Registracijos numeris (18.2-31-2)-RM-10748

Ši informacija skelbiama:
2014 metai

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. gegužės 30 d. raštu Nr. (18.2-31-2)-RM-8426 kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją prašydama pateikti nuomonę, ar Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos (toliau – LŽLEK) gali būti laikoma teisės aktų įgaliota institucija, kuri gali priskirti leidinius profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai, ir, ar LŽLEK priimti sprendimai pripažinti leidinius nesilaikančiais profesinės etikos būtų teisėtas ir pakankamas pagrindas taikyti PVM įstatymo 19 str. nuostatas dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos taikymo apribojimo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2014 m. birželio 20 d. rašte Nr. (1.39)7R-4315 atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatomis, LŽLEK, kaip kolegiali viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija, yra įgaliota nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta LŽLEK sprendimų dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų paskelbimo tvarka. Taigi Visuomenės informavimo įstatymas numato LŽLEK įgaliojimus priimti sprendimus dėl profesinės etikos, tačiau aiškiai nenurodo, kokie tai galėtų būti sprendimai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuomone, LŽLEK priimamų sprendimų rūšys galėtų būti aiškiai nurodytos LŽLEK veiklos nuostatuose. Tačiau LŽLEK tokių nuostatų, patvirtintų Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos turimomis žiniomis neturi. LŽLEK savo veikloje vadovaujasi Lietuvos žurnalistų ir leidėju etikos kodeksu (toliau – Etikos kodeksas), patvirtintu 2005 m. balandžio 15 d. Visuotiniame žurnalistų ir leidėjų susirinkime. Pagal Etikos kodekso 71 straipsnio 1 punktą LŽLEK yra įgaliota priskirti viešosios informacijos rengėją profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai, kai jis savo veikla pažeidinėja Etikos kodekso nuostatas. LŽLEK sprendimo teisės įgyvendinimas yra detalizuojamas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos darbo reglamente, patvirtintame LŽLEK 2012 m. kovo 5 d. Sprendimu Nr. 5 (toliau – Darbo reglamentas).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atkreipė dėmesį į galiojančio teisinio reguliavimo nenuoseklumą, kuris gali lemti tam tikras praktines problemas, be kita ko, taip pat taikant PVM įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatas dėl mokesčio lengvatos taikymo . Pastebėjo, kad PVM įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 4 punkte ir Etikos kodekso 71 straupsnio 1 dalyje vartojamų savokų teisinis turinys iš esmės skiriasi. Todėl lieka neaišku, ar LŽLEK 2014 m. kovo 31 dienos sprendimas Nr. 6 dienraštį „Lietuvos rytas" priskirti profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėjų kategorijai patenka į PVM įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytąjį atvejį, kai pridėtinės vertės mokesčio lengvata netaikoma profesinės etikos nesilaikantiems leidiniams, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija .

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuomone, sistemiškai įvertinus galiojančius teisės aktus, nėra aišku, kokius konkrečius sprendimus pagal kompetenciją išnagrinėjusi profesinės etikos pažeidimus turi teisę priimti LŽLEK. Įvertinus galiojantį teisinį reguliavimą, taip pat įvertinus jo suderinamumą su konstituciniais žiniasklaidos laisvės ir nepriklausomumo principais, galiojantis teisinis reguliavimas vertintinas kaip teisiškai ydingas ir iš esmės keistinas užtikrinant teisinio reguliavimo aiškumą ir nuoseklumą. Šiuos klausimus, atsižvelgiant į LŽLEK priimamų sprendimų poveikį ir svarbą, turėtų reguliuoti Visuomenės informavimo įstatymas ar jo pagrindu kompetentingos valdžios institucijos priimtas poįstatyminis teisės aktas, o ne LŽLEK Darbo reglamentas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atkreipė dėmesį į Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 8 dalies nuostatas, kuriose numatyta teisė skųsti LŽLEK sprendimus, todėl tokiu atveju PVM įstatyme numatyta mokesčio lengvata turėtų galioti iki atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuomonę dėl nepakankamo, nenuoseklaus ir teisiškai ydingo teisinio reguliavimo, kuris lemia praktines problemas taikant PVM įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatas dėl mokesčio lengvatos taikymo, taip pat vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai, dienraščio „Lietuvos rytas" tiekimui iki atitinkamo teismo sprendimo (kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės) įsiteisėjimo, turi būti taikomos PVM įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatos, t. y. dienraščio tiekimas apmokestinamas taikant lengvatinį 9 procentų PVM tarifą.

 

Viršininkas                                                               Modestas Kaseliauskas

Registracijos numeris (18.18-31-1)RM-20884

Ši informacija skelbiama:
2014 metai
2014 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja apie mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo tvarką po euro įvedimo dienos už mokestinius laikotarpius, kurie prasidėjo ir baigėsi iki 2014 metų gruodžio 31 dienos.

Dėl mokesčių deklaravimo

Po euro įvedimo dienos mokesčių mokėtojai pateiktose tiek pirminėse, tiek patikslintose mokesčių deklaracijose už mokestinius laikotarpius, kurie prasidėjo ir baigėsi iki euro įvedimo dienos, visus deklaruojamus duomenis ir mokėtinas į biudžetą (grąžintinas iš biudžeto) sumas turės nurodyti litais. Pvz., gyventojas, teikdamas Metinę pajamų deklaracijos GPM308 formą už 2014 metus (kuri turės būti pateikta iki 2015 metų gegužės 4 d.), visus duomenis joje turės nurodyti litais.

Dėl mokesčių sumokėjimo

Po euro įvedimo dienos mokesčių mokėtojų pateiktose mokesčių deklaracijose už mokestinius laikotarpius, kurie prasidėjo ir baigėsi iki euro įvedimo dienos, deklaruoti duomenys ir mokėtinos į biudžetą (grąžintinos iš biudžeto) sumos, nurodytos litais, turės būti sumokėtos (grąžintos) eurais (su euro centais).

Dėl mokesčių sumų konvertavimo

Mokesčių deklaracijose nurodytas galutines mokesčių sumas litais į eurus konvertuos mokesčių administratorius. Mokesčių administratorius konvertavimą atliks pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą, suapvalindamas jas iki dviejų skaičių po kablelio (iki euro centų) pagal matematinę apvalinimo taisyklę: t. y. kai trečias skaičius po kablelio yra 4 ir mažiau, tai jis atmetamas, o kai yra 5 ir daugiau, tai jis bus laikomas 1 euro centu, pvz.: 250,434 euro laikoma 250,43 euro, o 250,435 euro laikoma 250,44 euro).

Dėl informacijos apie mokėtinas (grąžintinas) sumas eurais

Teikiant mokesčių deklaracijas elektroniniu būdu, visų deklaracijų MXFD šablonuose bus įdėti įspėjimai, kuriuose galutinės mokėtinos (grąžintinos) mokesčių sumos mokesčių mokėtojų patogumui bus pateikiamos eurais.

 

Viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas   Dainoras Bradauskas