Prestižas

Prestižo vertė – dydis, kuriuo, įsigyjant kito vieneto veiklą kaip kompleksą ar jo veiklos dalį kaip teisių ir prievolių visumą, organizaciniu požiūriu sudarančią autonomišką ekonominį vienetą, vykdantį veiklą ir galintį atlikti savo funkcijas savo nuožiūra, arba siekiant valdyti kito vieneto grynąjį turtą ir veiklą, įsigyjant jo akcijas, įsigyjančiojo vieneto pinigais sumokėta kaina viršija įsigyto vieneto grynojo turto dalies, įvertintos tikrąja rinkos kaina, vertę ir iš kurios įsigyjantysis vienetas tikisi gauti ekonominės naudos.

Neigiama prestižo vertė – dydis, kuriuo, įsigyjant kito vieneto veiklą kaip kompleksą ar jo veiklos dalį kaip teisių ir prievolių visumą, organizaciniu požiūriu sudarančią autonomišką ekonominį vienetą, vykdantį veiklą ir galintį atlikti savo funkcijas savo nuožiūra, arba siekiant valdyti kito vieneto grynąjį turtą ir veiklą, įsigyjant jo akcijas, įsigyjančiojo vieneto pinigais sumokėta kaina yra mažesnė už įsigyto vieneto grynojo turto dalies, įvertintos tikrąja rinkos kaina, vertę.

Registracijos numeris KM1284

Ši informacija skelbiama:
Prestižas

Prestižas

Neigiamas prestižas

Prestižo vertė – dydis, kuriuo, įsigyjant kito vieneto veiklą kaip kompleksą ar jo veiklos dalį kaip teisių ir prievolių visumą, organizaciniu požiūriu sudarančią autonominį ekonominį vienetą, vykdantį veiklą ir galintį atlikti savo funkcijas savo nuožiūra, arba siekiant valdyti kito vieneto grynąjį turtą ir veiklą, įsigyjant jo akcijas, įsigyjančiojo vieneto pinigais sumokėta kaina viršija įsigyto vieneto grynojo turto dalies, įvertintos tikrąja rinkos kaina, vertę ir iš kurios įsigyjantysis vienetas tikisi gauti ekonominės naudos.

 

Apskaičiuojant grynąjį turtą, neatsižvelgiama į įsigyjamojo vieneto turimą turtą, kuris:

  • nebuvo pripažintas jo apskaitoje, nes šis turtas neturėjo reikalingų pripažinimo požymių (pagrįstai nebuvo tikimasi, kad vienetas iš turto gaus ekonominės naudos būsimaisiais laikotarpiais, ir nebuvo galima patikimai nustatyti turto įsigijimo kainos), arba

  • buvo gautas neatlyginamai iš valstybės, savivaldybės ar viešojo juridinio asmens, kurio steigėjas yra valstybės ar savivaldybės institucija, tačiau turi tikrąją rinkos kainą.

Neigiama prestižo vertė – dydis, kuriuo, įsigyjant kito vieneto veiklą kaip kompleksą ar jo veiklos dalį kaip teisių ir prievolių visumą, organizaciniu požiūriu sudarančią autonominį ekonominį vienetą, vykdantį veiklą ir galintį atlikti savo funkcijas savo nuožiūra, arba siekiant valdyti kito vieneto grynąjį turtą ir veiklą, įsigyjant jo akcijas, įsigyjančiojo vieneto pinigais sumokėta kaina yra mažesnė už įsigyto vieneto grynojo turto dalies, įvertintos tikrąja rinkos kaina, vertę.

 

Apskaičiuojant grynąjį turtą, neatsižvelgiama į įsigyjamojo vieneto turimą turtą, kuris:

  • nebuvo pripažintas jo apskaitoje, nes šis turtas neturėjo reikalingų pripažinimo požymių (pagrįstai nebuvo tikimasi, kad vienetas iš turto gaus ekonominės naudos būsimaisiais laikotarpiais, ir nebuvo galima patikimai nustatyti turto įsigijimo kainos), arba

  • buvo gautas neatlyginamai iš valstybės, savivaldybės ar viešojo juridinio asmens, kurio steigėjas yra valstybės ar savivaldybės institucija, tačiau turi tikrąją rinkos kainą.

Prestižo (neigiamo prestižo) vertė apskaičiuojama turto įsigijimo data, įvertinus įsigytą kito vieneto grynąjį turtą tikrąja rinkos kaina. Grynasis turtas reiškia turto ir įsipareigojimų skirtumą. Tikrąja rinkos kaina turi būti įvertinti ir turtas, ir įsipareigojimai.

 

Kai įsigyjama veikla kaip kompleksas ar veiklos dalis, prestižo (neigiamo prestižo) vertė apskaičiuojama, įsigyjančiajam vienetui tikrąja rinkos kaina įvertinus iš perleidžiančio vieneto perimtą ir į apskaitą įtrauktą grynąjį turtą (turtą ir įsipareigojimus), to turto įsigijimo datą.

 

Kai įsigyjamos akcijos, prestižo (neigiamo prestižo) vertė apskaičiuojama tikrąja rinkos kaina įvertinus įsigyjamojo vieneto grynąjį turtą (turtą ir įsipareigojimus), apskaitomą įsigyjamojo vieneto balanse, akcijų, suteikiančių teisę valdyti įsigyjamojo vieneto grynąjį turtą ir veiklą, perėjimo nuosavybėn datą.

Prestižo vertė susidaro, kai:

  • įsigyjama kito vieneto veikla kaip kompleksas ar jo veiklos dalis kaip teisių ir prievolių visuma, organizaciniu požiūriu sudaranti autonominį ekonominį vienetą, vykdantį veiklą ir galintį atlikti savo funkcijas savo nuožiūra (t. y. įsigyjamas visas verslas ar jo dalis, neįsigyjant to vieneto akcijų); arba

  • įsigyjamos kito vieneto akcijos, siekiant valdyti to vieneto grynąjį turtą ir veiklą; ir

  • abiem šiais atvejais iš tokių įsigijimų įsigyjantysis vienetas tikisi gauti ekonominės naudos.

Neigiama prestižo vertė susidaro tais atvejais, kai:

  • įsigyjama kito vieneto veikla kaip kompleksas ar jo veiklos dalis kaip teisių ir prievolių visuma, organizaciniu požiūriu sudaranti autonominį ekonominį vienetą, vykdantį veiklą ir galintį atlikti savo funkcijas savo nuožiūra (t. y. įsigyjamas visas kito vieneto verslas ar jo dalis, neįsigyjant to vieneto akcijų); arba

  • įsigyjamos kito vieneto akcijos, siekiant valdyti kito vieneto grynąjį turtą ir veiklą.

Teisės aktai

Registracijos numeris KM1288

Ši informacija skelbiama:
Prestižas

Kai akcijų įsigijimo momentu susidaro prestižo vertė, tai apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, šio ilgalaikio nematerialaus turto amortizacija skaičiuojama ir priskiriama ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams tik po vėlesnio šių vienetų sujungimo arba vieno jų prijungimo prie kito.

Akcijų įsigijimo (perėjimo nuosavybėn) datą susidariusi prestižo vertė nepriskiriama ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams tol, kol reorganizavimas ar perleidimas faktiškai neatliekamas.

Pavyzdys

 

UAB A, siekdama valdyti UAB B veiklą, 2017-06-15 nusipirko 55 proc. šios bendrovės akcijų, už kurias sumokėjo 500 000 Eur. Akcijos UAB A nuosavybėn perėjo 2017-06-30 ir šiai datai UAB B grynojo turto, įvertinto tikrąja rinkos kaina, vertė sudarė 700 000 Eur. UAB A įsigyto grynojo turto vertė lygi 385 000 Eur (700 000 Eur × 55 / 100). Akcijų įsigijimo momentu susidariusį 115 000 Eur (500 000 Eur – 385 000 Eur) prestižą UAB A įtraukė į buhalterinę apskaitą kaip atskirą turto vienetą. Praėjus metams po įsigijimo, buvo nuspręsta šias bendroves reorganizuoti, UAB B prijungiant prie UAB A (reorganizavimas pagal PMĮ 41 str. 2 d. 1 punktą). 2018-12-31 visas UAB B turtas, teisės ir įsipareigojimai buvo perduoti UAB A, kuri toliau tęsė veiklą, o UAB B savo veiklą baigė. Po reorganizavimo veiklą tęsianti UAB A, apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną, akcijų įsigijimo momentu nustatytą 115 000 Eur dydžio prestižą gali priskirti ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams PMĮ 18 str. nustatyta tvarka, taikydama ne trumpesnį kaip PMĮ 1 priedėlyje prestižui nustatytą 15 metų normatyvą bei tiesinį metodą.

 

Kai, įsigyjant kito vieneto veiklą ar jo veiklos dalį, susidaro prestižo vertė, tai prestižo vertė jo įsigijimo momentu pripažįstama įsigytu ilgalaikiu nematerialiuoju turtu (prestižo verte) ir į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus įtraukiamas kaip ir ilgalaikis turtas PMĮ 18 straipsnio nustatyta tvarka.

Teisės aktai

Registracijos numeris KM1331

Ši informacija skelbiama:
Prestižas

Kai įsigyjamos akcijos

Kai įsigyjama veikla (ar jos dalis) kaip kompleksas

Kai įsigyjantysis vienetas, siekdamas valdyti kitą vienetą, įsigyja jo akcijų ir dėl tokio įsigijimo susidaro neigiama prestižo vertė, tai akcijų įsigijimo (perėjimo nuosavybėn) data nustatyta neigiama prestižo vertės suma, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, pripažįstama įsigyjančiojo vieneto pajamomis šių vienetų reorganizavimo ar perleidimo, atliekamo PMĮ 41 str. numatytais atvejais, momentu. Akcijų įsigijimo momentu susidariusi neigiama prestižo vertės suma nelaikoma įsigyjančiojo vieneto pajamomis tol, kol reorganizavimas ar perleidimas faktiškai neatliekamas.

 

Nuostatos taikomos tik tokiai neigiamai prestižo vertei, kuri nustatoma akcijų įsigijimo momentu ir pripažįstama pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais. Vėlesnio vienetų reorganizavimo momentu neigiama prestižo vertė nesusidaro, t. y. akcijų įsigijimo kainos ir už jas iš įsigyjamojo vieneto perimto grynojo turto vertės neigiamas matematinis skirtumas nelaikomas neigiama prestižo verte, ir šis skirtumas į įsigyjančiojo vieneto pajamas neįtraukiamas (nėra pelno mokesčio objektas).

Jei įsigyjant veiklą (ar jos dalį) kaip kompleksą (t. y. įsigyjant kito vieneto visą verslą ar jo dalį, bet neįsigyjant to vieneto akcijų), dėl to susidaro neigiama prestižo vertė, tai apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, apskaičiuota neigiama prestižo vertė pripažįstama įsigyjančiojo vieneto pajamomis tą mokestinį laikotarpį, kurį neigiama prestižo vertė susidaro.

Teisės aktai

Registracijos numeris KM1291

Ši informacija skelbiama:
Prestižas

Jei dalis akcijų perleidžiama, tačiau vienetas dėl šio perleidimo nepraranda teisės valdyti (kontroliuoti) įsigyto vieneto grynojo turto ir veiklos, tai tų akcijų įsigijimo datai nustatytos prestižo vertės (arba neigiamos prestižo vertės) sumos atitinkamai perskaičiuojamos.

Tačiau jei dėl akcijų dalies perleidimo vienetas tokias teises praranda arba perleidžia visas turėtas akcijas, tai anksčiau nustatyta prestižo vertė pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais nepripažįstama, t. y. nelaikoma, kad akcijų įsigijimo momentu neigiamas prestižas buvo susidaręs.

Teisės aktai

Registracijos numeris KM1295

Ši informacija skelbiama:
Prestižas

Prestižo vertė (ar neigiama prestižo vertė) pelno mokesčio tikslais nesusidaro, jei įsigyjantysis vienetas, įsigydamas kito vieneto veiklą (ar jos dalį) kaip kompleksą arba akcijas, sumoka ne pinigais, bet kitu turtu.

Jei įsigyjantysis vienetas, įsigydamas kito vieneto veiklą (ar jos dalį) kaip kompleksą arba akcijas, sumoka ir pinigais, ir kitu turtu, tai prestižo vertė (neigiama prestižo vertė) pelno mokesčio tikslais susidaro tokia apimtimi, kiek sumokama pinigais.

Teisės aktai

Registracijos numeris KM1328

Ši informacija skelbiama:
Prestižas

Jei akcijos įsigyjamos dalimis (etapais), prestižo vertė nustatoma kiekvieno tokio įsigijimo datai atskirai. Pelno mokesčio tikslais apskaičiuojant prestižo vertės įsigijimo kainą visai akcijų investicijai, turi būti sudedamos atskirais akcijų įsigijimo etapais nustatytos ir teigiamos, ir neigiamos prestižo vertės sumos.

Tačiau tuo atveju, kai dėl pirmojo akcijų paketo įsigijimo vienetas neįgyja teisės valdyti (kontroliuoti) kito vieneto veiklos, pvz., nusiperka 10 proc. to kito vieneto balsų suteikiančių akcijų, tai pelno mokesčio tikslais prestižo vertė nesusidaro.

Jei vėliau tas vienetas nusiperka papildomai to kito vieneto akcijų ir dėl to įgyja teisę valdyti to vieneto grynąjį turtą ir veiklą, tai prestižo vertė nustatoma tada, kai papildomai įsigijus akcijų, atsiranda tokios teisės. Šiuo atveju grynasis turtas įvertinamas visai įsigytų akcijų investicijai.

Teisės aktai

Registracijos numeris KM1325

Ši informacija skelbiama:
Prestižas

Atsižvelgiant į tai, kad prestižo vertė negali būti perleidžiama be kito vieneto turto, jos likvidacinė vertė nenustatoma.

Teisės aktai

Registracijos numeris KM1329

Ši informacija skelbiama:
Prestižas

Veiklos kaip komplekso įsigijimas reiškia kito vieneto verslo įsigijimą, perkant jo visą grynąjį turtą, o veiklos dalies įsigijimas – veiklos (verslo) daliai priskiriamo grynojo turto, kurio pagrindu suformuota ta veiklos dalis (verslo dalis), kaip autonominis ekonominis vienetas, vykdantis veiklą ir galintis atlikti savo funkcijas savo nuožiūra, pirkimą.

Veiklos dalimi laikoma visuma turto, su tuo turtu susiję įsipareigojimai, teisės ir pareigos (pvz., įsipareigojimai tiekėjams, įsipareigojimai darbuotojams, įvairūs leidimai, licencijos, technologijos, rinka (tiekėjai ir pirkėjai sąrašai) ir pan.), t. y. visa tai, kas leidžia tokią veiklos dalį identifikuoti ir išskirti iš visos įmonės veiklos kaip savarankišką ekonominį vienetą (savarankišką veiklos padalinį) ir sudaro sąlygas tolesniam tokios veiklos vykdymui įsigyjančiajame vienete.

Veiklos kaip komplekso įsigijimu nelaikoma, kai įsigyjamas tik tam tikrai veiklos (verslo) daliai priskiriamas pavienis turtas (pvz., veiklos daliai priskiriamos atsargos ir toje veikloje naudojama įranga), tegul ir sudarantis tos veiklos dalies materialųjį pagrindą. Veiklos kaip komplekso įsigijimu taip pat nelaikoma, kai nors formaliai veiklos kaip komplekso ar veiklos dalies įsigijimas ir atitiko reikalavimus dėl prestižo vertės pripažinimo, tačiau įsigyjantysis vienetas įsigyto turto nenaudos tai pačiai veiklai (pvz., įsigytą turtą parduos arba išnuomos). Abiem šiais atvejais tokie įsigijimai laikomi ne veiklos ar jos dalies įsigijimais, bet turto įsigijimais (pardavimais – pirkimais).

Teisės aktai