Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai nuo 2024 m.

Informuojame apie priimtą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2024 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. VA-83 „Dėl mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo ir (ar) išdėstymo taisyklių ir formų patvirtinimo“ (toliau — Taisyklės).

Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. birželio 25 d. priimtu Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-2805, kuriuo mokesčių administratorius įgaliojamas iki 2024-10-31 parengti Mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo ir (ar) išdėstymo taisykles, bei siekiant unifikuoti dviejų institucijų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) taikomą mokesčių atidėjimo ir (ar) išdėstymo instrumentą.

Taisyklės įsigalioja nuo 2024-11-01.

 

Daugiau informacijos rasite VMI prie FM 2024-10-25 rašte Nr. RNA-35272. 

 

Informaciją parengė

Nepriemokų administravimo departamentas

 

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad 2024-10-09 buvo priimtas Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas Nr. 1K-327 „Dėl Palūkanų ir delspinigių dydžių nustatymo“ (toliau — Įsakymas). Įsakymu nustatytas:

1. palūkanų, mokamų už Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau — MAĮ) nustatytą mokestinę paskolą, dydis — 0,008 procento už kiekvieną naudojimosi mokestine paskola dieną;
2. delspinigių, mokamų MAĮ nustatytais atvejais, dydis — 0,027 procento už kiekvieną pavėluotą dieną.

Įsakymas įsigalioja ir nauji palūkanų ir delspinigių dydžiai taikomi nuo 2024-11-01.

 

Informaciją rasite VMI prie FM 2024-10-11 rašte Nr. R-3627.

 

 

Informaciją parengė Teisės departamentas

 

Informuojame apie priimtą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2024 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. VA-79 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 127 „Dėl Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo procedūrų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo patvirtintos ir nauja redakcija išdėstytos Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklės (toliau — Taisyklės).

Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. birželio 25 d. priimtu Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-2805, kuriuo mokesčių administratorius įgaliojamas iki 2024-10-31 parengti Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisykles.

 Taisyklės įsigalioja nuo 2024-11-01.

 

Daugiau informacijos rasite VMI prie FM 2024-10-15 Nr. RNA-33586

 

Informaciją parengė

Nepriemokų administravimo departamentas

Informuojame apie priimtą VMI prie FM¹ viršininko 2024 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. VA-75 „Dėl VMI prie FM¹ viršininko 2012 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. VA-91 „Dėl Mano VMI naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo, kuriuo patvirtintos Mano VMI naudojimo taisyklės² (toliau — Taisyklės).

Esminiai Taisyklių pakeitimai:

1. Išplėstos ir detaliau aprašytos sąvokos, apibrėžiančios elektroninės paslaugos gavėjus ir jų atstovus, taip pat įtrauktos naujos sąvokos, kurios padeda aiškiau suprasti Taisyklių taikymo sritį.
2. Detaliau aprašytos autentifikavimo priemonės ir prisijungimo prie Mano VMI procedūros, įskaitant elektroninio pašto adreso patvirtinimą, kuris yra būtinas siekiant naudotis portalu. Tai užtikrina didesnį saugumą ir asmenų tapatybės patikrinimą.
3. Pateikiamos išsamesnės gairės, kaip Mano VMI atstovai gali suteikti, keisti ar atšaukti teises naudotis elektroninėmis paslaugomis. Taip pat pateikiama informacija apie teisių galiojimo laikotarpį ir procedūras, susijusias su teisių nutraukimu.
4. Išsamiau ir aiškiau nurodyta, kaip Mano VMI atstovas gali užsisakyti ir gauti elektronines paslaugas, kaip yra tvarkoma su Mano VMI susijusi informacija ir dokumentai. Taip pat pateikiama informacija apie pranešimų nustatymus ir elektroninių paslaugų gavėjo informavimą.
5. Įvedami aiškūs nurodymai, dėl būtinųjų ir analitinių slapukų naudojimo, suteikiant vartotojams galimybę sutikti su jų naudojimu ar atsisakyti, kas yra svarbus aspektas siekiant užtikrinti skaidrumą ir vartotojų privatumo apsaugą.

Šie pakeitimai rodo, kad Taisyklės buvo atnaujintos atsižvelgiant į naujausius teisės aktų reikalavimus ir technologijų pokyčius, siekiant užtikrinti didesnį Mano VMI naudojimosi saugumą, skaidrumą ir patogumą vartotojams.

 

Šią informaciją taip pat rasite VMI prie FM¹ 2024 m. spalio 4 d. rašte Nr. R-3550.

 

 

Informaciją parengė Mokestinių prievolių departamentas

 

 

 

¹ Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

² Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2024 m. rugsėjo 20 d. įsakymas Nr. VA-75 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. VA-91 „Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e.VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo, kuriuo patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e.VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities Mano VMI naudojimo taisyklės  — Mano VMI naudojimo taisyklės.

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI prie FM) informuoja, kad siekdamas įgyvendinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“[1], 6 komponento „Veiksmingas viešasis sektorius ir prielaidos atsitiesti po pandemijos“ reformą „Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti“ (toliau — Reforma),  Seimas 2024 m. birželio 25 d. priėmė šių teisės aktų pakeitimo paketą:

 

1. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2805 (toliau — MAĮ pakeitimo įstatymas).

Paskelbimo Teisės aktų registre nuoroda: 

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/8c7b77e3338a11efb121d2fe3a0eff27

Pagal MAĮ pakeitimo įstatymo 11 straipsnį MAĮ pakeitimo įstatymas įsigalioja keliais  etapais, iš kurių VMI prie FM labiausiai aktualios yra šios datos:

- 2024 m. lapkričio 1 d. — MAĮ pakeitimo įstatymo 5 ir 6 straipsniai, susiję su mokestinės nepriemokos perėmimo bei mokestinės ir nemokestinės nepriemokų sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo tvarkomis, kurias tvirtinti nustatyta centriniam mokesčių administratoriui (VMI prie FM);

- 2026 m. birželio 30 d. — MAĮ pakeitimo įstatymas, išskyrus MAĮ pakeitimo įstatymo 5 ir 6 straipsnius ir  MAĮ pakeitimo įstatymo 11 straipsnio 3, 4, 5 ir 7 dalis.

 

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 646, 650, 651 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 583¹ straipsniu įstatymą Nr. XIV-2806 (toliau — CPK pakeitimo įstatymas), kuriuo Civilinio proceso kodekso nuostatos suderinamos su Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau — MAĮ) nuostatomis. Pagal CPK 5 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 dalį šis įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 30 d.

Paskelbimo Teisės aktų registre nuoroda:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/e4857673338a11efb121d2fe3a0eff27

 

                      3. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 3, 6 straipsnių, XII skyriaus pakeitimo ir 7, 8 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XIV-2807 (toliau — BVK pakeitimo įstatymas), kuriuo Bausmių vykdymo kodekso (toliau — BVK) nuostatos suderinamos su MAĮ nuostatomis.

Pagal BVK pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį šis įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 30 d.

Paskelbimo Teisės aktų registre nuoroda:   

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/a457c161338b11efb121d2fe3a0eff27

 

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163, 307, 342 ir 352 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2808 (toliau — BPK pakeitimo įstatymas), kuriuo Baudžiamojo proceso kodekso (toliau — BPK) nuostatos suderinamos su MAĮ nuostatomis. Pagal  BPK pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį šis įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 30 d.

Paskelbimo Teisės aktų registre nuoroda: https://e-seimasx.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/1c65b402338c11efb121d2fe3a0eff27?jfwid=fcrghmwva

 

5. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 672 ir 676 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2809 (toliau — ANK pakeitimo įstatymas), kuriuo Administracinių nusižengimų kodekso (toliau — ANK) nuostatos suderinamos su MAĮ nuostatomis. Pagal  ANK pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį šis įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 30 d.

Paskelbimo Teisės aktų registre nuoroda:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/58b54f12338c11efb121d2fe3a0eff27

 

Pažymėtina, kad šiuo metu asmenims skirtų ekonominių piniginių sankcijų išieškojimą inicijuoja atitinkamus sprendimus priėmusi institucija, išieškojimą vykdo antstoliai, o valstybei vykdymo procese, vadovaudamasi CPK 638 straipsnio 2 dalimi, atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau — VMI). VMI iš dalies administruoja tik baudas už administracinius nusižengimus (atlieka jų apskaitą, įskaitymą, sumokėjimo išdėstymą, išieškojimo inicijavimą ir priežiūrą (išieškojimą vykdo antstoliai), kitos nemokestinės prievolės administruojamos skirtingų institucijų[2], visų nemokestinių nepriemokų išieškojimą tiek iš sąskaitų, tiek iš turto vykdo antstoliai.

Įgyvendinus Reformą, visos asmenų prievolės valstybei bus apskaitomos ir išieškomos kartu su kitomis šiuo metu VMI administruojamomis prievolėmis. Informacija apie asmenų prievoles iš teismų ir kitų valstybės institucijų VMI pasieks automatizuotai per integracines informacinių sistemų sąsajas. Optimizuojant ir skaitmenizuojant prievolių valstybei administravimo procesą bus atsisakyta popierinėmis priemonėmis atliekamų operacijų, o duomenys apie pinigines prievoles valstybei ir jų vykdymą bus kaupiami ir sisteminami vienoje vietoje — VMI.

 

                      Teisės aktų pakeitimų esmė:

1. MAĮ pakeitimo įstatymu:

1.1. Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau — VMI) suteikiama teisė administruoti šias mokamas į valstybės biudžetą nemokestines prievoles:

1) ekonominė piniginė sankcija;

2) teismo priteista suma;

3) procesinė bauda;

4) teismų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais paskirta bauda už nusikalstamą veiką.

Pagal MAĮ pakeitimo įstatymo 4 straipsnį, kuriuo keičiamas MAĮ 26 straipsnio 1 dalies 12 punktas, VMI pavedama atlikti nemokestinių prievolių administravimo funkcijas, t. y.  vykdyti šių prievolių apskaitą, įskaitymą, sumokėjimo išdėstymą, priverstinio išieškojimo inicijavimą, vykdymą, priežiūrą ir sustabdymą, priverstinai išieškotų sumų paskirstymą ANK, CPK, BPK, BVK ir MAĮ nustatyta tvarka (MAĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, kuria MAĮ 2 straipsnis papildomas 29⁴ dalimi).

 

1.2. VMI suteikiama teisė išieškoti iš asmens sąskaitose esančių lėšų ir taikyti turto areštą.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės išvadas ir siekiant didinti skolų valstybei išieškojimo efektyvumą bei sumažinti administracinę bei finansinę naštą tiek skolininkui, tiek valstybei, VMI suteikiama teisė atlikti baudų už administracinius nusižengimus, ekonominių piniginių sankcijų, baudų už nusikalstamas veikas, procesinių baudų, teismų priteistų sumų išieškojimo iš skolininkų sąskaitose esančių lėšų funkciją (šiuo metu tai atlieka tik antstoliai). Kartu suteikiama teisė VMI išieškant baudas už administracinius nusižengimus, ekonomines pinigines sankcijas, baudas už nusikalstamas veikas, procesines baudas, teismų priteistas sumas taikyti MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę — turto areštą.

 

1.3. Suvienodintas priverstinis išieškojimas iš asmens sąskaitose esančių lėšų ir turto.

Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, iš esmės suvienodintas mokestinių ir nemokestinių prievolių administravimo procesas, įskaitant priverstinį išieškojimą. MAĮ nustatyti bendri VMI vykdomo išieškojimo principai, VMI vykdomo išieškojimo iš sąskaitų ir išieškojimo perdavimo antstoliams sąlygos bei terminai. MAĮ pakeitimo įstatymas nustato bendrą taisyklę, kad pirmiausia VMI vykdo mokestinių ir nemokestinių nepriemokų išieškojimą iš skolininkų sąskaitų ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Jeigu per šį terminą VMI nepavyksta išieškoti skolų, taikomas MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4–5 punktuose nurodytas išieškojimo būdas (išieškojimas iš turto) ir išieškojimas perduodamas antstoliams. Ši taisyklė nebus taikoma, jeigu asmuo neturi sąskaitų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje arba antstolis jau vykdo išieškojimą iš šio asmens turto. Tokiu atveju VMI nevykdys išieškojimo iš sąskaitų, o išieškojimą iš šio asmens ne vėliau kaip per 45 dienas nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę ir/ar nemokestinę nepriemokas perduos antstoliui išieškoti iš asmens turto. Siekiant išvengti neperspektyvių antstolių vykdomųjų bylų sukeliamos administracinės ir finansinės naštos, visais atvejais išieškojimas antstoliams bus perduodamas tik tuomet, jei asmuo turi turto ar pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas (išskyrus baudas už nusikalstamas veikas ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos skiriamas ekonomines pinigines sankcijas, kurios atsižvelgiant į jų specifiką, bus perduodamos išieškoti antstoliams, nevertinant išieškojimo perspektyvumo).

MAĮ pakeitimo įstatymas numato, kad detalią mokestinių ir nemokestinių nepriemokų išieškojimo perdavimo vykdyti antstoliui tvarką, asmens turto bei pajamų vertinimo kriterijus, kuriems esant mokesčių administratorius priima sprendimą išieškoti šias nepriemokas iš asmens turto, nepriemokų rūšis ir (arba) atvejus, kuriems esant nepriemokos bus perduodamos antstoliams anksčiau nustatytų terminų, nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (šis įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas bus priimtas iki 2026 m. birželio 29 d.).

 

1.4. Nustatyta priverstinio išieškojimo senatis kai kurioms nemokestinėms nepriemokoms.

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą (MAĮ 107 straipsnio 1, 6 dalys ir ANK 672 straipsnis) 5 metų priverstinio išieškojimo senatis nustatyta administruojant mokestines nepriemokas ir baudas už administracinius nusižengimus. Pasibaigus šiam terminui, mokesčių administratorius neturi teisės imtis jokių išieškojimo veiksmų, taip pat be mokesčių mokėtojo prašymo ar sutikimo įskaityti mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) nesumokėtai prievolei padengti. Suėjus priverstinio išieškojimo senaties terminui, prievolė pasibaigia, vadovaujantis MAĮ 93 straipsnio 1 dalies 8 punktu (prievolė nurašoma). Siekiant teisinio apibrėžtumo ir reguliavimo nuoseklumo bei administravimo procedūrų unifikavimo, MAĮ 107, 108 straipsniuose nustatytas priverstinio išieškojimo senaties institutas bus taikomas ir kitoms prievolėms, išskyrus baudas už nusikalstamas veikas (atsižvelgiant į baudžiamosios justicijos specifiką ir principus) bei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos paskirtas ekonomines pinigines sankcijas.

Kartu pažymėtina, kad priverstinio išieškojimo senaties taikymas mokestinei nepriemokai turi savo specifiką. Vadovaujantis MAĮ 107 straipsnio 5 dalyje nustatyta išlyga, MAĮ 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, kad jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Remiantis MAĮ 14 straipsnio 7 dalimi, ši išlyga netaikoma baudoms už administracinius nusižengimus. Pagal ANK 672 straipsnio 3 dalį nustatytas priverstinio išieškojimo terminas yra naikinamasis, t. y. suėjus priverstinio išieškojimo senaties terminui visos išieškojimo procedūros nutraukiamos. Įsigaliojus MAĮ pakeitimo įstatymui, minėta MAĮ 107 straipsnio 5 dalies išlyga bus taikoma  ir ekonominėms piniginėms sankcijoms (atsižvelgiant į ekonominių piniginių sankcijų paskirtį ir specifiką).

 

1.5. Numatyta skolas pripažinti beviltiškomis.

Siekiant skolų administravimo efektyvumo ir ekonomiškumo bei administravimo procedūrų unifikavimo, MAĮ pakeitimo įstatymas numato galimybę ir kitas nemokestines prievoles valstybei, išskyrus baudas už nusikalstamas veikas (atsižvelgiant į baudžiamosios justicijos specifiką ir principus), pripažinti beviltiškomis (mutatis mutandis taikant MAĮ 113 straipsnio 2 dalį), jeigu vykdant priverstinį išieškojimą, nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškotos šios skolos, kai antstolis mokesčių administratoriui grąžina mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas.

 

1.6. Numatytas prievolių pasibaigimas.

Pagal galiojančias MAĮ nuostatas (MAĮ 93 straipsnis) numatyti mokestinės prievolės pasibaigimo pagrindai (pvz., įvykdoma mokestinė prievolė, fizinis asmuo mirė ir nėra galimybės padengti mokestinės nepriemokos iš mirusio asmens palikimo ir kt.). Atsižvelgiant į kai kurių nemokestinių prievolių specifiką ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, papildytas

MAĮ 93 straipsnis. Kadangi atsakomybė tam tikrais atvejais gali būti taikoma pažeidimą padariusio ūkio subjekto teisių ir ūkinės veiklos perėmėjams[3], pavyzdžiui, dėl ekonominės piniginės sankcijos, MAĮ 93 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad ši prievolė pasibaigia, kai fizinis asmuo, kuriam paskirta ekonominė piniginė sankcija, mirė, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai nepriemoka gali būti išieškoma iš mirusio asmens teisių ir ūkinės veiklos perėmėjų. Dėl baudos už administracinius nusižengimus, baudos už nusikalstamas veikas papildomai numatyta, kad prievolė pasibaigia, kai bauda ar jos dalis pakeičiama kita nuobauda ar bausme, vadovaujantis ANK 676 straipsniu arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, ir asmuo įvykdo pakeistą nuobaudą ar bausmę.

 

1.7. Atlikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų atidėjimo ir išdėstymo, mokestinės nepriemokos perėmimo pakeitimai.

Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, MAĮ pakeitimo įstatyme aiškiai nustatyti maksimalūs mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo terminai, t. y., kad VMI mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą gali atidėti iki vienerių metų ir (arba) išdėstyti ne daugiau kaip 5 metams. Įsigaliojus šiems MAĮ pakeitimams (2024 m. lapkričio 1 d.), mokestinės nepriemokos sumokėjimas atidedamas / išdėstomas bei baudų už administracinius nusižengimus mokėjimas išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu, kuris priimamas laikantis Europos Sąjungos valstybes pagalbos taisyklių. Mokesčių administratorius kiekvienu konkrečiu atveju apskaičiuos nereikšmingos (de minimis) pagalbos dydį ir teiks duomenis Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registrui pagalbai rezervuoti, taip pat imsis priemonių, jog priėmus sprendimą, nebūtų pažeistos nereikšmingos (de minimis) pagalbos sumų leistinos ribos.

Siekiant atsisakyti perteklinio reikalavimo, jog mokestinės nepriemokos ir baudos už administracinius nusižengimus sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo bei mokestinės nepriemokos perėmimo tvarkas nustato finansų ministras, tai pavesta centriniam mokesčių administratoriui. Pagal galiojantį reglamentavimą tiek MAĮ 88 straipsnyje numatyto mokestinės nepriemokos ir baudos už administracinius nusižengimus sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo tvarką, tiek MAĮ 86 straipsnyje numatyto mokestinės nepriemokos perėmimo tvarką nustato finansų ministras — Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 51 „Dėl Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklių patvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai, kad šie finansų ministro įsakymai iš esmės reglamentuoja centrinio mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtas administravimo procedūras (mokesčių mokėtojų finansinės būklės ir galimybių sumokėti mokestinę nepriemoką vertinimą, prašymų ir dokumentų pateikimą, sutarčių sudarymą ir pan.), siekiant didesnio teisėkūros efektyvumo ir laikantis subsidiarumo principo, MAĮ 86, 88 straipsniuose nurodytas mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo, taip pat mokestinės nepriemokos perėmimo tvarkas pavesta nustatyti centriniam mokesčių administratoriui.

 

2. Kodeksų pakeitimai.

2.1. CPK pakeitimo įstatymas.  CPK nuostatos suderinamos su MAĮ nuostatomis, įtvirtinama VMI teisė MAĮ nustatyta tvarka priverstinai išieškoti pagal vykdomuosius  dokumentus į valstybės biudžetą išieškomas sumas (CPK pakeitimo įstatymo 1 straipsnis, kuriuo CPK papildomas 583¹ straipsniu).

 

2.2. BVK pakeitimo įstatymas. BVK nuostatos suderinamos su MAĮ nuostatomis, įtvirtinama VMI teisė MAĮ nustatyta tvarka priverstinai išieškoti baudas (BVK pakeitimo įstatymo 2 straipsnis, kuriuo keičiamas BVK 6 straipsnis).

 

2.3. BPK pakeitimo įstatymas. BPK nuostatos suderinamos su MAĮ nuostatomis, nustatoma, kad įsiteisėję nutartis ar nutarimas skirti baudą pateikiama VMI,  įtvirtinama VMI teisė priverstinai MAĮ nustatyta tvarka išieškoti baudas (BPK pakeitimo įstatymo 1 straipsnis, kuriuo keičiamas BPK 163 straipsnis).

 

 2.4. ANK pakeitimo įstatymas. ANK nuostatos suderinamos su MAĮ nuostatomis, įtvirtinama VMI teisė MAĮ nustatyta tvarka priverstinai išieškoti pagal ANK paskirtas baudas (ANK pakeitimo įstatymo 2 straipsnis, kuriuo keičiamas ANK 676 straipsnis).

            

Šią informaciją taip pat rasite VMI prie FM 2024-07-19 rašte Nr. RM-2629.

 

Informaciją parengė

Teisės departamentas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI) informuoja apie Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 „Dėl Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių patvirtinimo“ (toliau — Taisyklės), pakeitimus .
Įgyvendinant Lietuvos respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, atlikti Taisyklių pakeitimai, jas papildant 9.41 papunkčiu:
Gyventojai, pradėję vykdyti patikos ar bendrovių steigimo, administravimo, nekilnojamojo turto agento (brokerio), finansinės apskaitos, mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjo veiklą ar ją nutraukę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paslaugų teikimo pradžios (pabaigos) papildomai per Mano VMI privalo pateikti Pranešimą apie patikos ar bendrovių steigimo, administravimo, nekilnojamojo turto agento (brokerio), mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjo veiklą, nurodydami paslaugų teikimo pradžios (pabaigos) datą.
Gyventojai, iki 2024 m. liepos 31 d. pradėję vykdyti ir nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. toliau vykdantys nekilnojamojo turto agento (brokerio), finansinės apskaitos, mokesčių konsultavimo veiklą, šio papunkčio pirmojoje pastraipoje minimą pranešimą pateikia ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 1 d.

Šią informaciją taip pat rasite VMI prie FM 2024 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. R-2847.


Aktualios nuorodos:

VMI svetainės skiltyje Pradedu individualią veiklą patalpinta instrukcija dėl mokesčių mokėtojų pranešimo pateikimo „Pranešimas apie patikos ar bendrovių steigimo, administravimo, nekilnojamojo turto agento (brokerio), mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjo veiklos vykdymą“.

Informaciją parengė Mokesčių mokėtojų registro administravimo skyrius

 

Siekdami užtikrinti sklandų mokesčių įstatymų įgyvendinimą, parengėme Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau — MAĮ) 87, 107 ir 159 straipsnių apibendrintų paaiškinimų (komentarų) pakeitimus.

Atsižvelgdami į tai, kad apibendrintų paaiškinimų (komentarų) tikslas yra suvienodinti MAĮ taikymo praktiką bei padėti mokesčių mokėtojams geriau suprasti ir tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas, prašome jais vadovautis.

Visą MAĮ komentarą galite rasti čia.

           PRIDEDAMA. MAĮ 87, 107 ir 159 straipsnių apibendrintų paaiškinimų pakeitimo projekto lyginamasis variantas, 7 lapai.

Šią informaciją taip pat rasite VMI prie FM 2024-08-05 rašte Nr. R-2823.

 

Informaciją parengė

Teisės departamentas

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI prie FM) informuoja, kad siekdamas įgyvendinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“[1], 6 komponento „Veiksmingas viešasis sektorius ir prielaidos atsitiesti po pandemijos“ reformą „Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti“ (toliau — Reforma),  Seimas 2024 m. birželio 25 d. priėmė šių teisės aktų pakeitimo paketą:

 

1. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2805 (toliau — MAĮ pakeitimo įstatymas).

Paskelbimo Teisės aktų registre nuoroda: 

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/8c7b77e3338a11efb121d2fe3a0eff27

Pagal MAĮ pakeitimo įstatymo 11 straipsnį MAĮ pakeitimo įstatymas įsigalioja keliais  etapais, iš kurių VMI prie FM labiausiai aktualios yra šios datos:

- 2024 m. lapkričio 1 d. — MAĮ pakeitimo įstatymo 5 ir 6 straipsniai, susiję su mokestinės nepriemokos perėmimo bei mokestinės ir nemokestinės nepriemokų sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo tvarkomis, kurias tvirtinti nustatyta centriniam mokesčių administratoriui (VMI prie FM);

- 2026 m. birželio 30 d. — MAĮ pakeitimo įstatymas, išskyrus MAĮ pakeitimo įstatymo 5 ir 6 straipsnius ir  MAĮ pakeitimo įstatymo 11 straipsnio 3, 4, 5 ir 7 dalis.

 

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 646, 650, 651 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 583¹ straipsniu įstatymą Nr. XIV-2806 (toliau — CPK pakeitimo įstatymas), kuriuo Civilinio proceso kodekso nuostatos suderinamos su Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau — MAĮ) nuostatomis. Pagal CPK 5 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 dalį šis įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 30 d.

Paskelbimo Teisės aktų registre nuoroda:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/e4857673338a11efb121d2fe3a0eff27

 

                      3. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 3, 6 straipsnių, XII skyriaus pakeitimo ir 7, 8 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XIV-2807 (toliau — BVK pakeitimo įstatymas), kuriuo Bausmių vykdymo kodekso (toliau — BVK) nuostatos suderinamos su MAĮ nuostatomis.

Pagal BVK pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį šis įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 30 d.

Paskelbimo Teisės aktų registre nuoroda:   

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/a457c161338b11efb121d2fe3a0eff27

 

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163, 307, 342 ir 352 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2808 (toliau — BPK pakeitimo įstatymas), kuriuo Baudžiamojo proceso kodekso (toliau — BPK) nuostatos suderinamos su MAĮ nuostatomis. Pagal  BPK pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį šis įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 30 d.

Paskelbimo Teisės aktų registre nuoroda: https://e-seimasx.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/1c65b402338c11efb121d2fe3a0eff27?jfwid=fcrghmwva

 

5. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 672 ir 676 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2809 (toliau — ANK pakeitimo įstatymas), kuriuo Administracinių nusižengimų kodekso (toliau — ANK) nuostatos suderinamos su MAĮ nuostatomis. Pagal  ANK pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį šis įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 30 d.

Paskelbimo Teisės aktų registre nuoroda:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/58b54f12338c11efb121d2fe3a0eff27

 

Pažymėtina, kad šiuo metu asmenims skirtų ekonominių piniginių sankcijų išieškojimą inicijuoja atitinkamus sprendimus priėmusi institucija, išieškojimą vykdo antstoliai, o valstybei vykdymo procese, vadovaudamasi CPK 638 straipsnio 2 dalimi, atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau — VMI). VMI iš dalies administruoja tik baudas už administracinius nusižengimus (atlieka jų apskaitą, įskaitymą, sumokėjimo išdėstymą, išieškojimo inicijavimą ir priežiūrą (išieškojimą vykdo antstoliai), kitos nemokestinės prievolės administruojamos skirtingų institucijų[2], visų nemokestinių nepriemokų išieškojimą tiek iš sąskaitų, tiek iš turto vykdo antstoliai.

Įgyvendinus Reformą, visos asmenų prievolės valstybei bus apskaitomos ir išieškomos kartu su kitomis šiuo metu VMI administruojamomis prievolėmis. Informacija apie asmenų prievoles iš teismų ir kitų valstybės institucijų VMI pasieks automatizuotai per integracines informacinių sistemų sąsajas. Optimizuojant ir skaitmenizuojant prievolių valstybei administravimo procesą bus atsisakyta popierinėmis priemonėmis atliekamų operacijų, o duomenys apie pinigines prievoles valstybei ir jų vykdymą bus kaupiami ir sisteminami vienoje vietoje — VMI.

 

                      Teisės aktų pakeitimų esmė:

 

1. MAĮ pakeitimo įstatymu:

 

1.1. Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau — VMI) suteikiama teisė administruoti šias mokamas į valstybės biudžetą nemokestines prievoles:

1) ekonominė piniginė sankcija;

2) teismo priteista suma;

3) procesinė bauda;

4) teismų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais paskirta bauda už nusikalstamą veiką.

Pagal MAĮ pakeitimo įstatymo 4 straipsnį, kuriuo keičiamas MAĮ 26 straipsnio 1 dalies 12 punktas, VMI pavedama atlikti nemokestinių prievolių administravimo funkcijas, t. y.  vykdyti šių prievolių apskaitą, įskaitymą, sumokėjimo išdėstymą, priverstinio išieškojimo inicijavimą, vykdymą, priežiūrą ir sustabdymą, priverstinai išieškotų sumų paskirstymą ANK, CPK, BPK, BVK ir MAĮ nustatyta tvarka (MAĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, kuria MAĮ 2 straipsnis papildomas 29⁴ dalimi).

 

1.2. VMI suteikiama teisė išieškoti iš asmens sąskaitose esančių lėšų ir taikyti turto areštą.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės išvadas ir siekiant didinti skolų valstybei išieškojimo efektyvumą bei sumažinti administracinę bei finansinę naštą tiek skolininkui, tiek valstybei, VMI suteikiama teisė atlikti baudų už administracinius nusižengimus, ekonominių piniginių sankcijų, baudų už nusikalstamas veikas, procesinių baudų, teismų priteistų sumų išieškojimo iš skolininkų sąskaitose esančių lėšų funkciją (šiuo metu tai atlieka tik antstoliai). Kartu suteikiama teisė VMI išieškant baudas už administracinius nusižengimus, ekonomines pinigines sankcijas, baudas už nusikalstamas veikas, procesines baudas, teismų priteistas sumas taikyti MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę — turto areštą.

 

1.3. Suvienodintas priverstinis išieškojimas iš asmens sąskaitose esančių lėšų ir turto.

Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, iš esmės suvienodintas mokestinių ir nemokestinių prievolių administravimo procesas, įskaitant priverstinį išieškojimą. MAĮ nustatyti bendri VMI vykdomo išieškojimo principai, VMI vykdomo išieškojimo iš sąskaitų ir išieškojimo perdavimo antstoliams sąlygos bei terminai. MAĮ pakeitimo įstatymas nustato bendrą taisyklę, kad pirmiausia VMI vykdo mokestinių ir nemokestinių nepriemokų išieškojimą iš skolininkų sąskaitų ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Jeigu per šį terminą VMI nepavyksta išieškoti skolų, taikomas MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4–5 punktuose nurodytas išieškojimo būdas (išieškojimas iš turto) ir išieškojimas perduodamas antstoliams. Ši taisyklė nebus taikoma, jeigu asmuo neturi sąskaitų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje arba antstolis jau vykdo išieškojimą iš šio asmens turto. Tokiu atveju VMI nevykdys išieškojimo iš sąskaitų, o išieškojimą iš šio asmens ne vėliau kaip per 45 dienas nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę ir/ar nemokestinę nepriemokas perduos antstoliui išieškoti iš asmens turto. Siekiant išvengti neperspektyvių antstolių vykdomųjų bylų sukeliamos administracinės ir finansinės naštos, visais atvejais išieškojimas antstoliams bus perduodamas tik tuomet, jei asmuo turi turto ar pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas (išskyrus baudas už nusikalstamas veikas ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos skiriamas ekonomines pinigines sankcijas, kurios atsižvelgiant į jų specifiką, bus perduodamos išieškoti antstoliams, nevertinant išieškojimo perspektyvumo).

MAĮ pakeitimo įstatymas numato, kad detalią mokestinių ir nemokestinių nepriemokų išieškojimo perdavimo vykdyti antstoliui tvarką, asmens turto bei pajamų vertinimo kriterijus, kuriems esant mokesčių administratorius priima sprendimą išieškoti šias nepriemokas iš asmens turto, nepriemokų rūšis ir (arba) atvejus, kuriems esant nepriemokos bus perduodamos antstoliams anksčiau nustatytų terminų, nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (šis įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas bus priimtas iki 2026 m. birželio 29 d.).

 

1.4. Nustatyta priverstinio išieškojimo senatis kai kurioms nemokestinėms nepriemokoms.

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą (MAĮ 107 straipsnio 1, 6 dalys ir ANK 672 straipsnis) 5 metų priverstinio išieškojimo senatis nustatyta administruojant mokestines nepriemokas ir baudas už administracinius nusižengimus. Pasibaigus šiam terminui, mokesčių administratorius neturi teisės imtis jokių išieškojimo veiksmų, taip pat be mokesčių mokėtojo prašymo ar sutikimo įskaityti mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) nesumokėtai prievolei padengti. Suėjus priverstinio išieškojimo senaties terminui, prievolė pasibaigia, vadovaujantis MAĮ 93 straipsnio 1 dalies 8 punktu (prievolė nurašoma). Siekiant teisinio apibrėžtumo ir reguliavimo nuoseklumo bei administravimo procedūrų unifikavimo, MAĮ 107, 108 straipsniuose nustatytas priverstinio išieškojimo senaties institutas bus taikomas ir kitoms prievolėms, išskyrus baudas už nusikalstamas veikas (atsižvelgiant į baudžiamosios justicijos specifiką ir principus) bei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos paskirtas ekonomines pinigines sankcijas.

Kartu pažymėtina, kad priverstinio išieškojimo senaties taikymas mokestinei nepriemokai turi savo specifiką. Vadovaujantis MAĮ 107 straipsnio 5 dalyje nustatyta išlyga, MAĮ 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, kad jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Remiantis MAĮ 14 straipsnio 7 dalimi, ši išlyga netaikoma baudoms už administracinius nusižengimus. Pagal ANK 672 straipsnio 3 dalį nustatytas priverstinio išieškojimo terminas yra naikinamasis, t. y. suėjus priverstinio išieškojimo senaties terminui visos išieškojimo procedūros nutraukiamos. Įsigaliojus MAĮ pakeitimo įstatymui, minėta MAĮ 107 straipsnio 5 dalies išlyga bus taikoma  ir ekonominėms piniginėms sankcijoms (atsižvelgiant į ekonominių piniginių sankcijų paskirtį ir specifiką).

 

1.5. Numatyta skolas pripažinti beviltiškomis.

Siekiant skolų administravimo efektyvumo ir ekonomiškumo bei administravimo procedūrų unifikavimo, MAĮ pakeitimo įstatymas numato galimybę ir kitas nemokestines prievoles valstybei, išskyrus baudas už nusikalstamas veikas (atsižvelgiant į baudžiamosios justicijos specifiką ir principus), pripažinti beviltiškomis (mutatis mutandis taikant MAĮ 113 straipsnio 2 dalį), jeigu vykdant priverstinį išieškojimą, nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškotos šios skolos, kai antstolis mokesčių administratoriui grąžina mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas.

 

1.6. Numatytas prievolių pasibaigimas.

Pagal galiojančias MAĮ nuostatas (MAĮ 93 straipsnis) numatyti mokestinės prievolės pasibaigimo pagrindai (pvz., įvykdoma mokestinė prievolė, fizinis asmuo mirė ir nėra galimybės padengti mokestinės nepriemokos iš mirusio asmens palikimo ir kt.). Atsižvelgiant į kai kurių nemokestinių prievolių specifiką ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, papildytas

MAĮ 93 straipsnis. Kadangi atsakomybė tam tikrais atvejais gali būti taikoma pažeidimą padariusio ūkio subjekto teisių ir ūkinės veiklos perėmėjams[3], pavyzdžiui, dėl ekonominės piniginės sankcijos, MAĮ 93 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad ši prievolė pasibaigia, kai fizinis asmuo, kuriam paskirta ekonominė piniginė sankcija, mirė, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai nepriemoka gali būti išieškoma iš mirusio asmens teisių ir ūkinės veiklos perėmėjų. Dėl baudos už administracinius nusižengimus, baudos už nusikalstamas veikas papildomai numatyta, kad prievolė pasibaigia, kai bauda ar jos dalis pakeičiama kita nuobauda ar bausme, vadovaujantis ANK 676 straipsniu arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, ir asmuo įvykdo pakeistą nuobaudą ar bausmę.

 

1.7. Atlikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų atidėjimo ir išdėstymo, mokestinės nepriemokos perėmimo pakeitimai.

Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, MAĮ pakeitimo įstatyme aiškiai nustatyti maksimalūs mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo terminai, t. y., kad VMI mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą gali atidėti iki vienerių metų ir (arba) išdėstyti ne daugiau kaip 5 metams. Įsigaliojus šiems MAĮ pakeitimams (2024 m. lapkričio 1 d.), mokestinės nepriemokos sumokėjimas atidedamas / išdėstomas bei baudų už administracinius nusižengimus mokėjimas išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu, kuris priimamas laikantis Europos Sąjungos valstybes pagalbos taisyklių. Mokesčių administratorius kiekvienu konkrečiu atveju apskaičiuos nereikšmingos (de minimis) pagalbos dydį ir teiks duomenis Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registrui pagalbai rezervuoti, taip pat imsis priemonių, jog priėmus sprendimą, nebūtų pažeistos nereikšmingos (de minimis) pagalbos sumų leistinos ribos.

Siekiant atsisakyti perteklinio reikalavimo, jog mokestinės nepriemokos ir baudos už administracinius nusižengimus sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo bei mokestinės nepriemokos perėmimo tvarkas nustato finansų ministras, tai pavesta centriniam mokesčių administratoriui. Pagal galiojantį reglamentavimą tiek MAĮ 88 straipsnyje numatyto mokestinės nepriemokos ir baudos už administracinius nusižengimus sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo tvarką, tiek MAĮ 86 straipsnyje numatyto mokestinės nepriemokos perėmimo tvarką nustato finansų ministras — Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 51 „Dėl Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklių patvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai, kad šie finansų ministro įsakymai iš esmės reglamentuoja centrinio mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtas administravimo procedūras (mokesčių mokėtojų finansinės būklės ir galimybių sumokėti mokestinę nepriemoką vertinimą, prašymų ir dokumentų pateikimą, sutarčių sudarymą ir pan.), siekiant didesnio teisėkūros efektyvumo ir laikantis subsidiarumo principo, MAĮ 86, 88 straipsniuose nurodytas mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino atidėjimo ir išdėstymo, taip pat mokestinės nepriemokos perėmimo tvarkas pavesta nustatyti centriniam mokesčių administratoriui.

 

2. Kodeksų pakeitimai.

2.1. CPK pakeitimo įstatymas.  CPK nuostatos suderinamos su MAĮ nuostatomis, įtvirtinama VMI teisė MAĮ nustatyta tvarka priverstinai išieškoti pagal vykdomuosius  dokumentus į valstybės biudžetą išieškomas sumas (CPK pakeitimo įstatymo 1 straipsnis, kuriuo CPK papildomas 583¹ straipsniu).

 

2.2. BVK pakeitimo įstatymas. BVK nuostatos suderinamos su MAĮ nuostatomis, įtvirtinama VMI teisė MAĮ nustatyta tvarka priverstinai išieškoti baudas (BVK pakeitimo įstatymo 2 straipsnis, kuriuo keičiamas BVK 6 straipsnis).

 

2.3. BPK pakeitimo įstatymas. BPK nuostatos suderinamos su MAĮ nuostatomis, nustatoma, kad įsiteisėję nutartis ar nutarimas skirti baudą pateikiama VMI,  įtvirtinama VMI teisė priverstinai MAĮ nustatyta tvarka išieškoti baudas (BPK pakeitimo įstatymo 1 straipsnis, kuriuo keičiamas BPK 163 straipsnis).

 

 2.4. ANK pakeitimo įstatymas. ANK nuostatos suderinamos su MAĮ nuostatomis, įtvirtinama VMI teisė MAĮ nustatyta tvarka priverstinai išieškoti pagal ANK paskirtas baudas (ANK pakeitimo įstatymo 2 straipsnis, kuriuo keičiamas ANK 676 straipsnis).

 

           

Šią informaciją taip pat rasite VMI prie FM 2024-07-19 rašte Nr. RM-2629.

 

Informaciją parengė

Teisės departamentas

 

Informuojame apie priimtą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2024 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. VA-54 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. VA-135 „Dėl Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo“ pakeitimo“, kuriuo pakeistos Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklės (toliau – Taisyklės).

Taisyklių pakeitimais nustatyta, kad:

Mokesčių mokėtojo (fizinio asmens) mokesčių deklaraciją, jam pageidaujant, gali užpildyti mokesčių administratoriaus atstovas pagal mokesčių mokėtojo (fizinio asmens) telefonu pateiktą informaciją, kai šis mokesčių mokėtojas yra autentifikuotas Konsultacijų taisyklėse^[1] nustatyta tvarka ir kai tokia paslauga teikiama. Informacija apie deklaracijas, kurios gali būti užpildytos, teikiant šią paslaugą, skelbiama VMI^[2] interneto svetainėje. Tokiu būdu užpildyta ir pateikta mokesčio deklaracija laikoma pateikta elektroniniu būdu.

Telefoninis pokalbis, mokesčių administratoriaus atstovui pildant mokesčių deklaraciją pagal mokesčių mokėtojo (fizinio asmens) telefonu pateiktą informaciją, įrašomas ir teisė perklausyti tokio pokalbio įrašą ir (ar) gauti telefoninio pokalbio įrašo kopiją įgyvendinama Konsultacijų taisyklėse nustatyta tvarka.

Deklaracija laikoma pateikta elektroniniu būdu ir tuo atveju, kai mokesčių administratoriaus atstovas EDS^[3] užpildo mokesčių deklaraciją pagal mokesčių mokėtojo (fizinio asmens), atvykusio į VMI, pateiktą informaciją, kai yra nustatyta šio mokesčių mokėtojo tapatybė (kreipiantis mokesčių mokėtojo atstovui, įsitikinta teise jį atstovauti) ir kai tokia paslauga teikiama. Informacija apie deklaracijas, kurios gali būti užpildytos, teikiant šią paslaugą, skelbiama VMI interneto svetainėje.

Taisyklės papildytos ir kitomis nuostatomis, susijusiomis su duomenų sauga.

Šią informaciją taip pat rasite VMI prie FM 2024 m. liepos 9 d. rašte Nr. R-2501.

 

Aktualios nuorodos:

- Informacija apie mokesčių deklaracijų, kurios mokesčių mokėtojams (fiziniams asmenims) gali būti pildomos telefonu, ir apie mokesčių deklaracijų, kurios mokesčių mokėtojams (fiziniams asmenims) gali būti pildomos, atvykus į VMI, sąrašus ir nuorodos į šiuos sąrašus skelbiama: https://www.vmi.lt/evmi/aptarnavimo-skyriai, žr. skiltį „Konsultacijos mokesčių klausimais ir paslaugos gyventojams“. 

- Mokesčių deklaracijų, kurios mokesčių mokėtojams (fiziniams asmenims) gali būti pildomos telefonu, sąrašas: Deklaracijų, kurios gali būti pildomos telefonu, sąrašas.

- Mokesčių deklaracijų, kurios mokesčių mokėtojams (fiziniams asmenims) gali būti pildomos, atvykus į VMI, sąrašas: Formų sąrašas - EDS, papildomai reikia pasirinkti asmens tipą „Fizinis asmuo“ ir paspausti mygtuką „Filtruoti“.

 

Informaciją parengė
Teisės departamentas

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI prie FM) informuoja apie Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau — MAĮ) pakeitimus.

2024 m. birželio 6 d. priimtas MAĮ Nr. IX-2112 401 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2682 (toliau — Pakeitimas 1). Pakeitimu 1 papildomas MAĮ 401 straipsnio 1 dalies 4 punkte išvardintų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau — ANK) straipsnių sąrašas nauju straipsniu 1885. Asmeniui paskyrus baudą pagal ANK 1885 straipsnį, toks asmuo bus įtrauktas į neatitinkančiu minimalius patikimo mokesčių mokėtojų kriterijų sąrašą 1 metams.

Pakeitimas 1 įsigalioja nuo 2024 m. liepos 2 d.

Su Pakeitimu 1 galite susipažinti: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/a4fb594028a711efb121d2fe3a0eff27?jfwid=7vfa3lrwm

2024 m. gegužės 16 d. priimtas MAĮ Nr. IX-2112 401 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2655 (toliau — Pakeitimas 2). Pakeitimu 2 išbraukiamas ANK 961 straipsnis iš MAĮ 401 straipsnio 1 dalies 4 punkte vardinamų ANK straipsnių sąrašo. Pakeitimas inicijuotas atsižvelgiant į tai, kad nuo šių metų liepos 1 d. ANK panaikinamas 961 straipsnis.

Pakeitimas 2 įsigalioja nuo 2024 m. liepos 1 d.

Su Pakeitimu 2 galite susipažinti: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/0bad1a72176e11ef8e4be9fad87afa59?jfwid=-8z5y4kauq 

 

Informaciją rasite VMI prie FM 2024-06-27 rašte Nr. R-2347.

 

 

Informaciją parengė Teisės departamentas

 

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad 2024-06-06 priimtas Lietuvos Respublikos minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymas Nr. XIV-2680, kuriuo iš dalies perkeliamos ir įgyvendinamos 2022 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyvos ES 2022/2523 dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje nuostatos.

    Įstatymas įsigalioja 2024 m. liepos 1 d.

 

Daugiau informacijos rasite VMI prie FM 2024-06-20 rašte Nr. R-2269.

 

 

Informaciją parengė

Teisės departamentas

Informuojame apie priimtą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2024 m. gegužės 8 d. įsakymą Nr. VA-41 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. VA-66 „Dėl Konsultacijų ir informacijos teikimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.

Taisyklėse^[1] atlikti šie esminiai pakeitimai / papildymai:

1) atsižvelgus į tai, kad mokesčių mokėtojas, kreipdamasis konsultavimo telefonu, gali pateikti prašymą atlikti mokesčių teisės aktuose nustatytus veiksmus (pavyzdžiui, išduoti verslo liudijimą, užpildyti mokesčio deklaraciją ir pan.), Taisyklės papildytos nauju 83 punktu, numatančiu, kad „Kai kreipiamasi konsultavimo telefonu į VMI su prašymu atlikti mokesčių teisės aktuose nustatytus veiksmus (toliau — Prašymas) (pavyzdžiui, išduoti verslo liudijimą, užpildyti mokesčio deklaraciją ir pan.), mutatis mutandis taikomi taisyklių 10–17 ir 82 punktai, o kai konsultavimo telefonu kreipiamasi dėl verslo liudijimo išdavimo, mutatis mutandis papildomai taikomas ir taisyklių 7 punktas. Teikiant ir priimant Prašymus, taip pat vadovaujamasi atitinkamų Prašymų pateikimą reglamentuojančiais teisės aktais. Prašymą teikiantis asmuo atsako už konsultavimo telefonu kartu su Prašymu teikiamų duomenų teisingumą.“;

2) pakeista Virtualiojo asistento SIMO sąvoka, numatant, kad atsakymai į užduotas tekstines užklausas teikiami ne tik natūralia šnekamąja lietuvių, bet ir anglų kalba (Taisyklių 3.20 papunktis). Atsižvelgus į tai, pakeistas ir Taisyklių 72.3 papunktis;

3) pripažintas netekusiu galios Taisyklių 5.1.2 papunktis, numatantis, kad užsienio paklausėjo paklausimas VMI^[2] gali būti pateikiamas užpildant elektroninę paklausimo formą anglų kalba VMI interneto svetainės skyrelyje, skirtame klausimams pateikti;

4) Taisyklių 10.4 papunktyje numatytas naujas autentifikavimo būdas — paklausėjas, paskambinęs konsultavimo telefonu, autentifikuojasi mobiliuoju parašu. Jeigu konsultantas gauna neautentifikuoto paklausėjo, turinčio galimybę autentifikuotis mobiliuoju parašu, skambutį, pasiūlo paklausėjui autentifikuotis mobiliuoju parašu. Tokiu atveju paklausėjas nukreipiamas į savarankiško autentifikavimosi paslaugą;

5) pakeistas Taisyklių 13.1 papunktis, nes konsultantas, teikdamas konsultaciją ir / ar informaciją paklausėjui konsultavimo telefonu, prisistatant paklausėjui, nurodys tik savo vardą;

6) pakeistas Taisyklių 13.10 papunktis, numatantis, kad jeigu paklausėjas įžeidinėja konsultantą, jam grasina, vadovaujantis ANK^[3] nuostatomis, paklausėjui gali būti taikoma administracinė atsakomybė;

7) Taisyklės papildytos 13.11 papunkčiu, kuris numato, kad konsultacijos ir / ar informacijos teikimo metu paaiškėjus, kad paklausėjo pateiktas klausimas yra susijęs su Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kompetencija, konsultantas, paklausėjui sutikus, jo skambutį peradresuoja Policijos departamento informacijos centrui (tel. +370 700 60 000);

8) Taisyklės papildytos 14.5 papunkčiu, kuriame numatyta galimybė paklausėjui kreiptis su prašymu el. paštu, pageidaujant susipažinti su savo asmens duomenimis. Taisyklės taip pat papildytos 14¹ punktu, jame numatant, kad jeigu prašymas perklausyti pokalbio įrašą teikiamas Taisyklių 14.3—14.5 papunkčiuose nurodytais būdais, rekomenduojama užpildyti „Prašymo susipažinti su savo asmens duomenimis“ formą, kurią galima rasti VMI interneto svetainėje adresu www.vmi.lt, skilties „Asmens duomenų sauga“ dalyje „Duomenų subjekto teisės“;

9) atsižvelgus į tai, kad AVMI^[4] bendro pobūdžio informaciją teikia konsultavimo telefonu (+370 5 260 5060 arba 1882) ir atskirų telefonų neturi, pakeistas Taisyklių 18 punktas;

10) Taisyklių 49 punkte numatyta, kad ne tik paklausėjai — didieji mokesčių mokėtojai, kurių sąrašas skelbiamas VMI interneto svetainėje, bet ir didelės vertės turtu disponuojantys fiziniai asmenys ir jų sutuoktiniai, norėdami aptarti rašytiniuose paklausimuose išdėstytus klausimus susitikimo metu, turi nurodyti apie tai pateiktame rašytiniame paklausime arba iš anksto kreiptis į VMI prie FM DMMSKD^[5];

11) pakeistas Taisyklių 58 punktas, nes internetinių seminarų įrašai nėra daromi ir nėra talpinami VMI interneto svetainėje. Šioje svetainėje talpinami tik e. seminarų įrašai;

12) pakeistas Taisyklių 60 punktas, nes mokesčių mokėtojai, pasirinkę pageidaujamą seminarą, registruojasi, nurodydami tik savo vardą ir elektroninio pašto adresą bei sutikimą (nesutikimą) dalyvauti seminaro kokybės vertinimo apklausoje. Be to, pakeistas Taisyklių 63 punktas, nes priminimas apie įvyksiantį internetinį seminarą su jame nurodytu seminaro laiku bei prisijungimo nuoroda bus išsiunčiamas seminaro dalyviui elektroninio pašto adresu dieną prieš internetinį seminarą ir prieš valandą iki jo (anksčiau buvo numatyta, kad kelioms valandoms iki jo). Taip pat pakeistas Taisyklių 62 punktas, jame numatant, kad mokesčių mokėtojai, norėdami atšaukti savo dalyvavimą seminare, apie tai gali informuoti ne tik konsultavimo telefonu, bet ir el. paštu [email protected].

 

Šią informaciją taip pat rasite VMI prie FM[6] 2024 m. gegužės 9 d. rašte Nr. R-1714.

 

 

Informaciją parengė Teisės departamentas

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM) informuoja apie priimtą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2024 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. VA-19 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. VA-102 „Dėl Informacijos, būtinos tarptautiniams bendradarbiavimo įsipareigojimams dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų įgyvendinti, pateikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau — Pakeitimas).

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (toliau — EBPO) po vykusio 2023 m. teisinio reguliavimo patikrinimo pateikė rekomendacijas tobulinti Bendrojo duomenų teikimo standarto (toliau — CRS) teisinį reguliavimą.

Atsižvelgiant į pateiktas rekomendacijas priimtas Pakeitimas, kuriuo detaliau įtvirtinama antivengiminė nuostata, nustatanti draudimą bet kokiais veiksmais siekti išvengti CRS duomenų teikimo. Pagal minėtą nuostatą asmenys, finansų rinkos dalyviai ar subjektai, veikiantys asmenų vardu, veikimu ar neveikimu atlikę veiksmus, prieštaraujančius CRS duomenų teikimo prievolei, turėtų vertinti tokius veiksmus, lyg tokių veiksmų ar susitarimų nebūtų buvę ir duomenys turi būti teikiami taip kaip tai nustato Informacijos, būtinos tarptautiniams bendradarbiavimo įsipareigojimams dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų įgyvendinti, pateikimo taisyklės  (toliau — Taisyklės).

Atsižvelgiant į tai, kad keičiamas Taisyklių 46 punktas, nuostatos susijusius su atsakomybe perkeliamos į naują 47 punktą.

Informaciją rasite VMI prie FM 2024-02-21 rašte Nr. R-660.

 

Informaciją parengė Teisės departamentas

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos  informuoja apie priimtą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2023 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr. VA-93 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2023 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. VA-42 „Dėl Duomenų apie tarptautines mokėjimo operacijas kaupimo, saugojimo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau — Pakeitimas).

Informuojame, jog Pakeitimas parengtas atsižvelgiant į pastebėtą prieštaravimą 2020 m. vasario 18 d. Tarybos direktyvos 2020/284 „kuria dėl tam tikrų reikalavimų mokėjimo paslaugų teikėjams nustatymo iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB“ (toliau — Direktyva) 243b straipsnio 2 dalies 2 pastraipos vertime į lietuvių kalbą. Originalioje Direktyvos nuostatoje minimas ne mokėtojas, o gavėjas, todėl Pakeitimu užtikrinamas tinkamas šios nuostatos traktavimas ir taikymas. Pažymėtina, kad mokesčių administratoriaus teiktuose paaiškinimuose, Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto puslapyje esančioje Dažniausiai užduodamų klausimų skiltyje mokesčių mokėtojams nuostatų taikymas teiktas tinkamai, laikantis Direktyvos nustatytų tikslų ir apibrėžimų.

 

 

Informaciją rasite VMI prie FM 2023-12-12 rašte Nr. R-4843.

 

Informaciją parengė Teisės departamentas

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ― VMI prie FM), informuoja apie Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2023 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. VA-42 „Dėl Duomenų apie tarptautines mokėjimo operacijas kaupimo, saugojimo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau — Įsakymas).

Įsakymas parengtas, atsižvelgiant į tai, jog 2020 m. vasario 18 d. Europos Komisija priėmė Tarybos Reglamentą (ES) 2020/283 „kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 904/2010, kiek tai susiję su priemonėmis, kuriomis stiprinamas administracinis bendradarbiavimas kovojant su sukčiavimu PVM“ bei Tarybos Direktyvą (ES) 2020/284 „kuria dėl tam tikrų reikalavimų mokėjimo paslaugų teikėjams nustatymo iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB“. Atsižvelgiant į šiuos priimtus teisės aktus buvo atlikti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau — MAĮ) pakeitimai, kuriais MAĮ papildytas nauju 61⁴ straipsniu, kuris įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d. Šiuo pakeitimu VMI prie FM pavesta parengti poįstatyminius teisės aktus iki 2023 m. gegužės 31 d.

MAĮ pakeitimu ir Įsakymu nustatoma prievolė Lietuvos Respublikoje mokėjimo paslaugas teikiantiems mokėjimo paslaugų teikėjams kaupti ir saugoti per juos vykdytų tarptautinių mokėjimo operacijų įrašus ir mokėjimo įrašų duomenis pateikti VMI prie FM (MAĮ 61⁴ straipsnio 1 dalis). Mokėjimo paslaugų teikėjai pagal minėtas MAĮ nuostatas yra Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo (toliau — MĮ) 6 straipsnio 1–4 punktuose nurodytos įstaigos, teikiančios bent vieną iš MĮ 5 straipsnio 3–6 punktuose nurodytų mokėjimo paslaugų ir vykdančios tarptautines mokėjimo operacijas.

Įsakymu nustatomas pateikiamų duomenų apie tarptautinių mokėjimo operacijų įrašus turinys, duomenų saugojimo ir pateikimo forma, terminai ir tvarka, mokėjimo operacijos priskyrimo tarptautinei mokėjimo operacijai požymiai, mokėtojo ir gavėjo vietos nustatymo taisyklės, pateiktų duomenų kaupimo ir saugojimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje tvarka ir terminai bei šių duomenų įkėlimo į Centrinę elektroninę mokėjimo informacinę sistemą (angl. Central Electronic System of Payment information) (toliau — CESOP), kaip tai nurodyta 2020 m. vasario 18 d. Tarybos reglamente (ES) 2020/283, tvarka.

Įsakymas įsigalioja nuo 2024 m. sausio 1 d.

 

 

Informaciją rasite VMI prie FM 2023-05-31 rašte Nr. R-2178.

 

Informaciją parengė Teisės departamentas