Duomenų teikimas VMI

Pateikimo terminas

Iki kito mėnesio 20 dienos pateikiami praėjusio mėnesio duomenis.

Keleivių vežimo organizatoriai nurodytus duomenis pirmą kartą pateikia iki 2020 m. liepos 20 d., laikotarpiu nuo  2020 m. sausio 1 d. iki birželio 30 d. duomenys teikiami už kiekvieną mėnesį atskirai.

Teikiami duomenys

1. vežėjo vardas, pavardė;

2. vežėjo mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris;

3. paslaugos suteikimo datos – pirmoji ir paskutinė diena, kada per ataskaitinį mėnesį buvo suteikta paslauga;

4. bendra (neatskaičius mokesčių) už suteiktas paslaugas per ataskaitinį mėnesį gauta pajamų suma;

5. bendra (neatskaičius mokesčių) vežėjo per ataskaitinį mėnesį keleivių vežimo organizatoriui sumokėta suma už sudarytas technines sąlygas elektroninių ryšių priemonėmis teikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugas.

Pateikimo būdai

Duomenys teikiami, sudarant duomenų rinkmeną XML (angl. Extensible Markup Language) formatu pagal techninę specifikaciją ir jos techninius reikalavimus (toliau – duomenų rinkmena). Duomenų XML struktūros aprašai – XSD (angl. XML Schema Definition) skelbiami VMI interneto svetainėje.

Duomenys VMI teikiami ir tikslinami elektroniniu būdu:

1. naudojantis žiniatinklio paslauga (angl. web service), skirta duomenų rinkmenai pateikti;

2. pateikiant duomenų rinkmeną.

Duomenų rinkmenos tikslinamos (kai reikia ištaisyti pastebėtas pateiktų duomenų klaidas ar pateikti papildomus rinkmenos duomenis), teikiant koreguojančius ar papildomus pranešimus, kuriuose yra tik patikslinti duomenys.

Tuo atveju, jei keleivių vežimo organizatorius neturi laikotarpio praneštinų duomenų, teikiama tik duomenų rinkmenos antraštė. 

Aspektas

Komentaras

Kas yra CESOP?

CESOP – Centrinė elektroninė mokėjimo informacinė sistema (angl. Central Electronic System of Payment information), į kurią pagal Tarybos direktyvą (ES) 2020/284 nuo 2024 m. sausio 1 d. įkeliami duomenys apie per paslaugų teikėjus vykdytus tarptautinius mokėjimus.

Kurie mokėjimo paslaugų tiekėjai turės teikti duomenis VMI?

Duomenis rinkti, teikti ir saugoti turės mokėjimo paslaugų teikėjai, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 6 straipsnio 1–4 punktuose:

1) kredito įstaigos;

2) elektroninių pinigų įstaigos;

3) mokėjimo įstaigos;

4) pašto pinigų persiuntimo sistemų (žiro) įstaigos, įstatymų nustatyta tvarka turinčioms teisę teikti mokėjimo paslaugas.

Apie kokius mokėjimus reikės teikti informaciją VMI?

Mokėjimo paslaugų teikėjai teiks informaciją tik apie tarptautinius mokėjimus, kai:

1. mokėjimo paslaugų teikėjas per kalendorinį ketvirtį tam pačiam gavėjui vykdo daugiau nei 25 tarptautines mokėjimo operacijas;

2. mokėjimas gaunamas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar mokėjimas atliekamas į trečiąją teritoriją ar trečiąją valstybę.

Mokėjimas laikomas tarptautiniu tada, kai mokėtojo vieta yra vienoje valstybėje narėje, o gavėjo vieta – kitoje valstybėje narėje, trečiojoje teritorijoje ar trečiojoje valstybėje.

Mokėjimo operacija suprantama kaip mokėjimo operacija ir pinigų perlaidos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme, išskyrus minėto įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nustatytas išimtis.

Pareiga rinkti, teikti ir saugoti informaciją mokėjimo paslaugų teikėjui apie savo klientą (gavėją) atsiras tuomet, kai tas pats klientas gaus 25 mokėjimus iš Europos Sąjungos valstybės narės arba jeigu mokėjimo paslaugų teikėjas atliks 25 mokėjimo operacijas tam pačiam gavėjui į trečiąją valstybę ar teritoriją.

Kaip, iki kada ir kokiu būdu informacija turės būti pateikta VMI?

Mokėjimo paslaugų teikėjai surinktą informaciją už kalendorinį ketvirtį privalo pateikti ne vėliau kaip iki mėnesio pabaigos, einančio po kalendorinio ketvirčio pabaigos. Pavyzdžiui, jeigu mokėjimo paslaugų teikėjas teiks duomenis už 2024 m. I ketvirtį, tai pirmasis duomenų teikimas už 2024 m. I ketvirtį turi būti atliktas ne vėliau kaip iki 2024 m. balandžio 30 d.

Duomenys teikiami XML formato failu per VMI TIES portalą.

Ar VMI pateikta informacija vėliau gali būti tikslinama?

Duomenys gali būti tikslinami, kai VMI ar mokėjimo paslaugų teikėjai nustato pateiktų duomenų klaidas ar atsiranda poreikis pateikti papildomus duomenis. Duomenys turi būti patikslinti, pateikiant pataisytas ir / ar papildomas Duomenų rinkmenas (į Duomenų rinkmeną neturi būti įtraukta informacija asmenų, kurių duomenys netikslinami).

Informacija tikslinama XML formato failais (taip pat, kaip vyksta duomenų teikimas) per VMI TIES portalą.

Už kurį laikotarpį mokėjimo paslaugų teikėjai galės patikslinti informaciją?

Kadangi mokėjimo paslaugų teikėjams keliamas reikalavimas duomenis saugoti ne trumpiau nei 3 kalendorinius metus, duomenys gali būti tikslinami už 3 kalendorinius metus.

Kiek laiko turi būti saugoma informacija apie klientus?

Mokėjimo paslaugų teikėjai mokėjimo įrašus privalo saugoti 3 kalendorinius metus nuo kalendorinių metų, kuriais įvykdyta mokėjimo operacija, pabaigos.

Kaip reikia pateikti duomenis VMI apie atliktus tarptautinius mokėjimus, jeigu mokėjimo paslaugų teikėjas nėra registruotas Lietuvoje, tačiau vykdo mokėjimo paslaugų teikėjo paslaugas ir Lietuvoje?

Tuo atveju, jeigu mokėjimo paslaugų teikėjas − užsienio juridinis asmuo (toliau − UJA) neturi mokestinių prievolių ir nėra registruotas Mokesčių mokėtojų registre, jis turi kreiptis į VMI ir pateikti laisvos formos prašymą dėl teisių suteikimo teikti duomenis TIES portale. UJA ar jo įgaliotas asmuo prašymą gali įteikti tiesiogiai, išsiųsti el. paštu [email protected] ar paštu.

Prašyme reikia nurodyti informaciją apie tai, jog mokėjimo paslaugų teikėjas, vykdydamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 61⁴ straipsnio ir Duomenų apie tarptautines mokėjimo operacijas kaupimo, saugojimo ir teikimo taisyklių nuostatas, siekia pateikti informaciją mokesčių administratoriui apie tarptautinių mokėjimo operacijų įrašus.

Papildomi dokumentai, teikiami kartu su prašymu:

1)registravimo užsienio valstybėje pažymėjimo kopija ar registro, kuriame saugoma jų byla, išrašas;

2)įgaliojimas, jeigu prašymą teikia UJA įgaliotas asmuo (kurio pagrindu veikia mokėjimo paslaugų teikėjo vardu);

3)prašymas „Duomenys apie Mano VMI atstovą“;

4)prašymas suteikti prisijungimo prie VMI informacinių sistemų priemones, jeigu UJA atstovas yra užsienio fizinis asmuo ir jis teiks duomenis VMI.

Pateikiami dokumentai turi būti surašyti lietuvių kalba, laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų. Jeigu dokumentai surašyti ne valstybine lietuvių kalba, turi būti pridėti jų vertimai, pasirašyti vertėjo ir patvirtinti jo spaudu.

Siunčiant prašymą ir papildomus dokumentus el. paštu ar paštu būtina pridėti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, patvirtintą notaro. Jeigu prašymas teikiamas el. paštu ir jis pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos pridėti nereikia.

Mokesčių administratorius, gavęs užsienio juridinio asmens prašymą bei prie prašymo pridėtus dokumentus, suteiks UJA įgaliotam asmeniui Mano VMI atstovo teises, kurias turėdamas įgaliotas asmuo galės pateikti duomenis apie tarptautinių mokėjimo operacijų įrašus per TIES (plačiau žr. klausimą „Kaip, iki kada ir kokiu būdu informacija turės būti pateikta VMI?“).

Aspektas

Komentaras

Kas teikia duomenis?

Keleivių vežimo organizatorius, vykdantis taksi dispečerinės veiklą.

Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksą, taksi dispečerinė — taksi užsakymų valdymo centras, kuriame ryšio priemonėmis ar telekomunikacijų galiniais įrenginiais priimami keleivių užsakymai keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklos vykdytojams, kurie yra sudarę sutartis su šiuo centru.

Duomenų teikti nereikia, jei keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi paslaugos užsakytos ne per taksi dispečerinę.

Kokius duomenis VMI turi pateikti taksi dispečerinės?

1. Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą vykdančio fizinio asmens vardą, pavardę;

2. Lietuvos Respublikoje išduoto leidimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklos numerį;

3. Preliminarią kelionės kainą.

Ataskaitinis laikotarpis

Duomenys VMI privalo būti pateikti už praėjusius kalendorinius metus iki kitų kalendorinių metų vasario 15 d. 

Svarbu. Pirmą kartą duomenys teikiami iki 2025 m. vasario 15 d. už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Pateikimo būdai

Duomenys teikiami ir tikslinami elektroniniu būdu duomenų rinkmenose, kurios turi būti rengiamos ir užpildomos, vadovaujantis reikalavimais, nustatytais duomenų rinkmenų XML schemos aprašuose ->„Tarpininkų teikiami duomenys apie gyventojų pajamas (duomenis teikia arbatpinigių duomenų teikėjai, taksi dispečerinės)“:

• naudojantis žiniatinklio paslauga, skirta duomenų rinkmenai pateikti;

• per VMI Mokesčių ir susijusių duomenų apsikeitimo posistemio savitarnos portalą TIES, įkeliant XML formato failą.

Duomenų tikslinimas

Duomenų rinkmenos tikslinamos,  per VMI TIES portalą teikiant koreguojančias ar papildomas duomenų rinkmenas, kuriose yra patikslinti duomenys.

Tikslinami  duomenys  gali būti trejų praėjusių kalendorinių metų, pradedant skaičiuoti nuo kalendorinių metų, buvusių prieš tuos kalendorinius metus, kuriais duomenys tikslinami.

Ar taksi dispečerinė, neturinti praneštinų duomenų, turi teikti XML duomenų rinkmeną?

Tuo atveju, jei taksi dispečerinė neturi ataskaitinio laikotarpio praneštinų duomenų, per VMI TIES portalą turi pateikti duomenų rinkmeną, užpildydama tik jos antraštę.

Kokia atsakomybė taikoma, jeigu duomenys nepateikti arba pateikti neteisingai ?

Už pareigos pateikti duomenis nevykdymą arba už netikslių ar neteisingų duomenų pateikimą numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 2 dalį.

Aspektas

Komentaras

Kas teikia duomenis?

Duomenis teikia prižiūrimas finansų rinkos dalyvis, kaip jis apibrėžtas Lietuvos banko įstatyme.

Kokie duomenis teikiami?

Finansų rinkos dalyvis teikia duomenis apie Lietuvos ir užsienio valstybių fizinių asmenų, Lietuvos bei užsienio valstybių juridinių asmenų (jų filialų ir atstovybių), pas tą finansų rinkos dalyvį atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, seifo kamerų nuomą, asmenų atstovus ir naudos gavėjus.

 Atstovas – tai fizinis asmuo, kuris fizinio ar juridinio asmens vardu turi teisę sudaryti sutartis arba kuriems yra išduotas daugkartinis įgaliojimas disponuoti banko sąskaita ar seifo kamera.

 Naudos gavėjas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme.

Kokiu būdu teikiami duomenys?

Duomenys teikiami dviem būdais:

• naudojantis žiniatinklio paslauga, skirta duomenų rinkmenai pateikti, pateikiamas pagal reikalavimus parengtas duomenų paketas XML formatu. XML struktūros aprašas  skelbiamas VMI prie FM svetainėje adresu; 

• kai nėra galimybės duomenų teikti naudojantis žiniatinklio paslauga, paketą su XML formato failu galite pateikti prisijungę prie Mokesčių ir susijusių duomenų apsikeitimo posistemio savitarnos portalo TIES

Daugiau informacijos apie duomenų teikimą TIES galite rasti čia.

Ar reikia patikslinti duomenis?

• Duomenų rinkmenos tikslinamos (kai reikia ištaisyti pateiktų duomenų klaidas ar pateikti papildomus rinkmenos duomenis), teikiant koreguojančias ir / arba papildomas duomenų rinkmenas, kuriose yra patikslinti duomenys.

• Pasikeitus duomenims, finansų rinkos dalyviai apie duomenų pasikeitimą turi pranešti, pateikdami duomenis per 3 darbo dienas nuo šių duomenų pasikeitimo nustatymo.

• Jeigu finansų rinkos dalyvis nutraukia veiklą, bankrutuoja ar likviduojamas, tokiu atveju jis privalo pateikti duomenis apie jame esančių fizinių ar juridinių asmenų atidarytų sąskaitų uždarymą ar banko seifų nuomos pabaigą. 

Duomenų pateikimo terminas

Finansų rinkos dalyviai duomenis pateikia ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sąskaitos atidarymo ar uždarymo dienos ir nuo seifo kameros nuomos sutarties sudarymo dienos.

Aspektas

Komentaras

Kas yra DAC7?

DAC7 yra Tarybos direktyva (ES) 2021/514, pagal kurią skaitmeninių platformų operatoriai kartą per metus turi teikti VMI duomenis apie platformoje veikiančių pardavėjų gautas pajamas, priskaičiuotus mokesčius ar komisinius.

Kas yra platforma?

Platforma – programinė įranga, įskaitant interneto svetainę arba jos dalį, ir taikomosios programos, įskaitant mobiliąsias programėles, kuriomis gali naudotis platformų naudotojai ir kuriomis pardavėjai gali susisiekti su kitais platformų naudotojais, siekdami vykdyti atitinkamą su šiais naudotojais susijusią veiklą (pavyzdžiui, https://www.varle.lt/, https://beta.lt//, https://food.bolt.eu/en-us). Platforma taip pat apima bet kokią su atitinkama veikla susijusią atlygio rinkimo ir mokėjimo priemonę. Terminas „platforma“ neapima programinės įrangos, kuria, nesiimant tolesnių veiksmų vykdant atitinkamą veiklą, sudaroma galimybė tik:

• tvarkyti su atitinkama veikla susijusius mokėjimus;
• atitinkamą veiklą skelbti arba ją reklamuoti;
• nukreipti arba persiųsti naudotojus į kitą platformą.

Kas yra platformos operatorius?

Platformos operatorius – subjektas, kuris su pardavėjais sudaro naudojimosi visa platforma arba jos dalimi sutartis (pavyzdžiui, Pigu, UAB; Wolt LT, UAB; Vinted, UAB, ir pan.).

Kas yra pardavėjas?

Pardavėjas − platformos naudotojas (fizinis asmuo arba subjektas), kuris yra registruotas platformoje ir vykdo atitinkamą veiklą.

Kas yra praneštinas pardavėjas?

Praneštinas pardavėjas − pardavėjas, kuris ataskaitiniu laikotarpiu vykdo atitinkamą veiklą arba kuriam ataskaitiniu laikotarpiu sumokamas arba įskaitomas su atitinkama veikla susijęs atlygis ir kuris yra rezidentas Lietuvoje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba ne Europos Sąjungos valstybėje, su kuria yra sudarytas veiksmingas kvalifikuotasis kompetentingų institucijų susitarimas (Valstybių sąrašas pateikiamas taisyklėse „Dėl informacijos apie platformose vykdomas veiklas teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai taisyklių patvirtinimo, patvirtintose Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. VA-95“  – toliau Taisyklės, 2 priede.), arba kuris nuomai pasiūlė Lietuvoje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba ne Europos Sąjungos valstybėje, su kuria yra sudarytas veiksmingas kvalifikuotasis kompetentingų institucijų susitarimas, esantį nekilnojamąjį turtą.

Ar praneštini pardavėjai gali būti ne Europos Sąjungos fiziniai ar juridiniai asmenys?
 

Taip, duomenis teikiantis platformų operatorius turės mokesčių administratoriui pateikti informaciją tiek apie Europos Sąjungos pardavėjus rezidentus, tiek apie Europos Sąjungai nepriklausančios jurisdikcijos pardavėjus, kurie yra užsiregistravę platformoje ir vykdo atitinkamą veiklą bei gauna atlygį.

Kas yra praneštino pardavėjo rezidavimo valstybė ir kas ją turi nustatyti?

Praneštino pardavėjo rezidavimo valstybę nustato ir šią informaciją mokesčių administratoriui pateikia pats duomenis teikiantis platformos operatorius. Laikoma, kad praneštinas pardavėjas yra rezidentas:

• valstybėje, kurioje yra pardavėjo pagrindinis adresas (fizinio asmens atveju, pagrindinės rezidavimo vietos adresas – veiklos vykdymo adresas, o subjekto atveju – registruotosios buveinės adresas);
• taip pat mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį praneštinam pardavėjui išdavusioje valstybėje, jeigu ji yra kita valstybė nei pardavėjo pagrindinio adreso (fizinio asmens atveju, pagrindinės rezidavimo vietos adreso – veiklos vykdymo adreso, o subjekto atveju – registruotosios buveinės adreso) valstybė;
• paties praneštino pardavėjo nurodytoje atitinkamoje valstybėje, jeigu jis pateikė informaciją apie nuolatinės buveinės egzistavimą toje valstybėje;
• taip pat kiekvienoje valstybėje, kuri nurodyta valstybės arba Europos Sąjungos viešoje elektroninės atpažinties paslaugoje (pavyzdžiui puslapiuose, kuriuose galima rasti viešai prieinamą tokią informaciją).

Kas yra duomenis teikiantis platformos operatorius?
 

Duomenis teikiantis platformų operatorius – platformos operatorius, atitinkantis bent vieną iš kriterijų:

• yra Lietuvos apmokestinamasis vienetas;
• yra įsisteigęs pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;
• arba nuolatinis valdymo organas yra Lietuvoje;
• arba turi nuolatinę buveinę Lietuvoje;

arba yra trečiosios šalies (ne ES) platformos operatorius, kuris sudaro sąlygas praneštiniems pardavėjams vykdyti veiklą ES ir pasirenka duomenis teikti Lietuvos mokesčių administratoriui.

Kas yra subjektas?

Subjektas – juridinis asmuo arba bet kurios kitos teisinės ir (arba) veiklos formos asmuo, išskyrus fizinį asmenį (pavyzdžiui, akcinė bendrovė, tikroji ūkinė bendrija, patikos fondas, kt.). Subjektas yra su kitu subjektu susijęs subjektas, jeigu kuris nors vienas iš jų kontroliuoja kitą arba jie abu yra bendrai kontroliuojami. Šiuo tikslu kontrolė apima tiesioginę ar netiesioginę daugiau kaip 50 procentų subjekto balsų ir vertės nuosavybę. Netiesioginio dalyvavimo valdymo atveju reikalavimo turėti daugiau kaip 50 procentų kito subjekto kapitalo nuosavybės teise vykdymas nustatomas, dauginant turimas pavaldžių įmonių dalis. Jei asmuo turi daugiau kaip 50 procentų balsavimo teisių, laikoma, kad jis turi 100 procentų balsavimo teisių.

Kokią informaciją platformos operatoriai turi pateikti?

Platformų operatoriai privalo rinkti informaciją apie jų platforma besinaudojančius aktyvius pardavėjus – tiek fizinius, tiek juridinius asmenis, kurie verčiasi:

• nekilnojamojo turto, įskaitant gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, automobilių stovėjimo vietų nuoma;
• asmeninėmis paslaugomis;
• prekių pardavimu;
• bet kokios rūšies transporto priemonių nuoma.

Iki kada ir kaip platformos operatoriai turi pateikti informaciją?

Ne vėliau kaip iki sausio 31 d. už praėjusius kalendorinius metus duomenis teikiantis platformos operatorius surinktą informaciją turi pateikti duomenų rinkmenoje XML (angl. Extensible Markup Language) formatu per VMI Mokesčių ir susijusių duomenų apsikeitimo posistemę (angl. – Tax Information Exchange SubSystem) (toliau –  TIES portalas).

Pirmasis duomenų teikimas turi būti atliktas iki 2024 m. sausio 31 d.

Jeigu yra daugiau nei vienas duomenis teikiantis platformos operatorius, tai bet kuris iš šių duomenis teikiančių platformos operatorių atleidžiamas nuo prievolės teikti informaciją, jei jo informaciją pateikė kitas duomenis teikiantis platformos operatorius. Jei duomenys teikiami Lietuvoje, tas duomenis teikiantis platformos operatorius, kuris teikia informaciją už kitą, VMI TIES portale, XML duomenų rinkmenoje, turi nurodyti, kad informacija yra teikiama už kitą duomenis teikiantį platformos operatorių, nurodydamas jo identifikacinius duomenis. Tas duomenis teikiantis platformos operatorius, už kurį informaciją Lietuvoje ar kitoje valstybėje pateikė kitas, turi kasmet per VMI TIES portalą pateikti XML duomenų rinkmeną (be informacijos apie praneštinus pardavėjus), nurodydamas, kad jo informaciją pateikė kitas konkretus duomenis teikiantis platformos operatorius.

Apie kuriuos pardavėjus platformos operatoriai neturi pranešti?

Pardavėjai, apie kuriuos nereikia pranešti yra:

1. viešojo sektoriaus subjektas (įskaitant Vyriausybę, politinį padalinį arba valstybės subjektą);

2. subjektas, kurio akcijomis reguliariai prekiaujama pripažintoje vertybinių popierių rinkoje arba kuris susijęs su subjektu, kurio akcijomis reguliariai prekiaujama pripažintoje vertybinių popierių rinkoje;

3. yra subjektas, kuriam platformos operatorius per metus daugiau kaip 2 000 kartų sudarė sąlygas išnuomoti siūlomo turto grupes;

4. subjektas, kuris parduodamas prekes, sudarė mažiau kaip 30 sandorių ir per ataskaitinį laikotarpį sumokėta arba įskaityta atlygio suma už prekes neviršijo 2 000 eurų.

Ar platformos operatoriai, neturintys praneštinų pardavėjų, turi teikti XML duomenų rinkmeną?

Esant atvejui, kai platformos operatorius neturi praneštinų pardavėjų, jis turi pateikti XML duomenų rinkmeną, joje informacijos nenurodydamas ir papildomai apie tai informuoti VMI raštu, pateikdamas tai pagrindžiančius dokumentus.

Ar mokesčių administratoriui pateikta informacija vėliau gali būti tikslinama?
 

Duomenis teikiantis platformos operatorius turi galimybę informaciją tikslinti, pavyzdžiui, tiek VMI nurodžius, tiek pačiam platformos operatoriui nustačius, kad informacija neišsami ar netiksli.

Be to, iki 2023 m. sausio 1 d. prisijungusių pardavėjų surinkta informacija turės būti pateikta iki 2024 m. sausio 31 d., tačiau išlieka galimybė ją patikslinti iki 2025 m. sausio 31 d., kadangi tokio pardavėjo išsamaus patikrinimo procedūrą leidžiama atlikti iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Už kurį laikotarpį duomenis teikiantis platformos operatorius gali tikslinti informaciją?

Už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus (siejama su mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatimi) XML formato failu per VMI TIES portalą.

Ar informacija apie pardavėjus turi būti kaupiama?

Taip, duomenis teikiantys platformų operatoriai privalo kaupti informaciją apie pardavėjus 5 metus nuo ataskaitinio laikotarpio, su kuriuo informacija susijusi, pabaigos. Taip pat, privaloma kaupti informaciją apie veiksmus, kurių imtasi, įgyvendinant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo ir Informacijos apie platformose vykdomas veiklas teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai taisyklių reikalavimus, susijusius su informacijos apie pardavėjus kaupimu, tikrinimu ir teikimu VMI, ir saugoti šią informaciją 5 metus nuo kalendorinių metų, kuriais tie veiksmai vykdomi, pabaigos.

Kokių veiksmų gali imtis mokesčių administratorius, jei informacija apie pardavėją mokesčių administratoriui laiku nepateikta?

Jeigu duomenis teikiantis trečiosios šalies platformos operatorius nevykdo prievolės teikti Taisyklių 20 punkte nurodytos informacijos po dviejų VMI priminimų, VMI panaikina duomenis teikiančio trečiosios šalies platformos operatoriaus registraciją. Registracija panaikinama ne vėliau kaip pasibaigus 90 kalendorinių dienų laikotarpiui, bet ne anksčiau kaip praėjus 30 kalendorinių dienų po antrojo priminimo.
Jeigu duomenis teikiantis platformos operatorius, išskyrus trečiosios šalies platformos operatorių, nevykdo pareigos teikti informaciją apie pardavėjus, tai VMI po dviejų iš eilės platformos operatoriui pateiktų priminimų, ne vėliau kaip per 90 dienų, bet ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo antrojo priminimo, priima sprendimą, kuriuo Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka duoda interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomą nurodymą panaikinti galimybę pasiekti platformos operatoriaus interneto svetainę iki tol, kol platformos operatorius pašalins pažeidimą. 30 dienų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai platformos operatoriui buvo pateiktas antrasis priminimas.

Ar platformų operatoriams gali būti taikoma atsakomybė pagal LR administracinių nusižengimų kodeksą?

Taip, gali. Vadovaujantis LR Administracinių nusižengimų kodekso 188-3 straipsniu, platformų operatoriams Mokesčių administravimo įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 800 iki 3 800 eurų. 

Nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 3800 iki 6000 eurų.

Platformų operatoriai, kurie būtų nubausti pagal ANK 188-3, taptų neatitinkantys minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų pagal MAĮ 40-1 vieneriems metams nuo tokio sprendimo įsiteisėjimo ir sulauktų pasekmių KM2592.

Kokių veiksmų gali imtis platformos operatorius, jei pardavėjas informacijos jam nepateikia?

Jeigu pardavėjas, gavęs duomenis teikiančio platformos operatoriaus prašymą pateikti informaciją ir du kartus iš eilės įspėtas dėl nepateiktos informacijos, per 60 kalendorinių dienų nuo pirmojo įspėjimo gavimo dienos nepateikia reikalaujamos informacijos, duomenis teikiantis platformos operatorius privalo panaikinti pardavėjo paskyrą ir neleisti pardavėjui iš naujo registruotis platformoje arba sustabdyti atlygio pardavėjui mokėjimą tol, kol pardavėjas pateikia prašomą informaciją.

Aspektas

Komentaras

DAC6 tikslai

Informacijos apie tarpvalstybinius su mokesčiais susijusius susitarimus gavimas, siekiant laiku apriboti galimai agresyvaus mokesčių planavimo schemų projektavimą, rinkodarą ir įgyvendinimą.

Kokius mokesčius apima?

Apima visus mokesčius, išskyrus PVM, muito mokestį, akcizus ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas.

Kas yra tarpvalstybinis susitarimas?

Tarpvalstybinis susitarimas – tai bet koks susitarimas:

• susijęs su keliomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis (toliau – valstybės narės) arba

• valstybe nare ir trečiąja valstybe;

• ir atitinkantis bent vieną iš šių sąlygų:

1. ne visi susitarimo dalyviai yra rezidentai mokesčių tikslais toje pačioje jurisdikcijoje;

2. susitarimo dalyvis arba keli dalyviai tuo pačiu metu yra rezidentai mokesčių tikslais daugiau nei vienoje jurisdikcijoje;

3. susitarimo dalyvis arba keli dalyviai kitoje jurisdikcijoje vykdo verslo veiklą per toje pačioje jurisdikcijoje esančia nuolatinę buveinę, o susitarimas apima dalį tos nuolatinės buveinė verslo veiklos arba visą jos veiklą;

4. susitarimo dalyvis arba keli dalyviai kitoje jurisdikcijoje vykdo veiklą, nebūdama (-i) rezidentu (-ais) mokesčių tikslais arba neįsteigęs (-ę) toje jurisdikcijoje esančios nuolatinės buveinės;

5. toks susitarimas gali turėti poveikį automatiniams informacijos mainams arba tikrojo naudos gavėjo tapatybės nustatymui.

Pareiga pranešti kyla, tada, kai susitarimas yra;

• tarpvalstybinis, ir

• atitinka bent vieną iš Taisyklių IV skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų požymių.

Apie nacionalinius vidaus sutarimus pranešti nereikia.

Praneštinas tarpvalstybinis susitarimas

Tarpvalstybinis susitarimas, kuris atitinka bent vieną ar kelis požymius, kurių buvimas rodo, kad esama galimos mokesčių vengimo rizikos.

Praneštinų tarpvalstybinių susitarimų rūšys

Rinkai skirtas susitarimas – parengtas, siūlomas rinkoje, paruoštas įgyvendinti arba pateiktas įgyvendinti, be būtinybės iš esmės jį pritaikyti.

Individualizuotas susitarimas – parengtas konkrečiam mokesčių mokėtojui, todėl nėra skirtas rinkai susitarimas.

Požymiai

Požymiai skirstomi į tuos, kuriems esant būtina vertinti ir pagrindinės naudos kriterijų ir tuos, kuriems esant pagrindinės naudos kriterijaus vertinti nereikia.

Pagrindinės naudos kriterijus

Jis yra, jei įmanoma nustatyti, kad pagrindinė nauda arba viena iš pagrindinių naudų, kurių, atsižvelgiant į visus atitinkamus faktus ir aplinkybes, galima pagrįstai tikėtis iš susitarimo, yra mokestinės naudos gavimas.

Požymiai, kuriems būtinas pagrindinės naudos kriterijus

Bendrieji požymiai:

Konfidencialumo sąlyga;

Sėkmės mokestis;

Standartizuota, nereikalaujanti individualaus pritaikymo schema.

Specialieji požymiai:

Nuostolių panaudojimas mokestinių pajamų mažinimui, įsigyjant nuostolingą įmonę;

Pajamų konvertavimas į kapitalą, dovanas ar kitų kategorijų pajamas, kurios neapmokestinamos ar apmokestinamos mažesniu tarifu;

Žiediniai lėšų pervedimo sandoriai, įtraukiant tarptautinius dirbtinus subjektus.

Specialieji požymiai, susiję su tarpvalstybiniais sandoriais:

Atskaitomi tarpvalstybiniai mokėjimai asocijuotoms įmonėms, kurių gavėjams netaikomas joks pelno mokestis arba taikomas nulinis arba beveik nulinis mokesčio tarifas, arba gautoms pajamos taikomas lengvatinis mokesčių režimas.

Požymiai, kuriems esant, tarpvalstybinis susitarimas tampa praneštinu (netaikomas pagrindinės naudos kriterijus)

Specialieji požymiai, susiję su tarpvalstybiniai sandoriais:

- atskaitomi tarpvalstybiniai mokėjimai asocijuotoms įmonėms, kurių gavėjas:

• nėra rezidentas jokioje jurisdikcijoje;

• yra trečiose nebendraujančiose jurisdikcijose.

- turto nusidėvėjimas atskaitomas daugiau nei vienoje jurisdikcijoje;

- prašoma atleidimo nuo dvigubo apmokestinimo daugiau nei vienoje jurisdikcijoje:

- perkeliamas turtas į jurisdikciją, kurioje turto apmokestinamoji vertė labai skiriasi.

Specialieji požymiai, susiję su automatiniais informacijos mainais ir tikrąja nuosavybe:

- vengimas teikti informaciją apie finansines sąskaitas pagal ES teisės aktų ar kitų susitarimų (įskaitant susitarimus su trečiosiomis valstybėmis) reikalavimus:

• pritaikant finansinių sąskaitų substitutus;

• perkeliant finansines sąskaitas į jurisdikcijas, kurios nevykdo informacijos mainų;

• pajamas / kapitalą perkvalifikuojant į produktus / mokėjimus, kuriems netaikomi informacijos mainai;

• modifikuojant / perkeliant finansines įstaigas / jose esančias sąskaitas ir turtą taip, kad nebūtų taikomas informacijos teikimo mainams reikalavimas;

• naudojantis juridiniais subjektais, susitarimais, struktūromis sąskaitos turėtojams ar kontroliuojantiems asmenims panaikinant prievolę teikti informaciją;

• sudarant susitarimus, pažeidžiančius finansų įstaigų pranešimo apie finansines sąskaitas procedūras ar išnaudojant procedūrų spragas, naudojantis jurisdikcijomis, kuriose netinkamai taikomos kovos su pinigų plovimu priemonės, neužtikrinami skaidrumo reikalavimai.

- tarpvalstybinės neskaidrios teisinės ar tikrosios nuosavybės grandinės naudojimas, slepiant tikrųjų savininkų tapatybę, pasinaudojant asmenimis, juridiniais vienetais ar struktūromis, kurie:

• nevykdo faktinės ekonominės veiklos,

• yra kitoje, nei tikrojo savininko gyvenamosios vietos jurisdikcijoje ir

• galutinių tikrųjų savininkų nustatyti neįmanoma.

Specialieji požymiai, susiję su sandorių tarp asocijuotų narių kainodara:

- vienašališkas apsaugos taisyklių naudojimas;

- sunkiai įvertinamo nematerialiojo turto perdavimas asocijuotoms įmonėms;

- tarpvalstybinis funkcijų / rizikos / turto perdavimas grupės viduje, trejų metų laikotarpiu lemiantis perleidėjo planuojamų metinių pajamų neatskaičius palūkanų mažėjimą 50 proc.

Kas yra suinteresuotas mokesčių mokėtojas?

Asmuo:

• kuriam sudarytos sąlygos įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, arba

• kuris pasirengęs įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, arba

• kuris pradėjo įgyvendinti tokį susitarimą.

Kas teikia informaciją?

Tarpininkai, kai tarpininko nėra (tarpvalstybinis susitarimas rengiamas be tarpininkų arba tarpininkai veikia ne ES valstybėje narėje) – pats suinteresuotas mokesčių mokėtojas.

Kas yra tarpininkas?

Asmuo:

• kuris rengia praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, siūlo jį rinkoje, organizuoja jo įgyvendinimą, pateikia jį įgyvendinti arba jį administruoja;

• kuris tiesiogiai arba tarpininkaujant kitiems teikia pagalbą, paramą ar konsultacijas, susijusias su susitarimo rengimu, siūlymu rinkoje, įgyvendinimo organizavimu, pateikimu jį įgyvendinti arba jo administravimu.

Kas gali būti tarpininku?

Fizinis / juridinis asmuo:

• LR nuolatinis gyventojas arba Lietuvos apmokestinamasis vienetas;

• turi nuolatinę buveinę ar bazę Lietuvoje, per kurią teikiamos su praneštinu tarpvalstybiniu susitarimu susijusios paslaugos;

• yra įsisteigęs Lietuvoje arba jam turi būti taikomi LR įstatymai;

• Lietuvoje registruotas profesinės asociacijos, teikiančios teisines ,mokesčių konsultavimo paslaugas, narys.

Jei yra keli tarpininkai ar suinteresuoti mokesčių mokėtojai?

Jei apie susitarimą jau pranešta, pakartotinai pranešti tarpininkui ar suinteresuotam mokesčių mokėtojui nereikia, jei jis yra informuotas apie tokį pranešimą ir turi jam suteiktą unikalų praneštiną tarpvalstybinį susitarimą identifikuojantį numerį.

Kaip duomenys teikiami?

Duomenys teikiami ir tikslinami elektroniniu būdu:

• naudojantis žiniatinklio paslauga, pateikiant pagal reikalavimus parengtą duomenų paketą XML formatu;

• užpildant supaprastintą praneštino tarpvalstybinio susitarimo elektroninę formą prisijungus prie Mano VMI ir pasirinkus: Paslaugos -> Kitos paslaugos -> Praneštinas tarpvalstybinis susitarimas.

Kai nėra galimybės teikti naudojantis žiniatinklio paslauga, paketą XML formatu galima pateikti jungiantis prie Mokesčių ir susijusių duomenų apsikeitimo posistemio TIES savitarnos portalo. Techniniai paaiškinimai: Duomenų, teikiamų XML formatu, rinkinių specifikacijos 

Kada duomenys teikiami?

Kokia atsakomybė už informacijos nepateikimą?

Informacijos pateikimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo 1 820 Eur iki 5 590 Eur, pakartotinis pažeidimas – nuo 3 770 Eur iki 6 000 Eur (ANK 188 (1) str.)