Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) R-3881

Ši informacija skelbiama:
Raštai, paaiškinimai
Mokesčių žinynas
2022 metai
2022 metai

Informuojame, kad nuo 2022-09-16 pratęsus nepaprastąją padėtį Lietuvoje, t. y. jos dalyje,- pasienio ruožuose ir pasienio kontrolės punktuose, lengvatinės nuostatos dėl paramos Ukrainai teikimo bei jos įforminimo nesikeičia ir lieka galioti nuo 2022 m. vasario 24 d., kai nepaprastoji padėtis[1] buvo įvesta visoje Lietuvoje, taikomos nuostatos.

 

Šis raštas yra skelbiamas VMI prie FM interneto svetainėje adresu http://www.vmi.lt

 

Parengė

Teisės departamentas

 

[1] Lietuvos Respublikos Prezidento 2022 m. vasario 24 d. dekretu Nr. 1K-872 „Dėl nepaprastosios padėties paskelbimo“;

DĖL KOMPENSACIJŲ UŽ KILNOJAMOJO POBŪDŽIO DARBĄ

(18.18-31-1 Mr) R-4218
2022-10-14

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) R-4218

Ši informacija skelbiama:
2022 metai

                 Primename, kad 2022 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Darbo kodekso[1] 144 straipsnio pakeitimo įstatymą[2] (toliau – pakeitimo įstatymas), kuris aktualus GPMĮ[3] taikymo aspektu.

                 Pagal iki 2022 m. spalio 31 d. galiojančią Darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalies redakciją darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui nemokamos komandiruotės išlaidos. Vadovaujantis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu, tokios darbuotojų gautos kompensacijos pajamų mokesčiu neapmokestinamos.

                 Pagal pakeitimo įstatymą nuo 2022 m. lapkričio 1 d. šios kompensacijos maksimalus dydis sumažinamas iki 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio, o 2023 m. birželio 1 d. Darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalis pripažįstama netekusia galios (kompensacija panaikinama).  

                 GPMĮ taikymo aspektu tai reiškia, kad ir pereinamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. kompensacijos išlieka priskiriamos pajamų mokesčiu neapmokestinamosioms pajamoms, tačiau jų dydis negali viršyti 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio.  

                  Pasikeitus minėtai Darbo kodekso nuostatai, klausimas dėl kompensacijos priskyrimo neapmokestinamosioms / apmokestinamosioms pajamoms turėtų būti sprendžiamas ne pagal kompensacijos išmokėjimo momentą, o pagal tai, kokio reglamentavimo pagrindu teisė į kompensaciją buvo įgyta (neatsižvelgiant į tai, kada buvo (bus) išmokėta):

                 - kai teisė į kompensaciją įgyta už faktiškai dirbtą tokio pobūdžio darbo laiką už laikotarpius iki 2022 m. spalio 31 d. (imtinai),  pajamų mokesčiu neapmokestinama 50 proc. nustatyto dydžio neviršijanti kompensacijos suma;

                 - kai teisė į kompensaciją įgyta už laikotarpius nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. (imtinai) — 30 proc. nustatyto dydžio neviršijanti kompensacijos suma.  

                  2023 m. birželio 1 d. pripažinus Darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalį netekusia galios (panaikinus kompensaciją), Darbo kodekso nustatyta tvarka darbuotojams galės būti mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis. Vadovaujantis GPMĮ 6 straipsnio 11 dalimi, tokios darbuotojų gautos pajamos bus apmokestinamos kaip su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos.

 


[1] Lietuvos Respublikos darbo kodeksas.

[2] Lietuvos Respublikos darbo kodekso 14, 25, 27, 30, 52, 58, 139, 144, 221, 222, 223, 225, 226, 227 ir 240 straipsnių pakeitimo įstatymas (TAR, 2022-07-11, Nr. 15174).

[3] Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas

Registracijos numeris KM3077

Ši informacija skelbiama:
Pelno mokesčio klausimais
Gyventojų pajamų mokesčio klausimais
2022 metai
2022 metai

Paaiškiname dėl teikiamos paramos fiziniams asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems likviduojant ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius, bei duomenų apie šią suteiktą paramą teikimo.

Šis raštas yra skelbiamas VMI prie FM interneto svetainėje adresu http://www.vmi.lt

Parengė

Teisės departamentas

 

Registracijos numeris (18.10-31-1) R-2191

Ši informacija skelbiama:
2022 metai
2022 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) pakartotinai atkreipia dėmesį į aktualias mokesčius reguliuojančių įstatymų ir jų komentarų nuostatas, susijusias su užsienio atlikėjų - fizinių asmenų ir apmokestinamųjų vienetų, gavusių pajamas už atlikėjų veiklą Lietuvoje, mokestinėmis prievolėmis, mokesčių išskaičiavimo ir pajamų deklaravimo ypatumais, bei į susijusias pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) mokėtojų prievoles.

Dėl tarpvalstybinių sandorių informacija keičiamasi elektroninėmis priemonėmis. Tarpvalstybinis sandoris gali būti susijęs su investavimu, prekių, paslaugų teikimu, finansavimu, materialiojo ar nematerialiojo turto naudojimu ir pan.

Tiek pelno mokesčio, tiek gyventojų pajamų apmokestinimo tikslais atlikėjo (fizinio asmens ar apmokestinamojo vieneto) veikla suprantama taip, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – GPMĮ), į kurį nukreipia ir Pelno mokesčio įstatymo (toliau - PMĮ) nuostatos.

Atlikėjo veikla – atlikėjo (aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, šokėjo ar kito vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio arba kitaip atliekančio literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius gyventojo) rengimosi viešam pasirodymui ir dalyvavimo viešame pasirodyme veikla (GPMĮ 2 str. 9 dalis).

Užsienio atlikėjų - nenuolatinių Lietuvos gyventojų, pajamų apmokestinimas

Užsienio atlikėjo (nenuolatinio Lietuvos gyventojo) pajamų mokesčio objektas Lietuvoje yra pajamos, gautos už atlikėjo veiklą, vykdomą Lietuvoje, nesvarbu iš ko - Lietuvos ar užsienio fizinio/juridinio asmens, tokios pajamos gaunamos ir nesvarbu kam jos išmokamos - tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam atlikėjo vardu (GPMĮ 5 str. 4 d. 7 punktas).

Už atlikėjų veiklą Lietuvoje gautos pajamos skirstomos į A ir B klases, pagal kurias nustatoma, kam tenka prievolė sumokėti pajamų mokestį – pajamų gavusiam atlikėjui ar pajamas išmokančiam asmeniui:

  • iš Lietuvos vieneto, užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę, nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę, taip pat iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos užsienio atlikėjo veiklos pajamos priskiriamos A klasės pajamoms. Nuo šių pajamų mokėtiną pajamų mokestį išskaičiuoja ir sumoka pajamas gyventojui išmokantis asmuo;
  • Iš užsienio vieneto ne per jo nuolatinę buveinę Lietuvoje ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje gautos užsienio atlikėjo veiklos pajamos priskiriamos B klasės pajamoms, nuo kurių pajamų mokestį deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka į Lietuvos Respublikos biudžetą pats tokių pajamų gavęs atlikėjas.

Užsienio atlikėjo koncertą Lietuvoje organizavusi Lietuvos įmonė nuo tokiam atlikėjui išmokamų išmokų už atlikėjo veiklą Lietuvoje privalo išskaičiuoti 15 proc. pajamų mokestį ir tokias išmokas bei nuo jų išskaičiuotą pajamų mokestį privalo deklaruoti bendromis sumomis Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formoje ir Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formoje (pagal konkretų gyventoją).

Tuo atveju, jeigu užsienio atlikėjo koncertą Lietuvoje organizavo nuolatinis Lietuvos gyventojas ir jis mokėjo pačiam atlikėjui arba jo atstovui atlikėjo veiklos išmokas, tokiam išmokas išmokėjusiam nuolatiniam Lietuvos gyventojui GPMĮ nustatyta tokia pati išmokų apmokestinimo ir deklaravimo tvarka, kaip ir Lietuvos įmonėms.

Jeigu Lietuvos įmonė išmoka atlikėjo veiklos išmokas užsienio atlikėjo atstovui (tiek gyventojui, tiek juridiniam asmeniui), šių išmokų apmokestinimo tvarka lieka tokia pati: nuo išmokų turi būti išskaičiuojamas 15 proc. pajamų mokestis bei tokios išmokos deklaruojamos (deklaracijose išmokų gavėju nurodant patį atlikėją – nenuolatinį Lietuvos gyventoją).

Jeigu užsienio atlikėjas už pasirodymą Lietuvoje pajamų gavo iš užsienio vieneto ar nenuolatinio Lietuvos gyventojo, sumokėti pajamų mokestį bei deklaruoti šias pajamas (priskiriamas B klasės pajamoms) atlikėjas privalėtų pats, pateikdamas Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaracijos FR0459 formą (deklaracija turi būti pateikta ir pajamų mokestis sumokėtas per 25 dienas nuo pajamų gavimo dienos).

Kai užsienio atlikėjo iš Lietuvos ar užsienio rezidentų už atlikėjo veiklą, vykdytą Lietuvoje, gautos išmokos (kartu su kitomis GPMĮ 6 str. 12 dalyje įvardintomis pajamomis) per mokestinį laikotarpį viršija 120 VDU, pats atlikėjas turi perskaičiuoti Lietuvoje mokėtiną gyventojų pajamų mokestį (t. y. 120 VDU viršijančiai sumai prisitaikyti 20 proc. mokesčio tarifą), sumokėti į biudžetą ir pateikti Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM314 formą. Perskaičiuoti pajamų mokestį ir pateikti šią deklaraciją privalu pasibaigus mokestiniam laikotarpiui (kalendoriniams metams), iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 dienos.

Užsienio atlikėjų – apmokestinamųjų vienetų, pajamų apmokestinimas

Jei užsienio apmokestinamasis vienetas (pvz., choras, orkestras, šokėjų trupė ir pan.), veikiantis ne per nuolatinę buveinę Lietuvoje, gavo pajamų už Lietuvoje vykdomą atlikėjų veiklą, tokios pajamos, nepriklausomai nuo jų gavimo formos (pinigais ar natūra) ir mokėjimo būdo (tiesiogiai, jo vardu vykdant įsipareigojimus ar pan.)), yra apmokestinamos pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio, t. y. Lietuvoje (PMĮ 4 str. 4 d. 6 punktas), taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą (PMĮ 5 str. 1 d. 2 punktas).

Jeigu užsienio apmokestinamasis vienetas gavo pajamų už Lietuvoje vykdomą atlikėjų veiklą iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, Lietuvos vieneto (pelno siekiančio ar nesiekiančio) ar užsienio vieneto nuolatinės buveinės Lietuvoje, tai nuo visų išmokamų pajamų, šie jas išmokantys Lietuvos subjektai turi išskaičiuoti ir į biudžetą sumokėti 15 proc. dydžio pelno mokestį (PMĮ 37 straipsnis).

Kadangi užsienio apmokestinamųjų vienetų pajamos už Lietuvoje vykdytą atlikėjų veiklą  apmokestinamos be atskaitymų, šie subjektai turi teisę kreiptis į Lietuvos vietos mokesčių administratorių, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiavęs asmuo, dėl sumokėto pelno mokesčio perskaičiavimo (t. y. dėl pelno mokesčio mokėjimo ne nuo visos sumos, o nuo apmokestinamojo pelno), jei pateiks laisvos formos prašymą dėl mokesčio permokos grąžinimo ir dokumentus, pagrindžiančius patirtas sąnaudas, susijusias su Lietuvoje vykdyta atlikėjų veikla,  kaip nustatyta Nuo užsienio vienetų pajamų sumokėto pelno mokesčio perskaičiavimo tvarkoje, patvirtintoje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. VA-123.

Jeigu užsienio apmokestinamasis vienetas gavo pajamų už Lietuvoje vykdomą atlikėjų veiklą iš kito užsienio subjekto (užsienio vieneto ar nenuolatinio Lietuvos gyventojo), ir todėl pelno mokestis nuo tokių atlikėjo pajamų nebuvo išskaičiuotas, tai toks užsienio apmokestinamasis vienetas, gavęs pajamų už atlikėjų veiklą Lietuvoje, ne vėliau kaip per 15 dienų, pasibaigus mėnesiui, per kurį buvo mokėtos išmokos, pats privalo pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 40 patvirtintą Užsienio apmokestinamiesiems vienetams išmokėtų pajamų (sumų) ir nuo jų apskaičiuoto pelno mokesčio deklaracijos FR0313 formą (toliau - FR0313 forma) mokesčių administratoriui ir sumokėti pelno mokestį nuo visų gautų pajamų arba, jeigu turi visus pelno mokesčio perskaičiavimui reikalingus dokumentus, nuo atlikėjo veiklos Lietuvoje apmokestinamojo pelno.

Jeigu užsienio juridinis subjektas yra pelno nesiekianti organizacija, kuri:

  • gauna pajamų už Lietuvoje vykdytą atlikėjų veiklą iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, Lietuvos vieneto (pelno siekiančio ar nesiekiančio) ar užsienio vieneto nuolatinės buveinės Lietuvoje, tai pelno mokestis nuo išmokamų pajamų gali būti neišskaičiuojamas, jei mokestį išskaičiuojančiam Lietuvos subjektui pateikiami įrodymai, kad ji yra laikoma užsienio valstybėje pelno nesiekiančia organizacija ir kad pajamos, gautos už atlikėjų veiklą, nėra jos ūkinės komercinės veiklos pajamos. Tačiau, jeigu minėti įrodymai nepateikiami arba jie yra netinkami ar nepakankami, nuo išmokamų atlikėjo pajamų pelno mokestis turi būti išskaičiuojamas ir sumokamas į biudžetą. Tokiu atveju, užsienio pelno nesiekiančiai organizacijai pateikus mokesčių administratoriui įrodymus, kad ji yra laikoma užsienio valstybėje pelno nesiekiančia organizacija ir kad pajamos, gautos už atlikėjų veiklą Lietuvoje, nėra jos ūkinės komercinės veiklos pajamos, sumokėtas pelno mokestis grąžinamas;
  • gauna pajamų už Lietuvoje vykdytą atlikėjų veiklą iš kito užsienio subjekto (užsienio vieneto ar nenuolatinio Lietuvos gyventojo), ir todėl pelno mokestis nuo tokių atlikėjo pajamų neišskaičiuojamas, tokia pelno nesiekianti organizacija, pateikusi mokesčių administratoriui įrodymus, kad ji yra laikoma užsienio valstybėje pelno nesiekiančia organizacija ir kad pajamos, gautos už atlikėjų veiklą Lietuvoje, nėra jos ūkinės komercinės veiklos pajamos, pelno mokesčio nemoka. Nepateikus tokių įrodymų, užsienio pelno nesiekianti organizacija privalo pateikti FR0313 formą ir sumokėti mokestį nuo visų gautų pajamų arba, jeigu turi visus pelno mokesčio perskaičiavimui reikalingus dokumentus, nuo atlikėjo veiklos Lietuvoje apmokestinamojo pelno.

Dėl PVM prievolių renginių organizatoriams užsieniečiams

Tuo atveju, kai užsienio apmokestinamais asmuo (įmonė ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas) organizuojantis renginį Lietuvoje (rūpinasi renginio vieta, sudaro sutartį su atlikėju, sudaro sutartį su bilietų platintoju, yra atsakingas, kad renginys įvyks ir kt.), tai toks užsienio apmokestinamasis asmuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 71 str. 3 d. nuostatomis, turi registruotis PVM mokėtoju Lietuvoje nuo pat tokios veiklos vykdymo pradžios bei sumokėti PVM nuo parduotų bilietų. Taip yra todėl, kad atlikėjų, kultūros, meno, pramogų ir panašių paslaugų suteikimo vieta bei apmokestinimas PVM požiūriu nustatoma pagal PVMĮ 13 straipsnio 9 dalį, t. y. tokios paslaugos apmokestinamos ten, kur jos faktiškai suteiktos.

Jeigu užsienio apmokestinamasis asmuo (įmonė ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas) pats renginio neorganizuoja, o tik sudaro sutartį su atlikėju ir jo paslaugas perparduoda Lietuvos renginių organizatoriui, tai prievolės registruotis PVM mokėtoju užsienio asmeniui Lietuvoje nėra. Tokiu atveju PVM Lietuvoje už iš užsienio įmonės įsigytas atlikėjo paslaugas apskaičiuoja Lietuvos renginių organizatorius (PVMĮ 95 str. 2 dalis) bei nuo parduotų bilietų sumoka PVM.

Jeigu atlikėjo paslaugų pirkėjas (Lietuvos renginio organizatorius) nėra PVM mokėtojas, apskaičiuotą pardavimo PVM sumą jis privalo sumokėti į biudžetą iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį šis mokestis turėjo būti apskaičiuotas, 25 dienos. Kartu turi būti pateikiama centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaita (PVMĮ 95 straipsnio 7 dalis).

Nurodytų nuostatų taikymo požiūriu apmokestinamuoju asmeniu laikomas: bet koks asmuo (fizinis ar juridinis), vykdantis ekonominę veiklą (šiuo atveju nesvarbu, ar toks asmuo yra registruotas PVM mokėtoju, ar ne, taip pat nesvarbu, ar vykdoma veikla yra apmokestinama PVM, ar neapmokestinama PVM); juridinis asmuo, nevykdantis ekonominės veiklos, bet įregistruotas PVM mokėtoju; apmokestinamasis asmuo, kuris įsigyja bet kokias paslaugas, skirtas vykdyti veiklai ar sandoriams, kurie nėra PVM objektas pagal PVMĮ 3 str. 1, 2 ir 3 dalis.

Dėl PVM prievolių atlikėjams užsieniečiams

Tuo atveju, kai užsieniečiai atlikėjai sudaro paslaugų teikimo sutartis su Lietuvos ar užsienio apmokestinamaisiais asmenimis (koncertų organizatoriais) dėl savo paslaugų teikimo Lietuvoje, tai paslaugų suteikimo vieta (PVM objektas) yra ten (toje šalyje), kur įsikūręs tokių paslaugų pirkėjas (PVMĮ 13 str. 2 dalis).

Kai užsieniečiai atlikėjai sudaro sutartis su Lietuvos koncertų organizatoriumi, tai Lietuvos koncertų organizatorius nuo įsigytų paslaugų apmokestinamosios vertės turi apskaičiuoti pardavimo PVM ir jį sumokėti į biudžetą (PVMĮ 95 str. 2 dalis).

Pažymime, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. atlikėjų (aktoriaus, dainininko, muzikanto, dirigento, šokėjo ir kito asmens, vaidinančio, dainuojančio, skaitančio, deklamuojančio arba kitaip atliekančio literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius), teikiamoms atlikimo paslaugoms bei visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių, sporto renginių, sporto klubų lankymui taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas (PVMĮ 19 straipsnio 3 dalies 8 punktas).

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad užsienio atlikėjų mokestinių prievolių įgyvendinimo kontrolė užtikrinama ir abipusės pagalbos bei keitimosi mokestine informacija su kompetentingomis užsienio valstybių institucijomis procedūromis, kurių pagrindu VMI prie FM teikia ir gauna informaciją apie užsienio atlikėjų Lietuvoje gautas pajamas.

Registracijos numeris (18.18-31-1) R-1936

Ši informacija skelbiama:
2022 metai

Pranešame, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 1V- 302 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 1V-145 „Dėl užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ar negalinčių grįžti į Ukrainą, taikomų reikalavimų, sąlygų ir paslaugų teikimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad leidimą gyventi gavę užsieniečiai, siekiantys gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, atleidžiami nuo pareigos deklaruoti turtą ir gautas pajamas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Apie tai prašome informuoti iš Ukrainos dėl karinių veiksmų pasitraukusius užsieniečius, pageidaujančius gauti informaciją turto (įskaitant pajamas) deklaravimo klausimais.

Registracijos numeris KM3067

Ši informacija skelbiama:
2022 metai

Klausimas. Ar darbdaviai[1], įdarbinę dėl karo veiksmų iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukusius  gyventojus, nuo už darbą Lietuvoje tokiems asmenims išmokamo darbo užmokesčio, išskaičiuodami gyventojų pajamų mokestį, gali taikyti neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau – NPD)?

        Atsakymas. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – GPMĮ) nustatyta, kad NPD mokestiniu laikotarpiu gali būti taikomas tik nuolatiniam Lietuvos gyventojui, kai jis, turėdamas teisę į NPD, darbdaviui pateikia prašymą taikyti NPD. Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui NPD taikomas tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, jam pateikus metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

        Pagal GPMĮ nuostatas vienas iš kriterijų gyventojo rezidavimo statusui nustatyti yra jo interesų centras: fizinis asmuo, kurio asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra veikiau Lietuvoje nei užsienyje, tuo mokestiniu laikotarpiu laikytinas nuolatiniu Lietuvos gyventoju.

        Dėl karo veiksmų iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukusiems gyventojams – Ukrainos piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie įsidarbina Lietuvoje (t. y. dirba Lietuvoje, su Lietuvoje esančiais darbdaviais sudarę darbo sutartis), atvykimo į Lietuvą mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų gali susidaryti daugiau Lietuvoje, negu Ukrainoje, todėl tuo laikotarpiu šie gyventojai gali būti laikytini nuolatiniais Lietuvos gyventojais pajamų mokesčio tikslais.

        Kiekvienas nuo karo iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukęs gyventojas, atsižvelgdamas į susiklosčiusių aplinkybių visumą, turėtų pats įvertinti, kurioje valstybėje (Lietuvoje ar Ukrainoje) mokestiniu laikotarpiu jis turi daugiau asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų ir nustatyti savo rezidavimo statusą.

Darbdaviai, įdarbinę dėl karo veiksmų iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukusius gyventojus, nuo jiems išmokamo darbo užmokesčio išskaičiuodami gyventojų pajamų mokestį, gali taikyti NPD mokestiniu laikotarpiu, jeigu tokie gyventojai, įvertinę Lietuvoje turimus interesus, save laiko nuolatiniais Lietuvos gyventojais ir darbdaviui pateikia prašymą taikyti NPD.

Atkreipiame dėmesį, kad nuolatiniais Lietuvos gyventojais mokestiniu laikotarpiu tapę asmenys privalo vykdyti visas nuolatiniams Lietuvos gyventojams GPMĮ nustatytas prievoles.

 

[1] Gyventojus pagal darbo sutartį įdarbinęs Lietuvos vienetas, nuolatinis Lietuvos gyventojas, užsienio vieneto nuolatinė buveinė Lietuvoje arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje.

Registracijos numeris (18.18-31-1Mr) R-1438

Ši informacija skelbiama:
2022 metai

     Informuojame, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. kovo 25 d. įsakymu Nr.1K-106 (toliau – Įsakymas) pakeistas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr. 300, kuriuo patvirtintos Fizinio asmens, kuris Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 90, 183 ir 280 dienų, šių laikotarpių apskaičiavimo taisyklės.

      Įsakymu nustatyta, kad apskaičiuojant užsieniečių - Ukrainos piliečių, jų šeimos narių ir asmenų be pilietybės, pasitraukusių iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, Lietuvoje išbūtų dienų skaičių, į Fizinio asmens, kuris Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 90, 183 ir 280 dienų, šių laikotarpių apskaičiavimo taisyklių 3 punkte nurodytą laikotarpį neįskaičiuojamas pasitraukusio užsieniečio Lietuvoje išbūtas laikotarpis nuo jo užsiregistravimo Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dienos iki kol Ukraina patiria karo nusikaltimus (kaip jie suprantami pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, ratifikuotą Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto ratifikavimo“, ir jo pakeitimus, ratifikuotus Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto pakeitimų dėl agresijos nusikaltimo ir Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 8 straipsnio pakeitimų ratifikavimo“).

       Kadangi vienas iš Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 4 straipsnyje nustatytų kriterijų iš užsienio į Lietuvą atvykusį gyventoją pripažinti nuolatiniu Lietuvos gyventoju yra asmens Lietuvoje išbūtų dienų skaičius, tai į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams iš Ukrainos šis kriterijus nebus taikomas nuo užregistravimo Migracijos departamente dienos iki karo nusikaltimų Ukrainoje vykdymo pabaigos (t. y. vien tik dėl mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje išbūtų dienų skaičiaus, tokie asmenys netaps nuolatiniais Lietuvos gyventojais).

       Į Lietuvą nuo karo veiksmų pasitraukę Ukrainos gyventojai dėl mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje išbūtų dienų skaičiaus nuo užsiregistravimo Migracijos departamente dienos iki karo nusikaltimų Ukrainoje vykdymo pabaigos nebus laikomi nuolatiniais Lietuvos gyventojais pajamų mokesčio tikslais, todėl tais atvejais, jeigu tokie asmenys tuo laikotarpiu neturės asmeninių, ekonominių ir socialinių interesų daugiau Lietuvoje, negu užsienyje (t. y. nebus laikomi nuolatiniais Lietuvos gyventojais pagal kitus kriterijus, naudojamus rezidavimo statusui vertinti), kaip Ukrainos rezidentai neprivalės mokėti gyventojų pajamų mokesčio Lietuvoje nuo pajamų, gautų ne iš šaltinio Lietuvoje, kai mokestiniu laikotarpiu:

1) vykdys individualią veiklą Lietuvoje ir individualios veiklos pajamas gaus pagal iki atvykimo į Lietuvą sudarytus sandorius, kadangi tokios pajamos nebus priskiriamos nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinei bazei Lietuvoje (individualios veiklos pajamos, gautos pagal sandorius, sudarytus gyventojams jau atvykus į Lietuvą, priskirtinos nenuolatinio Lietuvos  gyventojo nuolatinei bazei Lietuvoje);

2)  dirbs Lietuvoje, tačiau darbo užmokestį gaus iš Ukrainos ar kitos užsienio įmonės, nevykdančios veiklos per nuolatinę buveinę Lietuvoje (nesvarbu, kiek dienų išbus Lietuvoje). Pagal Lietuvos ir Ukrainos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties 15 straipsnio (Samdomas darbas) nuostatas nuolatiniam Ukrainos gyventojui nuo už darbą Lietuvoje iš Ukrainos ar kitos užsienio valstybės įmonės ne per jos nuolatinę buveinę Lietuvoje gautas darbo užmokestis apmokestinamas Lietuvoje, jeigu toks darbuotojas bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu ištisai ar su pertraukomis Lietuvoje išbūna 183 dienas ar ilgiau. Įsakyme nustatyta, kad dėl karo iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukusiems gyventojams nuo užregistravimo Migracijos departamente dienos iki karo nusikaltimų Ukrainoje vykdymo pabaigos neturi būti skaičiuojamos faktiškai Lietuvoje išbūtos dienos. Todėl, neatsižvelgiant į Lietuvoje išbūtų dienų skaičių, Ukrainos rezidentams neatsiras prievolės mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje nuo už darbą Lietuvoje iš Ukrainos įmonės ar kitos užsienio valstybės įmonės ne per nuolatinę buveinę Lietuvoje gauto darbo užmokesčio;

         3) iš Ukrainos įmonių ar kitų užsienio valstybių rezidentų gaus dividendus, palūkanas, nekilnojamojo turto nuomos ar kitos rūšies pajamų (nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, gautos ne iš šaltinio Lietuvoje, pagal GPMĮ nėra pajamų mokesčio objektas).

Registracijos numeris Nr.(18.18-31-1)R-1253

Ši informacija skelbiama:
2022 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) informuoja, kad nuo 2022-03-11 įsigaliojus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. kovo 10 d. įsakymui Nr. 1V-183 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 1V-145 „Dėl nacionalinių vizų, leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečio registracijos pažymėjimų išdavimo, užsieniečių teisės dirbti Lietuvos Respublikoje ir sveikatos priežiūros paslaugų“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas), ukrainiečiams, pageidaujantiems vykdyti individualią veiklą, įsigijus verslo liudijimą arba įregistravus individualią veiklą pagal pažymą taikant Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytą turinio viršenybės prieš formą principą, taip pat šiuo įstatymu įtvirtintus teisingumo ir protingumo kriterijus nereikalaujama pateikti leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje.

Pasitraukusiems užsieniečiams[1] ir negalintiems grįžti užsieniečiams[2] (toliau – Užsieniečiai) verslo liudijimai gali būti išduodami ir / ar įregistruojama individuali veikla pagal pažymą, pateikus Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamentas) išduotą užsieniečio registracijos pažymėjimą, kuriame nurodytas užsieniečio vardas, pavardė, gimimo data, interesų Lietuvoje turinčio užsieniečio (ILTU) kodas ir elektroninės sveikatos istorijos (ESI) numeris, kai Užsieniečiai:

1) yra užsiregistravę Migracijos departamente, besinaudojantys beviziu režimu arba turintys galiojančią Šengeno vizą,

2) turi nacionalinę vizą[3],

3) yra pateikę prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje[4],

4) yra pateikę prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Užsieniečiai norėdami pradėti vykdyti individualią veiklą (pagal individualios veiklos pažymą ar su verslo liudijimu) pirmiausia turi būti įregistruojami į Mokesčių mokėtojų registrą (toliau – MMR), todėl turi kreiptis į VMI[5] tiesiogiai ir pateikti Užsienietį identifikuojantį dokumentą bei Migracijos departamento išduotą Užsieniečio registracijos pažymėjimą (kuriame būtų nurodytas Užsieniečio (ILTU) kodas) arba gali kreiptis VMI klientų aptarnavimo padalinį telefonu
8 5 2191 777. Registruotis vizitui į VMI reikia iš anksto per VMI registracijos sistemą arba atvykimo laiką rezervuoti telefonu 8 5 2191 777.

Asmens įregistravimui MMR turi būti pateikiama ši informacija:

  1. Vardas, pavardė;
  2. Gimimo data;
  3. Identifikacinis kodas Ukrainoje;
  4. Kontaktinė informacija (telefono numeris, el. paštas);
  5. ILTU kodas.

Individualios veiklos vykdymas

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 str. 7 dalyje apibrėžta, kad individuali veikla – tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą. Nesant bent vieno iš minėtų požymių, veiklos kvalifikuoti kaip individualios, negalima.

Savarankiškumas yra esminis požymis, parodantis gyventojo santykį su kita sandorių, sudaromų vykdant veiklą, šalimi, kuris iš esmės skiriasi nuo darbdavio ir darbuotojo santykių. Kai gyventojo santykiuose su kita sandorio puse nėra būdingų darbo santykiams požymių (susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos funkcijų, darbo drausmės, atostogų ir pan.), tai laikoma, kad gyventojo vykdoma veikla yra savarankiška. Veikla bus savarankiška, jei asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats pasirenka veiklos kryptį, pats dengia savo išlaidas, susijusias su veiklos vykdymu, gauna pajamų iš vykdomos veiklos, nėra pavaldus (kas būdinga esant darbo santykiams) jo paslaugas perkančios įmonės vidinei tvarkai, vadovui, tokiam gyventojui nesuteikiamos darbo priemonės ir pan., t. y. jis savo veiklą vykdo nepriklausomai nuo kitų asmenų.

Individuali veikla gali būti vykdoma įregistravus individualią veiklą (pagal pažymą) arba individualios veiklos vykdymui įsigijus verslo liudijimą.

  1. Individualios veiklos pagal pažymą vykdymas.

Individuali veikla pagal pažymą įregistruojama, kai gyventojas VMI pateikia užpildytą Fizinio asmens prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą REG812 formą[6] (toliau – Prašymas REG812). Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, ketinantis vykdyti individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje, ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną, taip pat turi pateikti VMI Prašymą REG812 (nustojus vykdyti veiklą, turi būti pateikiamas Prašymas REG812 dėl veiklos nutraukimo). Jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, per atitinkamą mokestinį laikotarpį tampa nuolatiniu Lietuvos gyventoju, t. y. pagal GPMĮ 4 straipsnio 1 dalį jis būtų laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, tai jis turėtų patikslinti duomenis, jog baigia vykdyti individualią veiklą per nuolatinę bazę (kaip nenuolatinis gyventojas) ir pradeda vykdyti individualią veiklą kaip nuolatinis Lietuvos gyventojas.

Gyventojas, vykdantis individualią veiklą pagal pažymą, privalo mokėti gyventojų pajamų mokestį, konkretus mokėtinas pajamų mokestis apskaičiuojamas apmokestinamosioms pajamoms pritaikius pajamų mokesčio tarifą ir atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, apskaičiuotą pagal GPMĮ 182 straipsnyje nustatytas formules ir tvarką[7]. Gyventojų pajamų mokestis sumokamas, metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 d., deklaruojant mokestiniu laikotarpiu gautas individualios veiklos pajamas.

Pažymėtina, kad individualią veiklą pagal pažymą vykdančiam gyventojui kyla prievolė mokėti privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokas[8]. Užsienietis, turintis tik Migracijos departamento išduotą užsieniečio registracijos pažymėjimą, tačiau neturintis išduoto leidimo gyventi Lietuvoje, PSD įmokų mokėti neprivalo.

  1. Individualios veiklos vykdymas įsigijus verslo liudijimą.

Individualios veiklos vykdymą įsigijus verslo liudijimą reglamentuoja Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklės[9], o Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąraše[10] (toliau – Sąrašas) nustatytos veiklos rūšys, kuriomis gali būti verčiamasi įsigijus verslo liudijimą.

Individualios veiklos vykdymas įsigijus verslo liudijimą, tai veiklos vykdymas supaprastinta forma, kai už numatomas gauti individualios veiklos pajamas iš anksto sumokamas  savivaldybės tarybos nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis Sąraše nurodytai veiklos rūšiai. Verslo liudijimas – tai dokumentas, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą, verčiantis į Sąrašą įtraukta veikla.

Gyventojas, pageidaujantis įsigyti verslo liudijimą gali kreiptis į bet kurią Apskrities  valstybinę mokesčių inspekciją arba gali kreiptis VMI klientų aptarnavimo padalinį telefonu
8 5 2191 777 ir iki laikotarpio, kuriam norima įsigyti verslo liudijimą, pradžios turi pateikti prašymą dėl verslo liudijimo įsigijimo, asmens tapatybę įrodantį dokumentą bei iš anksto sumokėti savivaldybės tarybos atitinkamai veiklos rūšiai nustatytą fiksuoto dydžio pajamų mokestį ir atitinkamais atvejais VSD įmoką[11].

Iš veiklos su verslo liudijimu gautomis pajamomis laikomos per metus gautos pajamos  neviršijančios 45 000 Eur.

Įsigytas verslo liudijimas nesuteikia teisės gauti pajamų už prekių (įskaitant ir savo gamybos) pardavimą bei už paslaugų teikimą iš tą pačią veiklą, kaip ir verslo liudijime nurodyta veikla, vykdančių (įsiregistravusių MMR) juridinių asmenų, už žemės ūkio ir maisto produktų pardavimą iš individualią prekybos veiklą vykdančių gyventojų. Gyventojams išduotas (išduoti) prekybos ir / ar gamybos ir / ar paslaugų verslo liudijimas (liudijimai) nesuteikia teisės laikyti iš individualios veiklos su verslo liudijimu gautomis pajamomis tokių pajamų, kurios didesnės kaip 4 500 Eur ir gautos iš: prekių pardavimo individualią prekybos veiklą vykdantiems gyventojams (tiek prekybos verslo liudijimus įsigijusiems, tiek įregistravusiems individualią prekybos veiklą su pažyma), iš prekių pardavimo prekybos veiklos nevykdantiems juridiniams asmenims bei iš savo gamybos prekių pardavimo ir paslaugų teikimo tos pačios veiklos nevykdantiems juridiniams asmenims.

Verslo liudijimą įsigijusiam gyventojui atsiranda prievolė mokėti PSD ir VSD įmokas[12].

PSD įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos.

Gyventojams, patenkantiems į apdraustųjų valstybės lėšomis sąrašą ir (ar) gaunantiems su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, PSD įmokos skaičiuojamos proporcingai išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui, t. y. PSD įmokos mokamos tik už tas kalendorinio mėnesio dienas, kurios nurodytos įsigytame verslo liudijime. PSD įmokas šie gyventojai turi teisę sumokėti kartą per metus, tačiau ne vėliau kaip iki kitų metų, einančių po mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos.

Tuo atveju, kai verslo liudijimą įsigyja Užsienietis, turintis tik Migracijos departamento išduotą užsieniečio registracijos pažymėjimą, tačiau neturintis leidimo gyventi Lietuvoje, PSD įmokų mokėti neprivalo.

VSD įmoka apskaičiuojama proporcingai išduodamo ar pratęsiamo verslo liudijimo galiojimo laikui (vykdomos veiklos kalendorinių dienų skaičiui). Asmenys, įsigyjantys verslo liudijimus trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, privalo iš anksto sumokėti VSD įmokas už visą verslo liudijimo galiojimo laikotarpį. Asmenys, įsigyjantys verslo liudijimus 3 mėnesių ar ilgesniam laikotarpiui, VSD įmokas moka kartą per ketvirtį, bet ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos į Sodros biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas.

  1. Pajamų deklaravimas.

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs arba uždirbęs pajamų iš individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kito mokestinio laikotarpio gegužės 1 dienos, pats arba jo įgaliotas asmuo privalo mokesčių administratoriui pateikti Metinės nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje pajamų deklaracijos FR0531 formą[13]. Jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas individualios veiklos pajamų per nuolatinę bazę Lietuvoje negavo, FR0531 deklaracija neteikiama.

Jei nenuolatinis Lietuvos gyventojas buvo įsigijęs verslo liudijimą ir gavo pajamų, tačiau jos neviršijo numatytų apribojimų[14], pajamų deklaracija neteikiama.

Atkreipiame dėmesį, kad GPMĮ apibrėžia dvi skirtingas pagal prigimtį gyventojo vykdomas veiklas - tai darbo veikla, vykdoma darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu, ir individuali veikla.

GPMĮ 2 straipsnio 31 dalyje nurodyta, kad darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai – tai santykiai, kai darbas atliekamas pagal darbo sutartis, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės, kontrolės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu.

GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje individuali veikla apibūdinta kaip savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį.

Pajamų mokesčio mokėjimo tikslais sprendžiant klausimą, ar tam tikra veikla atitinka darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių ar individualios veiklos požymius, žiūrima į faktiškai atliekamo darbo pobūdį: kokias funkcijas gyventojas atlieka, ar savarankiškai jis dirba ir priima sprendimus, kokie jo pavaldumo santykiai su asmeniu, kuriam jis teikia paslaugas, ar darbai vykdomi nuolat (reguliariai), ar paslaugų gavėjas periodiškai išmoka paslaugų teikėjui priklausantį atlyginimą, ar atlyginimas nustatomas pagal iš anksto sutartus kriterijus ir pan. Kiekvienu atveju atskirai, turi būti vertinama ar faktiškai atliekamo darbo pobūdis ir santykiai tarp sutarties šalių skiriasi nuo darbdavio ir darbuotojo santykių.

 


[1] Ukrainos piliečiai, jų šeimos nariai ir asmenys be pilietybės, gyvenantys Ukrainoje, pasitraukę iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje (toliau – pasitraukę užsieniečiai).

[2] Ukrainos piliečius, jų šeimos narius ir asmenis be pilietybės, gyvenančius Ukrainoje, kurie iki 2022 m. vasario 24 d. laikinai išvyko iš Ukrainos teritorijos ir negali grįžti į ją dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje (toliau – negalintys grįžti užsieniečiai).

[3] išduotą Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 70.12.3 papunktyje nurodytu pagrindu.

[4] Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4, 41, 8 arba 10 punkte nurodytu pagrindu.

[5] Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI).

[6]Patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymas Nr. VA-36 „Dėl Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių patvirtinimo“.

[7] Kai individualios veiklos apmokestinamosios pajamos neviršija 20 000 eurų per metus, tai pritaikius GPMĮ 182 straipsnyje nustatytas formules (mokesčių kreditą) apskaičiuota pajamų mokesčio suma faktiškai sudaro 5 proc. apmokestinamųjų pajamų. Apmokestinamosioms pajamoms viršijus 20 000 eurų sumą, mokėtino pajamų mokesčio suma atitinkamai didėja ir sudaro nuo 5 iki 15 proc. apmokestinamųjų pajamų. Individualios veiklos apmokestinamosioms pajamoms pasiekus 35 000 eurų sumą, taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.

[8] Informaciją dėl VSD ir PSD įmokų mokėjimo pagal kompetenciją teikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (tel. 1883; internetinė svetainė www.sodra.lt).

[9] Patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“.

[10] Patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“.

[11] VSD įmoka mokama iš anksto įsigyjant verslo liudijimą, jei individualią veiklą su verslo liudijimu numatoma vykdyti trumpiau nei 3 mėnesius.

[12] Informaciją dėl VSD ir PSD įmokų mokėjimo pagal kompetenciją teikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (tel. 1883; internetinė svetainė www.sodra.lt).

[13] FR0531 forma ir jos užpildymo bei pateikimo taisyklės patvirtintos VMI prie FM viršininko 2004 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. VA-37 „Dėl Metinės nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje pajamų deklaracijos FR0531 formos ir jos priedo FR0531V formos bei jų pildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“.

[14] Iš veiklos su verslo liudijimu gautomis pajamomis nelaikomos per metus gautos pajamos viršijančios 45 000 Eur bei viršijančios 4 500 Eur gautos pajamos iš prekių pardavimo individualią prekybos veiklą vykdančių gyventojų, iš prekių pardavimo (įskaitant savo gamybos prekių), paslaugų teikimo juridiniams asmenims. Taip pat pajamos gautos iš prekių (įskaitant savo gamybos prekių) pardavimo ir paslaugų teikimo tą pačią veiklą vykdančių juridinių asmenų, iš žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo individualią prekybos veiklą vykdančių gyventojų .

 

Registracijos numeris (18.18-31-1Mr) R-1086

Ši informacija skelbiama:
2022 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsižvelgdama į tai, kad dėl Ukrainoje susiklosčiusios situacijos nuolatiniai Ukrainos gyventojai neturi galimybės iš savo mokesčių administratoriaus gauti reikiamų dokumentų, Ukrainos rezidentams numato išimtis:

Nuolatiniai Ukrainos gyventojai, kurie 2021 metais iš Lietuvos įmonių ar kitų asmenų Lietuvoje gavo su darbo santykiais susijusių pajamų[1] už darbą Lietuvoje (t. y. pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje) ir šios rūšies pajamoms nori prisitaikyti pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo[2] 20 straipsnio nuostatas taikytiną MNPD[3], kartu su 2021 metų Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM314 forma[4] neprivalo pateikti Ukrainos mokesčių administratoriaus išduotos pažymos apie šiuo laikotarpiu gautas pajamas, nuo kurių į Ukrainos biudžetą buvo sumokėtas pajamų mokestis, arba pažymos, patvirtinančios, kad gyventojas negavo jokių pajamų. Taip pat, nuolatiniams Ukrainos gyventojams, turintiems ribotą darbingumą, neįgalumą ar specialius poreikius (dėl kurių jų gautoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms taikomas padidintas MNPD) prie Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM314 formos nėra privalu pateikti šį faktą patvirtinančių dokumentų.   

Nuolatiniai Ukrainos gyventojai, kurie iš šaltinio Lietuvoje 2020 – 2017 metais gautoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms nebuvo prisitaikę MNPD, prie teikiamų Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM314 formų (deklaruodami 2020 ir 2019 metais gautas pajamas) ir Metinės nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio deklaracijos GPM309 formų[5] (deklaruodami 2018 ir 2017 metais gautas pajamas) taip pat neprivalo pridėti aukščiau nurodytų dokumentų.

Jeigu Ukrainos rezidentai metinės pajamų mokesčio deklaracijos formas už 2020 – 2017 metų mokestinius laikotarpius jau buvo pateikę, tačiau prie jų nebuvo pridėję šių deklaracijų formų užpildymo ir pateikimo taisyklėse nustatytų dokumentų, Lietuvos mokesčių administratorius neprašys jų pateikti.

 

[1] Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų.

[2] Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas Nr. IX-1007.

[3] Metinis neapmokestinamasis pajamų dydis.

[4] Forma ir jos užpildymo bei pateikimo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos

   Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-112.

[5]  Forma ir jos užpildymo bei pateikimo taisyklės patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos

    Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. VA-82.

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr)R-1245

Ši informacija skelbiama:
Paaiškinimai dėl 2022 m. pajamų ir turto deklaravimo
Mokesčių žinynas
2022 metai
Paaiškinimai apie 2021 metų pajamų ir turto deklaravimo tvarką

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, siekdama užtikrinti pagrįstą, GPMĮ[1] nuostatas atitinkančią NPD[2] taikymo tvarką nenuolatinių Lietuvos gyventojų atžvilgiu, paaiškina aktualius su NPD taikymu, pajamų mokesčio sumokėjimu ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo statusu susijusius klausimus:

  1. Ar darbdavys[3], išskaičiuodamas pajamų mokestį nuo nenuolatiniams Lietuvos gyventojams už darbą Lietuvoje išmokamo darbo užmokesčio, gali taikyti NPD?

Atsakymas. Mokestiniu laikotarpiu nenuolatiniams Lietuvos gyventojams mėnesio NPD neturi būti taikomas. Pajamų mokestis turi būti išskaičiuojamas ir sumokamas į biudžetą nuo visos nenuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokamos su darbo santykiais susijusių pajamų[4] sumos, išskyrus atvejus, kai tokios pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ 17 straipsnį (pvz., teisės aktų nustatyta tvarka išmokėtos komandiruočių kompensacijos). Tačiau tai, kad darbdavys, išmokėdamas nenuolatiniam Lietuvos gyventojui darbo užmokestį, netaiko NPD, nereiškia, kad nenuolatiniam Lietuvos gyventojui NPD iš viso negali būti taikomas. 

  1. Kada ir kaip nenuolatiniam Lietuvos gyventojui taikomas NPD?

Atsakymas. GPMĮ 20 str. 9 dalyje nustatyta, kad nenuolatiniam Lietuvos gyventojui NPD gali būti taikomas tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Mokestiniam laikotarpiui (kalendoriniams metams) pasibaigus, nenuolatinis Lietuvos gyventojas įgyja teisę pasinaudoti metiniu NPD ir juo sumažinti Lietuvoje gautą apmokestinamosioms pajamoms priskirtą darbo užmokesčio sumą, pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją[5]. Pateiktoje deklaracijoje už darbą Lietuvoje gyventojo gautos apmokestinamosios pajamos sumažinamos nenuolatiniam Lietuvos gyventojui tenkančia metinio NPD suma ir pajamų mokesčio permoka, susidariusi nuo kalendoriniais metais apmokestintos darbo užmokesčio dalies, atitinkančios metinio NPD sumą, grąžinama į nenuolatinio Lietuvos gyventojo nurodytą banko sąskaitą.

Nors metinis NPD yra taikomas nenuolatinio Lietuvos gyventojo Lietuvoje gautam darbo užmokesčiui, taikytino metinio NPD sumą lemia ne tik jis, bet ir kitos apmokestinamosios pajamos[6], įskaitant gautas užsienio valstybėje, išskyrus išimtį, numatytą riboto darbingumo asmenims ir neįgaliesiems, kuriems didesni NPD yra taikomi, neatsižvelgiant į bendrą metinių apmokestinamųjų pajamų lygį.

Kai metinė apmokestinamųjų pajamų suma neviršija tam tikros ribos, iki kurios yra taikomas metinis NPD (2021 m. − 34 370,67 eurų), tai metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuojama nenuolatiniam Lietuvos gyventojui grąžintina pajamų mokesčio permoka. Pajamų mokesčio permoka pagal pateiktą per GPMĮ nustatytą terminą (iki kitų metų gegužės 1 d.) deklaraciją grąžinama iki einamųjų metų liepos 31 dienos, pagal pateiktą po gegužės 1 d. − per 30 dienų. Atskiro prašymo grąžinti pajamų mokesčio permoką teikti nereikia, nes metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje nenuolatinis Lietuvos gyventojas nurodo banko įstaigą ir sąskaitą, į kurią prašo pervesti pajamų mokesčio permoką.

Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui, kuriam nustatytas ribotas darbingumas ar neįgalumas, didesnis metinis NPD pritaikomas pagal jo pateiktą metinę pajamų mokesčio deklaraciją, kurioje turi būti deklaruojamos tik iš Lietuvos darbdavio gautos su darbo santykiais susijusios pajamos.

Nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, 2020 m. ar ankstesniais metais nepasinaudoję metiniu NPD, gali juo pasinaudoti šiais metais, pateikdami 2020 m., 2019 m. mokestinių laikotarpių GPM314 formos metines pajamų mokesčio deklaracijas, 2018 m., 2017 m. mokestinių laikotarpių GPM309 formos[7] metines pajamų mokesčio deklaracijas.

Pažymėtina, kad kalendoriniais metais NPD gali būti pradėtas taikyti tuo atveju, kai pasikeičia nenuolatinio Lietuvos gyventojo statusas, t. y. jam tapus nuolatiniu Lietuvos gyventoju (žr. atsakymą į 6 klausimą). Pagal darbuotojo, tapusio nuolatiniu Lietuvos gyventoju, darbdaviui pateiktą prašymą taikyti NPD, darbo užmokesčio gavimo vietoje jis pradedamas taikyti nuo kitą mėnesį (einantį po mėnesio, kurį jis tapo nuolatiniu Lietuvos gyventoju) gautų pajamų. Jeigu darbuotojas nėra pateikęs prašymo taikyti NPD kalendoriniais metais, NPD (metinis) gali būti pritaikytas tik pagal gyventojo (nuolatinio ar nenuolatinio Lietuvos gyventojo) pateiktą metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

3. Kokios būtų pasekmės, jei darbdavys nenuolatiniam Lietuvos gyventojui taikytų NPD kalendoriniais metais?

Atsakymas. Kai NPD yra taikomas, į biudžetą sumokama mažiau pajamų mokesčio nei jo netaikant, nes darbo užmokesčio dalis, atitinkanti pritaikyto NPD sumą, pajamų mokesčiu neapmokestinama. Pritaikius NPD, darbuotojo faktiškai (atėmus mokesčius) gaunamas mėnesio darbo užmokestis atitinkamai padidėja.

Darbdaviui įdarbinant nenuolatinį Lietuvos gyventoją ir sutarus dėl faktiškai („į rankas“) mokėtino darbo užmokesčio bei nepagrįstai pritaikius mėnesio NPD, atsirastų tokios pasekmės:

  • kalendoriniais metais į Lietuvos biudžetą būtų sumokėta per maža pajamų mokesčio suma,
  • nenuolatinis Lietuvos gyventojas prarastų GPMĮ įtvirtintą teisę, kalendoriniams metams pasibaigus, pasinaudoti metiniu NPD ir susigrąžinti pajamų mokesčio permoką, nes NPD jam jau būtų pritaikęs darbdavys, taip užtikrindamas sutartą „į rankas“ išmokėtiną darbo užmokestį. Jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam mėnesio NPD buvo taikomas išmokant darbo užmokestį, pateiktų metinę pajamų mokesčio deklaraciją[8], tai joje apskaičiuotas metinis NPD galimai būtų mažesnis už darbdavio pritaikytą NPD sumą, todėl susidarytų į Lietuvos biudžetą mokėtina pajamų mokesčio suma.

Pažymėtina, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, pagal GPMĮ nuostatas yra laikomi pajamų mokestį išskaičiuojančiais asmenimis, kuriems nuo gyventojams išmokamų išmokų, pagal mokesčio sumokėjimo tvarką priskiriamų A klasės pajamoms (įskaitant ir darbo užmokestį), yra nustatyta pareiga išskaičiuoti ir į biudžetą sumokėti pajamų mokestį. Pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas, išskaičiuotas ir sumokėtas GPMĮ 20 ir 23 straipsniuose nustatyta tvarka, nuo nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokamos visos darbo užmokesčio sumos (netaikant NPD).

4. Koks asmuo pajamų mokesčio tikslais laikomas nenuolatiniu Lietuvos gyventoju?

Atsakymas. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas pajamų mokesčio mokėjimo ir deklaravimo tikslais yra toks gyventojas (pagal GPMĮ 4 straipsnio nuostatas nelaikytinas nuolatiniu Lietuvos gyventoju), kuris:

  • nuolatinę gyvenamąją vietą kalendoriniais metais turi tik užsienio valstybėje ir
  • asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų kalendoriniais metais turi daugiau užsienio valstybėje, negu Lietuvoje, ir
  • kalendoriniais metais ištisai ar su pertraukomis Lietuvoje išbūna trumpiau negu 183 dienas, ir
  • dvejais vienas paskui kitą einančiais kalendoriniais metais Lietuvoje ištisai ar su pertraukomis išbūna trumpiau negu 280 dienų.

Pavyzdžiui, nenuolatiniu Lietuvos gyventoju laikomas asmuo, kuris kalendoriniais metais atvyksta į Lietuvą ir joje tais metais išbūna mažiau nei pusę metų.

Išimtis: Lietuvos Respublikos pilietybės neturintis gyventojas, kuris kalendoriniais metais atvyko į Lietuvą ir joje tais metais ištisai ar su pertraukomis išbuvo aukščiau nurodytą dienų skaičių, kai pasikeičia jo rezidavimo statusas, nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju:

  • jeigu jis tik verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę Lietuvoje ir tai yra vienintelis jo atvykimo į Lietuvą tikslas;
  • jeigu jis dirba Lietuvoje, tačiau atlyginimą už darbą Lietuvoje gauna iš užsienio valstybės biudžeto;
  • jeigu jis dirba užsienio valstybės diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar tarptautinės organizacijos atstovybėje Lietuvoje.

5. Kaip skaičiuojamos į Lietuvą atvykusio užsienio valstybės gyventojo Lietuvoje išbūtos dienos?

Atsakymas. Į Lietuvą atvykusio užsienio valstybės gyventojo Lietuvoje išbūtos dienos skaičiuojamos, remiantis Fizinio asmens, kuris Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 90, 183 ir 280 dienų, šių laikotarpių apskaičiavimo taisyklėmis[9].

Užsienio valstybės gyventojo Lietuvoje išbūtomis dienomis yra laikomos tokios dienos:

  • atvykimo į Lietuvą diena,
  • Lietuvoje išbūtos dienos, įskaitant ne tik darbo dienas, bet ir poilsio dienas (šeštadienius ir sekmadienius), švenčių dienas, Lietuvoje praleistas atostogų dienas, ir
  • išvykimo iš Lietuvos diena.

Jeigu užsienio valstybės gyventojas, atvykęs į Lietuvą, dirba Lietuvoje, tai Lietuvoje jo išbūtomis dienomis yra laikomos ir tokios faktiškai už Lietuvos ribų jo išbūtos dienos, kuriomis jis iš savo darbo vietos Lietuvoje buvo išvykęs į komandiruotę į užsienio valstybę, ir tos dienos, kuriomis jis atostogavo užsienio valstybėje, jeigu atostogas jam suteikė Lietuvoje esantis jo darbdavys arba darbdavys, kurio pavedimu asmuo dirba Lietuvoje (išskyrus atvejus, kai asmuo po tokių atostogų nebegrįžo į Lietuvą).

Jeigu užsienio valstybės gyventojas ketino galutinai išvykti iš Lietuvos, tačiau negalėjo to padaryti dėl savo, sutuoktinio ar savo nepilnamečių vaikų ar įvaikių ligos, arba dėl sutuoktinio ar nepilnamečių vaikų ar įvaikių mirties, ir toks laikotarpis truko ne ilgiau kaip 14 dienų (išskyrus atvejus, jeigu gyventojas, jo sutuoktinis arba vaikas buvo gydomas Lietuvos ligoninėje ar kitoje stacionarioje sveikatos priežiūros įstaigoje, tai toks laikotarpis trunka tol, kol asmuo išrašomas iš ligoninės), tai, skaičiuojant gyventojo Lietuvoje išbūtas dienas, gyventojo dėl šių priežasčių Lietuvoje išbūtos dienos neįtraukiamos į bendrą jo Lietuvoje išbūtų dienų skaičių. 

6. Ar darbdavys − pajamų mokestį išskaičiuojantis asmuo Lietuvoje, išmokėdamas su darbo santykiais susijusias pajamas, turi žinoti kiekvieno savo darbuotojo rezidavimo mokesčių tikslais statusą?

Atsakymas. Kadangi pagal GPMĮ nuostatas NPD mokestiniu laikotarpiu gali būti taikomas tik nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms ir pareiga teisingai pritaikyti NPD darbuotojui GPMĮ yra nustatyta darbdaviui, todėl darbdavys darbo užmokesčio išmokėjimo metu privalo žinoti, ar jo darbuotojas laikomas nuolatiniu, ar nenuolatiniu Lietuvos gyventoju.

Darbdavys, įdarbinęs iš užsienio valstybės į Lietuvą atvykusį gyventoją, turi visą reikiamą informaciją apie tokio darbuotojo Lietuvoje išbūtas dienas (t. y. darbo sutartyje nurodyta darbo vieta, darbo sutarties trukmė, darbdavys turi informaciją apie tokio asmens komandiruotes iš Lietuvos į užsienį ir t.t.). 

Jeigu iš užsienio valstybės į Lietuvą atvykęs dirbti asmuo kalendoriniais metais Lietuvoje išbūna ilgiau kaip 183 dienas (įskaitant ir dienas, kuriomis gyventojas iš savo darbo vietos Lietuvoje buvo komandiruotas į užsienio valstybę), toks gyventojas, vadovaujantis GPMĮ 4 straipsnio nuostatomis, tampa nuolatiniu Lietuvos gyventoju. Darbdavys, darbuotojui tapus nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jau turi teisę jam pritaikyti NPD, jeigu darbuotojas yra pateikęs laisvos formos prašymą dėl NPD taikymo.

Kai iš užsienio valstybės į Lietuvą dirbti atvykęs asmuo tais pačiais kalendoriniais metais iš pradžių dirbo vienoje darbovietėje, po to perėjo į kitą darbovietę, tai antrasis darbdavys, išmokėdamas darbo užmokestį tokiam darbuotojui, turėtų įvertinti šio asmens Lietuvoje išbūtų dienų skaičių ir nustatyti jo rezidavimo statusą. Jeigu darbuotojas kalendoriniais metais tapo nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jam kalendoriniais metais NPD gali būti taikomas. Jeigu darbdavys neturi informacijos apie iki įsidarbinimo darbuotojo Lietuvoje išbūtas dienas (t. y. tokios informacijos nepateikia darbuotojas), skaičiuodamas darbuotojo Lietuvoje išbūtą laikotarpį vertina tik turimą informaciją.


[1] Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas.

[2] Neapmokestinamasis pajamų dydis.

[3] Įdarbintų asmenų turintis nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę.

[4] Darbo užmokestis, priedai, darbdavio apmokėtos darbuotojo apgyvendinimo išlaidos ir pan.; toliau – darbo užmokestis.

[5] Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM314 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-112.

[6] išskyrus pajamas, nuo kurių mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą, pajamos už parduotas ar kitaip perleistas atliekas, apmokestintas 5 proc. pajamų mokesčio tarifu, taip pat sumokėtų gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo įmokų neviršijančios išmokos, sutarčiai ar ją nutraukus.

[7] Patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. VA-82.

[8] Pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pageidaujant pasinaudoti metiniu NPD, yra gyventojo teisė, bet ne pareiga.

[9] Taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 300.

 

Registracijos numeris (18.18-31-1)R-1205

Ši informacija skelbiama:
Paaiškinimai dėl 2022 m. pajamų ir turto deklaravimo
Mokesčių žinynas
2022 metai
Paaiškinimai apie 2021 metų pajamų ir turto deklaravimo tvarką

Primename, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau — GPMĮ) 17 str. 1 d. 28 punktą, parduodamo ar kitokiu būdu perleidžiamo nuosavybėn nekilnojamojo daikto (išskyrus GPMĮ 17 str. 1 d. 53 ir 54 punktuose nurodytą nekilnojamąjį daiktą, toliau ‒ nekilnojamasis turtas) pardavimo pajamos neapmokestinamos, jeigu toks nekilnojamasis turtas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Tais atvejais, kai šis turtas parduodamas ar kitokiu būdu perleidžiamas nuosavybėn neišlaikius 10 metų nuo jo įsigijimo, tokio nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, gautos 2021 metais, apskaičiuojamos ir deklaruojamos iki 2022 m. gegužės 2 dienos, iki tos pačios dienos turi būti sumokėtas apskaičiuotas pajamų mokestis.

Nekilnojamaisiais pagal prigimtį daiktais laikomi daiktai, kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (pvz.: žemės sklypai, statiniai, butai daugiabučiuose namuose, patalpos ir pan.).

1. Kada nuo gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų reikia mokėti pajamų mokestį?

Gyventojo gautos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apmokestinamos, jeigu šis turtas buvo įsigytas ir neišlaikius 10 metų perleistas kito asmens nuosavybėn. Pavyzdžiui, gyventojas įsigijo žemės sklypą 2012 m. ir 2021 m. metais šį žemės sklypą pardavė. Kadangi nuo žemės sklypo įsigijimo iki pardavimo nepraėjo 10 metų, nuo gautų žemės sklypo pardavimo pajamų (atėmus įsigijimo kainą ir su įsigijimu susijusius privalomus mokėjimus) turi būti apskaičiuotas, deklaruotas ir sumokėtas pajamų mokestis.

2. Kokiais atvejais nuo gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų nereikia mokėti pajamų mokesčio?

                 Pajamų mokesčio mokėti nereikia, jeigu:

- nekilnojamasis turtas nuo jo įsigijimo iki pardavimo nuosavybėn buvo išlaikytas 10 ir daugiau metų. Pavyzdžiui, gyventojas 2011-03-15 įsigijo komercines patalpas, kurias 2021-04-03 pardavė;

- parduodamas Lietuvoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje esantis gyvenamasis būstas (įskaitant priskirtą žemę), kuriame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka;

- pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Lietuvoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį negu 2 metų laikotarpį, tačiau gautos pajamos per vienerius metus nuo būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn panaudojamos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui.

3. Nuo kokios sumos, gautos už parduotą (neišlaikytą 10 metų) nekilnojamąjį turtą, reikia skaičiuoti ir mokėti pajamų mokestį?

Apmokestinamosios nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apskaičiuojamos iš gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų atėmus to parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidas, įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su to nekilnojamojo turto perleidimu (pvz. atlygis notarui už notarinių veiksmų atlikimą, atlyginimas už įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, valstybės rinkliava, privalomas mokestis parduodant turtą už geodezinius sklypo matavimus, mokestis už privalomą pastato energinio naudingumo sertifikavimą ir pan.). Gautos nekilnojamojo turto apmokestinamosios pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jei per kalendorinius metus jų kartu su kitomis GPMĮ 6 straipsnio 12 dalyje nurodytomis pajamomis gauta bendra suma neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (toliau — VDU; 2021 m. 162 324 Eur) sumos.

Pavyzdžiui, gyventojas 2014 m. įsigijo negyvenamosios paskirties patalpas, kurias 2021 metais pardavė. Kadangi turtas nebuvo išlaikytas 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, turi būti apskaičiuojamas pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas. Pagal turto įsigijimo dokumentus nustatoma, kad patalpų įsigijimo kaina – 120 000 Eur. Turto pardavimo kaina – 150 000 Eur. Gyventojas patyrė 800 Eur su turto pardavimu susijusių išlaidų (mokestis notarui). Turto pardavimo apmokestinamosios pajamos (pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas) sudaro 29 200 Eur (150 000-120 000-800), pajamų mokestis – 4 380 Eur (29 200 x 15 proc.)

Kai metinė gyventojo gautų nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinamųjų pajamų kartu su kitomis nesusijusiomis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais apmokestinamųjų pajamų[1] dalis 2021 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais viršija 120 VDU dydžio sumą, tai gautų pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu. 120 VDU viršijanti pajamų dalis apskaičiuojama nuo bendros sumos šių metinių pajamų:

  • palūkanų;
  • sportininkų, atlikėjų, autorinių atlyginimų, gautų ne iš darbdavio;
  • honorarų;
  • turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
  • turto nuomos;
  • ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas;
  • Mažosios bendrijos (toliau  – MB) vadovo (MB nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą MB;
  • azartinių lošimų laimėjimų;
  • dovanų, prizų ne iš darbdavio ir kt. pajamų.

4. Kaip nustatoma nekilnojamojo turto įsigijimo kaina?

Turto įsigijimo kaina — tai pinigų suma (turto vertė), už kurią buvo įsigytas turtas, įskaitant su šio turto perleidimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus (pvz. notaro atlyginimą, mokesčius bei rinkliavas), taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis atlikto to turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas (pastatytas) paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos tam turtui pagaminti (pastatyti) patirtos išlaidos. Jeigu nekilnojamasis turtas buvo rekonstruotas ir (arba) buvo atliktas kapitalinis remontas, šiems darbams patirtos išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) priskiriamos to turto įsigijimo kainai.

5. Kokie dokumentai patvirtina turto įsigijimo kainą?

Dokumentai, patvirtinantys turto įsigijimo kainą, privalo turėti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus.

Turto įsigijimo kaina gali būti pagrindžiama:

- galiojančiais sandoriais;

- užsienio vienetų ir gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.

Parduodant ar kitokiu būdu perleidžiant nuosavybėn turtą, būtina turėti to turto įsigijimo dokumentus arba įsigijimo kainą patvirtinančių galiojančių sandorių dokumentus, pavyzdžiui:

- paveldėjimo teisės liudijimą, dovanojimo sutartį;

- AVMI pažymą apie turto vertę, kai gauto turto vertė apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymą;

- pirkimo-pardavimo sandorį patvirtinantį dokumentą;

- nekilnojamojo turto statybos kainą patvirtinančiais dokumentais gali būti statybos išlaidas pagrindžiantys dokumentai: kasos aparato kvitai, sąskaitos ir pan., iš kurių būtų galima nustatyti įsigytų prekių, medžiagų ar paslaugų įsigijimo datą ir kainą, pirkėją. Išlaidos gali būti pripažįstamos tik tuo atveju, jeigu kvite nurodytas pirkėjo (kliento) pavadinimas ir fizinio asmens (pardavėjo) vardas, pavardė. Jei kasos aparato kvituose nėra visų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, t. y. jeigu kasos aparato kvite rekvizitų, identifikuojančių pirkėją, nėra, tai turto - savos statybos namo ar buto statybinių medžiagų išlaidas pagrindžiančiais dokumentais gali būti pripažįstami kasos aparato kvitai, kurie neviršija 100 eurų.

Atitinkamų metų dokumentams taikomos tuo metu galiojusiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyti reikalavimai.

Tais atvejais, kai nėra išsaugoti dokumentų originalai, įsigijimo dokumentais gali būti pripažįstamos atitinkamų institucijų patvirtintos tokių dokumentų kopijos (pvz.: notaro patvirtinta sutarties kopija, paslaugas suteikusios (prekes pardavusios) įmonės pažymos – sąskaitos kopija ir pan.). Be to, tai gali būti banko išrašas iš gyventojo sąskaitos, jei už turto įsigijimą (pardavimą) buvo sumokėta pavedimu ir jei galima nustatyti, kam, kada, už ką ir kokia suma buvo mokėta.

Jei nebuvo išsaugoti nekilnojamojo turto įsigijimo dokumentai ir nėra atitinkamų institucijų patvirtintų tų dokumentų kopijų, iš turto pardavimo pajamų to turto įsigijimo kaina negali būti atimama. Vadinasi, pajamų mokestis turi būti skaičiuojamas nuo visos sumos, gautos už parduotą turtą (neatėmus to turto įsigijimo kainos arba atėmus tik dokumentais pagrįstą sumą).

6. Kokia nekilnojamojo turto įsigijimo kaina, jeigu šis daiktas buvo paties gyventojo pasistatytas, suremontuotas?

6.1. Tais atvejais, kai gyventojas pats pagamina (pastato) statinį, tai tokio statinio įsigijimo kaina yra išlaidos, patirtos statinio pagaminimui (pastatymui). Išlaidos turi būti patvirtintos dokumentais.

Tais atvejais, kai gyventojas parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn paties pasistatytą (pasigamintą) nekilnojamąjį turtą, tokio turto įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant visas faktiškai patirtas nekilnojamojo turto statybos (gamybos) išlaidas, neatsižvelgiant iš kokių lėšų (nuosavų ar skolintų) jos buvo apmokėtos. Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą, nepriskiriamos to turto ir/arba daikto įsigijimo kainai.

Išlaidos, patirtos statinio pagaminimui (pastatymui) turi būti pagrįstos išlaidas patvirtinančiais dokumentais.

Pavyzdžiui, gyventojas už 250 000 Eur parduoda savo gyvenamąjį namą, kuriam pasistatyti panaudojo 50 000 Eur savo nuosavų lėšų bei iš kredito įstaigos paimtą 150 000 Eur paskolą gyvenamajam namui statyti. Namo įsigijimo kaina, pagrįsta namo statybai patirtų išlaidų dokumentais, sudaro 200 000 Eur (50 000 + 150 000). Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą, nepriskiriamos to turto įsigijimo kainai.

6.2. Tais atvejais, kai gyventojai įsigyja patalpas (neįrengtus butus daugiabučiuose namuose, neužbaigtus neįrengtus namus ar kitas neįrengtas patalpas) ir tokių įsigytų patalpų užbaigimui, t. y. apdailos darbams, papildomai patiria išlaidų, tai apskaičiuojant tokių patalpų įsigijimo kainą, prie įsigyto neužbaigto turto įsigijimo kainos yra pridedama apdailos darbams faktiškai patirtų ir dokumentais pagrįstų išlaidų suma.

6.3. Nekilnojamojo turto įsigijimo kainai taip pat priskiriamos gyventojo savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, patirtos išlaidos, pagrįstos dokumentais.

6.4. Statinio paprastojo remonto išlaidos statinio įsigijimo kainai nepriskiriamos.

6.5. Tais atvejais, kai gyventojas parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn įsigytą nekilnojamąjį turtą, kurio rekonstravimui ir (arba) kapitaliniam remontui jis pats ar jo sutuoktinis buvo pasiėmęs paskolą ir dar jos negrąžino, tai tokio turto ir/arba daikto įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant:

- faktiškai patirtas turto ir/arba daikto įsigijimo išlaidas;

- gyventojo (ar jo sutuoktinio) nuosavomis lėšomis patirtas turto rekonstravimo ir/arba kapitalinio remonto išlaidas.

7. Tam tikri nekilnojamojo turto įsigijimo kainos nustatymo atvejai (paveldėjimas, dovana, atkurta nuosavybė).

Gyventojo turto įsigijimo kainos nustatymas tam tikrais atvejais, įtvirtintas taisyklėse[2] (toliau – Taisyklės). Taisyklėse nustatyta, kokia laikoma turto įsigijimo kaina, kai turtas įgytas paveldėjimo būdu, gautas dovanų, atkurta nuosavybė ir kt. atvejais.

7.1. Pagal Taisykles paveldėjimo būdu įgyto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuria šis turtas buvo įvertintas tą dieną, kai turtą paveldintis gyventojas pateikė mokesčių administratoriui prašymą nustatyti to turto apmokestinamąją vertę, reikalingą paveldimo turto mokesčiui apskaičiuoti.

Paveldėjimo būdu įgyto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina gali būti valstybės įmonės Registrų centras nustatyta jo vidutinė rinkos vertė, buvusi turtą paveldinčio gyventojo prašymo apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertę pateikimo mokesčių administratoriui dieną, arba vertė, nustatyta atlikus individualų nekilnojamojo turto vertinimą, buvusi gyventojo pasirinktą dieną laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos.

7.2. Dovanoto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis, jeigu ši turto vertė yra gyventojų pajamų mokesčio bazė. Turtui, įgytam dovanojimo būdu, priskiriamas ir turtas, gautas kaip loterijos laimėjimas, laimėjimas arba prizas. Laimėjimų ir prizų įsigijimo vertė nustatoma taip pat, kaip dovanojimo būdu gauto turto vertė, t. y. laikoma turto vertė, kuri laimėjimų gavimo momentu būtų pripažįstama apdovanotojo pajamomis.

Dovanojimo būdu gauto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma dovanoto turto tikroji rinkos kaina, nustatyta tos dovanos gavimo dieną. Nustatyta, kad tikroji rinkos kaina – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas.

7.3. Turto, įgyto pagal išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartį, įsigijimo kaina nustatoma taip:

- turto, įgyto iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, įsigijimo kaina yra jo tikroji rinkos kaina, buvusi turto perdavimo rentos mokėtojui dieną;

- turto, įgyto iš kitų gyventojų, įsigijimo kaina laikoma teisinę galią turinčiais dokumentais pagrįsta, faktiškai rentos gavėjui išlaikyti patirtų išlaidų suma. Negalint pagrįsti patirtų išlaikymo išlaidų teisinę galią turinčiais dokumentais, tokio turto įsigijimo kaina gali būti skaičiuojama pagal numanomas išlaikymo išlaidas, kurios apskaičiuojamos dauginant išlaikymo laikotarpio mėnesių skaičių iš tais mėnesiais galiojusios minimaliosios mėnesinės algos (ne visam mėnesiui tenkančios numanomos išlaikymo išlaidos apskaičiuojamos proporcingai tam mėnesiui tenkančiam dienų skaičiui). Rentos mokėtojas, laikydamasis šiame punkte nustatytų sąlygų, turi teisę pasirinkti laikotarpį, už kurį turto įsigijimo kaina skaičiuojama pagal faktines išlaidas, o už kurį – pagal numanomas išlaikymo išlaidas.

7.4. Nekilnojamojo turto įsigijimo kaina prilyginama jo pardavimo kainai, kai nuosavybės teisės buvo atkurtos ir turtas grąžintas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems Lietuvos Respublikos piliečiams: turto savininkui; asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą; turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Jeigu nurodyto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Taip pat, kai nurodyto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra perleidę notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams.

Nekilnojamojo turto įsigijimo kaina nėra prilyginama to turto pardavimo kainai tuo atveju, kai pagal notariškai patvirtintą teisių perleidimo sutartį teisė atkurti nuosavybės teises į turtą yra perleista ne vaikui (įvaikiui), ne tėvui (įtėviui), ne sutuoktiniui ar vaikaičiui, o kitam Lietuvos Respublikos piliečiui, kuriam atkuriama nuosavybė ir kuris savo vardu susigrąžina turtą. Tokiu atveju laikoma, kad nekilnojamojo turto įsigijimo kaina yra lygi 0, tačiau galima įskaityti sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su turto perleidimu.

8. Nekilnojamojo turto  pardavimo pajamų deklaravimas.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2021 m. gautas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas turi deklaruoti iki 2022 m. gegužės 2 d., pateikdamas Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą[3] (toliau – deklaracija).

Deklaracijas patogiausia ir paprasčiausia užpildyti bei pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (adresu: https://deklaravimas.vmi.lt/), kurioje įdiegta deklaracijos pateikimo priemonė – vedlys, su kurio pagalba deklaravimo procesas vykdomas klausimų ir atsakymų principu.

Jeigu gyventojas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas gavo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą, tai laikoma, kad tokios pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, jeigu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip. Todėl kiekvienas iš sutuoktinių turi deklaruoti jam priklausančią nekilnojamojo turto pardavimo pajamų dalį bei sumokėti apskaičiuotą mokėtiną pajamų mokestį.

Gyventojo gautos nekilnojamojo turto perleidimo nuosavybėn pajamos deklaruojamos deklaracijos GPM311D1 priedo (vedlio D dalyje) 1 dalyje 17 pajamų rūšies kodu, kai buvo gautos nekilnojamojo daikto (kito ne būsto) perleidimo pajamos, ir 18 pajamų rūšies kodu, kai buvo gautos būsto (įskaitant priskirtą žemę) perleidimo pajamos. Perleisto nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidos deklaruojamos GPM311D1 priedo 2 dalyje.

Gautas nekilnojamojo turto perleidimo pajamas privalo deklaruoti gyventojai, gavę pajamų už nepraėjus 10 metų nuo įsigijimo perleistą nuosavybėn žemę, pastatą ar kitą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje (toliau – EEE valstybė), įskaitant esantį Lietuvoje.

Pajamų deklaruoti nebūtina, jeigu pajamos gautos už EEE valstybėje esančio būsto pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta buvo ne trumpiau kaip 2 metus iki būsto pardavimo arba trumpiau nei 2 metus, tačiau iš jo perleidimo gautos pajamos per 1 metus buvo panaudotos kitam EEE esančiam būstui įsigyti, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta.

9. Pajamų mokesčio sumokėjimas.

Apskaičiuotas ir deklaruotas 2021 m. deklaracijoje GPM311 pajamų mokestis turi būti sumokėtas į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą iki 2022 m. gegužės 2 dienos. Nuolatinio Lietuvos gyventojo deklaruotas pajamų mokestis sumokamas 1441 kodu.

 

 


[1] Išskyrus pajamas iš individualios veiklos, paskirstytąjį pelną, tantjemas ir atlygį už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavio pagal autorines sutartis, mažųjų bendrijų vadovų pagal paslaugų sutartį gautas pajamas.

[2] Patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 „Dėl Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių patvirtinimo“, kurios nuo 2020-08-04 papildytos ir išdėstytos nauja redakcija.

[3] Patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos  finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.

Registracijos numeris (18.18-31-1)R-1212

Ši informacija skelbiama:
Paaiškinimai dėl 2022 m. pajamų ir turto deklaravimo
Mokesčių žinynas
2022 metai
Paaiškinimai apie 2021 metų pajamų ir turto deklaravimo tvarką

Primename, jog gyventojas turimą nekilnojamąjį turtą gali nuomoti tokiu būdu:

— gyvenamosios paskirties patalpas — sumokėjus fiksuoto dydžio pajamų mokestį ir įsigijus verslo liudijimą gyvenamųjų patalpų nuomai. Šiuo būdu patalpos nuomojamos tik gyvenamosios paskirties ir tik gyventojams, įskaitant ir vykdantiems individualią veiklą (tiek su verslo liudijimu, tiek įregistruotą pagal pažymą);

— bet kokį nekilnojamąjį turtą (įskaitant gyvenamosios paskirties patalpas) — metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 dienos (2022 m. iki gegužės 2 d.), deklaruojant iš nekilnojamojo turto nuomos gautas pajamas ir nuo jų sumokant gyventojų pajamų mokestį.

Fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas atskirai už kiekvieną gyvenamosios paskirties objektą (iki 2020-06-30 įsigijus gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimą, nuomojamų gyvenamosios paskirties objektų skaičius nebuvo ribojamas).

Kai gyventojas nekilnojamąjį turtą (įskaitant ir gyvenamosios paskirties patalpas) nuomoja juridiniam asmeniui, tai tokios išmokos priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių mokestį apskaičiuoja ir sumoka išmoką išmokėjęs juridinis asmuo.

Tais atvejais, kai individualią veiklą vykdantis gyventojas savo veiklos vykdymo tikslais nuomojasi nekilnojamąjį turtą iš kito gyventojo (nevykdančio gyvenamosios paskirties patalpų nuomos veiklos su verslo liudijimu), tai išmokamos sumos už nekilnojamojo turto nuomą priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių pajamų mokestį privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą individualią veiklą vykdantis ir išsinuomotą nekilnojamąjį turtą šios veiklos vykdymui naudojantis gyventojas. Jeigu individualią veiklą vykdantis gyventojas nuomojasi nekilnojamąjį turtą asmeniniais tikslais, nuo išmokamų turto nuomos pajamų kitam gyventojui pajamų mokesčio išskaičiuoti neprivalo.

Taigi, nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris vykdo įregistruotą individualią veiklą pagal pažymą arba vykdo veiklą įsigijęs verslo liudijimą ir iš kito gyventojo savo individualios veiklos vykdymui nuomojasi nekilnojamąjį turtą (pvz. butą, komercines patalpas, žemę ir pan.), išmokėdamas nuomotojui nekilnojamojo turto nuomos pajamas, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 15 proc. pajamų mokestį.

Pavyzdžiai:

1. Tarkime, kad 2021 m. žemės ūkio individualią veiklą vykdantis gyventojas kitam gyventojui išmoka išmokas už žemės ūkio veiklai vykdyti nuomojamą žemės sklypą. Kadangi tokios nuomos (už individualiai veiklai vykdyti naudojamą išsinuomotą žemės sklypą) pajamos priskiriamos A klasės pajamoms, todėl individualią veiklą vykdantis gyventojas nuo jų privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 15 proc. pajamų mokestį.

2. Jeigu gyventojas, vykdantis teisininko individualią veiklą, veiklai vykdyti iš kito gyventojo 2021 m. nuomojasi patalpas, tai išmokėdamas išmokas už nuomojamas patalpas, privalo išskaičiuoti 15 proc. pajamų mokestį.

3. Jeigu individualią veiklą su verslo liudijimu vykdantis gyventojas savo veiklos vykdymui nuomojasi nekilnojamąjį turtą iš kito gyventojo, tai išmokėdamas už nekilnojamojo turto nuomą išmokas, privalo išskaičiuoti pajamų mokestį. Pavyzdžiui, gamybos veiklai verslo liudijimą įsigijęs gyventojas savo veiklos vykdymui iš kito gyventojo nuomojasi gamybines patalpas, todėl išmokėdamas gyventojui išmokas už nekilnojamojo turto nuomą, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 procentų pajamų mokestį.

4. Jeigu individualią veiklą vykdantis gyventojas nuomojasi gyvenamosios paskirties patalpas iš verslo liudijimą gyvenamosios paskirties patalpų nuomai įsigijusio gyventojo, tai mokėdamas už minėtų patalpų nuomą išmokas, išskaičiuoti pajamų mokesčio neprivalo.

Jeigu individualią veiklą vykdantis gyventojas nuomojasi iš kito gyventojo nekilnojamąjį turtą individualiai veiklai vykdyti ir nuompinigius moka kas mėnesį, tai išmokėdamas išmokas iki mėnesio 15 d., jis privalo iki to paties mėnesio 15 dienos sumokėti ir pajamų mokestį. Jeigu išmokas už turto nuomą gyventojas išmoka po mėnesio 15 d., pajamų mokestį privalo sumokėti iki to mėnesio paskutinės dienos. Tais atvejais, kai nuomos pajamos išmokamos vieną kartą per metus ar kas ketvirtį, išmokėta suma apmokestinama tą mėnesį, kurį ji buvo išmokėta: sumokama iki mėnesio 15 dienos, jei išmoka už turto nuomą buvo sumokėta iki mėnesio 15 d., arba iki to mėnesio paskutinės dienos, jei išmoka už turto nuomą buvo sumokėta po mėnesio 15 dienos.

Išskaičiuoto pajamų mokesčio deklaravimas

Mokestį išskaičiuojantis asmuo (juridinis asmuo arba gyventojas, vykdantis individualią veiklą pagal pažymą arba gyventojas, vykdantis veiklą įsigijus verslo liudijimą) mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs kitam gyventojui išmokas už nekilnojamojo turto nuomą, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas:

  1. Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos formą GPM313[1]. Šioje deklaracijoje išmokas išmokėję asmenys bendromis sumomis privalo deklaruoti per ataskaitinį mėnesį kitiems gyventojams išmokėtas nuomos išmokas. Deklaracija turi būti pateikta elektroniniu būdu;
  2. Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos formą GPM312[2], kurią, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 dienos, privalo pateikti išmokas už nekilnojamojo turtą nuomą išmokėję juridiniai asmenys bei išmokas už veiklos vykdymui išsinuomotą nekilnojamąjį turtą išmokėję individualią veiklą vykdantys gyventojai. Šioje deklaracijoje deklaruojamos konkrečiam gyventojui išmokėtos išmokos ir išskaičiuotas pajamų mokestis. Deklaracija turi būti pateikta elektroniniu būdu.

Nuomos pajamų deklaravimas

2021 m. gautos nekilnojamojo turto nuomos pajamos iš individualios veiklos nevykdančių gyventojų, apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jei kartu su kitomis ne iš darbo santykių ar jų esmę atitinkamų santykių kalendoriniais metais gautomis pajamomis gauta bendra suma neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (toliau — VDU; 2021 m. 162 324 Eur) sumos.

Tačiau, kai metinė gyventojo gautų nuomos pajamų kartu su kitomis nesusijusiomis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais apmokestinamųjų pajamų[3] dalis 2021 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais viršija 120 VDU dydžio sumą, tai gautų pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, apmokestinama taikant GPMĮ 6 straipsnio 12 dalyje nustatytą 20 procentų pajamų mokesčio tarifą. 120 VDU viršijanti pajamų dalis apskaičiuojama nuo bendros sumos šių metinių pajamų:

  • palūkanų;
  • sportininkų, atlikėjų, autorinių atlyginimų, gautų ne iš darbdavio;
  • honorarų;
  • turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
  • turto nuomos;
  • ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas;
  • MB vadovo (MB nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą MB;
  • azartinių lošimų laimėjimų;
  • dovanų, prizų ne iš darbdavio ir kt. pajamų.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, nuomojantis nekilnojamąjį turtą kitiems gyventojams, 2021 m. gautas nekilnojamojo turto nuomos pajamas turi deklaruoti ir nuo jų sumokėti pajamų mokestį iki 2022 m. gegužės 2 d., pateikdamas Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą[4] (toliau – deklaracija).

Deklaraciją patogiausia ir paprasčiausia užpildyti bei pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (adresu: https://deklaravimas.vmi.lt/), kurioje įdiegta deklaracijos pateikimo priemonė – vedlys, su kurio pagalba deklaravimo procesas vykdomas klausimų ir atsakymų principu.

Iš veiklos su gyvenamųjų patalpų nuomos veiklai įsigytu verslo liudijimu gautos pajamos deklaruojamos deklaracijos priede GPM311C (vedlio C dalyje) „Individualios veiklos pajamos“, kuriame taip pat deklaruojama ir 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį viršijančioji pajamų dalis (neatsižvelgiant į tai, kad tokios pajamos nelaikomos pajamomis, gautomis iš gyvenamųjų patalpų nuomos veiklos, vykdytos su verslo liudijimu). Šios pajamos žymimos 90 pajamų rūšies kodu.

Gyventojo gautos bet kokio nekilnojamojo turto nuomos pajamos (įskaitant ir iš gyvenamųjų patalpų, nuomotų neįsigijus gyvenamųjų patalpų nuomos verslo liudijimo, bei iš juridiniams asmenims nuomotų gyvenamųjų patalpų (tiek įsigijus gyvenamųjų patalpų nuomos verslo liudijimą, tiek ir jo neįsigijus)) deklaruojamos deklaracijos GPM311D2 priede (vedlio D dalyje) 23 pajamų rūšies kodu. Deklaracija GPM 311 turi būti pateikiama, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 dienos.

Gyventojas, už nekilnojamojo turto nuomą gavęs minėtų A klasei priskiriamų pajamų, tokių pajamų deklaruoti neprivalo.

 

[1] Patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-121 „Dėl Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formos ir jos užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“.

[2] Patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. VA-9 „Dėl Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formos, jos priedų GPM312L, GPM312U formų ir jų užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“.

[3] Išskyrus pajamas iš individualios veiklos, paskirstytąjį pelną, tantjemas ir atlygį už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavio pagal autorines sutartis, mažųjų bendrijų vadovų pagal paslaugų sutartį gautas pajamas.

[4] Patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos  finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.

Registracijos numeris KM3055

Ši informacija skelbiama:
2022 metai
2022 metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvoje yra įvesta nepaprastoji padėtis ir daugėja atvejų, kai Lietuvos juridiniai ir fiziniai asmenys teikia paramą, remiant Ukrainą, paaiškina dėl paramos teikėjų teikiamos paramos pripažinimo, kai teikėjai / gavėjai naudojasi teisės aktuose nustatytomis lengvatomis.

Šis raštas yra skelbiamas VMI prie FM interneto svetainėje adresu http://www.vmi.lt

 

Parengė

Teisės departamentas

 

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) R-879

Ši informacija skelbiama:
Paaiškinimai dėl 2022 m. pajamų ir turto deklaravimo
Mokesčių žinynas
2022 metai
Paaiškinimai apie 2021 metų pajamų ir turto deklaravimo tvarką

Nuolatiniai Lietuvos gyventojai[1] iki 2022 m. gegužės 2 d. privalo deklaruoti 2021 m. turimą turtą ir gautas pajamas.

Asmenys, nuolatiniais Lietuvos gyventojais tapę dėl per dvejus vienas paskui kitą einančius kalendorinius metus Lietuvoje išbūtų 280 dienų skaičiaus, tų kalendorinių metų, kuriais jie atvyko į Lietuvą, pajamų mokesčio deklaracijas privalo pateikti iki kitų po atvykimo kalendorinių metų gruodžio 31 dienos; atvykusieji į Lietuvą 2021 m., 2021 m. mokestinio laikotarpio deklaracijas pateikti privalės iki 2022 m. gruodžio 31 dienos.

  1. Kurie gyventojai privalo deklaruoti turtą?

Pagal papildytas GTDĮ[2] 2 straipsnio 9 punkto nuostatas[3] deklaruoti turimą turtą šiemet privalės ne tik Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės valstybės tarnautojai, bet ir kiti darbuotojai, įskaitant padedančius įgyvendinti Valstybės kontrolės uždavinius ir (ar) vykdančius vidaus administravimą, atliekančius ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas, ir jų šeimų nariai.

Kaip ir ankstesniais metais, 2021 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą turi deklaruoti GTDĮ 2  straipsnio 1 dalyje išvardyti gyventojai:

  • politikai ir jų šeimų nariai;
  • nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • visų biudžetinių įstaigų (muziejų, teatrų, bibliotekų, socialinių paslaugų centrų, globos namų ir pan.) vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai, taip pat šių įstaigų padalinių (nesančių kitame struktūriniame padalinyje) vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, vadovų pavaduotojai. Pavyzdžiui, mokymo įstaigų, ligoninių, poliklinikų, mokymo centrų, pensionatų, socialinės globos įstaigų ir kitų įstaigų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, o steigėja ar dalininkė − valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė (neatsižvelgiant į tai, kokia akcijų dalis priklauso valstybei (savivaldybei)), vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;

− valstybės ir savivaldybių įmonių vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;

− valstybės tarnautojai ir jų šeimų nariai;

− teisėjai, notarai, antstoliai, prokurorai, valstybinių aukštųjų mokyklų vadovai, Respublikos Prezidento ar Seimo paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir kitas išvardytas pareigas 2021 m. ėję gyventojai bei jų šeimos nariai.

Gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai, taip pat turi pareigą deklaruoti turtą.

Be to, turtą deklaruoti privalo 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat asmenys, sulaukę 18 metų ir vyresni, kurie Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Šie gyventojai turi deklaruoti vieną kartą tų kalendorinių metų, kuriais jie sulaukė 18 metų arba kuriais įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje, gruodžio 31 d. turimą tokį turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį, kurio nuosavybės teisės nėra įregistruotos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre;

2) lėšas, turimas ne Lietuvos Respublikos bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 Eur;

3) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 1 500 Eur;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 Eur;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 Eur;

6) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 1 500 Eur.

Jeigu 18 metų sulaukęs ar teisę nuolat gyventi Lietuvoje įgijęs gyventojas tokio turto neturi, tai turto deklaruoti jam nereikia.

  1. Kaip deklaruojamas turtas?

Turtas deklaruojamas Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje (FR0001 forma)[4].

Gyventojai, privalantys deklaruoti turtą dėl 2021 metais jų pačių ir (ar) jų sutuoktinių eitų GTDĮ 2 str. 1 dalyje pareigų, taip pat turtą deklaruoti privalantys 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai bei sulaukę 18 metų ir vyresni asmenys, pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje, deklaraciją ir jos priedus turi pateikti elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemą[5] (http://deklaravimas.vmi.lt).

  1. Kokį turtą reikia deklaruoti politikams, valstybės tarnautojams, pareigūnams ir kitiems gyventojams?

Gyventojai, kuriems pareiga deklaruoti turtą atsirado dėl 2021 m. eitų pareigų, ir jų šeimų nariai, gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai deklaruoja tokį 2021 m. gruodžio 31 d. turimą turtą:

1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį;

2) kilnojamąjį daiktą, kuriam pagal teisės aktus nustatyta privaloma teisinė registracija;

3) pinigines lėšas, turimas kredito įstaigose ir ne jose, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 Eur;

4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 Eur;

5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 Eur;

6) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršijo 1 500 Eur;

7) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršijo 1 500 Eur.

Deklaracijoje turi būti nurodomas ir Lietuvoje, ir užsienio valstybėje turimas turtas. Nekilnojamojo ar kilnojamojo daikto vertė nurodoma pagal jo įsigijimo kainą, o jei ši kaina labai skiriasi nuo rinkos kainų, tai nurodoma jo tikroji rinkos kaina.

Gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai turto deklaracijoje privalo nurodyti ne tik turimą turtą, bet ir visas 2021 m. gautas pajamas, užpildydami turto deklaracijos priedą FR0001P „Gautos pajamos“.

  1. Kurie gyventojai privalo deklaruoti metines pajamas?

Pajamas deklaruoti privalo:

4.1. gyventojai, gavę B klasės pajamų, t. y. pajamų, nuo kurių GPM[6] apskaičiuoti ir sumokėti privalo jie patys, pavyzdžiui, gavę tokių pajamų:

− už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn nepraėjus 10 metų nuo įsigijimo žemę, pastatą ar kitą nekilnojamąjį daiktą, laikomą tokiu pagal prigimtį (išskyrus būstą, kai iš jo perleidimo gautoms pajamoms yra taikoma mokesčio lengvata);

− už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn automobilį, žemės ūkio techniką ar kitą teisiškai registruojamą daiktą, kai toks turtas perleistas nuosavybėn nepraėjus 3 metams nuo įsigijimo;

− paskirstytąjį pelną (dividendų) iš individualios įmonės, ūkinės bendrijos ar mažosios bendrijos;

− iš individualios veiklos. Verslo liudijimą turėjęs ar individualią veiklą įregistravęs gyventojas metines pajamas deklaruoti privalo, net jei individualios veiklos pajamų negavo;

− palūkanų;

− kitų apmokestinamųjų pajamų iš gyventojų ar iš užsienio valstybės;

4.2. politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai, valstybės bei savivaldybės įmonių ir akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai, biudžetinių įstaigų vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai, kitas GTDĮ 2 str. 1 dalyje nurodytas pareigas 2021 m. ėję gyventojai bei jų šeimų nariai.

Metines pajamas jie privalo deklaruoti, neatsižvelgiant į tai, kokias pajamas per 2021 m. mokestinį laikotarpį yra gavę;

4.3. gyventojai, privalantys perskaičiuoti metinį NPD[7].

Tai − gyventojai, kuriems su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavimo vietoje pritaikytų NPD suma yra didesnė už visą jiems taikytiną metinį NPD.

Metinis NPD, palyginus jį su darbo užmokesčiui per metus pritaikytų NPD suma, gali sumažėti dėl premijų ar kitokių vienkartinių išmokų gavimo, išaugusio darbo užmokesčio, gautų įvairių rūšių apmokestinamųjų pajamų, ligos išmokų ir pan.

Sumažėjus metiniam NPD, gyventojui atsiranda pareiga perskaičiuoti metinį NPD, pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti joje apskaičiuotą GPM.

Tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (arba jų ir priskirtų neapmokestinamosioms pajamoms) gavę gyventojai taikytino metinio NPD, mokėtino ar grąžintino GPM sumas gali apskaičiuoti savarankiškai, pasinaudoję VMI prie FM interneto svetainėje skelbiama metinio NPD skaičiuokle: https://www.vmi.lt/evmi/metinio-neapmokestinamojo-pajamu-dydzio-skaicuokle;

4.4. gyventojai, privalantys perskaičiuoti ir sumokėti GPM, taikant progresinius GPM tarifus.

2021 m. pajamoms viršijus tam tikrus dydžius, taikomas progresinis GPM tarifas. Tokiais atvejais perskaičiuoti GPM ir sumokėti deklaracijoje apskaičiuotą jo sumą pareiga tenka pajamas gavusiam gyventojui.

Perskaičiuoti ir sumokėti GPM, taikant progresinius mokesčio tarifus, privaloma, kai:

4.4.1. 2021 m. gautų šių pajamų bendra suma yra didesnė nei 60 VDU[8] suma − 81 162 Eur:

  • su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (neįskaitant apskaičiuotų už 2018 m. ar ankstesnius metus);

− tantjemų ar atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete;

− iš darbdavio gautų autorinių atlyginimų;

− mažosios bendrijos vadovo (ne nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą mažajai bendrijai.

Nuo 81 162 Eur viršijančios tokių pajamų sumos, taikant 32 proc. GPM tarifą, gyventojas privalo sumokėti pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuotą GPM;

4.4.2. gautų šių pajamų suma yra didesnė nei 120 VDU suma − 162 324 Eur:

  • autorinių atlyginimų (gautų ne iš darbdavio);
  • honorarų;
  • turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
  • turto nuomos;
  • mažosios bendrijos vadovo (nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą mažajai bendrijai;
  • kitų pajamų ne iš darbo santykių (išskyrus nurodytas 4.4.1 papunktyje, taip pat pajamas, kurioms taikomas tik 15 proc. GPM tarifas, t. y. individualios veiklos pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas).

Nuo 162 324 Eur viršijančios tokių pajamų sumos, taikant 20 proc. mokesčio tarifą, turi būti apskaičiuojamas ir sumokamas GPM; 

      1. gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti mokesčio lengvatomis.

Pavyzdžiui, metines pajamas turės deklaruoti metinį NPD prisitaikyti pageidaujantis gyventojas, kuris dirbo ne visus 2021 m. arba kuriam priklausantis NPD darbo užmokesčio gavimo vietoje nebuvo taikomas.

Susigrąžinti GPM, pasinaudoję teise į metinį NPD, gali gyventojai, dirbę ne visus 2021 metus, taip pat tie, kuriems NPD nebuvo taikytas, išmokant kiekvieno mėnesio darbo užmokestį, arba kurie darbdaviams nebuvo pateikę prašymo taikyti NPD. Susigrąžinti nuo darbo užmokesčio išskaičiuoto pajamų mokesčio dalį gali riboto darbingumo asmenys, kuriems dėl nustatyto riboto darbingumo, neįgalumo ar specialiųjų poreikių 2021 m. nebuvo pritaikyti didesni (600 ar 645 eurų) mėnesio NPD.

Mokesčio lengvatos taikomos, sumokėjus tokias įmokas:

− gyvybės draudimo;

− pensijų kaupimo;

− palūkanas už iki 2009 m. sausio 1 d. gautą kreditą būstui įsigyti;

− už profesinį mokymą ar studijas arba grąžinus studijų kreditą ar jo dalį (nesvarbu, už pirmąjį ar paskesnį profesinį mokymą, pirmas ar paskesnes studijas įmokos sumokėtos);

− už pastatų, statinių remonto ir apdailos darbus (išskyrus renovavimo darbus);

− už lengvųjų automobilių remonto paslaugas;

− už nepilnamečių (iki 18 metų) vaikų, įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa šeimoje, priežiūros paslaugas.

Mokesčio lengvatomis pasinaudoti ir susigrąžinti dalį GPM galima tik pagal pateiktą pajamų mokesčio deklaraciją, todėl gyventojai, siekiantys jomis pasinaudoti, turi deklaruoti metines pajamas.

Kokioje deklaracijoje deklaruojamos 2021 metais gautos pajamos?

2021 metų pajamos, kaip ankstesnių metų, deklaruojamos pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM311 forma[9]). Patogiausia ir paprasčiausia užpildyti ir pateikti deklaracijas elektroniniu būdu per VMI EDS (https://deklaravimas.vmi.lt/), pasinaudojus jau 2020 m. įdiegta programine priemone vedliu.

Pasitikslinti, ar reikia deklaruoti turtą ir (ar) metines pajamas, galima, paskambinus į VMI telefonu 1882 arba VMI svetainėje https://www.vmi.lt/evmi/isankstine-rezervacija skelbiamais telefonų numeriais.

Gyventojai, pageidaujantys paremti pasirinktus paramos gavėjus ir (ar) politines partijas, iki 2022 m. gegužės 2 d. turi pateikti prašymus pervesti pajamų mokesčio dalį. Pajamų mokesčio dalis šiais metais gali būti paskirta vieninteliu būdu ― elektroniniu, prisijungus prie  VMIEDS, tiesiogiai portale (realiu laiku) užpildant ir pateikiant Prašymą pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms (FR0512 formos 05 versija[10]).

VMI prie FM primena, kad gyventojų, privalančių deklaruoti 2021 m. gautas metines pajamas, tačiau to nepadariusių iki š. m. gegužės 2 d., Prašymai nenagrinėjami ir GPM dalis nepervedama, todėl paremti pasirinktus subjektus siekiantiems gyventojams yra labai svarbu pajamų deklaravimo prievolę įvykdyti laiku.

 

[1] Toliau – gyventojai.

[2] Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymas.

[3] 2020 m. gruodžio 23 d. įstatymas Nr. XIV-139.

[4] Patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. VA-13 „Dėl Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.

[5] Toliau – VMI EDS.

[6] Gyventojų pajamų mokestis.

[7] Metinis neapmokestinamasis pajamų dydis.

[8] Vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžių suma, taikoma apdraustųjų asmenų 2021 m. valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. 1 VDU 2021 m. − 1 352,70 Eur.

[9] Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.

[10] Patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2021 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. VA-76; toliau ― Prašymas.

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) R-823

Ši informacija skelbiama:
Paaiškinimai dėl 2022 m. pajamų ir turto deklaravimo
Mokesčių žinynas
2022 metai
Paaiškinimai apie 2021 metų pajamų ir turto deklaravimo tvarką

VMI prie FM[1] primena, kad nuolatiniams Lietuvos gyventojams pareiga deklaruoti metines pajamas ir sumokėti GPM[2] atsiranda vien dėl šių priežasčių: 

− sumažėjusio metinio NPD[3],

− gautų pajamų, kurioms turi būti pritaikytas progresinis GPM tarifas.

Dėl metinio NPD perskaičiavimo.

  1. Kada privaloma perskaičiuoti metinį NPD ir kokios to pasekmės?

Gyventojai, kuriems darbo užmokesčio gavimo vietoje pritaikytų NPD suma yra didesnė už taikytiną metinį NPD, GPMĮ[4] nustatyta tvarka privalo perskaičiuoti metinį NPD, deklaruodami gautas metines pajamas. Nuo skirtumo, apskaičiuoto iš per metus pritaikytos NPD sumos atėmus sumažėjusį pagal formulę apskaičiuotą metinį NPD, gyventojas turi sumokėti GPM.

  1. Kodėl sumažėja metinis NPD?

Kalendoriniais metais įmonėje (įstaigoje) mėnesio NPD yra taikomas, atsižvelgiant tik į darbo užmokesčio (su priedais bei priemokomis) bei ligos išmokos už dvi pirmąsias ligos dienas sumą, o metinis NPD − atsižvelgiant į metinę visų[5] apmokestinamųjų pajamų sumą[6].

Metinis NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Metinis NPD = 4 800 − 0,18 x (GMP − 7 704 Eur (12 MMA[7], galiojusios 2021-12-01, dydžių).

Didėjant gyventojo metinėms pajamoms, metinis NPD mažėja, o, pajamoms pasiekus tam tikrą lygį (2021 m. − 34 370,67 Eur), visai netaikomas.

Metinis NPD gali sumažėti dėl iš dviejų ar kelių darbdavių gauto darbo užmokesčio, dėl kintamo darbo užmokesčio, gautų priedų bei premijų, autorinių atlyginimų, tantjemų, pajamų iš įregistruotos individualios veiklos, dividendų, nuomos ir kitokių apmokestinamųjų pajamų gavimo. Metinio NPD sumažėjimą lemia ir gautos ligos išmokos, nes darbdavys mėnesio NPD pritaiko, atsižvelgęs į jo paties išmokamą mėnesio darbo užmokesčio ir ligos išmokos už pirmąsias 2 ligos dienas sumą, į kurią Sodros mokamos ligos išmokos neįskaičiuojamos.

Svarbu tai, kad už metinio NPD perskaičiavimą ir GPM sumokėjimą yra atsakingas pats gyventojas.

1 pavyzdys.

Dviejose įmonėse dirbančio gyventojo 2021 m. mėnesio darbo užmokestis įmonėje A buvo 1 000 Eur, įmonėje B − 500 Eur, metinės pajamos − 18 000 Eur. Įmonėje A darbo užmokesčiui buvo taikomas NPD, per metus pritaikyta 4 026,72 Eur suma. Įvertinus bendrą 2021 m. pajamų sumą (18 000 Eur), metinis NPD sudaro 2 946,72 Eur (apskaičiuotas pagal formulę: 18 000 − 7 704; 10 296 x 0,18; 4 800 − 1 853,28). Metinis NPD sumažėjo 1 080 Eur (4 026,72 − 2 946,72). Gyventojas privalo perskaičiuoti metinį NPD, deklaruoti 2021 m. metines pajamas ir nuo 1 080 Eur sumos, atitinkančios per didelę pritaikyto NPD sumą, sumokėti 216 Eur GPM (20 proc.).

 

  1. Kas gali susigrąžinti GPM dėl 2021 m. pritaikyto ne viso metinio NPD?

Susigrąžinti GPM, pasinaudoję teise į metinį NPD, gali gyventojai, dirbę ne visus 2021 metus, taip pat tie, kuriems NPD nebuvo taikytas, išmokant kiekvieno mėnesio darbo užmokestį, arba kurie darbdaviams nebuvo pateikę prašymo taikyti NPD. Susigrąžinti nuo darbo užmokesčio išskaičiuoto pajamų mokesčio dalį gali riboto darbingumo asmenys, kuriems dėl nustatyto riboto darbingumo, neįgalumo ar specialiųjų poreikių 2021 m. nebuvo pritaikyti didesni (600 ar 645 eurų) mėnesio NPD.

 

  1. Kaip perskaičiuojamas metinis NPD ir GPM?

2021 m. metinis NPD ir GPM perskaičiuojami nuolatinio Lietuvos gyventojo pateiktoje metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje[8].

Patogiausia ir paprasčiausia užpildyti bei pateikti deklaraciją elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (adresu https://deklaravimas.vmi.lt/), pasinaudojus vedliu, parengtu pagal klausimų−atsakymų principą. 2021 m. metinių pajamų, taikytino metinio NPD, mokėtino ar grąžintino GPM sumos vedliu užpildomoje deklaracijoje yra apskaičiuojamos automatiškai.

Tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (arba jų ir priskirtų neapmokestinamosioms pajamoms) gavę gyventojai taikytino metinio NPD, mokėtino ar grąžintino GPM sumas gali apskaičiuoti savarankiškai, pasinaudoję VMI prie FM interneto svetainėje skelbiama metinio NPD skaičiuokle: https://www.vmi.lt/evmi/metinio-neapmokestinamojo-pajamu-dydzio-skaicuokle.

 

  1. Dėl prievolės perskaičiuoti GPM, taikant progresinius GPM tarifus.

2021 m. pajamoms viršijus tam tikrus dydžius, taikomas progresinis GPM tarifas. Tokiais atvejais perskaičiuoti GPM ir papildomai sumokėti deklaracijoje apskaičiuotą GPM sumą pareiga tenka pajamas gavusiam gyventojui, įskaitant atvejus, kai pajamos pagal mokesčio sumokėjimo tvarką yra priskiriamos gyventojo A klasės pajamoms, nuo kurių GPM dalį jau yra išskaičiavęs mokestį išskaičiuojantis asmuo.

Taikant progresinius mokesčio tarifus, perskaičiuoti ir sumokėti GPM privaloma, kai:

  1. 2021 m. gautų šių pajamų bendra suma yra didesnė nei 60 VDU[9] suma − 81 162 Eur:
  • su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (neįskaitant apskaičiuotų už 2018 m. ar ankstesnius metus);

− tantjemų ar atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete;

− iš darbdavio gautų autorinių atlyginimų;

− mažosios bendrijos vadovo (ne nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą mažajai bendrijai.

Nuo 81 162 Eur viršijančios tokių pajamų sumos, taikant 32 proc. GPM tarifą, gyventojas privalo sumokėti pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuotą GPM.

 

2 pavyzdys.

2021 m. gyventojas iš Lietuvos įmonių gavo:

40 000 Eur darbo užmokesčio;

100 000 Eur tantjemų.

Iš viso: 140 000 Eur.

Išmokas išmokėjusios įmonės išskaičiavo 28 000 Eur GPM (20 proc.).

GPM apskaičiuojamas taip:

Nuo 81 162 Eur sumos (60 VDU) − 16 232,40 Eur (20 proc.),

nuo 58 838 Eur (140 000 − 81 162) sumos − 18 828,16 Eur (32 proc.). Nuo šios sumos buvo išskaičiuotas 11 767,60 Eur (20 proc.) GPM. Gyventojas turi deklaruoti metines pajamas, apskaičiuoti ir sumokėti 7 060,56 Eur GPM (12 proc.);

 

  1.  Gautų šių pajamų suma yra didesnė nei 120 VDU suma − 162 324 Eur:
  • autorinių atlyginimų (gautų ne iš darbdavio);
  • honorarų;
  • turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
  • turto nuomos;
  • mažosios bendrijos vadovo (nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą mažajai bendrijai;
  • kitų pajamų ne iš darbo santykių (išskyrus paminėtas 1 punkte, taip pat pajamas iš paskirstytojo pelno, individualios veiklos pajamas, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas).

 

3 pavyzdys.

2021 m. gyventojas gavo:

80 000 Eur − už išnuomotą turtą; 

30 000 Eur − už parduotą žemę, neišlaikytą nuosavybėje 10 metų (pajamos perskaičiuotos, atėmus įsigijimo išlaidas);

55 000 Eur − autorinį atlyginimą ne iš darbdavio;

25 000 Eur − gyvybės draudimo išmokų, nepriskirtų neapmokestinamosioms pajamoms.

Iš viso: 190 000 Eur.

GPM apskaičiuojamas taip:

nuo 162 324 Eur (120 VDU) sumos − 24 348,60 Eur (15 proc.),

nuo 27 676 Eur (190 000 − 162 324) sumos − 5 535,20 Eur (20 proc.).

Gyventojas turi deklaruoti metines pajamas, apskaičiuoti ir sumokėti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuotą GPM.

 

Gyventojai 2021 m. mokestinio laikotarpio pajamų mokesčio deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai turi pateikti iki š. m. gegužės 2 dienos.

Asmenys, nuolatiniais Lietuvos gyventojais tapę dėl per dvejus vienas paskui kitą einančius kalendorinius metus Lietuvoje išbūtų 280 dienų skaičiaus ir vienais iš jų − ne mažiau nei 90 dienų, tų kalendorinių metų, kuriais jie atvyko į Lietuvą, deklaracijas privalo pateikti iki kitų po atvykimo metų gruodžio 31 dienos (2021 m. atvykusieji į Lietuvą 2021 m. deklaracijas pateikti privalės iki 2022 m. gruodžio 31 dienos).

 

[1] Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

[2] Gyventojų pajamų mokestis.

[3] Neapmokestinamasis pajamų dydis.

[4] Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas.

[5] Išskyrus pajamas iš veiklos pagal verslo liudijimą, ne individualios veiklos atliekų pardavimo pajamas, išmokas, išmokėtas pasibaigus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutarčiai arba ją nutraukus, lygias sumokėtoms įmokoms.

[6] Toliau − GMP.

[7] Minimalioji mėnesinė alga.

[8] Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93.

[9] Vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio suma, taikoma apdraustųjų asmenų 2021 m. valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. 1 VDU 2021 m. − 1 352,70 Eur.

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) R-644

Ši informacija skelbiama:
Paaiškinimai dėl 2022 m. pajamų ir turto deklaravimo
Mokesčių žinynas
2022 metai
Paaiškinimai apie 2021 metų pajamų ir turto deklaravimo tvarką

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos primena, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai[1] šiais metais, kaip jau įprasta, gali paremti labiausiai remtiną visuomenei naudingą sritį, konkretų meno kūrėją ir (ar) pasirinktą politinę partiją, paskirdami jiems dalį pajamų mokesčio, apskaičiuoto nuo savo 2021 m. gautų pajamų.

Nauja tai, kad pajamų mokesčio dalis šiais metais gali būti paskirta vieninteliu būdu ― elektroniniu, prisijungus prie Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninio deklaravimo informacinės sistemos (EDS), tiesiogiai portale (realiu laiku) užpildant ir pateikiant Prašymą pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms (FR0512 formos 05 versija[2]).

Prašymas saugiai ir paprastai užpildomas ir pateikiamas nauja programine priemone vedliu. Gyventojas, prisijungęs prie EDS, turės pasirinkti paramos gavėją[3] (vienetą, profesinę sąjungą ar jų susivienijimą, meno kūrėją) ir (ar) politinę partiją, gavėją identifikuojančius duomenis, skiriamą pajamų mokesčio dalį (procentais), laikotarpį, už kurį ji skiriama, jei gyventojas pageidaus ir pajamų mokesčio dalies paskirtį.

Svarbu: 2022 m. ir vėlesniais metais gyventojų paskirta pajamų mokesčio dalis bus pervedama tik pagal elektroniniu būdu pateiktus Prašymus. Paštu atsiųsti ar kitaip pateikti popieriniai Prašymai nebus nagrinėjami.

Siekdami užtikrinti sklandų Prašymų pateikimo procesą, paaiškiname aktualius klausimus:

Ar, pageidaujant šiais metais paremti paramos gavėją, reikia elektroniniu būdu pateikti Prašymą, jeigu praėjusiais metais pateiktu (ne elektroniniu būdu) Prašymu pajamų mokesčio dalis buvo paskirta ir nuo 2021 m. ir (ar) vėlesnių metų pajamų?

Prašymo teikti dar kartą nereikia.

Kokią pajamų mokesčio dalį galima paskirti šiemet?

Kaip ir praėjusiais metais, šiemet gyventojai gali paskirti pajamų mokesčio sumas, atitinkančias tokias pajamų mokesčio dalis:

  • iki 1,2 procentų — paramos gavėjo statusą turintiems asmenims:

Lietuvos Respublikoje įregistruotiems labdaros ir paramos fondams, biudžetinėms įstaigoms, asociacijoms, visuomeninėms organizacijoms, viešosioms įstaigoms, religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriams (padaliniams), kitiems juridiniams asmenims (išskyrus profesines sąjungas ir profesinių sąjungų susivienijimus), kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams, dalininkams ar nariams, ir (ar) meno kūrėjams, paramos gavėjais įregistruotiems Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos tvarkomoje Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų informacinėje sistemoje;

  • iki 0,6 procento — politinėms partijoms, kurios įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre ir atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo ar likvidavimo procedūra, ir (ar)
  • iki 0,6 procento — profesinėms sąjungoms ir (ar) profesinių sąjungų susivienijimams.

Kur galima pasitikslinti, ar pasirinktas asmuo yra įgijęs paramos gavėjo statusą, susirasti jo identifikacinį numerį?

Prašymo užpildymo metu gyventojui EDS paieškoje pasirinkus gavėją, kartu pateikiama informacija, ar asmuo turi paramos gavėjo statusą. Be to, Juridinių asmenų, įregistruotų paramos gavėjais, ir politinių partijų duomenys skelbiami VMI prie FM interneto svetainėje adresu https://www.vmi.lt/evmi/paramos-gaveju-ir-politiniu-partiju-duomenys.

Šiame internetinės svetainės puslapyje taip pat pateikiamas meno kūrėjų, Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų informacinėje sistemoje įregistruotų paramos gavėjais, sąrašas.

Kaip apskaičiuojama pervestina pajamų mokesčio dalis?

Paskirta pajamų mokesčio dalis apskaičiuojama nuo pajamų mokesčio, mokėtino pagal gyventojo pateiktą metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikti gyventojas neprivalo, tai nuo mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotos pajamų mokesčio sumos.

Ar galima paremti kelis paramos gavėjus?

Prašyme galima nurodyti:

  • skiriant iki 1,2 procento pajamų mokesčio dalį — daugiau nei vieną paramos gavėju esantį juridinį asmenį (išskyrus profesines sąjungas ir profesinių sąjungų susivienijimus) ir (ar) meno kūrėją (meno kūrėjus). Bendra jiems skiriama pajamų mokesčio dalis neturi būti didesnė nei 1,2 procento;
  • skiriant iki 0,6 procento pajamų mokesčio dalį — daugiau nei vieną politinę partiją, tačiau bendra politinėms partijoms skiriama pajamų mokesčio dalis neturi būti didesnė nei 0,6 procento;
  • skiriant iki 0,6 procento pajamų mokesčio dalį — daugiau nei vieną profesinę sąjungą ir (ar) profesinių sąjungų susivienijimą, tačiau bendra jiems skiriama pajamų mokesčio dalis neturi būti didesnė nei 0,6 procento.

Ar, užpildant Prašymą vedliu, galima paskirti pajamų mokesčio dalį keleriems ateinantiems metams?

Galima paskirti pajamų mokesčio dalį ne tik nuo 2021 m. gautų, bet ir nuo 2022 m., 2023 m., 2024 m. bei 2025 metais gautinų pajamų.

Iki kada reikia pateikti Prašymą?

Prašymą pervesti pajamų mokesčio dalį nuo 2021 m. mokestinio laikotarpio pajamų gyventojas turi pateikti ne vėliau kaip iki š. m. gegužės 2 dienos.

Svarbu: Metines pajamas deklaruoti privalantys gyventojai iki 2022 m. gegužės 2 d. turi pateikti 2021 m. mokestinio laikotarpio metinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPM311 forma[4]). Jos nepateikus arba pateikus pavėluotai, paskirta pajamų mokesčio dalis nepervedama.

Ką daryti, apsisprendus pakeisti paramos gavėją ir (ar) politinę partiją?

Pakeitus sprendimą dėl remiamo asmens, reikia elektroniniu būdu pateikti patikslintą Prašymą, jame nurodžius naujojo paramos gavėjo ir (ar) politinės partijos identifikavimo duomenis, taip pat laikotarpį, nuo kurį gautų pajamų prašoma pervesti skiriamą pajamų mokesčio dalį.

Prašymą galima patikslinti iki kalendorinių metų, einančių po tų metų, už kuriuos nuo gautų pajamų prašoma pervesti (pradėti pervesti) pajamų mokesčio dalį, rugpjūčio 20 dienos. Pavyzdžiui, siekiant šiais metais paremti kitą gavėją, 2021 m. ar anksčiau pateiktą Prašymą galima patikslinti iki š. m. rugpjūčio 20 dienos.

Kada paramos gavėjui ir (ar) politinei partijai bus pervestos paskirtos lėšos?

Nuo 2021 m. gyventojų gautų pajamų paskirtos pajamų mokesčio sumos bus pervestos nuo šių metų rugsėjo 1 d. iki lapkričio 15 dienos.

 

[1] Toliau ― gyventojai.

[2] Patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2021 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. VA-76; toliau ― Prašymas.

[3] Pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turintis teisę gauti paramą.

[4] Patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93.

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) R-743

Ši informacija skelbiama:
Paaiškinimai dėl 2022 m. pajamų ir turto deklaravimo
Mokesčių žinynas
2022 metai
Paaiškinimai apie 2021 metų pajamų ir turto deklaravimo tvarką

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos[1] primena, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai[2], pageidaujantys pasinaudoti pajamų mokesčio lengvatomis ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio, išskaičiuoto (sumokėto) nuo 2021 m. mokestinio laikotarpio pajamų, arba sumažinti mokėtiną pajamų mokestį, turi deklaruoti metines pajamas.

Kas gali susigrąžinti pajamų mokesčio permoką?

Pasinaudoti pajamų mokesčio lengvatomis ir susigrąžinti išskaičiuoto (sumokėto) pajamų mokesčio dalį gali gyventojai, kurie 2021 metais:

  1. gavo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų[3], bet nepasinaudojo metiniu NPD[4].

NPD − pajamų mokesčio lengvata, kurią pritaikius, su darbo santykiais susijusių pajamų suma, atitinkanti NPD sumą, yra neapmokestinama pajamų mokesčiu. Jeigu šia mokesčio lengvata gyventojai 2021 m. nepasinaudojo, t. y. jei darbdavys, išmokėdamas darbo užmokestį, NPD netaikė, arba jei per metus pritaikė mažiau nei 12 mėnesių NPD, tai gyventojui gali susidaryti pajamų mokesčio permoka.

Pasinaudoti teise į visą priklausantį metinį NPD ir susigrąžinti pajamų mokesčio permoką gali gyventojai, dirbę ne visus 2021 metus, taip pat tie, kuriems NPD buvo taikytas, tačiau ne kiekvieną 2021 m. mėnesį, arba kurie darbdaviams nebuvo pateikę prašymo taikyti NPD.

Jeigu gyventojų 2021 m. metinės pajamos nesiekia 34 370,67 eurų[5], tai dėl nepritaikyto metinio NPD arba pritaikytos ne visos jo sumos susidariusią pajamų mokesčio permoką gyventojai gali susigrąžinti deklaruodami metines pajamas.

Pavyzdys

Gyventojui 2021 m. nustatytas mėnesio darbo užmokestis − 642 eurų (MMA[6]). 2021 m. jis gavo   6 420 eurų darbo užmokestį už 10 mėnesių. Išmokėdamas kiekvieno mėnesio darbo užmokestį, darbdavys pritaikė 400 eurų mėnesio NPD, iš viso − 4 000 eurų. Gyventojo metinės pajamos neviršija 12 MMA sumos (7 704 eurų; 642 x 12), todėl 2021 m. jam taikytinas 4 800 eurų metinis NPD. Gyventojo pateiktoje metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje nuo apmokestintos[7] 800 eurų (4 800 − 4 000) darbo užmokesčio sumos, atitinkančios nepritaikyto metinio NPD sumą, apskaičiuojama 160 eurų (800 x 20 : 100) pajamų mokesčio permoka.

Susigrąžinti nuo darbo užmokesčio išskaičiuoto pajamų mokesčio dalį gali riboto darbingumo asmenys, kuriems dėl nustatyto riboto darbingumo, neįgalumo ar specialiųjų poreikių 2021 m. nebuvo pritaikyti didesni (600 ar 645 eurų) mėnesio NPD.

Kai gyventojo 2021 m. metinės pajamos yra didesnės nei 34 370,67 eurų, tai metinis NPD netaikomas. Svarbu tai, kad, taikant mėnesio NPD, atsižvelgiama tik į darbo užmokesčio (su priedais bei priemokomis) sumą, o, apskaičiuojant metinį NPD, − į bendrą metinių pajamų sumą[8] (GMP), todėl, gavus ir kitų apmokestinamųjų pajamų, metinis NPD sumažėja ar visai netaikomas. Sumažėjus metiniam NPD, gyventojui atsiranda pareiga jį perskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį. Riboto darbingumo asmenims, teisę į didesnius NPD (600 ar 645 eurų) turėjusiems visus 2021 metus, metinis NPD (7 200 ar 7 740 eurų) taikomas, neatsižvelgiant į GMP sumą.

Taikytino metinio NPD, grąžintino ar mokėtino pajamų mokesčio sumas galima apskaičiuoti savarankiškai, pasinaudojus VMI prie FM interneto svetainėje skelbiama metinio NPD skaičiuokle:

https://www.vmi.lt/cms/metinio-neapmokestinamojo-pajamu-dydzio-skaiciuokle?rqtj#_48_INSTANCE_EzXdu7vAgIW5_=https%3A%2F%2Fwww.vmi.lt%2FPP%2FMNPDSkaiciuokle%2Findex.html%3F;

2. per mokestinį laikotarpį patyrė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau − GPMĮ) 21 straipsnyje nurodytas išlaidas, t. y. 2021 metais mokėjo:

2.1. gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje nustatyta, kad gyvybės draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui ir naudos gavėju draudimo laikotarpio pabaigoje yra:

− pats gyventojas,

− gyventojo sutuoktinis,

− gyventojo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje),

− iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

− iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia);

2.2. pensijų įmokas į III pakopos pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės[9] valstybėje, turimus pensijų fondus pagal pensijų kaupimo sutartį, kurioje naudos gavėju kaupimo laikotarpio pabaigoje yra:

− pats gyventojas,

− gyventojo sutuoktinis,

− iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

− iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia);

2.3. papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas į II pakopos pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių EEE valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėje narėje, turimus pensijų fondus, kurios mokamos pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 str. 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 proc. gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;

2.4. už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, kurią baigus įgyjama atitinkama kvalifikacija, formaliojo profesinio mokymo programos modulį, kurį baigus įgyjama atitinkama kompetencija (kompetencijos), ir (ar) už studijas, kurias baigus įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija.

Jei už studijas ar profesinį mokymą sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš metinių pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis;

2.5. palūkanas už vieną iki 2008-12-31 paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti arba už gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą);

2.6. už savo ar sutuoktinio naudai atliktus pastatų ir kitų statinių apdailos ir bet kokio remonto darbus, suteiktas lengvojo automobilio remonto, nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), iki 18 metų priežiūros paslaugas.

Bendra visų atimamų išlaidų (t. y. gyvybės draudimo įmokų, įmokų į II ir III pakopos pensijų fondus, palūkanų už kreditą būstui įsigyti ar statyti, sumos už apdailos (remonto) darbus ir auklių paslaugas, už profesinį mokymą ar studijas sumokėtų įmokų) suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15, 20 ar 32 procentų pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos iš visų mokestiniais metais gautų pajamų atėmus GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas. Be to, atimamų gyvybės draudimo įmokų ir/ar įmokų į III ir II pakopos pensijų fondus išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 1 500 eurų, o išlaidų suma už apdailos (remonto) darbus ir (ar) auklių paslaugas − 2 000 eurų.

Kaip susigrąžinti pajamų mokesčio permoką?

Pajamų mokesčio permoka apskaičiuojama gyventojo pateiktoje pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM311 forma[10]).

Pajamų mokesčio deklaracijoje turi būti nurodomos visos per 2021 m. mokestinį laikotarpį gyventojo gautos pajamos, išskyrus nurodytas Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąraše[11].

Patogiausia ir paprasčiausia pajamų mokesčio deklaraciją užpildyti ir pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (adresu https://deklaravimas.vmi.lt/) pasinaudojus vedliu, parengtu pagal klausimų − atsakymų principą.

2021 m. mokestinio laikotarpio deklaracijas reikia pateikti iki šių metų gegužės 2 dienos. Iki š. m. gegužės 2 d. pasirinktą paramos gavėją ar politinę partiją paremti ketinantys gyventojai turi elektroniniu būdu pateikti Prašymą pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms (FR0512 formos 05 versija[12]).

Asmenys, nuolatiniais Lietuvos gyventojais tapę dėl per dvejus vienas paskui kitą einančius kalendorinius metus Lietuvoje išbūtų 280 dienų ir vienais iš jų − 90 dienų ar daugiau, tų kalendorinių metų, kuriais jie atvyko į Lietuvą, pajamų mokesčio deklaracijas privalo pateikti iki kitų po atvykimo metų gruodžio 31 dienos, 2021 m. atvykusieji į Lietuvą 2021 m. − iki 2022 m. gruodžio 31 dienos.

Pajamų mokesčio permoka, apskaičiuota gyventojo iki š. m. gegužės 2 d. pateiktoje pajamų mokesčio deklaracijoje, grąžinama iki 2022 m. liepos 31 d., o pagal pateiktą po š. m. gegužės 3 d., − per 90 dienų po jos gavimo VMI dienos.

Gyventojas, nepasinaudojęs mokesčio lengvatomis 2020 m. ar ankstesniais metais, gali jomis pasinaudoti, šiemet pateikdamas ar patikslindamas 2020 m., 2019 m., 2018 m. ar 2017 m. mokestinio laikotarpio pajamų mokesčio deklaracijas.

 

[1] Toliau − VMI prie FM.

[2] Toliau − gyventojai.

[3] Toliau − su darbo santykiais susijusios pajamos.

[4] Neapmokestinamasis pajamų dydis.

[5] T. y. riba, kurią pasiekus, metinis NPD nepriklauso.

[6] Minimali mėnesinė alga 2021 m.

[7] Taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.

[8] Į metines pajamas (GMP) metinio NPD taikymo tikslu neįskaičiuojamos neapmokestinamosios pajamos, išmokos, gyventojui išmokėtos pagal pasibaigusią arba nutrauktą gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančios sumokėtų įmokų sumos, ne individualios veiklos pajamos, gautos už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas, taip pat iš veiklos pagal verslo liudijimą gautos pajamos.

[9] Toliau − EEE valstybė.

[10] Patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.

[11] Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių 2 priede.

[12] Patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2021 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. VA-76.

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) R-507

Ši informacija skelbiama:
Paaiškinimai dėl 2022 m. pajamų ir turto deklaravimo
Mokesčių žinynas
2022 metai
Paaiškinimai apie 2021 metų pajamų ir turto deklaravimo tvarką

Atsižvelgdami į Mokesčių administravimo įstatymo[1] 19 straipsnyje nurodytą VMI[2] keliamą uždavinį „padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas“, primename kokia tvarka apmokestinamos ir deklaruojamos nuolatinių Lietuvos gyventojų (toliau – gyventojas) 2021 m. gautos finansinių priemonių (toliau ― FP) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir išvestinių finansinių priemonių (toliau ― IFP) realizavimo pajamos.

1. Pajamų mokesčio lengvata

Tokios rūšies pajamų gavę ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo[3] 17 str. 1 d. 30 punkte aprašytas sąlygas tenkinantys gyventojai turi teisę pasinaudoti pajamų mokesčio lengvata. Šiame punkte nurodoma, jog pajamų iš FP pardavimo / perleidimo ir IFP realizavimo ir šių finansinių priemonių įsigijimo kainos bei kitų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su FP pardavimu / perleidimu ir IFP realizavimu susijusių išlaidų skirtumas, per mokestinį laikotarpį neviršijantis 500 EUR, pajamų mokesčiu neapmokestinamas. Aplinkybė, kada gyventojas įsigijo parduotas / perleistas FP ir realizuotas IFP, taikant šią lengvatą reikšmės neturi.

Atkreipiame dėmesį, jog įvardinta pajamų mokesčio lengvata netaikoma, jeigu:

  • pajamos gautos už tikslinėse teritorijose įsteigtų vienetų išleistas finansines priemones;
  • pajamos gautos iš tikslinės teritorijos;
  • akcijos parduotos ar kitaip perleistos nuosavybėn tam vienetui, kuris jas išleido;
  • vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 11 straipsnį, t. y. vieneto likvidavimo atveju;
  • akcijos įgytos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 14 d. 1 punkte nurodytu atveju, t. y. kai pajamos gautos už neatlygintinai įgytas akcijas, taip pat akcijų nominalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma pajamų daliai, kuri lygi akcijos nominalios vertės padidinimo sumai.

2. Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka

Apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, gyventojas atsižvelgia į:

  • per mokestinį laikotarpį gautų FP pardavimo / perleidimo ir IFP realizavimo pajamų sumą;
  • parduotų / perleistų FP bei realizuotų IFP įsigijimo kainą, į šią kainą įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su tų FP pardavimu / perleidimu ir IFP realizavimu.

Apmokestinamosios FP pardavimo / perleidimo ir IFP realizavimo pajamos apskaičiuojamos iš bendros per mokestinį laikotarpį pagal visus FP pardavimo / perleidimo ir IFP realizavimo sandorius gautos pajamų sumos atėmus bendrą FP ir IFP įsigijimo kainą:

  • jeigu gautas skirtumas yra lygus 500 EUR ar mažesnis ir kai yra taikoma mokesčio lengvata (žr. šio rašto 1 punktą), prievolė mokėti pajamų mokestį gyventojui neatsiranda;
  • jeigu gautas skirtumas viršija 500 EUR, iš jo atimamas 500 EUR neapmokestinamas dydis (kai mokesčio lengvata yra taikoma) ir gautas rezultatas apmokestinamas taikant Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą.

 

Pavyzdys

Gyventojas antrinėje rinkoje už 15 000 EUR pirko AB „X“ akcijų, kurias 2021 metais pardavė už 20 000 EUR. Šių akcijų įsigijimo kaina lygi 15 000 EUR, o pardavimo pajamos – 20 000 EUR, taigi pardavimo pajamų ir įsigijimo kainos skirtumas yra lygus 5 000 EUR sumai. Iš 5 000 EUR sumos atimamas 500 EUR neapmokestinamas dydis ir gauta 4 500 EUR suma priskiriama gyventojo apmokestinamosioms pajamoms.

 

Jeigu gyventojas per 2021 m. mokestinį laikotarpį gavo šiame rašte aptariamos rūšies pajamų, kurioms netaikoma Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata, tai iš gautų pajamų neatimamas 500 EUR neapmokestinamas dydis, o apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos iš gautų pajamų atėmus įsigijimo kainą, įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus.

Bendra per mokestinį laikotarpį gautų už FP pardavimą / perleidimą ir IFP realizavimą apmokestinamųjų pajamų suma apskaičiuojama sudėjus apskaičiuotas apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta lengvata, ir apskaičiuotas apmokestinamąsias pajamas, kurioms minėta lengvata netaikoma. Gauta bendra apmokestinamųjų pajamų suma apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Atkreipiame dėmesį, kad jeigu gyventojo gauta pajamų iš FP pardavimo / perleidimo ir IFP realizavimo suma, kartu su kitomis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 str. 12 dalyje nurodytomis pajamomis, per 2021 m. laikotarpį viršija 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų VSD[4] įmokų bazei skaičiuoti, viršijanti dalis apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Kai parduodamos / perleidžiamos FP ar realizuojamos IFP, kurios yra sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, laikoma, kad pajamas sutuoktiniai gavo lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai kitokią pajamų paskirstymo tvarką nustato vedybų sutartis. Atitinkamai, šio rašto 1 punkte aptarta mokesčio lengvata taikoma kiekvieno sutuoktinio gautoms pajamoms atskirai, pagal kiekvienam iš jų priklausančią FP ir IFP dalį.

FP pardavimo / perleidimo pajamos ir IFP realizavimo pajamos pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms. Todėl apskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį, taip pat deklaruoti gautas pajamas privalo pats pajamų gavęs gyventojas.

3. Deklaravimas

Per 2021 m. mokestinį laikotarpį išmokas už FP pardavimą / perleidimą ir IFP realizavimą gyventojams išmokėjęs Lietuvos vienetas, užsienio vienetas per nuolatinę buveinę ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę privalo jas deklaruoti iki š. m. vasario 15 dienos, pateikdamas GPM312 formą[5] VMI.

Gyventojas už FP pardavimą / perleidimą ir IFP realizavimą gautas pajamas turi deklaruoti, mokesčių administratoriui pateikdamas GPM311 formą[6]. FP pardavimo / perleidimo pajamos ir IFP realizavimo pajamos deklaruojamos GPM311 formos priede GPM311D2. GPM311 formą už 2021 m. mokestinį laikotarpį gyventojas turi pateikti iki š. m. gegužės 2 dienos. Šioje deklaracijoje apskaičiuotą mokėtiną pajamų mokesčio sumą privalu sumokėti iki deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

FP pardavimo / perleidimo ir IFP realizavimo pajamų deklaruoti neprivalu, jeigu joms taikoma šio rašto 1 punkte aprašyta mokesčio lengvata ir jų suma per mokestinį laikotarpį neviršija 500 EUR. Jeigu gautų pajamų suma viršija 500 EUR, tai visos šios rūšies pajamos (tiek tos, kurios priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, tiek tos, kurios apmokestinamos pajamų mokesčiu) turi būti deklaruojamos. GPM311 formoje taip pat turi būti deklaruojamos (nuo pirmo EUR) už FP pardavimą / perleidimą ar IFP realizavimą gautos pajamos, kurioms netaikoma šio rašto 1 punkte aprašyta mokesčio lengvata.

4. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos FP pardavimo / perleidimo ir IFP realizavimo pajamos

Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 str. 4 dalimi, nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos iš FP pardavimo / perleidimo ar IFP realizavimo nėra pajamų mokesčio objektas. Todėl šios rūšies pajamų gavęs nenuolatinis Lietuvos gyventojas jų deklaruoti ir mokėti pajamų mokesčio neturi.

 

 

[1] Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.

[2] Valstybinė mokesčių inspekcija.

[3] Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas.

[4] Valstybinis socialinis draudimas.

[5] Metinė gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracija (GPM312 forma).

[6] Pavyzdinė pajamų mokesčio deklaracija (GPM311 forma).

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) R-601

Ši informacija skelbiama:
Paaiškinimai dėl 2022 m. pajamų ir turto deklaravimo
Mokesčių žinynas
2022 metai
Paaiškinimai apie 2021 metų pajamų ir turto deklaravimo tvarką

Primename, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai (toliau – gyventojai) turi teisę pasinaudoti GPMĮ[1] 21 straipsnyje nustatytomis pajamų mokesčio lengvatomis ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio, išskaičiuoto (sumokėto) nuo 2021 m. mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) gautų pajamų, arba sumažinti mokėtiną pajamų mokestį.

GPMĮ 21 straipsnyje nustatytomis pajamų mokesčio lengvatomis pasinaudoti gali tie gyventojai, kurie per mokestinį laikotarpį patyrė tokias išlaidas, t. y. 2021 metais mokėjo:

1) gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje nustatyta, kad gyvybės draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui ir naudos gavėju draudimo laikotarpio pabaigoje yra:

- pats gyventojas,

- gyventojo sutuoktinis,

- gyventojo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje),

- iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

- iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia);

2) pensijų įmokas į III pakopos pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės (toliau - EEE) valstybėje, turimus pensijų fondus pagal pensijų kaupimo sutartį, kurioje naudos gavėju kaupimo laikotarpio pabaigoje yra:

- pats gyventojas,

- gyventojo sutuoktinis,

- iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

- iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia);

3) papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas į II pakopos pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių EEE valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėje narėje, turimus pensijų fondus, kurios mokamos pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 str. 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 proc. gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;

4) už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, kurią baigus įgyjama atitinkama kvalifikacija, formaliojo profesinio mokymo programos modulį, kurį baigus įgyjama atitinkama kompetencija (kompetencijos), ir (ar) už studijas, kurias baigus įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija.

Jei už studijas ar profesinį mokymą sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš metinių pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis;

5) palūkanas už vieną iki 2008-12-31 paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti arba už gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą);

6) už savo ar sutuoktinio naudai atliktus pastatų ir kitų statinių apdailos ir bet kokio remonto darbus, suteiktas lengvojo automobilio remonto, nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), iki 18 metų priežiūros paslaugas.

Svarbu: Bendra visų atimamų išlaidų (t. y. gyvybės draudimo įmokų, įmokų į II ir III pakopos pensijų fondus, palūkanų už kreditą būstui įsigyti ar statyti, sumos už apdailos (remonto) darbus ir auklių paslaugas, už profesinį mokymą ar studijas sumokėtų įmokų) suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15, 20 ar 32 procentų pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos iš visų mokestiniais metais gautų pajamų atėmus GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas. Be to, atimamų gyvybės draudimo įmokų ir/ar įmokų į III ir II pakopos pensijų fondus išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 1500 eurų, o išlaidų suma už apdailos (remonto) darbus ir/ar vaikų priežiūros paslaugas – 2000 eurų.

Rašte išdėstytomis lengvatomis negali pasinaudoti gyventojai, kurie mokestiniu laikotarpiu gavo tik pajamų mokesčiu neapmokestinamų pajamų, ne individualios veiklos pajamų už parduotas atliekas, apmokestintas taikant 5 proc. pajamų mokesčio tarifą, ir/ar pajamų, nuo kurių pajamų mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą, taip pat, jeigu atitinkamos išlaidos patirtos mokant įmokas užsienio vienetams, įregistruotiems ar kitaip organizuotiems tikslinėse teritorijose[2].

Pasinaudoti mokesčio lengvatomis galima pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai iki š. m. gegužės 2 d. Pavyzdinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija)[3]. Patirtos išlaidos nurodomos Deklaracijos GPM311G priede „Išlaidos, mažinančios pajamas“.

Pajamų mokesčio permoka, grąžintina gyventojui pagal jo iki š. m. gegužės 2 d. pateiktą 2021 m. mokestinio laikotarpio Deklaraciją, grąžinama iki š.m. liepos 31 d., o pateikus ją po š. m. gegužės 2 d., – per 90 dienų po jos gavimo VMI dienos.

 

 

 

 

[1] Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas

[2]Tikslinių teritorijų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 344 „Dėl Tikslinių teritorijų sąrašo patvirtinimo“

[3] patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) R-612

Ši informacija skelbiama:
Paaiškinimai dėl 2022 m. pajamų ir turto deklaravimo
Mokesčių žinynas
2022 metai
Paaiškinimai apie 2021 metų pajamų ir turto deklaravimo tvarką

Paaiškiname, kokia tvarka apmokestinamos ir deklaruojamos 2021 metais gyventojų gautos palūkanos:

1. Kai palūkanos gautos už suteiktas paskolas.

Pagal GPMĮ[1] nuostatas apskaičiuojant ir deklaruojant 2021 metais gautas palūkanas už suteiktas paskolas įmonėms ir/ar gyventojams, šios pajamos apmokestinamos taikant GPMĮ 6 straipsnyje nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, o metinei pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus tantjemas, autorinius atlyginimus iš darbdavio, MB[2] vadovų (ne MB narių) pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, individualios veiklos pajamas (pagal pažymą ir/ar verslo liudijimą), pajamas už parduotas atliekas) daliai, viršijančiai 120 VDU[3] dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas. GPMĮ šioms pajamoms nenustato jokių lengvatų, apmokestinama nuo pirmo euro.

Tuo atveju, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas palūkanas už suteiktą paskolą gauna iš kito nuolatinio Lietuvos gyventojo, pagal mokesčio mokėjimo tvarką pajamos priskiriamos A klasės pajamoms ir todėl pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą privalo palūkanas išmokantis asmuo. Vadovaujantis GPMĮ 24 straipsniu, palūkanas išmokėjęs gyventojas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalo deklaruoti išmokėtas palūkanų sumas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos GPM313 formą ir Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo iš kitų šaltinių (pvz., iš įmonių) gautos palūkanos už suteiktą paskolą pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms ir todėl pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo pats pajamų gavęs gyventojas, pateikdamas Pavyzdinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą. Palūkanos deklaruojamos šios deklaracijos GPM311 priede GPM311E. Palūkanas išmokėjęs asmuo, vadovaujantis GPMĮ 24 straipsniu, privalo pateikti Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos už suteiktą paskolą pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos A klasės pajamoms, todėl pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą privalo palūkanas išmokantis asmuo. Vadovaujantis GPMĮ 24 straipsniu, palūkanas išmokėjęs asmuo, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalo deklaruoti išmokėtas palūkanų sumas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos GPM313 formą bei Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą.

 

2. Kai palūkanos gautos už vartojimo kreditą, suteiktą per tarpusavio skolinimo platformą, ar už lėšas, suteiktas per sutelktinio finansavimo platformą.

Pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 20-2 punkto nuostatas 2021 metais gautų palūkanų už vartojimo kreditą, suteiktą per tarpusavio skolinimo platformą Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme ar atitinkamame Europos ekonominės erdvės valstybės įstatyme nustatyta tvarka, taip pat už lėšas, suteiktas per sutelktinio finansavimo platformą Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatyme ar atitinkamame Europos ekonominės erdvės valstybės įstatyme nustatyta tvarka, suma, neviršijanti 500 eurų per mokestinį laikotarpį, pajamų mokesčiu neapmokestinama.

                 Tokių pagal mokesčio mokėjimo tvarką B klasės neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamų palūkanų nuolatiniam Lietuvos gyventojui Pavyzdinėje pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formoje deklaruoti neprivalu.

Kai bendra 2021 metais gautų palūkanų suma viršija 500 Eur sumą, pajamų mokesčiu neapmokestinama 500 Eur, o šį dydį viršijanti suma apmokestinama taikant GPMĮ 6 straipsnyje nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, o metinei pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus tantjemas, autorinius atlyginimus iš darbdavio, MB vadovų (ne MB narių) pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, individualios veiklos pajamas (pagal pažymą ir/ar verslo liudijimą), pajamas už parduotas atliekas) daliai, viršijančiai 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Tokiu atveju, vadovaujantis GPMĮ 27 straipsniu, pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo pats pajamų gavęs nuolatinis Lietuvos gyventojas, pateikdamas Pavyzdinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą. Palūkanos deklaruojamos šios deklaracijos GPM311 formos priede GPM311E.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos tokios palūkanos pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos A klasės pajamoms, todėl pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą privalo palūkanas išmokantis asmuo. Vadovaujantis GPMĮ 24 straipsniu, palūkanas išmokėjęs asmuo, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalo deklaruoti išmokėtas palūkanų sumas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos GPM313 formą ir Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 20-2 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata gali pasinaudoti mokestiniam laikotarpiui pasibaigus pateikdamas Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM314 formą.

3. Kai palūkanos gautos už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už kredito įstaigose laikomus indėlius.

3.1. Pagal GPMĮ 17 straipsnio nuostatas pajamų mokesčiu neapmokestinamos palūkanos, gautos už:

- iki 2013 gruodžio 31 d. įsigytus vienetų (tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių) ne nuosavybės vertybinius popierius[4], jeigu šie ne nuosavybės vertybiniai popieriai pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo jų išleidimo dienos (GPMĮ 17 str. 1 d. 20-1 p.);

- iki 2013 m. gruodžio 31 d. įsigytus EEE valstybių vyriausybių, taip pat EEE valstybių politinių ar teritorijos administracinių padalinių vertybinius popierius (GPMĮ 17 str. 1 d. 21 p.);

- pagal iki 2013 m. gruodžio 31 d. sudarytas sutartis dėl EEE valstybėse už jų bankuose ar kitose kredito įstaigose laikomus indėlius (GPMĮ 17 str. 1 d. 22 p.).

Tokių pagal mokesčio mokėjimo tvarką B klasės neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamų palūkanų nuolatiniam Lietuvos gyventojui Pavyzdinėje pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formoje deklaruoti neprivalu.

3.2. Kai 3.1. punkte išvardyti ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ir/ar indėlių sutartys sudarytos nuo 2014-01-01, nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos pajamų mokesčiu neapmokestinamos, kai bendra per mokestinį laikotarpį gauta palūkanų suma už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už indėlius neviršija 500 Eur (GPMĮ 17 str. 1 d. 20 p.).

                 Pvz., Gyventojas 2021 metais (nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31) gavo: 50 Eur palūkanų už Lietuvos banke „X“ laikomą indėlį (indėlio sutartis sudaryta 2014-01-10), 320 Eur palūkanų už Ukrainos Vyriausybės obligacijas (obligacijos įsigytos 2014-01-03) ir 130 Eur palūkanų už UAB „Y“ obligacijas (obligacijos įsigytos 2014-06-01; vienetas – gyventojo darbdavys; mokamos palūkanos nėra didesnės nei kitiems tų pačių obligacijų turėtojams mokamos palūkanos). Viso 2021 metais gyventojas gavo 500 Eur palūkanų. Kadangi ši suma neviršija įstatyme nustatyto dydžio, ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ir indėlio sutartis sudaryta nuo 2014-01-01, visa gautų pajamų suma gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama.

                 Tokių pagal mokesčio mokėjimo tvarką B klasės neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamų palūkanų sumos, neviršijančios 500 Eur per 2021 metus, nuolatiniam Lietuvos gyventojui Pavyzdinėje pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formoje deklaruoti neprivalu.

Kai bendra 2021 metais gautų palūkanų suma už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už indėlius viršija 500 Eur sumą, tai pajamų mokesčiu neapmokestinama 500 Eur, o šį dydį viršijanti suma apmokestinama taikant GPMĮ 6 straipsnyje nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, o metinei pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus tantjemas, autorinius atlyginimus iš darbdavio, MB vadovų (ne MB narių) pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, individualios veiklos pajamas (pagal pažymą ir/ar verslo liudijimą), pajamas už parduotas atliekas) daliai, viršijančiai 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Tokiu atveju gyventojui privalu pateikti Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą ir gautas palūkanas deklaruoti šios deklaracijos GPM311 formos priede GPM311E.

Pažymėtina, kad nenuolatinis Lietuvos gyventojas GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 20 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata palūkanoms už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už kredito įstaigose laikomus indėlius gali pasinaudoti mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, pateikdamas Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM314 formą. Nenuolatinių Lietuvos gyventojų gautos palūkanos už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius nėra pajamų mokesčio objektas (GPMĮ 5 str. 4 d. 1 punktas).

Visos šiame rašte išdėstytos GPMĮ 17 straipsnyje nustatytos mokesčio lengvatos netaikomos, jeigu atitinkamos pajamos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose (Tikslinių teritorijų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 344[5]).

 

 

[1] Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo

[2] Mažųjų bendrijų

[3] Vidutinių šalies darbo užmokesčių

[4] išskyrus, kai ne nuosavybės vertybiniai popieriai išleisti darbdavio ir jis darbuotojams moka didesnes palūkanas negu kitiems šių vertybinių popierių turėtojams

[5]„Dėl tikslinių teritorijų sąrašo patvirtinimo“