Registracijos numeris (18.18-31-1E)RM-5347

Ši informacija skelbiama:
Gyventojų turto deklaravimo klausimais
2019 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau − VMI prie FM) primena, kad iki 2019 m. gegužės 2 d. nuolatiniai Lietuvos gyventojai (toliau −  gyventojai) privalo deklaruoti 2018 m. turėtą turtą ir gautas pajamas.

I. DĖL TURTO DEKLARAVIMO.

Kurie gyventojai privalo deklaruoti turtą?

Deklaruoti turtą privalo Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme Nr. I- 1338 (toliau − GTDĮ) 2 straipsnio 1 dalyje išvardyti gyventojai.

Primintina, kad Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2, 5 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymu (2017 m. gruodžio 7 d. įstatymas Nr. XIII-854) GTDĮ 2 straipsnis buvo papildytas pareigybėmis, kurias ėję gyventojai bei jų šeimų nariai privalėjo deklaruoti jau 2017 m. turėtą turtą. Šiuo įstatymu pareiga deklaruoti 2017 m. ir vėlesnių (taigi ir 2018) metų turtą, pareiga nustatyta:

  1. visų viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų pavaduotojams ir jų šeimų nariams. Vadinasi, deklaruoti turtą privalo tų mokymo įstaigų, ligoninių, poliklinikų, mokymo centrų, pensionatų, socialinės globos įstaigų ir kitų įstaigų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, o steigėja ar dalininkė − valstybė ar savivaldybė, vadovų pavaduotojai bei jų šeimų nariai;
  2. visų biudžetinių įstaigų (muziejų, teatrų, bibliotekų, socialinių paslaugų centrų, globos namų ir pan.) vadovams, jų pavaduotojams ir jų šeimų nariams;
  3. visų biudžetinių įstaigų padalinių (nesančių kitame struktūriniame padalinyje) vadovams, jų pavaduotojams ir jų šeimų nariams. Pavyzdžiui, deklaruoti turtą privalo biudžetinės įstaigos departamento, sudaryto iš skyrių, direktorius ir jo pavaduotojas bei jų šeimų nariai. Į įstaigos departamento sudėtį įeinančių skyrių vadovams, jų pavaduotojams ir šeimų nariams deklaruoti turtą nereikia;
  4. akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė (neatsižvelgiant į tai, kokia akcijų dalis priklauso valstybei (savivaldybei)), taip pat valstybės ir savivaldybės įmonių vadovų pavaduotojams ir jų šeimų nariams.

Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymu (2018 m. sausio 12 d. įstatymas Nr. XIII-1000) pareiga deklaruoti turtą nustatyta nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovams, vadovų pavaduotojams ir jų šeimų nariams. Nauja redakcija (2018-01-12 įstatymas Nr. XIII-992) išdėstyto Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 1 – 3 prieduose išvardytose įmonėse (visų trijų kategorijų) 2018 m. vadovų, vadovų pavaduotojų pareigas ėję gyventojai ir jų šeimų nariai privalo deklaruoti 2018 m. turtą.

Kaip ir ankstesniais metais, iki š. m. gegužės 2 d. turtą deklaruoti privalo viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai; akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai; valstybės ir savivaldybės įmonių vadovai; politikai ir tarnautojai, teisėjai, notarai, antstoliai, prokurorai, valstybinių aukštųjų mokyklų vadovai, Respublikos Prezidento ar Seimo paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir kitas GTDĮ 2 straipsnyje išvardytas pareigas 2018 m. ėję gyventojai bei jų šeimos nariai.

Tokia pati pareiga nustatyta ir gyventojams, pageidaujantiems gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariams.

Be to, iki 2018 m. gegužės 2 d. turtą deklaruoti privalo 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat asmenys, sulaukę 18 metų ir vyresni, kurie Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Šie gyventojai turi deklaruoti vieną kartą tų kalendorinių metų, kuriais jie sulaukė 18 metų arba kuriais įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje, gruodžio 31 d. tokį turėtą turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį, kurių nuosavybės teisės nėra įregistruotos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre;

2) lėšas, turimas ne Lietuvos Respublikos bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

3) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 1 500 eurų;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

6) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 1 500 eurų.

Jeigu 18 metų sulaukęs ar teisę nuolat gyventi Lietuvoje įgijęs gyventojas tokio turto neturi, tai turto deklaruoti jam nereikia.

Kokioje deklaracijoje deklaruojamas turtas?

Turtas deklaruojamas Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje (FR0001 forma, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. VA-3).

Kokį turtą reikia deklaruoti politikams, valstybės tarnautojams ir kitiems gyventojams?

Gyventojai, kuriems pareiga deklaruoti turtą atsirado dėl 2018 m. eitų pareigų, ir jų šeimų nariai, gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai deklaruoja tokį 2018 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį;

2) kilnojamąjį daiktą, kuriam pagal teisės aktus nustatyta privaloma teisinė registracija;

3) pinigines lėšas, turimas kredito įstaigose ir ne jose, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 eurų;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 eurų;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 eurų;

6) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršijo 1 500 eurų;

7) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršijo 1 500 eurų.

Deklaracijoje turi būti nurodomas ir Lietuvoje, ir užsienio valstybėje turimas turtas. Nekilnojamojo ar kilnojamojo daikto vertė nurodoma pagal jo įsigijimo kainą, o jei ši kaina smarkiai skiriasi nuo šiuo metu esančios tikrosios rinkos kainos, tai nurodoma jo tikroji rinkos kaina.

Gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai turto deklaracijoje privalo nurodyti ne tik turėtą turtą, bet ir visas 2018 m. gautas pajamas (deklaracijos priede FR0001P „Gautos pajamos“).

II. DĖL PAJAMŲ DEKLARAVIMO.

Kurie gyventojai privalo deklaruoti metines pajamas?

Kaip ir ankstesniais metais, pajamas deklaruoti privalo:

1. gyventojai, gavę B klasės pajamų, t. y. pajamų, nuo kurių pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo jie patys.

Pavyzdžiui, deklaruoti pajamas reikia gyventojui, gavusiam pajamų už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, perleistą nuosavybėn nepraėjus 10 metų nuo jo įsigijimo, pajamų už automobilį ar kitą teisiškai registruojamą daiktą, perleistą nuosavybėn nepraėjus 3 metams nuo įsigijimo, individualių įmonių savininkams, ūkinių bendrijų ir mažųjų bendrijų nariams, gavusiems pajamų iš tokių įmonių ir bendrijų, individualią veiklą vykdantiems gyventojams, palūkanų gavusiems gyventojams, pajamų iš kitų gyventojų ar iš užsienio valstybės gavusiems gyventojams; 

2. politikai, valstybės tarnautojai, valstybės bei savivaldybės įmonių ir akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai, jų šeimų nariai, kitas GTDĮ 2 straipsnyje nurodytas pareigas 2018 m. ėję gyventojai bei jų šeimų nariai.

Metines pajamas jie privalo deklaruoti, neatsižvelgiant į tai, kokias pajamas per 2018 m. mokestinį laikotarpį yra gavę;

3. gyventojai, privalantys perskaičiuoti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau − metinis NPD). Tai − gyventojai, kuriems su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavimo vietoje pritaikytų NPD suma yra didesnė už visą jiems taikytiną metinį NPD.

Metinis NPD, lyginant jį su darbo užmokesčiui per metus pritaikytų NPD suma, gali sumažėti dėl premijų ar kitokių vienkartinių išmokų gavimo, išaugusio darbo užmokesčio, gautų įvairių rūšių apmokestinamųjų pajamų ir pan.

Sumažėjus metiniam NPD, gyventojui atsiranda pareiga perskaičiuoti metinį NPD, pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti joje apskaičiuotą pajamų mokestį;

4. gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti mokesčio lengvatomis, t. y. 2018 m. nepasinaudoję visu metiniu NPD, mokėję gyvybės draudimo ar pensijų įmokas, palūkanas už iki 2009 m. sausio 1 d. gautą kreditą būstui įsigyti, įmokas už profesinį mokymą ar studijas. Lengvatomis pasinaudoti ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio galima tik pagal pateiktą pajamų deklaraciją.

Pavyzdžiui, metines pajamas deklaruoti turės metinį NPD prisitaikyti pageidaujantis gyventojas, kuris dirbo ne visus 2018 m., gyventojas, kurio pageidavimu darbo užmokesčio gavimo vietoje jam taikytinas NPD nebuvo taikomas.

Kokioje deklaracijoje deklaruojamos 2018 m. pajamos?

2018 metų pajamos deklaruojamos Metinėje pajamų deklaracijoje (GPM308 formos 3 versija; nauja redakcija išdėstyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. VA-25).

Darbdaviai, kredito įstaigos, gyvybės draudimo bendrovės, mokymo įstaigos ir kiti juridiniai asmenys VMI prie FM teikia duomenis apie gyventojams išmokėtas išmokas ir patirtas išlaidas, suteikiančias gyventojams teisę į mokestines lengvatas. Pagal šiuos duomenis yra parengiamos preliminarios deklaracijos, padedančios gyventojams tinkamai užpildyti Metinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPM308 forma).

Patogiausia ir paprasčiausia užpildytas deklaracijas pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (adresu: https://deklaravimas.vmi.lt/).

Pasitikslinti, ar reikia deklaruoti turtą ir (ar) metines pajamas, galima, paskambinus į VMI Mokesčių informacijos centrą telefonu 1882 arba atvykus į atitinkamą apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos gyventojus aptarnaujantį padalinį.

VMI prie FM primena, kad gyventojų, privalančių deklaruoti 2018 m. gautas metines pajamas, tačiau to nepadariusių iki š. m. gegužės 2 d., Prašymai pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (ar) politinėms partijoms (FR0512 forma) nenagrinėjami ir pajamų mokesčio dalis nepervedama, todėl paremti pasirinktus subjektus siekiantiems gyventojams yra labai svarbu pajamų deklaravimo prievolę įvykdyti laiku.

 

Teisės departamento direktorė

 

Rasa Virvilienė

Registracijos numeris (18.17-31-1) RM-29472

Ši informacija skelbiama:
2019 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) paaiškina Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau — GPMĮ) 17 str. 1 d. 14 ir 14-1 punktuose numatytų lengvatų darbdavio darbuotojo naudai mokamoms įmokoms į III pakopos pensijų fondus (toliau – įmokos į pensijų fondus) taikymą, atsižvelgiant į tai, kad kai kurių pensijų fondų taisyklės suteikia teisę pensijų fondo dalyviui dalį sukauptų įmokų atsiimti nesulaukus pensinio amžiaus.

Papildomo savanoriško pensijų kaupimo organizavimo sąlygas ir tvarką valdymo įmonės valdomuose pensijų fonduose reglamentuoja Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas (toliau — PSPK įstatymas). Pagal šio įstatymo nuostatas pensijų įmokas į pensijų sąskaitą pensijų fonde gali mokėti ne tik pats pensijų kaupimo dalyvis (gyventojas), bet ir jo darbdavys. Pensijų įmokos mokamos pagal pensijų kaupimo sutartį. Pensijų kaupimo sutartis – tai pensijų fondo valdymo įmonės ir pensijų fondo dalyvio ar jo vardu pensijų įmokas mokančio asmens sutartis dėl pensijų įmokų kaupimo atitinkamame pensijų fonde pagal įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir pensijų fondo taisykles. Teisė į pensijų išmokas įgyjama, kai pensijų fondo dalyvis sukanka pensijų fondo taisyklėse nurodytą pensinį amžių arba kai teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, arba kai nutraukia sutartį (išstoja iš pensijų fondo ir nepereina į kitą pensijų fondą).

GPMĮ skatina gyventojų kaupimą senatvės pensijai šiame įstatyme numatytomis mokesčio lengvatomis. Mokesčio lengvatos  numatytos darbdavio darbuotojo naudai sumokėtoms įmokoms (GPMĮ 17 str. 1 d. 14, 14-1 p.), gyventojo naudai kitų gyventojų sumokėtoms įmokoms (GPMĮ 17 str. 1 d. 15 p.) bei visai pensijų išmokos sumai, gautai sulaukus atitinkamo pensinio amžiaus, tapus nedarbingu (iš dalies darbingu), arba grąžinamoms įmokoms nutraukus sutartį ne anksčiau kaip po 5 metų nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos ir kai iki pensinio amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai (GPMĮ 17 str. 1 d. 16, 16-1 p.). Tais atvejais, kai pensijų kaupimo sutartis ir pensijų išmoką gaunantis gyventojas neatitinka paminėtose GPMĮ nuostatose nustatytų sąlygų, neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama pensijos išmokos dalis, lygi sumokėtoms įmokoms (grąžinamos įmokos nutraukus sutartį), kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka (GPMĮ 17 str. 1 d. 12 p.). Plačiau išmokų pagal pensijų kaupimo sutartis apmokestinimo lengvatos paaiškintos GPMĮ 17 straipsnio apibendrintame paaiškinime (komentare).

Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad išsiimtos pensijų įmokos nesulaukus pensinio amžiaus pagal PSPKĮ nėra laikomos pensijų išmoka (grąžinamomis įmokomis nutraukus sutartį), o GPMĮ tokioms išmokoms mokesčių lengvatų nenumato.  Atsižvelgiant į tai, šiame paaiškinime gvildenama, kokios mokestinės prievolės tenka pensijų fondo valdymo įmonei, kaip mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, kai pensijų įmokos išsiimamos nesulaukus pensinio amžiaus, kokiais atvejais išankstinis įmokų išsiėmimas gali lemti GPMĮ 17 str. 1 d. 14 ir 14-1 punktų taikymą bei sukelti mokestines pasekmes darbdaviui.

GPMĮ įtvirtintų lengvatų taikymas siejamas su ilgalaikiu gyventojo kaupimu (tiek gyventojo, tiek darbdavio lėšomis) ir kaupimu senatvės pensijai, todėl, skatinant Lietuvos gyventojus bei ūkio subjektus (jų darbdavius) formuoti ilgalaikio taupymo bei pensinio apsirūpinimo (aprūpinimo) įpročius, įmokos pagal pensijų kaupimo sutartį neturėtų būti išsiimamos nesulaukus pensinio amžiaus. Tokiu, ilgalaikio kaupimo atveju, mokesčių mokėtojams mokestinių rizikų nekiltų.

Aplinkybė, kad pagal pensijų kaupimo sutartį pensijų įmokas taip pat moka darbdavys, o darbuotojas įmokas išsiima nesulaukęs pensinio amžiaus, mokesčių administratoriaus vertinama kaip rizika, kad tokiu būdu gali būti mokamos kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, kurioms mokesčio lengvatos nenumatytos.

 Pažymėtina, kad vien pensijų įmokų išsiėmimo faktas savaime nepripažįstamas kitų su darbo santykiais susijusių pajamų, kurioms mokesčio lengvatos nenumatytos, išmokėjimo būdu ir savaime nelaikomas pagrindu, galinčiu sukelti mokestines pasekmes darbdaviui.  Mokesčių administratorius analizuoja išsiėmimų mastą, priežastis, tikslus bei vertina reikšmingų aplinkybių visumą. VMI, vykdydama mokesčių lengvatų taikymo kontrolę, visų pirma preziumuoja, kad mokesčių mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) veikia sąžiningai ir tinkamai vykdo GPMĮ nustatytas mokestines prievoles.

I. DĖL PENSIJŲ FONDO VALDYMO ĮMONĖS MOKESTINIŲ PRIEVOLIŲ, KAI ĮMOKOS IŠSIIMAMOS ANKSČIAU NEI PASIBAIGIA DALYVAVIMAS PENSIJŲ FONDE

                 Tuo atveju, kai pagal pensijų kaupimo sutartį pensijų įmokas moka ne tik pensijų fondo dalyvis ir/ar kitas gyventojas pensijų fondo dalyvio naudai, bet ir jo darbdavys arba tik darbdavys, o pensijų fondo dalyvis pasinaudoja pensijų fondo taisyklėse įtvirtinta teise iš pensijų fondo išsiimti dalį įmokų nesulaukus pensinio amžiaus (neįgijus teisės į pensijų išmoką pagal PSPKĮ nuostatas), pensijų fondo valdymo įmonės išmokama suma laikoma gyventojo pajamomis, kurios pripažįstamos gautomis išmokos išmokėjimo momentu. Pagal mokesčio mokėjimo tvarką šios pajamos priskiriamos A klasės pajamoms ir todėl pensijų fondo valdymo įmonė, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, išmokėdama išmoką, privalo GPMĮ nustatyta tvarka apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pajamų mokestį.

                 PSPKĮ 27 str. 4 dalis numato, kad tais atvejais, kai įmokas moka ne pats dalyvis, įmokos tampa dalyvio nuosavybe nuo to momento, kai į pensijų fondo vienetus konvertuotos įmokos įrašomos į jo pensijų sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, GPMĮ taikymo tikslu, įmokų išankstinio išsiėmimo metu  taip pat laikoma, kad gyventojas išsiima savo pagal pensijų kaupimo sutartį sukauptas įmokas, todėl pensijų fondo valdymo įmonei nereikia nustatinėti, kurio asmens (darbdavio, ar kito asmens), kada ir kokio dydžio sumokėtos įmokos išsiimamos.  Jeigu išankstinio įmokų atsiėmimo atveju dalyviui išmokama suma viršija pagal sutartį iš visų šaltinių sukauptą įmokų sumą, viršijanti įmokas suma laikoma išmokos dalimi, viršijančia įmokas. Kadangi įmokos išsiimamos nesulaukus pensinio amžiaus ir joms (įskaitant išmokų dalį, viršijančią įmokas) nėra mokesčio lengvatų, pensijų fondo valdymo įmonė, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, nuo tokių išsiimamų sumų  turi apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 15 proc. pajamų mokestį (kaip nuo  kitų su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių pajamų) .

                 Pensijų fondo valdymo įmonė išmokas pagal pensijų kaupimo sutartis turi deklaruoti mokestį išskaičiuojančio asmens mokesčių administratoriui teikiamose deklaracijose (GPM313 ir GPM312 formose).  

                 Išsiimtos įmokos, kurias mokėjo pats dalyvis ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka, galės būti priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ 17 str.    1 d. 12 punktą. Šia lengvata gyventojas galės pasinaudoti pateikdamas metinę pajamų deklaraciją. GPMĮ taikymo tikslu bus vertinama,  kad pirmiausia apmokestinamos atsiimamos kitų asmenų pensijų fondo dalyvio naudai sumokėtos įmokos, vėliau — paties pensijų dalyvio sumokėtos įmokos, kurios buvo atimamos iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka, ir paskiausiai — paties pensijų fondo dalyvio sumokėtos įmokos, kurios nebuvo atimamos iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka.

 

                  Pavyzdys

                 Gyventojas 2018-02-17 su pensijų fondo valdymo įmone sudarė 10 metų termino pensijos kaupimo sutartį dėl papildomos pensijos kaupimo III pakopos pensijų fonde. 2020 metais gyventojas iš pensijų fondo neišstoja ir sutarties nenutraukia, tačiau iš savo sąskaitos pensijų fonde išsiima 1500 Eur.  Pensijų fondo valdymo įmonė, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, nuo visos išsiimtos 1500 Eur sumos turi apskaičiuoti, išskaičiuoti ir GPMĮ nustatyta tvarka į biudžetą sumokėti 15 procentų pajamų mokestį.

                 Tarkime, kad pagal šią sutartį iki įmokų išsiėmimo darbdavys įmokėjo 700 Eur, o pats dalyvis - 1400 Eur, Iš pajamų GPMĮ 21 str. nustatyta tvarka atimta suma - 200 Eur.  Pateiktu atveju išsiėmimo momentu buvo apmokestinta visa išsiimta suma – 1500 Eur. Gyventojas, pateikdamas metinę pajamų deklaraciją, apmokestinamosioms pajamoms galės priskirti  faktiškai gautą naudą (pajamas), t. y. 700 Eur, kuriuos jo naudai sumokėjo darbdavys ir 200 Eur sumą, kuri buvo atimta iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka,  viso 900 Eur, o  neapmokestinamosioms pajamoms galės priskirti 600 Eur (1500 - 900).

                  

                 II. DĖL DARBO UŽMOKESČIO IR PENSIJŲ ĮMOKŲ, SUMOKĖTŲ DARBUOTOJO NAUDAI, ATRIBOJIMO  

Pagal GPMĮ nuostatas tiek darbuotojui mokamas darbo užmokestis, tiek darbdavio darbuotojo naudai mokamos įmokos į pensijų fondus laikomos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, tačiau šių darbdavio mokamų išmokų/darbuotojo gaunamų pajamų (pinigais ir natūra) apmokestinimas iš esmės skiriasi. Darbuotojo darbo užmokestis apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM), valstybinio socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokomis (toliau — VSD ir PSD įmokos), o įmokos į pensijų fondus nėra apmokestinamos nei GPM, nei VSD bei PSD įmokomis. Dėl tokio iš esmės skirtingo apmokestinimo režimo praktikoje kyla klausimai dėl šių dviejų išmokų atribojimo  mokesčio lengvatų taikymo aspektu.

Mokesčių administratorius darbo užmokestį supranta taip, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – Darbo kodeksas). Darbo kodeksas apibrėžia, kad darbo užmokestis – tai atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Darbo užmokestį sudaro bazinis darbo užmokestis;  papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;  priedai už įgytą kvalifikaciją; priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus. Darbo kodeksas taip pat nustato, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį, išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos.

Taigi darbo užmokesčio pajamomis laikomas darbuotojo pagal darbo sutartį gautas darbo sutartyje nustatytas atlyginimas už darbą ir šios pajamos jų gavimo momentu priskiriamos su darbo santykiais susijusioms apmokestinamosioms pajamoms. Remdamasi išdėstytu, VMI aiškina, kad į pensijų fondus pervestos sumos, jeigu jos mokamos vietoj darbo užmokesčio, apmokestinamos kaip darbuotojui išmokėtas darbo užmokestis, t. y. į pensijų fondą pervesta suma nelaikoma darbdavio darbuotojo naudai sumokėta pensijų įmoka, o laikoma darbuotojo lėšomis (iš gauto darbo užmokesčio) sumokėta pensijų įmoka.

Darbdavio darbuotojo naudai sumokėtomis pensijų įmokomis pagal GPMĮ nuostatas taip pat nepripažįstamos į pensijų fondus pervestos sumos, kurias pagal Darbo kodekso nuostatas ar kitas  darbo teisės normas darbdavys turi išmokėti darbuotojui nutraukus darbo sutartį (pvz., išeitinės išmokos, kompensacijos ir kt.). Tokios su darbo santykiais susijusios, apmokestinamosioms pajamoms priskiriamos pajamos turi būti apmokestinamos pervedimo į pensijų fondą momentu.

Darbdavio darbuotojo naudai mokamos pensijų įmokos nėra atlyginimas už atliekamą darbą ir nėra darbo užmokesčio sudedamoji dalis. Pensijų įmokos mokamos ne už darbą, o todėl, kad asmuo dirba įmonėje ir  darbdaviui svarbu jį turėti, išlaikyti pavaldume ilgą laiką. Taigi įmokos į pensijų fondus savo esme yra atskira ir papildoma priemonė, skatinanti darbuotojo motyvaciją bei lojalumą darbdaviui ir ši priemonė yra šalia darbo užmokesčio, o ne vietoj jo.  Atsižvelgiant į tai, dėl darbdavio noro prisidėti prie darbuotojo pensijos kaupimo, neturėtų sumažėti darbuotojo darbo užmokesčio pajamos, nes tokiu atveju sumažėja darbuotojo socialinės garantijos bei finansinės galimybės pačiam mokėti pensijų įmokas. 

 Pagal Darbo kodekso nuostatas darbo užmokesčiu nelaikomos įmonės darbo užmokesčio fonde sukauptos sumos, kurių panaudojimas tik planuojamas. Todėl tuo atveju, kai į pensijų fondus pervedamos planuojamam darbo užmokesčio padidinimui sukauptos sumos, dėl kurių mokėjimo dar nėra šalių susitarimo, įtvirtinto darbo sutartyje ar dėl kurių išmokėjimo nėra darbdavio sprendimo, įtvirtinto vidaus teisės akte, jos gali būti laikomos darbdavio darbuotojo naudai sumokėtomis pensijų įmokomis. VMI nuomone, sąlygos dėl įmonėje taikomos darbuotojus motyvuojančios priemonės prisidedant  prie jų kaupimo pensijų fonduose ar kitų motyvuojančių priemonių taikymo, turėtų būti aprašytos vidinėje įmonės tvarkoje (programoje) ir šių motyvacinių priemonių taikymas bei joms sukauptų sumų paskirstymas yra darbdavio ar darbdavio ir darbuotojo susitarimo dalykas. Darbo užmokesčio planavimo ir kitų motyvacinių priemonių tvarkos bei jos suderinimo su darbuotojais procedūrų etapo VMI pagal priskirtą kompetenciją neaiškina ir nereguliuoja. Mokesčių lengvatos yra taikomos, kai šios darbdavio motyvacinės priemonės (programos) atitinka šio paaiškinimo III dalyje nurodytus kriterijus.

III. DĖL DARBDAVIO IŠMOKŲ PRISKYRIMO PENSIJŲ ĮMOKOMS, KURIOMS TAIKOMA/NETAIKOMA GPMĮ 17 STR. 1 D. 14, 14-1 PUNKTUOSE NUMATYTA MOKESČIO LENGVATA

Remdamasi išdėstytu, VMI mano, kad darbdavio išmokos savo esme gali būti laikomos darbdavio darbuotojo naudai sumokėtomis pensijų įmokomis, kai:

1) Pensijų įmokų mokėjimas vykdomas vadovaujantis PSPKĮ nuostatomis ir

2) Darbdavio patiriamos išlaidos darbuotojų naudai savo esme yra papildoma motyvacinė  priemonė, skatinanti darbuotojų lojalumą darbdaviui, kai siekiama prisidėti prie darbuotojo ilgalaikio kaupimo senatvei.

Kriterijai, kuriais remiantis galėtų būti laikoma, kad nurodytos sąlygos yra tenkinamos, VMI nuomone, yra tokie:

- tarp pensijų fondo valdymo įmonės ir darbuotojo vardu pensijų įmokas mokančio asmens (darbdavio) yra sudaryta pensijų kaupimo sutartis, iš kurios turinio matyti, kas yra įmokų mokėtojas, įmokų mokėjimo periodiškumas bei įmokų dydis arba

-  pensijų kaupimo sutartis  sudaryta tarp pensijų fondo valdymo įmonės ir pensijų fondo dalyvio (įmonės darbuotojo), o tarp darbuotojo ir darbdavio yra rašytinis susitarimas, kuriame aptartos darbdavio mokamų įmokų mokėjimo sąlygos (įmokų dydis, mokėjimo periodiškumas ir kitos sąlygos) ir

- pensijų įmokos nėra išsiimamos anksčiau nei pasibaigia dalyvavimas pensijų fonde.

 

Pavyzdžiai

1. Darbdavys, siekdamas motyvuoti savo darbuotojus ir prisidėti prie ilgalaikio kaupimo darbuotojų pensijai, priklausomai nuo jo vidaus politikos ir finansinių  galimybių, moka vienodas įmokas į III pakopos pensijų fondų sąskaitas visiems bendrovės darbuotojams (pvz., pasibaigus bandomajam laikotarpiui, darbdavys perveda po 100 Eur į kiekvieno darbuotojo pensijų fondo sąskaitas sutartu periodiškumu – kas mėnesį, kas ketvirtį ir pan.).

2. Darbdavys moka reguliarias įmokas į darbuotojų III pakopos pensijų fondų sąskaitas, kurios proporcingos darbuotojų darbo užmokesčiui. Darbdavio nustatytas įmokos  dydis - tam tikras procentas (pvz., 3 proc.) nuo darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio. Pvz., darbuotojui darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis - 1000 Eur, darbdavys moka – 1000 Eur darbo užmokestį ir 30 Eur dydžio įmoką darbuotojo naudai perveda į pensijų fondo sąskaitą.

3. Darbdavys numato (planuoja) padidinti  darbuotojui darbo užmokestį (bazinį darbo užmokestį ir savo iniciatyva išmokėti darbuotojui premiją, kurios neprivalo mokėti šalių susitarimu ar pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą). Darbuotojo ir darbdavio sutarimu, darbuotojas pasirenka ne darbo užmokesčio padidinimą, o dalyvavimą darbdavio siūlomoje motyvavimo priemonėje, kuri numato darbdavio įsipareigojimą prisidėti prie darbuotojo kaupimo senatvės pensijai III pakopos pensijų fonde. Darbuotojo prašymu darbo užmokesčio didinimui planuojamas skirti lėšas, darbdavys pervedinėja tiesiogiai į darbuotojo sąskaitą pensijų fonde. Darbuotojo ir darbdavio pasirašytame tarpusavio susitarime yra numatyta, kad  įmokos į darbuotojo III pakopos pensijų fondą yra skirtos ilgalaikiam pensijų kaupimui ir negali būti atsiimamos nesulaukus pensinio amžiaus. Darbuotojas darbdavio sumokėtų įmokų neatsiima iki pensinio amžiaus.  

1, 2 ir 3 pavyzdžiuose pateiktais atvejais darbdavio darbuotojo naudai sumokėtoms įmokoms gali būti taikomos GPMĮ 17 str. 1 d. 14, 14-1 punktuose  numatytos lengvatos.

4. Darbdavys paskyrė darbuotojui  priedą ar/ir premiją, įformindamas tai darbo sutarties pakeitimu dėl darbo užmokesčio padidinimo ar darbdavio įsakymu dėl tokių išmokų skyrimo. Darbdavys leidžia darbuotojui pasirinkti, kokiu būdu gauti paskirtą priedą ar/ir premiją, t. y. pervesti paskirtą priedą ar premiją į darbuotojo sąskaitą III pakopos pensijų fonde, ar - į jo asmeninę sąskaitą banke. Tarkime, darbuotojas, siekdamas „sutaupymo“ naudos dėl mokestinės lengvatos, prašo paskirtą priedą ir/ar premiją pervesti į jo sąskaitą pensijų fonde. Toks paskirto priedo ar premijos pervedimas į pensijų fondo sąskaitą laikomi išmokėtu/gautu darbo užmokesčiu, kuriam GPMĮ 17 str. 1 d. 14, 14-1 punktuose numatytos lengvatos netaikomos.

 

Tuo atveju, jeigu pagal pensijų kaupimo sutartį sumokėtos įmokos išsiimamos, mokesčių administratorius analizuoja konkrečią situaciją ir vertina, ar tokiu būdu nėra mokamas darbo užmokestis (jo dalis). Požymiai, kurie leidžia mokesčių administratoriui manyti, kad pensijų įmokos  galimai yra mokamos vietoj darbo užmokesčio, yra tokios:

- darbo užmokestis yra sumažinamas ir jo sumažinimą sąlygoja ne finansinė darbdavio padėtis ar kitos objektyvios priežastys, o tai, kad tokiu būdu (darbo užmokesčio sumažinimo sąskaita) norima prisidėti prie darbuotojo kaupimo pensijai;

- darbdavys pensijų įmokas moka nemažindamas darbo užmokesčio (t. y. papildomai), tačiau darbuotojas šias įmokas išsiima nesulaukęs pensinio amžiaus;

- darbuotojų, kurių naudai darbdavys moka įmokas į pensijų fondą, ar kurio atžvilgiu taiko kitas motyvacines priemones, numatytas vidinėje įmonės tvarkoje (programoje), darbo užmokestis už tokių pat ar panašių darbo funkcijų atlikimą yra mažesnis nei tų darbuotojų, kurių naudai pensijų įmokos ar kitos motyvacinės įmokos nėra mokamos ir tokie skirtumai nėra susiję su kitomis aplinkybėmis (pvz., darbuotojo darbo stažu, darbuotojo naudingumu, lojalumu darbdaviui ir pan.).

IV. DĖL DARBDAVIO MOKESTINIŲ PRIEVOLIŲ

Darbuotojo naudai darbdavio mokamos įmokos į pensijų fondus pripažįstamos darbuotojo pajamomis šių įmokų sumokėjimo momentu, t. y. pervedimo į darbuotojo, kaip pensijų fondo dalyvio, asmeninę sąskaitą pensijų fonde, momentu. Pagal mokesčio mokėjimo tvarką šios įmokos laikomos A klasės pajamomis. Tuo atveju, kai darbdavio darbuotojo naudai mokamos įmokos į pensijų fondus atitinka GPMĮ 17 str. 1 d. 14 ar 14-1 punktuose nustatytas sąlygas, darbdaviui, kaip mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, nuo tokių išmokų apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pajamų mokestį prievolės nėra. Darbdavys tokias išmokas turi deklaruoti mokestį išskaičiuojančio asmens mokesčių administratoriui teikiamoje deklaracijos GPM312 formoje.

Tais atvejais, kai mokesčių administratorius nustato, kad įmokos/išmokos, nors ir vykdomos pagal papildomo savanoriško pensijų kaupimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, tačiau tuose teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis naudojamasi siekiant mokestinės naudos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 10 str., 69 str. numatytu turinio viršenybės prieš formą principu, gyventojo gauta nauda (darbdavio sumokėtos įmokos) gali būti apmokestintos kaip su darbo santykiais susijusios pajamos, kurios pagal mokesčio mokėjimo tvarką laikomos A klasės pajamomis ir kurioms taikomas GPMĮ 6 str. 1-1 dalyje nustatytas pajamų mokesčio tarifas.

Tokia mokesčių administratoriaus pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką ( LVAT 2018-08-22 nutartis administracinėje byloje Nr.A-1010-438/2018).

VMI pažymi, kad piktnaudžiavimas gali būti konstatuojamas tik įvertinus konkretaus atvejo aplinkybių visumą ir įrodžius, kad įmokos/išmokos mokamos siekiant mokestinės naudos. Mokestinės prievolės darbdaviui gali kilti tik tuo atveju, kai jo mokamos pensijų įmokos pagal savo esmę (tikslą) atitinka susitarimą su darbuotoju dėl darbo užmokesčio mokėjimo būdo. Piktnaudžiavimo teise faktą mokesčio administratorius gali konstatuoti mokesčių mokėtojo (darbdavio) patikrinimo metu.

Kai darbdavys susitaria su darbuotojais, kad kaupimas nėra darbo užmokesčio dalis bei imasi kitų, efektyvių vidaus tvarkos priemonių, kad įmokos nebūtų išsiimamos, tai galės būti vertinama kaip aplinkybė, kad mokesčių įstatymuose numatyta atsakomybė neturėtų būti taikoma. Atsakomybė ir prievolė sumokėti mokestį darbdaviui neturėtų kilti dėl pavienių įmokų atsiėmimo atvejų, kai tai nėra vykdoma sistemiškai, pagal tam tikrą „schemą“, taip pat nustačius, kad darbdavys ėmėsi prevencinių priemonių bei elgėsi sąžiningai, tačiau pensijų įmokas darbuotojas išsiėmė dėl kitų su darbdaviu nesuderintų ir/ar jam nežinomų priežasčių. Prevencinėmis priemonėmis mokesčių administratorius galėtų pripažinti darbdavio pastangas užtikrinti, kad darbuotojas pagal pensijų kaupimo sutartį sumokėtų įmokų neišiminėtų nesulaukęs pensinio amžiaus: informavimas vidinėse tvarkose, rašytinis susitarimas su darbuotojais, kuriame būtų aptartos įmokų mokėjimo sąlygos ir tvarka, rašytinis susitarimas su pensijų fondo valdymo įmone dėl bendradarbiavimo bei tuo tikslu nustatytų prevencinių priemonių ir pan. VMI nuomone, atsakomybė darbdaviui ir prievolė sumokėti mokestį neturėtų kilti ir tais atvejais, kai darbuotojas darbdavio sumokėtas įmokas ar jų dalį atsiima pasibaigus darbo teisiniams santykiams, jeigu nenustatomos aplinkybės, leidžiančios situaciją vertinti kitaip.

VMI taip pat pažymi, kad tuo atveju, kai darbdavio išmokėta išmoka pagal mokesčio mokėjimo tvarką laikoma A klasės pajamomis, nuo kurių pajamų mokestį turi apskaičiuoti, išskaičiuoti ir GPMĮ nustatyta tvarka sumokėti darbdavys, mokesčių administratorius pasinaudoti reikalavimu įvykdyti mokestines prievoles ne mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, o tiesiogiai mokesčių mokėtojui (fiziniam asmeniui), gali tik išimtiniais, ypatingais atvejais. Vienas iš tokių atvejų: kai mokesčių administratorius nustato, kad mokestinė nepriemoka susidarė dėl pajamų gavusio gyventojo sukčiavimo, piktnaudžiavimo teise ar kitų teisei prieštaraujančių veiksmų, apie kuriuos mokestį išskaičiuojantis asmuo, veikdamas sąžiningai ir rūpestingai, nežinojo ir negalėjo žinoti (LVAT 2013-11-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-715/2013; LVAT 2018-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1021-438/2018; LVAT 2019-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr.eA-3153-556/2019).

Registracijos numeris (18.18-31-1E)RM-5353

Ši informacija skelbiama:
2019 metai

Kaip ir ankstesniais metais, 2019 m. nuolatiniai Lietuvos gyventojai (toliau – gyventojai) tam tikra paja mokesčio dalimi gali paremti pasirinktą asmenį, pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą (toliau – LPĮ) turintį teisę gauti paramą, ir (ar) politinę partiją. Tai paramos teikimo das, nereikalaujantis gyventojo papildomų materialinių išlaidų. Gyventojas turi teisę mokesčių administratoriui nurodyti, kam pervesti pajamų mokesčio dalį ir tokiu būdu paremti, jo manymu, labiausiai remtiną visuomenei naudingą sritį, konkretų meno kūrėją ar pasirinktą politinę partiją.

Ar yra naujovių?

Nauja yra tai, kad šiais metais gyventojai gali paskirti iki 1 procento pajamų mokesčio profesinėms sąjungoms ar profesinių sąjungų susivienijimams, pagal LPĮ turintiems teisę gauti paramą. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1325 buvo numatyta papildoma galimybė gyventojams prisidėti prie profesinių sąjungų bei profesinių sąjungų susivienijimų stiprinimo, skiriant jiems finansinę paramą – 1 procentą gyventojų pajamų mokesčio.

2 procentai (ar 2 procentų dalis) pajamų mokesčio gali būti skiriami kitiems paramos gavėjams (ne profesinėms sąjungoms ar profesinių sąjungų susivienijimams). 

Kam ir kokias pajamų mokesčio dalis galima paskirti?

Šiais metais gyventojai nuo 2018 m. gautų apmokestinamų pajamų gali paskirti tokias mokėtino pajamų mokesčio dalis:

  • iki 2 procentų — šiems paramos gavėjams:

  •  Lietuvos Respublikoje įregistruotiems labdaros ir paramos fondams, biudžetinėms įstaigoms, asociacijoms, visuomeninėms organizacijos, viešosios įstaigoms, religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriams (padaliniams), kitiems juridiniams asmenims (išskyrus profesines sąjungas ir profesinių sąjungų susivienijimus), kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams, dalininkams ar nariams, ir (ar)

  • meno kūrėjams, paramos gavėjais įregistruotiems Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos tvarkomoje Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų informacinėje sistemoje;

  • iki 1 procento — politinėms partijoms, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotoms Juridinių asmenų registre ir atitinkančioms įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo ar likvidavimo procedūra;

  • iki 1 procento — profesinėms sąjungoms ir (ar) profesinių sąjungų susivienijimams.

Kaip paskirti pajamų mokesčio dalį?

Šiuo tikslu reikia užpildyti Prašymo pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms FR0512 formos 4 versiją (patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. VA-99). Tinkamai užpildytas Prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 2 dienos.

Skiriant pajamų mokesčio dalį, užpildomi Prašymo (FR0512 formos 4 versija) E1-E5 laukeliai, 6S ir (ar) 7S, ir (ar) 9S laukelis (laukeliai) užpildomi, atsižvelgiant į tai, kam yra skiriama pajamų mokesčio dalis, o E1 laukelyje turi būti įrašomas pajamų mokesčio dalies gavėjo tipas:

  • skaitmuo 1 — kai pajamų mokesčio dalis (iki 1 procento) skiriama politinei partijai (politinėms partijoms);

  • skaitmuo 2 —- kai pajamų mokesčio dalis (iki 2 procentų) skiriama paramos gavėjams (išskyrus profesines sąjungas ir profesinių sąjungų susivienijimus);

  • skaitmuo 3 — kai pajamų mokesčio dalis (iki 1 procento) skiriama profesinėms sąjungoms ir (ar) profesinių sąjungų susivienijimams.

Svarbu: Metines pajamas deklaruoti privalantys gyventojai iki 2019 m. gegužės 2 d. turi pateikti 2018 m. mokestinio laikotarpio Metinę pajamų deklaraciją (GPM308 formą). Jos nepateikus arba pateikus pavėluotai, paskirta pajamų mokesčio dalis nepervedama.

Asmenys, nuolatiniais Lietuvos gyventojais tapę dėl per dvejus vienas paskui kitus einančius kalendorinius metus Lietuvoje išbūtų 280 dienų skaičiaus, tų kalendorinių metų, kuriais jie atvyko į Lietuvą, Metinę pajamų deklaraciją privalo pateikti iki kitų po atvykimo metų gruodžio 31 dienos.

Ar reikia patikslinti pateiktą Prašymą, kuriuo profesinei sąjungai jau buvo paskirta pajamų mokesčio dalis (2 procentai ar mažesnė dalis)?

Siekiant šiemet paremti profesinę sąjungą ar profesinių sąjungų susivienijimą, būtina patikslinti 2018 m. ar anksčiau pateiktą Prašymą, kuriame buvo įrašyti profesinei sąjungai ir (ar) profesinių sąjungų susivienijimui skiriami 2 procentai (ar mažesnė dalis) pajamų mokesčio, apskaičiuoto nuo 2019 m. ir vėlesniais metais gautų pajamų.

Paremti profesines sąjungas ir (ar) profesinių sąjungų susivienijimus pageidaujantys gyventojai turi patikslinti, t. y. pateikti naują Prašymą (FR0512 formos 4 versiją), nurodę jame, kad profesinei sąjungai ar profesinių sąjungų susivienijimui skiriama 1 procento (ar mažesnė) pajamų mokesčio dalis.

Pavyzdžiai

1) 2018 m. ar ankstesniais metais pateiktame Prašyme gyventojas nurodė, kad pajamų mokesčio dalį (2 procentus ar kitokią dalį i) iki 2020 m. skiria tik profesinei sąjungai ar profesinių sąjungų susivienijimui. Gyventojas pageidauja paremti profesinę sąjungą ar profesinių sąjungų susivienijimą, todėl jis turi pateikti naują Prašymą (FR0512 formos 4 versiją), nurodęs jame, kad profesinei sąjungai ar profesinių sąjungų susivienijimui skiriama 1 procento (ar mažesnė) pajamų mokesčio dalis.

2) 2018 m. ar ankstesniais metais pateiktame Prašyme gyventojas nurodė, kad iki 2019 m. (įskaitytinai) 2 procentus pajamų mokesčio skiria taip: 1 procentą — profesinei sąjungai ir 1 procentą — ikimokyklinio ugdymo įstaigai. Gyventojas pageidauja, kad profesinei sąjungai būtų pervestas 1 procentas pajamų mokesčio, o ikimokyklinę įstaigą ketina paremti visa galima apimtimi (2 procentais pajamų mokesčio), todėl jis pateikia naują Prašymą (FR0512 formos 4 versiją), nurodęs jame, kad profesinei sąjungai ar profesinių sąjungų susivienijimui skiriamas 1 procentas pajamų mokesčio, o ikimokyklinei įstaigai – 2 procentai pajamų mokesčio.   

Pranešame, kad pagal 2018 m. ar anksčiau pateiktus ir šiemet nepatikslintus Prašymus, kuriais iki 2 procentų pajamų mokesčio nuo 2018 m. mokestinio laikotarpio pajamų skiriama ir profesinėms sąjungoms (profesinių sąjungų susivienijimams), ir kitiems paramos gavėjams,  Prašyme nurodyta pajamų mokesčio dalis 2019 m. bus pervedama tik kitiems nei profesinės sąjungos (profesinių sąjungų susivienijimai) paramos gavėjams.

Ar šiais metais galima paskirti pajamų mokesčio dalį keleriems ateinantiems metams?

Teikiamais Prašymais galima paskirti pajamų mokesčio dalį ne tik nuo 2018 m. gautų pajamų, bet ir nuo 2019 m., 2020, 2021, 2022 m. gautinų pajamų, apmokestinamų pajamų mokesčiu, Prašymo E5 laukelyje įrašant paskutinius metus, už kuriuos skiriama pajamų mokesčio dalis. Įrašomi metai negali būti vėlesni nei 2022 metai. Nurodžius 2022 m., paskirtos pajamų mokesčio dalys, neviršijančios Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 34 straipsnyje nustatytų dydžių, būtų pervesta ne tik nuo 2018 m., bet ir nuo 2019-2022 m. gautų pajamų.

Ar vėlesniais metais pervedami pajamų mokesčio dydžiai išliks tokie patys?

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1325 pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1705 pervestini pajamų mokesčio dalių dydžiai jau buvo pakeisti.

Pagal gyventojų pateiktus Prašymus 2020 m. ir vėlesniais metais gali būti pervedama:

  • iki 1,2 procentų pajamų mokesčio — paramos gavėjams (išskyrus profesines sąjungas arba profesinių sąjungų susivienijimus), pagal LPĮ turintiems teisę gauti paramą;

  • iki 0,6 procento — politinėms partijoms, kurios yra įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre, atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra;

  • iki 0,6 procento — profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams, pagal LPĮ turintiems teisę gauti paramą.

Ar vėliau gyventojams nereikės tikslinti Prašymų vien dėl sumažėjusios pervedamos pajamų mokesčio dalies, jeigu 2019 m. pateiktame Prašyme bus įrašyti 2 procentai pajamų mokesčio, paramos gavėjams pervestini ne tik šiais metais, bet ir 2020 metais?

Vien dėl sumažėjusių 2020 m. ir vėlesniais metais pervestinų pajamų mokesčio dalių Prašymų tikslinti nereikės. 2020 m. ir vėlesniais metais bus pervedama:

1,2 procento pajamų mokesčio — paramos gavėjams (išskyrus profesines sąjungas arba profesinių sąjungų susivienijimus), pagal LPĮ turintiems teisę gauti paramą, kai Prašymu buvo  paskirti 2 procentai pajamų mokesčio;

0,6 procento pajamų mokesčio — politinėms partijoms, atitinkančioms nustatytus minėtus kriterijus, kai Prašymu buvo paskirtas 1 procentas pajamų mokesčio;

0,6 procento pajamų mokesčio —- profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams, pagal LPĮ turintiems teisę gauti paramą, kai Prašymu buvo paskirtas 1 procentas pajamų mokesčio.

Jeigu Prašyme nurodytos pajamų mokesčio dalys buvo paskirtos daugiau kaip vienam pajamų mokesčio dalies gavėjui, tai kiekvienam gavėjui pajamų mokesčio dalis, atsižvelgiant į skiriamos mokesčio dalies sumažėjimą, bus apskaičiuojama ir pervedama pagal kiekvienam gavėjui tenkančias Prašyme nurodytas proporcijas.

Pavyzdys

2018 m. pateiktu Prašymu 2 procentus pajamų mokesčio, mokėtino nuo 2017, 2018, 2019 m. gautų pajamų, gyventojas paskyrė: 1 procentą – mokymo įstaigai ir 1 procentą – ikimokyklinio ugdymo įstaigai. Kiekvienai nurodytai įstaigai 2020 m. bus pervesta po 0,6 procento pajamų mokesčio, mokėtino nuo šio gyventojo 2019 m. gautų pajamų.

Ar galima paremti kelis paramos gavėjus?

Prašyme galima nurodyti:

  • skiriant iki 2 procentų pajamų mokesčio — daugiau nei vieną paramos gavėju esantį juridinį asmenį (išskyrus profesines sąjungas ir profesinių sąjungų susivienijimus), ir (ar) meno kūrėją (meno kūrėjus). Jiems skiriama pajamų mokesčio dalis neturi būti didesnė nei 2 procentai;

  • skiriant iki 1 procento  politinei partijai — daugiau kaip vieną politinę partiją, tačiau bendra politinėms partijoms skiriama pajamų mokesčio dalis neturi būti didesnė  nei 1 procentas;

  • skiriant iki 1 procento profesinei sąjungai (profesinių sąjungų susivienijimui) — daugiau kaip vieną profesinę sąjungą ir (ar) profesinių sąjungų susivienijimą, tačiau bendra jiems skiriama pajamų mokesčio dalis neturi būti didesnė nei 1 procentas.

Kur skelbiami paramos gavėjų ir politinių partijų duomenys?

Paramos gavėjų (t. y. paramos gavėjų statusą turinčių juridinių asmenų, įskaitant profesines sąjungas ir profesinių sąjungų susivienijimus, ir meno kūrėjų), taip pat ir politinių partijų duomenys skelbiami VMI prie FM interneto svetainėje (adresu: https://www.vmi.lt/cms/paramos-gaveju-duomenys1).

Kaip pateikti Prašymą?

Prašymai gali būti teikiami elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (EDS), įteikti tiesiogiai VMI darbuotojui, atsiųsti paštu (išskyrus siuntimą elektroniniu paštu).

Taikomos priemonės, padedančios identifikuoti Prašymą teikiantį asmenį, t. y.:

1) gyventojas, pageidaujantis skirti pajamų mokesčio dalį, Prašymą teikiantis tiesiogiai VMI darbuotojui, turi pateikti savo asmens tapatybės dokumentą;

2) kai Prašymą tiesiogiai VMI darbuotojui teikia gyventojo atstovas, jis turi pateikti savo asmens tapatybės dokumentą ir notaro išduotą įgaliojimą, patvirtinantį atstovavimą gyventojui (visiems atstovaujamiems gyventojams), pageidaujančiam skirti pajamų mokesčio dalį;

3) kai Prašymus gyventojų atstovas siunčia paštu, prie jų turi būti pridėti notaro išduoti įgaliojimai, patvirtinantys atstovavimą gyventojams.

Prašymai paštu siunčiami VMI prie FM Mokestinių prievolių departamento Dokumentų tvarkymo ir archyvavimo skyriui adresu: Neravų g. 8, LT-66257 Druskininkai.

Svarbu: Prašymus gyventojai gali pateikti tik asmeniškai (įskaitant siunčiamus paštu) arba įstatymų nustatyta tvarka per atstovą. Todėl pluoštais atsiųsti paštu ar teikiami tiesiogiai VMI darbuotojui Prašymai nenagrinėjami, jeigu kartu nepridėti atstovavimą kiekvienam gyventojui, kurio Prašymas teikiamas, patvirtinantys dokumentai (įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti įgaliojimai).

Atstovavimą patvirtinantys dokumentai, teikiant Prašymus, yra būtini, siekiant identifikuoti Prašymus teikiančius asmenis, nes yra pasitaikę neteisėtų duomenų tvarkymo atvejų, kai gyventojų Prašymai buvo pateikti pastariesiems to nežinant. Už dokumentų suklastojimą ir disponavimą suklastotais dokumentais Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyta baudžiamoji atsakomybė.

Rekomenduojama Prašymus pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (adresu: https://deklaravimas.vmi.lt/), nes šis pateikimo būdas yra ne tik paprasčiausias, bet ir saugiausias. Taip pat siūlome pasinaudoti galimybe ir skirti ilgalaikę (iki 5 metų) paramą. Pakeitus sprendimą remti pasirinktą pajamų mokesčio dalies gavėją, teikiamas patikslintas Prašymas.

 

Teisės departamento direktorė

 

Rasa Virvilienė

Registracijos numeris (20.4-06E) RMA-172562

Ši informacija skelbiama:
2019 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau − VMI prie FM) informuoja, kad netenka galios VMI prie FM 2005 m. balandžio 20 d. raštas Nr. (18.25-31-1)-R-3579 „Dėl gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo", kadangi nuo 2019 m. liepos 22 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2019 m. liepos 10 d. įsakymu VA-58/1B-620 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. V-57/1B-160 „Dėl Mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, savivaldybių biudžetus bei valstybės pinigų fondus kodų sąrašo" pakeitimo" bus panaikintas įmokos kodas 8241 (Užsienio valstybės juridinio asmens įmoka už mokesčių mokėtoją).

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas nuolatinių Lietuvos gyventojų iš užsienio vienetų gautos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos yra priskiriamos B klasės pajamoms, nuo kurių apskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) bei deklaruoti šias pajamas privalo patys pajamų gavėjai – gyventojai.

Užsienio vienetai, nevykdantys ūkinės veiklos per nuolatines buveines Lietuvoje, ir turintys darbuotojų – nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie dirba Lietuvoje ir iš užsienio vienetų gauna darbo užmokestį, gali už darbuotoją sumokėti GPM pagal Mokesčių, baudų už administracinius nusižengimus ir kitų įmokų sumokėjimo už mokesčių mokėtoją tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2006 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. VA-6 „Dėl Mokesčių, baudų už administracinius nusižengimus ir kitų įmokų sumokėjimo už mokesčių mokėtoją" nuostatas. Užsienio vienetai GPM už kiekvieną darbuotoją turi sumokėti atskiru pavedimu iš atidarytos sąskaitos Lietuvoje esančiose kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose užpildydami mokėjimo nurodymo formos pradinio mokėtojo ar kitą mokėjimo nurodymo skiltį, skirtą mokesčių mokėtojo, už kurį moka, duomenims nurodyti, ar laukelį, skirtą unikaliam mokėtojo kodui nurodyti. GPM sumos turi būti sumokamos įmokos kodu 1441 (Gyventojų pajamų mokestis mokamas nuolatinio Lietuvos gyventojo).

Informaciją apie biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas galima rasti VMI prie FM interneto svetainėje adresu http://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita.

 

Viršininko pavaduotojas                                                                                         Artūras Klerauskas

Registracijos numeris (18.16-31-1E) RM-28757

Ši informacija skelbiama:
2019 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau − VMI prie FM) informuoja, kad 2019 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 778 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1515 „Dėl neapmokestinamųjų piniginių kompensacijų dydžių nustatymo" pakeitimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 561 „Dėl sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžių patvirtinimo" pripažinimo netekusiu galios" (toliau – Nutarimas) buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. 1515 „Dėl neapmokestinamųjų piniginių kompensacijų dydžių nustatymo", o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 5 d. nutarimas Nr. 561 „Dėl sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžių patvirtinimo" pripažintas netekusiu galios su visais pakeitimais ir papildymais.

Nutarimas įsigaliojo 2019 m. liepos 30 d.

Atsižvelgiant į tai, VMI prie FM paaiškina Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 str. 1 d. 5 punkto taikymą, priskiriant  neapmokestinamosioms pajamoms pagal 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1515 „Dėl Viešųjų renginių ir aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų dalyviams skiriamų neapmokestinamųjų piniginių kompensacijų dydžių ir mokėjimo tvarkos taisyklių patvirtinimo" (toliau – Nutarimas Nr. 1515) nuostatas mokamas maitinimo išlaidų ir kitų išlaidų kompensacijas.

Nutarimu Nr. 1515 patvirtintos Viešųjų renginių ir aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų dalyviams skiriamų neapmokestinamųjų piniginių kompensacijų dydžių ir mokėjimo tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Šios Taisyklės nustato, kam, kokių renginių metu, kokios ir kokio dydžio piniginės kompensacijos gali būti mokamos. Pažymėtina, kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui, nuo 2019 m. liepos 30 d. Taisyklės nustato vienodas kompensacijas už dalyvavimą pelno nesiekiančių vienetų vykdomuose tiek sporto, tiek kituose renginiuose.

Kai renginys vyksta Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis GPMĮ 17 str. 1 d. 5 punktu, pajamų mokesčiu neapmokestinama  kompensuojama renginio dalyvio vienos paros maitinimo išlaidų suma, neviršijanti 1 bazinės socialinės išmokos (38 Eur ar mažiau) (Taisyklių 3.1. papunktis), o kai renginys vyksta užsienyje – maitinimo išlaidų suma, neviršijanti Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo", nurodytų dydžių (Taisyklių 4.1. papunktis). Kitos piniginės kompensacijos (nakvynės, kelionės, degalų įsigijimo išlaidų) priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, pagrindus jas dokumentais ir neviršijant Taisyklių 3.2-3.5. ir 4.2.- 4.5.  papunkčiuose nustatytų dydžių.

 Pagal Taisyklių  2.2. papunktyje apibrėžtą renginio sąvoką, renginiu, kurio metu gali būti mokamos Taisyklėse numatytos kompensacijos, yra laikoma:

  • viešasis renginys, kuriuo siekiama visuomenei naudingų tikslų ir kurio metu surinktos lėšos (jeigu tokių lėšų rengiant renginį surenkama) naudojamos tik šio renginio išlaidoms padengti ir (ar) skiriamos labdarai ar paramai arba naudojamos kitiems visuomenei naudingiems tikslams, taip pat

  • aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovykla, jeigu tokios stovyklos sporto šakos tarptautinė federacija yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą.

Pagal Taisyklių 2.1. papunktyje apibrėžtą renginio dalyvio sąvoką, Taisyklėse nustatytas kompensacijas gali gauti su renginį vykdančiu pelno nesiekiančiu vienetu darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijęs ir (arba) už savo veiklą renginyje negaunantis kito atlygio, išskyrus Taisyklėse nustatytas pinigines kompensacijas, asmuo:

  • to renginio programos autorius,

  • atlikėjas,

  • šios programos atlikėjams pasirodymą tokiame renginyje padedantis atlikti asmuo ar

  • už šio renginio techninio inventoriaus veikimą, techninės pagalbos teikimą ar visuomenės informavimą atsakingas asmuo,

taip pat

  • aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovykloje dalyvaujantis sportininkas,

  • aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovykloje dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporto specialistas ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktorius, t. y. treneris.

Taigi, vadovaujantis GPMĮ 17 str. 1 d. 5 punktu, pajamų mokesčiu neapmokestinamos Taisyklėse nustatyto dydžio neviršijančios kompensacijos, jeigu jos gaunamos už dalyvavimą renginyje, kaip ši sąvoka apibrėžta Taisyklėse ir šias kompensacijas gauna asmuo, kuris pagal Taisyklių nuostatas laikomas renginio dalyviu.

Sporto varžybų, čempionatų dalyviu gali būti laikomas sportininkas, treneris, teisėjas, sekretoriato darbuotojas ir kiti asmenys, kurie atlieka renginio programą bei padeda ją atlikti, jeigu renginys atitinka Taisyklėse apibrėžtą renginio sąvoką, t. y. viešas renginys, kuriuo siekiama visuomenei naudingų tikslų ir kurio metu surinktos lėšos (jeigu tokių lėšų rengiant renginį surenkama) naudojamos tik šio renginio išlaidoms padengti ir (ar) skiriamos labdarai ar paramai arba naudojamos kitiems visuomenei naudingiems tikslams.

Viešojo renginio dalyviais nelaikomi gyventojai (įskaitant sportininkus, trenerius ir kitus sporto renginio dalyvius), kurie tokias kompensacijas gauna iš renginį vykdančio (organizuojančio) pelno nesiekiančio vieneto su kuriuo yra susiję darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais ir (arba) už savo veiklą renginyje gauna kitą atlygį.

Sąvoka darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai suprantama taip, kaip tai apibrėžta GPMĮ 2 str. 31 dalyje. Už savo veiklą renginyje gaunančiu atlygį asmeniu laikomas gyventojas, vykdantis tokio pobūdžio individualią veiklą, kaip tai apibrėžta GPMĮ 2 str. 7 dalyje.

Kompensacijų mokėtoju gali būti ne tik renginį vykdantis (organizuojantis) pelno nesiekiantis vienetas, bet ir kitas pelno nesiekiantis vienetas, kuriam renginio dalyvis atstovauja. Taigi, tuo atveju, kai už dalyvavimą viešajame renginyje Taisyklėse nustatytas kompensacijas moka ne renginį vykdantis (organizuojantis), o kitas pelno nesiekiantis vienetas, kuriam renginyje atstovauja gyventojas, jis gali būti laikomas renginio dalyviu net ir tuo atveju, jeigu su kompensacijas mokančiu asmeniu yra susijęs  darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais ir (arba) jis už savo veiklą renginyje, be Taisyklėse numatytų kompensacijų, gauna kitą atlygį.  

Pažymėtina, kad vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, nuo 2019 m. liepos 30 d. Taisyklėse numatytos kompensacijos gali būti mokamos tik už dalyvavimą aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklose, todėl už dalyvavimą kitose, t. y. ne aukšto meistriškumo, sporto stovyklose mokamos kompensacijos nepriskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ  17 str. 1 d. 5 punktą.

 

Teisės departamento direktorė                                                                           Rasa Virvilienė

Registracijos numeris (18.18-31-1E) RM-7520

Ši informacija skelbiama:
2019 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) primena,  kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 str. 1 d. 28 punktą, parduodamo ar kitokiu būdu perleidžiamo nuosavybėn nekilnojamojo daikto (išskyrus GPMĮ 17 str. 1 d. 53 ir 54 punktuose nurodytą nekilnojamąjį daiktą, toliau ‒ nekilnojamasis turtas) pardavimo pajamos neapmokestinamos, jeigu toks nekilnojamasis turtas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Tais atvejais, kai šis turtas parduodamas ar kitokiu būdu perleidžiamas nuosavybėn neišlaikius 10 metų nuo jo įsigijimo, tokio nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, gautos 2018 metais apskaičiuojamos ir deklaruojamos iki 2019 m. gegužės 2 dienos, iki tos pačios dienos turi būti sumokėtas apskaičiuotas pajamų mokestis.

Nekilnojamaisiais pagal prigimtį daiktais laikomi daiktai, kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (pvz.: žemės sklypai, statiniai, butai daugiabučiuose namuose, patalpos ir pan.).

1. Kada nuo už nekilnojamojo turto pardavimą gautų pajamų reikia mokėti pajamų mokestį?

Gyventojo gautos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apmokestinamos, jeigu šis turtas buvo įsigytas ir neišlaikius 10 metų perleistas kito asmens nuosavybėn. Pavyzdžiui, gyventojas įsigijo žemės sklypą 2009 m. ir 2018 m. metais šį žemės sklypą pardavė. Kadangi nuo žemės sklypo įsigijimo iki pardavimo nepraėjo 10 metų, nuo gautų žemės sklypo pardavimo pajamų (atėmus įsigijimo kainą ir su įsigijimu susijusius privalomus mokėjimus) turi būti apskaičiuotas, deklaruotas ir sumokėtas pajamų mokestis.

2. Kokiais atvejais nuo gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų nereikia mokėti pajamų mokesčio?

Pajamų mokesčio mokėti nereikia, jeigu nekilnojamasis turtas nuo jo įsigijimo iki pardavimo nuosavybėn buvo išlaikytas 10 ir/arba daugiau metų. Pavyzdžiui, gyventojas 2008-03-15 įsigijo komercines patalpas, kurias 2018-04-03 pardavė. Pajamų mokesčio mokėti nereikia, kadangi tokios pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Taip pat nereikia mokėti pajamų mokesčio, jeigu parduodamas būstas (įskaitant priskirtą žemę) kuriame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, arba pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį negu 2 metų laikotarpį, tačiau gautos pajamos per vienerius metus nuo būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn panaudojamos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui.

3. Nuo kokios sumos, gautos už parduotą (neišlaikytą 10 metų) nekilnojamąjį turtą reikia skaičiuoti ir mokėti pajamų mokestį?

Apmokestinamosios nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apskaičiuojamos kaip  skirtumas tarp gautos už nekilnojamąjį turtą pardavimo pajamų sumos ir parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo kainos, į šią kainą įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su to nekilnojamojo turto perleidimu. Gautos apmokestinamosios pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Pavyzdžiui, gyventojas 2014 m. įsigijo negyvenamosios paskirties patalpas, kurias 2018 metais pardavė. Kadangi turtas nebuvo išlaikytas 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, turi būti apskaičiuojamas pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas. Pagal turto įsigijimo dokumentus nustatoma, kad patalpų įsigijimo kaina – 120 000 Eur. Turto pardavimo kaina – 150 000  Eur. 800 Eur gyventojas patyrė su turto pardavimu susijusių išlaidų (mokestis notarui). Turto pardavimo apmokestinamosios pajamos (pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas) sudaro 29 200 Eur  (150 000-120 000-800), pajamų mokestis – 4 380 Eur (29 200 x 15/100).

4. Kaip nustatoma nekilnojamojo turto įsigijimo kaina?

Turto įsigijimo kaina – tai pinigų suma (turto vertė), už kurią buvo įsigytas turtas, įskaitant su šio turto perleidimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus (pvz. notaro atlyginimą, mokesčius bei rinkliavas), taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis atlikto to turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas (pastatytas) paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos tam turtui pagaminti (pastatyti) patirtos išlaidos. Jeigu nekilnojamasis turtas buvo rekonstruotas ir (arba) buvo atliktas kapitalinis remontas šiems darbams patirtos išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) priskiriamos to turto  įsigijimo kainai.

Apskaičiuojant nekilnojamojo turto įsigijimo kainą, būtina turėti turto įsigijimo kainą patvirtinančius dokumentus.

Dokumentai, patvirtinantys turto įsigijimo kainą, privalo turėti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus.

Turto įsigijimo kaina gali būti pagrindžiama:

- galiojančiais sandoriais; 

- užsienio vienetų ir gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.

Parduodant ar kitokiu būdu perleidžiant nuosavybėn turtą, būtina turėti to turto įsigijimo dokumentus arba įsigijimo kainą patvirtinančių galiojančių sandorių dokumentus, pavyzdžiui:

- paveldėjimo teisės liudijimą, dovanojimo sutartį;

- AVMI pažymą apie turto vertę, kai gauto turto vertė apskaičiuojama pagal Paveldimo turto mokesčio įstatymą;

- pirkimo-pardavimo sandorį patvirtinantį dokumentą;

- nekilnojamojo turto statybos kainą patvirtinančiais dokumentais gali būti statybos išlaidas pagrindžiantys dokumentai: kasos aparato kvitai, sąskaitos ir pan., iš kurių būtų galima nustatyti įsigytų prekių, medžiagų ar paslaugų įsigijimo datą ir kainą, pirkėją. Išlaidos gali būti pripažįstamos tik tuo atveju, jeigu kvite nurodytas pirkėjo (kliento) pavadinimas ir fizinio asmens (pardavėjo) vardas, pavardė. Jei kasos aparato kvituose nėra visų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, t. y. jeigu kasos aparato kvite rekvizitų, identifikuojančių pirkėją, nėra, tai turto - savos statybos namo ar buto statybinių medžiagų išlaidas pagrindžiančiais dokumentais gali būti pripažįstami kasos aparato kvitai, kurie neviršija 100 eurų.

Atitinkamų metų dokumentams taikomos tuo metu galiojusiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyti reikalavimai.

Tais atvejais, kai nėra išsaugoti dokumentų originalai, įsigijimo dokumentais gali būti pripažįstamos atitinkamų institucijų patvirtintos tokių dokumentų kopijos (pvz.: notaro patvirtinta sutarties kopija, paslaugas suteikusios (prekes pardavusios) įmonės pažymos – sąskaitos kopija ir pan.). Be to, tai gali būti banko išrašas iš gyventojo sąskaitos, jei už turto įsigijimą (pardavimą) buvo sumokėta pavedimu ir jei galima nustatyti, kam, kada, už ką ir kokia suma buvo mokėta.

Jei nebuvo išsaugoti nekilnojamojo turto įsigijimo dokumentai ir nėra atitinkamų institucijų patvirtintų tų dokumentų kopijų, iš turto pardavimo pajamų to turto įsigijimo kaina negali būti atimama. Vadinasi, pajamų mokestis turi būti skaičiuojamas nuo visos sumos, gautos už parduotą turtą (neatėmus to turto įsigijimo kainos arba atėmus tik dokumentais pagrįstą sumą).

5. Kokia nekilnojamojo turto įsigijimo kaina, jeigu šis daiktas buvo paties gyventojo pasistatytas, suremontuotas?

5.1. Tais atvejais, kai gyventojas pats pagamina (pastato) statinį tai tokio statinio įsigijimo kaina yra išlaidos patirtos statinio pagaminimui (pastatymui). Išlaidos turi būti patvirtintos dokumentais.

Tais atvejais, kai gyventojas parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn paties pasistatytą (pasigamintą) nekilnojamąjį turtą, tokio turto įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant:

-      visas faktiškai patirtas nekilnojamojo turto statybos (gamybos) išlaidas, neatsižvelgiant iš kokių lėšų (nuosavų ar skolintų) jos buvo apmokėtos. Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą, nepriskiriamos to turto ir/arba daikto įsigijimo kainai.

Šiuo atveju patirtos išlaidos turi būti pagrįstos išlaidas patvirtinančiais dokumentais.

Pavyzdžiui, gyventojas  už 250 000 Eur  parduoda savo gyvenamąjį namą, kuriam pasistatyti panaudojo 50 000 Eur  savo nuosavų lėšų bei  iš kredito įstaigos paimtą 150 000  Eur paskolą gyvenamajam namui statyti. Vadinasi visa namo įsigijimo kaina (pagrįsta namo statybai patirtų išlaidų dokumentais) sudaro 200 000  Eur (50 000  + 150 000 ). Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą, nepriskiriamos to turto įsigijimo kainai.

5.2. Tais atvejais, kai gyventojai įsigyja patalpas (neįrengtus butus daugiabučiuose namuose, neužbaigtus neįrengtus namus ar kitas neįrengtas patalpas) ir tokių įsigytų patalpų užbaigimui, t.y. apdailos darbams, papildomai patiria išlaidas, tai apskaičiuojant tokių patalpų įsigijimo kainą, prie įsigyto neužbaigto turto įsigijimo kainos yra pridedama apdailos darbams faktiškai patirtų ir dokumentais pagrįstų išlaidų suma.

5.3. Nekilnojamojo turto įsigijimo kainai taip pat priskiriamos gyventojo savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, išlaidos.

5.4. Statinio paprastojo remonto išlaidos statinio įsigijimo kainai nepriskiriamos.

5.5. Tais atvejais, kai gyventojas parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn įsigytą nekilnojamąjį turtą, kurio rekonstravimui ir (arba) kapitaliniam remontui jis pats ar jo sutuoktinis buvo pasiėmęs paskolą ir dar jos negrąžino, tai tokio turto ir/arba daikto įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant:

- faktiškai patirtas turto ir/arba daikto įsigijimo išlaidas;

- gyventojo (ar jo sutuoktinio) nuosavomis lėšomis patirtas turto rekonstravimo ir/arba kapitalinio remonto išlaidas.

6. Tam tikri nekilnojamojo turto įsigijimo kainos nustatymo atvejai (paveldėjimas, dovana, atkurta nuosavybė)

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 yra patvirtinusi Gyventojo turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklėse nustatyta kokia laikoma turto įsigijimo kaina, kai turtas įgytas paveldėjimo būdu, gautas dovanų, atkurta nuosavybė ir kt. atvejais.

6.1. Pagal Taisykles paveldėjimo būdu įgyto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuria šis turtas buvo įvertintas tą dieną, kai turtą paveldintis gyventojas pateikė mokesčių administratoriui prašymą nustatyti to turto apmokestinamąją vertę, reikalingą paveldimo turto mokesčiui apskaičiuoti.

Paveldėjimo būdu įgyto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina gali būti valstybės įmonės Registrų centras nustatyta jo vidutinė rinkos vertė, buvusi turtą paveldinčio gyventojo prašymo apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertę pateikimo mokesčių administratoriui dieną, arba vertė, nustatyta atlikus individualų nekilnojamojo turto vertinimą, buvusi gyventojo pasirinktą dieną laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos.

6.2. Dovanoto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis, jeigu ši turto vertė yra gyventojų pajamų mokesčio bazė. Turtui, įgytam dovanojimo būdu, priskiriamas ir turtas, gautas kaip loterijos laimėjimas, laimėjimas arba prizas. Laimėjimų ir prizų įsigijimo vertė nustatoma taip pat, kaip dovanojimo būdu gauto turto vertė, t.y.  laikoma turto vertė, kuri laimėjimų gavimo momentu būtų pripažįstama apdovanotojo pajamomis.

Dovanojimo būdu gauto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma dovanoto turto tikroji rinkos kaina, nustatyta tos dovanos gavimo dieną. Nustatyta, kad tikroji rinkos kaina – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas.

6.3. Nekilnojamojo turto įsigijimo kaina prilyginama jo pardavimo kainai, kai nuosavybės teisės buvo atkurtos ir turtas grąžintas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems Lietuvos Respublikos piliečiams: turto savininkui; asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą; turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Jeigu nurodyto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis, nurodyto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai.

Nekilnojamojo turto įsigijimo kaina nėra prilyginama to turto pardavimo kainai tuo atveju, kai pagal notariškai patvirtintą teisių perleidimo sutartį teisė atkurti nuosavybės teises į turtą yra perleista ne vaikui (įvaikiui), ne tėvui (įtėviui), ne sutuoktiniui ar vaikaičiui, o kitam Lietuvos Respublikos piliečiui, kuriam atkuriama nuosavybė ir kuris savo vardu susigrąžina turtą. Tokiu atveju laikoma, kad nekilnojamojo turto įsigijimo kaina yra lygi 0, tačiau galima įskaityti sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su turto perleidimu.

7. Nekilnojamojo turto  pardavimo pajamų deklaravimas

Nuolatinis Lietuvos gyventojas gautas 2018 m. (ar vėlesniais mokestiniais laikotarpiais) nekilnojamojo turto pardavimo pajamas turi deklaruoti pats, pateikdamas iki sekančių metų (už 2018 m. iki 2019 m. gegužės 2 d., ar vėlesnių mokestinių laikotarpių gegužės 2 d.) pajamų deklaracijos GPM308 formą (3 versija), kuri patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos  finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96 „Dėl metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo" (toliau - deklaracija GPM308).

Jeigu gyventojas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas gavo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą, tai laikoma, kad tokios pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, jeigu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip. Todėl kiekvienas iš sutuoktinių deklaruoja jam priklausančią nekilnojamojo turto pardavimo pajamų dalį bei sumoka apskaičiuotą mokėtiną pajamų mokestį.

Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas gavo apmokestinamų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, jis privalo pateikti deklaraciją GPM308 ir užpildyti deklaracijos GPM308 formos GPM308T priedo I skyrių.

Jeigu gyventojas gavo neapmokestinamųjų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, deklaracijos GPM308N priede privalo deklaruoti gautas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas už EEE valstybėje esantį (išskyrus esantį Lietuvoje) nekilnojamąjį turtą. GPM308N priede nurodomos ir Lietuvoje anksčiau nei prieš 10 m. įsigyto bei įregistruoto nekilnojamojo turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, kai gyventojas pageidauja jas deklaruoti.

Deklaracijos GPM308N priede gyventojas turi deklaruoti už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn EEE valstybėje ar Lietuvoje esantį būstą, iš kurio pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn gautos pajamos, taikant GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 53 ar 54 punktų nuostatas, yra neapmokestinamos.

8. Pajamų mokesčio sumokėjimas

Apskaičiuotas ir deklaruotas 2018 m. metinėje pajamų deklaracijoje GPM308 pajamų mokestis turi būti sumokėtas į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą iki 2019 m. gegužės 2 d. Nuolatinio Lietuvos gyventojo deklaruotas pajamų mokestis sumokamas 1441 kodu.

 

Teisės departamento direktorė

 

                                                               

                                Rasa Virvilienė

Registracijos numeris (18.18-31-1 E) RM-5049

Ši informacija skelbiama:
2019 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos primena,  kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai (toliau – gyventojai), pageidaujantys pasinaudoti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 21 straipsnyje nustatyta pajamų mokesčio lengvata ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio, išskaičiuoto (sumokėto) nuo 2018 m. mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) gautų pajamų, arba sumažinti mokėtiną pajamų mokestį, turi deklaruoti metines pajamas.

Pasinaudoti GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta pajamų mokesčio lengvata gali tie gyventojai, kurie  per mokestinį laikotarpį patyrė tokias išlaidas, t. y. 2018 metais mokėjo:

1) gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje nustatyta, kad gyvybės draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui ir naudos gavėju draudimo laikotarpio pabaigoje yra:

- pats gyventojas,

- gyventojo sutuoktinis,

- gyventojo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje),

- iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

- iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia).

2) pensijų įmokas į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų turimus pensijų fondus pagal pensijų kaupimo sutartį, kurioje naudos gavėju kaupimo laikotarpio pabaigoje yra:

- pats gyventojas,

- gyventojo sutuoktinis,

- iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

- iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia),

3) už profesinį mokymą ir/ar studijas, kuriuos baigus įgyjama pirma atitinkama kvalifikacija, taip pat už pirmas mokslo doktorantūros bei meno aspirantūros (meno doktorantūros) studijas.

Jei už studijas ar profesinį mokymą sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš metinių pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta  šios paskolos dalis,

4) palūkanas už vieną iki 2008-12-31 paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti arba už gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą).

Bendra visų atimamų išlaidų (t. y. gyvybės draudimo įmokų, įmokų į pensijų fondus, palūkanų už kreditą būstui įsigyti ar statyti, už profesinį mokymą ar studijas sumokėtų įmokų) suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos iš visų mokestiniais metais gautų pajamų atėmus GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas.

SVARBU: Apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų pajamas ,gyvybės draudimo įmokų ir/ar įmokų į pensijų fondus išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 2000 eurų. Todėl tie gyventojai, kurie tokių įmokų 2018 metais sumokėjo daugiau nei 2000 eurų (atskirai ar bendroje sumoje), iš metinių pajamų galės atimti tik 2000 eurų sumą.

Gyventojo metinės pajamos deklaruojamos, pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) iki š. m. gegužės 2 d. tinkamai užpildytą Metinę pajamų deklaracijos GPM308 formą (03 versija, toliau – Deklaracija), patvirtintą  Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96.

Šioje Deklaracijoje turi būti nurodomos visos per 2018 m. mokestinį laikotarpį gyventojo gautos pajamos (išskyrus neapmokestinamas pajamų mokesčiu, nurodytas Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąraše), nuo jų išskaičiuotas (sumokėtas) pajamų mokestis. Patirtas išlaidas gyventojas turi nurodyti Deklaracijos GPM308L priede „Gyventojo apmokestinamąsias pajamas mažinančios išlaidos“.

Pajamų mokesčio permoka, priklausanti grąžinti gyventojui pagal jo iki š. m. gegužės 1 d. pateiktą 2018 m. mokestinio laikotarpio Metinę pajamų deklaraciją, grąžinama iki 2019 m. liepos 31 d., o pateikus ją po š. m. gegužės 1 d., – per 90 dienų po jos gavimo VMI dienos.

Pasitikslinti dėl galimybės susigrąžinti pajamų mokesčio permoką galima, užbaigus VMI elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) pildyti preliminarią deklaraciją, kurią VMI parengia pagal darbdavių ir kitų juridinių asmenų pateiktus duomenis apie gyventojams išmokėtas išmokas, nuo jų išskaičiuotą pajamų mokestį bei patirtas išlaidas, paskambinus į VMI Mokesčių informacijos centrą telefonu 1882 arba atvykus į atitinkamą apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos gyventojus aptarnaujantį padalinį.

 

Teisės departamento direktorė

 

              Rasa Virvilienė

Registracijos numeris (18.18-31-1 E) RM-6108

Ši informacija skelbiama:
2019 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) paaiškina, kokia tvarka apmokestinamos ir deklaruojamos 2018 metais gyventojų gautos palūkanos:

1. Kai palūkanos gautos už suteiktas paskolas

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau ― GPMĮ) nuostatas apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metais gautas palūkanas už suteiktas paskolas įmonėms ir/ar gyventojams, šios pajamos apmokestinamos taikant GPMĮ 6 straipsnyje nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Įstatymas šioms pajamoms nenustato jokių lengvatų, apmokestinama nuo pirmo euro.

Tuo atveju, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas palūkanas už suteiktą paskolą gauna iš kito nuolatinio Lietuvos gyventojo, pagal mokesčio mokėjimo tvarką pajamos priskiriamos A klasės pajamoms ir todėl pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą privalo palūkanas išmokantis asmuo. Vadovaujantis GPMĮ 24 straipsniu, palūkanas išmokėjęs gyventojas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalo deklaruoti išmokėtas palūkanų sumas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos GPM313 formą ir Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą.  

Nuolatinio Lietuvos gyventojo iš kitų šaltinių (pvz., iš įmonių) gautos palūkanos už suteiktą paskolą pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms ir todėl pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo pats pajamų gavęs gyventojas pateikdamas Metinę pajamų deklaracijos GPM308 formą. Palūkanos deklaruojamos šios deklaracijos formos priede GPM308P „Apmokestinamosios pajamos“. Palūkanas išmokėjęs asmuo, vadovaujantis GPMĮ 24 straipsniu, privalo pateikti Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą.  

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos už suteiktą paskolą pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos A klasės pajamoms, todėl pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą privalo palūkanas išmokantis asmuo. Vadovaujantis GPMĮ 24 straipsniu, palūkanas išmokėjęs asmuo, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalo deklaruoti išmokėtas palūkanų sumas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį, pateikdamas Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos GPM313 formą bei Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą.

2. Kai palūkanos gautos už vartojimo kreditą, suteiktą per tarpusavio skolinimo platformą ar už lėšas, suteiktas per sutelktinio finansavimo platformą

Pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 202 punkto nuostatas 2018 metais gautų palūkanų už vartojimo kreditą, suteiktą per tarpusavio skolinimo platformą Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme ar atitinkamame Europos ekonominės erdvės valstybės įstatyme nustatyta tvarka, taip pat už lėšas, suteiktas per sutelktinio finansavimo platformą Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatyme ar atitinkamame Europos ekonominės erdvės valstybės įstatyme nustatyta tvarka, suma, neviršijanti 500 eurų per mokestinį laikotarpį, priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms.

 Tokių pagal mokesčio mokėjimo tvarką B klasės neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamų palūkanų nuolatiniam Lietuvos gyventojui Metinėje pajamų deklaracijos GPM308 formoje deklaruoti neprivalu.

Kai bendra 2018 metais gautų palūkanų suma viršija 500 Eur sumą, tai pajamų mokesčiu neapmokestinama 500 Eur, o šį dydį viršijanti suma apmokestinama taikant GPMĮ 6 straipsnyje nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Tokiu atveju, vadovaujantis GPMĮ 27 straipsniu, pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo pats pajamų gavęs nuolatinis Lietuvos gyventojas, pateikdamas Metinę pajamų deklaracijos GPM308 formą. Palūkanos deklaruojamos šios deklaracijos formos priede GPM308P „Apmokestinamosios pajamos“.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos tokios palūkanos pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos A klasės pajamoms, todėl pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą privalo palūkanas išmokantis asmuo. Vadovaujantis GPMĮ 24 straipsniu, palūkanas išmokėjęs asmuo, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalo deklaruoti išmokėtas palūkanų sumas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos GPM313 formą ir Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą.  Nenuolatinis Lietuvos gyventojas GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 202 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata gali pasinaudoti mokestiniam laikotarpiui pasibaigus pateikdamas  Metinę nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio deklaracijos GPM309 formą. Palūkanos deklaruojamos šios deklaracijos II skyriuje „Dėl pajamų mokesčio lengvatos palūkanoms taikymo“.

3. Kai palūkanos gautos už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už kredito įstaigose laikomus indėlius

2.1. Pagal GPMĮ 17 straipsnio nuostatas pajamų mokesčiu neapmokestinamos palūkanos, gautos už:

- iki 2013 gruodžio 31 d. įsigytus vienetų (tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių) ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu šie ne nuosavybės vertybiniai popieriai pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo jų išleidimo dienos;

- iki 2013 m. gruodžio 31 d. įsigytus EEE valstybių vyriausybių, taip pat EEE valstybių politinių ar teritorijos administracinių padalinių vertybinius popierius;

- pagal iki 2013 m. gruodžio 31 d. sudarytas sutartis dėl EEE valstybėse už jų bankuose ar kitose kredito įstaigose laikomus indėlius;

Tokių pagal mokesčio mokėjimo tvarką B klasės neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamų palūkanų nuolatiniam Lietuvos gyventojui Metinėje pajamų deklaracijos GPM308 formoje deklaruoti neprivalu.

2.2. Kai 2.1. punkte išvardyti ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ir/ar indėlių sutartys sudarytos nuo 2014-01-01, nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos pajamų mokesčiu neapmokestinamos, kai bendra per mokestinį laikotarpį gauta palūkanų suma už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už indėlius neviršija 500 Eur.

Pvz., Gyventojas 2018 metais (nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31) gavo: 50 Eur palūkanų už Lietuvos banke „X“ laikomą indėlį (indėlio sutartis sudaryta 2014-01-10), 320 Eur palūkanų už Ukrainos Vyriausybės obligacijas (obligacijos įsigytos 2014-01-03) ir 130 Eur palūkanų už UAB „Y“ obligacijas (obligacijos įsigytos 2014-06-01; vienetas – gyventojo darbdavys; mokamos palūkanos nėra didesnės nei kitiems tų pačių obligacijų turėtojams mokamos palūkanos). Viso 2018 metais gyventojas gavo 500 Eur palūkanų. Kadangi ši suma neviršija įstatyme nustatyto dydžio, ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ir indėlio sutartis sudaryta nuo 2014-01-01, visa gautų pajamų suma gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama.

Tokių pagal mokesčio mokėjimo tvarką B klasės neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamų palūkanų sumos, neviršijančios 500 Eur per 2018 metus, nuolatiniam Lietuvos gyventojui Metinėje pajamų deklaracijos GPM308 formoje deklaruoti neprivalu.

Kai bendra 2018 metais gautų palūkanų suma už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už indėlius viršija 500 Eur sumą, tai pajamų mokesčiu neapmokestinama 500 Eur, o šį dydį viršijanti suma apmokestinama taikant GPMĮ 6 straipsnyje nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Tokiu atveju gyventojui privalu pateikti Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formą ir 500 Eur sumą deklaruoti šios deklaracijos GPM308 formos priede GPM308N „Neapmokestinamosios pajamos“, o šį dydį viršijančią sumą, kuri apmokestinama pajamų mokesčiu, turi įrašyti šios deklaracijos GPM308 formos priede GPM308P „Apmokestinamosios pajamos“.

Pažymėtina, kad nenuolatinis Lietuvos gyventojas GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 20 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata palūkanoms už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už kredito įstaigose laikomus indėlius gali pasinaudoti mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, pateikdamas  Metinę nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio deklaracijos GPM309 formą. Palūkanos deklaruojamos šios deklaracijos II skyriuje „Dėl pajamų mokesčio lengvatos palūkanoms taikymo“. Nenuolatinių Lietuvos gyventojų gautos palūkanos už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius nėra pajamų mokesčio objektas (GPMĮ 5 str. 4 d. 1 punktas).

 

Teisės departamento direktorė                                                              Rasa Virvilienė

Registracijos numeris (18.18-31-1 E) RM-5685

Ši informacija skelbiama:
2019 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos primena, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai (toliau – gyventojai), pageidaujantys pasinaudoti pajamų mokesčio lengvatomis ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio, išskaičiuoto (sumokėto) nuo 2018 m. mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) gautų pajamų, arba sumažinti mokėtiną pajamų mokestį, turi deklaruoti metines pajamas.

Kaip susigrąžinti pajamų mokesčio permoką?

Gyventojai Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) iki š. m. gegužės 2 d. turi pateikti tinkamai užpildytą Metinę pajamų deklaraciją (GPM308 formos 03 versija, nauja redakcija išdėstyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. VA-25).

Šioje deklaracijoje turi būti nurodomos visos per 2018 m. mokestinį laikotarpį gyventojo gautos pajamos (išskyrus neapmokestinamas pajamų mokesčiu, nurodytas Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąraše), nuo jų išskaičiuotas (sumokėtas) pajamų mokestis, praėjusių metų išlaidos, kurias patyrus yra taikomos pajamų mokesčio lengvatos.

Pasinaudoti pajamų mokesčio lengvatomis ir susigrąžinti pajamų mokesčio dalį gali gyventojai, kurie praėjusiais kalendoriniais metais:

1. gavo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, nuo kurių buvo išskaičiuotas (sumokėtas) pajamų mokestis, tačiau nepasinaudojo metiniu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (toliau – metinis NPD) arba pasinaudojo ne visu šiuo dydžiu.

Pavyzdžiui, pasinaudoti metiniu NPD gali gyventojai, dirbę ne visus 2018 metus, arba tie, kuriems NPD nebuvo taikytas, išmokant kiekvieno mėnesio darbo užmokestį, arba kurie darbdaviams buvo pateikę prašymus taikyti tik dalį mėnesio NPD, kai jis galėjo būti taikomas visas. 

Susigrąžinti nuo darbo užmokesčio išskaičiuoto pajamų mokesčio dalį gali riboto darbingumo asmenys, kuriems dėl nustatytų riboto darbingumo, neįgalumo ar specialiųjų poreikių nebuvo pritaikyti didesni (390 ar 450 eurų) mėnesio NPD.

Nustatant taikytino viso metinio NPD sumą, yra atsižvelgiama ne vien į gauto darbo užmokesčio (su priedais bei priemokomis) sumą, bet į bendrą per metus gautų apmokestinamųjų pajamų sumą, išskyrus atvejus, kai metinis NPD apskaičiuojamas riboto darbingumo asmenims. Į metinių pajamų sumą (GMP), kaip išimtis, neįskaičiuojamos išmokos, gyventojui išmokėtos pagal pasibaigusią arba nutrauktą gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančios sumokėtų įmokų sumos, ne individualios veiklos o pajamos, gautos už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas, taip pat iš veiklos pagal verslo liudijimą gautos pajamos.

Jeigu gyventojo 2018 m. gautų metinių apmokestinamųjų pajamų suma (GMP, apskaičiuojama neatėmus mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) buvo 13920 eurų ar didesnė, tai metinis NPD netaikomas (lygus 0). Mėnesio NPD 2018 m. nebuvo taikomas, kai  mėnesio darbo užmokestis (su priedais ir priemokomis) buvo 1160 eurų ar didesnis. 

Apskaičiuoti taikytiną metinį NPD, taip pat ir mėnesio NPD gyventojai gali, pasinaudoję VMI prie FM interneto svetainėje skelbiamomis skaičiuoklėmis:

metinio NPD skaičiuokle - www.vmi.lt/cms/metinio-neapmokestinamojo-pajamu-dydzio-skaiciuokle,

mėnesio NPD skaičiuokle - www.vmi.lt/cms/menesinio-neapmokestinamojo-pajamu-dydzio-skaiciuokle12.

Iškilus klausimams dėl NPD taikymo, gyventojai gali skambinti Mokesčių informacijos centro telefonu 1882. Konsultantai suteiks išsamias konsultacijas, kurios yra prilyginamos rašytinėms ir saugomos 5 metus.

Papildomas NPD už auginamus vaikus nuo 2018 m. netaikomas. Vietoje jo yra mokamos periodinės Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme nustatytos vaiko išmokos;

2. per mokestinį laikotarpį patyrė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) 21 straipsnyje nurodytas išlaidas, t. y. 2018 metais mokėjo:

1) gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje nustatyta, kad gyvybės draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui ir naudos gavėju draudimo laikotarpio pabaigoje yra:

- pats gyventojas,

- gyventojo sutuoktinis,

- gyventojo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje),

- iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

- iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia).

2) pensijų įmokas į III pakopos pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų turimus pensijų fondus pagal pensijų kaupimo sutartį, kurioje naudos gavėju kaupimo laikotarpio pabaigoje yra:

- pats gyventojas,

- gyventojo sutuoktinis,

- iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

- iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia),

3) už profesinį mokymą ir/ar studijas, kuriuos baigus įgyjama pirma atitinkama kvalifikacija, taip pat už pirmas mokslo doktorantūros bei meno aspirantūros (meno doktorantūros) studijas.

Jei už studijas ar profesinį mokymą sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš metinių pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis,

4) palūkanas už vieną iki 2008-12-31 paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti arba už gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą).

Bendra visų atimamų išlaidų (t. y. gyvybės draudimo įmokų, įmokų į pensijų fondus, palūkanų už kreditą būstui įsigyti ar statyti, už profesinį mokymą ar studijas sumokėtų įmokų) suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos iš visų mokestiniais metais gautų pajamų atėmus GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas.

Apskaičiuojant ir deklaruojant 2018 metų pajamas, taikomas apribojimas: gyvybės draudimo įmokų ir/ar įmokų į III pakopos pensijų fondus išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 2000 eurų. Todėl tie gyventojai, kurie tokių įmokų 2018 metais sumokėjo daugiau nei 2000 eurų (atskirai ar bendroje sumoje), iš metinių pajamų galės atimti tik 2000 eurų sumą.

Pajamų mokesčio permoka, priklausanti grąžinti gyventojui pagal jo iki š. m. gegužės 2 d. pateiktą 2018 m. mokestinio laikotarpio Metinę pajamų deklaraciją, grąžinama iki 2019 m. liepos 31 d., o pateikus ją po š. m. gegužės 2 d., – per 90 dienų po jos gavimo VMI dienos.

Pasitikslinti dėl galimybės susigrąžinti pajamų mokesčio permoką galima, užbaigus VMI elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) pildyti preliminarią deklaraciją, kurią VMI parengia pagal darbdavių ir kitų juridinių asmenų pateiktus duomenis apie gyventojams išmokėtas išmokas, nuo jų išskaičiuotą pajamų mokestį bei patirtas išlaidas, paskambinus į VMI Mokesčių informacijos centrą telefonu 1882 arba atvykus į atitinkamą apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos gyventojus aptarnaujantį padalinį.

 

Teisės departamento direktorė                                                                           Rasa Virvilienė

Registracijos numeris (18.18-31-1 E) RM-7549

Ši informacija skelbiama:
2019 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) primena, kokia tvarka apmokestinamos gyventojų 2018 metais gautos finansinių priemonių (toliau ― FP) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir išvestinių finansinių priemonių (toliau ― IFP) realizavimo pajamos.

1. FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų ir IFP realizavimo pajamų apmokestinimas.

Vertybinių popierių pardavimo pajamoms, gautoms 2018 metais, taikoma Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta mokesčio lengvata. Pagal šį punktą pajamos, gautos už gyventojo parduotas ar kitokiu būdu perleistas FP, taip pat pajamos gautos iš IFP realizavimo, neatsižvelgiant į tai, kada parduodamos FP ar realizuojamos IFP buvo įsigytos, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu iš pardavimo pajamų atėmus GPMĮ 19 straipsnyje nurodytas su jų pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn bei IFP realizavimu susijusias išlaidas, susidaręs skirtumas neviršija 500 Eur per 2018 m. mokestinį laikotarpį. Išimtys, kai GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta lengvata netaikoma, aptartos šio rašto 2 punkte.

2. Apmokestinamųjų pajamų už parduotas ar kitokiu būdu perleistas nuosavybėn FP ir IFP realizavimą, apskaičiavimo tvarka.

Apskaičiuojama per mokestinį laikotarpį:

- gauta FP pardavimo ir IFP realizavimo pajamų suma;

- parduotų FP bei realizuotų IFP įsigijimo kaina, į šią kainą įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su tų FP ir IFP perleidimu.

Apskaičiuojamas bendras pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas. Apmokestinamosios FP pardavimo ir IFP realizavimo pajamos apskaičiuojamos iš bendros per mokestinį laikotarpį pagal visus FP pardavimo ir IFP realizavimo sandorius gautos pajamų sumos atėmus FP ir IFP įsigijimo bendrą kainą.

Jeigu pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punktą yra numatyta, kad šioms FP pardavimo ir/arba IFP realizavimo pajamoms taikoma pajamų mokesčio lengvata, iš 2018 m. gautų FP pardavimo ir/arba IFP realizavimo pajamų atimamas 500 Eur  neapmokestinamas dydis. Jeigu skirtumas neviršija 500 Eur, tokios pajamos pajamų mokesčiu neapmokestinamos.

Gyventojas antrinėje rinkoje už 15 000 Eur pirko AB „X“ akcijų, kurias po mėnesio pardavė už 20 000 Eur. Šių VP įsigijimo (pirkimo) kaina –15 000 Eur, pardavimo – 20 000 Eur, pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas – 5 000 Eur. Šis skirtumas (atėmus 500 Eur neapmokestinamą dydį) apmokestinamas taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Jeigu gyventojas per 2018 m. mokestinį laikotarpį gavo FP ir/arba IFP pajamų, kurioms netaikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata, t. y. iš gautų pajamų neatimamas 500 Eur neapmokestinamas dydis, apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp bendros tokių FP ir/arba IFP pardavimo kainos ir bendros tokių FP ir/arba IFP įsigijimo kainos, įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus.

     GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata netaikoma, jeigu:

  • pajamos gautos už tikslinėse teritorijose (nurodytų Tikslinių teritorijų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 344) įsteigtų vienetų išleistas finansines priemones;
  • pajamos gautos iš tikslinės teritorijos;
  • akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šias akcijas išleidusiam vienetui;
  • vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal GPMĮ 11 straipsnį, t. y. vieneto likvidavimo atveju;

-   akcijos buvo  įgytos GPMĮ 2 str. 14 d. 1 punkte nurodytu atveju (t. y. kai pajamos gautos už neatlygintinai įgytas akcijas; akcijų nominalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma pajamų daliai, kuri lygi akcijos nominalios vertės padidinimo sumai).

Bendra per 2018 m. mokestinį laikotarpį gautų už FP pardavimą ir/arba IFP realizavimą apmokestinamųjų pajamų suma apskaičiuojama sudėjus apskaičiuotas apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta lengvata ir apskaičiuotas apmokestinamąsias pajamas, kurioms minėta lengvata netaikoma. Gauta bendra apmokestinamųjų pajamų suma apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Kai parduodamos FP ar realizuojamos IFP, kurios yra sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, laikoma, kad pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių (lygiomis dalimis, jeigu jų tarpusavio susitarimu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip). Atsižvelgiant į tai, GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta 500 Eur neapmokestinama suma taikoma kiekvieno sutuoktinio gautoms pajamoms atskirai, pagal kiekvienam iš jų priskirtiną FP ir IFP dalį.

FP pardavimo pajamos ir IFP realizavimo pajamos priskiriamos B klasės pajamoms, t. y. pajamoms, kurias pats gyventojas turi apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti pajamų mokestį.

3. FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir IFP realizavimo pajamų deklaravimas.

Per 2018 m. mokestinį laikotarpį gyventojams išmokas, kurios pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskirtos B klasės pajamoms (įskaitant FP pardavimo pajamas ir IFP realizavimo pajamas), išmokėjęs Lietuvos vienetas, užsienio vienetas per nuolatinę buveinę ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę privalėjo iki 2019 m. vasario 15 dienos mokesčių administratoriui pateikti Metinę gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaraciją (GPM312 forma, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. VA-9). Jeigu ši deklaracija nebuvo pateikta, ją reikia pateikti nedelsiant.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas gautas FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas ir IFP realizavimo pajamas turi deklaruoti pats (arba per įgaliotą asmenį), pateikdamas Metinę pajamų deklaraciją (GPM308 forma, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96). Apmokestinamosios FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos ir IFP realizavimo pajamos, gautos 2018 m. deklaruojamos  šios deklaracijos GPM308 priede (GPM308F formoje).

Gyventojas, pardavęs FP ir/arba gavęs IFP realizavimo pajamų, kurioms taikoma GPMĮ   17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata, t. y. 2018 m. gavęs tik neapmokestinamųjų FP pardavimo pajamų ir/arba IFP realizavimo pajamų, gali šių pajamų nedeklaruoti, jeigu gauta suma yra  ne didesnė kaip 500 Eur. Jeigu gyventojas 2018 m. gavo FP pardavimo pajamų ir/arba IFP realizavimo pajamų, kurių suma viršija 500 Eur, tai visas šias pajamas privalo deklaruoti Metinės pajamų deklaracijos GPM308F priedo I skyriuje.

Jeigu gyventojas gavo FP pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų ir/arba IFP realizavimo pajamų už tikslinėse teritorijose įsteigtų vienetų išleistas FP ir IFP, pajamų iš tikslinių teritorijų, pajamų už akcijas išleidusio vieneto nuosavybėn perleistas akcijas, pajamų už GPMĮ 2 str. 14 d. 1 punkte nurodytu būdu gautas akcijas bei VP, parduotus vieneto likvidavimo atveju, tai tokias pajamas jis privalo deklaruoti nuo pirmo euro Metinės pajamų deklaracijos priedo GPM308F II skyriuje.

Pasibaigus 2018 m. mokestiniam laikotarpiui, iki 2019 m. gegužės 2 dienos nuolatinis Lietuvos gyventojas turi pateikti Metinę pajamų deklaraciją (GPM308 forma), kurioje deklaruojamos per 2018 m. mokestinį laikotarpį gautos pajamas ir apskaičiuojamas mokėtinas ar grąžintinas pajamų mokestis. Šioje deklaracijoje apskaičiuotą mokėtiną pajamų mokesčio sumą privalu sumokėti iki Metinės pajamų deklaracijos pateikimo termino pabaigos, t. y. iki 2019 m. gegužės 2 dienos.

Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui FP pardavimo pajamų ir IFP realizavimo pajamų Lietuvoje deklaruoti ir pajamų mokesčio  mokėti nereikia.

 

Teisės departamento direktorė

 

Rasa Virvilienė

Registracijos numeris (18.18-31-1E) RM-7381

Ši informacija skelbiama:
2019 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos primena, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus 2017 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 17, 18, 18¹, 19, 20, 22, 24, 27, 29, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 18² straipsniu įstatymui Nr. XIII-841, nuo 2018 m. sausio 1 d. pasikeitė nekilnojamojo turto nuomos pajamų apmokestinimo tvarka, kai individualią veiklą vykdantis gyventojas savo veiklos vykdymo tikslais nuomojasi nekilnojamąjį turtą iš kito gyventojo (nevykdančio gyvenamosios paskirties patalpų nuomos veiklos su verslo liudijimu). Tokiu atveju išmokamos sumos už nekilnojamojo turto nuomą priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių pajamų mokestį privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą individualią veiklą vykdantis ir išsinuomotą nekilnojamąjį turtą naudojantis šios veiklos vykdymui gyventojas. Jeigu individualią veiklą vykdantis gyventojas nuomojasi nekilnojamąjį turtą asmeniniais tikslais, pajamų mokesčio nuo išmokamų turto nuomos pajamų kitam gyventojui išskaičiuoti neprivalo.

Taigi, nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris vykdo įregistruotą individualią veiklą pagal pažymą arba vykdo veiklą įsigijęs verslo liudijimą ir iš kito gyventojo savo individualios veiklos vykdymui nuomojasi nekilnojamąjį turtą (pvz. butą, komercines patalpas, žemę ir pan.), išmokėdamas nuomotojui nekilnojamojo turto nuomos pajamas, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 15 proc. pajamų mokestį.

Pavyzdžiai:

1. Tarkime, kad po 2018-01-01 žemės ūkio individualią veiklą vykdantis gyventojas kitam gyventojui išmoka išmokas už žemės ūkio veiklai vykdyti nuomojamą žemės sklypą. Kadangi tokios pajamos priskiriamos A klasės pajamoms, už individualiai veiklai vykdyti naudojamą išsinuomotą žemės sklypą, individualią veiklą vykdantis gyventojas privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 15 proc. pajamų mokestį.

2. Jeigu gyventojas, vykdantis teisininko individualią veiklą, nuomojasi patalpas veiklai vykdyti iš kito gyventojo, tai nuo 2018-01-01 išmokėdamas išmokas už nuomojamas patalpas, privalo išskaičiuoti 15 proc. pajamų mokestį.

3. Jeigu individualią veiklą su verslo liudijimu vykdantis gyventojas savo veiklos vykdymui nuomojasi nekilnojamąjį turtą iš kito gyventojo, tai išmokėdamas už nekilnojamojo turto nuomą išmokas, privalo išskaičiuoti pajamų mokestį. Pavyzdžiui, gamybos veiklai verslo liudijimą įsigijęs gyventojas savo veiklos vykdymui iš kito gyventojo nuomojasi gamybines patalpas, išmokėdamas gyventojui išmokas už nekilnojamojo turto nuomą privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 procentų pajamų mokestį.

4. Jeigu individualią veiklą vykdantis gyventojas nuomoja gyvenamosios paskirties patalpas iš verslo liudijimą gyvenamosios paskirties patalpų nuomai įsigijusio gyventojo, tai mokėdamas už minėtų patalpų nuomą išmokas, išskaičiuoti  pajamų mokesčio neprivalo.

Pajamų mokesčio sumokėjimo tvarka

Jeigu individualią veiklą vykdantis gyventojas nuomojasi iš kito gyventojo nekilnojamąjį turtą individualiai veiklai vykdyti ir nuompinigius moka kas mėnesį, tai išmokėdamas išmokas iki mėnesio 15 d., jis privalo iki to paties mėnesio 15 dienos sumokėti ir pajamų mokestį. Jeigu išmokas už turto nuomą gyventojas išmoka po mėnesio 15 d., pajamų mokestį privalo sumokėti iki to mėnesio paskutinės dienos. Tais atvejais, kai nuomos pajamos išmokamos vieną kartą per metus ar kas ketvirtį, išmokėta suma apmokestinama tą mėnesį, kurį ji buvo išmokėta iki 15 dienos arba iki to mėnesio paskutinės dienos.

Išskaičiuoto pajamų mokesčio deklaravimas

Mokestį išskaičiuojantis asmuo (šiuo atveju gyventojas, vykdantis individualią veiklą pagal pažymą arba gyventojas, vykdantis veiklą įsigijus verslo liudijimą) mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs kitam gyventojui išmokas už nekilnojamojo turto nuomą, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas:

  1. Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos formą GPM313 (patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-121). Šioje deklaracijoje išmokas išmokėję asmenys bendromis sumomis privalo deklaruoti per ataskaitinį mėnesį kitiems gyventojams išmokėtas nuomos išmokas. Deklaracija turi būti pateikta elektroniniu būdu;
  2. Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos formą GPM312 (patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. VA-9), kurią išmokas už veiklos vykdymui išsinuomotą nekilnojamąjį turtą išmokėję individualią veiklą vykdantys gyventojai privalo pateikti mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kitų metų vasario 15 dienos. Šioje deklaracijoje deklaruojamos konkrečiam gyventojui išmokėtos išmokos ir išskaičiuotas pajamų mokestis. Deklaracija turi būti pateikta elektroniniu būdu.

Pažymėtina, kad nuomos už nekilnojamąjį turtą gautų pajamų iš individualios veiklos nevykdančių gyventojų apmokestinimo tvarka nuo 2018-01-01 nesikeitė, t. y.:

  • pajamų mokestį sumoka pats gyventojas, nuomojantis nekilnojamąjį turtą kitiems gyventojams, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., pateikdamas metinę pajamų deklaraciją arba
  • sumokėdamas fiksuoto dydžio pajamų mokestį už įsigytą gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimą, kai gyvenamosios paskirties patalpos nuomojamos kitiems individualios veiklos nevykdantiems gyventojams. Verslo liudijimą įsigijusiam gyventojui nustatyta prievolė, jog mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., privalo pateikti metinę pajamų deklaraciją ir deklaruoti per mokestinį laikotarpį gautas pajamas.

 

Teisės departamento direktorė                                                          Rasa Virvilienė

Registracijos numeris (18.18-31-1E) RM-42435

Ši informacija skelbiama:
2019 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praneša, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 8, 13, 27 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymu (2018 m. gruodžio 6 d. įstatymas Nr. XIII-1698; toliau – Įstatymas) nuo 2019 metų iš esmės pakeistas pozityviųjų pajamų, įtraukiamų į nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas, apmokestinimo modelis.

Pakeistos pozityviųjų pajamų ir tikslinės teritorijos sąvokos ir dėl pasikeitusių pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklių įvesta nauja sąvoka – kontroliuojamasis užsienio apmokestinamasis vienetas.

Kontroliuojamu užsienio vienetu laikomas toks užsienio vienetas, kuriame nuolatinis Lietuvos gyventojas vienas ar kartu su susijusiais asmenimis paskutinę to užsienio vieneto mokestinio laikotarpio dieną tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytino pelno dalį ar išimtinių teisių jas įsigyti.

Visos su nuolatinių Lietuvos gyventojų pozityviųjų pajamų apskaičiavimu susijusios nuostatos išdėstytos pačiame Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – GPMĮ), atsisakant nuorodų į Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą (toliau – PMĮ).

Pozityviąsias pajamas visais atvejais privalo apskaičiuoti nuolatiniai Lietuvos gyventojai, valdantys kontroliuojamus vienetus, kurie yra įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėje teritorijoje.

Nuolatiniams Lietuvos gyventojams, valdantiems kitose nei tikslinės teritorijos užsienio valstybėse esančius kontroliuojamus vienetus (išskyrus atvejus, kai kontroliuojamasis vienetas turi darbuotojų ir savo rezidavimo valstybėje naudoja turtą faktinei ekonominei veiklai užtikrinti), taikomos GPMĮ 13 straipsnyje nustatytos pozityviųjų pajamų apmokestinimo taisyklės, jeigu tenkinamos šios dvi sąlygos :
- pirmiausia vertinama, ar kontroliuojamojo užsienio vieneto pasyviosios pajamos viršija 1/3 visų to kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinio laikotarpio pajamas; jeigu ši sąlyga tenkinama,
- vertinama, ar kontroliuojamojo užsienio vieneto faktinis pelno mokestis, apskaičiuotas nuo to kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamų pagal toje užsienio valstybėje taikomas pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio taisykles, yra mažesnis negu 50 procentų faktinio pelno mokesčio, kuris būtų apskaičiuotas nuo to kontroliuojamojo užsienio subjekto pajamų pagal PMĮ nuostatas.

Į pozityviąsias pajamas įtraukiamos tik kontroliuojamojo užsienio subjekto pasyviosios pajamos: palūkanos, honorarai, pajamos iš paskirstytojo pelno ir kt.

Apskaičiuojant pozityviąsias pajamas gali būti atimamos neapmokestinamos pajamos, atskaitomi leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai, susiję su pajamų uždirbimu, pagal PMĮ 11 straipsnio nuostatas.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo pozityviųjų pajamų gavimo momentu laikoma paskutinė kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinio laikotarpio diena.

Kadangi tos pačios kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos Lietuvoje gali būti apmokestinamos tik vieną kartą, kontroliuojamojo užsienio vieneto nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokėti dividendai neapmokestinami, jeigu pajamos, kurių pagrindu šie dividendai buvo išmokėti, buvo įtrauktos į šio gyventojo pajamas kaip pozityviosios pajamos.

 

Teisės departamento direktorė                               Rasa Virvilienė

Registracijos numeris (18.18-31-1E)RM- 5557

Ši informacija skelbiama:
2019 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) primena, kad nuolatiniams Lietuvos gyventojams (toliau – gyventojai), kuriems 2018 m. mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) buvo taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD), vien dėl jo taikymo gali atsirasti pareiga perskaičiuoti metinį NPD, deklaruoti 2018 metų pajamas ir sumokėti pajamų mokestį.

Kada privaloma perskaičiuoti metinį NPD ir kokios to pasekmės?

Gyventojams, kuriems su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavimo vietoje pritaikytų NPD suma yra didesnė už taikytiną metinį NPD, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatyta pareiga perskaičiuoti metinį NPD ir deklaruoti metines pajamas. Nuo skirtumo, apskaičiuoto iš faktiškai pritaikytos NPD sumos atėmus sumažėjusį pagal formulę apskaičiuotą metinį NPD, gyventojas turi sumokėti pajamų mokestį.

Dėl kokių priežasčių sumažėja metinis NPD?

Kalendoriniais metais įmonėje (įstaigoje) taikomas mėnesio NPD yra apskaičiuojamas, atsižvelgiant tik į darbo užmokesčio (su priedais bei priemokomis) bei ligos išmokos už dvi pirmąsias ligos dienas sumą, o metinis NPD - įvertinus visas (su tam tikromis išimtimis) gyventojo kalendoriniais metais gautas pajamas, kurios yra priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms. Kaip išimtis, apskaičiuojant metinį NPD, į bendrą pajamų sumą neįskaičiuojamos tokios pajamos: pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimą, atliekų pardavimo pajamos, išmokos, išmokėtos pasibaigus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutarčiai arba ją nutraukus, lygios sumokėtoms įmokoms.

Metinis NPD – kintamas dydis, kuris mažėja, didėjant gyventojo metinėms pajamoms. Kai gyventojo pajamos 2018 m. yra 13920 eurų ar didesnės, metinis NPD nebepriklauso (yra lygus nuliui). Jeigu gyventojo 2018 m. pajamos viršijo 13920 eurų ribą (ar buvo šiai sumai lygios), o išmokamam darbo užmokesčiui NPD buvo taikytas, tai nuo visos įmonėje (įstaigoje) pritaikytos NPD sumos susidarys mokėtinas pajamų mokestis. 

Metinis NPD gali sumažėti dėl kalendoriniais metais iš dviejų (kelių) įmonių (įstaigų) gauto darbo užmokesčio, kai vienoje iš jų gyventojo prašymu buvo taikomas NPD, kitokių apmokestinamųjų pajamų (autorinių atlyginimų, tantjemų, pajamų iš įregistruotos individualios veiklos, dividendų, nuomos pajamų ir pan.) gavimo, dėl kintamo darbo užmokesčio, gautų premijų. Metinis NPD sumažėja ir dėl ligos išmokų gavimo, nes darbdavys mėnesio NPD pritaiko atsižvelgęs į jo paties išmokamą mėnesio darbo užmokesčio ir ligos išmokos už pirmąsias ligos dienas sumą, o įvertinus bendrą darbo užmokesčio ir ligos išmokų (įskaitant išmokėtą Sodros) sumą, to mėnesio NPD sumažėja.

Pavyzdys

Gyventojo 2018 m. mėnesio darbo užmokestis vienoje įmonėje buvo 700 eurų, kitoje – 300 eurų, metinės pajamos – 12000 eurų. Pirmoje įmonėje mėnesio darbo užmokesčiui (700 eurų) gyventojo prašymu buvo taikomas 230 eurų NPD (apskaičiuotas pagal formulę: 700-400; 300 x 0,5; 380-150), per metus pritaikyta 2760 eurų (230 eurų x 12 mėn.) NPD.

Įvertinus visas 2018 m. pajamas (12000 eurų), metinis NPD sudarys 960 eurų (apskaičiuotas pagal formulę: 12000-4800; 7200x0,5; 4560-3600). Metinis NPD sumažėjo 1800 eurų (2760-960)). Gyventojas privalo perskaičiuoti metinį NPD, deklaruoti 2018 m. metines pajamas ir nuo 1800 eurų sumos sumokėti Metinėje pajamų deklaracijoje apskaičiuotą pajamų mokestį.

Pažymėtina, kad darbdaviai, apskaičiuojantys darbo užmokestį, jam taikomą NPD ir nuo darbo užmokesčio mokėtiną pajamų mokestį, nėra įgalioti perskaičiuoti darbuotojams taikytiną metinį NPD. Už metinio NPD perskaičiavimą ir pajamų mokesčio sumokėjimą, sumažėjus metiniam NPD, yra atsakingi patys gyventojai.

Kaip perskaičiuoti metinį NPD?

2018 m. metinis NPD perskaičiuojamas Metinėje pajamų deklaracijoje (GPM308 formos 3 versija, nauja redakcija išdėstyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. VA-25), kuri Valstybinei mokesčių inspekcijai turi būti pateikta iki š. m. gegužės 2 dienos.

Asmenys, nuolatiniais Lietuvos gyventojais tapę dėl per dvejus vienas paskui kitus einančius kalendorinius metus Lietuvoje išbūtų 280 dienų skaičiaus, tų kalendorinių metų, kuriais jie atvyko į Lietuvą, Metinę pajamų deklaraciją privalo pateikti iki kitų po atvykimo metų gruodžio 31 dienos.

Metinėje pajamų deklaracijoje turi būti nurodomos visos gyventojo 2018 m. pajamos, apmokestinamos pajamų mokesčiu, nuo jų išskaičiuotas (sumokėtas) pajamų mokestis, taip pat tos neapmokestinamosios pajamos, kurios nėra įtrauktos į Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą. Šis sąrašas pateiktas Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių 1 priede.

Metinėje pajamų deklaracijoje metinis NPD perskaičiuojamas, įvertinus bendrą 2018 m. gyventojo gautą apmokestinamųjų pajamų sumą.

Apskaičiuoti taikytiną metinį NPD, taip pat ir mėnesio NPD gyventojai gali, pasinaudoję VMI prie FM interneto svetainėje skelbiamomis skaičiuoklėmis:

metinio NPD skaičiuokle - www.vmi.lt/cms/metinio-neapmokestinamojo-pajamu-dydzio-skaiciuokle,

mėnesio NPD skaičiuokle - www.vmi.lt/cms/menesinio-neapmokestinamojo-pajamu-dydzio-skaiciuokle12;

Iškilus klausimams dėl NPD taikymo, gyventojai gali skambinti Mokesčių informacijos centro telefonu 1882. Konsultantai suteiks išsamias konsultacijas, kurios yra prilyginamos rašytinėms ir saugomos 5 metus.

VMI prie FM primena, kad pavėluotai (po GPMĮ nustatyto termino pabaigos) metines pajamas deklaravusių gyventojų pateikti Prašymai pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (ar) politinėms partijoms (FR0512 forma) nenagrinėjami ir pajamų mokesčio dalis nepervedama, todėl paremti pasirinktus subjektus siekiantiems gyventojams yra labai svarbu pajamų deklaravimo prievolę įvykdyti laiku.

 

Registracijos numeris (18.18-31-1E) RM-20580

Ši informacija skelbiama:
2019 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsižvelgdama į mokesčių mokėtojų teikiamus paklausimus, paaiškina apie Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nuostatų taikymą nuolatinių Lietuvos gyventojų pagal patikos sutartis gautoms pajamoms:  

Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, siekdami sutvarkyti asmeninio turto valdymo ir paveldėjimo klausimus, sudaro patikos sutartis, pagal kurias perduoda savo turtą ar jo dalį  (pinigus, vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą, meno kūrinius ir kt.) valdyti patikėtiniui (fiziniam ar juridiniam asmeniui), kad pastarasis valdytų jam patikėtą turtą naudos gavėjų, nurodytų patikos sutartyje, naudai (interesais) pagal sutartyje nurodytus reikalavimus ir sąlygas. Pagal tokią patikos sutartį užsienio valstybėje yra įsteigiama patika (patikos fondas; angl. trust), kurią valdo patikėtinis.

Patikos steigėjo – nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų apmokestinimas

Nuolatinio Lietuvos gyventojo (patikos steigėjo) su patikėtiniu sudaryta patikos sutartis gyventojų pajamų mokesčio tikslais vertintina kaip patikėjimo teise valdomo turto sandoris. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.953 straipsnio 2 dalį turto perdavimas kitam asmeniui patikėjimo teise nepakeičia turto nuosavybės teisės; perduoto turto savininku lieka nuolatinis Lietuvos gyventojas. Nuolatinio Lietuvos gyventojo - patikos steigėjo pagal patikos sutartį patikėtiniui valdyti perduotas turtas nelaikytinas gyventojo turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn.

Iš patikoje esančio turto generuojamų pajamų savininku bei gyventojų pajamų mokesčio mokėtoju laikomas patikos steigėjas - nuolatinis Lietuvos gyventojas, neatsižvelgiant į tai, kad šiomis lėšomis turi teisę disponuoti ir disponuoja patikėtinis.

Patikos steigėjo pajamomis, kurios pagal GPMĮ 5 straipsnio 1 dalį yra gyventojo pajamų mokesčio objektas, pripažįstamos iš pagal patikos sutartį perduoto turto patikoje susidariusios ir patikėtinio disponuojamos lėšos. Patikos steigėjo pajamų pripažinimo momentas – patikoje esančio turto generuojamų pajamų susidarymo momentas. 

Vadovaudamasis GPMĮ nuostatomis, nuolatinis Lietuvos gyventojas iš patikai (registruotai užsienio valstybėje) perduoto turto mokestiniu laikotarpiu susidariusias pajamas, atsižvelgdamas į gautų pajamų rūšį (dividendus, akcijų pardavimo pajamas, palūkanas  ir pan.), privalo deklaruoti metinėje pajamų deklaracijoje kaip B klasės pajamas ir nuo tokių pajamų sumokėti pagal GPMĮ mokėtiną pajamų mokestį.

Jeigu gyventojas - patikos steigėjas pagal patikos sutartį yra kartu ir naudos gavėjas, tai nuo iš patikėtinio faktiškai gautų pajamų jis neprivalo mokėti gyventojų pajamų mokesčio, kadangi pajamų mokestį jis jau privalėjo sumokėti nuo pajamų (susidariusių iš patikoje esančio turto), kuriomis disponavo patikėtinis.

Patikos steigėjo mokestinės prievolės baigiasi, atšaukus (likvidavus) patiką ar ją pripažinus negaliojančia. Atšaukus (likvidavus) patiką ar ją pripažinus negaliojančia, patikos steigėjui – nuolatiniam Lietuvos gyventojui grąžintas turtas, kurį pagal patikos sutartį jis buvo perdavęs patikėtiniui, vadovaujantis GPMĮ 2 straipsnio 14 dalyje pateiktu sąvokos „pajamos" apibrėžimu, nelaikomas gyventojo pajamomis, todėl nėra pajamų mokesčio objektas.

Naudos gavėjo, kuris nėra patikos steigėjas, pajamų apmokestinimas

Kai patikėtinis, laikydamasis patikos sutarties sąlygų, patikos lėšas išmoka naudos gavėjui, kuris nėra patikos steigėjas (t. y. kuris nėra asmuo, perdavęs savo turtą valdyti patikėtiniui), gyventojų pajamų mokesčio tikslais laikoma, kad patikos steigėjas - nuolatinis Lietuvos gyventojas dovanoja šias lėšas  naudos gavėjams. Jeigu naudos gavėjai yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai, jie privalo deklaruoti šias dovanų gautas pajamas (priskiriamas B klasės pajamoms) bei, atsižvelgdami į GPMĮ 17 str. 1 dalies 26 punkto nuostatas, sumokėti mokėtiną gyventojų pajamų mokestį (išskyrus atvejus, kai tokios pajamos neapmokestinamos pajamų mokesčiu).

Patikėtinio pajamų apmokestinimas

Patikėtinio (fizinio ar juridinio asmens) pajamomis laikytinos už patikai perduoto turto valdymo paslaugas gautos pajamos.

Mokesčių nuo patikai perduoto turto generuojamų pajamų patikėtinis neturi mokėti, kadangi pajamų mokestį nuo pajamų, susidariusių iš patikai perduoto turto, privalo sumokėti  patikos steigėjas – nuolatinis Lietuvos gyventojas.

 

Teisės departamento

vyresnioji patarėja                                                                                             Alina Gaudutytė