Per nuolatinę bazę Lietuvoje gautos individualios veiklos pajamos

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris vykdo Lietuvoje registruotą individualią veiklą per nuolatinę bazę, individualios veiklos pajamos yra Lietuvoje ir kitose užsienio valstybėse gautos arba uždirbtos pajamos (įskaitant natūra gautas / uždirbtas pajamas), kurios priskiriamos tai nuolatinei bazei Lietuvoje.

Kad nenuolatinis Lietuvos gyventojas būtų laikomas vykdančiu individualią veiklą (išskyrus sporto bei atlikėjo veiklą) Lietuvoje per nuolatinę bazę, tokia veikla veikla turi atitikti bent vieną iš dviejų sąlygų:

  1. Veikla Lietuvoje vykdoma nuolat

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo Lietuvoje vykdoma individuali veikla laikoma nuolatine, jeigu nuo jo veiklos Lietuvoje pradžios tokia veikla sudaro užbaigtą komercinį operacijų ciklą:

  • pirmąjį etapą sudaro viena arba kelios iš šių operacijų: rinkodara, įskaitant rinkotyrą, distribucija (paskirstymas), reklama, projektavimo ir tyrinėjimo darbai ir kitos iš esmės panašios operacijos;

  • antrąjį etapą sudaro viena arba kelios iš šių operacijų: sandėliavimas, konsultavimas, užsakymų priėmimas, mokslinio tyrimo, bandomieji, konstravimo ir technologiniai darbai, gamyba, paslaugų teikimas ir kitos iš esmės panašios operacijos;

  • trečiąjį etapą sudaro viena arba kelios iš šių operacijų: pardavimas, tiekimas, pristatymas, apmokėjimas (atlyginimas) ir kitos iš esmės panašios operacijos.

  1. Veikla Lietuvoje vykdoma per priklausomą agentą (atstovą)

Laikoma, kad nenuolatinis Lietuvos gyventojas savo veiklą Lietuvoje vykdo per nepriklausomą atstovą (agentą), jeigu šis atitinka tokius kriterijus:

  • yra juridiškai nepriklausomas nuo nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuriam atstovauja, ir

  • yra ekonomiškai nepriklausomas nuo nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuriam atstovauja, ir

  • veiklą vykdo savo vardu ir

  • jo įprastinė veikla atitinka nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jį vykdomą individualią veiklą.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos nuolatinumo apibrėžimą, nenuolatinio Lietuvos gyventojo atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus nustato LR finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr. 301.

Registracijos numeris KM0393

Ši informacija skelbiama:
Per nuolatinę bazę Lietuvoje gautos individualios veiklos pajamos

1. Individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje įregistravimas

Gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje, privalo VMI pateikti Gyventojo įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro prašymo REG812 formą.

Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui užsiregistravus Mokesčių mokėtojų registre, mokesčių administratorius išduoda Nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymos FR0469 formą, kurioje nurodo, kad pažymoje įvardytas nenuolatinis Lietuvos gyventojas vykdo individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje.

 

Nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymą nenuolatinis Lietuvos gyventojas privalo pateikti asmenims, su kuriais sudaro paslaugų teikimo sutartį arba kuriems parduoda prekes. Tokiu atveju asmuo, išmokėdamas individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje vykdančiam nenuolatiniam Lietuvos gyventojui neišskaičiuoja pajamų mokesčio (išskyrus atvejus, kai gyventojas gauna pajamų už vykdomą sporto ir atlikėjų veiklą, už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą (iki 2017-12-31), atliekas (nuo 2018-01-01)) arba gauna individualios veiklos pajamų iš darbdavio (iki 2017-12-31)).

2. Individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje duomenų pakeitimas / išregistravimas

Jei pasikeičia ar pasipildo nenuolatinio Lietuvos gyventojo duomenys, ar ketina nutraukti vykdomą individualią veiklą, jis privalo apie tai informuoti VMI per 5 darbo dienas, pateikdamas naują prašymo dėl įregistravimo / išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro REG812 formą.

3. Prašymo pateikimo būdai

Prašymą mokesčių mokėtojai gali pateikti tokiais būdais:

Teisės aktai

Registracijos numeris KM0363

Ši informacija skelbiama:
Per nuolatinę bazę Lietuvoje gautos individualios veiklos pajamos

Nuo 2018-01-01:

Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš metinėms apmokestinamosioms pajamoms pritaikius 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą.

 

Pajamų mokesčio kredito sumos apskaičiavimas:

  1. kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 20 000 eurų per metus:

Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x 0,1

  1. kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos yra didesnės negu 20 000 eurų per metus:

Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x (0,1 – 2/300 000 x (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 20 000))

 

Išsamesnę informaciją apie individualios veiklos apmokestinimo tvarką nuo 2018-01-01 rasite čia.

 

Iki 2017-12-31:

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo per nuolatinę bazę Lietuvoje gautoms arba uždirbtoms individualios veiklos pajamoms, išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų veiklos, apmokestinti taikomas 5 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Pajamos iš laisvųjų profesijų veiklos apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu.

 

Individualią žemės ūkio veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje vykdančių nenuolatinių Lietuvos gyventojų (įskaitant ūkininkus ir jų partnerius), kurie neprivalo registruotis ir nėra įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais, gautos / uždirbtos žemės ūkio veiklos pajamos neapmokestinamos pajamų mokesčiu.

 

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę Lietuvoje ir nėra įregistruotas PVM mokėtoju ir / arba savo individualiai veiklai nėra priskyręs ir joje nenaudoja ilgalaikio turto, pajamos pripažįstamos pinigų apskaitos principu, t. y. pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę Lietuvoje ir yra įregistruotas PVM mokėtoju arba savo individualiai veiklai priskiria ir joje naudoja ilgalaikį turtą, individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamos pripažįstamos pagal kaupimo apskaitos principą. Kaupimo apskaitos principas pradedamas taikyti tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį individualia veikla per nuolatinę bazę besiverčiantis gyventojas įregistruojamas PVM mokėtoju arba priskiria turtą individualiai veiklai. Individualia veikla per nuolatinę bazę Lietuvoje besiverčiantis nenuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs taikyti kaupimo apskaitos principą, jį turi taikyti iki veiklos pabaigos.

Teisės aktai

Registracijos numeris KM0434

Ši informacija skelbiama:
Per nuolatinę bazę Lietuvoje gautos individualios veiklos pajamos

Leidžiamų atskaitymų apskaičiavimo principai:

 

  1. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje pajamų gavimu arba uždirbimu susijusiems leidžiamiems atskaitymams priskiriama:

  • su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis arba uždirbtomis individualios veiklos pajamomis susijusios nenuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos:

Pavyzdžiai

 

Perparduodamų prekių, medžiagų, žaliavų, detalių ir kt. įsigijimo išlaidos, veikloje naudojamo turto nuomos, reklamos, įrankių įsigijimo, samdomų darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos, socialinio draudimo įmokos ir kitos su individualios veiklos pajamomis susijusios išlaidos.

 

  • ne per nuolatinę bazę faktiškai patirtos išlaidos, kai tos išlaidos tiesiogiai susijusios su per nuolatinę bazę vykdoma individualia veikla, įskaitant palūkanas, mokamas už individualiai veiklai naudojamą paskolą, ir honorarus, mokamus už individualiai veiklai per nuolatinę bazę vykdyti naudojamas teises ar informaciją.

Iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per nuolatinę bazę Lietuvoje gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų leidžiama atskaityti ne daugiau kaip 50 proc. patirtų reprezentacinių sąnaudų, tačiau šios atskaitomos sąnaudos negali viršyti 2 proc. gyventojo mokestinio laikotarpio individualios veiklos pajamų.

 

Individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje vykdančių nenuolatinių Lietuvos gyventojų, kurių pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, leidžiamų atskaitymų suma negali viršyti per tą mokestinį laikotarpį gautų arba uždirbtų individualios veiklos pajamų.

 

Išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme bei kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus.

 

Individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje vykdantys nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie pajamas pripažįsta pagal kaupimo principą, susidariusius mokestinio laikotarpio nuostolius (kurie apskaičiuojami iš individualios veiklos pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas ir leidžiamus atskaitymus) turi teisę perkelti į kitus mokestinius laikotarpius. Šiuos nuostolius gyventojas gali perkelti neribotą laiką, kol nenutraukė veiklos, kurią vykdant jie susidarė. Jeigu individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje vykdantis nenuolatinis Lietuvos gyventojas nuostolius patiria ilgiau negu vienerius metus, pirmiausia perkeliami ankstesnių metų nuostoliai. Vėliau patirti nuostoliai perkeliami tik padengus ankstesnių metų nuostolius.

 

  1. Apskaičiuodamas per nuolatinę bazę Lietuvoje gautas arba uždirbtas individualios veiklos apmokestinamąsias pajamas, nenuolatinis Lietuvos gyventojas gali pasirinkti alternatyvią individualios veiklos pajamoms tenkančių išlaidų pripažinimo tvarką: leidžiamais atskaitymais gyventojas gali laikyti 30 proc. per nuolatinę bazę Lietuvoje mokestiniu laikotarpiu gautų arba uždirbtų individualios veiklos pajamų sumos (jeigu pajamos gautos ne iš darbdavio). Tokiu atveju gyventojas neprivalo pagrįsti atskaitomą sumą juridinę galią turinčiais dokumentais ir vesti su veikla susijusių išlaidų apskaitos.

Teisės aktai

Registracijos numeris KM0437

Ši informacija skelbiama:
Per nuolatinę bazę Lietuvoje gautos individualios veiklos pajamos

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę, neleidžiamiems atskaitymams priskiriamos šios išlaidos:

  1. gyvenamųjų pastatų ir patalpų įsigijimo išlaidos;

  2. lengvųjų automobilių, išskyrus tuos, kurie naudojami tik teikiant transporto arba vairavimo mokymo paslaugas ir (arba) nuomojami, įsigijimo išlaidos;

  3. kompiuterių programų susikūrimo išlaidos;

  4. kompiuterių programų įsigijimo išlaidos, jeigu šios programos yra įsigytos iš asocijuotų asmenų arba yra įsigytos iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, arba gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje;

  5. į biudžetą mokamas pridėtinės vertės mokestis ir pajamų mokestis;

  6. pirkimo (importo) pridėtinės vertės mokestis, gyventojo, kuris yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, įtrauktas į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą;

  7. sumokėtos netesybos, į biudžetą ir valstybės pinigų fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos už teisės aktų pažeidimus;

  8. išlaidos paramai ir dovanoms;

  9. 50 proc. reprezentacinių sąnąudų arba reprezentacinės sąnaudos, kurios viršija 2 proc. gyventojo individualios veiklos pajamų per mokestinį laikotarpį;

  10. išmokos užsienio gyventojams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėse teritorijose;

  11. gyventojo padarytos žalos atlyginimas;

  12. išmokos, nuo kurių gyventojas privalėjo išskaičiuoti pajamų arba pelno mokestį, tačiau jo neišskaičiavo;

  13. išmokos užsienio vienetams, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėse teritorijose, jeigu išmokas mokantis gyventojas VMI nustatyta tvarka neįrodo, kad tokios išmokos yra susijusios su jas mokančio gyventojo ir jas gaunančio užsienio vieneto įprastine veikla ir kad išmokas gaunantis užsienio vienetas valdo turtą, reikalingą tokiai įprastinei veiklai vykdyti, ir jeigu išmoka ir ekonomiškai pagrįsta ūkinė operacija yra susijusios;

  14. išlaidos, patirtos darant Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, įskaitant kyšius.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę, leidžiamiems atskaitymams taip pat nepriskiriamos:

  1. palūkanos, mokamos nenuolatiniam Lietuvos gyventojui, kuris per nuolatinę bazę verčiasi individualia veikla, jeigu tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas yra tokių palūkanų gavėjas;

  2. honorarai, mokami nenuolatiniam Lietuvos gyventojui, kuris per nuolatinę bazę verčiasi individualia veikla, jeigu tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas yra tų honorarų gavėjas.

Teisės aktai

Registracijos numeris KM0633

Ši informacija skelbiama:
Per nuolatinę bazę Lietuvoje gautos individualios veiklos pajamos

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje, individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo, eksploatavimo, remonto ir rekonstrukcijos išlaidas bei kompiuterių programų įsigijimo išlaidas norėdamas priskirti leidžiamiems atskaitymams, prieš pradėdamas individualioje veikloje naudoti ilgalaikį materialųjį turtą ir kompiuterių programas, VMI privalo pateikti Individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto deklaracijos FR0457 formą.

Teisės aktai

Registracijos numeris KM0446

Ši informacija skelbiama:
Per nuolatinę bazę Lietuvoje gautos individualios veiklos pajamos

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas (tiek taikantis pinigų apskaitos principą, tiek taikantis kaupimo apskaitos principą) privalo pildyti Gyventojo individualios veiklos pajamų - išlaidų apskaitos žurnalą.

 

Pajamų - išlaidų žurnalas gali būti nepildomas, jeigu:

  • gyventojas veiklos pajamoms apskaityti naudoja kasos aparatą;

  • gyventojas, tvarkydamas buhalterinę apskaitą, taiko dvejybinį įrašą ir iš jo pildomų apskaitos registrų galima nustatyti mokesčiams apskaičiuoti reikiamus duomenis.

Nuo 2019-02-15 Nenuolatinis Lietuvos gyventojas gyventojas, vykdantis kelių skirtingų rūšių individualią veiklą, gali pasirinkti pildyti vieną pajamų ir išlaidų žurnalą, kuriame fiksuojamos visų vykdomų individualios veiklos rūšių pajamos ir išlaidos, arba gali pasirinkti pildyti atskirus pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus pagal skirtingas individualios veiklos rūšis.  

Iki 2019-02-15 Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis kelių rūšių individualią veiklą per nuolatinę bazę, privalėjo pildyti atskirus pajamų - išlaidų apskaitos žurnalus visoms vykdomoms individualios veiklos rūšims, kurios nurodytos Nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymos FR0469 formoje.

 

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, pasirinkęs leidžiamais atskaitymais laikyti 30 proc. gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų, neprivalo pildyti pajamų - išlaidų žurnalo skilčių, susijusių su išlaidomis, be to neprivalo saugoti apskaitos dokumentų, kuriais pagrindžiamos išlaidos. Pripažįstant leidžiamais atskaitymais faktiškai patirtas veiklos išlaidas - saugoti apskaitos dokumentus privaloma ne mažiau kaip 10 metų.

 

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, įregistravęs individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje, privalo naudoti tokius apskaitos dokumentus:

  1. sąskaitą faktūrą;

  2. PVM sąskaitą faktūrą;

  3. kasos aparato kvitą;

  4. kitus apskaitos dokumentus (mokėjimo pavedimus, pinigų priėmimo kvitus ir pan.).

Jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas, įregistravęs individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje, privalo savo veikloje naudoti kasos aparatą, tai pirkėjui privalo išduoti kasos aparato kvitą, o jam pageidaujant ir sąskaitą-faktūrą, o PVM mokėtojas – PVM sąskaitą faktūrą.

Kasos aparatą privaloma naudoti, kai vykdoma prekybos veiklą (ne tik maisto bet ir kitomis prekėmis) pastatuose ar patalpose, kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuosiuose nameliuose, autoparduotuvėse.

Atvejai, kuriais neprivaloma naudoti kasos aparato nustatyti VMI prie FM viršininko 2012 m. balandžio 3 d. įsakyme Nr. VA-40Dėl kasos aparato nenaudojimo atvejų, kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą.

Teisės aktai

Registracijos numeris KM0649

Ši informacija skelbiama:
Per nuolatinę bazę Lietuvoje gautos individualios veiklos pajamos

Kadangi pagal GPMĮ nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje, laikomas pajamų mokestį išskaičiuojančiu asmeniu, jis gyventojams išmokėjęs A ar B klasės išmokas, VMI turi pateikti atitinkamas pajamų mokesčio deklaracijų formas ir nuo A klasės pajamų išskaičiuoti ir į biudžetą sumokėti pajamų mokestį.

Išmokėtų išmokų klasė

Deklaravimo tvarka

A klasės išmokos

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, gyventojams išmokėjęs A klasės išmokas, VMI turi pateikti:

  1. iki kito mėnesio 15 d. Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formą (iki 2017-12-31 - FR0572 formą);

  2. iki kitų metų vasario 15 d. Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą (iki 2017-12-31 – Metinės A klasės išmokų deklaracijos FR0573 formą).

B klasės išmokos

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, gyventojams išmokėjęs B klasės išmokas, iki kitų metų vasario 15 dienos VMI privalo pateikti Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą (iki 2017-12-31 – iki kitų metų vasario 1 d. Gyventojams išmokėtų B klasės išmokų pažymos FR0471 formą).

 

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje, nuo A klasės pajamoms priskiriamų išmokų, išmokėtų:

  • iki atitinkamo mėnesio 15 d., išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 d.;

  • po atitinkamo mėnesio 15 d., išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio paskutinės dienos.

Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje, išmokėjęs išmokas kitiems gyventojams, gyventojų prašymu turi išduoti pažymas apie išmokėtas išmokas ir nuo jų išskaičiuotas bei sumokėtas pajamų mokesčio sumas.

Teisės aktai