Registracijos numeris (18.18-31-1E)RM-5402

Ši informacija skelbiama:
2018 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) primena, kad iki 2018 m. gegužės 2 d. nuolatiniai Lietuvos gyventojai (toliau – gyventojai) privalo deklaruoti turtą ir gautas pajamas.

I. DĖL TURTO DEKLARAVIMO.

Kurie gyventojai privalo deklaruoti turtą?

Deklaruoti turtą privalo Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme Nr. I- 1338 2 straipsnio 1 dalyje išvardyti gyventojai.

Pareigybių (priežasčių), kurias ėję gyventojai (ir jų šeimų nariai) privalo deklaruoti turtą, sąrašas 2017 m. gruodžio 7 d. priimtu Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2, 5 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-854 buvo papildytas, todėl 2017 m. ir vėlesnių metų turtą reikės deklaruoti šiems gyventojams:

1. viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų pavaduotojams ir jų šeimų nariams.

Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme Nr.I-1428 viešoji įstaiga apibrėžiama kaip pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas − tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą.

Deklaruoti turtą privalo tų mokymo įstaigų, ligoninių, poliklinikų, mokymo centrų, pensionatų, socialinės globos įstaigų ir kitų įstaigų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, o steigėja ar dalininkė - valstybė ar savivaldybė, vadovų pavaduotojai bei jų šeimų nariai. Tokių viešųjų įstaigų vadovams bei jų šeimų nariams, jau deklaravusiems turtą ankstesniais metais, išlieka pareiga deklaruoti 2017 m. ir vėlesnių metų turtą;

2. visų biudžetinių įstaigų vadovams, jų pavaduotojams ir jų šeimų nariams.

Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme Nr. I-1113 biudžetinė įstaiga apibrėžiama kaip ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų.

Turtą deklaruoti privalo visų įstaigų, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai.

Pavyzdžiui, turtą deklaruoti privalo tokių biudžetinių įstaigų, kaip muziejų, teatrų, bibliotekų, socialinių paslaugų centrų, globos namų ir visų kitų biudžetinių įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai bei jų šeimų nariai;

3. visų biudžetinių įstaigų padalinių (nesančių kitame struktūriniame padalinyje) vadovams, jų pavaduotojams ir jų šeimų nariams.

Turtą deklaruoti privalo biudžetinių įstaigų tų padalinių, kurie neįeina į kitą struktūrinį padalinį, vadovai ir jų pavaduotojai bei jų šeimų nariai. Kito biudžetinės įstaigos struktūrinio padalinio sudėtyje esančių skyrių, poskyrių ar kitokių smulkesnių struktūrinių padalinių vadovams, pavaduotojams ir šeimų nariams turto deklaruoti nereikia.

Pavyzdžiui, deklaruoti turtą privalo biudžetinės įstaigos departamento, sudaryto iš skyrių, direktorius ir jo pavaduotojas bei jų šeimų nariai. Į įstaigos departamento sudėtį įeinančių skyrių vadovams, jų pavaduotojams ir šeimų nariams deklaruoti turtą nereikia.

Kai įstaigos struktūrą sudaro tik skyriai (su poskyriais, grupėmis bei kitokiais smulkesniais padaliniais ar be jų), tai tų skyrių vadovai (vedėjai) ir jų pavaduotojai bei jų šeimų nariai privalo deklaruoti turtą;

4. akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, taip pat valstybės ir savivaldybės įmonių vadovų pavaduotojai ir jų šeimų nariams.

2017 m. ir vėlesnių metų turtą deklaruoti privalo visų akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė (neatsižvelgiant į tai, kokia akcijų dalis priklauso valstybei (savivaldybei), vadovų pavaduotojai bei jų šeimų nariai, taip pat valstybės ir savivaldybės įmonių vadovų pavaduotojai bei jų šeimų nariai.

Kaip ir ankstesniais metais, šiemet deklaruoti turtą privalo viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, valstybės ir savivaldybės įmonių vadovai, valstybės politikai, tarnautojai, Europos Parlamento nariai, teisėjai, notarai, antstoliai, prokurorai, valstybinių aukštųjų mokyklų vadovai, Respublikos Prezidento ar Seimo paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir kitas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – GTDĮ) 2 straipsnyje išvardytas pareigas 2017 m. ėję gyventojai bei jų šeimos nariai.

Iki 2018 m. gegužės 2 d. deklaruoti turtą taip pat privalo gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai.

Be to, iki 2018 m. gegužės 2 d. turtą deklaruoti privalo 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat asmenys, sulaukę 18 metų ir vyresni, kurie Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Šie gyventojai turi deklaruoti vieną kartą tų kalendorinių metų, kuriais jie sulaukė 18 metų arba kuriais įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje, gruodžio 31 d. tokį turėtą turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį, kurių nuosavybės teisės nėra įregistruotos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre;

2) lėšas, turimas ne Lietuvos Respublikos bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

3) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 1 500 eurų;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

6) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 1 500 eurų.

Jeigu tokio turto gyventojas (18 metų sulaukęs ar teisę nuolat gyventi Lietuvoje įgijęs) neturi, tai turto deklaracijos pateikti nereikia.

Kokioje deklaracijos formoje deklaruojamas turtas?

Turtas deklaruojamas Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje ir jos prieduose (FR0001 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. VA-3).

Kokį turtą reikia deklaruoti valstybės politikams, tarnautojams ir kitiems gyventojams?

Gyventojai, kuriems pareiga deklaruoti turtą atsirado dėl 2017 m. eitų pareigų ir jų šeimų nariai, gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai deklaruoja tokį 2017 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį;

2) kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal teisės aktus privaloma teisinė registracija;

3) pinigines lėšas, turimas kredito įstaigose ir ne jose, jeigu jų bendra suma viršijo 1  500 eurų;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 eurų;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 eurų;

6) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršijo 1 500 eurų;

7) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršijo 1 500 eurų.

Deklaracijoje turi būti nurodomas ir Lietuvoje, ir užsienio valstybėje turimas turtas. Nekilnojamojo ar kilnojamojo daikto vertė nurodoma pagal jo įsigijimo kainą, o jei ši kaina smarkiai skiriasi nuo šiuo metu esančios tikrosios rinkos kainos, tai tas daiktas nurodomas tikrąja rinkos kaina.

Gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai turto deklaracijoje privalo nurodyti ne tik turėtą turtą, bet ir visas 2017 m. gautas pajamas (deklaracijos priede FR0001P „Gautos pajamos").

II. DĖL PAJAMŲ DEKLARAVIMO.

Kas privalo deklaruoti metines pajamas?

Kaip ir ankstesniais metais, pajamas deklaruoti privalo:

1. gyventojai, gavę B klasės pajamų, t. y. pajamų, nuo kurių pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo jie patys.

Pavyzdžiui, deklaruoti pajamas reikia gyventojui, gavusiam pajamų už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, kuris buvo perleistas nuosavybėn nepraėjus 10 metų nuo jo įsigijimo, individualių įmonių savininkams, ūkinių bendrijų ir mažųjų bendrijų nariams, gavusiems pajamų iš tokių įmonių ar bendrijų, individualią veiklą vykdantiems gyventojams, pajamų iš kitų gyventojų ar iš užsienio valstybės gavusiems gyventojams; 

2. politikai, valstybės tarnautojai, valstybės, savivaldybės įmonių ir akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai, jų šeimų nariai, kitas GTDĮ 2 straipsnyje nurodytas pareigas 2017 m. ėję gyventojai bei jų šeimų nariai.

Metines pajamų deklaracijas (GPM308 forma) jie pateikti privalo, neatsižvelgiant į tai, kokias pajamas 2017 m. yra gavę;

3. gyventojai, privalantys perskaičiuoti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau − metinis NPD). Tai − gyventojai, kuriems su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavimo vietoje pritaikytų NPD suma yra didesnė už visą taikytiną metinį NPD.

Metinis NPD, lyginant su pritaikytų NPD suma, gali sumažėti dėl įvairių priežasčių: premijų ar kitokių vienkartinių išmokų gavimo, išaugusio darbo užmokesčio, gautų ligos pašalpų, dviejose įmonėse (įstaigose) gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų, dėl kitų gautų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas, ir pan.

Sumažėjus metiniam NPD, gyventojui atsiranda pareiga perskaičiuoti metinį NPD, pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti joje apskaičiuotą pajamų mokestį;

4. gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti mokesčio lengvatomis, t. y. 2017 m. nepasinaudoję visu metiniu NPD ar papildomu NPD už auginamus vaikus (įvaikius), mokėję gyvybės draudimo ar pensijų įmokas, palūkanas už būsto kreditą, įmokas už profesinį mokymą ar studijas.

Pavyzdžiui, metines pajamas deklaruoti turės visą metinį papildomą NPD prisitaikyti pageidaujantis vaikus auginantis gyventojas, gavęs 11 mėnesių darbo užmokestį, kuriam buvo pritaikytas 11 mėnesių papildomas NPD.

Lengvatomis pasinaudoti ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio galima tik pateikus metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

Kokioje deklaracijos formoje deklaruojamos pajamos?

Gyventojai, pagal Lietuvos Respublikos pajamų mokesčio įstatymą Nr. IX-1007 deklaruojantys 2017 m. gautas pajamas, turi užpildyti Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos 3 versiją (nauja redakcija išdėstytą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m.  kovo 23 d. įsakymu Nr. VA-25).

2017 m. gautas metines pajamas privaloma deklaruoti iki 2018 m. gegužės 2 dienos.

Darbdaviai, kredito įstaigos, gyvybės draudimo bendrovės, mokymo įstaigos ir kiti juridiniai asmenys mokesčių administratoriui teikia informaciją apie gyventojams išmokėtas išmokas, pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas tiek A, tiek B klasės pajamoms, taip pat apie patirtas išlaidas, suteikiančias gyventojams teisę į mokestines lengvatas. Pagal šiuos duomenis yra formuojamos preliminarios metinės pajamų deklaracijos, padedančios gyventojams tinkamai užpildyti Metinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPM308 forma).

Pasitikslinti, ar gyventojui reikia deklaruoti turtą ir /ar metines pajamas, galima, paskambinus į VMI Mokesčių informacijos centrą telefonu 1882 arba atvykus į atitinkamą apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos gyventojus aptarnaujantį padalinį.

Patogiausia ir paprasčiausia užpildytas deklaracijas pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą.

VMI prie FM primena, kad gyventojų, privalančių deklaruoti praėjusio mokestinio laikotarpio metines pajamas, tačiau nepateikusių Metinės pajamų deklaracijos iki š. m. gegužės 2 d., Prašymai pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (ar) politinėms partijoms (FR0512 forma) nenagrinėjami ir parama nepervedama, todėl paremti pasirinktus paramos gavėjus ir (ar) politines partijas siekiantiems gyventojams ypač svarbu pajamas deklaruoti laiku.

 

Teisės departamento direktorė                                                        Rasa Virvilienė

Registracijos numeris (18.18-31-1E)RM-3497

Ši informacija skelbiama:
2017 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) primena, kad iki 2017 m. gegužės 2 d. nuolatiniai Lietuvos gyventojai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 ir Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 nustatyta tvarka privalo deklaruoti turtą ir gautas pajamas.

I. DĖL TURTO DEKLARAVIMO.

Ar jau galima deklaruoti turtą ir kas tai turi padaryti?

Turtą deklaruoti galima jau nuo 2017 m. pradžios. Šiuo tikslu turi būti užpildoma ir mokesčių administratoriui pateikiama Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija ir reikalingi jos priedai (FR0001 formos 1 versija, nauja redakcija išdėstyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. VA-3, toliau – turto deklaracija).

Gyventojų, privalančių deklaruoti turtą, sąrašas 2016 m. nesikeitė. Kaip ir ankstesniais metais, šiemet deklaruoti turtą privalo valstybės politikai, tarnautojai, Europos Parlamento nariai, teisėjai, notarai, antstoliai, prokurorai, valstybinių aukštųjų mokyklų vadovai, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė arba savivaldybė, vadovai, valstybės ir savivaldybės įmonių vadovai, valstybės ir savivaldybės įstaigų vadovai, pavaduotojai ir struktūrinių padalinių (nesančių kitų padalinių sudėtyje) vadovai bei pavaduotojai,  Respublikos Prezidento ar Seimo paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir kitas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – GTDĮ) 2 straipsnyje išvardytas pareigas 2016 m. ėję gyventojai bei jų šeimos nariai.

Politinių partijų nariai (kartu su šeimų nariais) deklaruoti turtą privalo tuo atveju, jeigu jų 2016 m. sumokėtas politinės partijos nario mokestis buvo didesnis nei 360 eurų.

Deklaruoti turtą taip pat privalo gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai.

Be to, deklaruoti turtą privalo 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat asmenys, sulaukę 18 metų ir vyresni, kurie Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" (toliau – Įstatymas) nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Šie gyventojai turi deklaruoti vieną kartą tų kalendorinių metų, kuriais jie sulaukė 18 metų arba kuriais Įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje, gruodžio 31 d. tokį turimą turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį, kurių nuosavybės teisės nėra įregistruotos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre;

2) lėšas, turimas ne Lietuvos Respublikos bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

3) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 1 500 eurų;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

6) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 1 500 eurų.

Jeigu šie asmenys neturi tokio turto, deklaracijos (FR0001 formos) teikti nereikia, o pajamų deklaruoti nereikia net ir deklaruojantiems turimą turtą.

 Kokį turtą reikia deklaruoti valstybės politikams, tarnautojams ir kitiems gyventojams?

Gyventojai, kuriems pareiga deklaruoti turtą atsirado dėl 2016 m. eitų pareigų, politinių partijų nariai, sumokėję didesnį nei 360 eurų nario mokestį, gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, deklaruoja tokį 2016 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį;

2) kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal teisės aktus privaloma teisinė registracija;

3) pinigines lėšas, turimas kredito įstaigose ir ne jose, jeigu jų bendra suma viršijo 1  500 eurų;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 eurų;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 eurų;

6) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršijo 1 500 eurų;

7) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršijo 1 500 eurų.

Deklaracijoje turi būti nurodomas ir Lietuvoje, ir užsienio valstybėje turimas turtas. Nekilnojamojo ar kilnojamojo daikto vertė nurodoma pagal jo įsigijimo kainą, o jei ši kaina smarkiai skiriasi nuo šiuo metu esančios tikrosios rinkos kainos, tai tas daiktas nurodomas tikrąja rinkos kaina (tikrosios rinkos kainos sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 20 punkte).

Gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai turto deklaracijoje privalo nurodyti ne tik 2016 m. gruodžio 31 d. turėtą  turtą, bet ir visas gautas metines pajamas - deklaracijos priede FR0001P „Gautos pajamos".

II. DĖL PAJAMŲ DEKLARAVIMO.

Gyventojai, pagal Lietuvos Respublikos pajamų mokesčio įstatymą deklaruojantys 2016 m. gautas pajamas, turi užpildyti Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos 3 versiją (nauja redakcija išdėstytą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m.  kovo 23 d. įsakymu Nr. VA-25).

Metines pajamas privaloma deklaruoti taip pat iki 2017 m. gegužės 2 dienos.

Kaip ir ankstesniais metais, pajamas deklaruoti privalo:

1) gyventojai, gavę B klasės pajamų, t. y. pajamų, nuo kurių pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo jie patys.

Nuo 2014 m. įvairių rūšių palūkanos (už indėlius, paskolas, vertybinius popierius, palūkanos, išmokėtos atsiskaitant už žemės ūkio produkciją) yra priskiriamos B klasės pajamoms, todėl vien dėl jų gavimo gyventojui gali atsirasti pareiga deklaruoti metines pajamas. Tokia pareiga atsiranda gyventojui, 2016 m. gavusiam:

  • palūkanų už nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigytus ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už juos darbuotojui yra mokamos didesnės palūkanos negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius, ir palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių kredito įstaigose laikomus indėlius, sutartys dėl kurių sudarytos nuo 2014 m. sausio 1 d., kai bendra jų suma yra didesnė nei 500 eurų,
  • palūkanų už paskolas iš Lietuvos vienetų ar šaltinio užsienio valstybėje (nesvarbu, kokia suma buvo gauta).

Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojais įregistruoti ar privalantys registruotis gyventojai, gavę pajamų iš žemės ūkio veiklos, privalo deklaruoti pajamas, nesvarbu, kokia suma praėjusiais metais buvo gauta. Kiti žemės ūkio veiklos pajamų gavę gyventojai (ne PVM mokėtojai) deklaruoti metines pajamas privalo tuo atveju, jeigu šias pajamas gavo iš gyventojų ir/arba iš šaltinio užsienio valstybėje, o gauta suma yra didesnė kaip 3 000 eurų.

Dovanų gavę gyventojai deklaruoti metines pajamas privalo, jeigu jie gavo:

  • didesnes kaip 2 500 Eur vertės dovanas pinigais ar turtu – iš kitų asmenų (ne iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių) brolių, seserų, senelių, vaikaičių),
  • didesnes kaip 2 500 Eur dovanas pinigais ar turtu (išskyrus gautas nekilnojamaisiais   daiktais, esančiais Lietuvoje) iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, senelių ir vaikaičių.

Gyventojai, įregistravę individualią veiklą ar 2016 m. turėję verslo liudijimus metines pajamas deklaruoti privalo, neatsižvelgiant į tai, ar jie buvo gavę pajamų iš šios veiklos, ar ne. Pajamas deklaruoti turi individualių įmonių savininkai, ūkinių ir mažųjų bendrijų nariai, gavę pajamų iš šių įmonių ar bendrijų, taip pat kiti gyventojai, gavę pajamų, nuo kurių sumokėti pajamų mokestį privalo jie patys;

2) politikai, valstybės tarnautojai, kitas GTDĮ nurodytas pareigas 2016 m. ėję gyventojai ir jų šeimų nariai, politinės partijos nariai, kurių sumokėtas politinės partijos nario mokestis per 2016 m. buvo didesnis kaip 360 eurų, ir jų šeimų nariai Metines pajamų deklaracijas (GPM308 forma) pateikti privalo, neatsižvelgiant į tai, kokias pajamas jie yra gavę;

3) gyventojai, privalantys perskaičiuoti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau − metinis NPD). Tai − gyventojai, kuriems su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavimo vietoje pritaikytų NPD suma yra didesnė už visą taikytiną metinį NPD.

Metinis NPD, lyginant su pritaikytų NPD suma, gali sumažėti dėl įvairių priežasčių: dviejose įmonėse (įstaigose) gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų, dėl kitų gautų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas, išaugusio darbo užmokesčio, gautų ligos pašalpų ir pan.

Sumažėjus metiniam NPD, gyventojui atsiranda pareiga sumokėti pajamų mokestį;

4) gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti mokesčio lengvatomis, t. y. 2016 m. nepasinaudoję visu metiniu NPD ar papildomu NPD už auginamus vaikus (įvaikius), mokėję gyvybės draudimo ar pensijų įmokas, palūkanas už būsto kreditą. Lengvatomis pasinaudoti ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio galima tik pateikus deklaraciją (GPM308 forma).

Darbdaviai, kredito įstaigos, gyvybės draudimo bendrovės, mokymo įstaigos ir kiti juridiniai asmenys mokesčių administratoriui teikia informaciją apie gyventojams išmokėtas išmokas, pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas tiek A, tiek B klasės pajamoms, taip pat apie patirtas išlaidas, suteikiančias gyventojams teisę į mokestines lengvatas. Pagal šiuos duomenis yra formuojamos preliminarios metinės pajamų deklaracijos, padėsiančios užtikrinti sklandų pajamų ir pajamų mokesčio deklaravimą.

Pasitikslinti, ar gyventojui reikia deklaruoti  turtą ir /ar metines pajamas, galima,  paskambinus į VMI Mokesčių informacijos centrą telefonu 1882 arba atvykus į atitinkamą apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos gyventojus aptarnaujantį padalinį.

VMI prie FM primena, kad gyventojų, privalančių deklaruoti praėjusio mokestinio laikotarpio metines pajamas, tačiau nepateikusių Metinės pajamų deklaracijos iki š. m. gegužės 2 d., Prašymai pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (ar) politinėms  partijoms nenagrinėjami ir parama nepervedama, todėl paremti pasirinktus paramos gavėjus ir (ar) politines partijas siekiantiems gyventojams ypač svarbu pajamas deklaruoti laiku.   

Patogiausia ir paprasčiausia užpildytas deklaracijas pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą.

 

Teisės departamento direktorė                                                                          Rasa Virvilienė

Registracijos numeris (18.18-31-1E)RM-2496

Ši informacija skelbiama:
2016 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikia paaiškinimą dėl gyventojų turto ir (ar) gautų pajamų deklaravimo 2016 metais.

I. DĖL TURTO DEKLARAVIMO.

Ar jau galima deklaruoti turtą ir kas tai turi padaryti?

Turtą deklaruoti galima jau nuo 2016 m. sausio 1 d., būtina – iki 2016 m. gegužės 2 dienos. Šiuo tikslu turi būti užpildoma ir mokesčių administratoriui pateikiama Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija ir reikalingi jos priedai (FR0001 formos 1 versija, nauja redakcija išdėstyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. VA-3).

Kaip ir ankstesniais metais, šiemet deklaruoti turtą privalo valstybės politikai, tarnautojai, Europos Parlamento nariai, teisėjai, notarai, antstoliai, prokurorai, valstybinių aukštųjų mokyklų vadovai, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė arba savivaldybė, vadovai, valstybės ir savivaldybės įmonių vadovai, valstybės ir savivaldybės įstaigų vadovai ir pavaduotojai, Respublikos Prezidento ar Seimo paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir kitas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – GTDĮ) 2 straipsnyje išvardytas pareigas 2015 m. ėję gyventojai bei jų šeimos nariai.

Primintina, kad deklaruoti turtą privalo gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai.

Šiais metais pirmą kartą deklaruoti turtą privalo politinės partijos nariai, kurių politinės partijos nario mokestis per 2015 m. buvo didesnis kaip 360 eurų, ir jų šeimų nariai.

Ar turtą deklaruoti privalančių gyventojų sąrašas 2015 m. buvo papildytas naujomis pareigybėmis?

2015 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. XII-2041 buvo papildytas GTDĮ 2 straipsnio 1 dalies 20 punktas, kuriame įrašyta ne tik valstybės ir savivaldybės įmonių vadovų pareigybė, bet ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovų pareigybė. Pagal šį punktą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai ir jų šeimų nariai privalo deklaruoti turtą, neatsižvelgiant į tokios įmonės teisinę formą.

Kokį turtą reikia deklaruoti?

Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje reikia nurodyti tokį 2015 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį;

2) kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal teisės aktus privaloma teisinė registracija;

3) pinigines lėšas, turimas kredito įstaigose ir ne jose, jeigu jų bendra suma viršijo 1  500 eurų;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 eurų;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo1 500 eurų;

6) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršijo 1 500 eurų;

7) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršijo 1 500 eurų.

Deklaracijoje turi būti nurodomas ir Lietuvoje, ir užsienio valstybėje turimas turtas. Nekilnojamojo ar kilnojamojo daikto vertė nurodoma pagal jo įsigijimo kainą, o jei ši kaina smarkiai skiriasi nuo šiuo metu esančios tikrosios rinkos kainos, tai tas daiktas nurodomas tikrąja rinkos kaina (tikrosios rinkos kainos sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 20 punkte).

Kas turi pateikti atskaitinę turto deklaraciją (FR0001 formą)?

Deklaruoti turtą privalo 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat asmenys, sulaukę 18 metų ir vyresni, kurie Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" (toliau – Įstatymas) nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Šie gyventojai turi deklaruoti vieną kartą tų kalendorinių metų, kuriais jie sulaukė 18 metų arba kuriais Įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje, gruodžio 31 d. turimą tokį turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį, kurių nuosavybės teisės nėra įregistruotos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre;

2) lėšas, turimas ne Lietuvos Respublikos bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

3) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 1 500 eurų;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

6) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 1 500 eurų.

Jeigu šie asmenys neturi tokio turto, deklaracijos (FR0001 formos) teikti nereikia, o pajamų deklaruoti jiems nereikia net ir tuo atveju, jeigu jie deklaruoja turimą turtą.

II. DĖL PAJAMŲ DEKLARAVIMO.

Gyventojai, deklaruojantys 2015 m. gautas pajamas, turi užpildyti Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos 3 versiją (nauja redakcija išdėstytą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. VA-200).

Metines pajamas privaloma deklaruoti taip pat iki 2016 m. gegužės 2 dienos.

Kaip ir ankstesniais metais, pajamas deklaruoti privalo:

1) gyventojai, gavę B klasės pajamų, t. y. pajamų, nuo kurių pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo jie patys.

Nuo 2014 m. įvairių rūšių palūkanos (už indėlius, paskolas, vertybinius popierius, palūkanos, išmokėtos atsiskaitant už žemės ūkio produkciją) yra priskiriamos B klasės pajamoms, todėl vien dėl jų gavimo gyventojui gali atsirasti pareiga deklaruoti metines pajamas. Tokia pareiga atsiranda gyventojui, 2015 m. gavusiam:

  • palūkanų už asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais (toliau – asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais), išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, įsigytus iki 2013 m. gruodžio 31 d., jeigu už šiuos vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais, jam išmokėjo didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių vertybinių popierių turėtojams (nesvarbu, kokia suma gauta),
  • daugiau kaip 3 000 eurų palūkanų už nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigytus ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių vertybinių popierių turėtojams), palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius, ir/ar palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių kredito įstaigose laikomus indėlius, sutartys dėl kurių sudarytos nuo 2014 m. sausio 1 dienos,
  • palūkanų už paskolas iš Lietuvos vienetų ar šaltinio užsienio valstybėje.

Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojais įregistruoti ar privalantys registruotis gyventojai, gavę pajamų iš žemės ūkio veiklos, privalo deklaruoti pajamas, nesvarbu, kokia suma 2015 m. buvo gauta. Kiti žemės ūkio veiklos pajamų gavę gyventojai (ne PVM mokėtojai) deklaruoti metines pajamas privalo tuo atveju, jeigu šias pajamas gavo iš gyventojų ir/arba iš šaltinio užsienio valstybėje, o gauta suma yra didesnė kaip 3 000 eurų.

Dovanų gavę gyventojai deklaruoti metines pajamas privalo, jeigu jie gavo:

  • didesnes kaip 2 500 Eur vertės dovanas pinigais ar turtu – iš kitų asmenų (ne iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių) brolių, seserų, senelių, vaikaičių),
  •  didesnes kaip 2 500 Eur dovanas pinigais ar turtu (išskyrus gautas nekilnojamaisiais daiktais, esančiais Lietuvoje) iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, senelių ir vaikaičių.

Primintina gyventojams, įregistravusiems individualią veiklą ar 2015 m. turėjusiems verslo liudijimus, kad metines pajamas deklaruoti privalu, neatsižvelgiant į tai, ar 2015 m. buvo gauta pajamų iš šios veiklos, ar ne. Pajamas deklaruoti turi individualių įmonių savininkai, ūkinių ir mažųjų bendrijų nariai, gavę pajamų iš šių įmonių ar bendrijų, taip pat kiti gyventojai, gavę pajamų, nuo kurių sumokėti pajamų mokestį privalo jie patys.

2) politikai, valstybės tarnautojai, kitas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nurodytas pareigas 2015 m. ėję gyventojai ir jų šeimų nariai, politinės partijos nariai, kurių politinės partijos nario mokestis per 2015 m. buvo didesnis kaip 360 eurų, ir jų šeimų nariai Metines pajamų deklaracijas (GPM308 forma) pateikti privalo, neatsižvelgiant į tai, kokias pajamas jie yra gavę;

3) gyventojai, privalantys perskaičiuoti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau − metinis NPD). Tai − gyventojai, kuriems su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavimo vietoje pritaikytų NPD suma yra didesnė už visą taikytiną metinį NPD.

Metinis NPD, lyginant su pritaikytų NPD suma, gali sumažėti dėl įvairių priežasčių: dviejose įmonėse (įstaigose) gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų, dėl kitų gautų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas, išaugusio darbo užmokesčio, gautų ligos pašalpų ir pan.

Sumažėjus metiniam NPD, gyventojui atsiranda pareiga sumokėti pajamų mokestį;

4) gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti mokesčio lengvatomis, t. y. 2015 m. nepasinaudoję visu metiniu NPD ar papildomu NPD už auginamus vaikus (įvaikius), mokėję gyvybės draudimo ar pensijų įmokas, palūkanas už būsto kreditą. Lengvatomis pasinaudoti ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio galima tik pateikus deklaraciją (GPM308 forma).

Darbdaviai, kredito įstaigos, gyvybės draudimo bendrovės, mokymo įstaigos ir kiti juridiniai asmenys mokesčių administratoriui teikia informaciją apie gyventojams išmokėtas išmokas, pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas tiek A, tiek B klasės pajamoms, taip pat apie patirtas išlaidas, suteikiančias gyventojams teisę į mokestines lengvatas. Pagal šiuos duomenis yra formuojamos preliminarios metinės pajamų deklaracijos, padėsiančios užtikrinti sklandų pajamų ir pajamų mokesčio deklaravimą.

Patogiausia ir paprasčiausia užpildytas deklaracijas pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą.

 

Viršininko pavaduotoja

 

                                       Vilma Vildžiūnaitė

 

Registracijos numeris (32-42-31-1)RM-2694

Ši informacija skelbiama:
2015 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikia paaiškinimą dėl gyventojų 2014 m. turėto turto ir (ar) gautų pajamų deklaravimo tvarkos 2015 metais.

I. DĖL TURTO DEKLARAVIMO
Ar jau galima deklaruoti turtą ir kas tai turi padaryti?
Turtą deklaruoti galima jau nuo š. m. sausio 1 dienos. Šiuo tikslu turi būti užpildoma ir mokesčių administratoriui pateikiama Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija (FR0001 forma) ir reikalingi jos priedai. Užpildoma ta pati, kaip ir pernai metais, FR0001 formos 1 versija (nauja redakcija išdėstyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. VA-3).
Deklaracijas būtina pateikti iki š.m. gegužės 4 d.

Kaip ir ankstesniais metais, šiemet deklaruoti turtą privalo valstybės politikai, tarnautojai, Europos Parlamento nariai, teisėjai, notarai, antstoliai, prokurorai, valstybinių aukštųjų mokyklų vadovai, viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė arba savivaldybė, vadovai, valstybės ir savivaldybės įmonių vadovai, valstybės ir savivaldybės įstaigų vadovai ir pavaduotojai, Respublikos Prezidento ar Seimo paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir kitas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnyje išvardytas pareigas 2014 m. ėję gyventojai bei jų šeimos nariai.

Kaip (litais ar eurais) deklaruojamas turtas?
Deklaruojant 2014 m. turėtą turtą, sumos (deklaruojamo turto, turimų, pasiskolintų ar paskolintų lėšų) nurodomos litais.

Kokį turtą reikia deklaruoti?
Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje reikia nurodyti tokį 2014 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą:
1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį;
2) kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal teisės aktus privaloma teisinė registracija;
3) pinigines lėšas, turimas kredito įstaigose ir ne jose, jeigu jų bendra suma viršijo 5000 litų;
4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 5 000 litų;
5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 5 000 litų;
6) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršijo 5 000 litų;
7) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršijo 5 000 litų.
Deklaracijoje turi būti nurodomas ir Lietuvoje, ir užsienio valstybėje turimas turtas. Nekilnojamojo ar kilnojamojo daikto vertė nurodoma pagal jo įsigijimo kainą, o jei ši kaina smarkiai skiriasi nuo šiuo metu esančios tikrosios rinkos kainos, tai tas daiktas nurodomas tikrąja rinkos kaina (tikrosios rinkos kainos sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 20 punkte).
Turtą privalantys deklaruoti gyventojai iki šios datos turi deklaruoti ir 2014 m. gautas metines pajamas, pateikdami Metinę pajamų deklaraciją (GPM308 formos 3 versiją).

II. APIE GYVENTOJŲ PAJAMŲ DEKLARAVIMĄ
Šiemet gyventojai, deklaruojantys 2014 m. gautas pajamas, turės užpildyti naujos redakcijos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos 3 versiją (išdėstytą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. VA-200).
2014 m. metines pajamas taip pat privaloma deklaruoti ne vėliau kaip iki gegužės 4 dienos.
Kaip ir ankstesniais metais, pajamas deklaruoti privalo:

1) gyventojai, gavę B klasės pajamų, t.y. pajamų, nuo kurių pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo jie patys.
Nauja yra tai, kad nuo 2014 m. įvairių rūšių palūkanos (už indėlius, paskolas, vertybinius popierius, palūkanos, išmokėtos atsiskaitant už žemės ūkio produkciją) taip pat yra priskiriamos B klasei, todėl vien dėl jų gavimo gyventojui gali atsirasti pareiga deklaruoti metines pajamas. Tokia pareiga atsiranda gyventojui, gavusiam:
- daugiau kaip 2 000 litų indėlių palūkanų už Europos ekonominės erdvės valstybių kredito įstaigose laikomus indėlius pagal sutartis, sudarytas iki 2013 m. gruodžio 31 d., arba
- daugiau kaip 2 000 litų palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius, įsigytus iki 2013 m. gruodžio 31 d. (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių vertybinių popierių turėtojams), jeigu šie vertybiniai popieriai pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo jų išleidimo dienos, arba
- daugiau kaip 2 000 litų indėlių palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių kredito įstaigose laikomus indėlius pagal sutartis, sudarytas nuo 2014 m. sausio 1 d., arba
- daugiau kaip 2 000 litų palūkanų už Europos ekonominės erdvės valstybių vyriausybių, politinių ar teritorijos administracinių padalinių vertybinius popierius, įsigytus iki 2013 m. gruodžio 31 d., arba
- daugiau kaip 2 000 litų pavėluoto mokėjimo palūkanų, išmokėtų atsiskaitant už žemės ūkio produkciją.
Pajamas deklaruoti turi individualių įmonių savininkai, ūkinių ir mažųjų bendrijų nariai, gavę pajamų iš šių įmonių ar bendrijų, pridėtinės vertės mokesčių mokėtojais įregistruoti ar privalantys registruotis gyventojai, gavę pajamų (nesvarbu, kokią sumą) iš žemės ūkio veiklos, taip pat kiti, gavusieji daugiau kaip 10 000 litų pajamų iš žemės ūkio veiklos ir pan.
Primintina gyventojams, įregistravusiems individualią veiklą ar 2014 m. turėjusiems verslo liudijimus, kad metines pajamas jie deklaruoti privalo, neatsižvelgiant į tai, ar jie praėjusiais metais gavo pajamų iš šios veiklos, ar ne;

2) politikai, valstybės tarnautojai, kitas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nurodytas pareigas 2014 m. ėję gyventojai ir jų šeimų nariai, Metines pajamų deklaracijas (GPM308 formą) pateikti privalo, neatsižvelgiant į tai, kokias pajamas jie yra gavę;

3) gyventojai, privalantys perskaičiuoti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau − metinis NPD). Tai − gyventojai, kuriems su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavimo vietoje pritaikytų NPD suma yra didesnė už visą taikytiną metinį NPD.
Metinis NPD, lyginant su pritaikytų NPD suma, gali sumažėti dėl įvairių priežasčių: dviejose įmonėse (įstaigose) gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų, dėl kitų gautų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15 procentų pajamų mokesčio tarifas, išaugusio darbo užmokesčio, gautų ligos pašalpų ir pan.
Sumažėjus metiniam NPD, gyventojui atsiranda pareiga primokėti pajamų mokestį;

4) gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti mokesčio lengvatomis, t.y. 2014 m. nepasinaudoję visu metiniu NPD ar papildomu NPD už auginamus veikus, mokėję gyvybės draudimo ar pensijų įmokas, palūkanas už būsto kreditą.
Lengvatomis pasinaudoti ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio galima tik pateikus deklaraciją (GPM308 formą).

Kaip (litais ar eurais) deklaruojamos pajamos?
Deklaruojant 2014 m. gautas pajamas, sumos nurodomos litais. Litais apskaičiuota mokėtina pajamų mokesčio suma perskaičiuojama pagal neatšaukiamai nustatytą lito ir euro santykį, suapvalinant ją iki dviejų skaičių po kablelio (iki centų) pagal matematinę apvalinimo taisyklę, ir sumokama eurais ir centais.

Darbdaviai, bankai, kredito įstaigos, gyvybės draudimo bendrovės, aukštosios mokyklos, formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo įstaigos bei kiti juridiniai asmenys mokesčių administratoriui teikia informaciją apie 2014 m. gyventojams išmokėtas išmokas, priskiriamas A ir B klasės pajamoms. Šių duomenų pagrindu yra formuojamos preliminarios metinės pajamų deklaracijos gyventojams, kurios gyventojams padės užtikrinti sklandų pajamų mokesčio administravimą.

Patogiausia ir paprasčiausia užpildytas deklaracijas pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (adresu: https://deklaravimas.vmi.lt/).

 
Viršininko pavaduotojas,                                                               Dainoras Bradauskas
atliekantis viršininko funkcijas

Registracijos numeris (18.16-31-1)R-6969

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) paaiškina, kaip taikomos 2012 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-2100 (Žin., 2012, Nr. 78-4022, toliau – Įstatymas) pakeistos Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (Žin., 2003, Nr. 123-5583, toliau – GTDĮ) nuostatos, įpareigojančios gyventojus, aukojančius savarankiškiems politinėms kampanijos dalyviams, ir jų šeimų narius, išskyrus asmenis, kurių auka (aukų suma) vienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui per politinę kampaniją neviršija 40 litų, deklaruoti turtą (įskaitant ir pajamas).

Dėl laikotarpio, kurio turtas deklaruojamas. 

Nustatyta, kad pagal GTDĮ 7-2 straipsnį gyventojai (nuolatiniai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai) ir jų šeimų nariai deklaruoti turtą (įskaitant pajamas) privalo dar prieš suteikdami auką savarankiškam politinės kampanijos dalyviui. Deklaruotinas kalendorinių metų, einančių prieš metus, kuriais jie aukoja savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, gruodžio 31 d. turėtas turtas ir tų metų pajamos. Turtui deklaruoti skirta deklaracija turi būti pateikiama likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki aukos suteikimo. Šiomis nuostatomis pakeista anksčiau galiojusi turto deklaravimo tvarka, pagal kurią aukas suteikę gyventojai turėjo deklaruoti kalendorinių metų, kuriais suteikta auka, gruodžio 31 d. turimą turtą (įskaitant pajamas), turto deklaracijas pateikdami iki kitų metų gegužės 1 d.

Dėl aukų dydžio .

Įstatymu GTDĮ nuostatos buvo suderintos su Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo (Žin., 2004, Nr. 135-4894, 2011, Nr. 153-7205, toliau – PPPKFFKĮ) 10 straipsnio 2 dalimi, suteikiančia teisę gyventojui teikti tam tikrą dydį neviršijančias aukas. Nustatyta, kad bendra vieno fizinio asmens aukų suma (neįskaičiuojant mažų aukų, nurodytų PPPKFFKĮ 10-1 straipsnyje) per kalendorinius metus neturi viršyti 10 procentų fizinio asmens už praėjusius kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų. Vadinasi, gyventojo teikiamos aukos dydis turi būti palyginamas su jo praėjusių paskutinių kalendorinių metų deklaruota bendra gautų pajamų suma.

Dėl atitinkamos deklaracijos užpildymo ir pateikimo .

Gyventojai, kuriems nustatyta prievolė deklaruoti turtą, jį deklaruoja Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formoje (toliau – FR0001 forma), patvirtintoje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. VA-13 (2011 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. VA-13 redakcija, Žin., 2011, Nr. 14-635).

Kaip jau minėta, savarankiškam politinės kampanijos dalyviui aukojančio gyventojo deklaruotinas turtas yra suprantamas ne tik kaip GTDĮ 3 straipsnyje išvardytas turtas (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, pinigai ir pan.), bet ir kaip kalendorinių metų, einančių prieš metus, kuriais jie suteikė auką, metinės pajamos. Todėl savarankiškam politinės kampanijos dalyviui aukojantys gyventojai (nuolatiniai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai) turi užpildyti ir pateikti mokesčių administratoriui FR0001 formą su atitinkamais jos priedais, įskaitant pajamoms įrašyti skirtą FR0001P priedą, kuriame privalo būti deklaruojamos visos praėjusių kalendorinių metų gautos pajamos.

FR0001 forma mokesčių administratoriui turi būti pateikta ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki aukos suteikimo.

Be to, nuolatiniams Lietuvos gyventojams, kurie privalo deklaruoti turtą pagal GTDĮ, išskyrus tam tikras išimtis, yra nustatyta pareiga deklaruoti praėjusio mokestinio laikotarpio metines pajamas ir pajamų mokestį pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (Žin., 2002, Nr. 73-3085, toliau – GPMĮ). Vadinasi, gyventojams, aukojantiems savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, ir jų šeimų nariams nustatyta pareiga tų pačių kalendorinių metų pajamas deklaruoti du kartus: 1) turto deklaracijos FR0001 formoje ir 2) metinės pajamų deklaracijos GPM308 formoje.

Siekdama užtikrinti sklandų pajamų ir turto deklaravimo procesą ir vadovaujamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80-3220) 77 straipsniu, mokesčių administratoriui suteikiančiu teisę tam tikrais atvejais atleisti mokesčių mokėtoją nuo prievolės pateikti mokesčio deklaraciją, VMI prie FM paaiškina:

1) auką teikiančiam gyventojui (šeimos nariui) nereikia teikti metinės pajamų deklaracijos (GPM308 formos), jeigu jis tų metų pajamas deklaruoja turto deklaracijoje (FR0001P priede), tačiau tik tuo atveju, jeigu pareiga deklaruoti pajamas neatsiranda ir dėl kitų priežasčių (kalendoriniais metais eitų pareigų, būtinumo sumokėti pajamų mokestį, vykdytos individualios veiklos ir pan.).

1 pavyzdys 

Akcinės bendrovės darbuotojas 2012 m. (po liepos 4 d., t.y. po GTDĮ pakeitimo įsigaliojimo) ketina suteikti auką pasirinktam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui. Tik dėl šios priežasties jam ir jo šeimos nariui atsiranda pareiga pateikti ne tik FR0001 formą (kurioje turi būti deklaruojamas 2011-12-31 turėtas turtas ir 2011 m. jo bei šeimos nario 2011 m. pajamos), bet ir metinės pajamų deklaracijos GPM308 formą. Kadangi 2011 m. gruodžio 31 d. turtas ir visos 2011 m. pajamos deklaruotos FR0001 formoje, metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos šiems gyventojams pateikti nereikia. 

2 ) Dalis savarankiškam politinės kampanijos dalyviui 2012 m. aukojančių gyventojų ir jų šeimų narių dėl įvairių priežasčių jau yra deklaravę 2011 m. mokestinio laikotarpio pajamas metinės pajamų deklaracijos GPM308 formoje. Tokiems gyventojams deklaruoti pajamų dar kartą (šį kartą turto deklaracijos FR0001P priede) nereikia.

2-3 pavyzdžiai 

2. Auką politinės kampanijos dalyviui suteikti ketinantis gyventojas iš anksto (dar iki GTDĮ pakeitimo įsigaliojimo) pateikė 2011 m. mokestinio laikotarpio metinės pajamų deklaracijos GPMP308 formą, kurioje deklaravo 2011 m. pajamas. Deklaraciją jis pateikė siekdamas sudaryti prielaidas patikrinti, ar po 2012 m. liepos 4 d. jo teikiama auka neviršija 10 procentų gautų pajamų sumos. Gyventojas privalo pateikti turto deklaracijos FR0001 formą, tačiau pajamų deklaruoti joje neprivalo, nes jo 2011 metų pajamos jau yra nurodytos GPM308 formoje. Jo šeimos narys turi pateikti turto deklaracijos FR0001 formą ir joje deklaruoti ne tik 2011-12-31 turėtą turtą, bet ir 2011 m. gautas pajamas (FR0001P priede). 

3. Auką politinės kampanijos dalyviui suteikti ketinantis valstybės tarnautojas ir jo šeimos narys dėl 2011 m. eitų pareigų yra deklaravę ir pajamas (GPM308 formoje) ir 2011 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą (FR0001 formoje, tačiau nėra užpildę šios deklaracijos pajamoms įrašyti skirto FR0001P priedo). Dar kartą deklaruoti pajamų (pildyti FR0001P priedą) jiems nereikia. 

Dėl PPPKFFKĮ 10 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo 

Ar gyventojo teikiama auka (aukų suma) neviršija 10 procentų jo praėjusiais metais gautų pajamų, nustatoma, remiantis duomenimis apie bendrą jo praėjusių kalendorinių metų deklaruotų pajamų sumą, nurodytą:

1) nuolatinio ar nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001P priede (kai yra pateiktas FR0001P priedas) arba

2) nuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų deklaracijos GPM308 formoje (kai nepateiktas FR0001P priedas).

Atkreipiame dėmesį, kad metinė pajamų deklaracijos GPM308 forma yra, visų pirma, skirta deklaruoti bei apskaičiuoti pajamų mokestį, kurio dydžiui neturi įtakos pajamos, pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalį priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, todėl mokesčių administratorius yra nustatęs, kad tam tikrų rūšių ir (ar) dydžių neapmokestinamosios pajamos GPM308 formoje gali būti nenurodomos. 2011 m. mokestinio laikotarpio pajamas GPM308 formoje deklaravęs gyventojas, pageidaujantis įrašyti ir neapmokestinamąsias nedeklaruojamas pajamas, turėtų pateikti patikslintą GPM308 formą.
 
Viršininkas                                                          Modestas Kaseliauskas
 

Registracijos numeris (18.18-31-1)R-2879

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), siekdama užtikrinti sklandų turto ir pajamų deklaravimą, paaiškina Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (Žin., 200 3, Nr. 123-5583, toliau – GTDĮ) 2 straipsnio 1 dalies naujo 30 punkto taikymą.

Šiame punkte aptarta, kad deklaruoti turtą privalo viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai.

Remiantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (Žin., 1996, Nr. 71-1706; 2006, Nr. 82-3254) pateiktomis viešosios informacijos rengėjo/skleidėjo sąvokomis ir GTDĮ 2 straipsnio 1 dalies 30 punktu, darytina išvada, kad turto deklaravimo prievolė nustatyta gyventojams, minėtas pareigas einantiems tokiose įstaigose (įmonėse):

- kurios teikia visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugas (įskaitant televizijos programų transliuotojus ir retransliuotojus),

- kurios teikia radijo programų transliavimo ir retransliavimo paslaugas,

- leidyklose,

- kino, garso ar vaizdo studijose,

- informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūrose,

- laikraščių ir žurnalų redakcijose,

- kitose įmonėse (įstaigose), rengiančiose ar pateikiančiose skleisti viešąją informaciją.

Kadangi pareiga deklaruoti turtą nustatyta ne tik viešosios informacijos sklaidos srityje dirbantiems įstaigų vadovams, bet ir tiems gyventojams, kurie eina redaktoriaus pareigas, todėl, VMI prie FM nuomone, deklaruoti turtą privalo visi gyventojai, einantys redaktoriaus pareigas (tam tikros skilties redaktorius, žinių redaktorius, leidyklos redaktorius, laidų redaktorius ir pan.). Žurnalistams, laidų vedėjams, nepriklausomiems kūrėjams ir kitiems visuomenės informavimo srityje dirbantiems gyventojams GTDĮ tokios pareigos nenumato.

GTDĮ 2 straipsnio 30 punkte nurodytas pareigas 2011 m. ėję gyventojai ir jų šeimų nariai (nuolatiniai Lietuvos gyventojai) privalo deklaruoti jau 2011 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą, nesvarbu, ar tos pareigos buvo eitos visus 2011 m., ar tik tam tikrą 2011 m. laikotarpį. Šių gyventojų teikiamose turto deklaracijose turi būti įrašomas 720 pareigybių kodas.

Pažymėtina, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kuriems nustatyta prievolė deklaruoti turtą, pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (Žin., 2002, Nr. 73-3085) turi deklaruoti ir mokestinio laikotarpio pajamas. Metinę pajamų deklaraciją (GPM308 forma) ir Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (FR0001 forma) jie pateikti privalo iki gegužės 2 d.


 
Viršininko pavaduotoja                                                 Vilma Vildžiūnaitė
 

Registracijos numeris (18.22-31-1)R-6451

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), atsižvelgdama į gaunamus paklausimus, paaiškina gyventojų, pageidaujančių gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pajamų deklaravimo tvarką:

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 50-1197, Nr. 123-5583) 2 straipsnio 1 dalį, pareiga deklaruoti turtą nustatyta ne tik šioje dalyje išvardytiems gyventojams, bet ir jų šeimų nariams. Išimtis nustatyta tik šio straipsnio 1 dalies 25-26 punktuose išvardytiems asmenims. Gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ir šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą turtą turintys sulaukę 18 metų nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat sulaukę 18 metų ir vyresni asmenys, Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties" nustatyta tvarka įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje, turi deklaruoti tik savo turimą turtą (įskaitant savo gautas pajamas), o jų šeimų nariams tokia prievolė nenustatyta, todėl tokių gyventojų teikiamose turto deklaracijose vaikų ir įvaikių turtas bei jų gautos pajamos neturi būti nurodomi. Pavyzdžiui, dėl valstybės teisinės pagalbos besikreipiantis gyventojas, vienas auginantis vaikus, neturi nurodyti kito iš tėvų vaikui išlaikyti mokamas sumas, nes jos yra skirtos vaiko poreikiams tenkinti ir pripažįstamos jas gaunančio vaiko, bet ne motinos (tėvo), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, pajamomis.

Šalpos išmokų mokėjimą reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatyme (Žin., 1994, Nr. 96-1873, 2005, Nr. 71-2556) nustatytas tos pačios rūšies šalpos išmokas (šalpos pensijas, slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas ir pan.), tik skirtingais pagrindais, vienais atvejais turi teisę gauti vaikai, kitais – tik pilnamečiai asmenys. Pavyzdžiui, teisę į šalpos pensiją turi ir neįgalus vaikas, ir asmuo, sukakęs senatvės pensijos amžių arba pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, netekusiu 60 procentų ir daugiau darbingumo.

Kadangi valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gauti pageidaujantis gyventojas turi deklaruoti tik savo gautas pajamas, tai, tarkim, jo neįgaliam vaikui mokamos šalpos pensija ir slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos gyventojo deklaracijoje neturi būti nurodomos, neatsižvelgiant į tai, kad šios išmokos nurodomos socialinės paramos tarnybų išduotose pažymose apie gyventojų pajamas. Nuo gyventojo gaunamų pajamų lygio priklauso, kokia apimtimi valstybės lėšomis bus apmokėta gyventojui teikiama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 30-827, 2005, Nr. 18-572) numatyta teisinė pagalba, todėl svarbu, kad pajamų duomenys būtų tikslūs.

Siekdama užtikrinti sklandų turto deklaravimą ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gyventojams suteikimą, VMI prie FM atkreipia dėmesį į šio rašto nuostatas apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų darbuotojus, konsultuojančius turto deklaracijas pildančius valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gauti pageidaujančius asmenis. Iškilusius klausimus, kam (tėvui, motinai ar vaikui) yra teikiama valstybinė šalpa, siūlome išsiaiškinti su valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gauti pageidaujančiu gyventoju ir/ar su pažymą išdavusia socialinės paramos tarnyba.


Viršininko pavaduotoja                                                    Vilma Vildžiūnaitė
 

Registracijos numeris (18.18-31-1E)RM-5347

Ši informacija skelbiama:
2019 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau − VMI prie FM) primena, kad iki 2019 m. gegužės 2 d. nuolatiniai Lietuvos gyventojai (toliau −  gyventojai) privalo deklaruoti 2018 m. turėtą turtą ir gautas pajamas.

I. DĖL TURTO DEKLARAVIMO.

Kurie gyventojai privalo deklaruoti turtą?

Deklaruoti turtą privalo Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme Nr. I- 1338 (toliau − GTDĮ) 2 straipsnio 1 dalyje išvardyti gyventojai.

Primintina, kad Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2, 5 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymu (2017 m. gruodžio 7 d. įstatymas Nr. XIII-854) GTDĮ 2 straipsnis buvo papildytas pareigybėmis, kurias ėję gyventojai bei jų šeimų nariai privalėjo deklaruoti jau 2017 m. turėtą turtą. Šiuo įstatymu pareiga deklaruoti 2017 m. ir vėlesnių (taigi ir 2018) metų turtą, pareiga nustatyta:

  1. visų viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovų pavaduotojams ir jų šeimų nariams. Vadinasi, deklaruoti turtą privalo tų mokymo įstaigų, ligoninių, poliklinikų, mokymo centrų, pensionatų, socialinės globos įstaigų ir kitų įstaigų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, o steigėja ar dalininkė − valstybė ar savivaldybė, vadovų pavaduotojai bei jų šeimų nariai;
  2. visų biudžetinių įstaigų (muziejų, teatrų, bibliotekų, socialinių paslaugų centrų, globos namų ir pan.) vadovams, jų pavaduotojams ir jų šeimų nariams;
  3. visų biudžetinių įstaigų padalinių (nesančių kitame struktūriniame padalinyje) vadovams, jų pavaduotojams ir jų šeimų nariams. Pavyzdžiui, deklaruoti turtą privalo biudžetinės įstaigos departamento, sudaryto iš skyrių, direktorius ir jo pavaduotojas bei jų šeimų nariai. Į įstaigos departamento sudėtį įeinančių skyrių vadovams, jų pavaduotojams ir šeimų nariams deklaruoti turtą nereikia;
  4. akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė (neatsižvelgiant į tai, kokia akcijų dalis priklauso valstybei (savivaldybei)), taip pat valstybės ir savivaldybės įmonių vadovų pavaduotojams ir jų šeimų nariams.

Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymu (2018 m. sausio 12 d. įstatymas Nr. XIII-1000) pareiga deklaruoti turtą nustatyta nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovams, vadovų pavaduotojams ir jų šeimų nariams. Nauja redakcija (2018-01-12 įstatymas Nr. XIII-992) išdėstyto Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 1 – 3 prieduose išvardytose įmonėse (visų trijų kategorijų) 2018 m. vadovų, vadovų pavaduotojų pareigas ėję gyventojai ir jų šeimų nariai privalo deklaruoti 2018 m. turtą.

Kaip ir ankstesniais metais, iki š. m. gegužės 2 d. turtą deklaruoti privalo viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai; akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai; valstybės ir savivaldybės įmonių vadovai; politikai ir tarnautojai, teisėjai, notarai, antstoliai, prokurorai, valstybinių aukštųjų mokyklų vadovai, Respublikos Prezidento ar Seimo paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir kitas GTDĮ 2 straipsnyje išvardytas pareigas 2018 m. ėję gyventojai bei jų šeimos nariai.

Tokia pati pareiga nustatyta ir gyventojams, pageidaujantiems gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariams.

Be to, iki 2018 m. gegužės 2 d. turtą deklaruoti privalo 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat asmenys, sulaukę 18 metų ir vyresni, kurie Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Šie gyventojai turi deklaruoti vieną kartą tų kalendorinių metų, kuriais jie sulaukė 18 metų arba kuriais įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje, gruodžio 31 d. tokį turėtą turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį, kurių nuosavybės teisės nėra įregistruotos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre;

2) lėšas, turimas ne Lietuvos Respublikos bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

3) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 1 500 eurų;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

6) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 1 500 eurų.

Jeigu 18 metų sulaukęs ar teisę nuolat gyventi Lietuvoje įgijęs gyventojas tokio turto neturi, tai turto deklaruoti jam nereikia.

Kokioje deklaracijoje deklaruojamas turtas?

Turtas deklaruojamas Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje (FR0001 forma, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. VA-3).

Kokį turtą reikia deklaruoti politikams, valstybės tarnautojams ir kitiems gyventojams?

Gyventojai, kuriems pareiga deklaruoti turtą atsirado dėl 2018 m. eitų pareigų, ir jų šeimų nariai, gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai deklaruoja tokį 2018 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį;

2) kilnojamąjį daiktą, kuriam pagal teisės aktus nustatyta privaloma teisinė registracija;

3) pinigines lėšas, turimas kredito įstaigose ir ne jose, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 eurų;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 eurų;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 eurų;

6) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršijo 1 500 eurų;

7) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršijo 1 500 eurų.

Deklaracijoje turi būti nurodomas ir Lietuvoje, ir užsienio valstybėje turimas turtas. Nekilnojamojo ar kilnojamojo daikto vertė nurodoma pagal jo įsigijimo kainą, o jei ši kaina smarkiai skiriasi nuo šiuo metu esančios tikrosios rinkos kainos, tai nurodoma jo tikroji rinkos kaina.

Gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai turto deklaracijoje privalo nurodyti ne tik turėtą turtą, bet ir visas 2018 m. gautas pajamas (deklaracijos priede FR0001P „Gautos pajamos“).

II. DĖL PAJAMŲ DEKLARAVIMO.

Kurie gyventojai privalo deklaruoti metines pajamas?

Kaip ir ankstesniais metais, pajamas deklaruoti privalo:

1. gyventojai, gavę B klasės pajamų, t. y. pajamų, nuo kurių pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo jie patys.

Pavyzdžiui, deklaruoti pajamas reikia gyventojui, gavusiam pajamų už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, perleistą nuosavybėn nepraėjus 10 metų nuo jo įsigijimo, pajamų už automobilį ar kitą teisiškai registruojamą daiktą, perleistą nuosavybėn nepraėjus 3 metams nuo įsigijimo, individualių įmonių savininkams, ūkinių bendrijų ir mažųjų bendrijų nariams, gavusiems pajamų iš tokių įmonių ir bendrijų, individualią veiklą vykdantiems gyventojams, palūkanų gavusiems gyventojams, pajamų iš kitų gyventojų ar iš užsienio valstybės gavusiems gyventojams; 

2. politikai, valstybės tarnautojai, valstybės bei savivaldybės įmonių ir akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai, jų šeimų nariai, kitas GTDĮ 2 straipsnyje nurodytas pareigas 2018 m. ėję gyventojai bei jų šeimų nariai.

Metines pajamas jie privalo deklaruoti, neatsižvelgiant į tai, kokias pajamas per 2018 m. mokestinį laikotarpį yra gavę;

3. gyventojai, privalantys perskaičiuoti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau − metinis NPD). Tai − gyventojai, kuriems su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavimo vietoje pritaikytų NPD suma yra didesnė už visą jiems taikytiną metinį NPD.

Metinis NPD, lyginant jį su darbo užmokesčiui per metus pritaikytų NPD suma, gali sumažėti dėl premijų ar kitokių vienkartinių išmokų gavimo, išaugusio darbo užmokesčio, gautų įvairių rūšių apmokestinamųjų pajamų ir pan.

Sumažėjus metiniam NPD, gyventojui atsiranda pareiga perskaičiuoti metinį NPD, pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti joje apskaičiuotą pajamų mokestį;

4. gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti mokesčio lengvatomis, t. y. 2018 m. nepasinaudoję visu metiniu NPD, mokėję gyvybės draudimo ar pensijų įmokas, palūkanas už iki 2009 m. sausio 1 d. gautą kreditą būstui įsigyti, įmokas už profesinį mokymą ar studijas. Lengvatomis pasinaudoti ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio galima tik pagal pateiktą pajamų deklaraciją.

Pavyzdžiui, metines pajamas deklaruoti turės metinį NPD prisitaikyti pageidaujantis gyventojas, kuris dirbo ne visus 2018 m., gyventojas, kurio pageidavimu darbo užmokesčio gavimo vietoje jam taikytinas NPD nebuvo taikomas.

Kokioje deklaracijoje deklaruojamos 2018 m. pajamos?

2018 metų pajamos deklaruojamos Metinėje pajamų deklaracijoje (GPM308 formos 3 versija; nauja redakcija išdėstyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. VA-25).

Darbdaviai, kredito įstaigos, gyvybės draudimo bendrovės, mokymo įstaigos ir kiti juridiniai asmenys VMI prie FM teikia duomenis apie gyventojams išmokėtas išmokas ir patirtas išlaidas, suteikiančias gyventojams teisę į mokestines lengvatas. Pagal šiuos duomenis yra parengiamos preliminarios deklaracijos, padedančios gyventojams tinkamai užpildyti Metinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPM308 forma).

Patogiausia ir paprasčiausia užpildytas deklaracijas pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (adresu: https://deklaravimas.vmi.lt/).

Pasitikslinti, ar reikia deklaruoti turtą ir (ar) metines pajamas, galima, paskambinus į VMI Mokesčių informacijos centrą telefonu 1882 arba atvykus į atitinkamą apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos gyventojus aptarnaujantį padalinį.

VMI prie FM primena, kad gyventojų, privalančių deklaruoti 2018 m. gautas metines pajamas, tačiau to nepadariusių iki š. m. gegužės 2 d., Prašymai pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (ar) politinėms partijoms (FR0512 forma) nenagrinėjami ir pajamų mokesčio dalis nepervedama, todėl paremti pasirinktus subjektus siekiantiems gyventojams yra labai svarbu pajamų deklaravimo prievolę įvykdyti laiku.

 

Teisės departamento direktorė

 

Rasa Virvilienė

Registracijos numeris (18.18-31-1E)RM-4598

Ši informacija skelbiama:
2020 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau − VMI prie FM) primena, kad iki 2020 m. gegužės 4 d. nuolatiniai Lietuvos gyventojai (toliau −  gyventojai) privalo deklaruoti 2019 m. turėtą turtą ir iki 2020 m. liepos 1 d.  gautas pajamas.

Asmenys, nuolatiniais Lietuvos gyventojais tapę dėl per dvejus vienas paskui kitą einančius kalendorinius metus Lietuvoje išbūtų 280 dienų skaičiaus, tų kalendorinių metų, kuriais jie atvyko į Lietuvą, pajamų mokesčio deklaracijas privalo pateikti iki kitų po atvykimo metų gruodžio 31 dienos, taigi atvykusieji į Lietuvą 2019 m., 2019 m. mokestinio laikotarpio deklaracijas pateikti privalės iki 2020 m. gruodžio 31 dienos.

I. APIE TURTO DEKLARAVIMĄ.

Kurie gyventojai privalo deklaruoti turtą?

Kaip ir praėjusiais metais, 2019 m. turėtą turtą deklaruoti privalo Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme Nr. I- 1338 (toliau − GTDĮ) 2 straipsnio 1 dalyje išvardyti gyventojai:

  • politikai ir jų šeimų nariai;
  • nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • visų biudžetinių įstaigų (muziejų, teatrų, bibliotekų, socialinių paslaugų centrų, globos namų ir pan.) vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai, taip pat šių įstaigų padalinių (nesančių kitame struktūriniame padalinyje) vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, vadovų pavaduotojai. Pavyzdžiui, mokymo įstaigų, ligoninių, poliklinikų, mokymo centrų, pensionatų, socialinės globos įstaigų ir kitų įstaigų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, o steigėja ar dalininkė − valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė (neatsižvelgiant į tai, kokia akcijų dalis priklauso valstybei (savivaldybei)), vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • valstybės ir savivaldybių įmonių vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • valstybės tarnautojai ir jų šeimų nariai;
  • teisėjai, notarai, antstoliai, prokurorai, valstybinių aukštųjų mokyklų vadovai, Respublikos Prezidento ar Seimo paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir kitas išvardytas pareigas 2019 m. ėję gyventojai bei jų šeimos nariai.

Gyventojai, pageidaujantys  gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai, taip pat turi deklaruoti turtą.

Be to, turtą deklaruoti privalo 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat asmenys, sulaukę 18 metų ir vyresni, kurie Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Šie gyventojai turi deklaruoti vieną kartą tų kalendorinių metų, kuriais jie sulaukė 18 metų arba kuriais įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje, gruodžio 31 d. turėtą tokį turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį, kurių nuosavybės teisės nėra įregistruotos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre;

2) lėšas, turimas ne Lietuvos Respublikos bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

3) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 1 500 eurų;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

6) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 1 500 eurų.

Jeigu 18 metų sulaukęs ar teisę nuolat gyventi Lietuvoje įgijęs gyventojas tokio turto neturi, tai turto deklaruoti jam nereikia.

Kokioje deklaracijoje deklaruojamas turtas?

Turtas deklaruojamas Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje (FR0001 forma, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. VA-13 „Dėl Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo“).

Kokį turtą reikia deklaruoti politikams, valstybės tarnautojams, pareigūnams ir kitiems gyventojams?

Gyventojai, kuriems pareiga deklaruoti turtą atsirado dėl 2019 m. eitų pareigų, ir jų šeimų nariai, gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai deklaruoja tokį 2019 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį;

2) kilnojamąjį daiktą, kuriam pagal teisės aktus nustatyta privaloma teisinė registracija;

3) pinigines lėšas, turimas kredito įstaigose ir ne jose, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 eurų;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 eurų;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 eurų;

6) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršijo 1 500 eurų;

7) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršijo 1 500 eurų.

Deklaracijoje turi būti nurodomas ir Lietuvoje, ir užsienio valstybėje turimas turtas. Nekilnojamojo ar kilnojamojo daikto vertė nurodoma pagal jo įsigijimo kainą, o jei ši kaina labai skiriasi nuo rinkos kainų, tai nurodoma jo tikroji rinkos kaina.

Gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai turto deklaracijoje privalo nurodyti ne tik turėtą turtą, bet ir visas 2019 m. gautas pajamas (deklaracijos priede FR0001P „Gautos pajamos“).

II. APIE PAJAMŲ DEKLARAVIMĄ.

Kurie gyventojai privalo deklaruoti metines pajamas?

Pajamas deklaruoti privalo:

1. gyventojai, gavę B klasės pajamų, t. y. pajamų, nuo kurių pajamų mokestį (toliau - GPM) apskaičiuoti ir sumokėti privalo jie patys, pavyzdžiui, gavę tokių pajamų:

- už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn nepraėjus 10 metų nuo įsigijimo žemę, pastatą ar kitą nekilnojamąjį daiktą (išskyrus būstą, kai iš jo perleidimo gautoms pajamoms yra taikoma mokesčio lengvata);

- už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn automobilį, žemės ūkio techniką ar kitą teisiškai registruojamą daiktą, kai toks turtas perleistas nuosavybėn nepraėjus 3 metams nuo įsigijimo;

- paskirstytąjį pelną iš individualios įmonės, ūkinės bendrijos ar mažosios bendrijos;

- iš individualios veiklos. Verslo liudijimą turėjęs ar individualią veiklą įregistravęs gyventojas metines pajamas deklaruoti privalo, net jei individualios veiklos pajamų  negavo;

- palūkanų;

- kitų apmokestinamųjų pajamų iš gyventojų ar iš užsienio valstybės;

2. politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai, valstybės bei savivaldybės įmonių ir akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai, biudžetinių įstaigų vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai, kitas GTDĮ 2 straipsnyje nurodytas pareigas 2019 m. ėję gyventojai bei jų šeimų nariai.

Metines pajamas jie privalo deklaruoti, neatsižvelgiant į tai, kokias pajamas per 2019 m. mokestinį laikotarpį yra gavę;

3. gyventojai, privalantys perskaičiuoti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau − metinis NPD). Tai − gyventojai, kuriems su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavimo vietoje pritaikytų NPD suma yra didesnė už visą jiems taikytiną metinį NPD.

Metinis NPD, lyginant jį su darbo užmokesčiui per metus pritaikytų NPD suma, gali sumažėti dėl premijų ar kitokių vienkartinių išmokų gavimo, išaugusio darbo užmokesčio, gautų įvairių rūšių apmokestinamųjų pajamų, ligos išmokų ir pan.

Sumažėjus metiniam NPD, gyventojui atsiranda pareiga perskaičiuoti metinį NPD, pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti joje apskaičiuotą GPM;

4. gyventojai, privalantys perskaičiuoti ir sumokėti GPM, taikant progresinius pajamų mokesčio tarifus.

2019 m. pajamoms viršijus tam tikrus dydžius, taikomas progresinis GPM tarifas. Tokiais atvejais perskaičiuoti GPM ir sumokėti deklaracijoje apskaičiuotą jo sumą pareiga tenka pajamas gavusiam gyventojui.

Privaloma perskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį, taikant progresinius mokesčio tarifus, kai:

    1. 2019 m. gautų šių pajamų bendra suma yra didesnė nei 136 344 Eur:
  • su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (neįskaitant apskaičiuotų už 2018 m. ar ankstesnius metus);

- tantjemų ar atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete;

-  autorinių atlyginimų (tik gautų iš darbdavio);

- mažosios bendrijos (toliau - MB) vadovo (ne MB nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą MB.

Nuo 136 344 Eur viršijančios tokių pajamų sumos, taikant 27 proc. mokesčio tarifą, turi būti apskaičiuojamas ir sumokamas GPM; 

    1. 2019 m. gautų šių apmokestinamųjų pajamų bendra suma yra didesnė nei 136 344 Eur:
  • autorinių atlyginimų, gautų ne iš darbdavio;
  • honorarų;
  • turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
  • turto nuomos;
  • MB vadovo (MB nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą MB;
  • kitų pajamų ne iš darbo santykių, išskyrus paminėtas 4.1 papunktyje, taip pat pajamas, kurioms taikomas tik 15 proc. GPM tarifas, t. y.: individualios veiklos pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas.

Nuo 136 344 Eur viršijančios tokių pajamų sumos, taikant 20 proc. mokesčio tarifą, turi būti apskaičiuojamas ir sumokamas GPM; 

  1. gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti mokesčio lengvatomis.

Pavyzdžiui, metines pajamas turės deklaruoti metinį NPD prisitaikyti pageidaujantis gyventojas, kuris dirbo ne visus 2019 m., gyventojas, kuriam priklausantis NPD darbo užmokesčio gavimo vietoje nebuvo taikomas.

Mokesčio lengvatos taikomos, sumokėjus tokias įmokas:

- gyvybės draudimo;

- pensijų kaupimo;

- palūkanas už iki 2009 m. sausio 1 d. gautą kreditą būstui įsigyti;

- už profesinį mokymą ar studijas arba grąžinus studijų kreditą ar jo dalį;

- už pastatų, statinių remonto ir apdailos darbus (išskyrus renovavimo darbus);

- už lengvųjų automobilių remonto paslaugas;

 - už nepilnamečių (iki 18 metų) vaikų, įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa šeimoje, priežiūros paslaugas. 

Mokesčio lengvatomis pasinaudoti ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio galima tik pagal pateiktą pajamų mokesčio deklaraciją, todėl gyventojai, siekiantys jomis pasinaudoti, turi deklaruoti metines pajamas.

Kokioje deklaracijoje deklaruojamos 2019 metais gautos pajamos?

2019 metų pajamos deklaruojamos naujoje pajamų mokesčio deklaracijoje. Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 forma (toliau - deklaracija) patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.

Patogiausia ir paprasčiausia užpildyti deklaracijas ir pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (adresu: https://deklaravimas.vmi.lt/).

Šiais metais Elektroninio deklaravimo sistemoje bus įdiegta nauja pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo priemonė – vedlys. Ši priemonė iš esmės pakeis pajamų deklaravimą: vietoje įprasto deklaracijos formos užpildymo bus paprastesnis deklaravimo procesas klausimų ir atsakymų principu.

Pasitikslinti, ar reikia deklaruoti turtą ir (ar) metines pajamas, galima, paskambinus į VMI telefonu 1882 arba atvykus į gyventojus aptarnaujantį apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos padalinį.

VMI prie FM primena, kad gyventojų, privalančių deklaruoti 2019 m. gautas metines pajamas, tačiau to nepadariusių iki š. m. liepos 1 d., Prašymai pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (ar) politinėms partijoms (FR0512 forma) nenagrinėjami ir pajamų mokesčio dalis nepervedama, todėl paremti pasirinktus subjektus siekiantiems gyventojams yra labai svarbu pajamų deklaravimo prievolę įvykdyti laiku.

 

Registracijos numeris (18.18-31-1Mr) RM-7267

Ši informacija skelbiama:
2021 metai
2021 metai

Nuolatiniai Lietuvos gyventojai[1] iki 2021 m. gegužės 3 d. privalo deklaruoti 2020 m. turėtą turtą ir gautas pajamas.

Asmenys, nuolatiniais Lietuvos gyventojais tapę dėl per dvejus vienas paskui kitą einančius kalendorinius metus Lietuvoje išbūtų 280 dienų skaičiaus, tų kalendorinių metų, kuriais jie atvyko į Lietuvą, pajamų mokesčio deklaracijas privalo pateikti iki kitų po atvykimo kalendorinių metų gruodžio 31 dienos; atvykusieji į Lietuvą 2020 m., 2020 m. mokestinio laikotarpio deklaracijas pateikti privalės iki 2021 m. gruodžio 31 dienos.

  1. Kurie gyventojai privalo deklaruoti turtą?

GTDĮ[2] 2 str. 1 dalyje pateikto pareigybių (priežasčių) sąrašo 9 punktas buvo pakeistas 2020 m. gruodžio 23 d. įstatymu Nr. XIV-139[3], kuriuo nustatyta pareiga deklaruoti turtą Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės darbuotojams (įskaitant padedančius įgyvendinti Valstybės kontrolės uždavinius ir (ar) vykdančius vidaus administravimą, atliekančius ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas), ir jų šeimų nariams.

2020 m. gruodžio 31 d. turimą turtą deklaruoti privalės Valstybės kontrolės darbuotojai, tokią pareigą turėję dar iki 2020 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-139 įsigaliojimo, t. y. gyventojai, turtą deklaruojantys dėl šeimų narių 2020 m. eitų pareigų, nurodytų GTDĮ 2 str. 1 dalyje, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti[4], jų šeimų nariai, ir, kaip ir ankstesniais metais − valstybės kontrolierius, jo pavaduotojai, valstybės tarnautojai, šių asmenų šeimų nariai.

Iki 2021 m. liepos 1 d., t. y. iki 2020 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-139 įsigaliojimo, asmenims, neturėjusiems pareigos deklaruoti turto, šio įstatymo nuostatos taikomos deklaruojant 2021 metų ir vėlesnių metų turtą.

Kaip ir ankstesniais metais, 2020 m. turėtą turtą deklaruoja GTDĮ 2 straipsnio 1 dalyje išvardyti gyventojai:

  • politikai ir jų šeimų nariai;
  • nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • visų biudžetinių įstaigų (muziejų, teatrų, bibliotekų, socialinių paslaugų centrų, globos namų ir pan.) vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai, taip pat šių įstaigų padalinių (nesančių kitame struktūriniame padalinyje) vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, vadovų pavaduotojai. Pavyzdžiui, mokymo įstaigų, ligoninių, poliklinikų, mokymo centrų, pensionatų, socialinės globos įstaigų ir kitų įstaigų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, o steigėja ar dalininkė − valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė (neatsižvelgiant į tai, kokia akcijų dalis priklauso valstybei (savivaldybei)), vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;

− valstybės ir savivaldybių įmonių vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;

− valstybės tarnautojai ir jų šeimų nariai;

− teisėjai, notarai, antstoliai, prokurorai, valstybinių aukštųjų mokyklų vadovai, Respublikos Prezidento ar Seimo paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir kitas išvardytas pareigas 2020 m. ėję gyventojai bei jų šeimos nariai.

Gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai, taip pat turi pareigą deklaruoti turtą.

Be to, turtą deklaruoti privalo 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat asmenys, sulaukę 18 metų ir vyresni, kurie Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Šie gyventojai turi deklaruoti vieną kartą tų kalendorinių metų, kuriais jie sulaukė 18 metų arba kuriais įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje, gruodžio 31 d. turėtą tokį turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį, kurio nuosavybės teisės nėra įregistruotos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre;

2) lėšas, turimas ne Lietuvos Respublikos bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 Eur;

3) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 1 500 Eur;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 Eur;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 Eur;

6) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 1 500 Eur.

Jeigu 18 metų sulaukęs ar teisę nuolat gyventi Lietuvoje įgijęs gyventojas tokio turto neturi, tai turto deklaruoti jam nereikia.

  1. Kaip deklaruojamas turtas?

Turtas deklaruojamas Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje (FR0001 forma)[5].

Gyventojai, privalantys deklaruoti turtą dėl 2020 metais jų pačių ir (ar) jų sutuoktinių eitų GTDĮ 2 str. 1 dalyje pareigų, taip pat turtą deklaruoti privalantys 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai bei sulaukę 18 metų ir vyresni asmenys, pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje, deklaraciją ir jos priedus turi pateikti elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemą[6] (http://deklaravimas.vmi.lt).

  1. Kokį turtą reikia deklaruoti politikams, valstybės tarnautojams, pareigūnams ir kitiems gyventojams?

Gyventojai, kuriems pareiga deklaruoti turtą atsirado dėl 2020 m. eitų pareigų, ir jų šeimų nariai, gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai deklaruoja tokį 2020 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį;

2) kilnojamąjį daiktą, kuriam pagal teisės aktus nustatyta privaloma teisinė registracija;

3) pinigines lėšas, turimas kredito įstaigose ir ne jose, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 Eur;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 Eur;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 Eur;

6) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršijo 1 500 Eur;

7) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršijo 1 500 Eur.

Deklaracijoje turi būti nurodomas ir Lietuvoje, ir užsienio valstybėje turimas turtas. Nekilnojamojo ar kilnojamojo daikto vertė nurodoma pagal jo įsigijimo kainą, o jei ši kaina labai skiriasi nuo rinkos kainų, tai nurodoma jo tikroji rinkos kaina.

Gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai turto deklaracijoje privalo nurodyti ne tik turėtą turtą, bet ir visas 2020 m. gautas pajamas, užpildydami deklaracijos priedą FR0001P „Gautos pajamos“.

  1. Kurie gyventojai privalo deklaruoti metines pajamas?

Pajamas deklaruoti privalo:

4.1. gyventojai, gavę B klasės pajamų, t. y. pajamų, nuo kurių GPM[7] apskaičiuoti ir sumokėti privalo jie patys, pavyzdžiui, gavę tokių pajamų:

− už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn nepraėjus 10 metų nuo įsigijimo žemę, pastatą ar kitą nekilnojamąjį daiktą, laikomą tokiu pagal prigimtį (išskyrus būstą, kai iš jo perleidimo gautoms pajamoms yra taikoma mokesčio lengvata);

− už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn automobilį, žemės ūkio techniką ar kitą teisiškai registruojamą daiktą, kai toks turtas perleistas nuosavybėn nepraėjus 3 metams nuo įsigijimo;

− paskirstytąjį pelną (dividendų) iš individualios įmonės, ūkinės bendrijos ar mažosios bendrijos;

− iš individualios veiklos. Verslo liudijimą turėjęs ar individualią veiklą įregistravęs gyventojas metines pajamas deklaruoti privalo, net jei individualios veiklos pajamų negavo;

− palūkanų;

− kitų apmokestinamųjų pajamų iš gyventojų ar iš užsienio valstybės;

4.2. politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai, valstybės bei savivaldybės įmonių ir akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai, biudžetinių įstaigų vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai, kitas GTDĮ 2 str. 1 dalyje nurodytas pareigas 2020 m. ėję gyventojai bei jų šeimų nariai.

Metines pajamas jie privalo deklaruoti, neatsižvelgiant į tai, kokias pajamas per 2020 m. mokestinį laikotarpį yra gavę;

4.3. gyventojai, privalantys perskaičiuoti metinį NPD[8].

Tai − gyventojai, kuriems su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavimo vietoje pritaikytų NPD suma yra didesnė už visą jiems taikytiną metinį NPD.

Metinis NPD, palyginus jį su darbo užmokesčiui per metus pritaikytų NPD suma, gali sumažėti dėl premijų ar kitokių vienkartinių išmokų gavimo, išaugusio darbo užmokesčio, gautų įvairių rūšių apmokestinamųjų pajamų, ligos išmokų ir pan.

Sumažėjus metiniam NPD, gyventojui atsiranda pareiga perskaičiuoti metinį NPD, pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti joje apskaičiuotą GPM.

Savarankiškai apskaičiuoti taikytiną metinį NPD galima pasinaudojus VMI prie FM interneto svetainėje skelbiama metinio NPD skaičiuokle:

https://www.vmi.lt/cms/metinio-neapmokestinamojo-pajamu-dydzio-skaiciuokle?rqtj#_48_INSTANCE_EzXdu7vAgIW5_=https%3A%2F%2Fwww.vmi.lt%2FPP%2FMNPDSkaiciuokle%2Findex.html%3F;

4.4. gyventojai, privalantys perskaičiuoti ir sumokėti GPM, taikant progresinius GPM tarifus.

2020 m. pajamoms viršijus tam tikrus dydžius, taikomas progresinis GPM tarifas. Tokiais atvejais perskaičiuoti GPM ir sumokėti deklaracijoje apskaičiuotą jo sumą pareiga tenka pajamas gavusiam gyventojui.

Perskaičiuoti ir sumokėti GPM, taikant progresinius mokesčio tarifus, privaloma, kai:

4.4.1. 2020 m. gautų šių pajamų bendra suma yra didesnė nei 104 277,60 Eur (84 VDU[9]):

− su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (neįskaitant apskaičiuotų už 2018 m. ar ankstesnius metus);

− tantjemų ar atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete;

− autorinių atlyginimų (tik gautų iš darbdavio);

− MB[10] vadovo (ne MB nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą MB.

Nuo 104 277,60 Eur viršijančios tokių pajamų sumos, taikant 32 proc. mokesčio tarifą, turi būti apskaičiuojamas ir sumokamas GPM; 

      1. 2020 m. gautų šių apmokestinamųjų pajamų bendra suma yra didesnė nei 148 968 Eur (120 VDU):

− autorinių atlyginimų, gautų ne iš darbdavio;

− honorarų;

  • turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
  • turto nuomos;
  • MB vadovo (MB nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už MB suteiktas paslaugas ar atliktus darbus;
  • kitų pajamų ne iš darbo santykių (išskyrus nurodytas 4.4.1 papunktyje, taip pat pajamas, kurioms taikomas tik 15 proc. GPM tarifas, t. y. individualios veiklos pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas).

Nuo 148 968 Eur viršijančios tokių pajamų sumos, taikant 20 proc. mokesčio tarifą, turi būti apskaičiuojamas ir sumokamas GPM; 

      1. gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti mokesčio lengvatomis.

Pavyzdžiui, metines pajamas turės deklaruoti metinį NPD prisitaikyti pageidaujantis gyventojas, kuris dirbo ne visus 2020 m. arba kuriam priklausantis NPD darbo užmokesčio gavimo vietoje nebuvo taikomas. Dėl nuo 2020 m. liepos 1 d. padidinto metinio NPD GPM permoka susidarys ir tiems gyventojams, kuriems NPD buvo taikyti, išmokant darbo užmokestį. Kadangi metinis NPD padidėjo 2020 m. viduryje, o, deklaruojant pajamas, pritaikomas visų 2020 metų pajamoms, su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavę gyventojai, kurių metinės pajamos yra mažesnės nei 32 547,16 Eur, siekiantys pasinaudoti visu metiniu NPD ir susigrąžinti GPM permoką, turi deklaruoti 2020 m. pajamas.

Mokesčio lengvatos taikomos, sumokėjus tokias įmokas:

− gyvybės draudimo;

− pensijų kaupimo;

− palūkanas už iki 2009 m. sausio 1 d. gautą kreditą būstui įsigyti;

− už profesinį mokymą ar studijas arba grąžinus studijų kreditą ar jo dalį (nesvarbu, už pirmąjį ar paskesnį profesinį mokymą, pirmas ar paskesnes studijas įmokos sumokėtos);

− už pastatų, statinių remonto ir apdailos darbus (išskyrus renovavimo darbus);

− už lengvųjų automobilių remonto paslaugas;

− už nepilnamečių (iki 18 metų) vaikų, įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa šeimoje, priežiūros paslaugas.

Mokesčio lengvatomis pasinaudoti ir susigrąžinti dalį GPM galima tik pagal pateiktą pajamų mokesčio deklaraciją, todėl gyventojai, siekiantys jomis pasinaudoti, turi deklaruoti metines pajamas.

Kokioje deklaracijoje deklaruojamos 2020 metais gautos pajamos?

2020 metų pajamos, kaip ir 2019 metų, deklaruojamos pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM311 forma[11]). Patogiausia ir paprasčiausia užpildyti deklaracijas ir pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (adresu: https://deklaravimas.vmi.lt/), pasinaudojus jau 2020 m. įdiegta programine priemone – vedliu.

Pasitikslinti, ar reikia deklaruoti turtą ir (ar) metines pajamas, galima, paskambinus į VMI telefonu 1882 arba VMI svetainėje https://www.vmi.lt/evmi/isankstine-rezervacija skelbiamais telefonų numeriais.

Gyventojai, pageidaujantys paremti pasirinktus paramos gavėjus ir (ar) politines partijas, iki 2021 m. gegužės 3 d. turi pateikti Prašymus pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (ar) politinėms partijoms (FR0512 forma).

VMI prie FM primena, kad gyventojų, privalančių deklaruoti 2020 m. gautas metines pajamas, tačiau to nepadariusių iki š. m. gegužės 3 d., Prašymai pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (ar) politinėms partijoms (FR0512 forma) nenagrinėjami ir GPM dalis nepervedama, todėl paremti pasirinktus subjektus siekiantiems gyventojams yra labai svarbu pajamų deklaravimo prievolę įvykdyti laiku.


[1] Toliau – gyventojai.

[2] Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymas.

[3] Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymas.

[4] Pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą.

[5] Patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. VA-13 „Dėl Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.

[6] Toliau – VMI EDS.

[7] Gyventojų pajamų mokestis.

[8] Metinis neapmokestinamasis pajamų dydis.

[9] Vidutinių šalies darbo užmokesčių suma, taikoma apdraustųjų asmenų 2020 m. valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti.

[10] Mažoji bendrija.

[11] Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.

 

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) R-879

Ši informacija skelbiama:
Paaiškinimai dėl 2022 m. pajamų ir turto deklaravimo
Mokesčių žinynas
2022 metai
Paaiškinimai apie 2021 metų pajamų ir turto deklaravimo tvarką

Nuolatiniai Lietuvos gyventojai[1] iki 2022 m. gegužės 2 d. privalo deklaruoti 2021 m. turimą turtą ir gautas pajamas.

Asmenys, nuolatiniais Lietuvos gyventojais tapę dėl per dvejus vienas paskui kitą einančius kalendorinius metus Lietuvoje išbūtų 280 dienų skaičiaus, tų kalendorinių metų, kuriais jie atvyko į Lietuvą, pajamų mokesčio deklaracijas privalo pateikti iki kitų po atvykimo kalendorinių metų gruodžio 31 dienos; atvykusieji į Lietuvą 2021 m., 2021 m. mokestinio laikotarpio deklaracijas pateikti privalės iki 2022 m. gruodžio 31 dienos.

  1. Kurie gyventojai privalo deklaruoti turtą?

Pagal papildytas GTDĮ[2] 2 straipsnio 9 punkto nuostatas[3] deklaruoti turimą turtą šiemet privalės ne tik Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės valstybės tarnautojai, bet ir kiti darbuotojai, įskaitant padedančius įgyvendinti Valstybės kontrolės uždavinius ir (ar) vykdančius vidaus administravimą, atliekančius ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas, ir jų šeimų nariai.

Kaip ir ankstesniais metais, 2021 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą turi deklaruoti GTDĮ 2  straipsnio 1 dalyje išvardyti gyventojai:

  • politikai ir jų šeimų nariai;
  • nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • visų biudžetinių įstaigų (muziejų, teatrų, bibliotekų, socialinių paslaugų centrų, globos namų ir pan.) vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai, taip pat šių įstaigų padalinių (nesančių kitame struktūriniame padalinyje) vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, vadovų pavaduotojai. Pavyzdžiui, mokymo įstaigų, ligoninių, poliklinikų, mokymo centrų, pensionatų, socialinės globos įstaigų ir kitų įstaigų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, o steigėja ar dalininkė − valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė (neatsižvelgiant į tai, kokia akcijų dalis priklauso valstybei (savivaldybei)), vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;

− valstybės ir savivaldybių įmonių vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;

− valstybės tarnautojai ir jų šeimų nariai;

− teisėjai, notarai, antstoliai, prokurorai, valstybinių aukštųjų mokyklų vadovai, Respublikos Prezidento ar Seimo paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir kitas išvardytas pareigas 2021 m. ėję gyventojai bei jų šeimos nariai.

Gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai, taip pat turi pareigą deklaruoti turtą.

Be to, turtą deklaruoti privalo 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat asmenys, sulaukę 18 metų ir vyresni, kurie Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Šie gyventojai turi deklaruoti vieną kartą tų kalendorinių metų, kuriais jie sulaukė 18 metų arba kuriais įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje, gruodžio 31 d. turimą tokį turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį, kurio nuosavybės teisės nėra įregistruotos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre;

2) lėšas, turimas ne Lietuvos Respublikos bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 Eur;

3) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 1 500 Eur;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 Eur;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 Eur;

6) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 1 500 Eur.

Jeigu 18 metų sulaukęs ar teisę nuolat gyventi Lietuvoje įgijęs gyventojas tokio turto neturi, tai turto deklaruoti jam nereikia.

  1. Kaip deklaruojamas turtas?

Turtas deklaruojamas Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje (FR0001 forma)[4].

Gyventojai, privalantys deklaruoti turtą dėl 2021 metais jų pačių ir (ar) jų sutuoktinių eitų GTDĮ 2 str. 1 dalyje pareigų, taip pat turtą deklaruoti privalantys 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai bei sulaukę 18 metų ir vyresni asmenys, pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje, deklaraciją ir jos priedus turi pateikti elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemą[5] (http://deklaravimas.vmi.lt).

  1. Kokį turtą reikia deklaruoti politikams, valstybės tarnautojams, pareigūnams ir kitiems gyventojams?

Gyventojai, kuriems pareiga deklaruoti turtą atsirado dėl 2021 m. eitų pareigų, ir jų šeimų nariai, gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai deklaruoja tokį 2021 m. gruodžio 31 d. turimą turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį;

2) kilnojamąjį daiktą, kuriam pagal teisės aktus nustatyta privaloma teisinė registracija;

3) pinigines lėšas, turimas kredito įstaigose ir ne jose, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 Eur;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 Eur;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 Eur;

6) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršijo 1 500 Eur;

7) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršijo 1 500 Eur.

Deklaracijoje turi būti nurodomas ir Lietuvoje, ir užsienio valstybėje turimas turtas. Nekilnojamojo ar kilnojamojo daikto vertė nurodoma pagal jo įsigijimo kainą, o jei ši kaina labai skiriasi nuo rinkos kainų, tai nurodoma jo tikroji rinkos kaina.

Gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai turto deklaracijoje privalo nurodyti ne tik turimą turtą, bet ir visas 2021 m. gautas pajamas, užpildydami turto deklaracijos priedą FR0001P „Gautos pajamos“.

  1. Kurie gyventojai privalo deklaruoti metines pajamas?

Pajamas deklaruoti privalo:

4.1. gyventojai, gavę B klasės pajamų, t. y. pajamų, nuo kurių GPM[6] apskaičiuoti ir sumokėti privalo jie patys, pavyzdžiui, gavę tokių pajamų:

− už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn nepraėjus 10 metų nuo įsigijimo žemę, pastatą ar kitą nekilnojamąjį daiktą, laikomą tokiu pagal prigimtį (išskyrus būstą, kai iš jo perleidimo gautoms pajamoms yra taikoma mokesčio lengvata);

− už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn automobilį, žemės ūkio techniką ar kitą teisiškai registruojamą daiktą, kai toks turtas perleistas nuosavybėn nepraėjus 3 metams nuo įsigijimo;

− paskirstytąjį pelną (dividendų) iš individualios įmonės, ūkinės bendrijos ar mažosios bendrijos;

− iš individualios veiklos. Verslo liudijimą turėjęs ar individualią veiklą įregistravęs gyventojas metines pajamas deklaruoti privalo, net jei individualios veiklos pajamų negavo;

− palūkanų;

− kitų apmokestinamųjų pajamų iš gyventojų ar iš užsienio valstybės;

4.2. politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai, valstybės bei savivaldybės įmonių ir akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai, biudžetinių įstaigų vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai, kitas GTDĮ 2 str. 1 dalyje nurodytas pareigas 2021 m. ėję gyventojai bei jų šeimų nariai.

Metines pajamas jie privalo deklaruoti, neatsižvelgiant į tai, kokias pajamas per 2021 m. mokestinį laikotarpį yra gavę;

4.3. gyventojai, privalantys perskaičiuoti metinį NPD[7].

Tai − gyventojai, kuriems su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavimo vietoje pritaikytų NPD suma yra didesnė už visą jiems taikytiną metinį NPD.

Metinis NPD, palyginus jį su darbo užmokesčiui per metus pritaikytų NPD suma, gali sumažėti dėl premijų ar kitokių vienkartinių išmokų gavimo, išaugusio darbo užmokesčio, gautų įvairių rūšių apmokestinamųjų pajamų, ligos išmokų ir pan.

Sumažėjus metiniam NPD, gyventojui atsiranda pareiga perskaičiuoti metinį NPD, pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti joje apskaičiuotą GPM.

Tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (arba jų ir priskirtų neapmokestinamosioms pajamoms) gavę gyventojai taikytino metinio NPD, mokėtino ar grąžintino GPM sumas gali apskaičiuoti savarankiškai, pasinaudoję VMI prie FM interneto svetainėje skelbiama metinio NPD skaičiuokle: https://www.vmi.lt/evmi/metinio-neapmokestinamojo-pajamu-dydzio-skaicuokle;

4.4. gyventojai, privalantys perskaičiuoti ir sumokėti GPM, taikant progresinius GPM tarifus.

2021 m. pajamoms viršijus tam tikrus dydžius, taikomas progresinis GPM tarifas. Tokiais atvejais perskaičiuoti GPM ir sumokėti deklaracijoje apskaičiuotą jo sumą pareiga tenka pajamas gavusiam gyventojui.

Perskaičiuoti ir sumokėti GPM, taikant progresinius mokesčio tarifus, privaloma, kai:

4.4.1. 2021 m. gautų šių pajamų bendra suma yra didesnė nei 60 VDU[8] suma − 81 162 Eur:

  • su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (neįskaitant apskaičiuotų už 2018 m. ar ankstesnius metus);

− tantjemų ar atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete;

− iš darbdavio gautų autorinių atlyginimų;

− mažosios bendrijos vadovo (ne nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą mažajai bendrijai.

Nuo 81 162 Eur viršijančios tokių pajamų sumos, taikant 32 proc. GPM tarifą, gyventojas privalo sumokėti pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuotą GPM;

4.4.2. gautų šių pajamų suma yra didesnė nei 120 VDU suma − 162 324 Eur:

  • autorinių atlyginimų (gautų ne iš darbdavio);
  • honorarų;
  • turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
  • turto nuomos;
  • mažosios bendrijos vadovo (nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą mažajai bendrijai;
  • kitų pajamų ne iš darbo santykių (išskyrus nurodytas 4.4.1 papunktyje, taip pat pajamas, kurioms taikomas tik 15 proc. GPM tarifas, t. y. individualios veiklos pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas).

Nuo 162 324 Eur viršijančios tokių pajamų sumos, taikant 20 proc. mokesčio tarifą, turi būti apskaičiuojamas ir sumokamas GPM; 

      1. gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti mokesčio lengvatomis.

Pavyzdžiui, metines pajamas turės deklaruoti metinį NPD prisitaikyti pageidaujantis gyventojas, kuris dirbo ne visus 2021 m. arba kuriam priklausantis NPD darbo užmokesčio gavimo vietoje nebuvo taikomas.

Susigrąžinti GPM, pasinaudoję teise į metinį NPD, gali gyventojai, dirbę ne visus 2021 metus, taip pat tie, kuriems NPD nebuvo taikytas, išmokant kiekvieno mėnesio darbo užmokestį, arba kurie darbdaviams nebuvo pateikę prašymo taikyti NPD. Susigrąžinti nuo darbo užmokesčio išskaičiuoto pajamų mokesčio dalį gali riboto darbingumo asmenys, kuriems dėl nustatyto riboto darbingumo, neįgalumo ar specialiųjų poreikių 2021 m. nebuvo pritaikyti didesni (600 ar 645 eurų) mėnesio NPD.

Mokesčio lengvatos taikomos, sumokėjus tokias įmokas:

− gyvybės draudimo;

− pensijų kaupimo;

− palūkanas už iki 2009 m. sausio 1 d. gautą kreditą būstui įsigyti;

− už profesinį mokymą ar studijas arba grąžinus studijų kreditą ar jo dalį (nesvarbu, už pirmąjį ar paskesnį profesinį mokymą, pirmas ar paskesnes studijas įmokos sumokėtos);

− už pastatų, statinių remonto ir apdailos darbus (išskyrus renovavimo darbus);

− už lengvųjų automobilių remonto paslaugas;

− už nepilnamečių (iki 18 metų) vaikų, įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa šeimoje, priežiūros paslaugas.

Mokesčio lengvatomis pasinaudoti ir susigrąžinti dalį GPM galima tik pagal pateiktą pajamų mokesčio deklaraciją, todėl gyventojai, siekiantys jomis pasinaudoti, turi deklaruoti metines pajamas.

Kokioje deklaracijoje deklaruojamos 2021 metais gautos pajamos?

2021 metų pajamos, kaip ankstesnių metų, deklaruojamos pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM311 forma[9]). Patogiausia ir paprasčiausia užpildyti ir pateikti deklaracijas elektroniniu būdu per VMI EDS (https://deklaravimas.vmi.lt/), pasinaudojus jau 2020 m. įdiegta programine priemone vedliu.

Pasitikslinti, ar reikia deklaruoti turtą ir (ar) metines pajamas, galima, paskambinus į VMI telefonu 1882 arba VMI svetainėje https://www.vmi.lt/evmi/isankstine-rezervacija skelbiamais telefonų numeriais.

Gyventojai, pageidaujantys paremti pasirinktus paramos gavėjus ir (ar) politines partijas, iki 2022 m. gegužės 2 d. turi pateikti prašymus pervesti pajamų mokesčio dalį. Pajamų mokesčio dalis šiais metais gali būti paskirta vieninteliu būdu ― elektroniniu, prisijungus prie  VMIEDS, tiesiogiai portale (realiu laiku) užpildant ir pateikiant Prašymą pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms (FR0512 formos 05 versija[10]).

VMI prie FM primena, kad gyventojų, privalančių deklaruoti 2021 m. gautas metines pajamas, tačiau to nepadariusių iki š. m. gegužės 2 d., Prašymai nenagrinėjami ir GPM dalis nepervedama, todėl paremti pasirinktus subjektus siekiantiems gyventojams yra labai svarbu pajamų deklaravimo prievolę įvykdyti laiku.

 

[1] Toliau – gyventojai.

[2] Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymas.

[3] 2020 m. gruodžio 23 d. įstatymas Nr. XIV-139.

[4] Patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. VA-13 „Dėl Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.

[5] Toliau – VMI EDS.

[6] Gyventojų pajamų mokestis.

[7] Metinis neapmokestinamasis pajamų dydis.

[8] Vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžių suma, taikoma apdraustųjų asmenų 2021 m. valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. 1 VDU 2021 m. − 1 352,70 Eur.

[9] Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.

[10] Patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2021 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. VA-76; toliau ― Prašymas.

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) R-114

Nuolatiniai Lietuvos gyventojai[1] iki 2023 m. gegužės 2 d. privalo deklaruoti 2022 m. turimą turtą ir gautas pajamas.

Asmenys, nuolatiniais Lietuvos gyventojais tapę dėl per dvejus vienas paskui kitą einančius kalendorinius metus Lietuvoje išbūtų 280 dienų skaičiaus, tų kalendorinių metų, kuriais jie atvyko į Lietuvą, pajamų mokesčio deklaracijas privalo pateikti iki kitų po atvykimo kalendorinių metų gruodžio 31 d.; atvykusieji į Lietuvą 2022 m., 2022 m. mokestinio laikotarpio deklaracijas pateikti privalės iki 2023 m. gruodžio 31 dienos.

  1. Kurie gyventojai privalo deklaruoti turtą pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą[2]?

Kaip ir ankstesniais metais, 2022 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą turi deklaruoti GTDĮ 2  straipsnio 1 dalyje išvardyti gyventojai:

— politikai ir jų šeimų nariai;

  • nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • visų biudžetinių įstaigų (muziejų, teatrų, bibliotekų, socialinių paslaugų centrų, globos namų ir pan.) vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai, taip pat šių įstaigų padalinių (nesančių kitame struktūriniame padalinyje) vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, vadovų pavaduotojai. Pavyzdžiui, mokymo įstaigų, ligoninių, poliklinikų, mokymo centrų, pensionatų, socialinės globos įstaigų ir kitų įstaigų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, o steigėja ar dalininkė — valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė (neatsižvelgiant į tai, kokia akcijų dalis priklauso valstybei (savivaldybei)), vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;

— valstybės ir savivaldybių įmonių vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;

— valstybės tarnautojai ir jų šeimų nariai;

— teisėjai, notarai, antstoliai, prokurorai, valstybinių aukštųjų mokyklų vadovai, Respublikos Prezidento ar Seimo paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir kitas išvardytas pareigas 2022 m. ėję gyventojai ir jų šeimos nariai.

Deklaruoti turtą taip pat privalo gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai.

Be to, turtą deklaruoti privalo 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat asmenys, sulaukę 18 metų ir vyresni, kurie Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Šie gyventojai turi deklaruoti vieną kartą tų kalendorinių metų, kuriais jie sulaukė 18 metų arba kuriais įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje, gruodžio 31 d. turimą tokį turtą:

— nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį, kurio nuosavybės teisės nėra įregistruotos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre;

— lėšas, turimas ne Lietuvos Respublikos bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 Eur;

— meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 1 500 Eur;

— pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 Eur;

— paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 Eur;

— vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 1 500 Eur.

Jeigu 18 metų sulaukęs ar teisę nuolat gyventi Lietuvoje įgijęs gyventojas tokio turto neturi, tai deklaruoti turto jam nereikia.

  1. Kokioje deklaracijoje deklaruojamas turtas?

Turtas deklaruojamas Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje (FR0001 forma)[3].

Gyventojai, privalantys deklaruoti turtą dėl 2022 metais jų pačių ir (ar) jų sutuoktinių eitų GTDĮ 2 str. 1 dalyje nurodytų pareigų, taip pat turtą deklaruoti privalantys 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir 18 metų sulaukę bei vyresni asmenys, pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje, turto deklaraciją ir jos priedus turi pateikti elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemą[4] (http://deklaravimas.vmi.lt).

  1. Kokį turtą reikia deklaruoti?

Gyventojai, kuriems pareiga deklaruoti turtą atsirado dėl 2022 m. eitų pareigų, ir jų šeimų nariai, gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai deklaruoja tokį 2022 m. gruodžio 31 d. turimą turtą:

— nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį;

— kilnojamąjį daiktą, kuriam pagal teisės aktus nustatyta privaloma teisinė registracija;

— pinigines lėšas, turimas kredito įstaigose ir ne jose, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 Eur;

— pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 Eur;

— paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 Eur;

— meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršijo 1 500 Eur;

— vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršijo 1 500 Eur.

Turto deklaracijoje turi būti nurodomas ir Lietuvoje, ir užsienio valstybėje turimas turtas. Nekilnojamojo ar kilnojamojo daikto vertė nurodoma pagal jo įsigijimo kainą, o jei ši kaina labai skiriasi nuo rinkos kainų, tai nurodoma jo tikroji rinkos kaina.

Gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai turto deklaracijoje privalo nurodyti ne tik turimą turtą, bet ir visas 2022 m. gautas pajamas, užpildydami turto deklaracijos priedą FR0001P „Gautos pajamos“.

  1. Kurie gyventojai privalo deklaruoti metines pajamas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą[5]?

Metines pajamas deklaruoti privalo:

4.1. gyventojai, gavę B klasės pajamų, t. y. pajamų, nuo kurių pajamų mokestį[6] apskaičiuoti ir sumokėti privalo jie patys, pavyzdžiui, gavę pajamų:

— už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn nepraėjus 10 metų nuo įsigijimo žemę, pastatą ar kitą nekilnojamąjį daiktą, laikomą tokiu pagal prigimtį (išskyrus būstą, kai iš jo perleidimo gautoms pajamoms yra taikoma mokesčio lengvata);

— už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn automobilį, žemės ūkio techniką ar kitą teisiškai registruojamą daiktą, kai toks turtas perleistas nuosavybėn nepraėjus 3 metams nuo įsigijimo;

— paskirstytąjį pelną (dividendų) iš individualios įmonės, ūkinės bendrijos ar mažosios bendrijos;

— iš individualios veiklos. Verslo liudijimą turėjęs ar individualią veiklą įregistravęs gyventojas metines pajamas deklaruoti privalo, net jei individualios veiklos pajamų negavo;

— palūkanų iš juridinių asmenų ar užsienio valstybės;

— apmokestinamųjų pajamų iš gyventojų ar iš užsienio valstybės;

4.2. politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai, valstybės bei savivaldybės įmonių ir akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai, biudžetinių įstaigų vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai, kitas GTDĮ 2 str. 1 dalyje nurodytas pareigas 2022 m. ėję gyventojai bei jų šeimų nariai.

Metines pajamas jie privalo deklaruoti, neatsižvelgiant į tai, kokias pajamas per 2022 m. mokestinį laikotarpį yra gavę;

4.3. gyventojai, privalantys perskaičiuoti metinį NPD[7].

Tai — gyventojai, kuriems su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavimo vietoje pritaikytų NPD suma yra didesnė už visą jiems taikytiną GPMĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarką apskaičiuotą metinį NPD.

Metinis NPD, gali sumažėti (lyginant jį su darbdavio pritaikytų NPD suma) dėl premijų ar kitokių vienkartinių išmokų gavimo, išaugusio darbo užmokesčio, gautų įvairių rūšių apmokestinamųjų pajamų, ligos, išmokų ir pan.

Sumažėjus metiniam NPD, gyventojui atsiranda pareiga perskaičiuoti metinį NPD, pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti joje apskaičiuotą GPM.

Tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (arba jų ir priskirtų neapmokestinamosioms pajamoms) gavę gyventojai taikytino metinio NPD, mokėtino ar grąžintino GPM sumas gali apskaičiuoti savarankiškai, pasinaudoję Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje skelbiama metinio NPD skaičiuokle: https://www.vmi.lt/evmi/metinio-neapmokestinamojo-pajamu-dydzio-skaicuokle;

4.4. gyventojai, privalantys perskaičiuoti ir sumokėti GPM, taikant progresinius GPM tarifus.

Metinėms pajamoms viršijus tam tikrus dydžius, taikomas progresinis GPM tarifas. Tokiais atvejais perskaičiuoti GPM ir sumokėti deklaracijoje apskaičiuotą jo sumą pareiga tenka pajamas gavusiam gyventojui.

Perskaičiuoti ir sumokėti GPM, taikant progresinius mokesčio tarifus, yra privaloma, kai:

4.4.1. gautų šių pajamų bendra suma yra didesnė nei 60 VDU[8] suma — 90 246 Eur:

— su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (neįskaitant apskaičiuotų už 2018 m. ar ankstesnius metus);

— tantjemų ar atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete;

— iš darbdavio gautų autorinių atlyginimų;

— mažosios bendrijos vadovo (ne nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą mažajai bendrijai.

Nuo 90 246 Eur viršijančios tokių pajamų sumos, taikant 32 proc. GPM tarifą, gyventojas privalo sumokėti pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuotą GPM;

4.4.2. gautų šių pajamų suma yra didesnė nei 120 VDU suma — 180 492 Eur:

— autorinių atlyginimų (gautų ne iš darbdavio);

— honorarų;

— turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;

— turto nuomos;

  • mažosios bendrijos vadovo (nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą mažajai bendrijai;
  • kitų pajamų ne iš darbo santykių (išskyrus nurodytas 4.4.1 papunktyje, taip pat pajamas, kurioms taikomas tik 15 proc. GPM tarifas, t. y. individualios veiklos pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas).

Nuo 180 492 Eur viršijančios tokių pajamų sumos, taikant 20 proc. mokesčio tarifą, turi būti apskaičiuojamas ir sumokamas GPM;

      1. gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti mokesčio lengvatomis.

Tai — gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti metiniu NPD ir (arba) sumažinti apmokestinamąsias pajamas 2022 m. patirtomis GPMĮ 21 straipsnyje nurodytomis išlaidomis, pagrįstomis juridinę galią turinčiais dokumentais.

Susigrąžinti GPM, pasinaudoję teise į metinį NPD, gali gyventojai, dirbę ne visus 2022 metus, taip pat tie, kuriems NPD nebuvo taikytas, išmokant kiekvieno mėnesio darbo užmokestį, arba kurie darbdaviams nebuvo pateikę prašymo taikyti NPD. Susigrąžinti nuo darbo užmokesčio išskaičiuoto GPM dalį gali riboto darbingumo asmenys, kuriems dėl nustatyto riboto darbingumo, neįgalumo ar specialiųjų poreikių 2022 m. nebuvo pritaikyti didesni (810 eurų ar 870 eurų) mėnesio NPD.

Mokesčio lengvatos taip pat taikomos, patyrus GPMĮ 21 straipsnyje nurodytas išlaidas, t. y. sumokėjus:

— gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje nustatyta, kad gyvybės draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;

— pensijų kaupimo įmokas į III pakopos pensijų fondus, papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas į II pakopos pensijų fondus;

— palūkanas už vieną iki 2008-12-31 paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti, arba už gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą);

— už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, kurią baigus įgyjama atitinkama kvalifikacija, formaliojo profesinio mokymo programos modulį, kurį baigus įgyjama atitinkama kompetencija (kompetencijos), ir (ar) už studijas, kurias baigus įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija.

Kai už studijas ar profesinį mokymą sumokėta skolintomis lėšomis (kredito įstaigos paskola), tai iš metinių pajamų gali būti atimta 2022 m. grąžinta šios paskolos suma.

Mokesčio lengvatomis pasinaudoti ir susigrąžinti GPM galima tik pagal pateiktą pajamų mokesčio deklaraciją, todėl gyventojai, siekiantys jomis pasinaudoti, turi deklaruoti metines pajamas.

Kokioje deklaracijoje deklaruojamos 2022 m. gautos pajamos?

Metinės pajamos deklaruojamos pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM311 forma[9]). Patogiausia ir paprasčiausia užpildyti ir pateikti deklaraciją elektroniniu būdu per VMI EDS (https://deklaravimas.vmi.lt/), pasinaudojus programine priemone vedliu.

Ar reikia deklaruoti turtą ir (ar) metines pajamas, galima pasitikslinti, paskambinus į VMI telefonu 1882, +370 5 260 5060 arba VMI svetainėje https://www.vmi.lt/evmi/isankstine-rezervacija skelbiamais telefonų numeriais.

Gyventojai, pageidaujantys paremti pasirinktus paramos gavėjus ir (ar) politines partijas, iki 2023 m. gegužės 2 d. turi pateikti prašymus pervesti GPM dalį. GPM dalis gali būti paskirta vieninteliu būdu ― elektroniniu, prisijungus prie VMI EDS, tiesiogiai portale (realiu laiku) užpildant ir pateikiant Prašymą pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms (FR0512 formos 05 versija[10]).

 

[1] Toliau — gyventojai.

[2] Toliau — GTDĮ.

[3] Patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. VA-13 „Dėl Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo“; toliau — turto deklaracija.

[4] Toliau — VMI EDS.

[5] Toliau — GPMĮ.

[6]Toliau — GPM.

[7] Metinis neapmokestinamasis pajamų dydis.

[8] Vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžių suma, taikoma apdraustųjų asmenų 2022 m. valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. 2022 m. 1 VDU — 1 504,10 Eur.

[9] Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.

[10] Patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2021 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. VA-76.