Registracijos numeris (18.10-31-1Mr) R-2439

Teikiame paaiškinimą apie mokestines prievoles kai gaminantis vartotojas su pasirinktu nepriklausomu elektros energijos tiekėju sudaro sutartį dėl grynojo atsiskaitymo (angl. net-billing)[1] ir susitaria dėl gaminančio vartotojo atsiskaitymo už disbalansą nepriklausomam elektros energijos tiekėjui. Šio atsiskaitymo modelio ypatumas tas, kad gaminantis vartotojas nepriklausomam elektros energijos tiekėjui patiekia elektros energiją, kuri apskaitoma ne kilovatvalandėmis, kaip įprasta, bet eurais. Tiekėjas įsipareigoja atlyginti už šią elektros energiją pagal iš anksto sutartą kintamą arba fiksuotą kainą (AIEĮ[2] 204 straipsnio 1 dalis).

AIEĮ 2 straipsnio 25 dalyje nustatyta, kad energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojas  ‒ asmuo, eksploatuojantis energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginį (įrenginius) ir jame (juose) gaminantis elektros, šilumos ir (ar) vėsumos energiją bei turintis (jeigu tai privaloma pagal įstatymus) atitinkamą leidimą, licenciją ar atestatą verstis šia veikla.

AIEĮ 2 straipsnio 281 dalyje nustatyta, kad grynasis atsiskaitymas, tai nepriklausomo elektros energijos tiekėjo taikomas bendras atsiskaitymas su elektros energijos vartotoju, kuriam priskirtas elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginys ar jo dalis arba kuris nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais valdo tokį įrenginį ar jo dalį, už šiam vartotojui patiektą elektros energiją ir (ar) kitas susijusias paslaugas ir vartotojo iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektros energiją.

Pagal AIEĮ 204 straipsnio 2 dalį, grynasis atsiskaitymas taikomas:

1) nebuitiniam gaminančiam vartotojui, išskyrus pelno nesiekiančius juridinius asmenis ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančius atsinaujinančius energijos išteklius naudojančią elektrinę;

2) buitiniam gaminančiam vartotojui, kuris nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo vėjo elektrinę ar jos dalį.

Pagal AIEĮ 204 straipsnio 3 dalį, grynąjį atsiskaitymą turi teisę pasirinkti ir buitinis gaminantis vartotojas, išskyrus buitinį gaminantį vartotoją, nurodytą šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. grynojo atsiskaitymo modelį turi teisę pasirinkti ir buitinis vartotojas, valdantis saulės elektrinę arba jos dalį.

AIEĮ 204 straipsnyje nurodytos sąlygos, kurių laikantis atliekamas grynasis atsiskaitymas.

Dėl PVMĮ[3] nuostatų taikymo

Sandoriai su nebuitiniais gaminančiais vartotojais

Pagal PVMĮ 3 straipsnio 1 dalį, PVM objektas yra prekių tiekimas (paslaugų teikimas), kai apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą, prekes tiekia (paslaugas teikia) už atlygį šalies teritorijoje.

Prekės sąvoka paaiškinta PVMĮ 2 straipsnio 22 dalyje ir apima elektros energiją. Atlygis - visa tai, kas pinigais ar bet kokia kita forma gauta arba gautina kaip atlyginimas už tiekiamas prekes (teikiamas paslaugas) iš pirkėjų (klientų) ir (arba) trečiosios šalies (PVMĮ 2 straipsnio 5 dalis). Ekonominė veikla apima bet kokią veiklą, kurią vykdo ūkio subjektas veikdamas kaip toks, t. y., siekdamas gauti bet kokių pajamų (PVMĮ 2 straipsnio 8 dalis).

Pagal PVMĮ 10 straipsnio nuostatas, jeigu už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas atlyginama (visiškai ar iš dalies) prekėmis ir (arba) paslaugomis, laikoma, kad kiekviena tokio sandorio šalis tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas.

PVMĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas, arba jo vardu trečiasis asmuo. Kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atlyginama kitomis prekėmis ir (arba) paslaugomis, apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, yra atlygis, kuris būtų gautas, jeigu jis būtų gautas pinigais.

Nebuitinis gaminantis vartotojas pagal sutartį su nepriklausomu elektros energijos tiekėju gamina ir tiekia į tinklą elektros energiją, kurios nesuvartoja. Tokiu atveju nebuitinio gaminančio vartotojo patiektos elektros energijos nepriklausomam elektros energijos tiekėjui nereikia pirkti elektros energijos biržoje ir šią elektros energiją nepriklausomas elektros energijos tiekėjas gali patiekti kitiems vartotojams (t. y. nebuitinio gaminančio vartotojo į tinklus patiektą elektros energiją gali naudoti kaip savininkas).

Todėl tuo atveju, kai nebuitinis gaminantis vartotojas (nesvarbu ar jis yra fizinis ar juridinis asmuo) pagamintą elektros energiją tiekia (perduoda) į elektros tinklus ir pats vartoja elektros energiją iš elektros tinklų, PVM tikslais laikoma, kad kiekviena šalis kitai tiekia elektros energiją už atlygį ir tokie tiekimai pagal PVMĮ nuostatas yra PVM objektas. Kitaip tariant, laikoma, kad nebuitinis gaminantis vartotojas parduoda ir perka elektros energiją, ir tarp nebuitinio elektros energiją gaminančio vartotojo ir nepriklausomo elektros energijos tiekėjo vyksta elektros energijos mainai, kai kiekviena sandorio šalis tiekia elektros energiją.

Pagal PVMĮ 79 straipsnio 1 dalį, įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo.

Atsižvelgiant į tai, kad nebuitinio gaminančio vartotojo pagamintos elektros energijos tiekimas į tinklus laikomas nuolatiniu ir ilgalaikiu elektros energijos tiekimu, vadovaujantis PVMĮ 14 straipsnio 6 dalies ir 79 straipsnio 2 dalies nuostatomis, PVM sąskaita faktūra išrašoma ir pardavimo PVM apskaičiuojamas už visą per mėnesį į elektros energijos tinklus patiektą elektros energijos kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo patiektos prekės, 10 dienos.

Šalys gali susitarti, kad nebuitinių gaminančių vartotojų vardu už elektros energijos tiekimą PVM sąskaitas faktūras išrašys pirkėjas, t. y. nepriklausomas elektros energijos tiekėjas, ir atvirkščiai (PVMĮ 79 straipsnio 8 dalis).

Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas, PVM sąskaitą faktūrą, už visą nebuitiniam gaminančiam vartotojui per mėnesį iš elektros energijos tinklų patiektą elektros energijos kiekį, išrašo ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo patiektos prekės, 10 dienos. Šiuo atveju neatsižvelgiama į tai, kad nebuitinis gaminantis vartotojas, pagal pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytus įkainius, atsiskaito tik už skirtumą, susidariusį tarp į elektros tinklą patiekto elektros energijos kiekio, padauginto iš pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyto fiksuoto ar kintamo įkainio ir suvartotos iš tinklo elektros energijos kiekio, padauginto iš pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyto tarifo.

Pažymime, kad Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo, vykdantis ekonominę veiklą, privalo įsiregistruoti PVM mokėtoju, jeigu bendra gauto / gautino atlygio suma už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas per metus (paskutiniuosius 12 mėnesių) viršijo 45 000 eurų. Jeigu apmokestinamojo asmens gautas / gautinas atlygis už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas per metus (paskutiniuosius 12 mėnesių) buvo didesnis negu 45 000 eurų, tai PVM turi būti apskaičiuojamas už visas patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas, dėl kurių tiekimo (teikimo) nurodytoji riba buvo viršyta. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. PVM mokėtojas privalo tvarkyti apskaitą ir turėti visus PVMĮ reikalaujamus dokumentus (PVMĮ 77, 78 straipsniai).

Sandoriai su buitiniais gaminančiais vartotojais

Pagal EEĮ[4] 2 straipsnio 5 dalį, buitinis elektros energijos vartotojas elektros energijos vartotojas, kuris yra fizinis asmuo, perkantis elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine veikla.

Pagal EEĮ 2 straipsnio 30 dalį, elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantis vartotojas  elektros energijos vartotojas, gaminantis elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įrenginiuose, valdomuose nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais, savo reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti ir turintis teisę pagamintą, bet savo reikmėms ir ūkio poreikiams nesuvartotą elektros energiją patiekti į elektros tinklus AIEĮ nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas PVMĮ, EEĮ bei AIEĮ nuostatas, buitiniam gaminančiam vartotojui, kuriam taikomas grynojo atsiskaitymo metodas, už į elektros tinklus patiektą pagamintą, bet savo reikmėms ar ūkio poreikiams nesuvartotą elektros energiją išmokėtas atlygis (pasibaigus 2 m. apskaitos laikotarpiui, keičiant nepriklausomą elektros energijos tiekėją, parduodant elektrinę arba nutraukus elektros energijos gamybos veiklą ir kt.), PVM tikslais, laikomas PVM objektu.

Taip pat PVM objektu laikomas atlygis, t. y. virtualioje sąskaitoje sukauptų lėšų suma, kuria buitinis gaminantis vartotojas apmoka (padengia) elektros energijos tiekėjui už jam suteiktas paslaugas (pvz., elektromobilio įkrovimą mieste). Tokiu atveju, laikoma, kad kiekviena šalis kitai tiekia elektros energiją už atlygį ir tokie tiekimai pagal PVMĮ nuostatas yra PVM objektas.

Pažymime, kad prievolė registruotis PVM mokėtojais ir vykdyti visas kitas su PVM susijusias prievoles šiems asmenis atsiranda, jeigu bendra gauto / gautino atlygio suma už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes (įskaitant ir elektros energiją, už kurią gautas atlygis laikomas PVM objektu) arba suteiktas paslaugas per metus (paskutiniuosius 12 mėnesių) viršijo 45 000 eurų.

Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas, pasibaigus kalendoriniam mėnesiui, kai virtualioje buitinio gaminančio vartotojo sąskaitoje sukaupta lėšų suma yra didesnė už nulį arba lygi nuliui, turi pateikti buitiniam gaminančiam vartotojui sąskaitos balansą. Jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui virtualioje buitinio gaminančio vartotojo sąskaitoje sukaupta lėšų suma, yra mažesnė už nulį, nepriklausomas elektros energijos tiekėjas šiam patiektos elektros energijos skirtumui turi išrašyti PVM sąskaitą faktūrą ir apskaičiuoti PVM. Kai buitinio gaminančio vartotojo virtualioje sąskaitoje kaupiamos lėšos apskaitos laikotarpiu yra panaudojamos ne suvartotos elektros energijos kiekiui apmokėti, o kitoms susijusioms paslaugoms dengti (pvz., sumokėti už elektromobilio įkrovimą mieste, įsigyti dalį elektros tiekėjo vystomų saulės jėgainės parkų ir pan.), nepriklausomo elektros tiekėjo suteiktos paslaugos įforminamos išrašant PVM sąskaitą faktūrą ir nuo jų apskaičiuojamas PVM.

Dėl PMĮ[5] nuostatų taikymo

Sandoriai su nebuitiniais gaminančiais vartotojais

PMĮ taikymo prasme, nebuitinio gaminančio vartotojo patiektas elektros energijos kiekis į elektros tinklus pagal sudarytą grynojo atsiskaitymo (angl. net-billing) sutartį ir joje numatytus įkainius, laikomas nebuitinio gaminančio vartotojo pajamomis, gautomis iš veiklos vykdymo.  Kita vertus, iš nepriklausomo elektros energijos tiekėjo gauta sąskaita už suvartotą elektros energiją, priskiriama nebuitinio gaminančio vartotojo leidžiamiems atskaitymams (PMĮ 17 straipsnis).

Nepriklausomo elektros energijos tiekėjo gaminantiems vartotojams suteiktų papildomų paslaugų (pvz., elektromobilio įkrovimo, nepriklausomo elektros energijos tiekėjo vystomų saulės jėgainės parkų dalis ir pan.) vertė PMĮ apskaičiavimo tikslais priskiriama pelno mokesčiu apmokestinamosioms pajamoms.

Nebuitinio gaminančio vartotojo iš nepriklausomo elektros energijos tiekėjo įsigytos paslaugos (pvz., elektromobilio įkrovimas, įsigyta dalis nepriklausomo elektros energijos tiekėjo vystomų saulės jėgainių parkų ir pan.) vertinamos pagal jų pobūdį bei būtinumą uždirbant apmokestinamąsias pajamas ir gali būti priskiriamos tokio  vartotojo leidžiamiems atskaitymams arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams pagal PMĮ 17 straipsnio nuostatas.

Iš nebuitinio gaminančio vartotojo nepriklausomo elektros energijos tiekėjo įsigyta elektros energija bus pripažinta leidžiamais atskaitymais, kai ją nepriklausomas elektros tiekėjas parduos kitiems elektros energijos vartotojams.

Tarpusavio atsiskaitymai, fiksuojami virtualioje sąskaitoje, neturės įtakos pelno mokesčio apskaičiavimui.

Sandoriai su buitiniais gaminančiais vartotojais                              

          PMĮ taikymo prasme, nepriklausomo elektros energijos tiekėjo pelno mokesčiu apmokestinamosioms pajamoms priskiriama buitiniam gaminančiam vartotojui (fiziniam asmeniui), kuriam taikomas grynojo atsiskaitymo metodas, patiektos elektros energijos vertė, kai virtualioje sąskaitoje nelieka sukauptų lėšų ir buitinis gaminantis vartotojas įsigyja papildomą energijos kiekį.

          Leidžiamiems atskaitymams nepriklausomas elektros energijos tiekėjas galėtų priskirti gaminančiam vartotojui (fiziniam asmeniui), kuriam taikomas grynojo atsiskaitymo metodas, už į elektros tinklus patiektą pagamintą, bet savo reikmėms ar ūkio poreikiams nesuvartotą elektros energiją, išmokėtas atlygis, kuris laikomas gyventojo pajamomis.

Kitų nepriklausomo elektros energijos tiekėjo teikiamų paslaugų (pvz., elektromobilio įkrovimas mieste, dalies nepriklausomo elektros energijos tiekėjo vystomų saulės jėgainės parkų perleidimas ir kt.) apmokestinamosios pajamos pripažįstamos iškart suteikus paslaugas, nepriklausomai nuo atsiskaitymo būdo. Taigi ir tuo atveju, kai paslaugos teikiamos buitiniam gaminančiam vartotojui, kuris jas apmoka virtualioje sąskaitoje sukauptomis lėšomis, nepriklausomas elektros energijos tiekėjas pripažįsta apmokestinamąsias pajamas ir išrašo PVM sąskaitą faktūrą bei nuo suteiktų paslaugų apskaičiuoja PVM.         

Dėl GPMĮ[6] nuostatų taikymo

Vadovaujantis AIEĮ 204 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, gaminančiam vartotojui (fiziniam asmeniui), kuriam taikomas grynojo atsiskaitymo metodas, už į elektros tinklus patiektą pagamintą, bet savo reikmėms ar ūkio poreikiams nesuvartotą elektros energiją išmokėtas atlygis pagal GPMĮ nuostatas laikomas gyventojo pajamomis. Šios pajamos, vadovaujantis GPMĮ 8 straipsnio nuostatomis, pripažįstamas gautomis, kai yra faktiškai išmokamos gaminančiam vartotojui AIEĮ 204 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytais pagrindais: pasibaigus 2 m. apskaitos laikotarpiui, keičiant nepriklausomą elektros energijos tiekėją, parduodant elektrinę arba nutraukus elektros energijos gamybos veiklą.

Gaminančio vartotojo pajamoms taip pat priskiriama ir virtualioje sąskaitoje sukauptų lėšų suma, kuria apmokamos (padengiamos) elektros energijos tiekėjo jam suteiktos paslaugos (pvz., elektromobilio įkrovimas mieste), išskyrus priskaičiuotas sumas už elektros energijos suvartojimą. Šios pajamos pripažįstamas gautomis, kai apmokamos paslaugos.

Pagal pajamų rūšį šios pajamos laikomos ne individualios veiklos kito turto pardavimo pajamomis, kurios atitinkamai apmokestinamos (taikoma GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 27 punkto lengvata[7], o lengvatoje nustatytą 2 500 eurų dydį viršijanti suma apmokestinama taikant 15 proc. (metinė pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių dalis viršijanti 120 VDU apmokestinama taikant 20 proc.)[8] pajamų mokesčio tarifą).

Kito neregistruotino turto pardavimo pajamos pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms, nuo kurių pajamų mokestį apskaičiuoti ir jį sumokėti į biudžetą turi pats gyventojas, pateikdamas Metinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPM311), Lietuvos juridinis asmuo, išmokėjęs gyventojams B klasei priskiriamas pajamas, šias išmokas privalo deklaruoti Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (GPM312).

Kai AIEĮ 204 straipsnyje nustatyta tvarka virtualioje gaminančio vartotojo sąskaitoje sukaupta lėšų suma dengiamos gaminančiam vartotojui priskaičiuotos sumos už elektros energijos suvartojimą, pagal GPMĮ nuostatas mokestinių pasekmių neatsiranda.

Paminėtina, jog mūsų nuomone, gyventojo elektros energijos gamyba savo reikmėms ar savo komercinės veiklos reikmėms neturėtų būti laikoma atskira individualia veikla ir atitinkamai tokiu būdu pagamintos elektros energijos pardavimo pajamos neturėtų būti priskiriamos individualios veiklos pajamoms.

 

[1] Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 204 straipsniu.

[2] Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas.

[3] Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas.

[4] Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas.

[5] Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas.

[6] Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas.

[7] GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 27 punkte nustatyta, jog pajamų mokesčiu neapmokestinamas ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 28, 30, 53 ir 54 punktuose nenurodytą turtą, išskyrus atliekas, ir to turto įsigijimo kainos ir kitų šio Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su šio turto pardavimu at kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 2 500 eurų per mokestinį laikotarpį.

[8] Jei bendra per kalendorinius metus gautų kitų apmokestinamųjų pajamų suma viršytų 120 vidutinių darbo užmokesčių sumą, šią ribą viršijanti suma būtų apmokestinama taikant 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Į bendrą kitų pajamų sumą neįskaitomos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančių santykiais susijusios pajamos, individualios veiklos pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, pajamos pagal autorines sutartis kai jos gaunamos iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, ir mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos.

Registracijos numeris (18.18-31-1Mr) R-523

Primename apie nuolatinio gyventojo 2023 metais gautų nekilnojamojo turto pardavimo (arba kitokio perleidimo) pajamų apskaičiavimą, deklaravimą ir pajamų mokesčio sumokėjimą. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau — GPMĮ) 17 str. 1 d. 28 punktą, parduodamo ar kitokiu būdu perleidžiamo nuosavybėn nekilnojamojo daikto (išskyrus GPMĮ 17 str. 1 d. 53 ir 54 punktuose nurodytą nekilnojamąjį daiktą, toliau ‒ nekilnojamasis turtas) pardavimo pajamos neapmokestinamos, jeigu toks nekilnojamasis turtas įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Tais atvejais, kai šis turtas parduodamas ar kitokiu būdu perleidžiamas nuosavybėn neišlaikius 10 metų nuo jo įsigijimo, tokio nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, gautos 2023 metais, apskaičiuojamos ir deklaruojamos iki 2024 m. gegužės 2 dienos, ir iki tos pačios dienos turi būti sumokėtas apskaičiuotas pajamų mokestis.

Nekilnojamaisiais pagal prigimtį daiktais laikomi daiktai, kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (pvz.: žemės sklypai, statiniai, butai, patalpos ir pan.).

1. Kada nuo gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų reikia mokėti pajamų mokestį?

Gyventojo gautos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apmokestinamos, jeigu šis turtas buvo įsigytas ir neišlaikius 10 metų perleistas kito asmens nuosavybėn. Pavyzdžiui, gyventojas įsigijo žemės sklypą 2015 m. ir 2023 m. metais šį žemės sklypą pardavė. Kadangi nuo žemės sklypo įsigijimo iki pardavimo nepraėjo 10 metų, nuo gautų žemės sklypo pardavimo pajamų (atėmus įsigijimo kainą ir su pardavimu susijusius privalomus mokėjimus) turi būti apskaičiuotas, deklaruotas ir sumokėtas pajamų mokestis.

2. Kokiais atvejais nuo gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų nereikia mokėti pajamų mokesčio?

                 Pajamų mokesčio nereikia mokėti, jeigu:

— nekilnojamasis turtas nuo jo įsigijimo iki pardavimo nuosavybėn buvo išlaikytas 10 ir daugiau metų. Pavyzdžiui, gyventojas 2012-03-15 įsigijo komercines patalpas, kurias 2023-04-03 pardavė;

parduodamas Lietuvoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje (toliau — EEE valstybė) esantis gyvenamasis būstas (įskaitant priskirtą žemę), jeigu jame (t. y. pardavimo ar kitokio perleidimo metu) pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka buvo deklaruota gyventojo gyvenamoji vieta;

pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Lietuvoje ar kitoje EEE valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame (t. y. pardavimo ar kitokio perleidimo metu) gyventojo gyvenamoji vieta deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį negu 2 metų laikotarpį, tačiau gautos pajamos per vienerius metus nuo būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn panaudojamos kito EEE valstybėje esančio būsto, kuriame (t. y. per vienerius metus nuo pardavimo) gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui.

3. Nuo kokios sumos, gautos už parduotą (neišlaikytą 10 metų) nekilnojamąjį turtą, reikia skaičiuoti ir mokėti pajamų mokestį?

Apmokestinamosios nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apskaičiuojamos iš gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų atėmus to parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidas, įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su to nekilnojamojo turto perleidimu (pvz. atlygis notarui už notarinių veiksmų atlikimą, atlyginimas už įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, valstybės rinkliava, privalomas mokestis parduodant turtą už geodezinius (kadastrinius) sklypo matavimus, mokestis už privalomą pastato energinio naudingumo sertifikavimą ir pan.). Gautos nekilnojamojo turto apmokestinamosios pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jei per kalendorinius metus jų kartu su kitomis GPMĮ 6 straipsnio 12 dalyje nurodytomis pajamomis gauta bendra suma neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (toliau — VDU; 2023 m. — 202 188 Eur) sumos.

Pavyzdžiui, gyventojas 2014 m. įsigijo negyvenamosios paskirties patalpas, kurias 2023 metais pardavė. Kadangi turtas nebuvo išlaikytas 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, turi būti apskaičiuojamas pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas. Pagal turto įsigijimo dokumentus nustatoma, kad patalpų įsigijimo kaina — 120 000 Eur. Turto pardavimo kaina — 150 000 Eur. Gyventojas patyrė 800 Eur su turto pardavimu susijusių privalomų mokėjimų (mokestis notarui). Turto pardavimo apmokestinamosios pajamos (pardavimo ir įsigijimo kainų (įskaitant privalomus mokėjimus) skirtumas sudaro 29 200 Eur (150 000-120 000-800), pajamų mokestis — 4 380 Eur (29 200 x 15 proc.)

Kai metinė gyventojo gautų nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinamųjų pajamų kartu su kitomis nesusijusiomis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais apmokestinamųjų pajamų[1] dalis 2023 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais viršija 120 VDU dydžio sumą, tai gautų pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, apmokestinama 20 procentų pajamų mokesčio tarifu. 120 VDU viršijanti pajamų dalis apskaičiuojama nuo bendros sumos šių metinių pajamų:

  • palūkanų;
  • sportininkų, atlikėjų, autorinių atlyginimų, gautų ne iš darbdavio;
  • honorarų;
  • turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
  • turto nuomos;
  • ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas;
  • mažosios bendrijos (toliau — MB) vadovo (MB nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą MB;
  • azartinių lošimų laimėjimų;
  • dovanų, prizų ne iš darbdavio ir kt. pajamų.

4. Kaip nustatoma nekilnojamojo turto įsigijimo kaina?

Turto įsigijimo kaina — tai pinigų suma (turto vertė), už kurią buvo įsigytas turtas, įskaitant su šio turto įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus (pvz. atlygis notarui už notarinių veiksmų atlikimą, atlyginimas už įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, valstybės rinkliava ir pan.), taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis atlikto to turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas (pastatytas) paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos tam turtui pagaminti (pastatyti) patirtos išlaidos. Jeigu nekilnojamasis turtas buvo rekonstruotas ir (arba) buvo atliktas kapitalinis remontas, šiems darbams patirtos išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį), pagrįstos tas išlaidas patvirtinančiais dokumentais, priskiriamos to turto įsigijimo kainai.

5. Kokie dokumentai patvirtina turto įsigijimo kainą?

Dokumentai, patvirtinantys turto įsigijimo kainą, privalo turėti Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus.

Turto įsigijimo kaina gali būti pagrindžiama:

- galiojančiais sandoriais;

- užsienio vienetų ir gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.

Parduodant ar kitokiu būdu perleidžiant nuosavybėn turtą ir norint atimti turto įsigijimo išlaidas, būtina pateikti to turto įsigijimo dokumentus arba įsigijimo kainą patvirtinančių galiojančių sandorių dokumentus, pavyzdžiui:

- paveldėjimo teisės liudijimą, dovanojimo sutartį;

- Apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą apie turto vertę, kai gauto turto vertė apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymą;

- pirkimo-pardavimo sandorį patvirtinantį dokumentą;

- nekilnojamojo turto statybos kainą patvirtinančiais dokumentais gali būti statybos išlaidas pagrindžiantys dokumentai: kasos aparato kvitai, PVM sąskaita faktūra ar sąskaita faktūra, kurioje pažymėta apie apmokėjimą, ir pan., t. y. iš kurių būtų galima nustatyti įsigytų prekių, medžiagų ar paslaugų įsigijimo datą ir kainą, pirkėją. Išlaidos gali būti pripažįstamos tik tuo atveju, jeigu kvite nurodytas pirkėjo (kliento) pavadinimas ir fizinio asmens (pardavėjo) vardas, pavardė. Jei kasos aparato kvituose nėra visų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, t. y. jeigu kasos aparato kvite rekvizitų, identifikuojančių pirkėją, nėra, tai turto — savos statybos namo ar buto statybinių medžiagų išlaidas pagrindžiančiais dokumentais gali būti pripažįstami kasos aparato kvitai, kurie neviršija 100 eurų.

Atitinkamų metų dokumentams taikomos tuo metu galiojusiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyti reikalavimai.

Tais atvejais, kai nėra išsaugoti dokumentų originalai, įsigijimo dokumentais gali būti pripažįstamos atitinkamų institucijų patvirtintos tokių dokumentų kopijos (pvz.: notaro patvirtinta sutarties kopija, paslaugas suteikusios (prekes pardavusios) įmonės pažymos — sąskaitos kopija ir pan.). Be to, tai gali būti banko išrašas iš gyventojo sąskaitos, jei už turto įsigijimą (pardavimą) buvo sumokėta pavedimu ir jei galima nustatyti, kam, kada, už ką ir kokia suma buvo mokėta.

Jei nebuvo išsaugoti nekilnojamojo turto įsigijimo dokumentai ir nėra atitinkamų institucijų patvirtintų tų dokumentų kopijų, iš turto pardavimo pajamų to turto įsigijimo kaina negali būti atimama. Vadinasi, pajamų mokestis turi būti skaičiuojamas nuo visos sumos, gautos už parduotą turtą (neatėmus to turto įsigijimo kainos arba atėmus tik dokumentais pagrįstą sumą).

6. Kokia nekilnojamojo turto įsigijimo kaina, jeigu šis daiktas buvo paties gyventojo pasistatytas, suremontuotas?

6.1. Tais atvejais, kai gyventojas pats pagamina (pastato) statinį, tai tokio statinio įsigijimo kaina yra statinio pagaminimui (pastatymui) patirtos išlaidos, pagrįstos jas patvirtinančiais dokumentais.

Tais atvejais, kai gyventojas parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn paties pasistatytą (pasigamintą) nekilnojamąjį turtą, tokio turto įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant visas faktiškai patirtas nekilnojamojo turto statybos (gamybos) išlaidas (įskaitant ir statybinių medžiagų bei žaliavų atsivežimo, statybinių atliekų išvežimo iš statybos aikštelės išlaidas), neatsižvelgiant iš kokių lėšų (nuosavų ar skolintų) jos buvo apmokėtos. Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą, nepriskiriamos to turto ir / arba daikto įsigijimo kainai.

Išlaidos, patirtos statinio pagaminimui (pastatymui) turi būti pagrįstos išlaidas patvirtinančiais dokumentais.

Pavyzdžiui, gyventojas už 250 000 Eur parduoda savo gyvenamąjį namą, kuriam pasistatyti panaudojo 50 000 Eur savo nuosavų lėšų bei iš kredito įstaigos paimtą 150 000 Eur paskolą gyvenamajam namui statyti. Namo įsigijimo kaina, pagrįsta namo statybai patirtų išlaidų dokumentais, sudaro 200 000 Eur (50 000 + 150 000). Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą, nepriskiriamos to turto įsigijimo kainai.

6.2. Tais atvejais, kai gyventojai įsigyja patalpas (neįrengtus butus daugiabučiuose namuose, neužbaigtus neįrengtus namus ar kitas neįrengtas patalpas) ir tokių įsigytų patalpų užbaigimui, t. y. apdailos darbams, papildomai patiria išlaidų, tai apskaičiuojant tokių patalpų įsigijimo kainą, prie įsigyto neužbaigto turto įsigijimo kainos yra pridedama apdailos darbams faktiškai patirtų ir dokumentais pagrįstų išlaidų suma.

6.3. Nekilnojamojo turto įsigijimo kainai taip pat priskiriamos gyventojo savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, patirtos išlaidos, pagrįstos dokumentais.

6.4. Statinio paprastojo remonto išlaidos statinio įsigijimo kainai nepriskiriamos.

6.5. Tais atvejais, kai gyventojas parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn įsigytą nekilnojamąjį turtą, kurio rekonstravimui ir (arba) kapitaliniam remontui jis pats ar jo sutuoktinis buvo pasiėmęs paskolą ir dar jos negrąžino, tai tokio turto ir/arba daikto įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant:

- faktiškai patirtas turto ir/arba daikto įsigijimo išlaidas;

- gyventojo (ar jo sutuoktinio) nuosavomis lėšomis patirtas turto rekonstravimo ir/arba kapitalinio remonto išlaidas.

7. Tam tikri nekilnojamojo turto įsigijimo kainos nustatymo atvejai (paveldėjimas, dovana, atkurta nuosavybė).

Gyventojo turto įsigijimo kainos nustatymas tam tikrais atvejais, įtvirtintas Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklėse[2] (toliau — Taisyklės). Taisyklėse nustatyta, kokia laikoma turto įsigijimo kaina, kai turtas įgytas paveldėjimo būdu, gautas dovanų, atkurta nuosavybė ir kt. atvejais.

7.1. Pagal Taisykles paveldėjimo būdu įgyto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuria šis turtas buvo įvertintas paveldimo turto mokesčiui apskaičiuoti, tą dieną, kai turtą paveldintis gyventojas pateikė mokesčių administratoriui prašymą nustatyti to turto apmokestinamąją vertę, reikalingą paveldimo turto mokesčiui apskaičiuoti (nesvarbu, ar turtą paveldėjęs įpėdinis, turėjo sumokėti paveldimo turto mokestį, ar buvo nuo jo atleistas).

Paveldimo turto mokesčio apskaičiavimo tikslu paveldimo turto vertė nustatoma vadovaujantis Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklėmis[3], pagal kurias nekilnojamojo turto vertė turtą paveldėjusio gyventojo pasirinkimu yra valstybės įmonės Registrų centro nustatyta šio turto vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą.

Vadinasi, paveldėjimo būdu įgyto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina gali būti valstybės įmonės Registrų centro nustatyta jo vidutinė rinkos vertė, buvusi turtą paveldinčio gyventojo prašymo apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertę pateikimo mokesčių administratoriui dieną, arba vertė, nustatyta atlikus individualų nekilnojamojo turto vertinimą, buvusi gyventojo pasirinktą dieną laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo dienos iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos.

7.2. Dovanoto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis, jeigu ši turto vertė yra gyventojų pajamų mokesčio bazė. Turtui, įgytam dovanojimo būdu, priskiriamas ir turtas, gautas kaip loterijos laimėjimas, laimėjimas arba prizas. Laimėjimų ir prizų įsigijimo vertė nustatoma taip pat, kaip dovanojimo būdu gauto turto vertė, t. y. laikoma turto vertė, kuri laimėjimų gavimo momentu būtų pripažįstama apdovanotojo pajamomis.

Dovanojimo būdu gauto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma dovanoto turto tikroji rinkos kaina, nustatyta tos dovanos gavimo dieną. Nustatyta, kad tikroji rinkos kaina — suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas.

7.3. Turto, įgyto pagal išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartį, įsigijimo kaina nustatoma taip:

- turto, įgyto iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, įsigijimo kaina yra jo tikroji rinkos kaina, buvusi turto perdavimo rentos mokėtojui dieną;

- turto, įgyto iš kitų gyventojų, įsigijimo kaina laikoma teisinę galią turinčiais dokumentais pagrįsta, faktiškai rentos gavėjui išlaikyti patirtų išlaidų suma. Negalint pagrįsti patirtų išlaikymo išlaidų teisinę galią turinčiais dokumentais, tokio turto įsigijimo kaina gali būti skaičiuojama pagal numanomas išlaikymo išlaidas, kurios apskaičiuojamos dauginant išlaikymo laikotarpio mėnesių skaičių iš tais mėnesiais galiojusios minimaliosios mėnesinės algos (ne visam mėnesiui tenkančios numanomos išlaikymo išlaidos apskaičiuojamos proporcingai tam mėnesiui tenkančiam dienų skaičiui). Rentos mokėtojas, laikydamasis šiame punkte nustatytų sąlygų, turi teisę pasirinkti laikotarpį, už kurį turto įsigijimo kaina skaičiuojama pagal faktines išlaidas, o už kurį — pagal numanomas išlaikymo išlaidas.

7.4. Nekilnojamojo turto įsigijimo kaina prilyginama jo pardavimo kainai, kai nuosavybės teisės buvo atkurtos ir turtas grąžintas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau — Įstatymas) 2 straipsnyje nurodytiems Lietuvos Respublikos piliečiams: turto savininkui; asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą; turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) — į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) — į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Jeigu nurodyto Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Taip pat, kai nurodyto Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra perleidę notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams.

Nekilnojamojo turto įsigijimo kaina nėra prilyginama to turto pardavimo kainai tuo atveju, kai pagal notariškai patvirtintą teisių perleidimo sutartį teisė atkurti nuosavybės teises į turtą yra perleista ne vaikui (įvaikiui), ne tėvui (įtėviui), ne sutuoktiniui ar vaikaičiui, o kitam Lietuvos Respublikos piliečiui, kuriam atkuriama nuosavybė ir kuris savo vardu susigrąžina turtą. Tokiu atveju laikoma, kad nekilnojamojo turto įsigijimo kaina yra lygi 0, tačiau galima įskaityti sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su turto perleidimu.

8. Nekilnojamojo turto pardavimo (ar kitokio perleidimo) pajamų deklaravimas.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2023 m. gautas nekilnojamojo turto pardavimo (ar kitokio perleidimo) pajamas turi deklaruoti iki 2024 m. gegužės 2 d., pateikdamas Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą[4] (toliau — deklaracija).

Deklaracijas patogiausia ir paprasčiausia užpildyti bei pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (adresu: https://deklaravimas.vmi.lt/), kurioje įdiegta deklaracijos pateikimo priemonė — vedlys, su kurio pagalba deklaravimo procesas vykdomas klausimų ir atsakymų principu.

Jeigu gyventojas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas gavo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą, tai laikoma, kad tokios pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, jeigu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip. Todėl kiekvienas iš sutuoktinių turi deklaruoti jam priklausančią nekilnojamojo turto pardavimo pajamų dalį bei sumokėti apskaičiuotą mokėtiną pajamų mokestį.

Gyventojo gautos nekilnojamojo turto perleidimo nuosavybėn pajamos deklaruojamos deklaracijos GPM311D1 priedo (vedlio D dalyje) 1 dalyje 17 pajamų rūšies kodu, kai buvo gautos nekilnojamojo daikto (kito ne būsto) perleidimo pajamos, ir 18 pajamų rūšies kodu, kai buvo gautos būsto (įskaitant priskirtą žemę) perleidimo pajamos. Perleisto nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidos deklaruojamos GPM311D1 priedo 2 dalyje.

Gautas nekilnojamojo turto perleidimo pajamas privalo deklaruoti gyventojai, gavę pajamų už nepraėjus 10 metų nuo įsigijimo perleistą nuosavybėn žemę, pastatą ar kitą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį EEE valstybėje, įskaitant esantį Lietuvoje.

Gautų nekilnojamojo turto perleidimo pajamų deklaruoti nebūtina, jeigu už nekilnojamojo turto pardavimą gautos pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, t. y jei pajamos gautos už:

- parduotą nekilnojamąjį turtą, esantį EEE valstybėje, jeigu toks turtas buvo įsigytas anksčiau nei prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn,

- EEE valstybėje esančio gyvenamojo būsto (įskaitant priskirtą žemę) pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn, jeigu jame pardavimo metu ne trumpiau kaip 2 metus iki pardavimo buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka,

- EEE valstybėje esančio gyvenamojo būsto (įskaitant priskirtą žemę) pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn, jeigu jame pardavimo metu buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, trumpiau nei 2 metus, tačiau iš jo perleidimo gautos pajamos per vienerius metus buvo panaudotos kitam EEE valstybėje esančiam būstui įsigyti, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta.

9. Pajamų mokesčio sumokėjimas.

Apskaičiuotas ir deklaruotas 2023 m. deklaracijoje GPM311 pajamų mokestis turi būti sumokėtas į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą iki 2024 m. gegužės 2 dienos. Nuolatinio Lietuvos gyventojo deklaruotas pajamų mokestis sumokamas 1441 kodu.

 

[1] Išskyrus pajamas iš individualios veiklos, paskirstytąjį pelną, tantjemas ir atlygį už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavio pagal autorines sutartis, mažųjų bendrijų vadovų pagal paslaugų sutartį gautas pajamas.

[2] Patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 „Dėl Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių patvirtinimo“, kurios nuo 2020-08-04 papildytos ir išdėstytos nauja redakcija.

[3] Taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 24 „Dėl paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“

[4] Patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos  finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.

Registracijos numeris (18.18-31-1Mr)R-470

Šiuo informaciniu pranešimu primename, jog gyventojas turimą nekilnojamąjį turtą gali nuomoti tokiu būdu:

— gyvenamosios paskirties patalpas — sumokėjus fiksuoto dydžio pajamų mokestį ir įsigijus verslo liudijimą gyvenamosios paskirties patalpų nuomai. Šiuo būdu gali būti nuomojamos tik gyvenamosios paskirties patalpos ir tik gyventojams (įskaitant gyventojus, vykdančius individualią veiklą, tiek su verslo liudijimu, tiek įregistruotą pagal pažymą), kai iš tokios nuomos (pagal visus gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimus) mokestiniu laikotarpiu gautos pajamos neviršija 45 000 Eur;

— bet kokį nekilnojamąjį turtą (įskaitant ir gyvenamosios paskirties patalpas) — metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 dienos (2024 m. iki gegužės 2 d.), deklaruojant iš nekilnojamojo turto nuomos gautas pajamas ir nuo jų sumokant gyventojų pajamų mokestį.

Fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas atskirai už kiekvieną gyvenamosios paskirties objektą. Kai gyventojas nekilnojamąjį turtą (įskaitant ir gyvenamosios paskirties patalpas) nuomoja juridiniam asmeniui, tai tokios išmokos priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių mokestį apskaičiuoja ir sumoka išmoką išmokėjęs juridinis asmuo.

Tais atvejais, kai individualią veiklą vykdantis gyventojas savo veiklos vykdymo tikslais nuomojasi nekilnojamąjį turtą iš kito gyventojo (nevykdančio gyvenamosios paskirties patalpų nuomos veiklos su verslo liudijimu), tai išmokamos sumos už nekilnojamojo turto nuomą priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių pajamų mokestį privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą individualią veiklą vykdantis ir išsinuomotą nekilnojamąjį turtą šios veiklos vykdymui naudojantis gyventojas. Jeigu individualią veiklą vykdantis gyventojas nuomojasi nekilnojamąjį turtą asmeniniais tikslais, nuo išmokamų turto nuomos pajamų kitam gyventojui pajamų mokesčio išskaičiuoti neprivalo.

Taigi, nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris vykdo įregistruotą individualią veiklą pagal pažymą arba vykdo veiklą įsigijęs verslo liudijimą ir iš kito gyventojo savo individualios veiklos vykdymui nuomojasi nekilnojamąjį turtą (pvz. butą, komercines patalpas, žemę ir pan.), išmokėdamas nuomotojui nekilnojamojo turto nuomos pajamas, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 15 proc. pajamų mokestį.

Pavyzdžiai:

1. Tarkime, kad 2023 m. žemės ūkio individualią veiklą vykdantis gyventojas kitam gyventojui išmoka išmokas už žemės ūkio veiklai vykdyti nuomojamą žemės sklypą. Kadangi tokios nuomos pajamos[1] priskiriamos A klasės pajamoms, todėl individualią veiklą vykdantis gyventojas nuo jų privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 15 proc. pajamų mokestį.

2. Gyventojas, vykdantis teisininko individualią veiklą, veiklai vykdyti iš kito gyventojo 2023 m. nuomojasi patalpas, todėl išmokėdamas išmokas už nuomojamas patalpas, privalo išskaičiuoti 15 proc. pajamų mokestį.

3. Individualią veiklą su verslo liudijimu vykdantis gyventojas savo veiklos vykdymui nuomojasi nekilnojamąjį turtą iš kito gyventojo, todėl išmokėdamas už nekilnojamojo turto nuomą išmokas, privalo išskaičiuoti pajamų mokestį. Pavyzdžiui, gamybos veiklai verslo liudijimą įsigijęs gyventojas savo veiklos vykdymui iš kito gyventojo nuomojasi gamybines patalpas, todėl išmokėdamas gyventojui išmokas už nekilnojamojo turto nuomą, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 procentų pajamų mokestį.

4. Individualią veiklą vykdantis gyventojas nuomojasi gyvenamosios paskirties patalpas iš verslo liudijimą gyvenamosios paskirties patalpų nuomai įsigijusio gyventojo, tai išmokėdamas išmokas už minėtų patalpų nuomą, išskaičiuoti pajamų mokesčio neprivalo.

Jeigu individualią veiklą vykdantis gyventojas nuomojasi iš kito gyventojo nekilnojamąjį turtą individualiai veiklai vykdyti ir nuompinigius moka kas mėnesį, tai išmokėdamas išmokas iki mėnesio 15 d., jis privalo iki to paties mėnesio 15 dienos sumokėti ir pajamų mokestį. Jeigu išmokas už turto nuomą gyventojas išmoka po mėnesio 15 d., pajamų mokestį privalo sumokėti iki to mėnesio paskutinės dienos. Tais atvejais, kai nuomos pajamos išmokamos vieną kartą per metus ar kas ketvirtį, išmokėta suma apmokestinama tą mėnesį, kurį ji buvo išmokėta: sumokama iki mėnesio 15 dienos, jei išmoka už turto nuomą buvo sumokėta iki mėnesio 15 d., arba iki to mėnesio paskutinės dienos, jei išmoka už turto nuomą buvo sumokėta po mėnesio 15 dienos.

Išskaičiuoto pajamų mokesčio ir išmokų deklaravimas

Mokestį išskaičiuojantis asmuo (juridinis asmuo arba gyventojas, vykdantis individualią veiklą (tiek pagal pažymą, tiek įsigijus verslo liudijimą) mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs kitam gyventojui išmokas už nekilnojamojo turto nuomą, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas:

  1. Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos formą GPM313 (toliau — GPM313 deklaracija)[2]. Šioje deklaracijoje išmokas išmokėję asmenys bendromis sumomis privalo deklaruoti per ataskaitinį mėnesį kitiems gyventojams išmokėtas nuomos išmokas ir išskaičiuotą pajamų mokestį. Deklaracija turi būti pateikta elektroniniu būdu;
  2. Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos formą GPM312 (toliau — GPM312 deklaracija)[3], kurią, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 dienos, privalo pateikti išmokas už nekilnojamojo turtą nuomą išmokėję juridiniai asmenys bei išmokas už veiklos vykdymui išsinuomotą nekilnojamąjį turtą išmokėję individualią veiklą vykdantys gyventojai. Šioje deklaracijoje deklaruojamos konkrečiam gyventojui išmokėtos išmokos ir išskaičiuotas pajamų mokestis. Deklaracija turi būti pateikta elektroniniu būdu.

Tuo atveju, kai individualią veiklą vykdantis gyventojas nuomojasi gyvenamosios paskirties patalpas iš gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimą įsigijusio gyventojo, tai tokių išmokėtų išmokų už gyvenamųjų patalpų nuomą, priskiriamų B klasės pajamoms, neprivalo deklaruoti nei GPM 313, nei GPM 312 deklaracijoje.

Nuomos pajamų deklaravimas

2023 m. gautos nekilnojamojo turto nuomos pajamos iš individualios veiklos nevykdančių gyventojų, apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jei kartu su kitomis ne iš darbo santykių ar jų esmę atitinkamų santykių kalendoriniais metais gautomis pajamomis gauta bendra suma neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (toliau — VDU; 2023 m. — 202 188 Eur) sumos.

Tačiau, kai metinė gyventojo gautų nuomos pajamų kartu su kitomis nesusijusiomis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais apmokestinamųjų pajamų[4] dalis 2023 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais viršija 120 VDU dydžio sumą, tai gautų pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, apmokestinama taikant GPMĮ 6 straipsnio 12 dalyje nustatytą 20 procentų pajamų mokesčio tarifą. 120 VDU viršijanti pajamų dalis apskaičiuojama nuo bendros sumos šių metinių pajamų:

  • palūkanų;
  • sportininkų, atlikėjų, autorinių atlyginimų, gautų ne iš darbdavio;
  • honorarų;
  • turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
  • turto nuomos;
  • ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas;
  • mažosios bendrijos (toliau — MB) vadovo (MB nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą MB;
  • azartinių lošimų laimėjimų;
  • dovanų, prizų ne iš darbdavio ir kt. pajamų.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, nuomojantis nekilnojamąjį turtą kitiems gyventojams, 2023 m. gautas nekilnojamojo turto nuomos pajamas turi deklaruoti ir nuo jų sumokėti pajamų mokestį iki 2024 m. gegužės 2 d., pateikdamas Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą[5] (toliau — deklaracija).

Deklaraciją patogiausia ir paprasčiausia užpildyti bei pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (adresu: https://deklaravimas.vmi.lt/), kurioje įdiegta deklaracijos pateikimo priemonė – vedlys, su kurio pagalba deklaravimo procesas vykdomas klausimų ir atsakymų principu.

Gautos pajamos iš veiklos su gyvenamųjų patalpų nuomos veiklai įsigytu verslo liudijimu deklaruojamos deklaracijos priede GPM311C (vedlio C dalyje) „Individualios veiklos pajamos“, kuriame taip pat deklaruojama ir 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį viršijančioji pajamų dalis (neatsižvelgiant į tai, kad tokios pajamos nelaikomos pajamomis, gautomis iš gyvenamųjų patalpų nuomos veiklos, vykdytos su verslo liudijimu). Šios pajamos žymimos 90 pajamų rūšies kodu.

Gyventojo gautos bet kokio nekilnojamojo turto nuomos pajamos (įskaitant ir iš gyvenamųjų patalpų, nuomotų neįsigijus gyvenamosios paskirties patalpų nuomos verslo liudijimo, bei iš juridiniams asmenims nuomotų gyvenamųjų patalpų) deklaruojamos deklaracijos GPM311D2 priede (vedlio D dalyje) 23 pajamų rūšies kodu. 2023 m. deklaracija turi būti pateikiama iki 2024 m. gegužės 2 dienos.

 

[1] Už individualiai veiklai vykdyti naudojamą išsinuomotą žemės sklypą.

[2] Forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-121 „Dėl Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formos ir jos užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“.

[3] Patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. VA-9 „Dėl Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formos, jos priedų GPM312L, GPM312U formų ir jų užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“.

[4] Išskyrus pajamas iš individualios veiklos, paskirstytąjį pelną, tantjemas ir atlygį už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavio pagal autorines sutartis, mažųjų bendrijų vadovų pagal paslaugų sutartį gautas pajamas.

[5] Patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos  finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) R-189

Primename, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai (toliau – gyventojai) turi teisę pasinaudoti GPMĮ[1] 21 straipsnyje nustatytomis pajamų mokesčio lengvatomis ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio, išskaičiuoto (sumokėto) nuo 2023 m. mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų, arba sumažinti mokėtiną pajamų mokestį.

GPMĮ 21 straipsnyje nustatytomis pajamų mokesčio lengvatomis pasinaudoti gali tie gyventojai, kurie per mokestinį laikotarpį patyrė tokias išlaidas, t. y. 2023 metais mokėjo:

1) gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje nustatyta, kad gyvybės draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui ir naudos gavėju draudimo laikotarpio pabaigoje yra:

- pats gyventojas,

- gyventojo sutuoktinis,

- gyventojo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje),

- iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

- iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia);

2) pensijų įmokas į III pakopos pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės (toliau - EEE) valstybėje, turimus pensijų fondus pagal pensijų kaupimo sutartį, kurioje naudos gavėju kaupimo laikotarpio pabaigoje yra:

- pats gyventojas,

- gyventojo sutuoktinis,

- iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

- iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia);

3) papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas į II pakopos pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių EEE valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėje narėje, turimus pensijų fondus, kurios mokamos pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 str. 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 proc. gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;

4) už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, kurią baigus įgyjama atitinkama kvalifikacija, formaliojo profesinio mokymo programos modulį, kurį baigus įgyjama atitinkama kompetencija (kompetencijos), ir (ar) už studijas, kurias baigus įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija.

Jei už studijas ar profesinį mokymą sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš metinių pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis;

5) palūkanas už vieną iki 2008-12-31 paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti arba už gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą);

Svarbu: Bendra visų atimamų išlaidų (t. y. gyvybės draudimo įmokų, įmokų į II ir III pakopos pensijų fondus, palūkanų už kreditą būstui įsigyti ar statyti, už profesinį mokymą ar studijas sumokėtų įmokų) suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15, 20 ar 32 procentų pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos iš visų mokestiniais metais gautų pajamų atėmus GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas. Be to, atimamų gyvybės draudimo įmokų ir/ar įmokų į II ir III pakopos pensijų fondus išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 1500 eurų.

Rašte išdėstytomis lengvatomis negali pasinaudoti gyventojai, kurie:

  • mokestiniu laikotarpiu gavo tik pajamų mokesčiu neapmokestinamų pajamų,
  •     ne individualios veiklos pajamų už parduotas atliekas, apmokestintas taikant 5 proc., pajamų mokesčio tarifą, ir/ar
  •     pajamų, nuo kurių pajamų mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą, taip pat
  •     atitinkamas įmokas sumokėjo užsienio vienetams, įregistruotiems ar kitaip organizuotiems tikslinėse teritorijose[2].

       Išsamią informaciją apie gyvybės draudimo ir kitas įmokas mokantiems gyventojams taikomas lengvatas galima rasti GPMĮ 21 straipsnio apibendrintame paaiškinime (komentare), kuris paskelbtas VMI prie FM interneto svetainėje (adresu: www.vmi.lt).

Pasinaudoti mokesčio lengvatomis galima pateikiant VMI iki š. m. gegužės 2 d. Pavyzdinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą (toliau – Deklaracija)[3]. Patirtos išlaidos nurodomos Deklaracijos GPM311G priede „Išlaidos, mažinančios pajamas“.

                 Pajamų mokesčio permoka, grąžintina gyventojui pagal jo iki š. m. gegužės 2 d. pateiktą 2023 m. mokestinio laikotarpio Deklaraciją, grąžinama iki š. m. liepos 31 d., o pagal pateiktą nuo š. m. gegužės 3 d., − per 90 dienų po jos gavimo VMI dienos.

 

[1] Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas.

[2]Tikslinių teritorijų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 344 „Dėl Tikslinių teritorijų sąrašo patvirtinimo“.

[3] patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.

Registracijos numeris (18.18-31-1Mr) R-183

Paaiškiname, kokia tvarka apmokestinamos ir deklaruojamos 2023 metais gyventojų gautos palūkanos:

1. Kai palūkanos gautos už suteiktas paskolas.

Pagal GPMĮ[1] nuostatas apskaičiuojant ir deklaruojant 2023 metais gautas palūkanas už suteiktas paskolas įmonėms ir/ar gyventojams, šios pajamos apmokestinamos taikant GPMĮ 6 straipsnyje nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, o metinei pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių[2] daliai, viršijančiai 120 VDU[3] dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų VSD[4] įmokų bazei skaičiuoti, taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas. GPMĮ šioms pajamoms nenustato jokių lengvatų, apmokestinama nuo pirmo euro.

Tuo atveju, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas (toliau – nuolatinis gyventojas) palūkanas už suteiktą paskolą gauna iš kito nuolatinio gyventojo, pagal mokesčio mokėjimo tvarką pajamos priskiriamos A klasės pajamoms ir todėl pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą privalo palūkanas išmokantis asmuo. Vadovaujantis GPMĮ 24 straipsniu, palūkanas išmokėjęs nuolatinis gyventojas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalo deklaruoti išmokėtas palūkanų sumas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos GPM313 formą ir Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą.

Nuolatinio gyventojo iš kitų šaltinių (pvz., iš Lietuvos įmonių ir iš užsienio) gautos palūkanos už suteiktą paskolą pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms ir todėl pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo pats pajamų gavęs gyventojas, pateikdamas Pavyzdinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą. Palūkanos deklaruojamos šios deklaracijos GPM311 priede GPM311E. Palūkanas išmokėjęs asmuo (Lietuvos įmonė), vadovaudamasis GPMĮ 24 straipsniu, privalo pateikti Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo (toliau – nenuolatinis gyventojas) gautos palūkanos už suteiktą paskolą pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos A klasės pajamoms, todėl pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą privalo palūkanas išmokantis asmuo. Vadovaujantis GPMĮ 24 straipsniu, palūkanas išmokėjęs asmuo, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalo deklaruoti išmokėtas palūkanų sumas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos GPM313 formą bei Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą.

2. Kai palūkanos gautos už vartojimo kreditą, suteiktą per tarpusavio skolinimo platformą, ar už lėšas, suteiktas per sutelktinio finansavimo platformą.

Pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 20-2 punkto nuostatas 2023 metais gautų palūkanų už vartojimo kreditą, suteiktą per tarpusavio skolinimo platformą Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme ar atitinkamame Europos ekonominės erdvės valstybės įstatyme nustatyta tvarka, taip pat palūkanų už lėšas, suteiktas per sutelktinio finansavimo platformą 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/1503 dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129 ir Direktyva (ES) 2019/1937, ar atitinkamame Europos ekonominės erdvės valstybės įstatyme nustatyta tvarka, suma, neviršijanti 500 eurų per mokestinį laikotarpį.

                 Tokių pagal mokesčio mokėjimo tvarką B klasės neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamų palūkanų nuolatiniam gyventojui Pavyzdinėje pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formoje deklaruoti neprivalu.

Kai bendra 2023 metais gautų palūkanų suma viršija 500 Eur sumą, pajamų mokesčiu neapmokestinama 500 Eur, o šį dydį viršijanti suma apmokestinama taikant GPMĮ 6 straipsnyje nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, o metinei pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių[5] daliai, viršijančiai 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų VSD įmokų bazei skaičiuoti, taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Tokiu atveju, vadovaujantis GPMĮ 27 straipsniu, pajamų mokestį apskaičiuoti ir sumokėti privalo pats pajamų gavęs nuolatinis gyventojas, pateikdamas Pavyzdinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą. Palūkanos deklaruojamos šios deklaracijos GPM311 formos priede GPM311E.

Nenuolatinio gyventojo gautos tokios palūkanos pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos A klasės pajamoms, todėl pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą privalo palūkanas išmokantis asmuo. Vadovaujantis GPMĮ 24 straipsniu, palūkanas išmokėjęs asmuo, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalo deklaruoti išmokėtas palūkanų sumas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos GPM313 formą ir Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą. Nenuolatinis gyventojas GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 20-2 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata gali pasinaudoti mokestiniam laikotarpiui pasibaigus pateikdamas Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM314 formą.

3. Kai palūkanos gautos už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už kredito įstaigose laikomus indėlius.

3.1. Pagal GPMĮ 17 straipsnio nuostatas pajamų mokesčiu neapmokestinamos palūkanos, gautos už:

- iki 2013 gruodžio 31 d. įsigytus vienetų (tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių) ne nuosavybės vertybinius popierius[6], jeigu šie ne nuosavybės vertybiniai popieriai pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo jų išleidimo dienos (GPMĮ 17 str. 1 d. 20-1 p.);

- iki 2013 m. gruodžio 31 d. įsigytus EEE[7] valstybių vyriausybių, taip pat EEE valstybių politinių ar teritorijos administracinių padalinių vertybinius popierius (GPMĮ 17 str. 1 d. 21 p.);

- pagal iki 2013 m. gruodžio 31 d. sudarytas sutartis dėl EEE valstybėse už jų bankuose ar kitose kredito įstaigose laikomus indėlius (GPMĮ 17 str. 1 d. 22 p.).

Tokių pagal mokesčio mokėjimo tvarką B klasės neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamų palūkanų nuolatiniam Lietuvos gyventojui Pavyzdinėje pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formoje deklaruoti neprivalu.

3.2. Kai 3.1. punkte išvardyti ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ir/ar indėlių sutartys sudarytos nuo 2014-01-01, nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos pajamų mokesčiu neapmokestinamos, kai bendra per mokestinį laikotarpį gauta palūkanų suma už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už indėlius neviršija 500 Eur (GPMĮ 17 str. 1 d. 20 p.).

                 Pvz., Gyventojas 2023 metais (nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31) gavo: 50 Eur palūkanų už Lietuvos banke „X“ laikomą indėlį (indėlio sutartis sudaryta 2022-01-06), 320 Eur palūkanų už Lenkijos Vyriausybės obligacijas (obligacijos įsigytos 2022-03-10) ir 130 Eur palūkanų už UAB „Y“ obligacijas (obligacijos įsigytos 2021-02-02; vienetas – gyventojo darbdavys; mokamos palūkanos nėra didesnės nei kitiems tų pačių obligacijų turėtojams mokamos palūkanos). Viso 2023 metais gyventojas gavo 500 Eur palūkanų. Kadangi ši suma neviršija įstatyme nustatyto dydžio, ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ir indėlio sutartis sudaryta nuo 2014-01-01, visa gautų pajamų suma gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama.

                 Tokių pagal mokesčio mokėjimo tvarką B klasės neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamų palūkanų sumos, neviršijančios 500 Eur per 2023 metus, nuolatiniam gyventojui Pavyzdinėje pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formoje deklaruoti neprivalu.

Kai bendra 2023 metais gautų palūkanų suma už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už indėlius viršija 500 Eur sumą, tai pajamų mokesčiu neapmokestinama 500 Eur, o šį dydį viršijanti suma apmokestinama taikant GPMĮ 6 straipsnyje nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, o metinei pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių[8] daliai, viršijančiai 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų VSD įmokų bazei skaičiuoti, taikomas 20 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Tokiu atveju gyventojui privalu pateikti Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą ir gautas palūkanas deklaruoti šios deklaracijos GPM311 formos priede GPM311E.

Pažymėtina, kad nenuolatinis gyventojas GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 20 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata palūkanoms už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už kredito įstaigose laikomus indėlius gali pasinaudoti mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, pateikdamas Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM314 formą. Nenuolatinių gyventojų gautos palūkanos už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius nėra pajamų mokesčio objektas (GPMĮ 5 str. 4 d. 1 punktas).

Visos šiame rašte išdėstytos GPMĮ 17 straipsnyje nustatytos mokesčio lengvatos netaikomos, jeigu atitinkamos pajamos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose.Tikslinių teritorijų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 344 „Dėl tikslinių teritorijų sąrašo patvirtinimo“.

 

[1] Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo.

[2] išskyrus tantjemas, autorinius atlyginimus iš darbdavio, mažosios bendrijos vadovų (ne narių) pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, individualios veiklos pajamas (pagal pažymą ir/ar verslo liudijimą), pajamas už parduotas atliekas;

[3] Vidutinių šalies darbo užmokesčių.

[4] Valstybinio socialinio draudimo.

[5] išskyrus tantjemas, autorinius atlyginimus iš darbdavio, MB vadovų (ne MB narių) pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, individualios veiklos pajamas (pagal pažymą ir/ar verslo liudijimą), pajamas už parduotas atliekas.

[6] išskyrus, kai ne nuosavybės vertybiniai popieriai išleisti darbdavio ir jis darbuotojams moka didesnes palūkanas negu kitiems šių vertybinių popierių turėtojams

[7] Europos ekonominė ervė.

[8] (išskyrus tantjemas, autorinius atlyginimus iš darbdavio, MB vadovų (ne MB narių) pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, individualios veiklos pajamas (pagal pažymą ir/ar verslo liudijimą), pajamas už parduotas atliekas)

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) R-131

Atsižvelgdami į Mokesčių administravimo įstatymo[1] 19 straipsnyje nurodytą VMI[2] keliamą uždavinį padėti mokesčių mokėtojams įgyvendinti savo teises ir atlikti pareigas, primename kokia tvarka apmokestinamos ir deklaruojamos nuolatinių Lietuvos gyventojų (toliau — gyventojas) 2023 m. laikotarpiu gautos finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ar išvestinių finansinių priemonių realizavimo (toliau — FP pardavimo / perleidimo ar IFP realizavimo) pajamos.

1. Pajamų mokesčio lengvata

FP pardavimo / perleidimo ar IFP realizavimo pajamoms, atitinkančioms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo[3] 17 str. 1 d. 30 punkte aprašytas sąlygas, taikoma pajamų mokesčio lengvata. Šiame punkte nurodoma, jog pajamų iš FP pardavimo / perleidimo ar IFP realizavimo ir jų įsigijimo kainos bei kitų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su FP pardavimu / perleidimu ar IFP realizavimu susijusių išlaidų skirtumas, per mokestinį laikotarpį neviršijantis 500 EUR, pajamų mokesčiu neapmokestinamas. Minėta įstatymo nuostata teisės pasinaudoti lengvata nesieja su FP ar IFP išlaikymo nuosavybėje terminu. Todėl aplinkybė, kada gyventojas įsigijo parduotas / perleistas FP ar realizuotas IFP, taikant šią lengvatą reikšmės neturi.

Ši pajamų mokesčio lengvata netaikoma, jeigu:

  • pajamos gautos už tikslinėse teritorijose[4] įsteigtų vienetų išleistas FP;
  • pajamos gautos iš tikslinės teritorijos;
  • akcijos parduotos ar kitaip perleistos nuosavybėn tam vienetui, kuris jas išleido;
  • vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 11 straipsnį, t. y. vieneto (bet kokios teisinės formos) likvidavimo atveju[5];
  • akcijos gautos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 14 d. 1 punkte aprašytu atveju. Pajamų mokesčio lengvata netaikoma parduodant akcijas, kurios gautos arba turimų akcijų nominali vertė padidinta, didinant bendrovės įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų. Taikant šią nuostatą, akcijų nominalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma akcijų pardavimo pajamoms, proporcingai tenkančioms akcijų nominalios vertės padidinimo iš bendrovės lėšų sumai.

2. Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka

Apskaičiuojant apmokestinamąsias FP pardavimo / perleidimo ar IFP realizavimo pajamas, atsižvelgiama į:

  • gautų FP pardavimo / perleidimo ir IFP realizavimo pajamų sumą;
  • parduotų / perleistų FP ir realizuotų IFP įsigijimo kainą, įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su tų FP pardavimu / perleidimu ar IFP realizavimu;
  • šio rašto 1 punkte aprašytos lengvatos sąlygų (ne)tenkinimą, t. y. gyventojas turi įvertinti, ar jo gautoms pajamoms gali būti taikoma 500 EUR lengvata.

Jeigu gyventojas per 2023 m. mokestinį laikotarpį gavo pajamų iš FP pardavimo / perleidimo ar IFP realizavimo, kurioms taikoma Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 30 punkte numatyta pajamų mokesčio lengvata (500 EUR neapmokestinamasis dydis), tai apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos iš pardavimo pajamų atimant įsigijimo kainą, įskaitant teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, ir 500 EUR neapmokestinamąjį dydį. Atsižvelgiant į tai:

  • jeigu gautas pardavimo pajamų ir įsigijimo kainos skirtumas yra lygus 500 EUR ar mažesnis, prievolė mokėti pajamų mokestį gyventojui neatsiranda;
  • jeigu gautas pardavimo pajamų ir įsigijimo kainos skirtumas viršija 500 EUR, iš jo atimamas 500 EUR neapmokestinamas dydis ir gautas rezultatas apmokestinamas taikant Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą.

 

Pavyzdys

Gyventojas antrinėje rinkoje už 15 000 EUR pirko AB „X“ akcijų, kurias 2023 metais pardavė už 20 000 EUR. Šių akcijų įsigijimo kaina lygi 15 000 EUR, o pardavimo pajamos — 20 000 EUR, taigi pardavimo pajamų ir įsigijimo kainos skirtumas lygus 5 000 EUR sumai. Iš 5 000 EUR sumos atimamas 500 EUR neapmokestinamas dydis (tenkinamos lengvatos taikymo sąlygos) ir gauta 4 500 EUR suma apmokestinama pajamų mokesčiu.

 

Jeigu gyventojas per 2023 m. mokestinį laikotarpį gavo šiame rašte aptariamos rūšies pajamų, kurioms netaikoma Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 30 punkte nustatyta pajamų mokesčio lengvata, tai 500 EUR neapmokestinamas dydis neatimamas ir apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos iš gautų pajamų atėmus tik įsigijimo kainą bei kitas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsnyje nurodytas išlaidas.

 

Pajamos iš FP pardavimo / perleidimo ar IFP realizavimo apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Atkreipiame dėmesį, kad jeigu gyventojo gauta pajamų iš FP pardavimo / perleidimo ar IFP realizavimo suma, kartu su kitomis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 str. 12 dalyje nurodytomis pajamomis, per 2023 m. laikotarpį viršija 120 VDU dydžio sumą[6], šią sumą viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Kai parduodamos / perleidžiamos FP ar realizuojamos IFP, kurios yra sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, laikoma, kad pajamas sutuoktiniai gavo lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai kitokią pajamų paskirstymo tvarką nustato vedybų sutartis. Atitinkamai, šio rašto 1 punkte aptarta mokesčio lengvata taikoma kiekvieno sutuoktinio gautoms pajamoms atskirai, pagal kiekvienam iš jų tenkančią pajamų dalį.

3. Deklaravimas

Šiame rašte aptariamos rūšies pajamos pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos B klasės pajamoms. Todėl apskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį, taip pat deklaruoti šias pajamas privalo pats jų gavęs gyventojas.

Per 2023 m. mokestinį laikotarpį išmokas už FP pardavimą / perleidimą ar IFP realizavimą gyventojams išmokėjęs Lietuvos vienetas, užsienio vienetas per nuolatinę buveinę ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę privalo jas deklaruoti iki 2024 m. vasario 15 dienos, pateikdamas GPM312 formą[7] VMI.

Gyventojas gautas FP pardavimo / perleidimo ar IFP realizavimo pajamas turi deklaruoti, pateikdamas GPM311 formą[8] VMI. GPM311 formą už 2023 m. mokestinį laikotarpį privalu pateikti iki 2024 m. gegužės 2 dienos[9]. Šioje deklaracijoje apskaičiuotą mokėtiną pajamų mokesčio sumą privalu sumokėti iki deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

FP pardavimo / perleidimo ar IFP realizavimo pajamų deklaruoti neprivalu, jeigu joms taikoma šio rašto 1 punkte aprašyta mokesčio lengvata ir jų suma per mokestinį laikotarpį neviršija 500 EUR. Jeigu gautų pajamų suma viršija 500 EUR, turi būti deklaruojamos visos šios rūšies pajamos (tiek tos, kurios priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, tiek tos, kurios apmokestinamos pajamų mokesčiu). Šiame rašte aptariamos rūšies pajamos, kurioms netaikoma šio rašto 1 punkte aprašyta pajamų mokesčio lengvata, deklaruojamos nuo pirmo EUR.

Gyventojas GPM311 formą turi užpildyti laikydamasis centrinio mokesčių administratoriaus patvirtintų Taisyklių[10]. Taisyklių 59 punktas numato, kad apmokestinamosios FP pardavimo / perleidimo ar IFP realizavimo pajamos deklaruojamos tokia tvarka:

  • 11 pajamų rūšies kodu deklaruojamos pajamos, kurioms taikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte numatyta pajamų mokesčio lengvata;
  • 12 pajamų rūšies kodu deklaruojamos pajamos, kurioms netaikoma GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte numatyta pajamų mokesčio lengvata.

4. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos FP pardavimo / perleidimo ar IFP realizavimo pajamos

Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 str. 4 dalimi, nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos iš FP pardavimo / perleidimo ar IFP realizavimo nėra pajamų mokesčio objektas Lietuvoje. Todėl šios rūšies pajamų gavęs nenuolatinis Lietuvos gyventojas neturi jų deklaruoti ir apmokestinti pajamų mokesčiu Lietuvoje.

 

[1] Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.

[2] Valstybinė mokesčių inspekcija.

[3] Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas.

[4] Tikslinių teritorijų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 344 „Dėl Tikslinių teritorijų sąrašo patvirtinimo“.

[5] Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 11 str. 1 dalį, vieneto likvidavimo atveju laikoma, kad gyventojas (vieneto dalyvis) parduoda turimas akcijas, dalis ar pajus.

[6] Vidutinių šalies darbo užmokesčių suma, taikoma apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. 2023 m. laikotarpiu 120 VDU atitinka 202 188 EUR sumą.

[7] Metinė gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracija (GPM312 forma), patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. VA-9 „Dėl Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formos, jos priedų GPM312L, GPM312U formų ir jų užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“.

[8] Pavyzdinė pajamų mokesčio deklaracija (GPM311 forma), patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.

[9] Žr. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 str. 1 dalį.

[10] Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.

Registracijos numeris (18.18 - 31-1 Mr) RM-1352

VMI prie FM[1] primena, kad nuolatiniams Lietuvos gyventojams[2] pareiga deklaruoti 2023 m. metines pajamas ir sumokėti GPM[3] atsiranda ne tik dėl gautų pajamų, nuo kurių pajamų mokestį turi sumokėti jie patys (t. y. nuo pajamų, pagal mokesčio sumokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms), bet ir dėl šių GPMĮ[4] 27 straipsnyje nustatytų priežasčių: 

— sumažėjusio metinio NPD[5],

  • pajamoms viršijus 101 094 eurų (60 VDU[6]) arba 202 188 eurų (120 VDU) sumą, nes nuo viršijančios pajamų dalies mokestis turi būti sumokamas, taikant progresinį GPM tarifą.

Dėl metinio NPD perskaičiavimo.

  1. Kokiais atvejais privaloma perskaičiuoti metinį NPD?

Gyventojai, kuriems darbo užmokesčio gavimo vietoje per kalendorinius metus pritaikytų NPD suma yra didesnė už taikytiną GPMĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotą metinį NPD, privalo deklaruoti metines pajamas ir perskaičiuoti metinį NPD. Nuo skirtumo, apskaičiuoto iš per metus pritaikytos NPD sumos atėmus sumažėjusį taikytiną metinį NPD, gyventojas turi sumokėti GPM.

  1. Kodėl sumažėja metinis NPD?

Kalendoriniais metais įmonėje (įstaigoje) mėnesio NPD yra taikomas, atsižvelgiant tik į darbo užmokesčio (su priedais bei priemokomis) bei ligos išmokos už dvi pirmąsias ligos dienas sumą, o metinis NPD — atsižvelgiant į metinę visų[7] apmokestinamųjų pajamų sumą.

Metinis NPD sumažėja dėl iš dviejų ar kelių darbdavių gauto darbo užmokesčio, dėl kintamo darbo užmokesčio, gautų vienkartinių priedų bei premijų, autorinių atlyginimų, tantjemų, pajamų iš įregistruotos individualios veiklos, dividendų, nuomos ir kitokių apmokestinamųjų pajamų gavimo. Metinio NPD sumažėjimą lemia ir gautos ligos išmokos, nes darbdavys mėnesio NPD pritaiko, atsižvelgęs į jo paties išmokamą mėnesio darbo užmokesčio ir ligos išmokos už pirmąsias dvi ligos dienas sumą, į kurią Sodros mokamos ligos išmokos neįskaičiuojamos.

Pažymime, kad už metinio NPD perskaičiavimą yra atsakingas pats gyventojas.

  1. Kaip apskaičiuojami 2023 m. metiniai NPD?
    1. Gyventojams, kurių metinių apmokestinamųjų pajamų (toliau — GMP) bendra suma neviršija 10 080 eurų (t. y. dvylikos MMA[8] dydžių sumos, galiojusios 2023 m. sausio 1 d.), metinis

NPD yra 7 500 eurų.

    1. Gyventojams, kurių GMP yra didesnės nei 10 080 eurų, bet neviršija 23 112 eurų, metinis NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Metinis NPD = 7 500 − 0,42 × (GMP — 10 080 eurų).

    1. Gyventojams, kurių GMP yra didesnės nei 23 112 eurai, bet mažesnės nei 34 370,67[9] eurai, metinis NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Metinis NPD = 4 800 − 0,18 × (GMP — 7 704 eurų (642 x 12)).

3.4. Gyventojams, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, senatvės pensijos amžių sukakusiems gyventojams, kuriems nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, taikomas 935 eurų mėnesio NPD. Tokiems gyventojams, teisę į didesnį NPD turėjusiems visus 2023 m., taikomas metinis NPD yra 11 220 eurų ( 935 Eur x 12 mėn.), neatsižvelgiant į metinių apmokestinamųjų pajamų sumą (GMP).

3.5. Gyventojams, kuriems nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis, sunkus neįgalumo lygis, senatvės pensijos amžių sukakusiems gyventojams, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taikomas 1 005 eurų mėnesio NPD. Tokiems gyventojams, teisę į didesnį NPD turėjusiems visus 2023 m., taikomas metinis NPD yra 12 060 eurų (1 005 Eur x 12 mėn.), neatsižvelgiant į metinių apmokestinamųjų pajamų sumą (GMP).

  1. Kas gali susigrąžinti GPM?

Pasinaudoję metinio NPD lengvata, susigrąžinti GPM dalį gali gyventojai, dirbę ne visus 2023 metus, taip pat tie, kuriems NPD nebuvo taikytas, išmokant kiekvieno mėnesio darbo užmokestį, arba kurie darbdaviams nebuvo pateikę prašymo taikyti NPD. Susigrąžinti nuo darbo užmokesčio išskaičiuoto GPM dalį taip pat gali riboto darbingumo asmenys, kuriems dėl nustatyto riboto darbingumo, neįgalumo ar nustatytų specialiųjų poreikių 2023 m. nebuvo pritaikyti didesni (935 ar 1 005 eurų) mėnesio NPD.

  1. Kaip perskaičiuojamas metinis NPD ir GPM?

Metinis NPD ir GPM perskaičiuojami nuolatinio Lietuvos gyventojo pateiktoje metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje[10].

Patogiausia ir paprasčiausia užpildyti bei pateikti deklaraciją elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (https://deklaravimas.vmi.lt/), pasinaudojus vedliu. Metinių pajamų, taikytino metinio NPD, mokėtino ar grąžintino GPM sumos vedliu užpildomoje deklaracijoje yra apskaičiuojamos automatiškai.

Tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (arba jų ir neapmokestinamųjų pajamų) gavę gyventojai taikytino metinio NPD, mokėtino ar grąžintino GPM sumas gali apskaičiuoti savarankiškai, pasinaudoję VMI interneto svetainėje skelbiama metinio NPD skaičiuokle: https://www.vmi.lt/evmi/metinio-neapmokestinamojo-pajamu-dydzio-skaicuokle.

 

  1. Dėl prievolės perskaičiuoti GPM, taikant progresinius GPM tarifus.

2023 m. pajamoms viršijus tam tikrus dydžius, taikomas progresinis GPM tarifas. Tokiais atvejais perskaičiuoti GPM ir papildomai sumokėti deklaracijoje apskaičiuotą GPM sumą pareiga tenka pačiam gyventojui net ir tais atvejais, kai gautos pajamos pagal mokesčio sumokėjimo tvarką yra priskiriamos gyventojo A klasės pajamoms, nuo kurių GPM dalį jau yra išskaičiavęs mokestį išskaičiuojantis asmuo.

Taikant progresinius mokesčio tarifus, perskaičiuoti ir sumokėti GPM privaloma, kai:

    1. 2023 m. gautų šių pajamų bendra suma yra didesnė nei 60 VDU suma — 101 094 eurų:

— su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (neįskaitant apskaičiuotų už 2018 m. ar ankstesnius metus);

— tantjemų ar atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete;

— iš darbdavio gautų autorinių atlyginimų;

— mažosios bendrijos vadovo (ne nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą mažajai bendrijai.

Nuo 101 094 Eur viršijančios tokių pajamų sumos, taikant 32 proc. GPM tarifą, gyventojas privalo sumokėti pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuotą GPM sumą.

 

1 pavyzdys.

2023 m. gyventojas iš Lietuvos įmonių gavo:

40 000 Eur darbo užmokestį;

100 000 Eur tantjemų.

Iš viso: 140 000 Eur.

Išmokas išmokėjusios įmonės išskaičiavo 28 000 Eur GPM (20 proc.).

GPM apskaičiuojamas taip:

Nuo 101 094 Eur sumos (60 VDU) — 20 218,80 Eur (20 proc.),

nuo 38 906 Eur (140 000 − 101 094) sumos — 12 449,92 Eur (32 proc.). Nuo 38 906 Eur pajamų sumos buvo išskaičiuotas 7 781,20 Eur (20 proc.) GPM. Gyventojas turi deklaruoti metines pajamas ir sumokėti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuotą 4 668,72 Eur (12 449,92 − 7 781,20) GPM sumą.

6.2. Gautų šių pajamų suma yra didesnė nei 120 VDU suma — 202 188 eurų:

  • autorinių atlyginimų (gautų ne iš darbdavio);
  • honorarų;
  • turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;

— turto nuomos;

— mažosios bendrijos vadovo (nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą mažajai bendrijai;

— kitų pajamų ne iš darbo santykių (išskyrus paminėtas 6.1 p., taip pat pajamas iš paskirstytojo pelno, individualios veiklos pajamas, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas).

 

2 pavyzdys.

2023 m. gyventojas gavo:

80 000 Eur — už išnuomotą turtą;

60 000 Eur — už parduotą žemę, neišlaikytą nuosavybėje 10 metų (pajamos perskaičiuotos, atėmus įsigijimo išlaidas);

55 000 Eur — autorinį atlyginimą ne iš darbdavio;

25 000 Eur — gyvybės draudimo išmokų, nepriskirtų neapmokestinamosioms pajamoms.

Iš viso: 220 000 Eur.

GPM apskaičiuojamas taip:

Nuo 202 188 Eur (120 VDU) sumos — 30 328,20 Eur (15 proc.),

nuo 17 812 Eur (220 000 − 202 188) sumos — 3 562,40 Eur (20 proc.).

Gyventojas turi deklaruoti metines pajamas ir sumokėti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuotą GPM.

 

Iki š. m. gegužės 2 d. gyventojai turi pateikti mokesčių administratoriui 2023 m. mokestinio laikotarpio pajamų mokesčio deklaracijas ir sumokėti jose apskaičiuotą GPM.

Asmenys, nuolatiniais Lietuvos gyventojais tapę dėl per dvejus vienas paskui kitą einančius kalendorinius metus Lietuvoje išbūtų 280 dienų skaičiaus ir vienais iš jų — ne mažiau nei 90 dienų, tų kalendorinių metų, kuriais jie atvyko į Lietuvą, pajamų mokesčio deklaracijas privalo pateikti iki kitų po atvykimo metų gruodžio 31 dienos (2023 m. atvykusieji į Lietuvą — iki 2024 m. gruodžio 31 dienos).

 

[1] Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

[2] Toliau — gyventojai.

[3] Gyventojų pajamų mokestis.

[4] Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas.

[5] Neapmokestinamasis pajamų dydis.

[6] Vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio suma, taikoma apdraustųjų asmenų 2023 m. valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. 1 VDU 2023 m. — 1 684,90 Eur.

[7] Išskyrus pajamas iš veiklos pagal verslo liudijimą, ne individualios veiklos atliekų pardavimo pajamas (apmokestinamas 5 proc.), išmokas, išmokėtas pasibaigus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutarčiai arba ją nutraukus, lygias sumokėtoms įmokoms.

 

Informaciją apie asmens duomenų tvarkymą galima rasti adresu www.vmi.lt skiltyje Asmens duomenų sauga.

[8] Minimali mėnesinė alga; 2023 m. — 840 eurų.

[9] Kai GMP 34 370,67 eurų ar daugiau, metinis NPD netaikomas.

[10] Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93.

DĖL GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO PERMOKOS GRĄŽINIMO

(18.18-31-1 Mr) RM-1157
2024-01-11

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) RM-1157

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos[1] primena, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai[2], pageidaujantys pasinaudoti pajamų mokesčio lengvatomis ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio, išskaičiuoto (sumokėto) nuo 2023 m. mokestinio laikotarpio pajamų, arba sumažinti mokėtiną pajamų mokestį, turi deklaruoti metines pajamas.

Kas gali susigrąžinti pajamų mokesčio permoką?

Pasinaudoti pajamų mokesčio lengvatomis ir susigrąžinti išskaičiuoto (sumokėto) pajamų mokesčio dalį gali gyventojai, kurie 2023 metais:

  1. gavo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų[3], bet nepasinaudojo metiniu NPD[4].

Pritaikius GPMĮ[5] 20 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotą metinį NPD, jį atitinkanti su darbo santykiais susijusių pajamų suma yra neapmokestinama pajamų mokesčiu. Jeigu šia mokesčio lengvata gyventojai 2023 m. nepasinaudojo, t. y. jei darbdavys, išmokėdamas darbo užmokestį, NPD nepritaikė arba per metus pritaikė mažiau nei 12 mėnesių NPD, tai gyventojui gali susidaryti pajamų mokesčio permoka.

Pasinaudoti teise į visą priklausantį metinį NPD ir susigrąžinti pajamų mokesčio permoką gali gyventojai, dirbę ne visus 2023 metus, taip pat tie, kuriems NPD buvo pritaikytas ne visas, arba kurie darbdaviams nebuvo pateikę prašymo taikyti NPD.

Susigrąžinti nuo darbo užmokesčio išskaičiuoto pajamų mokesčio dalį taip pat gali riboto darbingumo asmenys, kuriems dėl nustatyto riboto darbingumo, neįgalumo ar specialiųjų poreikių 2023 m. nebuvo pritaikyti didesni (935 eurų ar 1 005 eurų) mėnesio NPD.

Jeigu gyventojų 2023 m. metinės pajamos nesiekia 34 370,67 eurų[6], tai dėl nepritaikyto metinio NPD arba pritaikytos ne visos jo sumos susidariusią pajamų mokesčio permoką gyventojai gali susigrąžinti deklaruodami metines pajamas.

Tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (arba jų ir priskiriamų neapmokestinamosioms pajamoms) gavę gyventojai taikytino metinio NPD, mokėtino ar grąžintino GPM sumas gali apskaičiuoti savarankiškai, pasinaudoję Valstybinės mokesčių inspekcijos[7] interneto svetainėje skelbiama metinio NPD skaičiuokle: https://www.vmi.lt/evmi/metinio-neapmokestinamojo-pajamu-dydzio-skaicuokle.

Svarbu ir tai, kad, taikant mėnesio NPD, atsižvelgiama tik į darbo užmokesčio (su priedais bei priemokomis) sumą, o, apskaičiuojant metinį NPD, — į bendrą metinių pajamų sumą[8], todėl, gavus ir kitų apmokestinamųjų pajamų, metinis NPD sumažėja ar visai netaikomas. Sumažėjus metiniam NPD, gyventojui atsiranda pareiga deklaruoti metines pajamas, perskaičiuoti metinį NPD ir sumokėti pajamų mokestį. Riboto darbingumo asmenims, teisę į didesnius NPD (935 eurų ar 1 005 eurų) turėjusiems visus 2023 metus, metinis NPD (11 220 eurų ar 12 060 eurų) yra taikomas, neatsižvelgiant į metinių pajamų sumą;

2. per mokestinį laikotarpį patyrė GPMĮ 21 straipsnyje nurodytas išlaidas, t. y. 2023 metais mokėjo:

2.1. gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje nustatyta, kad gyvybės draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui ir naudos gavėju draudimo laikotarpio pabaigoje yra:

− pats gyventojas,

− gyventojo sutuoktinis,

− gyventojo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje),

− iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

− iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečiai asmenys, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia);

2.2. pensijų įmokas į III pakopos pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės[9] valstybėje, turimus pensijų fondus pagal pensijų kaupimo sutartį, kurioje naudos gavėju kaupimo laikotarpio pabaigoje yra:

− pats gyventojas,

− gyventojo sutuoktinis,

− iki 18 metų ir vyresni neįgalieji vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,

− iki 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai, globotiniai, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia);

2.3. papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas į II pakopos pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių EEE valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėje narėje, turimus pensijų fondus, kurios mokamos pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 str. 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 proc. gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;

2.4. už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, kurią baigus įgyjama atitinkama kvalifikacija, formaliojo profesinio mokymo programos modulį, kurį baigus įgyjama atitinkama kompetencija (kompetencijos), ir (ar) už studijas, kurias baigus įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija.

Jei už studijas ar profesinį mokymą sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš metinių pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis;

2.5. palūkanas už vieną iki 2008-12-31 paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti arba už gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą).             

Bendra visų atimamų išlaidų (t. y. gyvybės draudimo įmokų, įmokų į II ir III pakopos pensijų fondus, palūkanų už kreditą būstui įsigyti ar statyti, sumos už profesinį mokymą ar studijas sumokėtų įmokų) suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomas 15, 20 ar 32 procentų pajamų mokesčio tarifas, sumos, apskaičiuotos iš visų mokestiniais metais gautų pajamų atėmus GPMĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas. Be to, atimamų gyvybės draudimo įmokų ir/ar įmokų į III ir II pakopos pensijų fondus išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 1 500 eurų.

Kaip susigrąžinti pajamų mokesčio permoką?

Pajamų mokesčio permoka apskaičiuojama gyventojo pateiktoje pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM311 forma[10]).

Pajamų mokesčio deklaracijoje turi būti nurodomos visos per 2023 m. mokestinį laikotarpį gyventojo gautos pajamos, išskyrus nurodytas Nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąraše[11].

Patogiausia ir paprasčiausia pajamų mokesčio deklaraciją užpildyti ir pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (adresu https://deklaravimas.vmi.lt/) pasinaudojus vedliu, parengtu pagal klausimų − atsakymų principą.

2023 m. mokestinio laikotarpio deklaracijas reikia pateikti iki 2024 m. gegužės 2 dienos. Iki šio termino pabaigos pasirinktą paramos gavėją ar politinę organizaciją paremti ketinantys gyventojai, pasinaudodami vedliu, turi užpildyti ir elektroniniu būdu pateikti Prašymą pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms organizacijoms (FR0512 formos 05 versija[12]).

Pajamų mokesčio permoka, apskaičiuota gyventojo iki 2024 m. gegužės 2 d. pateiktoje pajamų mokesčio deklaracijoje, grąžinama iki 2024 m. liepos 31 d., o pagal pateiktą nuo 2024 m. gegužės 3 d., − per 90 dienų po jos gavimo VMI dienos.

Gyventojas, nepasinaudojęs mokesčio lengvatomis 2023 m. ar ankstesniais metais, gali jomis pasinaudoti, pateikdamas ar patikslindamas 2022 m., 2021 m., 2020 m. ar 2019 m. mokestinio laikotarpio pajamų mokesčio deklaraciją.

 

[1] Toliau − VMI prie FM.

[2] Toliau − gyventojai.

[3] Toliau − su darbo santykiais susijusios pajamos.

[4] Neapmokestinamasis pajamų dydis.

[5] Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas.

[6] T. y. pajamų lygis, kurį pasiekus, metinis NPD netaikomas.

[7] Toliau — VMI.

[8] Į metines pajamas metinio NPD taikymo tikslu neįskaičiuojamos neapmokestinamosios pajamos, išmokos, gyventojui išmokėtos pagal pasibaigusią arba nutrauktą gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančios sumokėtų įmokų sumos, ne individualios veiklos pajamos, gautos už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas (apmokestintas taikant 5 proc. mokesčio tarifą), taip pat iš veiklos pagal verslo liudijimą gautos pajamos.

[9] Toliau − EEE valstybė.

[10] Patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.

[11] Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių 2 priede.

[12] Patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2023 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-95.

Registracijos numeris (18.18-31-1 Mr) RM-841

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos primena, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai[1] 2024 metais gali paremti pasirinktą labiausiai remtiną visuomenei naudingą sritį, konkretų meno kūrėją ir (ar) pasirinktą politinę organizaciją, paskirdami jiems dalį pajamų mokesčio, apskaičiuoto nuo savo 2023 m. gautų pajamų.

Nauja tai, kad 2024 m. (už 2023 m.) gyventojai gali paskirti pajamų mokesčio dalį:

— politinėms organizacijoms, t. y. ne tik politinėms partijoms, bet ir politiniams komitetams. Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatyme politinis komitetas apibrėžiamas taip: „Politinis komitetas — pagal šį įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas — tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant Europos Sąjungos valdžią ir (arba) savivaldos teisę dalyvaujant rinkimuose į Europos Parlamentą, savivaldybių tarybų ir (arba) merų rinkimuose.“;

— Užsienyje esančių lietuvių bendruomenių, kitų lietuviškų įstaigų ar organizacijų, kurios gali būti paramos gavėjais pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, sąraše[2] nurodytai užsienio valstybėje įsteigtai lietuvių bendruomenei ar kitai lietuviškai įstaigai ar organizacijai.

Gyventojai 2024 m. gali paskirti pajamų mokesčio sumas, atitinkančias tokias nuo 2023  m. gautų pajamų apskaičiuoto mokesčio dalis:

  • iki 1,2 procentų — paramos gavėjams, laikomiems tokiais pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą[3]:

— Lietuvos Respublikoje įregistruotiems labdaros ir paramos fondams, biudžetinėms įstaigoms, asociacijoms, visuomeninėms organizacijoms, viešosioms įstaigoms, religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriams (padaliniams), kitiems juridiniams asmenims (išskyrus profesines sąjungas ir profesinių sąjungų susivienijimus), kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams, dalininkams ar nariams,

— ir (ar) Užsienyje esančių lietuvių bendruomenių, kitų lietuviškų įstaigų ar organizacijų, kurios gali būti paramos gavėjais pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, sąraše nurodytai užsienio valstybėje įsteigtai lietuvių bendruomenei ar kitai lietuviškai įstaigai ar organizacijai,

  • ir (ar) meno kūrėjams, paramos gavėjais įregistruotiems Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos tvarkomoje Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų informacinėje sistemoje;
  • iki 0,6 procento — politinėms organizacijoms (politinėms partijoms ir politiniams komitetams), kurios yra įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre, atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės organizacijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra;
  • iki 0,6 procento — profesinėms sąjungoms ir (ar) jų susivienijimams, įregistruotiems paramos gavėjais.

Kaip paskirti pajamų mokesčio dalį pasirinktiems gavėjams?

Prisijungus prie Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninio deklaravimo informacinės sistemos (EDS), tiesiogiai portale (realiu laiku), pasinaudojus vedliu, užpildomas ir pateikiamas Prašymas pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms organizacijoms (FR0512 formos 05 versija[4]).

Užpildant Prašymą vedliu, pasirenkamas paramos gavėjas ir (ar) politinė organizacija, gavėją identifikuojantys duomenys, skiriama pajamų mokesčio dalis (procentais), laikotarpis, už kurį ji skiriama, pageidaujant ― ir pajamų mokesčio dalies paskirtis.

Primename, kad paštu atsiųsti ar kitaip pateikti popieriniai Prašymai nenagrinėjami.

Kur galima pasitikslinti, ar pasirinktas asmuo yra įgijęs paramos gavėjo statusą, susirasti jo identifikacinį numerį?

Prašymo užpildymo metu gyventojui VMI EDS paieškoje pasirinkus gavėją, kartu pateikiama informacija, ar asmuo turi paramos gavėjo statusą. Be to, juridinių asmenų, įregistruotų paramos gavėjais, ir politinių organizacijų duomenys yra skelbiami VMI prie FM interneto svetainėje adresu https://www.vmi.lt/evmi/web/guest/paramos-gaveju-ir-politiniu-organizaciju-duomenys. Čia taip pat pateikiamas meno kūrėjų, įregistruotų paramos gavėjais, sąrašas.

Kaip apskaičiuojama pervestina pajamų mokesčio dalis?

Pajamų mokesčio dalis apskaičiuojama nuo pajamų mokesčio, mokėtino pagal gyventojo pateiktą metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, pridėjus pajamų mokesčio sumą, sumokėtą įsigyjant verslo liudijimą, o jeigu metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikti gyventojas neprivalo, tai nuo mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotos pajamų mokesčio sumos.

Ar galima paremti kelis paramos gavėjus?

Prašyme galima nurodyti:

  • skiriant iki 1,2 procento pajamų mokesčio dalį — daugiau nei vieną paramos gavėju esantį juridinį asmenį (išskyrus profesines sąjungas ir profesinių sąjungų susivienijimus), užsienio valstybėje įsteigtą lietuvių bendruomenę ar kitą lietuvišką įstaigą ar organizaciją ir (ar) meno kūrėją (meno kūrėjus). Bendra jiems skiriama pajamų mokesčio dalis neturi būti didesnė nei 1,2 procento;
  • skiriant iki 0,6 procento pajamų mokesčio dalį — daugiau nei vieną politinę organizaciją, tačiau bendra politinėms organizacijoms skiriama pajamų mokesčio dalis neturi būti didesnė nei 0,6 procento;
  • skiriant iki 0,6 procento pajamų mokesčio dalį — daugiau nei vieną profesinę sąjungą ir (ar) profesinių sąjungų susivienijimą, tačiau bendra jiems skiriama pajamų mokesčio dalis neturi būti didesnė nei 0,6 procento.

Ar galima paskirti pajamų mokesčio dalį keleriems ateinantiems metams?

Galima paskirti pajamų mokesčio dalį ne tik nuo 2023 m., bet ir nuo 2024 m. - 2026 m. gautinų pajamų, tačiau yra svarbu atsižvelgti į tai, kad nuo 2024 m. ir vėlesnio mokestinio laikotarpio pajamų iki 1,2 procento pajamų mokesčio dalį 2025 m. ir vėlesniais metais galima bus paskirti tik nevyriausybinėms organizacijoms[5] (t. y. kurioms yra būtina Juridinių asmenų registro žyma „nevyriausybinė organizacija“) ir užsienio valstybėje įsteigtai lietuvių bendruomenei ar kitai lietuviškai įstaigai ar organizacijai, jeigu ji priskirtina nevyriausybinei organizacijai, ir (ar) meno kūrėjams, įregistruotiems paramos gavėjais.

Iki kada reikia pateikti Prašymą?

Prašymą pervesti pajamų mokesčio dalį nuo 2023 m. mokestinio laikotarpio pajamų būtina pateikti ne vėliau kaip iki š. m. gegužės 2 dienos.

Svarbu: Metines pajamas deklaruoti privalantys gyventojai iki š. m. gegužės 2 d. turi pateikti ir 2023 m. mokestinio laikotarpio metinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPM311 forma[6]). Jos nepateikus arba ją pateikus pavėluotai, paskirta pajamų mokesčio dalis nepervedama.

Ką daryti, apsisprendus pakeisti ankstesnių metų Prašyme nurodytą pajamų mokesčio dalies gavėją?

Pakeitus sprendimą dėl remiamo asmens, reikia elektroniniu būdu pateikti patikslintą Prašymą, jame nurodžius naujojo paramos gavėjo ir (ar) politinės organizacijos identifikavimo duomenis, taip pat laikotarpį, nuo kurį gautų pajamų prašoma pervesti skiriamą pajamų mokesčio dalį.

Prašymą galima patikslinti iki kalendorinių metų, einančių po tų metų, už kuriuos nuo gautų pajamų prašoma pervesti (pradėti pervesti) pajamų mokesčio dalį, birželio 30 dienos. Pavyzdžiui, siekiant šiais metais paremti kitą gavėją, iki 2023 m. gegužės 2 d. ar ankstesniais metais pateiktą Prašymą galima patikslinti iki š. m. birželio 30 dienos.

Kada paramos gavėjui ir (ar) politinei partijai bus pervestos paskirtos lėšos?

Nuo 2023 m. gyventojų gautų pajamų paskirtos pajamų mokesčio sumos bus pervestos laikotarpiu nuo š. m. liepos 1 d. iki lapkričio 15 dienos.

 

[1] Toliau ― gyventojai.

[2] Patvirtintas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-265 „Dėl Užsienyje esančių lietuvių bendruomenių, kitų lietuviškų įstaigų ar organizacijų, kurios gali būti paramos gavėjais pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą, sąrašo patvirtinimo“.

[3] Toliau – LPĮ.

 

Informaciją apie asmens duomenų tvarkymą galima rasti adresu www.vmi.lt skiltyje Asmens duomenų sauga.

[4] Patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2023 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-95.

[5] Pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą nevyriausybinė organizacija suprantama kaip „nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomas savanoriškumo pagrindais įsteigtas visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus“.

[6] Patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93.

Registracijos numeris (18.18-31-1Mr) R-75

Nuolatiniai Lietuvos gyventojai[1] iki 2024 m. gegužės 2 d. privalo deklaruoti 2023 m. turimą turtą ir gautas pajamas.

  1. Kurie gyventojai iki 2024 m. gegužės 2 d. privalo deklaruoti turtą pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą[2]?

Kaip ir ankstesniais metais, 2023 m. gruodžio 31 d. turimą turtą turi deklaruoti GTDĮ 2  straipsnio 1 dalyje išvardyti gyventojai:

— politikai ir jų šeimų nariai;

  • nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • visų biudžetinių įstaigų (muziejų, teatrų, bibliotekų, socialinių paslaugų centrų, globos namų ir pan.) vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai, taip pat šių įstaigų padalinių (nesančių kitame struktūriniame padalinyje) vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, vadovų pavaduotojai. Pavyzdžiui, mokymo įstaigų, ligoninių, poliklinikų, mokymo centrų, pensionatų, socialinės globos įstaigų ir kitų įstaigų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, o steigėja ar dalininkė — valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;
  • akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė (neatsižvelgiant į tai, kokia akcijų dalis priklauso valstybei (savivaldybei)), vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;

— valstybės ir savivaldybių įmonių vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai;

— valstybės tarnautojai ir jų šeimų nariai;

— teisėjai, notarai, antstoliai, prokurorai, valstybinių aukštųjų mokyklų vadovai, Respublikos Prezidento ar Seimo paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai ir nariai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir kitas išvardytas pareigas 2023 m. ėję (įskaitant GTDĮ 2  straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas 2023 m. nustojusius eiti) gyventojai ir jų šeimos nariai.

Deklaruoti turtą taip pat privalo gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, ir jų šeimų nariai.

Be to, turtą deklaruoti privalo 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat asmenys, sulaukę 18 metų ir vyresni, kurie Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Šie gyventojai turi deklaruoti vieną kartą tų kalendorinių metų, kuriais jie sulaukė 18 metų arba kuriais įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje, gruodžio 31 d. Lietuvoje ir (ar) užsienio valstybėje turimą tokį turtą:

— nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį, kurio nuosavybės teisės nėra įregistruotos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre;

— lėšas, turimas ne Lietuvos Respublikos bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

— meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 1 500 eurų;

— pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

— paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;

— vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 1 500 eurų.

Jeigu 18 metų sulaukęs ar teisę nuolat gyventi Lietuvoje įgijęs gyventojas tokio turto neturi, tai deklaruoti turto jam nereikia.

  1. Kokioje deklaracijoje deklaruojamas turtas?

Turtas deklaruojamas Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje (FR0001 forma)[3].

Gyventojai, privalantys deklaruoti turtą dėl jų pačių ir (ar) jų sutuoktinių 2023 m. eitų GTDĮ 2 str. 1 dalyje nurodytų pareigų, taip pat turtą deklaruoti privalantys 18 metų sulaukę nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir 18 metų sulaukę bei vyresni asmenys, pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje, turto deklaraciją ir jos priedus turi pateikti elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemą[4] (http://deklaravimas.vmi.lt).

  1. Kokį turtą reikia deklaruoti?

Gyventojai, kuriems pareiga deklaruoti turtą atsirado dėl 2023 m. eitų pareigų, ir jų šeimų nariai, gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai deklaruoja tokį 2023 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje ir užsienio valstybėje turimą turtą:

— nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį;

— kilnojamąjį daiktą, kuriam pagal teisės aktus nustatyta privaloma teisinė registracija;

— pinigines lėšas, turimas kredito įstaigose ir ne jose, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 eurų;

— pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 eurų;

— paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršijo 1 500 eurų;

— meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršijo 1 500 eurų;

— vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršijo 1 500 eurų.

Nekilnojamojo ar kilnojamojo daikto vertė nurodoma pagal jo įsigijimo kainą, o jei ši kaina labai skiriasi nuo rinkos kainų, tai nurodoma jo tikroji rinkos kaina.

Gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimų nariai turto deklaracijoje privalo nurodyti ne tik turimą turtą, bet ir visas 2023 m. gautas pajamas, užpildydami turto deklaracijos priedą „Gautos pajamos“ (FR0001P forma).

  1. Kurie gyventojai privalo deklaruoti metines pajamas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą[5]?

Metines pajamas iki 2024 m. gegužės 2 d. deklaruoti privalo:

4.1. gyventojai, gavę B klasės pajamų, t. y. pajamų, nuo kurių pajamų mokestį[6] apskaičiuoti ir sumokėti privalo jie patys, pavyzdžiui, gavę pajamų:

— už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn žemę, pastatą ar kitą nekilnojamąjį daiktą, laikomą tokiu pagal prigimtį (išskyrus būstą, kai iš jo perleidimo gautoms pajamoms yra taikoma mokesčio lengvata), kai toks turtas perleistas nuosavybėn nepraėjus 10 metų nuo įsigijimo;

— už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn automobilį, žemės ūkio techniką ar

kitą teisiškai registruojamą daiktą, kai toks turtas perleistas nuosavybėn nepraėjus 3 metams nuo įsigijimo;

— paskirstytąjį pelną (dividendų) iš individualios įmonės, ūkinės bendrijos ar mažosios bendrijos;

— iš individualios veiklos. Verslo liudijimą turėjęs ar individualią veiklą įregistravęs gyventojas metines pajamas deklaruoti privalo, net jei individualios veiklos pajamų negavo;

— palūkanų iš juridinių asmenų ar užsienio valstybės;

— apmokestinamųjų pajamų iš gyventojų ar iš užsienio valstybės;

4.2. politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai, valstybės bei savivaldybės įmonių ir akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai, jų pavaduotojai, biudžetinių įstaigų vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimų nariai, kitas GTDĮ 2 str. 1 dalyje nurodytas pareigas 2023 m. ėję gyventojai bei jų šeimų nariai.

Metines pajamas jie (įskaitant GTDĮ 2  straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas 2023 m. nustojusius eiti gyventojus) privalo deklaruoti, neatsižvelgiant į tai, kokias pajamas gavo;

4.3. gyventojai, privalantys perskaičiuoti metinį NPD[7].

Tai — gyventojai, kuriems su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavimo vietoje pritaikytų NPD suma yra didesnė už visą jiems taikytiną GPMĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarką apskaičiuotą metinį NPD.

Metinis NPD gali sumažėti (lyginant jį su darbdavio pritaikytų NPD suma) dėl premijų ar kitokių vienkartinių išmokų gavimo, išaugusio darbo užmokesčio, gautų įvairių rūšių apmokestinamųjų pajamų, ligos išmokų ir pan.

Sumažėjus metiniam NPD, gyventojui atsiranda pareiga jį perskaičiuoti, pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti joje apskaičiuotą GPM.

Tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (arba jų ir neapmokestinamųjų pajamų) gavę gyventojai taikytino metinio NPD, mokėtino ar grąžintino GPM sumas gali apskaičiuoti savarankiškai, pasinaudoję Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje skelbiama metinio NPD skaičiuokle: https://www.vmi.lt/evmi/metinio-neapmokestinamojo-pajamu-dydzio-skaicuokle;

4.4. gyventojai, privalantys perskaičiuoti ir sumokėti GPM, taikant progresinius GPM tarifus.

Metinėms pajamoms viršijus tam tikrus dydžius, taikomas progresinis GPM tarifas. Tokiais atvejais perskaičiuoti GPM ir sumokėti deklaracijoje apskaičiuotą jo sumą pareiga tenka pačiam pajamas gavusiam gyventojui net ir tais atvejais, kai gautos pajamos pagal mokesčio sumokėjimo tvarką yra priskiriamos gyventojo A klasės pajamoms, nuo kurių GPM dalį jau yra išskaičiavęs mokestį išskaičiuojantis asmuo.

Perskaičiuoti ir sumokėti GPM nuo 2023 m. pajamų, taikant progresinius mokesčio tarifus, privaloma, kai:

4.4.1. gautų šių pajamų bendra suma yra didesnė nei 60 VDU[8] suma — 101 094 eurų:

— su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų (neįskaitant apskaičiuotų už 2018 m. ar ankstesnius metus);

— tantjemų ar atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete;

— iš darbdavio gautų autorinių atlyginimų;

— mažosios bendrijos vadovo (ne nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą mažajai bendrijai.

101 094 eurų viršijančiai tokių pajamų daliai taikomas 32 proc. GPM tarifas, todėl gyventojui tenka pareiga iki 2024 m. gegužės 2 d. sumokėti pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuotą GPM;

4.4.2. gautų šių pajamų suma yra didesnė nei 120 VDU suma — 202 188 eurų:

— autorinių atlyginimų (gautų ne iš darbdavio);

— honorarų;

— turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;

— turto nuomos;

  • mažosios bendrijos vadovo (nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą mažajai bendrijai;
  • kitų pajamų ne iš darbo santykių (išskyrus nurodytas 4.4.1 papunktyje, taip pat pajamas, kurioms taikomas tik 15 proc. GPM tarifas, t. y. individualios veiklos pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas).

202 188 eurų viršijančiai tokių pajamų daliai taikomas 20 proc. GPM tarifas, todėl gyventojui tenka pareiga iki 2024 m. gegužės 2 d. sumokėti pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuotą GPM;

    1.  gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti mokesčio lengvatomis.

Tai — gyventojai, pageidaujantys pasinaudoti metiniu NPD ir (arba) sumažinti apmokestinamąsias pajamas 2023 m. patirtomis GPMĮ 21 straipsnyje nurodytomis išlaidomis, pagrįstomis juridinę galią turinčiais dokumentais.

Susigrąžinti GPM, pasinaudoję teise į metinį NPD, gali gyventojai, dirbę ne visus 2023 metus, taip pat tie, kuriems NPD nebuvo taikytas, išmokant kiekvieno mėnesio darbo užmokestį, arba kurie darbdaviams nebuvo pateikę prašymo taikyti NPD. Susigrąžinti nuo darbo užmokesčio išskaičiuoto GPM dalį gali riboto darbingumo asmenys, kuriems dėl nustatyto riboto darbingumo, neįgalumo ar specialiųjų poreikių 2023 m. nebuvo pritaikyti didesni (935 eurų ar 1 005 eurų) mėnesio NPD.

Mokesčio lengvatos taikomos, patyrus GPMĮ 21 straipsnyje nurodytas išlaidas, t. y. sumokėjus:

— gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį, kurioje nustatyta, kad gyvybės draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;

— pensijų kaupimo įmokas į III pakopos pensijų fondus, papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas į II pakopos pensijų fondus;

— palūkanas už vieną iki 2008-12-31 paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti, arba už gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą);

— už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, kurią baigus įgyjama atitinkama kvalifikacija, formaliojo profesinio mokymo programos modulį, kurį baigus įgyjama atitinkama kompetencija (kompetencijos), ir (ar) už studijas, kurias baigus įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija.

Kai už studijas ar profesinį mokymą sumokėta skolintomis lėšomis (kredito įstaigos paskola), tai iš metinių pajamų gali būti atimta 2023 m. grąžinta šios paskolos suma.

Mokesčio lengvatomis pasinaudoti ir susigrąžinti GPM galima tik pagal pateiktą pajamų mokesčio deklaraciją, todėl gyventojai, siekiantys jomis pasinaudoti, turi deklaruoti metines pajamas.

  1. Kokioje deklaracijoje deklaruojamos 2023 m. gautos pajamos?

Metinės pajamos deklaruojamos pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM311 forma[9]). Patogiausia ir paprasčiausia užpildyti ir pateikti deklaraciją elektroniniu būdu per VMI EDS (https://deklaravimas.vmi.lt/), pasinaudojus vedliu.

Gyventojai, pageidaujantys paremti pasirinktus paramos gavėjus ir (ar) politines organizacijas, iki 2024 m. gegužės 2 d. turi pateikti prašymus pervesti GPM dalį. GPM dalis gali būti paskirta vieninteliu būdu ― elektroniniu, prisijungus prie VMI EDS, tiesiogiai portale (realiu laiku) vedliu užpildant ir pateikiant Prašymą pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms organizacijoms (FR0512 formos 05 versija[10]).

 

[1] Toliau — gyventojai.

[2] Toliau — GTDĮ.

 

Informaciją apie asmens duomenų tvarkymą galima rasti adresu www.vmi.lt skiltyje Asmens duomenų sauga.

[3] Patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. VA-13 „Dėl Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių patvirtinimo“; toliau — turto deklaracija.

[4] Toliau — VMI EDS.

[5] Toliau — GPMĮ.

[6]Toliau — GPM.

[7] Metinis neapmokestinamasis pajamų dydis.

[8] Vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžių suma, taikoma apdraustųjų asmenų 2023 m. valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. 2023 m. 1 VDU — 1 684,90 eurų.

[9] Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.

[10] Patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2023 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-95.