išmokos pajamų lygiui palaikyti, kurias gauna žemės ūkio veiklą vykdantys vienetai;

  1. pajamos, įskaitant turto vertės padidėjimo pajamas, dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, gautos iš kolektyvinio investavimo subjektų, kurie nėra įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėse teritorijose, investicinių vienetų, akcijų ar įnašų turėjimo. Šio punkto nuostatos dėl turto vertės padidėjimo pajamų neapmokestinimo taikomos tik tuo atveju, jei tokios pajamos gaunamos ne iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar iš tų teritorijų gyventojų.

  2. atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą žemę ir (ar) kitą turtą. (Šio punkto nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2023 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį).

Teises aktai

Registracijos numeris KM0519

Ši informacija skelbiama:
Neapmokestinamosios pajamos (12 str.)

Draudimo rūšis

Komentarai

Turto draudimas (po draudiminio įvykio turtas yra atstatomas)

Nustatant neapmokestinamųjų draudimo išmokų dydį, t. y. apskaičiuojant vieneto prarasto turto, patirtų nuostolių ar žalos tikrąjį dydį, būtina įvertinti ne tik finansinėse atskaitomybėse apskaičiuojamus nuostolius, bet ir draudimo sutarčių nuostatas.

Turto draudimo atvejais pirmiausia draudimo įmonės kompensuoja nuostolius pagal pateiktus dokumentus (sąskaitas ar sutartis), pagrindžiančius patirtas turto atstatymo išlaidas.

Tokiu atveju patirta tikroji žala lygi vienetų finansinėje apskaitoje fiksuojamiems nuostoliams, todėl kai draudimo įmonės išmokama draudimo išmoka ne didesnė negu pateiktuose dokumentuose (sąskaitose ar sutartyse) nurodyta suma, visa draudimo išmoka yra neapmokestinama.

Jeigu draudimo išmokos viršija sumas, nurodytas turto atstatymo išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose (sąskaitose ar sutartyse), tai viršijanti dalis priskiriama apmokestinamosioms pajamoms.

Turto draudimas (po draudiminio įvykio turtas nėra atstatomas)

Kai turto atstatymo darbai trunka ilgą laikotarpį arba turtui padaryta esminė žala ir jis nėra atstatomas, draudimo įmonės išmokamos draudimo išmokos apskaičiuojamos pagal draudimo sutartyje nustatytą tvarką, kuri reglamentuoja ir patirtos žalos dydį.

Kadangi turtas gali būti apdraustas ne tik jo balansine verte, bet ir jo atstatomąja verte ar kitokia verte, kuri apskaičiuojama draudimo sutartyje numatyta tvarka, tai tokiais atvejais vienetų finansinėje atskaitomybėje fiksuojami nuostoliai gali neatitikti tikrosios žalos vertės.

Kadangi PMĮ 12 str. 2 punkto nuostatos leidžia draudimo išmokų dalį, neviršijančią prarasto turto arba patirtų nuostolių ar žalos vertės, priskirti neapmokestinamosioms pajamoms, tai tokiais atvejais žalos dydis apskaičiuojamas draudimo sutartyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į draudimo sumą.

Vadinasi, kai turto draudimo išmokos išmokamos ne pagal pateiktus turto atstatymo dokumentus, o pagal žalos įvertinimą, nustatytą vadovaujantis draudimo sutarties nuostatomis, tai neapmokestinama yra draudimo išmokos dalis, neviršijanti žalos, apskaičiuotos draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Kredito draudimas

Kredito draudimas apima tokias draudimo rūšis, pagal kurias draudimo įmonė įsipareigoja iš dalies ar visiškai kompensuoti kredito ar paskolos teikėjo nuostolius, atsiradusius dėl bet kokios rūšies kredito ar paskolos negrąžinimo dėl kredito ar paskolos gavėjo nemokumo ar kitų priežasčių.

Prie kredito draudimo rūšių objekto taip pat priskiriamas prievolės atsiskaityti už prekes ar paslaugas neįvykdymas.

Tokio draudimo atveju draudimo išmoka neapmokestinama, kai ji neviršija draudimo sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuotos žalos, kuri turėtų sutapti su vieneto finansinėje apskaitoje fiksuojamais nuostoliais.

Gyvybės draudimas

Neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos gautos draudimo išmokos, neviršijančios prarasto turto arba patirtų nuostolių ar žalos vertės, kai jos susijusios su draudiminiu įvykiu.

Todėl tuo atveju, kai vienetas gauna draudimo išmoką ne dėl draudiminio įvykio, bet pasibaigus jo naudai sudarytai gyvybės draudimo sutarčiai, tai visą gautą (gautiną) draudimo išmokos sumą vienetas turi priskirti apmokestinamosioms pajamoms.

Jeigu vieneto naudai sudarytoje gyvybės draudimo sutartyje numatyta, kad draudimo sutarties nutraukimo ar nutrūkimo (pvz., dėl įmokų nemokėjimo) atveju visos sumokėtos gyvybės draudimo įmokos ar jų dalis grąžinamos draudėjui – vienetui, tai sutarčiai pasibaigus, visa sugrąžintų gyvybės draudimo įmokų suma, bet ne mažesnė kaip anksčiau leidžiamiems atskaitymams priskirtų įmokų suma, priskiriama apmokestinamosioms pajamoms.

Civilinės atsakomybės draudimas

Civilinės atsakomybės draudimui yra būdinga tai, jog paprastai draudimo išmoka išmokama tiesiogiai trečiajam asmeniui – nukentėjusiajam.

Todėl, apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną, tokių draudimo išmokų vienetai – draudėjai nepriskiria pajamoms, t. y. neįtraukia į mokesčio bazę.

Kai pagal sudarytas civilinės atsakomybės draudimo sutartis draudimo išmokos išmokamos vienetams – draudėjams, tai draudimo išmokos dalis, neviršijanti draudimo sutartyje nustatytos žalos, gali būti priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms.

Finansinių nuostolių draudimas

Kai kurioms draudimo rūšims yra būdinga tai, jog atsitikus draudiminiam įvykiui, vienetų apskaitoje nefiksuojami jokie nuostoliai, tačiau vienetai juos patiria.

Tokioms draudimo rūšims galima priskirti finansinių nuostolių draudimą.

Finansinių nuostolių draudimo atveju draudimo įmonė įsipareigoja iš dalies ar visiškai kompensuoti draudėjo finansinius nuostolius, susijusius su pajamų praradimu dėl blogo oro, pajamų nepakankamumu, pelno (naudos) netekimu, nenumatytomis prekybos išlaidomis, rinkos vertės sumažėjimu, ar kitus finansinius nuostolius.

Šiais ir analogiškais kitais atvejais (pvz., vieneto darbuotojų nuo nelaimingų atsitikimo draudimo atveju), kai vienetas gauna draudimo išmoką, kuri neviršija žalos ar nuostolių, apskaičiuotų draudimo sutarties nustatyta tvarka, tokios draudimo išmokos laikomos neapmokestinamosiomis pajamomis.

Teises aktai

Registracijos numeris KM0502

Ši informacija skelbiama:
Neapmokestinamosios pajamos (12 str.)

Teisės aktų nustatyta tvarka vienetai turi teisę perkainoti turtą ir įsipareigojimus.

Jei toks turto ir įsipareigojimų perkainojimas yra atliktas turto perkainojimą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, tai turto ir įsipareigojimų vertės padidėjimas priskiriamas neapmokestinamosioms pajamoms.

Šios nuostatos netaikomos pajamoms, susidariusioms perskaičiuojant balanse apskaitomus užsienio valiuta denominuotus straipsnius.

Jei turtas, kurio tikroji vertė nustatoma užsienio valiuta, balanse turi būti įvertinamas eurais, taikant tikrosios vertės nustatymo dienos valiutos kursą, tai pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais tokio turto įsigijimo kaina yra ta pati, kokia buvo nustatyta pirminio pripažinimo metu pagal turto įsigijimo dieną galiojusį valiutos kursą.

Todėl apskaitoje įregistruotos turto vertės pokyčių sumos (pajamos, susidariusios dėl turto perkainojimo (įvertinimo tikrąja verte) ir dėl teigiamos valiutos kurso pasikeitimo įtakos, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, laikomos neapmokestinamosiomis pajamomis.

Tačiau išvestinių finansinių priemonių, naudojamų rizikai drausti, pervertinimo (perkainojimo pagal tikrąją vertę), atliekamo teisės aktų nustatyta tvarka, pajamos priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms.

Teises aktai

Registracijos numeris KM0520

Ši informacija skelbiama:
Neapmokestinamosios pajamos (12 str.)

Prekybos tikslais naudojamų išvestinių finansinių priemonių pervertinimo (įvertinimo pagal tikrąją vertę), atliekamo teisės aktų nustatyta tvarka, pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

Perleidus tokias išvestines finansines priemones (įvykdžius iš išvestinių finansinių priemonių kylančias teises ir įsipareigojimus), turto vertės padidėjimo pajamos apskaičiuojamos PMĮ 16 str. nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į pervertinimo rezultatus.

Tačiau išvestinių finansinių priemonių, naudojamų rizikai drausti, pervertinimo (perkainojimo pagal tikrąją vertę), atliekamo teisės aktų nustatyta tvarka, pajamos priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms.

Teises aktai

Registracijos numeris KM0510

Ši informacija skelbiama:
Neapmokestinamosios pajamos (12 str.)

Gautos netesybos (baudos, delspinigiai) priskiriamos vieneto neapmokestinamosioms pajamoms, išskyrus tuos atvejus, kai netesybos gaunamos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo sprendimu nustatyta pinigų suma (bauda, delspinigiai), kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu neįvykdo arba netinkamai įvykdo prievolę. Netesybos yra viena iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų ir gali būti nustatomos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu. Susitarimas dėl netesybų nustatymo turi būti rašytinis.

Netesybomis negali būti laikoma pinigų suma, kurią skolininkas sumoka kreditoriui už ankščiau laiko tinkamai įvykdytą sutartyje nurodytą prievolę.

Kai klientui išduota paskola bankui grąžinama anksčiau laiko ir už ją pagal sutartyje numatytas sąlygas reikia sumokėti tam tikrą mokestį, kuris nėra tiksliai įvertintas, tai toks mokestis nelaikomas netesybomis, nes prievolė (paskolos grąžinimas) yra įvykdyta, o bankui mokama suma savo esme yra laikoma atlygiu už minėtos sutarties nutraukimą.

Teises aktai

Registracijos numeris KM0505

Ši informacija skelbiama:
Neapmokestinamosios pajamos (12 str.)

Netesybomis nelaikomos transporto prastovų pajamos.

Vienetai, teikiantys transporto ir ekspedijavimo paslaugas, dėl savo ar klientų kaltės ne visada sklandžiai gali įvykdyti savo įsipareigojimus. Tokiu atveju sutartyse už pavėluotai suteiktas paslaugas (transporto priemonės prastovas) paprastai yra numatoma atsakomybė, kurią gali prisiimti tiek paslaugų teikėjas, tiek paslaugų pirkėjas.

Krovinio vežimo paslaugos teikėjas už ne laiku suteiktas paslaugas (pavėluotai pristatytą krovinį) dėl užsakovo kaltės iš jo gali gauti tam tikrą pinigų sumą, numatytą sutartyje, savo patirtoms sąnaudoms padengti. Šiuo atveju krovinio vežimo paslaugos vertė atitinkamai padidėja, t. y. prie jos yra pridedamos papildomai patirtos išlaidos.

Kadangi vežimo paslaugos yra laikomos suteiktomis, nors ir pavėluotai, tai sutartyje numatyta papildoma pinigų suma patirtoms sąnaudoms padengti yra laikoma paslaugos teikėjo apmokestinamosiomis pajamomis.

Teises aktai

Registracijos numeris KM0522

Ši informacija skelbiama:
Neapmokestinamosios pajamos (12 str.)

Jeigu dėl įsivėlusios klaidos buvo padidintos vieneto praėjusio mokestinio laikotarpio pajamos ir vienetas, taisydamas klaidą, kitų metų finansinėje atskaitomybėje įregistravo praėjusio laikotarpio pajamas, tai tokios pajamos pelno mokesčiu neapmokestinamos (apskaičiuojant kitų metų apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atimamos).

Tačiau, jei dėl praėjusio mokestinio laikotarpio klaidų ir netikslumų vieneto pelno mokesčio deklaracijoje buvo pateikti netikslūs duomenys ir neteisingai apskaičiuotas pelno mokestis, tai praėjusio mokestinio laikotarpio netikslumus vienetas turi ištaisyti, pateikdamas patikslintą praėjusio mokestinio laikotarpio pelno mokesčio deklaraciją (arba atitinkamų praėjusių mokestinių laikotarpių pelno mokesčio deklaracijas, jei taisomos ne vieną mokestinį laikotarpį pastebėtos klaidos ar netikslumai), ir sumokėti pelno mokestį bei delspinigius, jei padidėjo praėjusio(-ių) mokestinio laikotarpio(-ių) apmokestinamasis pelnas.

Teises aktai

Registracijos numeris KM0521

Ši informacija skelbiama:
Neapmokestinamosios pajamos (12 str.)

Žala yra dėl vieneto turto netekimo ar pakenkimo jam (sugadinimo) patirtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias vienetas būtų gavęs, jei nebūtų atlikti neteisėti veiksmai.

Vieneto gautas žalos atlyginimas (išskyrus tuos atvejus, kai draudėjui žala atlyginama draudimo išmokomis) priskiriamas neapmokestinamosioms pajamoms. Draudimo išmokos, jeigu jas gauna ne draudimo įmokas mokantis asmuo, o kitas asmuo, kurio naudai apdraudžiami turtiniai interesai, laikomos gautu žalos atlyginimu.

Pagal Civilinio kodekso (CK) 6.210 straipsnio nuostatas palūkanos yra civilinės atsakomybės forma. Palūkanos šiuo atveju atlieka kompensacinę funkciją. Praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius visada patiria nuostolių negautų pajamų pavidalu. Kompensacinės palūkanos yra skirtos negautoms pajamoms padengti.

Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais, be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę į jų atlyginimą. Todėl, jei vienetas pareiškė reikalavimą kreditoriui dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, tai minėtos palūkanos bus laikomos žalos (nuostolių) atlyginimo dalimi ir priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

Teises aktai

Registracijos numeris KM0500

Ši informacija skelbiama:
Neapmokestinamosios pajamos (12 str.)

Turto vertės padidėjimo pajamos už vieneto akcijų perleidimą priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, kai šias pajamas gauna:

  • Lietuvos vienetas; arba

  • užsienio vienetas, veikiantis per nuolatinę buveinę Lietuvoje, jeigu akcijos, kurias perleidus gaunamos turto vertės padidėjimo pajamos, yra susijusios su tokia nuolatine buveine; ir

  • tenkinamos šios sąlygos:

  1. yra perleidžiamos Lietuvos vieneto, kuris yra pelno mokesčio mokėtojas, akcijos arba užsienio vieneto, kuris yra pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio mokėtojas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, akcijos; ir

akcijas perleidžiantis vienetas tame vienete, kurio akcijas jis perleidžia, ne trumpiau kaip 2 metus be pertraukų:

  • turėjo daugiau kaip 10 proc. (galioja nuo 2018-01-01) balsus suteikiančių šio vieneto akcijų;

  • turėjo daugiau kaip 25 proc. (galiojo iki 2017-12-31) balsus suteikiančių šio vieneto akcijų; arba

  1. akcijos buvo perleistos PMĮ 41 str. 2 dalyje nurodytais reorganizavimo ar perleidimo atvejais, o akcijas perleidžiantis vienetas ne trumpiau kaip 3 metus be pertraukų:

  • turėjo daugiau kaip 10 proc. (galioja nuo 2018-01-01) balsus suteikiančių šio vieneto akcijų;

  • turėjo daugiau kaip 25 proc. (galiojo iki 2017-12-31) balsus suteikiančių šio vieneto akcijų.

Jei akcijos (ar jų dalis) buvo perleistos pagal atpirkimo sandorį, tai atpirkimo sandorio galiojimo laikotarpis įskaitomas į nepertraukiamą 2 metų laikotarpį (jei akcijos buvo perleistos PMĮ 41 str. 2 dalyje nustatytais reorganizavimo ar perleidimo atvejais – 3 metų laikotarpį), jei šis sandoris nelaikomas vertybinių popierių pirkimo – pardavimo sandoriu.

Turto vertės padidėjimo pajamos už vienetų akcijų perleidimą nepriskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms:

  1. perleidžiant kitų Lietuvos vienetų dalis ar pajus, sudarančius jų kapitalą;

  1. perleidžiant įvairių teisinių formų užsienio vienetų dalis, pajus ir pan.;

  1. likviduojamo vieneto dalyvio turto vertės padidėjimo pajamoms, pripažįstamoms pagal PMĮ 45 str. 2 dalį, taip pat vieneto dalyvio turto vertės padidėjimo pajamoms, susidariusioms dėl akcijų anuliavimo mažinant to vieneto įstatinį kapitalą;

  1. kai akcijas perleidžiantis vienetas jas perleidžia šias akcijas išleidusiam vienetui.

  2. turto perkėlimo atvejais pelno mokesčio lengvata akcijų perleidimui netaikoma (nuo 2020-01-01).

Į nustatytus terminus dėl akcijų turėjimo neatsižvelgiama tais atvejais, kai akcijos perleidžiamos dėl teisės aktų reikalavimų, t. y. lengvata dėl turto vertės padidėjimo pajamų neapmokestinimo perleidžiant akcijas neprarandama tais atvejais, kai akcijas vienetas privalo perleisti dėl teisės aktų reikalavimų anksčiau nei sueina nustatyti 2 ar 3 metų akcijų išlaikymo terminai.

Pavyzdys

2011 m. kovo 23 d. akcinė bendrovė A nuosavybės teise įsigijo 10 000 vnt. listinguojamos akcinės bendrovės B akcijų, kurios sudarė 50 proc. šios bendrovės balsų teisę suteikiančių akcijų.

2017 m. vasario 27 d. akcinė bendrovė A visas akcinės bendrovės B akcijas pardavė per vertybinių popierių biržą tiesioginiais sandoriais. Pagal vieną sandorį buvo parduota 6 000 vnt. (30 proc.) bendrovės B akcijų, o pagal kitą - 4 000 vnt. (20 proc.) akcijų. Kadangi akcinė bendrovė A akcinėje bendrovėje B daugiau kaip 25 proc. balsų teisę turinčių akcijų turėjo ne trumpiau kaip 2 metus, todėl visa turto vertės padidėjimo pajamų suma už akcijų perleidimą priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms.

Teises aktai

Registracijos numeris KM0524

Ši informacija skelbiama:
Neapmokestinamosios pajamos (12 str.)

Neapmokestinamosioms draudimo įmonių pajamoms priskiriama:

  • gyvybės draudimo įmokos, jei draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba jei draudimo sutartyse numatyta, kad draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus pensinio amžiaus pagal Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas;
  • gyvybės draudimo investicinės pajamos, išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną;
  • draudimo įmonių draudimo investicinės pajamos pagal profesinių pensijų gyvybės draudimo sutartis, sudarytas pagal Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas.

Draudimo įmonės uždirbtomis mokestinio laikotarpio pajamomis pripažįstama tik tam mokestiniam laikotarpiui tenkanti draudimo įmokos dalis. Pasirašyta draudimo įmoka uždirbama ir paskirstoma per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.

1 pavyzdys

2010 m. vasario mėn. su gyvybės draudimo įmone buvo sudaryta gyvybės draudimo sutartis. Draudimo sutartyje numatyta, kad draudimo sutarties terminas yra 15 metų, mėnesinė draudimo įmoka yra 100 Eur. Įmokos 7 metus buvo mokamos laiku ir reguliariai, o gyvybės draudimo įmonė visą pajamomis pripažintų įmokų sumą (8 400 Eur) priskyrė neapmokestinamosioms pajamoms. 2017 m. vasario mėn. gyvybės draudimo įmonė, draudėjo prašymu, 15 metų gyvybės draudimo sutarties terminą pakeitė į 9 metų terminą, todėl nuo 2010 m. vasario mėn. iki draudimo sutarties termino pakeitimo momento draudimo įmonė turi atitinkamų mokestinių laikotarpių neapmokestinamomis pajamomis pripažintas draudimo įmokas priskirti apmokestinamosioms pajamoms (t. y. 8 400 Eur padidinti draudimo įmonės pajamas) tą mokestinį laikotarpį, kurį draudimo sutarties terminas buvo pakeistas (2017 m. prasidėjusį mokestinį laikotarpį).

 

2 pavyzdys

2011 m. vasario mėn. su gyvybės draudimo įmone buvo sudaryta gyvybės draudimo sutartis. Draudimo sutartyje numatyta, kad draudimo sutarties terminas yra 8 metai, mėnesinė draudimo įmoka yra 100 Eur. Įmokos 6 metus buvo mokamos laiku ir reguliariai, o gyvybės draudimo įmonė visą pajamomis pripažintų įmokų sumą (7 200 Eur) priskyrė apmokestinamosioms pajamoms. 2017 m. vasario mėn. gyvybės draudimo įmonė, draudėjo prašymu, 8 metų gyvybės draudimo sutarties terminą pakeitė į 12 metų terminą, todėl nuo 2011 m. vasario mėn. iki draudimo sutarties termino pakeitimo momento draudimo įmonė turi atitinkamų mokestinių laikotarpių apmokestinamomis pajamomis pripažintas draudimo įmokas priskirti neapmokestinamosioms pajamoms tą mokestinį laikotarpį, kurį draudimo sutarties terminas buvo pakeistas, t. y. iš visų 2017 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio draudimo įmonės pajamų turi būti atimamos ankstesniais mokestiniais laikotarpiais draudimo įmonės apmokestinamosiomis pajamomis pripažintos draudimo įmokos (7 200 Eur).

 

Teises aktai

Registracijos numeris KM0503

Ši informacija skelbiama:
Neapmokestinamosios pajamos (12 str.)

Vienetų, vykdančių žemės ūkio veiklą, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymą, gautos Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio tiesioginės ir kitos kompensacinės išmokos pajamų lygiui palaikyti yra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

Kompensacinė išmoka – teisės aktų nustatyta tvarka teikiama finansinė parama dėl nepalankių ūkininkavimo sąlygų, ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimų, aplinkosaugos ar teisės aktų nustatytų kitų apribojimų vykdymo negautoms pajamoms ar turėtoms papildomoms išlaidoms kompensuoti.

Tiesioginė išmoka – vieneto pajamų lygiui palaikyti teikiama finansinė parama.

Žemės ūkio veiklą vykdančių vienetų gauta parama negautoms pajamos kompensuoti, t. y. už pajamų praradimą (netekimą), neatsižvelgiant į tai, kad veikla yra sustabdyta ar nutraukta, yra prilyginama kompensacinėms išmokoms pajamų lygiui palaikyti.

Teises aktai