Registracijos numeris KM1841

Ši informacija skelbiama:
Pinigų priėmimo ir išmokėjimo kvitai, bilietai (naudojimas ir apskaita)

Pinigų priėmimo ir išmokėjimo kvitai naudojami klientams atsiskaitant arba perkant iš asmenų prekes ir atsiskaitant su jais grynaisiais pinigais tik nustatytais atvejais, kai neprivaloma naudoti kasos aparatų. Kvitai nepakeičia kasos pajamų ar kasos išlaidų orderių ir negali būti išrašomi įnešant pinigus į ūkio subjekto kasą ar juos šioje kasoje išmokant.

Atvejus, kai neprivaloma naudoti kasos aparatų, rasite čia.

Teisės aktai

Registracijos numeris KM1842

Ši informacija skelbiama:
Pinigų priėmimo ir išmokėjimo kvitai, bilietai (naudojimas ir apskaita)

Aspektas

Komentaras

Kvitų išrašymo momentas

Pinigų priėmimo ir / ar išmokėjimo kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus. Kvitai pildomi dviem egzemplioriais taip, kad abiejų egzempliorių duomenys būtų vienodi ir aiškiai įskaitomi.

Vienas kvito egzempliorius lieka atskaitingam darbuotojui, išrašiusiam kvitą, o kitas atiduodamas klientui (pinigų mokėtojui ar prekę pristačiusiam asmeniui).

Kokie rekvizitai turi būti nurodyti kvite?

Pinigų priėmimo ir / ar išmokėjimo kvite turi būti nurodyta:

  1. dokumento pavadinimas;
  1. ūkio subjekto, išrašiusio kvitą, pavadinimas;
  1. ūkio subjekto, išrašiusio kvitą, kodas;
  1. kvito data;
  1. parduodamų ar perkamų prekių (paslaugų) pavadinimai, kiekiai, matavimo vienetai, vieneto kaina. Šie duomenys nenurodomi, kai prekių (paslaugų) pardavėjas pardavimo operaciją įformina sąskaita faktūra, PVM sąskaita faktūra, draudimo liudijimu (polisu) arba kitu teisės aktuose nurodytu apskaitos dokumentu, kuriame yra šie duomenys. Tokiu atveju kvito eilutėje „Sumokėti už“ („Išmokėti už“) rašomas žodis „Apmokėta“, nurodomas pardavimo dokumento pavadinimas, serija ir numeris;
  1. sumokėta (išmokėta) suma eurais žodžiu bei centai skaičiais ir visa suma skaičiais;
  1. kvitą išrašiusio prekių (paslaugų) pardavėjo (supirkėjo) pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė;
  1. pirkėjo parašas, vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta (šie duomenys nurodomi pirkėjo pageidavimu);

Visuose kvituose turi būti nurodyti jų serija ir eilės numeris. Kvito serija ir numeris turi būti formuojami taip:

  1. numeris sudaromas didėjančia seka;
  1. numeris turi būti paremtas viena ar daugiau serijų, kuri (kurios) ūkio subjektų pasirinkimu gali būti sudaroma(-os) iš raidinių simbolių arba skaitmenų;
  1. ūkio subjektai privalo užtikrinti kvito numerio, paremto serija (serijomis), unikalumą, t. y. skirtinguose kvituose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija).

Kvitų pavyzdžius rasite čia.

Ar įmonėje privalo būti paskirtas asmuo, atsakingas už kvitų naudojimą, saugojimą, apskaitą?

Vadovo įsakymu turi būti paskirtas už kvitų naudojimą, saugojimą, apskaitą ir išdavimą atsakingas asmuo.

Jeigu individualioje įmonėje atsakingas asmuo nepaskirtas, juo laikomas įmonės vadovas.

Ar ūkio subjektai turi pildyti pinigų priėmimo ir / ar išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knygą?

Taip, ūkio subjektai, naudojantys kvitus, kiekinei naudojamų kvitų blankų apskaitai tvarkyti turi pildyti Pinigų priėmimo ir / ar išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knygą (pavyzdį rasite čia).

Ar galima vieno atskaitingo asmens grąžintus nepanaudotus kvitus išduoti kitam atskaitingam asmeniui?

Taip, grąžintus nepanaudotus kvitų blankus galima išduoti kitam atskaitingam asmeniui.

Atskaitingam asmeniui grąžinant nepanaudotus kvitų blankus, į kvitų blankų apskaitos knygą įrašoma: grąžinimo data, kvitų blankus grąžinusio asmens vardas ir pavardė (skiltyje „Iš ko gauta“), gautų kvitų blankų serijos ir numeriai, atitinkamose skiltyse pasirašo atsakingas asmuo ir kvitų blankus grąžinantis asmuo.

Ar galima vienoje kvitų apskaitos knygoje registruoti ir pinigų priėmimo, ir pinigų išmokėjimo kvitus?

Jei ūkio subjektas naudoja ir pinigų priėmimo, ir pinigų išmokėjimo kvitus, jie turi būti registruojami dviejose skirtingose kvitų blankų apskaitos knygose arba skirtingose vienos kvitų blankų apskaitos knygos dalyse, kiekvienoje iš jų nurodant blankų rūšį.

Prarastų, sugadintų ir grąžintų kvitų blankų žymėjimas ir apskaita

Sugadinti ar klientų grąžinti kvitai žymimi užrašu „Sugadinta“ ar „Grąžinta“ ir pasirašomi atsakingo asmens. Klientams išduotų kvitų grąžinimas įforminamas prekių grąžinimo (paslaugų atsisakymo) aktu, kuriame nurodoma kvito serija ir numeris, pinigų suma ir prekių (paslaugų) pavadinimai, atsakingo asmens ir grąžinančio asmens vardai, pavardės ir parašai.

Sugadinti ar klientų grąžinti kvitai kartu su prekių grąžinimo (paslaugų atsisakymo) aktais perduodami ūkio subjekto buhalterijai ir saugomi Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka kartu su tos dienos įplaukas patvirtinančiais kasos dokumentais.

Kvitų blankų dingimo ar praradimo atveju turi būti surašomas kvitų blankų dingimo aktas.

Teisės aktai

Registracijos numeris KM1843

Ši informacija skelbiama:
Pinigų priėmimo ir išmokėjimo kvitai, bilietai (naudojimas ir apskaita)

Bilietų naudojimo ir apskaitos tvarka reglamentuojama VMI prie FM viršininko 2019-05-10 įsakymas Nr. VA-39 „Dėl Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių ir Bilietų naudojimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo (toliau – taisyklės).

Bilietas, atitinkantis šiose taisyklėse nustatytus reikalavimus, yra grynųjų pinigų priėmimo dokumentas, kuris po jo pardavimo suteikia jį įsigijusiam asmeniui teisę pasinaudoti biliete nurodyta paslauga ir įrodo paslaugos pardavimo ūkinės operacijos įvykdymą.

Šių taisyklių reikalavimai netaikomi šių bilietų naudojimui ir apskaitai:

  1. keleivinio transporto bilietų;

  2. loterijos bilietų;

  3. bilietų, kurių pardavimas fiksuojamas kasos aparatu ir išduodamas kasos aparato kvitas;

  4. bilietų, kurie parduodami naudojant tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalus (kai per šiuos terminalus parduodami loterijos bilietai ir tokie terminalai telekomunikacijų ryšių tinklais yra sujungti su centriniu kompiuteriu, užtikrinančiu centralizuotą loterijos bilietų pardavimo ir laimėjimų išmokėjimo apskaitą).

Teisės aktai