Kompensacijos už darbą kelionėje, lauko sąlygomis

Registracijos numeris KM1418

Kompensacijos už darbą kelionėje, lauko sąlygomis

Nuo 2023-06-01 kompensacija panaikinama (Darbo kodekso 144 str. 8 dalis pripažįstama netekusia galios). Darbo kodekso nustatyta tvarka darbuotojams gali būti mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis.  Tokios darbuotojų gautos pajamos apmokestinamos kaip su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos.

Nuo 2017-07-01 kompensacijų už kilnojamojo pobūdžio darbą mokėjimą bei dydį nustato Darbo kodekso 144 str. 8 dalis. 

Darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką.

Dėl konkretaus kompensacijos dydžio darbo sutarties šalys sulygsta abipusiu susitarimu (arba kompensuojamas dydis gali būti įtvirtinamas kolektyvinėje sutartyje). Tačiau šių kompensacijų dydis nuo 2022-11-01 iki 2023-05-31 negali viršyti 30 proc. bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (t. y. valandinio atlygio arba mėnesinės algos), o iki 2022-10-31  negali viršyti 50 proc. bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui nemokamos komandiruotės išlaidos.

Tokios kompensacijos gyventojų pajamų mokesčių yra neapmokestinamos.

Klausimas dėl kompensacijos priskyrimo neapmokestinamosioms / apmokestinamosioms pajamoms turėtų būti sprendžiamas ne pagal kompensacijos išmokėjimo momentą, o pagal tai, kokio reglamentavimo pagrindu teisė į kompensaciją buvo įgyta (neatsižvelgiant į tai, kada buvo (bus) išmokėta):

          - kai teisė į kompensaciją įgyta už faktiškai dirbtą tokio pobūdžio darbo laiką už laikotarpius iki 2022 m. spalio 31 d. (imtinai),  pajamų mokesčiu neapmokestinama 50 proc. nustatyto dydžio neviršijanti kompensacijos suma;

                 - kai teisė į kompensaciją įgyta už laikotarpius nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. (imtinai) — 30 proc. nustatyto dydžio neviršijanti kompensacijos suma.

 

Iki 2017-06-30 kompensuojamų išmokų dydis ir mokėjimo tvarka reglamentuota Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 116.

Kompensuojamų išmokų dydis ir mokėjimo tvarka buvo taikomi darbuotojams, kurių darbo sutartyje buvo nurodyta, kad darbas yra atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobūdžio ir dėl to susidaro padidėjusios išlaidos.

 

Padidėjusios išlaidos galėjo būti kompensuojamos iki 50 proc. mėnesinės algos ar valandinio tarifinio atlygio už faktiškai dirbtą laiką, bet ne daugiau kaip finansų ministro patvirtinta komandiruočių į užsienį dienpinigių norma dirbant užsienyje arba ne daugiau kaip tarnybinių komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje dienpinigių norma dirbant Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tokios kompensacijos gyventojų pajamų mokesčių nebuvo apmokestinamos.

 

Pavyzdys Darbuotojui nustatytas mėnesinis atlyginimas 400 Eur. Kadangi jo darbas susijęs su važiavimais, tai šioms išlaidoms atlyginti darbo sutartyje jam nustatytas kompensacijos dydis - 50 proc. mėnesinio atlyginimo. Darbuotojas birželio mėn. dirbo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Darbuotojui už 2016 m. birželį mėn. apskaičiuota mėnesinio atlyginimo suma – 400 Eur ir 50 proc. mėnesinio atlyginimo papildomoms išlaidoms kompensuoti 200 Eur. Kadangi komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje dienpinigių suma už faktiškai birželio mėn. dirbtas dienas yra 119,70 Eur (5,7 Eur x 21 d. d.) šiuo atveju, įmonė darbuotojui gali kompensuoti ne daugiau kaip 119,70 Eur papildomų išlaidų.

 

Kompensuojamos išmokos darbuotojams mokamos kartu su darbo užmokesčiu.

Teises aktai

Registracijos numeris KM1419

Kompensacijos už darbą kelionėje, lauko sąlygomis

Pajamos natūra - tai neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška būtų priskiriamas pajamoms.

Taigi, kai darbuotojų, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio, nuvežimo į nenuolatinę darbo vietą ir gyvenamojo ploto nuomos išlaidas įmonė patiria dėl vykdomos veiklos pobūdžio, t. y. jos būtinos įmonės pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, už darbuotojų nuvežimą į nenuolatinę darbo vietą ir laikiną jų apgyvendinimą toje vietovėje atliekamo darbo metu vieneto sumokėtos sumos nepripažįstamos šių darbuotojų pajamomis.

Teises aktai