Registracijos numeris (18.18-31-1) Mr RM-31215

Informuojame, kad Uzbekistano Respublikos valstybinio mokesčių komiteto pareigūnai atsiuntė Uzbekistano Respublikos mokesčių administratorius savo rezidentams išduodamos rezidavimo pažymos formos pavyzdį (kopija pridedama) ir pranešė, kad nuo 2021 m. birželio 7 d. rezidavimo pažymą pasirašyti yra įgaliotas šios institucijos Įmonėms teikiamų mokestinių paslaugų skyriaus direktorius Sulaimonov Alisher Sadriddinovich.

 Uzbekistano rezidento rezidavimo pažymos pavyzdys

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) R-4955

Informuojame, kad Portugalijos mokesčių ir muitų tarnyba pranešė, jog savo rezidentams (fiziniams ir juridiniams asmenims) rezidavimo pažymas, kurios naudojamos taikant dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, išduoda tik elektroniniu būdu.

Taip pat pažymėjo, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. užsienio valstybių mokesčių administratorių parengtose formose nebebus tvirtinamas Portugalijos rezidentų rezidavimo statusas. 

Portugalijos rezidentų rezidavimo pažymų išdavimas yra pilnai automatizuotas: prašymai išduoti Portugalijos rezidentų rezidavimo pažymas pateikiami elektroniniu būdu; rezidavimo pažyma jos prašančiam asmeniui išduodama nedelsiant, patikrinus tam tikras aplinkybes; asmeniui nebereikia atvykti į Portugalijos mokesčių ir muitų tarnybos Paslaugų padalinį.

Portugalijos rezidento rezidavimo pažyma – tai elektroniniu formatu išduodamas dokumentas, kurio autentiškumas ir galiojimas gali būti patikrinamas, įvedus patvirtinimo kodą (angl. validation code) arba nuskenavus QR kodą.

Portugalijos rezidento rezidavimo pažymos, išduotos elektroniniu būdu, autentiškumas ir galiojimas gali būti patikrintas interneto svetainėje www.portaldasfinancas.gov.pt , pasirinkus rubriką „Cidadãos“ > „Serviços“ > „Validação de Documentos“ ir įvedus TIN (mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį; angl. taxpayers identification number) bei dokumento patvirtinimo kodą (angl. validation code).

Pranešama, kad tam tikrais laikotarpiais automatiškai yra tikrinamas Portugalijos rezidentų rezidavimo pažymų galiojimas. Jeigu asmuo, kuriam buvo išduota rezidavimo pažyma, nebetenkina Portugalijos mokesčių įstatymuose rezidentui nustatytų reikalavimų, pažyma pripažįstama negaliojančia.

 Portugalijos rezidento rezidavimo pažymos pavyzdys

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) RM-32044

 

        Atsižvelgdami į viešojoje erdvėje vykstančias diskusijas dėl privačių poreikių tenkinimo įmonės lėšomis, primename pajamų, gautų natūra, apmokestinimo ir deklaravimo tvarką bei kitas prievoles, kurias reglamentuoja GPMĮ[1], PMĮ[2], PVMĮ[3], automobilius naudojant privatiems poreikiams.

Dėl gyventojų pajamų mokesčio prievolių

            Vadovaujantis GPMĮ 9 straipsniu, nuo 2010 metų mokestinio laikotarpio, pajamomis, gautomis natūra, pripažįstama gyventojo nauda, gauta naudojantis darbdavio automobiliu ir asmeniniais tikslais. Automobilis laikomas suteiktu naudotis asmeniniais tikslais, kai pajamų natūra davėjas duoda tokį leidimą (sutikimą). Leidimas (sutikimas) gali būti išreikštas ne tik raštu, bet ir nekliudant naudotis turtu, kai darbdavys žino, kad juo naudojamasi ir asmeniniais tikslais. Tačiau formalaus draudimo atveju, kai faktiškai nekliudoma naudotis ir žinoma, kad yra naudojamasi turtu asmeniniais tikslais, taip pat gali būti vertinama kaip leidimas (sutikimas) naudotis turtu.

            Pažymėtina, kad pajamos natūra - tai ne pajamų rūšis, o pajamų gavimo forma, todėl pripažinus gyventojo gautą naudą pajamomis, gautomis natūra, identifikuojama gautų pajamų rūšis ir taikoma ta pati GPMĮ nustatyta pajamų mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir deklaravimo tvarka kaip ir pinigais gautoms pajamoms. Darbuotojo iš darbdavio gauta nauda naudojant automobilį ir asmeniniais tikslais, pagal pajamų rūšį priskiriama su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms ir turi būti apmokestinama taikant GPMĮ 6 straipsnyje nustatytus pajamų mokesčio tarifus. Pajamų mokestis apskaičiuojamas, išskaičiuojamas ir sumokamas į biudžetą bei deklaruojamas GPMĮ 22–24 straipsniuose nustatyta tvarka. Pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, t. y., kai jos faktiškai gaunamos arba kai bet kokia forma išmokamos mokesčius išskaičiuojančio asmens (GPMĮ 8 straipsnis).

        Pajamų, gautų natūra, įvertinimą reglamentuoja Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas)[4]. Šis teisės aktas apibrėžia būdą, kaip nustatyti sumą, nuo kurios GPMĮ nustatyta tvarka turi būti skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis.

          Kai asmeniniais tikslais naudojamas darbdavio automobilis, gyventojo natūra gauta nauda gali būti įvertinama pasirinktinai pajamų natūra davėjo ir pajamų natūra gavėjo sutarimu pagal Aprašo 4 arba 5 punktą:

1. Gautą naudą pasirinkus vertinti pagal Aprašo 4 punktą, gyventojo per mėnesį natūra gautos pajamos paskutinę mėnesio dieną įvertinamos tokio automobilio nuomos tikrąja rinkos kaina laikotarpiu, kurį gyventojas šiuo automobiliu galėjo naudotis asmeniniais tikslais.

Apskaičiuojant pajamas natūra šiuo būdu, turi būti įvertinama turto naudojimo asmeniniams tikslams apimtis (kiek faktiškai gyventojas naudoja automobilį asmeniniams tikslams). Naudos apskaičiavimo dydis apima tokias automobilio eksploatavimo išlaidas kaip plovimą, remontą, draudimą ir pan., todėl papildomai nuo tokių išlaidų gyventojo nauda neskaičiuojama. Tačiau, jeigu asmeninėms reikmėms naudojami įmonės nupirkti degalai, dėl to gauta nauda turi būti vertinama atskirai dar ir pagal Aprašo 2 punktą, t. y. pagal pajamų natūra davėjo degalams įsigyti turėtas išlaidas.

         Pavyzdys: Įmonė komercijos direktoriui leidžia naudoti jos automobilį ne tik darbo, bet ir asmeninėms reikmėms. Pagal susitarimą darbuotojas šį automobilį darbo reikmėms gali naudoti 70 proc., o asmeninėms reikmėms - 30 proc. viso naudojimo laiko (asmeniniams poreikiams tenkinti sunaudotus degalus darbuotojas apmoka pats). Gautą naudą pasirenkama vertinti pagal tikrąją automobilio nuomos rinkos kainą, kuri yra 520 Eur per mėnesį. Darbuotojo gauta nauda natūra - 156 Eur (520 x 30 proc.) per mėnesį.

 Darbuotojo gauta nauda laikoma jo darbo užmokesčio dalimi, todėl nuo šios sumos įmonė privalės sumokėti tuos pačius mokesčius, kaip ir nuo darbo užmokesčio, taikant pagal GPMĮ 20 straipsnio nuostatas apskaičiuotą neapmokestinamąjį pajamų dydį.

          2. Pasirinkus gautą naudą vertinti pagal Aprašo 5 punktą, gauta nauda įvertinama pagal automobilio tikrosios rinkos kainos[5] procentinę dalį:

- 0,75 proc., kai pajamų natūra davėjas apmoka ir dalį ar visas asmeniniais tikslais sunaudoto kuro sąnaudas arba

- 0,70 proc., jeigu sunaudotų degalų išlaidos neapmokamos.

           Abu naudos apskaičiavimo dydžiai apima automobilio eksploatavimo išlaidas, plovimą, remontą, draudimą ir pan., todėl papildomai nuo tokių išlaidų gyventojo nauda neskaičiuojama. Tai supaprastinta naudos, kurią gyventojas gauna asmeniniais tikslais naudodamas darbdaviui priklausantį automobilį, įvertinimo tvarka. Pasirinkus šį naudos įvertinimo būdą pareziumuojama, kad nauda gaunama, jeigu gyventojui automobilis suteiktas naudotis ir pasinaudojimo faktas bei apimtis (kiek faktiškai gyventojas naudojasi automobiliu asmeniniams tikslams) neturi būti nustatinėjama. Darbuotojo gautos pajamos turi būti įvertinamos ir GPMĮ nustatyta tvarka apmokestinamos kas mėnesį. Jei pasirenkamas šis  įvertinimo būdas, jis mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) negali būti keičiamas.

 Pavyzdys: Įmonė darbuotojui suteikia neribotai (tiek darbo, tiek asmeniniams tikslams) naudoti lengvąjį automobilį, kurio rinkos vertė 2021 01 01 yra 20 000 Eur bei padengia išlaidas degalams. Darbuotojo gauta nauda  natūra apskaičiuojama taikant 0,75 proc. dydį - 150 Eur (20 000 x 0,75 proc.) per mėnesį.

 Tarkime, pateiktu atveju įmonė išlaidų degalams nedengia. Darbuotojo gauta nauda  natūra apskaičiuojama taikant 0,70 proc. dydį - 140 Eur (20 000 x 0,70 proc.) per mėnesį.

 Darbuotojo gauta nauda laikoma jo darbo užmokesčio dalimi, todėl nuo apskaičiuotų  sumų įmonė privalės sumokėti tuos pačius mokesčius, kaip ir nuo darbo užmokesčio, taikant pagal GPMĮ 20 straipsnio nuostatas apskaičiuotą neapmokestinamąjį pajamų dydį.

          Pajamų natūra davėjas (darbdavys), išmokėdamas išmoką natūra, kuri pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriama A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pajamų mokestį. Per kalendorinį mėnesį, tiek pinigais, tiek natūra išmokėtas A klasės išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį (bendromis sumomis) mokestį išskaičiuojantis asmuo turi deklaruoti, pateikdamas Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos GPM313 formą[6]. Pajamų mokestis sumokamas GPMĮ 23 straipsnyje nustatytu terminu. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui (kalendoriniams metams), per kalendorinius metus konkrečiam gyventojui išmokėtas A klasės išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį privalu  deklaruoti pateikiant Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą[7].

    Pažymėtina, kad pagal GPMĮ 9 straipsnio nuostatas pajamomis, gautomis natūra, pripažįstama gauta nauda, kai darbuotojui ir asmeniniais tikslais suteikiamas naudotis ne tik automobilis, bet ir bet koks kitas PMĮ 1 priedėlyje nurodytas ilgalaikis turtas. Tokia nauda (išskyrus, gauta už naudojimąsi automobiliais) visada turi būti įvertinama pagal Aprašo 4 punktą.

   Plačiau GPMĮ 9 straipsnio nuostatų taikymas paaiškintas šio straipsnio apibendrintame paaiškinime (komentare) https://www.vmi.lt/evmi/gyventoju-pajamu-mokestis

 ir leidinyje „Pajamos natūra“ https://www.vmi.lt/evmi/documents/20142/391092/KD-0001798+Leidinys+pajamos+natura.pdf/70a55c71-2fd5-5203-3b78-5cbff7d1e4b0?t=1545050143818

Dėl pelno mokesčio prievolių

Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atskaitomiems leidžiamiems atskaitymams priskiriamos visos išlaidos darbuotojų naudai, jei ši darbuotojų gauta nauda yra gyventojų pajamų mokesčio objektas (PMĮ 17 str. 1 dalis).

Tuo atveju, kai vienetas leidžia darbuotojui nemokamai naudotis jam priklausančiu turtu (pvz., automobiliu) darbuotojo privatiems poreikiams tenkinti ir toks turto naudojimas pripažįstamas darbuotojo pajamomis natūra, tai leidžiamiems atskaitymams priskiriamos to turto nusidėvėjimo, draudimo, eksploatavimo ir remonto išlaidos.

Atkreiptinas dėmesys, kad vieneto  leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos darbuotojo iš vieneto gautos pajamos natūra, kai jas teikdamas vienetas išlaidų nepatiria. Todėl gyventojo gauta pajamų natūra vertė, apskaičiuota  pagal Aprašo 4 arba 5 punktą, yra priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.

Dėl pridėtinės vertės mokesčio prievolių

Pagal PVMĮ nuostatas, PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes (paslaugas), kai šios prekės (paslaugos) skirtos naudoti jo ekonominei PVM apmokestinamai veiklai, yra atitinkama PVM sąskaita faktūra, kurioje išskirta PVM suma, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių (paslaugų) pirkėjas (PVMĮ 58 str. 1 dalis, 64 str. 1 dalis).

Pagal PVMĮ 5 straipsnį, prekių tiekimu už atlygį laikomas ir prekių suvartojimas PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti. Laikoma, kad prekė buvo PVM mokėtojo suvartota privatiems poreikiams tenkinti, jeigu jos pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalis buvo PVM mokėtojo įtraukta į PVM atskaitą ir ši prekė perduodama kitam asmeniui neatlygintinai arba sunaudojama bet kokiu kitu būdu.

Kai įmonės, PVM mokėtojos, automobilis naudojamas tiek įmonės PVM apmokestinamai veiklai, tiek  darbuotojų reikmėms, o darbuotojo gaunamos pajamos natūra įvertinamos 0,75 proc. tikrosios automobilio rinkos kainos, tai įmonė turi teisę įsigyto kuro pirkimo PVM traukti į PVM atskaitą PVMĮ nustatyta tvarka. Tačiau, pasinaudojus PVM atskaita, būtų laikoma, kad dalį kuro (kurio vertė - 0,05 proc. tikrosios automobilio rinkos kainos) įmonė suvartojo privatiems poreikiams tenkinti ir jai nuo šio kuro vertės būtų prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM bei tokį sandorį įforminti pačiai sau išrašyta PVM sąskaita faktūra (PVMĮ 79 straipsnis). Tokiu atveju, sunaudoto kuro apmokestinamoji vertė deklaruojama mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos (forma FR0600) 14 laukelyje, apskaičiuotas pardavimo PVM – 29 laukelyje.

Kitais atvejais, kai gyventojas asmeniniais tikslais naudoja įmonės, PVM mokėtojos, automobilį, kartu naudodamas ir įmonės įsigytus degalus, kurių pirkimo (importo) PVM buvo įtrauktas į  PVM atskaitą, šiai įmonei PVM mokėtojai prievolė apskaičiuoti privatiems poreikiams suvartotų degalų pardavimo PVM atsiranda už faktiškai fizinio asmens asmeniniais tikslais sunaudotą degalų kiekį.

Analogiškos PVM apskaičiavimo prievolės įmonei atsirastų ir dėl paties automobilio, jei jo pirkimo PVM buvo įtrauktas į PVM atskaitą, naudojimo privatiems poreikiams. T. y., jei automobilio pirkimo PVM buvo atskaitytas, o darbuotojo gaunamos pajamos natūra įvertinamos 0,75 proc. tikrosios automobilio rinkos kainos, tai automobilio naudojimo per mėnesį  privatiems poreikiams tenkinti  apmokestinamoji vertė, nuo kurios įmonė turėtų apskaičiuoti pardavimo PVM, būtų laikoma 0,70 proc. automobilio rinkos kainos.

 

[1] Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas

[2] Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas

[3] Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas

[4] patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1K-162 “Dėl Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“

[5] rinkos kaina nustatoma pagal mokestinio laikotarpio, kurį gaunamos pajamos natūra, sausio 1 dieną arba mokestinio laikotarpio dieną, kurią pajamų natūra davėjas automobilį įsigijo (kai kalendorinių metų, kuriais gaunama nauda, sausio 1 d. pajamų natūra davėjas to automobilio dar nebuvo įsigijęs)

[6] patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-121 „Dėl Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formos užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“

[7] patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. VA-9 „Dėl Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formos, jos priedų GPM312L, GPM312U formų užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“

Registracijos numeris (18.10-31-1) R-4342

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsižvelgdama į viešojoje erdvėje vykstančias diskusijas apie darbuotojų maitinimo ir pavežėjimo patiriamų išlaidų priskyrimą leidžiamiems atskaitymams PMĮ[1] bei GPMĮ[2] nuostatų taikymo aspektus laikotarpiu, kai paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės[3], kurios metu vieneto veiklai yra nustatytas specialus veiklos režimas ar apribojimai, teikia paaiškinimą.

1. Dėl darbuotojų maitinimui patiriamų išlaidų.                        

        Leidžiamų atskaitymų pripažinimas reglamentuotas PMĮ 17 straipsnio 1 dalyje, kurioje yra įteisinta, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Tuo atveju, laikotarpyje, kai paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės, kurios metu vieneto veiklai yra nustatytas specialus veiklos režimas ar apribojimai, vieneto darbuotojai neturi galimybių pietų metu pavalgyti ir darbuotojams maitinimą organizuoja įmonė, toks darbuotojų maitinimas yra objektyviai sąlygota būtinybė. Todėl tokių darbuotojų maitinimo išlaidos, kurios būtinos vieneto veiklos tęstinumui užtikrinti, laikotarpiu, kai paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės, yra būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, todėl gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. Atitinkamai, tokiu atveju vieneto patirtos išlaidos nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas ir GPMĮ nuostatos netaikomos.

     2. Dėl darbuotojų pavežėjimo į darbą patiriamų išlaidų (patiriamos išlaidos  pavežėjų arba taksi paslaugų, arba nuomojamo autobuso).

     Tuo atveju, kai darbdavys, siekdamas užtikrinti efektyvų darbo organizavimą, veiklos tęstinumą ir sklandumą, laikotarpiu, kai paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės, savo darbuotojams, negalintiems vykdyti darbo funkcijų iš namų, vykimui į darbą / parvykimui iš darbo apmoka pavežėjimo (pavežėjų arba taksi) paslaugas arba organizuoja darbuotojų vežiojimą į darbą ir iš darbo (pvz. nuomoja autobusą), tokiu būdu apsaugodamas dirbančius darbuotojus, atliekančius įmonei svarbias užduotis, tokios įmonės išlaidos, patirtos laikotarpiu, kai paskelbta ekstremalioji situacija dėl nepalankios epideminės COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) plitimo grėsmės, darbuotojų, negalinčių vykdyti darbo funkcijų iš namų, vykimui į darbą / parvykimui iš darbo gali būti priskirtos įmonės leidžiamiems atskaitymams kaip būtinosios darbo saugos ir darbuotojų apsaugos išlaidos. Atitinkamai, tokiu atveju vieneto patirtos išlaidos nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas ir GPMĮ nuostatos netaikomos.

 

Papildoma informacija žemiau:

Ar paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės laikotarpiu įmonės patirtos išlaidos darbuotojų pavežėjimui į darbą / iš darbo į namus, jų maitinimui darbo vietose priskiriamos leidžiamiems atskaitymams?

 Pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais, laikoma, kad laikotarpiu, kai paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės, įmonės privalo laikytis specialių apribojimų padidintai darbuotojų saugai užtikrinti, todėl yra laikoma, kad šiuo laikotarpiu įmonių veiklai yra nustatytas specialus veiklos režimas ar apribojimai.

Tuo atveju, kai darbdavys, siekdamas užtikrinti efektyvų darbo organizavimą, veiklos tęstinumą ir sklandumą, paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės laikotarpiu savo darbuotojams apmoka tam tikras paslaugas, įsigyja tam tikras prekes, siekdamas tokiu būdu apsaugoti dirbančius darbuotojus, atliekančius įmonei svarbias užduotis, pajamų natūra nuostatos netaikomos, nes laikoma, kad tokias išlaidas įmonė patiria savo, o ne darbuotojo naudai.

Įmonės išlaidos, patirtos paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės laikotarpiu, dėl darbuotojų, negalinčių vykdyti darbo funkcijų iš namų, pavežėjimo (pvz. pavežėjų, taksi, nuomojamo autobuso paslaugos) išlaidos į darbą / parvykimui iš darbo, taip pat išlaidos darbuotojų maitinimui, kai įmonė organizuoja darbuotojams (visiems darbuotojams) maitinimą siekiant apsaugoti juos nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) užsikrėtimo grėsmės, gali būti priskirtos įmonės leidžiamiems atskaitymams kaip būtinosios darbo saugos ir darbuotojų apsaugos išlaidos. Atitinkamai, tokios vieneto patirtos išlaidos nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas ir GPMĮ nuostatos netaikomos.

Priskiriant minėtas išlaidas leidžiamiems atskaitymams, įmonės pačios nusprendžia, kokios objektyvios priežastys sąlygojo būtinumą priimti sprendimą tokių išlaidų patyrimui. Pavyzdžiui, darbdavys siekdamas apsaugoti darbuotojus nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) užsikrėtimo grėsmės, nusprendė sumažinti kontaktų išorinėse maitinimo įstaigose skaičių ir pradėjo organizuoti darbuotojų maitinimą darbe. Tokios darbdavio faktiškai patirtos maitinimo organizavimo išlaidos bus priskiriamos leidžiamiems atskaitymams.

Atkreipiame dėmesį, kad įmonės vardu registruotų automobilių, kurie naudojami ir darbuotojų asmeniams poreikiams, patiriamų išlaidų apmokestinimui šis išaiškinimas netaikomas. Platesnė informacija automobilių apmokestinimo klausimais skelbiama VMI 2021-07-12 parengtame rašte Nr. RM-32044, kurį galima rasti čia.

                


[1] Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas (toliau – PMĮ)

[2] Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau – GPMĮ)

[3] 2020-02-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) RM-19880

Ši informacija skelbiama:
2021 metai

Informuojame, kad Slovakijos Respublikos finansų administratorius pranešė, jog išleistos naujų formų šios pažymos:

- Slovakijos rezidento rezidavimo vietą patvirtinanti pažyma, naudojama taikant  Slovakijos su užsienio valstybėmis sudarytas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis ir

-  pažyma apie Slovakijos Respublikoje sumokėtą pajamų mokestį.

Pranešime taip pat pažymėta, kad mokesčių tikslais galioja ir ankstesnės (senų formų) Slovakijos Respublikos finansų administratoriaus parengtos analogiškos pažymos.  

 

  1. Slovakijos rezidento rezidavimo pažymos formos kopija;

                2. Pažymos apie Slovakijos Respublikoje sumokėtus mokesčius formos kopija.

 

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) RM-7303

Ši informacija skelbiama:
2021 metai
2021 metai

Informuojame, kad Čekijos Respublikos generalinis finansų direktoratas pranešė, jog Čekijos Respublikos mokesčių administratorius savo rezidentams išduoda elektronines ir popierines rezidavimo pažymas, kurios naudojamos taikant dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis.

Mokesčių mokėtojui paprašius išduoti Čekijos rezidento rezidavimo pažymą elektroniniu būdu, pažyma išduodama Čekijos Respublikos finansų ministerijos formoje Nr. 25 5232, kuri pasirašoma elektroniniu parašu (vadovaujantis EB direktyvų Nr. 910/2014 ir 1999/93/EC nuostatomis), todėl toks parašas turi būti pripažįstamas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. 

Čekijos rezidento rezidavimo pažymos, išduotos elektroniniu būdu, autentiškumas ir galiojimas gali būti patikrintas interneto svetainės anglų kalba puslapyje, adresu https://q.ica.cz/cgi-bin/crt_qpub.cgi?language=en .

Čekijos mokesčių administratorius informuoja, kad elektroniniu būdu išduota Čekijos rezidento rezidavimo pažyma turi tokią pačią juridinę galią, kaip ir popierinė pažyma, patvirtinta parašu ir antspaudu.

 Čekijos rezidento rezidavimo pažymos pavyzdys.

 

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) RM-6022

Ši informacija skelbiama:
2021 metai

Atsižvelgdami į COVID-19 pandemijos laikotarpiu valstybių vyriausybių paskelbtas priemones, ribojančias asmenų judėjimo laisvę, ir į EBPO[1] gaires dėl mokestinių sutarčių ir COVID-19 pandemijos įtakos joms, paaiškiname:         

        Dėl gyventojo rezidavimo statuso  

        Pagal GPMĮ[2] 4 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas į Lietuvą atvykęs gyventojas tampa nuolatiniu Lietuvos gyventoju (Lietuvos rezidentu), jeigu toks asmuo:

       - mokestiniu laikotarpiu ištisai ar su pertraukomis Lietuvoje išbūna 183 dienas  arba ilgiau arba

      - Lietuvoje išbūva ištisai ar su pertraukomis 280 dienų arba ilgiau vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais ir viename iš šių mokestinių laikotarpių Lietuvoje ištisai ar su pertraukomis išbūna 90 arba daugiau dienų (tuomet nuolatiniu Lietuvos gyventoju asmuo laikomas dvejus mokestinius laikotarpius).

        Gyventojo Lietuvoje išbūtų dienų apskaičiavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) patvirtintos Įsakymu[3]. Pagal Taisykles į laikotarpį, pagal kurį nustatoma, ar asmuo yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, įtraukiamos visos dienos, kurias asmuo faktiškai išbuvo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taip pat, Taisyklėse pateiktos išimtys, kokiais atvejais asmens Lietuvoje faktiškai išbūtos dienos neįtraukiamos į asmens Lietuvoje išbūtų dienų laikotarpį.

        VMI prie FM[4], atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtu oficialiu COVID-19 pandemijos laikotarpiu buvo apribotas asmenų judėjimas, ir į Taisyklėse nustatytą išimtį, kad į asmens Lietuvoje išbūtą laiką neįtraukiamos dienos, kurias asmuo praleido Lietuvoje dėl ligos, bei vadovaudamasi MAĮ[5] įtvirtintu teisingumo principu (kad mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais), paaiškina, kad į Lietuvą mokestiniu laikotarpiu laikinai (kelioms savaitėms ar keliems mėnesiams) atvykusio nenuolatinio Lietuvos gyventojo (nesvarbu, kokiais tikslais jis atvyko į Lietuvą – darbo ar asmeniniais) dėl COVID-19 pandemijos paskelbtų judėjimo apribojimų priverstinai Lietuvoje išbūtos dienos, vertinant asmens rezidavimo statusą, neįtraukiamos į gyventojo Lietuvoje išbūtų dienų skaičių, jeigu tokio asmens įprasta gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, toks asmuo ankstesniais mokestiniais laikotarpiais nebuvo laikomas Lietuvos rezidentu ir gyventojas, pasibaigus apribojimams, išvyko iš Lietuvos. 

       Judėjimo apribojimai – tai oficialiai paskelbti apribojimai išvykti iš Lietuvos (sienos kontrolė/ komercinių skrydžių sustabdymas) ir tos užsienio valstybės, iš kurios asmuo atvyko, oficialiai paskelbti judėjimo ribojimai (draudimas atvykti į šalį ir pan.).

       Tačiau į Lietuvą gyventi / dirbti sugrįžusių gyventojų, kurie dirbti į užsienį buvo išvykę iš Lietuvos ir iki išvykimo iš Lietuvos buvo laikomi Lietuvos rezidentais, rezidavimo statusas bus vertinamas pagal GPMĮ nuostatas, atsižvelgiant ir į COVID-19 pandemijos laikotarpiu susidariusias force majeure aplinkybes.

      Kai tą patį gyventoją tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu Lietuva ir užsienio valstybė, su kuria Lietuva taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį (toliau – mokestinė sutartis), pripažįsta savo rezidentu, asmens rezidavimo statusas nustatomas, vadovaujantis mokestinės sutarties 4 straipsnio (Rezidentas) 2 paragrafe nustatytomis taisyklėmis. Visų pirma, vertinama, kurioje  valstybėje yra asmens nuolatinė gyvenamoji vieta. Jeigu nuolatines gyvenamąsias vietas gyventojas turi abiejose valstybėse, vertinama, kurioje valstybėje jis turi daugiau asmeninių ir ekonominių interesų. Jeigu neįmanoma nustatyti, kurioje valstybėje yra gyventojo gyvybinių interesų centras, vertinama, kurioje valstybėje asmuo paprastai gyvena. Jei neįmanoma nustatyti, kurioje valstybėje asmuo paprastai gyvena, jis laikomas rezidentu tos valstybės, kurios pilietybę jis turi. Tuo atveju, jeigu asmuo neturi nei vienos susitariančiosios valstybės pilietybės, gyventojo rezidavimo statuso klausimas yra sprendžiamas abiejų valstybių mokesčių administratorių abipusiu susitarimu.    

      Nenuolatinis Lietuvos gyventojas – ne Lietuvos Respublikos pilietis (t. y. asmuo, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, kurio gyvybinių interesų centras yra užsienio valstybėje), laikinai atvykęs į Lietuvą ir negalėjęs išvykti iš Lietuvos dėl COVID-19 pandemijos metu paskelbtų judėjimo apribojimų, vadovaujantis mokestinės sutarties 4 straipsnio nuostatomis, nebus laikomas kaip įprastai gyvenantis Lietuvoje, todėl mokestinės sutarties tikslais nebus pripažintas Lietuvos rezidentu.

       Dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių 15 straipsnio (Samdomas darbas) nuostatų taikymo

  1. Kai darbdavys – ne Lietuvos rezidentas į Lietuvą dirbti komandiruoja nenuolatinį Lietuvos gyventoją        

     Vadovaujantis Lietuvos su užsienio valstybėmis taikomų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių 15 straipsnio (Samdomas darbas) nuostatomis, Lietuva turi teisę apmokestinti nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kurį atsiuntė į Lietuvą dirbti darbdavys – ne Lietuvos rezidentas, už darbą Lietuvoje gautą darbo užmokestį, jeigu darbo užmokestis nėra priskiriamas darbdavio turimai nuolatinei buveinei Lietuvoje ir toks darbuotojas bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu ištisai ar su pertraukomis Lietuvoje išbūna 183 dienas ar ilgiau (išimtis: pagal Lietuvos ir Vokietijos mokestinę sutartį – darbuotojo Lietuvoje išbūtos dienos skaičiuojamos konkrečiu mokestiniu laikotarpiu, o ne bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu).

      Paaiškiname, kad tuo atveju, jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas savo darbdavio – ne Lietuvos rezidento (nevykdančio veiklos per nuolatinę buveinę Lietuvoje, kuriai priskiriamas darbo užmokestis) buvo atsiųstas į Lietuvą dirbti trumpiau negu 183 dienų laikotarpiui, tačiau, pasibaigus nustatytam darbo Lietuvoje terminui, tik dėl COVID-19 pandemijos laikotarpiu  nustatytų judėjimo apribojimų (o ne dėl asmeninių aplinkybių) darbuotojas neturėjo galimybės išvykti iš Lietuvos, tokio asmens priverstinai Lietuvoje išbūtos dienos neįtraukiamos į jo faktiškai Lietuvoje išbūtų dienų skaičių, todėl tokiam gyventojui neatsiranda prievolė nuo už darbą Lietuvoje iš darbdavio (ne Lietuvos rezidento) gauto darbo užmokesčio mokėti gyventojų pajamų mokestį Lietuvoje (tam tikslui gyventojas turi turėti reikiamas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus).

  1. Kai dirbti nuotoliniu būdu į Lietuvą sugrįžta gyventojai, kurie iki išvykimo dirbti į užsienį buvo nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir kurių darbdavys yra užsienio valstybės rezidentas  

Kai į Lietuvą dėl asmeninių aplinkybių sugrįžta gyventojai (kurie iki išvykimo į užsienį buvo Lietuvos rezidentai) ir, susitarę su savo darbdaviu – užsienio valstybės rezidentu, COVID-19 pandemijos laikotarpiu dirba nuotoliniu būdu Lietuvoje esančioje gyvenamojoje patalpoje (nesvarbu, ar, išvykę iš Lietuvos, jie buvo laikomi nuolatiniais, ar nenuolatiniais Lietuvos gyventojais), tokių asmenų rezidavimo statusas nustatomas pagal GPMĮ nuostatas ir už darbą Lietuvoje iš užsienio gautas darbo užmokestis apmokestinamas GPMĮ ir mokestinių sutarčių 15 straipsnio nustatyta tvarka (netaikant jokių išimčių).

       Ar gyventojų nuotolinis darbas Lietuvoje savo namuose (namų biuras) darbdaviui - užsienio įmonei nesukuria nuolatinės buveinės Lietuvoje?

       COVID-19 pandemijos metu asmenys, kurie namuose dirba nuotoliniu būdu, paprastai taip elgiasi dėl vyriausybių paskelbtų reguliavimų: tai yra veikia ne savo darbdavio interesais, o labiau kaip force majeure.

      Paaiškiname, kad darbuotojo, kurio darbdavys yra užsienio valstybės rezidentas, Lietuvoje esančiose gyvenamosiose patalpose atliekamas nuotolinis darbas COVID-19 pandemijos laikotarpiu laikytinas turinčiu nepakankamą nuolatinumo ir tęstinumo laipsnį bei darbdavys laikytinas neturinčiu prieigos prie darbuotojo namų biuro ir negalinčiu to biuro kontroliuoti (išskyrus patį darbuotoją – namų biuro savininką), todėl, vadovaujantis mokestinės sutarties 5 straipsnio (Nuolatinė buveinė) nuostatomis, toks darbuotojo darbas nesukuria darbdaviui nuolatinės buveinės Lietuvoje.

       Atkreipiame dėmesį, kad kiekviena situacija gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo Lietuvoje tikslais turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į visas faktines ir reikšmingas aplinkybes (kada gyventojas atvyko į Lietuvą, kokiu tikslu atvyko, dėl kokių priežasčių neišvyko iš Lietuvos pasibaigus judėjimo ribojimui, kada planuoja išvykti, koks yra darbo pobūdis ir kt.) bei gyventojo pateiktus dokumentus ar kitus įrodymus.

       Kadangi užsienio valstybių mokesčių administratoriai COVID-19 pandemijos metu skirtingai taiko mokestinių sutarčių nuostatas, susidarę gyventojų dvigubo rezidavimo klausimai ir pajamų apmokestinimo klausimai sprendžiami abipusio susitarimo procedūromis tarp Lietuvos ir užsienio valstybių mokesčių administratorių.

 

 

[1] Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

[2] Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas

[3] Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr. 300 „Dėl Fizinio asmens, kuris Lietuvoje išbūva ištisai ar su pertraukomis 90, 183 ir 280 dienų, šių laikotarpių apskaičiavimo taisyklės“

[4] Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

[5] Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas

Registracijos numeris (18.18-31-1) Mr RM-386

Ši informacija skelbiama:
2021 metai
2021 metai

Informuojame, kad iš Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos gautas pranešimas, kuriame nurodyta, kad nuo 2020 m. gruodžio 8 dienos Latvijos rezidentų rezidavimo vietą patvirtinančios pažymos (toliau – rezidavimo pažyma), naudojamos taikant dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, išduodamos elektroniniu būdu.

Latvijos rezidentai (t. y. asmenys, kurie dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių tikslais yra laikomi Latvijos mokesčių rezidentais) gali pateikti pražymą išduoti rezidavimo pažymą, prisijungę prie Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos elektroninio deklaravimo sistemos (EDS). Rezidavimo pažyma išduodama be jokių antspaudų ir parašų. Kiekviena rezidavimo pažyma turi unikalų QR kodą ir patikrinimo kodą, kurie užtikrina pažymos autentiškumą.     

Latvijos rezidento rezidavimo pažymos autentiškumą galima patikrinti nuskenavus QR kodą arba interneto puslapyje adresu https://eds.vid.gov.lv/ref (puslapis yra latvių, anglų ir rusų kalbomis) įvedus patikrinimo kodą (angl. verification code) ir mokesčių mokėtojo registracijos numerį (verslo atstovams) arba asmens kodą (fiziniams asmenims).

Retais atvejais, kai asmenys nėra elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) vartotojai, išduodama popierinė rezidavimo pažyma su parašu ir antspaudu.

Latvijos Respublikos valstybinė pajamų tarnyba patvirtina, kad elektroniniu būdu išduota Latvijos rezidento rezidavimo pažyma turi tokią pačią juridinę galią, kaip ir popierinė pažyma su parašu ir antspaudu.

Latvijos rezidento rezidavimo pažymos kopija ir šios pažymos autentiškumo patikrinimo pavyzdys.