Nuolatinės buveinės sąvoka ir jos registravimas

Bendroji dalis

Nuolatinė buveinė – tai užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje išraiška. Užsienio vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje:

  • nuolat vykdo veiklą; arba

  • vykdo savo veiklą per priklausomą atstovą (agentą); arba

  • naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą; arba

  • gamtos išteklių tyrimui ar gavybai naudoja įrangą arba konstrukciją, įskaitant tam naudojamus gręžinius arba laivus.

Nuolatinės buveinės registruojamos Mokesčių mokėtojų registre (pateikiant formą FR0227). Užsienio valstybių įmonių nuolatinės buveinės privalo šiame registre registruotis pagal veiklos vykdymo vietą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo prievolės mokėti mokestį atsiradimo.

Jeigu, remiantis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatomis, užsienio vienetas nėra laikomas Lietuvoje vykdančiu veiklą per nuolatinę buveinę, tačiau toks užsienio vienetas laikomas vykdančiu veiklą per nuolatinę buveinę remiantis PMĮ nuostatomis, tai tokia nuolatinė buveinė turi būti registruojama Lietuvoje, tačiau ataskaitas bei deklaracijas privalo pateikti ir pelno mokestį mokėti tik tada, kai įvykdo dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje nustatytas nuolatinei buveinei būtinas sąlygas.

Registracijos numeris KM0139

Ši informacija skelbiama:
Nuolatinės buveinės sąvoka ir jos registravimas

Nuolatinė buveinė – tai užsienio vieneto veiklos Lietuvoje išraiška.

Užsienio vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvoje, jeigu jis Lietuvoje:

Nuolatinumo apibrėžimas, atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijai yra patvirtinti LR finansų ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 54.

Teisės aktai

Registracijos numeris KM0136

Ši informacija skelbiama:
Nuolatinės buveinės sąvoka ir jos registravimas

Užsienio vienetas laikomas nuolat veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvoje, jeigu jo veikla atitinka šiuos du kriterijus:

  1. Tai nėra laikina veikla (t. y. veikla trunka šešis arba daugiau mėnesių); ir

  2. Yra užbaigtas komercinis operacijų ciklas.

Užbaigtą komercinį operacijų ciklą sudaro trys užsienio vieneto veiklos operacijų etapai:

  1. Pirmąjį etapą sudaro viena arba kelios iš tokių operacijų: rinkodara, įskaitant rinkotyrą, distribucija (paskirstymas), reklama, projektavimo ir tyrinėjimo darbai ir kitos iš esmės panašios operacijos;

  1. Antrąjį etapą sudaro viena arba kelios iš tokių operacijų: sandėliavimas, konsultavimas, užsakymų priėmimas, mokslinio tyrimo, bandomieji, konstravimo ir technologiniai darbai, gamyba, paslaugų teikimas ir kitos iš esmės panašios operacijos;

  2. Trečiąjį etapą sudaro viena arba kelios iš tokių operacijų: pardavimas, tiekimas, pristatymas, apmokėjimas (atlyginimas) ir kitos iš esmės panašios operacijos.

PASTABA: jeigu užsienio vieneto veikla Lietuvoje yra laikina (t. y. trunka trumpiau kaip šešis mėnesius), tai toks užsienio vienetas gali būti laikomas nuolat veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvoje, jeigu:

  • Ši veikla dėl jos specifikos yra trumpalaikė ir yra užbaigtas komercinis operacijų ciklas, ir galima aiškiai nustatyti jos vykdymo vietą Lietuvoje, ir pajamos, kurias užsienio vienetas uždirbo iš šios veiklos Lietuvoje, yra visos to užsienio vieneto pajamos iš šios veiklos; arba

  • Ši veikla dėl jos specifikos yra trumpalaikė pasikartojanti (periodiškai kasmet) ir ji vykdoma mažiausiai tris vienas po kito einančius metus, ir kasmet yra užbaigtas komercinis operacijų ciklas. Šiuo atveju užsienio vienetas laikomas vykdančiu veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvoje trečiaisiais ir, jeigu veikla nenutraukiama, po jų einančiais metais, ir pirmuoju tokios nuolatinės buveinės mokestiniu laikotarpiu bus laikomi tie tretieji metai; arba

  • Užsienio vienetas per mokestinį laikotarpį gavo daugiau kaip 15 000 eurų pajamų iš veiklos Lietuvoje, išskyrus atvejus, kai užsienio vienetas mokesčių administratoriui pateikia įrodymus, kad šios jo pajamos iš veiklos Lietuvoje sudaro mažiau kaip 15 proc. visų užsienio vieneto gaunamų pajamų.

Teisės aktai

Registracijos numeris KM0135

Ši informacija skelbiama:
Nuolatinės buveinės sąvoka ir jos registravimas

Užsienio vienetas laikomas turinčiu nuolatinę buveinę Lietuvoje, jei jis savo veiklą Lietuvoje vykdo per priklausomą agentą (atstovą). Tuo tarpu jeigu užsienio vienetas savo veiklą Lietuvoje vykdo per nepriklausomą atstovą (agentą), tai nėra laikoma, kad jis vykdo veiklą per nuolatinę buveinę.

Užsienio vieneto atstovas (agentas) – tai fizinis ar juridinis asmuo, nesvarbu, kaip jis vadinasi (makleris, brokeris, prekybos komisionierius, verslo konsultantas ar kitoks agentas), per kurį užsienio vienetas Lietuvoje vykdo veiklą arba jos dalį. Užsienio vieneto atstovu (agentu) gali būti Lietuvos vienetas, kitas užsienio vienetas, nuolatinis ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas.

Kriterijai, kada atstovas (agentas) laikomas priklausomu arba nepriklausomu, pateikti žemiau esančioje lentelėje.

ATSTOVAS (AGENTAS) LAIKOMAS NEPRIKLAUSOMU

(turi būti tenkinami visi kriterijai)

ATSTOVAS (AGENTAS) LAIKOMAS PRIKLAUSOMU

(turi būti tenkinamas bent vienas kriterijus)

Yra juridiškai nepriklausomas nuo užsienio vieneto, kuriam atstovauja (t. y. jeigu jis turi savo klientus, su užsienio vienetu susijęs atstovavimo, pavedimo ar kita sutartimi, kurioje nustatyta jo ekonominė nepriklausomybė)

Atstovauja tik vienam užsienio vienetui ir pajamos iš tokio atstovo (agento) veiklos sudaro žymią dalį atstovaujamo užsienio vieneto ir / arba atstovo (agento) pajamų

Yra ekonomiškai nepriklausomas nuo užsienio vieneto, kuriam atstovauja (t. y. jeigu jis gauna atlyginimą už tarpininkavimo paslaugas ir pats dengia savo išlaidas)

Tik formaliai (forma, o ne turiniu) atitinka nepriklausomo atstovo (agento) kriterijus

 

Veiklą vykdo savo vardu

 

Jo įprastinė veikla atitinka užsienio vieneto per jį vykdomą veiklą

 

Teisės aktai

Registracijos numeris KM0170

Ši informacija skelbiama:
Nuolatinės buveinės sąvoka ir jos registravimas

Užsienio vienetas, Lietuvoje naudojantis statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą, laikomas turinčiu nuolatinę buveinę, nuo pirmojo sandorio sudarymo dienos, neatsižvelgiant į jo vykdomos veiklos trukmę, į vykdomos veiklos pertraukas ir į tai, ar tokius darbus vykdo pats užsienio vienetas, ar jie vykdomi per subrangovus.

Statybos teritorija – tai statybos darbų vieta. Statyba – tai veikla, kurios tikslas yra pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statybos objektą. Tai gali būti ne tik gyvenamasis, pramonės, komercijos ar kitas pastatas, bet taip pat tiesiniai (keliai, kanalai, vamzdynai, inžineriniai tinklai ir pan.), statybos objekto sklypas, tiltai, viadukai, hidrotechnikos įrenginiai, rezervuarai ir kita. Ne visi statybos objektai turi fiksuotą veiklos vietą, pvz., tiesiant kelius ar vamzdynus, vienoje atkarpoje užbaigti darbai pradedami kitoje, tačiau, nustatant, ar nuolatinė buveinė yra ar ne, visas toks statybos objektas bus laikomas statybos teritorija, neatsižvelgiant į atskirų atkarpų geografinę vietą, darbų jose trukmę ir seką.

Tuo atveju, kai statybos teritoriją Lietuvoje naudoja užsienio vienetas, kuris yra rezidentas valstybės, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, bus laikoma, kad toks vienetas vykdo veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvoje tik tuo atveju, jeigu ta veikla atitinka sutartyje nustatytas sąlygas, t. y. ji Lietuvoje vykdoma sutartyje nustatytą laikotarpį.

Teisės aktai

Registracijos numeris KM0128

Ši informacija skelbiama:
Nuolatinės buveinės sąvoka ir jos registravimas

  1. Jeigu užsienio vieneto veikla Lietuvoje sukuria keletą nuolatinių buveinių, tų nuolatinių buveinių veikla yra aiškiai skirtinga ir jos yra valdomos atskirai, tada užsienio vienetas privalo registruotis Lietuvos mokesčių mokėtoju, vykdančiu veiklą per keletą nuolatinių buveinių ir jų pelną apskaičiuoti bei apmokestinti atskirai.
  1. Jeigu užsienio vieneto veikla Lietuvoje sukuria keletą nuolatinių buveinių, tačiau tų nuolatinių buveinių veikla nėra skirtinga ir / arba jos nėra valdomos atskirai, tada užsienio vienetas, registruodamasis Lietuvos mokesčių mokėtoju, gali (bet neprivalo) nurodyti, kad vykdo veiklą tik per vieną nuolatinę buveinę, kuri vykdo kelias veiklas arba kuri vykdo veiklą keliose Lietuvos vietose. Tokiu atveju šių nuolatinių buveinių pelnas apskaičiuojamas bei apmokestinamas bendrai.

Teisės aktai