Pajamų ir išmokų apibūdinimas iš naujo

Mokesčių mokėtojai, apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną, tam tikrais atvejais turi iš naujo apibūdinti pajamas ar išmokas. Pajamos arba išmokos, apibūdintos iš naujo, apmokestinamos PMĮ nustatyta tvarka atsižvelgiant į šių iš naujo apibūdintų pajamų arba išmokų pobūdį. Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną apibūdinamos iš naujo:

Palūkanos ar nuomos mokestis apibūdinami iš naujo, jei yra mokami kontroliuojančiam asmeniui.

Registracijos numeris KM1080

Ši informacija skelbiama:
Pajamų ir išmokų apibūdinimas iš naujo

Aspektas

Komentarai

Palūkanų už kontroliuojamą skolintą kapitalą apmokestinimas

Už kontroliuojamo skolinto kapitalo naudojimą mokamos palūkanos laikomos nesusijusiomis su pajamų uždirbimu ir apskaičiuojant kontroliuojamojo Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną šių palūkanų dalis neatskaitoma iš Lietuvos vieneto pajamų.

 

Užsienio valiutos keitimo nuostoliai, susiję su kontroliuojamu skolintu kapitalu, neatskaitomi iš Lietuvos vieneto pajamų.

 

Šios nuostatos netaikomos:

  • jeigu Lietuvos vienetas įrodo, kad tokia pati paskola tokiomis pačiomis paskolos suteikimo sąlygomis būtų suteikta tarp nepriklausomų (nesusijusių) asmenų;
  • finansinėms įstaigoms, teikiančioms finansinės nuomos (lizingo) paslaugas.

Kas yra kontroliuojamas skolintas kapitalas?

 

Lietuvos vieneto iš kontroliuojančio(-ių) skolintojo(-ų) skolinto kapitalo už atlygį dalis, viršijanti šio skolinto kapitalo už atlygį ir fiksuoto kapitalo santykį 4:1, laikoma kontroliuojamu skolintu kapitalu.

Skolinto kapitalo už atlygį ir fiksuoto kapitalo santykis apskaičiuojamas Lietuvos vieneto kiekvieno mokestinio laikotarpio paskutinę dieną.

Jei skolintas kapitalas yra užsienio valiuta, tai apskaičiuojant skolinto ir fiksuoto kapitalo santykį, skolintas kapitalas turi būti išreikštas eurais taikant euro ir užsienio valiutos santykį, nustatytą pajamų pripažinimo dieną (paskutinę mokestinio laikotarpio dieną) pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą.

Kas yra fiksuotas kapitalas?

Fiksuotas kapitalas – tai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną apskaičiuotas Lietuvos vieneto nuosavas kapitalas, neįskaitant:

  • to mokestinio laikotarpio finansinio rezultato (pelno / nuostolio); ir
  • kontroliuojančio skolintojo Lietuvos vienetui perleisto turto perkainojimo rezultato, jeigu šį turtą tas vienetas naudoja trumpiau kaip 2 metus.

Lietuvos vieneto turto naudojimo 2 metų laikotarpis skaičiuojamas mėnesiais.

Mokestinio laikotarpio finansinis rezultatas (pelnas / nuostolis), kuris neįskaitomas, apskaičiuojant vieneto fiksuotą kapitalą, yra to vieneto pelnas / nuostolis prieš apmokestinimą.

Kas yra kontroliuojantis skolintojas?

Kontroliuojantis skolintojas – tai Lietuvos vienetą kontroliuojantis vienetas arba gyventojas (t. y. Lietuvos ar užsienio vienetas arba Lietuvos nuolatinis ar nenuolatinis gyventojas), kuris tam Lietuvos vienetui suteikė skolinto kapitalo už atlygį ir kuris:

  • kontroliuoja Lietuvos vienetą paskutinę šio Lietuvos vieneto mokestinio laikotarpio dieną; ir
  • tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 proc. Lietuvos vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti; arba
  • kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 proc. Lietuvos vieneto akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti; ir
  • kontroliuojančio asmens valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10 proc. akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti.

Kontroliuojančio skolintojo sąvoka taip pat apima:

  • vienetų grupės, kurios narys yra ir Lietuvos vienetas, narį;
  • kontroliuojančio gyventojo sutuoktinį, sužadėtinį, sugyventinį ir asmenį, susijusį su kontroliuojančiu gyventoju giminystės ryšiais iki pirmojo laipsnio įskaitytinai, kurie yra Lietuvos vienetui suteikę skolinto kapitalo už atlygį.

Kas yra skolintas kapitalas už atlygį?

Skolintas kapitalas už atlygį yra:

  • visas Lietuvos vieneto iš kontroliuojančio(-ių) skolintojo(-ų) skolintas kapitalas;
  • Lietuvos vieneto išleistos ir kontroliuojančio(-ių) skolintojo(-ų) įsigytos konvertuojamosios obligacijos už tam tikras sutartas palūkanas arba kitokį atlyginimą;
  • paskolos iš trečiųjų asmenų, garantuotos kontroliuojančio(-ių) skolintojo(-ų);
  • paskolos Lietuvos vienetui, garantuotos trečiųjų asmenų, kuriems kontroliuojantis(-ys) skolintojas(-ai) tuo pat metu yra garantavęs(-ę) tokią paskolą.

Skaičiuojant skolintą kapitalą nėra įskaitoma tuo mokestiniu laikotarpiu, už kurį skaičiuojamas fiksuoto ir skolinto kapitalo santykis, jau sugrąžinta šiam mokestiniam laikotarpiui tenkanti skolinto kapitalo dalis.

 

Pavyzdys

 

UAB A pagal 2016-06-30 paskolos sutartį iš užsienio vieneto B gavo 160 000 Eur paskolą 4 m. laikotarpiui, paskolą grąžinant lygiomis dalimis kas ketvirtį ir mokant 7 proc. metines palūkanas. UAB A mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais. UAB A 2017 m. mokestinio laikotarpio paskutinę dieną (2017-12-31) apskaičiuotas fiksuotas kapitalas, t. y. nuosavas kapitalas, neįskaitant tų metų finansinio rezultato, sudarė 20 000 Eur. Vienetas B paskutinę UAB A mokestinio laikotarpio dieną valdė 63 proc. jo akcijų, todėl vienetas B yra laikomas kontroliuojančiu UAB A.

 

UAB A nuo paskolos sutarties sudarymo (2016-06-30) iki 2016-12-31 vienetui B jau grąžino 50 000 Eur paskolos (ir už šią paskolos dalį priklausančias palūkanas). Todėl UAB A vienetui B 2017-12-31 yra skolingas 110 000 Eur (160 000 Eur - 50 000 Eur). Į per mokestinį laikotarpį (2017 m.) sugražintą paskolos dalį apskaičiuojant skolintą kapitalą neatsižvelgiama.

 

Vadinasi, UAB A iš kontroliuojančio skolintojo (vieneto B) skolinto kapitalo už atlygį dalis, viršijanti šio skolinto kapitalo už atlygį (110 000 Eur) ir fiksuoto kapitalo (20 000 Eur) santykį 4:1 2017-12-31 yra 30 000 Eur (110 000 Eur - 4 x 20 000 Eur). Ši suma yra laikoma kontroliuojamu skolintu kapitalu. Todėl UAB A, apskaičiuodama 2017 metų pelno mokestį, tais metais šiai paskolos sumai (30 000 Eur) tenkančių palūkanų negalės priskirti leidžiamiems atskaitymams.

 

Tarkime, kad UAB A fiksuotas kapitalas 2018-12-31 bus nepasikeitęs ir sudarys 20 000 Eur, o vienetas B 2017-12-31 valdys 63 proc. UAB A akcijų ir bus laikomas kontroliuojančiu UAB A (kaip ir 2016-12-31). Taip pat tarkime, kad UAB A nuo paskolos sudarymo dienos (2016-06-30) iki 2017 m. mokestinio laikotarpio paskutinės dienos (2017-12-31) vienetui B jau bus grąžinęs 90 000 Eur paskolos (ir už šią paskolos dalį priklausančias palūkanas) ir todėl UAB A vienetui B bus skolingas 70 000 Eur (160 000 Eur – 90 000 Eur). Vadinasi, UAB A iš kontroliuojančio skolintojo – vieneto B skolintas kapitalas už atlygį pakutinę UAB A mokestinio laikotarpio dieną (2018-12-31) sudarys 70 000 Eur (neįskaitant 2018 metais grąžintos paskolos sumos) ir neviršys skolinto kapitalo už atlygį (70 000 Eur) ir fiksuoto kapitalo (20 000 Eur) santykio 4:1 (20 000 Eur x 4 = 80 000 Eur). Todėl UAB A vienetui B 2018 metais ir kitais metais (jeigu iš vieneto B nebus paimta papildoma paskola bei skolinto ir fiksuoto kapitalo santykis neviršys 4:1) mokamos palūkanos už paskolą nebus apibūdinamos iš naujo.

 

Teisės aktai

Registracijos numeris KM1083

Ši informacija skelbiama:
Pajamų ir išmokų apibūdinimas iš naujo

Lietuvos vieneto jį kontroliuojančiam asmeniui (Lietuvos arba užsienio vienetui ir Lietuvos nuolatiniam ar nenuolatiniam gyventojui) mokamos išmokos, kurios nelaikomos susijusiomis su pajamų uždirbimu:

  • palūkanos, susijusios su Lietuvos vieneto pelno, pajamų ar panašiu veiklos kriterijaus dydžiu (pvz., apyvarta);
  • palūkanos, mokamos pagal skolinius reikalavimus, kurie suteikia skolintojui teisę pakeisti jo teisę į palūkanas teise į skolininko pelną arba jo dalį;
  • nuomos mokestis, susijęs su Lietuvos vieneto pelno, pajamų ar panašiu veiklos kriterijaus dydžiu apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną tokios palūkanos ar nuomos mokestis neatskaitomi iš pajamų.

Ar Lietuvos vienetui paskolą suteikęs kitas vienetas arba gyventojas kontroliuoja šį Lietuvos vienetą, nustatoma Lietuvos vieneto kiekvieno mokestinio laikotarpio paskutinę dieną.

Pavyzdys

 

UAB A 2016-03-01 sudarė paskolos sutartį su užsienio įmone B, kurioje numatyta, kad įmonė B suteiks UAB A 200 000 Eur paskolą 5 metų laikotarpiui. Įmonė B paskutinę UAB A 2017 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio dieną (2017-12-31) valdė 75 proc. UAB A akcijų, todėl įmonė B yra laikoma kontroliuojančia UAB A.

 

Sutartyje numatyta, kad UAB A įmonei B už paskolą mokamų metinių palūkanų dydis priklausys nuo UAB A apyvartos dydžio ir galės svyruoti nuo 7 iki 20 proc. Jeigu UAB A metinė apyvarta bus iki 100 000 Eur, metinių palūkanų dydis bus 7 proc., jeigu metinė apyvarta bus nuo 100 000 Eur iki 200 000 Eur, palūkanų dydis bus 13 proc. ir t. t.

 

Vadinasi, UAB A, apskaičiuodama 2017 m. pelno mokestį, tais metais mokėtinų palūkanų sumos negalės priskirti leidžiamiems atskaitymams.

Teisės aktai