i.EKA projektas

Išmaniųjų elektoninių kasos aparatų posistemis i.EKA – yra vienas iš septynių Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) posistemių, kuris šiuo metu kuriamas. i.EKA sukūrimo ir įdiegimo projektą planuojama įgyvendinti iki 2023 m. gegužės 31 d.

Sukūrus i.EKA, kasos aparatų naudotojai mokesčių administratoriui kasos aparatais periodiškai teiks apskaitomų operacijų duomenis, projektas leis modernizuoti ir optimizuoti kasos aparatų naudojimo tvarką, verslui bus pasiūlyta daugiau naujų e.paslaugų. i.EKA projektu siekiama mažinti verslo administracinę naštą, didinti VMI veiklos efektyvumą, mažinti šešėlinės ekonomikos mastą.

Įgyvendinant i.EKA projektą numatytos išskirtinai kasos aparatų naudotojams skirtos e.paslaugos, kurios ne tik padės patogiu būdu periodiškai teikti mokesčių administratoriui kasos aparatais apskaitomų operacijų duomenis, bet ir pakeis šiuo metu verslo administravimui reikšmingų lėšų bei laiko reikalaujančias veiklas.

Projekto metu bus sukurtos šios paslaugos:

  • Kasos aparatų ir kitų pardavimo taškų nuotolinis registravimas ir būklių keitimas.  Paslauga leis verslui automatiniu būdu pildyti elektroninį techninį pasą, nuotoliniu būdu atlikti atsiskaitymo priemonės registravimą, būklių keitimą, registrinių duomenų tikslinimą, tvarkyti skaitmeninius sertifikatus, reikalingus ūkinių operacijų fiksavimo ir perdavimo į i.EKA procese.
  • Virtuali fiskalizacija kasos aparatams ir kitiems pardavimo taškams, papildomi kasos aparatams skirti funkcionalumai, kurie veiks be pastovaus interneto ryšio. Ši paslauga sudarys technines sąlygas fiskalinius duomenis (kvito suma, PVM tarifai ir suma) iš kasos aparatų ar kitų atsiskaitymo priemonių mokesčių administratoriui perduoti tiesiogiai automatiniu būdu, automatiškai formuoti kasos operacijų elektroninį žurnalą. Prekybininkams nebereikės darbo dienos pabaigoje spausdinti dienos ataskaitų, jų klijuoti popieriniame kasos operacijų žurnale, pildyti papildomos informacijos.

Mokesčių mokėtojai galės naudoti ne tik kasos aparatus, bet ir kasos aplikacijas išmaniuosiuose įrenginiuose arba specialiai šioms funkcijoms pritaikytus negrynųjų pinigų atsiskaitymo terminalus (bankinių kortelių skaitytuvus). Kvitų fiskaliniai duomenys (kvito suma, PVM tarifai ir suma) turės būti pasirašomi specialiai tam tikslui parengtais saugos moduliais su skaitmeniniais sertifikatais ir dienos eigoje automatiškai nustatytu periodiškumu perduoti į i.EKA arba naudojant „Virtualios fiskalizacijos“ paslaugą turės būti perduoti į i.EKA prieš pateikiant kvitą pirkėjui.

Pardavėjo pareiga pirkėjui pateikti kvitą išliks nepakitusi, t.y. pagal šiuo metu galiojančią tvarką pardavėjas privalo pirkėjui pateikti kvitą jį atspausdindamas popieriniame formate arba, jei pirkėjas pageidauja, o pardavėjas turi technines galimybes – perduoti kvitą elektroniniu būdu. i.EKA sukūrimas vartotojų įpročiams įtakos neturės - gyventojai ir toliau turės galimybę visais atvejais gauti popierinį kvitą.

Ar pirkėjas galės gauti popierinį kvitą, kaip garantiją?

 

Taip, pirkėjas kaip ir iki šiol, galės gauti popierinį kasos aparto kvitą. Vartotojų įpročiams kasos aparatų projektas jokios įtakos neturės.


Kam bus reikalingas QR kodas ant spausdinto kvito?

 

QR kodas leis pirkėjui patikrinti, ar prekybininkas tinkamai apskaitė pajamas t.y. įsitikinti, jog nuo tos sumos kurią jis išleido, mokesčiai nukeliaus į biudžetą.


Ar pirkėjas turės susikurti e. paštą, ar mokesčių administratorius jį jam sukurs?

 

VMI e. pašto klientams nekurs, nes jo gyventojams apsiperkant turėti nereikia. Vartotojų įpročiams projektas įtakos neturės.


Kokie duomenys apie pirkėjo įsigijimus bus renkami ir perduodami VMI?

 

Jokie pirkėjo duomenys nebus renkami ir tvarkomi. VMI bus perduodama tik ta informacija kuri ir šiuo metu yra fiksuojama kvituose, tai yra - kvito suma, PVM tarifai ir suma.


Kam pirmiausiai bus privaloma naudoti i.EKA, kiek šiuo metu yra tokių įmonių?

 

Nuo 2023 m. kasos kvitų duomenis į i.EKA teiks verslininkai, kurių pajamos 2021 m. > 300 tūkst. eurų:

  • nuo sausio 1 d. - apie 2,8 tūkst. įmonių, kurios naudoja daugiau nei 38 tūkst. kompiuterinių kasos aparatų (pvz. didieji prekybos centrai, degalinės, vaistinės ir pan.).
  • nuo lapkričio 1 d. – apie 3,3 tūkst. PVM mokėtojų, kurie naudoja apie 13 tūkst. elektroninių kasos aparatų.

Projekto startas jau kitais metais, bet reikalingų išmanių kasos aparatų dar nėra, ar verslas spės pasiruošti?

 

Kasos aparatų nuotolinio registravimo ir kvito fiskalinių duomenų tvarkymo funkcionalumai pradės veikti nuo rugsėjo 1 d. Taigi, mokesčių mokėtojai, bendradarbiaudami su kasos aparatų gamintojais, naujus techninius reikalavimus atitinkančius kasos aparatus savanoriškai galės pradėti naudoti ir anksčiau nei numatyta reikalavimuose.

 

 

VMI yra parengusi techninius reikalavimus naujiems kasoms aparatams nustatysiantį teisės akto projektą ir šiuo metu nagrinėja gautus pasiūlymus. Kai teisės aktas bus patvirtintas, VMI apie jame numatytus techninius reikalavimus kasos aparatams paskelbs viešai.

Kasos aparatų gamintojai, vadovaudamiesi minėtu teisės aktu nustatytais techniniais reikalavimais, įvertinę šiuo metu rinkoje egzistuojančių kasos aparatų modelių funkcines galimybes, priims sprendimus dėl naujų kasos aparatų kūrimo ar esamų atnaujinimo.

Šiuo metu naudojamus kasos aparatus bus galima modifikuoti, įdiegiant papildomas technines ir programines priemones, kurios užtikrins kasos kvitų duomenų nepakeičiamumą ir šių duomenų perdavimą į i.EKA.


Kokia informacija privalės būti perduodama VMI?

 

VMI bus perduodama ta informacija, kuri ir šiuo metu yra fiksuojama kvituose, tai yra - kvito suma, PVM tarifai ir suma.


Ar naujiems kasos aparatams bus reikalingas interneto ryšys?

 

Mokesčių mokėtojas, įvertinęs savo vykdomos veiklos pobūdį, galės rinktis, ar naudoti kasos aparatą, kuriam būtinas pastovus interneto ryšys (pvz. kasos aplikaciją išmaniajame įrenginyje ar bankinių kortelių skaitytuvą), ar naudoti kasos aparatą, kuriam interneto ryšys reikalingas tik pradedant ar baigiant darbo dieną, kai vykdomas periodinis duomenų perdavimas į i.EKA.

Pirmuoju atveju, kai naudojamas kasos aparatas, kuriam būtinas pastovus interneto ryšys, šiam nutrūkus, kasos operacijų nebus galima įvykdyti, kadangi nebus galimybės apsaugoti fiskalinių duomenų. Tokiu atveju ar sugedus pačiam kasos aparatui, atsiskaitymus su pirkėjais, kaip ir dabar, reikės fiksuoti išrašant kitą dokumentą, pvz. pinigų priėmimo kvitą.

Pasirinkus antrąjį kasos aparatų tipą, pastovus interneto ryšys kasos operacijų apskaitymui nereikalingas. Fiskalinių duomenų apsaugojimą vykdys papildomas kasos aparato funkcinis įrenginys, tai yra duomenys, kol bus inicijuotas jų perdavimas į i.EKA, saugomi pačiame kasos aparate. Interneto ryšys bus reikalingas tik perduodant duomenis į i.EKA. Duomenų perdavimas turės būti atliktas bent kartą per 72 val. Siekiant valdyti kasos aparato funkcijų sutrikimo rizikas, gamintojams rekomenduojama nustatyti dažnesnius duomenų perdavimo į i.EKA periodus, pvz. kartą per 24 val.


Kokias kasos aparatų alternatyvas VMI pasiūlys smulkiesiems prekybininkams?

 

Mokesčių mokėtojai galės pasirinkti atsiskaitymo priemones – t. y. bus galima naudoti ne tik kasos aparatus, bet ir kasos aplikacijas išmaniuosiuose įrenginiuose arba specialiai šioms funkcijoms pritaikytus negrynųjų pinigų atsiskaitymo terminalus (bankinių kortelių skaitytuvus).


Kaip i.EKA padės sutaupyti?

 

Kasos aparatus ar kitas atsiskaitymo priemones bus galima užregistruoti nuotoliniu būdu. Prieš pradedant naudoti kasos aparatą, mokesčių mokėtojo atstovui nebereikės vykti į teritorinį VMI padalinį, visus registravimo veiksmus bus galima atlikti nuotoliniu būdu i.EKA posistemyje.

i.EKA leis atsisakyti iki šiol galiojančios tvarkos, kai kiekvienas prekybininkas gale dienos turi spausdinti dienos ataskaitas, jas klijuoti popieriniame kasos operacijų žurnale ir ranka užpildyti papildomą informaciją.

Mokesčių mokėtojams neteisingai nurodžius mokėjimo būdą, nebereikės teikti popierinių paaiškinimų kasos operacijų žurnale, juos bus galima nurodyti i.EKA portale pastaboms skirtame lauke. Analogiški fiskalinių duomenų tvarkymo funkcionalumai bus sukurti ir kasos aparatams, kurie veiks be pastovaus interneto ryšio.

i.EKA e. paslaugos leis mokesčių mokėtojams sutaupyti laiko ir žmogiškųjų resursų, kurie galės būti nukreipti į tiesioginę verslo subjektų veiklą.

 

Mokesčių mokėtojams pareiga teikti ūkinių operacijų apskaitymo dokumentų (kasos kvitų) duomenis bus nustatomos etapais.

 Nuo 2023 m. duomenis teiks verslininkai, kurių pajamos 2021 m. viršijo 300 tūkst. eurų:

  • nuo sausio 1 d. - naudojantys kompiuterinius kasos aparatus (pvz. didieji prekybos centrai, degalinės, vaistinės ir pan.);
  • nuo lapkričio 1 d. – PVM mokėtojai, naudojantys elektroninius kasos aparatus.

Verslininkai, naudojantys senuosius kasos aparatus, kurių negalima įsigyti nuo 2019 m., prie projekto prisijungs nuo 2024 m. gegužės 1 d. Tokius aparatus šiandien naudoja 6 proc. mokesčių mokėtojų. Nuo 2025 m. gegužės 1 d.  duomenis mokesčių administratoriui per i. EKA sistemą teiks visi verslo atstovai.

Techninės sąlygos ir reikalavimai kasos aparatams, kuriuos mokesčių mokėtojai turės naudoti etapais nuo 2023 m. sausio 1 d. numatyti Kasos aparatų techninių reikalavimų apraše, patvirtintame VMI prie FM viršininko 2022-04-27 įsakymu Nr. VA-40.

Su aprašu galima susipažinti čia.

Projekto biudžetas: 3.370.176,85 Eur.

Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia - 2018 m. birželio 4 d.

i.EKA posistemio kūrimo pradžia – 2021 m. lapkričio 15 d.

Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga - 2023 m. gegužės 31 d.

Projektas „Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemio (i.EKA) sukūrimas ir įdiegimas“ finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos projekto 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas" priemonę 02.3.1-CPVA–V-529 „Pažangių elektroninių paslaugų kūrimas".

Daugiau informacijos apie i.EKA projektą gali suteikti projekto vadovas Žilvinas Germanavičius:

  • Tel. 8 5 2194 292
  • El. p. Zilvinas.Germanavicius@vmi.lt