Ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai

Ribojamo dydžio leidžiami atskaitymai

Komentarai

Reklamos išlaidos

Reklamos išlaidos skirtos informacijai, susijusiai su nuolatinio Lietuvos gyventojo vykdoma individualia veikla ir skatinančia įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, bet kokia forma ir bet kuriomis priemonėmis skleisti esamiems ar potencialiems pirkėjams.

Negali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, jei išlaidos yra:

• skirtos kontroliuojamuosius vienetus ir susijusius asmenis informuoti, arba

• susijusios su informacijos apie individualią veiklą skleidimu, kai atitinkamos veiklos reklamą draudžia įstatymas.

Stojamieji narių įnašai

Priskiriami leidžiamiems atskaitymams, bet ne didesni kaip 0,2 proc. individualios veiklos pajamų, jei stojamieji įnašai, narių mokesčiai mokami įmonėms, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams ir / arba dalininkams, ir / arba nariams.

Stojamieji narių įnašai ir narių mokesčiai leidžiamiems atskaitymams priskiriami neatsižvelgiant į nustatytą apribojimą (0,2 proc.), jei mokami savivaldos organizacijoms, kuriose narystė pagal atitinkamą veiklą reglamentuojančius teisės aktus yra privaloma.

Komandiruočių išlaidos

Gyventojo ar jo samdomo darbuotojo nakvynės, kelionės, registravimo dalyvauti konferencijoje, simpoziume, parodoje ar kitokiame renginyje, susijusiame su gyventojo veikla, išlaidos ir dienpinigių išlaidos, jeigu gyventojas savo ar samdomo darbuotojo išvykimą iš nuolatinės veiklos vykdymo vietos yra įforminęs atitinkamu aktu, kuriame nurodytas išvykimo tikslas, vieta, trukmė (jeigu komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių – buvimo kiekvienoje užsienio valstybėje trukmė) ir gyventojo numatomų apmokėti išlaidų rūšys.

Jeigu išvykimas susijęs ir su asmeniniais gyventojo ar jo samdomo darbuotojo tikslais, akte turi būti nurodyta ir pagrįsta, kuri dalis su išvykimu susijusių išlaidų priskirtina individualiai veiklai, ir tik ši išlaidų dalis gali būti priskirta leidžiamiems atskaitymams.

Dienpinigių išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams vadovaujantis LR Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 patvirtintomis Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėmis.

Palūkanos, jei kreditas paimtas individualios veiklos išlaidoms padengti

Mokamų palūkanų dalis, neviršijanti tokios paskolos rinkos kainos, gali būti priskiriama leidžiamiems atskaitymams.

Palūkanos, mokamos už paskolą, paimtą kito nei gyvenamosios paskirties statinio statybai, kaupiamos ir individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams priskiriamos kaip to turto įsigijimo išlaidų dalis, jei, užbaigus statybos darbus, šis turtas naudojamas individualioje veikloje ir turtas, nurodytas mokesčių administratoriui pateiktoje FR0457 formoje.

Nutraukus individualią veiklą ar nustojus minėtą statinį naudoti veikloje, neatskaityta palūkanų dalis iš gyventojo apmokestinamųjų pajamų neatskaitoma.

Natūralios netekties nuostoliai

Faktiškai patirti natūralios netekties nuostoliai, neviršijantys 1 proc. gyventojo mokestinio laikotarpio individualios veiklos pajamų.

Taip pat šviežių vaisių, uogų, grybų ir daržovių natūralios netekties nuostolių suma, neviršijanti 3 proc. individualios veiklos pajamų.

Reprezentacinės išlaidos

Ne daugiau kaip 50 proc. patirtų reprezentacinių išlaidų, kurios negali viršyti 2 proc. gyventojo individualios veiklos pajamų.

Reprezentacinėms sąnaudoms nepriskiriamos išlaidos, nustatytos PMĮ 22 str. 5 dalyje (medžioklės, žvejybos, golfo, plaukiojimo jachtomis, azartinių lošimų, stovyklavimo išlaidos).

Beviltiškos skolos

Skolos laikomos beviltiškomis, jeigu:

• gyventojų pajamų mokesčio mokėtojas negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolų sumos įtraukimo į pajamas, o jeigu pajamos pripažįstamos pagal pinigų apskaitos principą – praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolų atsiradimo momento užfiksavimo mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose ir apskaitos registruose, arba

• skolininkas yra miręs arba paskelbtas mirusiu, arba

• skolininkas yra likviduotas, arba

• skolininkas yra bankrutavęs.

Mokesčio mokėtojas turi įrodyti ne tik skolų beviltiškumą, bet ir savo pastangas šioms skoloms susigrąžinti.

Skolos nelaikomos beviltiškomis, kai skolininkas ir kreditorius yra susiję asmenys.

Dokumentai, įrodantys skolos beviltiškumą

Nereikalaujama turėti nurodytus dokumentus

Skolos neįmanoma susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolų sumos įtraukimo į pajamas (nuo skolų atsiradimo momento užfiksavimo mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose)

Įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos arba užsienio teismo (arba ginčą nagrinėjusios institucijos) sprendimas, nuosprendis arba nutartis, kuriais patvirtinama mokesčio mokėtojo teisė susigrąžinti skolas.

Jei vieno skolininko skolų, įtrauktų į pajamas arba užfiksuotų mokesčio apskaitos dokumentuose, per vieną mokestinį laikotarpį suma neviršija 30 000 Eur.

Antstolio surašytas aktas ir vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo įvykdytas, arba dokumentai, patvirtinantys faktą, kad skolininkas neturi privalomojo registruoti turto ir, kad iš skolininko nepavyko išieškoti pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti bylose su kitais kreditoriais, arba oficialiai išduoti užsienio kompetentingų institucijų dokumentai, patvirtinantys sprendimo neįvykdymą arba įvykdymą iš dalies (kai teismo sprendimas yra vykdomas užsienyje).

Jei vieno skolininko skolų, įtrauktų į pajamas arba užfiksuotų mokesčio apskaitos dokumentuose, per vieną mokestinį laikotarpį suma neviršija 3 000 Eur.

Dokumentai, kurie leidžia padaryti išvadą, kad atgauti skolų negalima ir kad mokesčio mokėtojas stengėsi skolas susigrąžinti:

• skolų suderinimo aktai (jei jie yra sudaryti);

• susitikimų su skolininku protokolai;

• įvairi vidinė mokesčio mokėtojo dokumentacija (finansinių tarnybų ataskaitos, informaciniai pranešimai ir kt.);

• išorinė dokumentacija (susirašinėjimo su skolininku įrodymai – registruoti laiškai, telegramos, fakso pranešimai, bankų, audito įmonių ir kitų organizacijų rašytinė informacija, susijusi su skolininko finansinės būklės įvertinimu;

• skolų išieškojimo (tarpininkavimo susigrąžinant skolas) paslaugas teikiančių įmonių dokumentai, kur nurodoma informacija apie pastangas atgauti skolas;

• kt. dokumentai.

Jei vieno skolininko skola per mokestinį laikotarpį neviršija 300 Eur.

Skolininkas yra miręs arba paskelbtas mirusiu

Skolų beviltiškumą ir pastangas jas susigrąžinti įrodo dokumentai, kurie patvirtina skolininko mirties faktą, taip pat faktą, kad skolininko palikto turto nepakanka šioms skoloms susigrąžinti, o tais atvejais, kai už palikėjo skolas įpėdinis atsako visu savo turtu – dokumentai, kurie patvirtina faktą, jog įpėdinio turto nepakanka palikėjo skoloms sugrąžinti.

Jei mokesčių administratorius tokius faktus gali patikrinti duomenų bazėse.

Jei vieno skolininko skola per mokestinį laikotarpį neviršija 300 Eur.

Mirties liudijimas (jeigu skolininko mirties faktas yra įregistruotas Lietuvos Respublikoje) arba iš užsienio valstybės institucijos gautas dokumentas, patvirtinantis skolininko mirties faktą (jeigu skolininko mirties faktas yra įregistruotas užsienyje ir neturi būti įregistruotas Lietuvos Respublikoje).

Jeigu nėra galimybės gauti skolininko mirties liudijimo, galima turėti kitą dokumentą, kuriame turi būti oficialiai (teismo, notaro, civilinę metrikaciją tvarkančios arba kitokios valstybinės institucijos) nurodytas faktas, kad skolininkas yra miręs arba paskelbtas mirusiu.

Faktą, kad skolininko palikto turto nepakanka skoloms susigrąžinti, turi patvirtinti dokumentai:

• įsiteisėjęs Lietuvos teismo (arba ginčą nagrinėjusios institucijos) sprendimas, nuosprendis arba nutartis;

• antstolio surašytas aktas ir vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo įvykdytas, arba

• dokumentai, patvirtinantys faktą, kad skolininkas neturi privalomojo registruoti turto ir kad iš skolininko nepavyko išieškoti pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti bylose su kitais kreditoriais.

Tais atvejais, kai už palikėjo skolas įpėdinis atsako visu savo turtu, faktą, kad įpėdinio turto nepakanka palikėjo skoloms sugrąžinti, turi patvirtinti dokumentai:

• Įsiteisėjęs Lietuvos teismo (arba ginčą nagrinėjusios institucijos) sprendimas, nuosprendis arba nutartis;

• antstolio surašytas aktas ir vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo įvykdytas, arba

• dokumentai, patvirtinantys faktą, kad skolininkas neturi privalomojo registruoti turto ir kad iš skolininko nepavyko išieškoti pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti bylose su kitais kreditoriais.

Būtini dokumentai, kuriuose turi būti oficialiai (teismo, notaro, civilinę metrikaciją tvarkančios arba kitokios valstybinės institucijos) nurodomas faktas, kas yra skolininko įpėdinis (arba įpėdiniai) ir teisių bei pareigų perėmėjas (arba perėmėjai).

Skolininkas yra likviduotas

Svarbu. Skolos gali būti laikomos beviltiškomis tik tada, jeigu skolininkas yra likviduotas ir nėra visiškai atsiskaitęs. Jeigu skolininkas yra likviduotas, tačiau egzistuoja jo skolų (teisių ir pareigų) perėmėjas, tai skolos negali būti laikomos beviltiškomis

Valstybės įmonės Registrų centras išduotas (ar iš jos duomenų bazės elektroniniu būdu gautas) dokumentas, įrodantis likviduoto asmens išregistravimą iš juridinių asmenų registro, o jeigu ūkio subjektas yra iš užsienio valstybės – išregistravimo faktą patvirtinantis oficialiai (teismo, notaro arba kitokios valstybinės institucijos) išduotas dokumentas.

Jei mokesčių administratorius tokius faktus gali patikrinti duomenų bazėse.

Jei vieno skolininko skola per mokestinį laikotarpį neviršija 300 Eur.

Dokumentus, kurie patvirtina faktus, kad likviduotas skolininkas neturėjo pakankamai turto skoloms sugrąžinti:

• įsiteisėjęs Lietuvos teismo (arba ginčą nagrinėjusios institucijos) sprendimas, nuosprendis arba nutartis;

• antstolio surašytas aktas ir vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo įvykdytas, arba

• dokumentai, patvirtinantys faktą, kad skolininkas neturi privalomojo registruoti turto ir kad iš skolininko nepavyko išieškoti pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti bylose su kitais kreditoriais.

Dokumentai, kuriuose oficialiai (teismo, notaro arba kitokios valstybės institucijos) yra patvirtinami faktai, kad skolininkas likviduotas ir nėra jo skolų (teisių, pareigų) perėmėjo.

Skolininkas yra bankrutavęs

Svarbu. Lietuvos bankrutavusios įmonės sąvoka yra apibrėžta LR įmonių bankroto įstatyme arba užsienio valstybės asmuo, kuris yra bankrutavęs pagal užsienio valstybės įstatymus.

Įsiteisėjusi teismo nutartis likviduoti įmonę dėl bankroto arba kreditorių susirinkimo nutarimą paskelbti įmonę likviduojama dėl bankroto arba dokumentą, įrodantį likviduotos dėl bankroto įmonės išregistravimą iš juridinių asmenų registro.

Jei mokesčių administratorius tokius faktus gali patikrinti duomenų bazėse.

Jei vieno skolininko skola per mokestinį laikotarpį neviršija 300 Eur.

Kai įmonių bankroto procedūras reglamentuoja 1997 m. birželio 17 d. LR įmonių bankroto įstatymas – įsiteisėjęs teismo sprendimas paskelbti įmonę likviduojama dėl bankroto arba kreditorių susirinkimo nutarimas paskelbti įmonę likviduojama dėl bankroto.

Kai įmonių bankroto procedūras reglamentuoja 1992 m. spalio 15 d. LR įmonių bankroto įstatymas – šio įstatymo nustatyti dokumentai, patvirtinantys likviduotos dėl bankroto įmonės išregistravimą iš juridinių asmenų registro.

Nuo 2012 m. rugsėjo 19 d. kai skolininkas yra bankrutavęs pagal užsienio valstybės įstatymus - užsienio valstybėje išduotus tai patvirtinančius dokumentus.

Nuo 2013 m. kovo 1 d. įsiteisėjusi teismo nutartis ar sprendimas baigti fizinio asmens bankroto bylą.