Registracijos numeris (18.18-31-1E) RM-31351

Ši informacija skelbiama:
2020 metais

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad atsižvelgiant į pasikeitusių teisės aktų nuostatas, laikomas neaktualiu VMI prie FM 2019-07-09 raštas Nr. (18.18-31-1E) RM-21108 ir jame pateiktas paaiškinimas dėl dienpinigių apmokestinimo išdėstomas taip:

VMI prie FM primena, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio" (toliau – Nutarimas Nr. 669), kuriuo patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos (toliau — MMA) dydis — 607 Eur (nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31 — 555 Eur), minimalusis valandinis atlygis (toliau — MVA) — 3,72 Eur (iki pakeitimo  — 3,39 Eur).

Pakeisti MMA ir MVA dydžiai aktualūs apskaičiuojant pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamus komandiruočių į užsienį dienpinigius, kurių dydžius reglamentuoja  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 (toliau – Nutarimas Nr. 99) patvirtintos Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklės (toliau – Taisyklės). Pajamų mokesčiu neapmokestinamų dienpinigių apskaičiavimas siejamas su darbuotojui nustatytu darbo užmokesčiu (valandiniu tarifiniu atlygiu) bei dydžiais — MMA(MVA) padaugintas iš Nutarimo Nr. 99 2.5 papunktyje nustatyto koeficiento.

 VMI prie FM informuoja, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1038 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (toliau – Nutarimas Nr. 1038) Nutarimo Nr. 99 2.5 papunktis pakeistas. 

Pagal 2020 m. sausio 1 d. įsigaliosiančias Nutarimo Nr. 99 2.5 papunkčio nuostatas komandiruočių į užsienį kompensacijomis laikomi Taisyklėse komandiruotėms į užsienį nustatyto dydžio dienpinigiai, kurių bendra suma per mėnesį yra lygi arba mažesnė nei 50 procentų darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio tuo atveju, kai darbuotojui nustatytas darbo užmokestis yra mažesnis už minimaliąją mėnesinę algą, padaugintą iš koeficiento 1,65, arba kai darbo užmokestis yra apskaičiuotas taikant valandinį tarifinį atlygį, mažesnį už minimalųjį valandinį atlygį, padaugintą iš koeficiento 1,65.

Taigi, apskaičiuojant pajamų mokesčiu neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamus komandiruotės į užsienį dienpinigius, darbuotojui nustatytas darbo užmokestis (valandinis tarifinis atlygis) turės būti lyginamas su dydžiais — MMA(607 Eur) x iš koeficiento 1,65 (iki pakeitimo galioja MMA(555Eur) x iš koeficiento 1,3) arba MVA(3,72Eur) x iš koeficiento 1,65  (iki pakeitimo – MVA(3,39Eur) x iš koeficiento 1,3).

Vadovaujantis išdėstytu, nuo 2020 m. sausio 1 d. pajamų mokesčiu neapmokestinama:

1.  Visa Taisyklėse komandiruotėms į užsienį nustatyto dydžio dienpinigių suma, jeigu:

  • darbuotojo darbo užmokestis yra lygus arba didesnis už 1001,55 Eur (iki pakeitimo – 721,15 Eur) arba

  • darbuotojui taikomas valandinis tarifinis atlygis yra lygus arba didesnis už 6,138 Eur (iki pakeitimo – 4,407). 

2. Tuo atveju, kai darbuotojui nustatytas darbo užmokestis arba valandinis tarifinis atlygis yra mažesnis už aukščiau nurodytus dydžius, pajamų mokesčiu neapmokestinamų dienpinigių suma yra ribojama. Tokiu atveju pajamų mokesčiu neapmokestinami Taisyklėse komandiruotėms į užsienį nustatyto dydžio dienpinigiai, kurių bendra suma per mėnesį yra lygi arba mažesnė nei 50 procentų darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio.

VMI prie FM taip pat informuoja, kad Nutarimu Nr. 1038 pakeistos Nutarimu Nr. 99 patvirtintos Taisyklės ir šių Taisyklių 4 punktas pripažintas netekusiu galios. Atsižvelgiant į tai, nuo 2020 m. sausio 1 d. komandiruotės į užsienį metu vieneto vadovo arba individualios įmonės savininko, tikrojo ūkinės bendrijos nario ar mažosios bendrijos nario, kai šioje individualioje įmonėje, ūkinėje bendrijoje ar mažojoje bendrijoje nėra vadovo, dienpinigių norma negalės būti didinama 100 procentų (taikoma apskaičiuojant 2020 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną).

Registracijos numeris KM2286

Ši informacija skelbiama:
2020 metais

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša, kad 2020 m. birželio 23 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX- 1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-3084 (toliau − Įstatymas).

Įstatymu pakeista Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ):

  1. 20 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatytas didesnis 4800 eurų (vietoje 4200 eurų) metinis neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau − MNPD), taikomas gyventojams, kurių metinės pajamos (GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos (toliau − MMA), galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. 2020 m. sausio 1 d. galiojo 607 eurų MMA, vadinasi, 4800 eurų MNPD taikytinas gyventojams, kurių 2020 m. metinės pajamos (GMP), apskaičiuotos GPMĮ 20 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka, neviršys 7284 eurų (12 mėn. x 607 eurų).

Pakeista MNPD formulė, pagal kurią MNPD apskaičiuojamas gyventojams, kurių metinės pajamos (GMP) yra didesnės nei 7284 eurų:

MNPD = 4800 Eur 0,19 x (GMP 12 MMA, galiojusios 2020-01-01, dydžių (7284 eurų)).

Metinių pajamų (GMP lygis), kurį pasiekus MNPD netaikomas, nuo 31992 eurų padidėjo iki 32 545 eurų. Kai gyventojo metinės pajamos (GMP) yra ar didesnės, MNPD netaikomas, nes, apskaičiuotas pagal MNPD formulę, jis yra lygus nuliui.

2. 20 straipsnio 2 dalis, kurioje didesnis - 400 eurų mėnesio NPD (iki 2020- 06-30 - 350 eurų) nustatytas gyventojams, kurių mėnesio su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos neviršija vieno MMA dydžio (607 eurų).

Kitiems gyventojams (išskyrus riboto darbingumo asmenis, kuriems ir toliau taikomi 600 ar 645 eurų NPD) taikytino mėnesio NPD suma apskaičiuojama pagal pakeistą mėnesio NPD formulę:  

Mėnesio NPD = 400 Eur – 0,19 x (gyventojo mėnesio darbo užmokestis – 1 MMA, galiojusios 2020-01-01, dydis (607 eurų)).

Įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d., vadinasi, didesni mėnesio NPD taikytini nuo liepos 1 d. išmokamam darbo užmokesčiui (su priedais bei priemokomis), nesvarbu, kurio mėnesio darbo užmokestis bus išmokamas.

Nuo š. m. liepos 1 d. mėnesio NPD gali būti taikomas gyventojams, kurių mėnesio darbo užmokestis (su priedais bei priemokomis) yra mažesnis nei 2 713 Eur (iki Įstatymo įsigaliojimo - 2666 eurų).

Nustatyta, kad Įstatymo 20 str. 1 dalyje numatytas MNPD taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d., deklaruojant viso 2020 m. mokestinio laikotarpio pajamas ir apskaičiuojant mokėtiną pajamų mokestį nuo 2020 m. gautų pajamų. Be to, numatyta, kad dėl pritaikyto iki Įstatymo įsigaliojimo NPD ir po jo įsigaliojimo taikomo pasikeitusio NPD pajamų mokestis gali būti perskaičiuojamas iki 2020 m. gruodžio 31 d., darbdavio ir darbuotojo abipusiu susitarimu.

Pasibaigus 2020 m. mokestiniam laikotarpiui, dėl pasikeitusio MNPD mokėtinas pajamų mokestis perskaičiuojamas GPMĮ 27 straipsnyje nustatyta tvarka gyventojų pateiktose metinėse pajamų mokesčio deklaracijose. Jose apskaičiuota pajamų mokesčio permoka gyventojams grąžinama arba įskaitoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša, kad 2019 m. gruodžio 12 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 2, 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymas (toliau — Įstatymas Nr. XIII-2649).

Įstatymu Nr. XIII-2649 pakeistos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau — GPMĮ) nuostatos dėl 2020 m. ir vėlesniais metais taikytino progresyvaus pajamų mokesčio tarifo ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau — NPD) taikymo.

1. Dėl GPMĮ nuostatų taikymo 2020 metais:

1.1. Gyventojo pajamos iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus: ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos bei atlygis už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavio pagal autorines sutartis gautos pajamos, mažųjų bendrijų (toliau — MB) vadovų (ne MB narių) pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo MB veiklą gautos pajamos apmokestinamos taip:

1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 84 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau — VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau — VSD įmokos) bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;

2) metinė pajamų dalis, viršijanti 84 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2020 m. VSD įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 32 procentų pajamų mokesčio tarifą.

Taigi tokių pajamų daliai, viršijančiai 84 VDU sumą, keičiamas 2020 m. taikytinas pajamų mokesčio tarifas: 2019 m. buvęs 27 procentų mokesčio tarifas pakeičiamas į 32 procentų. Riba, kurią viršijus, taikomas 32 procentų pajamų mokesčio tarifas, yra 84 VDU.

1.2. Maksimalus mėnesio NPD 2020 m. — 350 Eur, numatytas gyventojams, kurių pajamos iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių (toliau — pajamos iš darbo santykių) neviršys 2020 m. sausio 1 d. galiojančios minimalios algos dydžio (toliau — MMA).

2020 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio", kuriuo patvirtintas MMA dydis — 607 Eur (2019 m. buvo 555 Eur).

Taigi 350 Eur mėnesio NPD 2020 m. bus taikomas gyventojams, kurių mėnesio pajamos iš darbo santykių neviršys 607 Eur. Kitiems gyventojams taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal formulę:

Mėnesio NPD = 350 Eur — 0,17 x (gyventojo mėnesio pajamos iš darbo santykių — 607 Eur).


Mėnesio pajamoms iš darbo santykių pasiekus 2 666 Eur (neatėmus mokesčių) ribą, mėnesio NPD netaikomas (2019 m. nebetaikomas, pasiekus 2 555 Eur ribą).

1.3. Individualūs mėnesio NPD nustatyti:

1.3.1. asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, senatvės pensijos amžiaus asmenims, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, asmenims, kuriems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, mėnesio NPD — 645 Eur;

1.3.2. asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, senatvės pensijos amžiaus asmenims, kuriems nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, asmenims, kuriems yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, mėnesio NPD — 600 Eur.

1.4. Maksimalus metinis NPD 2020 m. — 4 200 Eur yra nustatytas gyventojams, kurių pajamos iš darbo santykių neviršys 2020 m. sausio 1 d. galiojančios 12 MMA dydžių sumos (7 284  Eur).

Kitiems gyventojams taikytinas metinis NPD apskaičiuojamas pagal formulę:

Metinis NPD = 4 200 Eur — 0,17 x (gyventojo metinės pajamos — 7 284 Eur).


Metinėms apmokestinamosioms gyventojo pajamoms (neįskaičiuojant pajamų, išvardytų GPMĮ 20 str. 7 d.) pasiekus 31 990 Eur ribą, metinis NPD netaikomas (apskaičiuotas pagal formulę, yra lygus 0).

2. Dėl GPMĮ nuostatų taikymo 2021 m. ir vėlesniais metais:

2.1. Gyventojo pajamos iš darbo santykių (išskyrus: ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos bei atlygis už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavio pagal autorines sutartis gautos pajamos, MB vadovų (ne MB narių) pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo MB veiklą gautos pajamos apmokestinamos taip:

1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2021 metų VSD įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;

2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2021 m. VSD įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 32 procentų pajamų mokesčio tarifą.

Taigi keičiamas tokių pajamų daliai, viršijančiai 60 VDU sumą, 2021 m. taikytinas pajamų mokesčio tarifas: 27 procentų mokesčio tarifas pakeičiamas į 32 procentų. Riba, kurią viršijus, taikomas 32 procentų pajamų mokesčio tarifas, yra 60 VDU suma.

Tokių pajamų apmokestinimo tvarka 2022 m. ir vėlesniais metais išlieka tokia pati kaip 2021 metais: metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų VSD įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą, o viršijančioji dalis — taikant 32 procentų pajamų mokesčio tarifą.

2.2. Maksimalus mėnesio NPD 2021 m. ir vėlesniais metais — 400 Eur, numatytas gyventojams, kurių pajamos iš darbo santykių neviršys einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. galiosiančios MMA. Kitiems gyventojams taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal formulę:

Mėnesio NPD = 400 Eur — 0,18 x (gyventojo mėnesio pajamos iš darbo santykių — einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. galiosiančios MMA 1 dydis).

 

2.3. Individualūs mėnesio NPD, 2021 m. ir vėlesniais metais taikytini riboto darbingumo asmenims, numatyti tokie patys kaip 2020 m., t. y. 600 Eur ir 645 Eur.

2.4. Maksimalus metinis NPD 2021 m. ir vėlesniais metais — 4 800 Eur yra numatytas gyventojams, kurių pajamos iš darbo santykių neviršys 12 MMA, galiosiančios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d., dydžių sumos.

Kitiems gyventojams taikytinas metinis NPD apskaičiuojamas pagal formulę:

Metinis NPD = 4 800 Eur — 0,18 x (gyventojo metinės pajamos — 12 MMA, galiosiančios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d., dydžių).

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša, kad 2019 m. gruodžio 17 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymas (toliau — Įstatymas Nr. XIII-2692).

Įstatymu Nr. XIII-2692 pakeistos šios Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau — GPMĮ) nuostatos:

  1. papildyta GPMĮ 34 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinama mokesčio administratoriaus pareiga padėti į Valstybinę mokesčių inspekciją atvykusiems gyventojams užpildyti deklaracijas, o pageidaujantiems paremti pasirinktus paramos gavėjus ir (ar) politines partijas — prašymus pervesti dalį pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, arba dalį mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotos pajamų mokesčio sumos.
  2. GPMĮ 35 straipsnis „Mokesčio mokėtojo pareigos" išdėstytas nauja redakcija. Pripažįstama netekusia galios šio straipsnio 3 dalis, nustatanti nuolatinių ir nenuolatinių Lietuvos gyventojų pareigą darbdaviams ir kitiems mokestį išskaičiuojantiems asmenims nurodyti savivaldybę, kurioje gyventojai turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvenamąją vietą Lietuvoje praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę dieną.

Įstatymo Nr. XIII-2692 nuostatos įsigalioja 2020 m. sausio 1 dieną.

Registracijos numeris KM2472

Ši informacija skelbiama:
2020 metais

I. 2019 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 9, 10, 26, 35, 37, 61 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2581:

Nuo 2020 m. sausio 1 d.:

  • nustatoma analogiška cigaretėms taikoma tvarka naujo akcizų tarifo įsigaliojimo dieną perskaičiuoti akcizus už didmeninėje prekyboje turimų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų bei kaitinamojo tabako produktų likučius, nustatant prievolę juos inventorizuoti ir sumokėti akcizų skirtumą.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. padidinami akcizų tarifai, taikomi:

  • bešviniam benzinui (nuo 434,43 euro iki 466 eurų už 1 000 litrų produkto);

  • gazoliams (nuo 347 eurų iki 372 eurų už 1 000 litrų produkto);

  • „žaliam kurui" (nuo 56 eurų iki 60 eurų už 1 000 litrų produkto);

  • tepalinėms alyvoms, klasifikuojamoms Kombinuotosios nomenklatūros 2710 19 91-2710 19 99 subpozicijose, (nuo 347 eurų iki 372 eurų už 1 000 litrų produkto);

  • skystajam kurui (mazutams) (nuo 347 eurų iki 372 eurų už 1 000 litrų produkto).

Nuo 2020 m. kovo 1 d. padidinamas akcizų tarifas, taikomas etilo alkoholiui (nuo 1 832 eurų iki 2 025 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą).

II. 2018 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 30, 31 straipsnių, II ir III skyrių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1327:

Nuo 2020 m. kovo 1 d.:

  • padidinamas cigarečių specifinis elementas (nuo 62,25 eurų iki 65,7 euro už 1 000 cigarečių);

  • cigaretėms nustatomas ne mažesnis kaip 108,5 euro (vietoj 102 eurų) už 1 000 cigarečių kombinuotasis akcizų tarifas;

  • padidinamas akcizų tarifas, taikomas cigarams ir cigarilėms (nuo 42 eurų iki 48 eurų už kilogramą);

  • padidinamas akcizų tarifas, taikomas rūkomajam tabakui (nuo 68,6 euro iki 78,5 euro už kilogramą.

III. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 30, 31 straipsnių, II ir III skyrių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1327 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2612:

Nuo 2020 m. kovo 1 d. padidinamas akcizų tarifas, taikomas kaitinamojo tabako produktams (nuo 68,6 euro iki 113,2 euro už kilogramą).

Lyginamoji akcizų tarifų, taikomų nuo 2020 m. sausio 1 d. bešviniam benzinui, gazoliams, žaliam kurui, tepalinėms alyvoms, klasifikuojamiems Kombinuotosios nomenklatūros 2710 19 91-2710 19 99 subpozicijose, ir skystajam kurui (mazutams), lentelė:

Produktas

Akcizų tarifas iki 2019-12-31

Akcizų tarifas nuo 2020-01-01

Bešvinis benzinas

434,43 euro už 1 000 litrų produkto

466 eurai už 1 000 litrų produkto

Gazoliai

347 eurai už 1 000 litrų produkto

372 eurai už 1 000 litrų produkto

Gazoliai, skirti naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai („žalias kuras")

56 eurai už 1 000 litrų produkto

60 eurų už 1 000 litrų produkto

Kombinuotosios nomenklatūros 2710 19 91‒2710 19 99 subpozicijose klasifikuojami energiniai produktai (tepalinės alyvos)

347 eurai už 1 000 litrų produkto

372 eurai už 1 000 litrų produkto

Skystasis kuras (mazutai)

347 eurai už 1 000 litrų produkto

372 eurai už 1 000 litrų produkto

 

Lyginamoji akcizų tarifų, taikomų nuo 2020 m. kovo 1 d. etilo alkoholiui, cigaretėms, cigarams, cigarilėms, rūkomajam tabakui ir kaitinamojo tabako produktams, lentelė:

Produktas

Akcizų tarifas iki 2020-02-29

Akcizų tarifas nuo 2020-03-01

Etilo alkoholis

1 832 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą

2 025 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą

Cigaretės

specifinis elementas ‒ 59 eurai

specifinis elementas ‒ 65,7 euro

kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 102 eurai už 1 000 cigarečių

kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 108,5 euro už 1 000 cigarečių

Cigarai ir cigarilės

42 eurai už kilogramą

48 eurai už kilogramą

Rūkomasis tabakas

68,6 euro už kilogramą

78,5 euro už kilogramą

Kaitinamojo tabako produktai

68,6 euro už kilogramą

113,2 euro už kilogramą

Registracijos numeris KM2500

Ši informacija skelbiama:
2020 metais

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja apie Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau — MAĮ) 33 ir 36 straipsnio pakeitimus.

MAĮ 33 straipsnio papildymas atliktas, siekiant sudaryti prielaidas efektyviam mokesčių administravimo funkcijų vykdymui, taikant pažangius duomenų apdorojimo procesus ir mokesčių administravimo procedūras keliant į elektroninę erdvę, nustatant, kad mokesčių administratorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka priimti automatizuotu duomenų tvarkymu, įskaitant profiliavimą, grindžiamus sprendimus. Be to, įtvirtinama mokesčių mokėtojo teisė pareikšti savo požiūrį dėl tokių mokesčių administratoriaus sprendimų ir reikalauti, kad juos peržiūrėtų ir motyvuotus paaiškinimus dėl jų pateiktų ar juos pakeistų tam įgaliotas mokesčių administratoriaus pareigūnas. Kadangi pagal šiuo metu galiojančias MAĮ nuostatas mokesčių mokėtojas turi teisę iš mokesčių administratoriaus gauti visą informaciją, reikalingą jo mokestinėms prievolėms vykdyti, ir dėl jo priimtus sprendimus bei gali apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimą, pakeitimu užtikrinama tinkama duomenų subjekto teisių bei laisvių ir teisėtų interesų apsauga. 

Siekiant įgyvendinti MAĮ 33 straipsnį, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. VA-76 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. VA-33 „Dėl duomenų subjektų teisių įgyvendinimo valstybinėje mokesčių inspekcijoje aprašo patvirtinimo" pakeitimo" atlikti pakeitimai Duomenų subjektų teisių įgyvendinimo valstybinėje mokesčių inspekcijoje apraše (toliau — Aprašas), Aprašą papildant nauju II skyriaus devintu skirsniu „Automatizuotu duomenų tvarkymu, įskaitant profiliavimą, grindžiami sprendimai". Šis skirsnis parengtas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (95/46/EB) 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupės 2017 m. spalio 3 d. Automatizuoto atskirų sprendimų priėmimo ir profiliavimo pagal Reglamentą 2016/679 gaires (WP 251).

MAĮ 36 straipsnio papildymu, mokesčių mokėtojui suteikiama teisė tvarkyti mokesčių apskaičiavimo teisingumui pagrįsti reikalingus asmens duomenis. Tokia nuostata panaikinama rizika, kad mokesčiams apskaičiuoti reikalingų asmens duomenų tvarkymas gali būti pripažintas neteisėtu, ir užtikrinamos sąlygos mokesčių mokėtojams tinkamai vykdyti savo pareigą teisingai apskaičiuoti mokesčius.

Registracijos numeris KM2497

Ši informacija skelbiama:
2020 metais

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja apie nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį 2018 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo Nr. XIII-1329 4 straipsnį, kuriuo pakeičiamas MAĮ 68 straipsnis.

MAĮ 68 straipsnio pakeitimu, atsižvelgiant į kitų užsienio valstybių mokesčių administratorių praktiką, bendrasis mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas sutrumpinamas nuo einamųjų metų ir 5 praėjusių kalendorinių metų iki einamųjų metų ir 3 praėjusių kalendorinių metų. 

Pažymime, jog einamieji ir praėję 3 kalendoriniai metai yra tik bendrasis mokesčio apskaičiavimo ir (ar) perskaičiavimo senaties terminas. Tačiau naujojoje MAĮ 68 straipsnio 4, 5 bei 6 dalies redakcijoje taip pat numatytos išimtys dėl ilgesnių mokesčio apskaičiavimo ir (ar) perskaičiavimo senaties terminų (einamieji ir 5 arba 10 praėjusių kalendorinių metų).

Einamųjų ir 5 praėjusių kalendorinių metų senaties terminas bus taikomas apskaičiuojant ir (ar) perskaičiuojant mokesčius šiais atvejais:

1) kai apskaičiuojamas ar perskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (išskyrus fizinio asmens mokamo pajamų mokesčio nuo pajamų iš individualios veiklos dalį);

2) kai mokesčių administratorius apskaičiuoja ar perskaičiuoja mokesčių mokėtojo, neatitinkančio minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, mokesčius;

3) kai, remiantis šio Įstatymo 611 straipsniu, mokesčių administratorius mokesčius apskaičiuoja ar perskaičiuoja pagal automatinių informacijos mainų pagrindu gautą informaciją;

4) kai mokestis apskaičiuojamas ar perskaičiuojamas taikant Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalį, taip pat tikrinant Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 7 dalies ir 461 straipsnio taikymo pagrįstumą. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su šiame punkte nurodytąja aplinkybe;

5) kai siekiama įrodyti skolų beviltiškumą ir pastangas susigrąžinti šias skolas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 891 straipsnį, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnį, Pelno mokesčio įstatymo 25 straipsnį. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su šiame punkte nurodytąja aplinkybe;

6) kai mokestis apskaičiuojamas ar perskaičiuojamas teismui pripažinus mokesčio mokėtojo bankrotą tyčiniu;

7) kai pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo VIII skyriaus nuostatas daroma ilgalaikio turto, kuris nėra nekilnojamasis turtas, atskaita. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su šiame punkte nurodytąja aplinkybe.

Einamųjų ir 10 praėjusių kalendorinių metų senaties terminas bus taikomas apskaičiuojant ir (ar) perskaičiuojant mokestį šiais atvejais:

1) kai baudžiamojoje byloje būtina nustatyti padarytą žalą valstybei ir nėra pasibaigę Baudžiamajame kodekse nustatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai;

2) kai pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo VIII skyriaus nuostatas daroma nekilnojamojo turto, pripažinto ilgalaikiu turtu, atskaita. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su šiame punkte nurodytąja aplinkybe;

3) kai vykdomos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūros, numatytos Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse, Lietuvos Respublikos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme, Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną arba Daugiašalėje konvencijoje, taip pat kai mokesčių administratorius apskaičiuoja arba perskaičiuoja mokestį. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su šiame punkte nurodytąja aplinkybe.

Detaliai su MAĮ pakeitimų įstatymais galite susipažinti:

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/7f0db8f07c4a11e8ae2bfd1913d66d57     

Registracijos numeris KM2512

Ši informacija skelbiama:
2020 metais

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI prie FM) informuoja apie Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau — MAĮ) pakeitimą.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 88 straipsnio pakeitimo 2020 m. kovo 17 d. įstatymas Nr. XIII-2812 (toliau — Mokesčių administravimo įstatymas) priimtas siekiant padidinti laikinų finansinių sunkumų turintiems mokesčių mokėtojams galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę, taikant mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą. 

Iki šiol MAĮ numatė galimybę mokesčių mokėtojams atidėti arba išdėstyti mokestinę nepriemoką ar baudas už administracinius nusižengimus, tačiau mokesčių mokėtojams nebuvo suteikta galimybė atidėti ar išdėstyti išskaičiuoto gyventojo pajamų mokesčio mokestinės nepriemokos sumokėjimą. 

Viena iš pakeitimą paskatinusių priežasčių Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremali situacija dėl koronaviruso (COVID-19). Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, numatant tikslą padėti verslui išsaugoti likvidumą,  pasinaudojant galimybe atidėti arba išdėstyti išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio mokestinės nepriemokos sumokėjimą.  

Todėl šiuo pakeitimu panaikinamas apribojimas (panaikinant MAĮ 88 straipsnio 8 dalį) atidėti arba išdėstyti išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir nustatoma, kad nepriemoka gali būti atidėta (išdėstyta) ta pačia tvarka, kaip ir kitų mokesčių mokestinė nepriemoka. Tai leidžia padidinti laikinų finansinių sunkumų turintiems mokesčių mokėtojams galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę, palengvina kitų jų finansinių įsipareigojimų vykdymą ir suteikia galimybę šią mokestinę nepriemoką sumokėti vėliau.

Minėtas Mokesčių administravimo įstatymas įsigaliojo nuo 2020 m. kovo 19 d.

Registracijos numeris KM2501

Ši informacija skelbiama:
2020 metais

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI prie FM) informuoja, kad 2019 m. gruodžio 17 d. priimtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13, 14 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2691 (toliau — Įstatymas Nr. XIII-2691), kuris įsigalioja 2020 m. liepos 1 d., taip pat 2019 m. gruodžio 19 d. priimtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo  Nr. IX-2112 103 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2733 (toliau — Įstatymas Nr. XIII-2733), kuris įsigalioja nuo 2022 m. sausio 1 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus).

Esminiai pakeitimai:

1. Įstatymu Nr. XIII-2691 papildžius Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau — MAĮ) 13 straipsnį 29 punktu, įvestas naujas motorinių transporto priemonių registracijos mokestis. MAĮ 14 straipsnis papildytas 61 dalimi, kurioje numatyta, kad motorinių transporto priemonių mokestis pagal MAĮ administruojamas tiek, kiek tai nustatyta Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme (toliau — Įstatymas).

Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 7 straipsnį motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo klausimais konsultacijas ir informaciją apie mokestines prievoles mokesčio mokėtojams teikia valstybės įmonė „Regitra". VMI prie FM ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ar vidaus reikalų ministro įgaliota institucija keičiasi mokesčiui administruoti reikalinga informacija.

2. 2019 m. gruodžio 19 d. priimtu Įstatymu Nr. XIII-2733 pakeista 103 straipsnio 2 dalis, siekiant patobulinti ir paspartinti šiuo metu veikiančio Lietuvos Respublikos hipotekos registro (toliau — Hipotekos registras) veiklos procesus: sukurti elektronines paslaugas įkeitimo sandorio šalims, optimizuoti sąveikas su susijusiais registrais, skatinti naudotis įkeitimo institutu. Atsižvelgiant į tai, bus nustatytas įstatyminis pagrindas valstybės informacinių išteklių optimizavimui: įkeitimai bus registruojami Sutarčių registre (Sutarčių registras bus reorganizuotas ir vadinsis Sandorių ir teisių suvaržymų registru), o hipotekos bus registruojamos reorganizuotame Nekilnojamojo turto registre, nebeliks Hipotekos registro. Todėl pagal Įstatymą Nr. XIII-2733 MAĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytais atvejais mokesčių administratorius duomenis apie priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymą, pakeitimą ar pabaigą nedelsdamas, ne vėliau kaip per 24 valandas, pateikia priklausomai nuo įkeisto objekto — Nekilnojamojo turto registrui arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registrui ir priverstinė hipoteka (įkeitimas) įregistruojama atitinkamai Nekilnojamojo turto registre arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka.

Registracijos numeris KM2220

Ši informacija skelbiama:
2020 metais

Gyventojų pajamų apmokestinimo tvarka 2020 metais

Registracijos numeris KM2462

Ši informacija skelbiama:
2020 metais

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m.  lapkričio 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 13 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2569.

Pagrindiniai Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau – LPĮ) pakeitimai, įsigaliojantys nuo 2020 m. liepos 1 d., yra šie:

1. LPĮ 13 straipsnio 1 dalyje yra sugriežtintos paramos suteikimo sąlygos, t. y. ši dalis yra papildyta nauju reikalavimu, kurį privalo atitikti asmenys, pageidaujantys  gauti paramos gavėjo statusą. Šioje įstatymo  dalyje yra įtvirtinta Juridinių asmenų registro tvarkytojo pareiga, prieš juridiniam asmeniui suteikiant paramos gavėjo statusą, nustatyti, ar juridinio asmens vadovas nėra arba nebuvo kito asmens, kuriam ne anksčiau kaip prieš vienerius metus buvo panaikintas paramos gavėjo statusas už LPĮ 13 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytą bent vieną pažeidimą arba dėl to, kad jis neatitinka minimalių patikimo mokesčių kriterijų, vadovu pažeidimo padarymo metu.

Atkreipiame dėmesį, kad iki 2020 m. liepos 1 d. galiojančioje LPĮ 13 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad  paramos gavėjo statusas privalo būti suteikiamas asmenims, t. y. pelno nesiekiantiems vienetams, jeigu šių asmenų įstatuose (nuostatuose) yra numatyta vykdyti įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą visuomenei naudingą veiklą ir asmuo neatitinka LPĮ 13 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų aplinkybių (tam tikrų teisės aktų pažeidimų, neatitikimo minimaliems patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams, likvidavimo, bankroto, pertvarkymo).

2. Atitinkamai, yra papildytas paramos gavėjo statuso panaikinimo atvejų sąrašas numatant, kad ir jau suteiktas paramos gavėjo statusas taip pat gali būti panaikinamas kontrolės institucijos teikimu paaiškėjus aplinkybei, kad to paties vadovo vadovaujamam kitam juridiniam asmeniui dėl šio vadovo vadovavimo metu padarytų pažeidimų, bet ne anksčiau negu prieš vienus metus, buvo panaikintas paramos gavėjo statusas (LPĮ 13 straipsnio 5 dalies 6 punktas).

3. Panaikintos perteklinės ir teisinius santykius dubliuojančios nuostatos dėl paramos gavėjo statuso panaikinimo už Baudžiamajame kodekse numatytą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą ekonomikai ir verslo tvarkai ar finansų sistemai. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas paramos gavėjams nėra taikomas, atsisakyta ir šio paramos gavėjo statuso panaikinimo pagrindo (LPĮ 13 straipsnio 5 dalies 1-2 punktai).

4. Papildytas paramos gavėjo statuso panaikinimo atvejų sąrašas numatant, kad suteiktas paramos gavėjo statusas gali būti panaikinamas kontrolės institucijos teikimu paaiškėjus aplinkybei, t. y., kad paramos gavėjas per 2 mėnesius po to, kai buvo įspėtas apie šį pažeidimą, nesumokėjo mokestinių nepriemokų ir (ar)pradelstų įsipareigojimų bendra suma valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ir (ar) fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, viršija  10 000 eurų. Jeigu dėl šių mokestinių nepriemokų ir (ar) pradelstų įsipareigojimų mokėjimas yra atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų vyksta ginčas ginčus nagrinėjančioje institucijoje, laikoma, kad asmuo mokestinių nepriemokų neturi.

Pagal šį pakeitimą Valstybinė mokesčių inspekcija įpareigota informuoti Juridinių asmenų registro tvarkytoją arba Kultūros ministeriją apie paramos gavėjų nepriemokas, viršijančias 10 000 Eur, dėl ko jiems būtų panaikinamas paramos gavėjo statusas (LPĮ 13 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Registracijos numeris KM2461

Ši informacija skelbiama:
2020 metais

Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. gruodžio 12 d. priėmė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymą  Nr. XIII-2653 (toliau – NTMĮ pakeitimo įstatymas).

NTMĮ pakeitimo įstatymas įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 dienos ir nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį.

NTMĮ pakeitimo įstatymu keičiama minimali nekilnojamojo turto mokesčio tarifo, kurį nustato savivaldybės taryba, riba, t. y. nustatoma, jog nekilnojamojo turto mokesčio tarifas yra nuo 0,5 proc. (buvo 0,3 proc.) iki 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Taip pat pakeitimo įstatymu nustatoma, jog savivaldybės, kurios taryba nėra nustačiusi 2020 metų mokestiniu laikotarpiu taikomo nekilnojamojo turto mokesčio tarifo arba yra nustačiusi mažesnį nekilnojamojo mokesčio tarifą negu šio NTMĮ pakeitimo įstatyme nurodytas minimalus mokesčio tarifas (0,5 proc.), arba keičia jau nustatytus 2020 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, teritorijoje 2020 metų mokestiniu laikotarpiu taikomas 0,5 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas.

NTMĮ pakeitimo įstatymu mažinama fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių neapmokestinamoji vertė, t. y. fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo aukščiau minėto nekilnojamojo turto neapmokestinamoji vertė sumažinta iki 150 000 eurų (buvo 220 000 eurų). O asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis  nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo aukščiau minėto nekilnojamojo turto  neapmokestinamoji vertė sumažinta iki 200 000 eurų (buvo 286 000 eurų).

Taigi keičiama tik neapmokestinamoji nekilnojamojo turto vertė, o progresinis nekilnojamojo turto mokesčio skaičiavimas išlieka, t. y. jeigu fiziniams asmenims nuosavybės teise priklauso ar jų yra įsigyjamas aukščiau minėtas nekilnojamasis turtas, tai šio turto mokestinės vertės daliai, viršijančiai:

  1. neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų), tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas;

  2. 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 proc. mokesčio tarifas;

  3. 500 000 eurų, taikomas 2 proc. mokesčio tarifas.

O asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės globos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo aukščiau minėto nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai:

  1. neapmokestinamąjį dydį (200 000 eurų), tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas;

  2. 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 proc. mokesčio tarifas;

  3. 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Registracijos numeris KM2460

Ši informacija skelbiama:
2020 metais

Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. gruodžio 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 12, 14, 30, 31, 55, 561 straipsnių, 3 priedėlio pakeitimo ir įstatymo papildymo 383, 402, 562 straipsniais įstatymą Nr. XIII-2694, kuriuo nustatytos naujos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) teisinio reguliavimo nuostatos.

1. Turto perkėlimo apmokestinimo taisyklės.

 Siekiant, kad įmonių pelnas būtų apmokestinamas ten, kur sukuriama vertė, PMĮ nustatytos turto perkėlimo apmokestinimo taisyklės. Taip siekiama užtikrinti, kad turto iškėlimo (perkėlimo) iš Lietuvos atvejais Lietuvoje būtų sumokamas mokestis nuo Lietuvoje sukurtos turto vertės, t. y. būtų apmokestinamas iškelto (perkelto) turto ekonominės vertės prieaugis. Šių taisyklių įgyvendinimui PMĮ  papildytas nauju 402 straipsniu bei 2 straipsnio 391 dalimi, kuriose nustatyta, kad turto perkėlimu būtų laikoma operacija, kai vieneto turtas, naudojamas vieneto Lietuvos Respublikoje vykdomai veiklai, perkeliamas į užsienio valstybę ir pradedamas naudoti užsienio valstybėje vykdomai veiklai.

Turto perkėlimo apmokestinimo taisyklės taikomos šiais atvejais:

  1.  Lietuvos vienetas priskiria turtą užsienio valstybėje per nuolatinę buveinę vykdomai veiklai, o turto savininkas nesikeičia;

  2. užsienio vienetas, vykdantis veiklą Lietuvos Respublikoje per nuolatinę buveinę, priskiria turtą savo vykdomai veiklai kitoje užsienio valstybėje, o turto savininkas nesikeičia;

  3. Lietuvos vienetas perkelia Lietuvos Respublikoje vykdomą veiklą į užsienio valstybę, išskyrus atvejus, kai turtas, kuris buvo naudojamas Lietuvos Respublikoje vykdomai veiklai, toliau naudojamas užsienio vieneto per nuolatinę buveinę vykdomai veiklai Lietuvos Respublikoje;

  4. užsienio vienetas, vykdantis veiklą Lietuvos Respublikoje per nuolatinę buveinę, perkelia Lietuvos Respublikoje vykdomą veiklą į užsienio valstybę.

Turto perkėlimo momentu vienetas pripažįsta turto vertės padidėjimo pajamas, kurias sudaro perkelto turto tikrosios rinkos kainos perkėlimo momentu ir turto įsigijimo kainos skirtumas. Jeigu perkeliamas vieneto turtas, kurio nusidėvėjimas arba amortizacija buvo skaičiuojami pelno mokesčiui apskaičiuoti, apskaičiuojant turto vertės padidėjimo pajamas, to turto įsigijimo kaina mažinama jo nusidėvėjimo ar amortizacijos suma, įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus.

Turto perkėlimo apmokestinimas netaikomos turto perkėlimui trumpesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, kai turtas perkeliamas vertybiniams popieriams finansuoti arba kaip užstatas (avansas), arba siekiant įvykdyti kapitalo reikalavimus dėl rizikos ribojimo, arba likvidumo valdymo tikslais.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal pakeistą  PMĮ 12 straipsnio 15 punktą, turto perkėlimo atvejais pelno mokesčio lengvata akcijų perleidimui netaikoma.

Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu turtas perkeliamas į Lietuvos Respubliką ir šis turto perkėlimas apmokestinamas užsienio valstybėje įgyvendinant Direktyvos (ES) 2016/1164 5 straipsnio nuostatas, šio turto įsigijimo kaina yra tikroji jo rinkos kaina, pripažinta turto perkėlimo į Lietuvos Respubliką momentu (PMĮ 14 str. 7 d.).

1.1.2. Mokestinės tvarkos neatitikimų neutralizavimo taisyklės.

PMĮ nustatyti mokestinės tvarkos neatitikimų neutralizavimo principai ir taisyklės. Mokestinės tvarkos neatitikimų pavyzdžių aprašą tvirtins Lietuvos Respublikos finansų ministras. 

Mokestinės tvarkos neatitikimu laikoma situacija, kai dėl skirtingo finansinių priemonių, pagal jas atliktų mokėjimų ar jų perleidimo kvalifikavimo, taip pat vienetų, nuolatinių buveinių ar joms priskiriamų pajamų (sąnaudų) teisinio reglamentavimo ar traktavimo mokesčių tikslais skirtingose valstybėse įvyksta:

  • dvigubas mokėjimo sumos atskaitymas – asocijuotų asmenų arba pagal struktūrinį susitarimą atlikto mokėjimo suma atskaitoma iš pajamų dviejose valstybėse arba

  • mokėjimo sumos atskaitymas, bet ši suma neįtraukiama į apmokestinamąsias pajamas – vienoje valstybėje mokėjimo suma atskaitoma iš pajamų, o kitoje – neįtraukiama į apmokestinamąsias pajamas.

PMĮ, atsižvelgiant į mokestinės tvarkos neatitikimo pobūdį, įtvirtinamos šios mokestinės tvarkos neatitikimus neutralizuojančios taisyklės:

  • vieneto mokesčio bazei priskiriama bet kokia gauta mokėjimo suma, kuri, jeigu yra mokestinės tvarkos neatitikimas, atskaitoma mokėjimo valstybėje, tačiau neįtraukiama į pajamas taikant PMĮ nuostatas (PMĮ 4 str. 6 d. 3 p.);

  • kai yra mokestinės tvarkos neatitikimas, kurio pasekmė yra dvigubas mokėjimo sumos atskaitymas iš pajamų dviejose valstybėse, neleidžiamiems atskaitymams priskiriama vieneto mokėjimo suma, atskaitoma iš pajamų užsienio valstybėje (PMĮ 31 str. 3 d.);

  • kai yra mokestinės tvarkos neatitikimas, kurio pasekmė yra mokėjimo sumos atskaitymas iš pajamų vienoje valstybėje, kai mokėjimo suma neįtraukiama į apmokestinamąsias pajamas kitoje valstybėje, vieneto atlikto mokėjimo suma priskiriama neleidžiamiems atskaitymams (PMĮ 31 str. 4 d.);

  • tuo atveju, kai Lietuvos vienetas tuo pačiu metu laikomas pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio mokėtoju vienoje ar keliose užsienio valstybėse ir dėl šios priežasties Lietuvos vieneto atliekamo mokėjimo suma atskaitoma iš pajamų dviejose ar daugiau valstybių, toks Lietuvos vieneto atliktas mokėjimas priskiriamas neleidžiamiems atskaitymams (PMĮ 31 str. 5 d.);

  • vieneto mokėjimas, kuriuo tiesiogiai arba netiesiogiai, sudarant asocijuotų asmenų tarpusavio sandorį ar kelis sandorius, arba pagal struktūrinį susitarimą finansuojamos užsienio valstybėje atskaitomos išlaidos ir tai lemia mokestinės tvarkos neatitikimą, priskiriamas neleidžiamiems atskaitymams, išskyrus atvejus, kai vienoje iš valstybių, susijusių su asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriu ar keliais sandoriais arba struktūriniu susitarimu, panaikinamos mokestinės tvarkos neatitikimo pasekmės neleidžiant atskaityti mokėjimo sumos arba ją įtraukiant į apmokestinamąsias pajamas (PMĮ 31 str.  6 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad mokestinės tvarkos neatitikimai gali atsirasti ir tarp to paties vieneto dviejų ar daugiau nuolatinių buveinių skirtingose valstybėse, teisinio aiškumo tikslais papildyta PMĮ 2 straipsnyje apibrėžta susijusių asmenų sąvoka – nustatyta, kad susijusiais asmenimis laikomos vienetas ir kito vieneto nuolatinė buveinė, jei tie vienetai sudaro vieną vienetų grupę, taip pat vieneto nuolatinės buveinės, vieneto nuolatinė buveinė ir kito vieneto nuolatinė buveinė, jei tie vienetai sudaro vieną vienetų grupę.

Taip pat, patikslintas susijusių asmenų apibrėžtyje nustatytas akcijų (dalių, pajų) valdymo reikalavimas procentine išraiška, įtraukiant ir 25 proc. akcijų valdymą. Be šių pakeitimų, atsižvelgiant į praktikoje kylančius sąvokos taikymo sunkumus, susijusių asmenų sąvoka patikslinta – nustatyta, kad vienetas ir kito vieneto, jei tie vienetai sudaro vieną vienetų grupę, dalyviai ir jų giminaičiai laikomi susijusiais, jei tie dalyviai turi 25 proc. ar daugiau akcijų (pajų, dalių) tame kitame vienete.

1.2. Teisinio aiškumo tikslais patikslinta nuostolių, patirtų dėl turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, apskaičiuotų pagal PMĮ 5 straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę, atskaitymo ir perkėlimo kitiems vienetų grupės vienetams tvarka.

Nuostoliai, patirti dėl turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, apskaičiuoti pagal PMĮ 5 str. 9 dalyje nustatytą formulę, gali būti perkeliami į kitus mokestinius laikotarpius neribotai, tačiau gali būti dengiami tik pagal PMĮ 5 str. 9 dalyje nustatytą formulę apskaičiuoto apmokestinamojo pelno dalimi (PMĮ 30 str. 4 d.).

Išlaikant teisinio reguliavimo nuoseklumą, patikslintos ir nuostolių tarp vienetų grupės vienetų perkėlimo sąlygos, aiškiai nustatant, kad kitam vienetų grupės vienetui perduotų mokestinių nuostolių, patirtų dėl turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir apskaičiuotų pagal PMĮ 5 str. 9 dalyje nustatytą formulę, suma gali būti sumažinta tik pagal PMĮ 5 str. 9 dalyje nustatytą formulę apskaičiuoto apmokestinamojo pelno suma (papildytas PMĮ 561 straipsnis 21 dalimi).

1.3. Nustatyta galimybė Lietuvos vieneto nuolatinėms buveinėms perduoti nuostolius ir atskaityti juos iš Lietuvos vieneto pajamų.

PMĮ papildytas nauju 562 straipsniu, kuriame nustatyta galimybė Lietuvos vieneto nuolatinėms buveinėms perduoti nuostolius ir atskaityti juos iš Lietuvos vieneto pajamų. Atsižvelgiant į tai, panaikinta PMĮ įstatymo 30 str. 6 dalyje esanti nuostata, pagal kurią Lietuvos vieneto nuolatinių buveinių, laikomų mokesčių mokėtojais ne pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, mokestinio laikotarpio nuostolių negalima perkelti.

Lietuvos vienetas nuolatinės buveinės perduotus nuostolius atskaityti iš pajamų gali tuo atveju, jeigu:

1)  nuolatinei buveinei priskirtas pelnas apmokestinamas Europos Sąjungos valstybėje narėje 2009 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 2009/133/EB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, daliniam skaidymui, turto perleidimui bei keitimuisi akcijomis, ir SE arba SCE registruotos buveinės perkėlimui iš vienos valstybės narės į kitą (OL 2009 L 310, p. 34), 3 straipsnio c punkte nustatytu mokesčiu ir

2) yra išnaudotos visos galimybės atskaityti nuostolius valstybėje, kurioje yra nuostolius perduodanti nuolatinė buveinė, ir

3) nuolatinės buveinės perduodami mokestiniai nuostoliai yra apskaičiuoti (perskaičiuoti) pagal PMĮ nuostatas.

1.4. Praplėsta rizikos ir privataus kapitalo subjekto sąvoka, numatant, kad jais gali būti ir subjektai, kurie investavimui pritraukia ir (arba tik) viešąsias lėšas. 

Be to, PMĮ papildytas nuostatomis, numatančiomis, kad rizikos ir privataus kapitalo subjektai gali pasinaudoti pelno mokesčio lengvata ir tais atvejais, kai jų daugiau nei 70 proc. investicijų sudaro ne tik investicijos į nuosavybės vertybinius popierius, bet ir (arba) konvertuojamąsias obligacijas, kaip ši sąvoka suprantama pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą.

2. Apskaičiuojant ir deklaruojant 2020, 2021 ir 2022 metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį, nustatytas papildomas kredito įstaigų apmokestinamojo pelno apmokestinimas (PMĮ papildytas nauju PMĮ 383 straipsniu).

2.1. Kredito įstaigų apmokestinamojo pelno dalis, viršijanti 2 000 000 Eur,  apmokestinama taikant 5 procentų papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio tarifą.

Kredito įstaigų apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus (išskyrus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudų padidintų atskaitymų sumą, apmokestinamųjų pajamų sumažinimo dėl filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų sumą, atskaitomą suteiktos paramos sumą ir praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių, atskaitomų iš mokestinio laikotarpio pajamų, sumą). Apskaičiuojant apmokestinamą kredito įstaigų pelną, į PMĮ  IX1ir X1 skyrių nuostatas neatsižvelgiama. Be to, šio straipsnio taikymo tikslais į kredito įstaigos pajamas neįtraukiamos pozityviosios pajamos ir gauti dividendai.

2.2. Atkreiptinas dėmesys, kad kredito įstaigos nuo 2020 metų moka ir avansinį papildomą kredito įstaigų pelno mokestį. Pirmųjų dviejų mokestinio laikotarpio ketvirčių avansinis papildomas kredito įstaigų pelno mokestis sudaro po 1/4 už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį, šiame straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuojamo papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio sumos. Trečiojo ir ketvirtojo mokestinio laikotarpio ketvirčių avansinis papildomas kredito įstaigų pelno mokestis sudaro po 1/4 už praėjusį mokestinį laikotarpį šiame straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuojamo papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio sumos.

Pirmųjų dviejų mokestinio laikotarpio ketvirčių avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracija pateikiama mokesčių administratoriui ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio trečio mėnesio penkioliktą dieną (jeigu mokestinis laikotarpis kalendoriniai metai – 2020 m. deklaracija pateikiama iki 2020-03-16). Trečiojo ir ketvirtojo mokestinio laikotarpio ketvirčių avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracija pateikiama mokesčių administratoriui ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio devinto mėnesio penkioliktą dieną.

Kredito įstaigų papildomas avansinis pelno mokestis turi būti sumokėtas į valstybės biudžetą ne vėliau kaip kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio paskutinio mėnesio penkioliktą dieną.

Registracijos numeris (18.2-31-2 E) RM-33904

Ši informacija skelbiama:
2020 metais

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja apie priimto 2019 metų spalio 17 dienos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2, 4, 41, 51, 12, 122, 331, 35, 49, 56, 78, 881 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 42 ir 92 straipsniais įstatymo Nr. XIII-2487 (toliau – PVM įstatymo pakeitimas) pagrindines nuostatas:

1. Šiuo metu galiojančiame PVM įstatyme nustatyta, kad tais atvejais, kai prekės iš kitos valstybės narės atgabenamos PVM mokėtojui, kuriam pagal sandorio sąlygas numatytas prekių nuosavybės perdavimas ne vėliau kaip po 12 mėnesių (centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka šis terminas dėl asmens verslo ypatumų gali būti pratęstas), o prekės padedamos saugoti į šiam PVM mokėtojui nuosavybės teise priklausančius ar kitais teisėtais pagrindais naudojamus sandėlius ar kitas patalpas ir jis vienintelis naudos šias prekes savo ekonominėje veikloje, toks prekių atgabenimas laikomas šio PVM mokėtojo prekių įsigijimu už atlygį ir nelaikomas asmens, disponuojančio atgabentomis iš kitos valstybės narės prekėmis kaip jų savininko, prekių įsigijimu už atlygį. Be to, analogiškomis sąlygomis vykdomas Lietuvos PVM mokėtojui nuosavybės teise priklausančių prekių išgabenimas iš Lietuvos į kitą valstybę narę tos kitos valstybės narės PVM mokėtojui laikomas prekių tiekimu į kitą valstybę narę tam PVM mokėtojui, jei toje kitoje valstybėje narėje Lietuvos PVM mokėtojo vykdomai tokiai prekybai pagal tos valstybės narės teisės aktus taikomos analogiškos nuostatos dėl prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės (PVM įstatymo 4 str. 1, 2  dalys, 4-1 str. 6 dalis).

Nuo 2020 metų sausio 1 d. PVM taisyklės patikslinamos, suderinant jas ES mastu. Tuo atveju, kai prekės pervežamos į kitą valstybę narę siekiant jas ten vėliau parduoti iš sandėlio jau prieš išgabenimą pagal sudarytą susitarimą numatytam pirkėjui, nelaikoma, kad prekes pervežantis asmuo pervežė prekes į kitą valstybę narę verslo tikslais (netaikomos PVM įstatymo 51 straipsnio nuostatos). Nurodytuoju atveju bus laikoma, kad prekes pervežantis asmuo atliko prekių tiekimą į kitą (pirkėjo) valstybę narę tam numatytam pirkėjui ir neprivalėtų joje registruotis PVM mokėtoju. Įstatymo pakeitimu patikslinamos prekių išgabenimo į kitą valstybę narę, kai jos perduodamos kito asmens žinion, laikomo prekių tiekimu į kitą valstybę narę tam asmeniui, traktavimo sąlygos, t. y. nustatoma, kad kai prekių išgabenimo į kitą valstybę narę metu prekių tiekėjas jau žino prekes įsigyjančio asmens, kuriam tos prekės jas atvežus į paskirties valstybę narę bus patiektos vėliau, tapatybę, apie prekių išvežimą duomenys nurodomi nustatytame apskaitos  žurnale ir prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo į kitas valstybes nares ataskaitoje – laikoma, kad prekių tiekimas į kitą valstybę narę (atitinkamai prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės) įvyko tuo metu, kai prekės perduodamos įgijėjo nuosavybėn. Toks prekių gabenimas ES mastu vadinamas call-of stock (angl.) arba prekių pristatymu, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą (PVM įstatymo 42 straipsnis). Taip pat nustatomos taisyklės, pagal kurias, pasikeitus aplinkybėms, prekių tiekimo, kai prekės pristatomos, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą, nuostatos nebetaikomos (PVM įstatymo 51 str. 4, 5 dalys). Kartu PVM įstatymo pakeitimu nustatoma prievolė pildyti apskaitos žurnalą (žurnale reikalaujamus pateikti duomenis ir jų pateikimo (pildymo) tvarką nustatys centrinis mokesčių administratorius) apie prekių tiekimą ir (ar) įsigijimą tuo atveju, kai jos pristatomos, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą (PVM įstatymo 78 str. 9 dalis), bei prievolė prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo į kitas valstybes nares ataskaitoje pateikti informaciją apie asmenų, kuriems prekės išsiųstos pagal prekių, pristatytų, kad jos būtų patiektos pagal pareikalavimą, tiekimo sandorį, PVM mokėtojų kodus (PVM įstatymo 881 str. 11 dalis).

2. Nuo 2020 metų sausio 1 d. įvedami paaiškinimai grandininių prekių tiekimo sandorių atvejais, t. y. patikslinama, kuriam asmeniui priskirti taikant 0 procentų apmokestinamą prekių tiekimą į kitą valstybę narę, tais atvejais kai prekės fiziškai  gabenamos iš pirmojo pardavėjo galutiniam pirkėjui.

Siekiant, kad valstybės narės vienodai vertintų tokius sandorius, dėl kurių gali kilti dvigubo apmokestinimo arba neapmokestinimo pavojus, taip pat siekiant veiklos vykdytojams suteikti daugiau teisinio tikrumo, apibrėžiamos grandininio prekių tiekimo sandorio ir tarpinio veiklos vykdytojo sąvokos (PVM įstatymo 2 str. 101 ir 331 dalys)  bei nustatomos sąlygos, pagal kurias prekių gabenimas būtų priskiriamas atitinkamam prekių tiekimui sandorių grandinėje. Pagal įvedamas nuostatas, bendruoju atveju prekių gabenimas pagal grandininį sandorį priskiriamas tik tarpiniam veiklos vykdytojui „atliekamam“ prekių tiekimui (PVM įstatymo 92 straipsnis), t. y. įmonės A tarpiniam veiklos vykdytojui B tiekiamoms prekėms. Kartu nustatoma ir išimtis, t. y. tuo atveju, kai tarpinis veiklos vykdytojas yra pranešęs savo prekių tiekėjui valstybės narės, iš kurios prekės išgabenamos, jam suteiktą PVM mokėtojo kodą, prekių gabenimas pagal grandininį sandorį priskiriamas tik tarpinio veiklos vykdytojo vykdomam prekių tiekimui, t. y. jei įmonė A tiekia prekes tarpiniam veiklos vykdytojui B, o šis tiekia prekes įmonei C, tai taikant  0 procentų PVM tarifą apmokestinamas tiekimas tarp B ir C.

3. Pagal galiojančias PVM įstatymo nuostatas 0 procentų PVM tarifu apmokestinamos prekės, jeigu jos tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir yra išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas prekes gabena).

PVM įstatymo pakeitime prekių tiekimo į kitas ES valstybes nares 0 procentų PVM tarifo taikymui nustatoma esminė sąlyga, kad pirkėjas būtų registruotas PVM mokėtoju kitoje ES valstybėje narėje, taip pat kad būtų įvykdytos kitos privalomos sąlygos:

  • prekės turi būti gabenamos už prekių tiekimo valstybės narės ribų, ir
  • prekių pardavimas turi būti  įtraukimas į prekių tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo į kitas valstybes nares ataskaitą (VIES).

Įstatymo pakeitime taip pat nustatoma, kad tuo atveju, kai prekių tiekėjas nesilaiko prievolės pateikti (VIES) ataskaitos, 0 procentų PVM tarifas neturėtų būti taikomas, išskyrus atvejus, kai prekių tiekėjas veikia sąžiningai, t. y. kai jis mokesčių administratoriui gali tinkamai pagrįsti ataskaitos pildymo trūkumus (PVM įstatymo 49 str. 1 ir 6 dalys).

4. Pagal dabar galiojantį PVM įstatymą PVM neapmokestinamas už šalies teritorijos ribų įsikūrusio apmokestinamojo asmens, įsiregistravusio PVM mokėtoju bet kurioje valstybėje narėje (išskyrus Lietuvos Respubliką), prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės (kitos negu valstybė narė, kurioje jis įregistruotas PVM mokėtoju), kai šis asmuo šias prekes šalies teritorijoje iš karto patiekia PVM mokėtojui, kuriam pagal PVM įstatymą nustatyta prievolė apskaičiuoti ir sumokėti PVM už šias patiektas prekes.

Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. C-580/16, kuriuo konstatuota, kad atsižvelgiant į PVM direktyvoje įtvirtintus supaprastinimo priemonės tikslus ir siekiant išvengti to, kad tarpininkas trikampės prekybos (tai tokie prekių tiekimo sandoriai, kai juose dalyvauja trijų valstybių narių PVM mokėtojai, o iš vienos valstybės narės išgabenamos prekės įsigyjamos kitos valstybės narės PVM mokėtojo ir nugabentos į trečiąją valstybę narę iš karto patiekiamos tos trečiosios valstybės narės PVM mokėtojui) atveju turėtų įsiregistruoti PVM mokėtoju ir pateikti deklaracijas prekių paskirties valstybėje narėje, PVM neapmokestinimas galėtų būti taikomas ir tada, kai tarpininkas yra įsisteigęs ir įregistruotas PVM mokėtoju valstybėje narėje, iš kurios siunčiamos prekės, bet tik jei šiam sandoriui naudoja kitos valstybės narės PVM mokėtojo kodą, Įstatymo projektu atitinkamai keičiamos PVM įstatymo 331 str. 3 dalies nuostatos.

5. Šiuo metu PVM neapmokestinamos importuojamos prekės, jeigu importo metu žinoma, kad tos pačios prekės skirtos išgabenti ir bus išgabentos į kitą valstybę narę, o importuotojo prekių tiekimas iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę narę apmokestinamas taikant 0 procentų PVM tarifą. Kad būtų taikoma ši nuostata, būtina, kad importuotojas būtų registruotas PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje, o prekės išgabenamos į kitą valstybę narę per terminą, ne ilgesnį kaip 1 mėnuo. Dėl objektyvių aplinkybių gali būti nustatytas ir ilgesnis išgabenimo terminas.

Atsižvelgiant į Europos Komisijos (toliau – EK) išreikštą nuomonę, kad, taikant „42“ muitinės procedūrą (PVM įstatymo 35 straipsnis), prekių tiekimas turi įvykti iš karto po importo operacijų (EK nuomone, tam gali būti suteikta šiek tiek laiko (nuo vienos iki kelių dienų), bet tik tais išimtiniais atvejais, kai tai pateisinama operacijomis, reikalingomis išgabenimui į kitą valstybę narę suorganizuoti), ir į tai, kad Lietuvoje šiuo metu taikomas 1 mėnesio prekių išgabenimo į kitą ES valstybę narę terminas ir galimybė šį terminą pratęsti yra per ilgas laikotarpis, PVM statymo pakeitimu minėtas terminas trumpinamas iki 7 dienų. Kartu išbrauktos nuostatas dėl ilgesnio, nei nurodyta PVM straipsnyje 35 straipsnyje, prekių išgabenimo termino nustatymo (PVM įstatymo 35 straipsnis).

6. Atsižvelgiant į tai, kad siekiant teisinio tikrumo 2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/1912, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011 nuostatos, susijusios su tam tikrų sandorių ES viduje neapmokestinimu PVM, į Reglamentą (ES) Nr. 282/2011 įtrauktas 45a straipsnis, kuriuo pateikiamas įrodymų, kad prekės buvo išsiųstos arba išgabentos iš pardavimo valstybės narės į paskirties valstybę narę, sąrašas, PVM įstatymo pakeitimu keičiamas PVM įstatymo 56 straipsnis, kuris papildomas nuoroda į minėtą Reglamento (ES) Nr. 282/2011 45a straipsnį.

Registracijos numeris KM2282

Ši informacija skelbiama:
2020 metais

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo" pakeitimo

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja apie 2019 m. lapkričio 27 d. priimtus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1165 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo" pakeitimo" (toliau ─ Nutarimo pakeitimas) pakeitimus, kurie įsigaliojo nuo 2019 m. lapkričio 30 d., o Nutarimo pakeitimo 1.3 ir 1.6 papunkčių nuostatos įsigaliojimas nustatytas nuo 2020 m. liepos 1 dienos.

  1. Nutarimo pakeitimo 1.3 papunktyje nustatyta, jog atskiras fiksuoto dydžio pajamų mokestis, įsigyjant verslo liudijimą gyvenamosios paskirties patalpų nuomai, mokamas už kiekvieną gyvenamosios paskirties objektą, įregistruotą (registruotiną) Nekilnojamojo turto registre.
  2. Nutarimo pakeitimo 1.6 papunktyje išdėstytas Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo (toliau ─ sąrašas) pakeitimas, kuriame

─ naikinamos sąrašo 45, 54 ir 58 punktuose nurodytos veiklos rūšys (Variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas; vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas; elektros sistemų įrengimas pastatuose bei elektros įtaisų įrengimas ir remontas )

─  iš sąrašo  29 ir 87 punkto išbraukiamos vaikų priežiūros ir auklių veiklos,  

─ tikslinamos su statybos darbais susijusios 44, 52 punktuose nurodytos veiklos rūšys: 44 punkte Statybos baigimo apdailos ir valymo darbų veikla keičiama į Pastatų valymo po statybų darbų veiklą, o 52 punkte nurodytai veiklai nustatomas apribojimas vykdyti pastatų ir kitų statinių apdailos ir remonto darbus.  

  1. Nutarimo pakeitime nustatyta, jog VMI verslo liudijimus iš sąrašo išbraukiamoms ir keičiamoms veikloms išduoda ne ilgesniam laikotarpiui nei iki 2020 m. birželio 30 dienos.

Registracijos numeris KM2281

Ši informacija skelbiama:
2020 metais

2019 m. birželio 6 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 8 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2197 (toliau – Pakeitimo įstatymas), kuris įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 dienos ir šio pakeitimo nuostatos bus taikomos apskaičiuojant 2020 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių žemės mokestį.

1. Atsižvelgiant į kituose teisės aktuose nustatytas sąvokas, Pakeitimo įstatyme patikslinti Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo (toliau – ŽMĮ) 8 straipsnio 4 ir 5 punktai:

1.1. ŽMĮ 8 straipsnio 4 punkte nurodytos lengvatos pavadinime vietoje žodžių „nacionalinių parkų, regioninių parkų" įrašyti žodžiai „valstybinių parkų" (nauja viso 4 punkto redakcija „4) valstybinių parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančias žemės ūkio naudmenas, taip pat užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę");

1.2. ŽMĮ 8 straipsnio 5 punktas papildytas žodžiu „paviršinių" (nauja 5 punkto redakcija „5) paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė").

2. Pakeitimo įstatymu ŽMĮ 8 straipsnis papildytas nauju 11 punktu, kuriame įtvirtintos naujos žemės mokesčio lengvatos. Žemės mokesčiu bus neapmokestinama „žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytais atvejais, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus). Ši nuostata netaikoma, jeigu, pakeitus nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą, žemės savininkas galėtų naudoti žemės sklypą pagal iš naujo nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą".

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, kuris taip pat įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 d., nustatyta, kad „Specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos".

Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. birželio 13 d. priėmė Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2245 (toliau – ŽMĮ pakeitimo įstatymas).

ŽMĮ pakeitimo įstatymo pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 dienos ir taikomi nustatant 2021 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių  žemės mokesčio tarifus.

Mokesčio tarifų nustatymo tvarkos pakeitimai:

Savivaldybių tarybos, siekdamos, kad kitą mokestinį laikotarpį galiotų nauji žemės mokesčio tarifai, juos turi nustatyti ne iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos, o iki liepos 1 dienos. Tais metais, kai atlikto masinio vertinimo metu (šis vertinimas atliekamas kas 5 metus) nustatoma nauja žemės mokestinė vertė, tarifai turi būti nustatomi iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Savivaldybių taryboms nurodytais terminais nenustačius naujų žemės mokesčio  tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galiotų paskutiniai nustatyti tarifai, t. y. tie tarifai, kurie buvo patvirtinti vėliausiu savivaldybės tarybos sprendimu. Jeigu šių mokesčių tarifai būtų nustatomi ar keičiami po liepos 1 dienos ar gruodžio 1 dienos (kai nustatoma nauja žemės  mokestinė vertė), tai nustatyti ar pakeisti tarifai savivaldybės teritorijoje būtų taikomi tik dar kitą mokestinį laikotarpį, einantį po būsimo mokestinio laikotarpio.

Pavyzdžiai:

1. Savivaldybės taryba iki 2020 m. liepos 1 d. nepriėmė sprendimo dėl žemės mokesčio tarifų, taikytinų 2021 m. mokestiniu laikotarpiu, o paskutinį kartą žemės mokesčio tarifus buvo nustačiusi 2019 m. gegužės 25 d. sprendimu. Tokiu atveju, 2021 m. mokestiniu laikotarpiu šios savivaldybės teritorijoje galios 2019 m. gegužės 25 d. sprendimu nustatyti žemės mokesčio tarifai;

2. Savivaldybės taryba 2020 m. rugpjūčio 15 d. (t.y. po liepos 1 d.) sprendimu nustato nekilnojamojo turto mokesčio tarifus 2021 m. mokestiniam laikotarpiui. Tokiu sprendimu nustatyti nekilnojamojo turto mokesčio tarifai šios savivaldybės teritorijoje būtų taikomi ne 2021 m., o 2022 m. mokestiniu laikotarpiu.