Duomenų teikimas VMI

Pateikimo terminas

Iki kito mėnesio 20 dienos pateikiami praėjusio mėnesio duomenis.

Keleivių vežimo organizatoriai nurodytus duomenis pirmą kartą pateikia iki 2020 m. liepos 20 d., laikotarpiu nuo  2020 m. sausio 1 d. iki birželio 30 d. duomenys teikiami už kiekvieną mėnesį atskirai.

Teikiami duomenys

1. vežėjo vardas, pavardė;

2. vežėjo mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris;

3. paslaugos suteikimo datos – pirmoji ir paskutinė diena, kada per ataskaitinį mėnesį buvo suteikta paslauga;

4. bendra (neatskaičius mokesčių) už suteiktas paslaugas per ataskaitinį mėnesį gauta pajamų suma;

5. bendra (neatskaičius mokesčių) vežėjo per ataskaitinį mėnesį keleivių vežimo organizatoriui sumokėta suma už sudarytas technines sąlygas elektroninių ryšių priemonėmis teikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugas.

Pateikimo būdai

Duomenys teikiami, sudarant duomenų rinkmeną XML (angl. Extensible Markup Language) formatu pagal techninę specifikaciją ir jos techninius reikalavimus (toliau – duomenų rinkmena). Duomenų XML struktūros aprašai – XSD (angl. XML Schema Definition) skelbiami VMI interneto svetainėje.

Duomenys VMI teikiami ir tikslinami elektroniniu būdu:

1. naudojantis žiniatinklio paslauga (angl. web service), skirta duomenų rinkmenai pateikti;

2. pateikiant duomenų rinkmeną.

Duomenų rinkmenos tikslinamos (kai reikia ištaisyti pastebėtas pateiktų duomenų klaidas ar pateikti papildomus rinkmenos duomenis), teikiant koreguojančius ar papildomus pranešimus, kuriuose yra tik patikslinti duomenys.

Tuo atveju, jei keleivių vežimo organizatorius neturi laikotarpio praneštinų duomenų, teikiama tik duomenų rinkmenos antraštė. 

Aspektas

Komentaras

Kas teikia duomenis?

Duomenis teikia prižiūrimas finansų rinkos dalyvis, kaip jis apibrėžtas Lietuvos banko įstatyme.

Kokie duomenis teikiami?

Finansų rinkos dalyvis teikia duomenis apie Lietuvos ir užsienio valstybių fizinių asmenų, Lietuvos bei užsienio valstybių juridinių asmenų (jų filialų ir atstovybių), pas tą finansų rinkos dalyvį atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, seifo kamerų nuomą, asmenų atstovus ir naudos gavėjus.

 Atstovas – tai fizinis asmuo, kuris fizinio ar juridinio asmens vardu turi teisę sudaryti sutartis arba kuriems yra išduotas daugkartinis įgaliojimas disponuoti banko sąskaita ar seifo kamera.

 Naudos gavėjas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme.

Kokiu būdu teikiami duomenys?

Duomenys teikiami dviem būdais:

• naudojantis žiniatinklio paslauga, skirta duomenų rinkmenai pateikti, pateikiamas pagal reikalavimus parengtas duomenų paketas XML formatu. XML struktūros aprašas  skelbiamas VMI prie FM svetainėje adresu; 

• kai nėra galimybės duomenų teikti naudojantis žiniatinklio paslauga, paketą su XML formato failu galite pateikti prisijungę prie Mokesčių ir susijusių duomenų apsikeitimo posistemio savitarnos portalo TIES

Daugiau informacijos apie duomenų teikimą TIES galite rasti čia.

Ar reikia patikslinti duomenis?

• Duomenų rinkmenos tikslinamos (kai reikia ištaisyti pateiktų duomenų klaidas ar pateikti papildomus rinkmenos duomenis), teikiant koreguojančias ir / arba papildomas duomenų rinkmenas, kuriose yra patikslinti duomenys.

• Pasikeitus duomenims, finansų rinkos dalyviai apie duomenų pasikeitimą turi pranešti, pateikdami duomenis per 3 darbo dienas nuo šių duomenų pasikeitimo nustatymo.

• Jeigu finansų rinkos dalyvis nutraukia veiklą, bankrutuoja ar likviduojamas, tokiu atveju jis privalo pateikti duomenis apie jame esančių fizinių ar juridinių asmenų atidarytų sąskaitų uždarymą ar banko seifų nuomos pabaigą. 

Duomenų pateikimo terminas

Finansų rinkos dalyviai duomenis pateikia ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sąskaitos atidarymo ar uždarymo dienos ir nuo seifo kameros nuomos sutarties sudarymo dienos.

Aspektas

Komentaras

DAC6 tikslai

Informacijos apie tarpvalstybinius su mokesčiais susijusius susitarimus gavimas, siekiant laiku apriboti galimai agresyvaus mokesčių planavimo schemų projektavimą, rinkodarą ir įgyvendinimą.

Kokius mokesčius apima?

Apima visus mokesčius, išskyrus PVM, muito mokestį, akcizus ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas.

Kas yra tarpvalstybinis susitarimas?

Tarpvalstybinis susitarimas – tai bet koks susitarimas:

• susijęs su keliomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis (toliau – valstybės narės) arba

• valstybe nare ir trečiąja valstybe;

• ir atitinkantis bent vieną iš šių sąlygų:

1. ne visi susitarimo dalyviai yra rezidentai mokesčių tikslais toje pačioje jurisdikcijoje;

2. susitarimo dalyvis arba keli dalyviai tuo pačiu metu yra rezidentai mokesčių tikslais daugiau nei vienoje jurisdikcijoje;

3. susitarimo dalyvis arba keli dalyviai kitoje jurisdikcijoje vykdo verslo veiklą per toje pačioje jurisdikcijoje esančia nuolatinę buveinę, o susitarimas apima dalį tos nuolatinės buveinė verslo veiklos arba visą jos veiklą;

4. susitarimo dalyvis arba keli dalyviai kitoje jurisdikcijoje vykdo veiklą, nebūdama (-i) rezidentu (-ais) mokesčių tikslais arba neįsteigęs (-ę) toje jurisdikcijoje esančios nuolatinės buveinės;

5. toks susitarimas gali turėti poveikį automatiniams informacijos mainams arba tikrojo naudos gavėjo tapatybės nustatymui.

Pareiga pranešti kyla, tada, kai susitarimas yra;

• tarpvalstybinis, ir

• atitinka bent vieną iš Taisyklių IV skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų požymių.

Apie nacionalinius vidaus sutarimus pranešti nereikia.

Praneštinas tarpvalstybinis susitarimas

Tarpvalstybinis susitarimas, kuris atitinka bent vieną ar kelis požymius, kurių buvimas rodo, kad esama galimos mokesčių vengimo rizikos.

Praneštinų tarpvalstybinių susitarimų rūšys

Rinkai skirtas susitarimas – parengtas, siūlomas rinkoje, paruoštas įgyvendinti arba pateiktas įgyvendinti, be būtinybės iš esmės jį pritaikyti.

Individualizuotas susitarimas – parengtas konkrečiam mokesčių mokėtojui, todėl nėra skirtas rinkai susitarimas.

Požymiai

Požymiai skirstomi į tuos, kuriems esant būtina vertinti ir pagrindinės naudos kriterijų ir tuos, kuriems esant pagrindinės naudos kriterijaus vertinti nereikia.

Pagrindinės naudos kriterijus

Jis yra, jei įmanoma nustatyti, kad pagrindinė nauda arba viena iš pagrindinių naudų, kurių, atsižvelgiant į visus atitinkamus faktus ir aplinkybes, galima pagrįstai tikėtis iš susitarimo, yra mokestinės naudos gavimas.

Požymiai, kuriems būtinas pagrindinės naudos kriterijus

Bendrieji požymiai:

Konfidencialumo sąlyga;

Sėkmės mokestis;

Standartizuota, nereikalaujanti individualaus pritaikymo schema.

Specialieji požymiai:

Nuostolių panaudojimas mokestinių pajamų mažinimui, įsigyjant nuostolingą įmonę;

Pajamų konvertavimas į kapitalą, dovanas ar kitų kategorijų pajamas, kurios neapmokestinamos ar apmokestinamos mažesniu tarifu;

Žiediniai lėšų pervedimo sandoriai, įtraukiant tarptautinius dirbtinus subjektus.

Specialieji požymiai, susiję su tarpvalstybiniais sandoriais:

Atskaitomi tarpvalstybiniai mokėjimai asocijuotoms įmonėms, kurių gavėjams netaikomas joks pelno mokestis arba taikomas nulinis arba beveik nulinis mokesčio tarifas, arba gautoms pajamos taikomas lengvatinis mokesčių režimas.

Požymiai, kuriems esant, tarpvalstybinis susitarimas tampa praneštinu (netaikomas pagrindinės naudos kriterijus)

Specialieji požymiai, susiję su tarpvalstybiniai sandoriais:

- atskaitomi tarpvalstybiniai mokėjimai asocijuotoms įmonėms, kurių gavėjas:

• nėra rezidentas jokioje jurisdikcijoje;

• yra trečiose nebendraujančiose jurisdikcijose.

- turto nusidėvėjimas atskaitomas daugiau nei vienoje jurisdikcijoje;

- prašoma atleidimo nuo dvigubo apmokestinimo daugiau nei vienoje jurisdikcijoje:

- perkeliamas turtas į jurisdikciją, kurioje turto apmokestinamoji vertė labai skiriasi.

Specialieji požymiai, susiję su automatiniais informacijos mainais ir tikrąja nuosavybe:

- vengimas teikti informaciją apie finansines sąskaitas pagal ES teisės aktų ar kitų susitarimų (įskaitant susitarimus su trečiosiomis valstybėmis) reikalavimus:

• pritaikant finansinių sąskaitų substitutus;

• perkeliant finansines sąskaitas į jurisdikcijas, kurios nevykdo informacijos mainų;

• pajamas / kapitalą perkvalifikuojant į produktus / mokėjimus, kuriems netaikomi informacijos mainai;

• modifikuojant / perkeliant finansines įstaigas / jose esančias sąskaitas ir turtą taip, kad nebūtų taikomas informacijos teikimo mainams reikalavimas;

• naudojantis juridiniais subjektais, susitarimais, struktūromis sąskaitos turėtojams ar kontroliuojantiems asmenims panaikinant prievolę teikti informaciją;

• sudarant susitarimus, pažeidžiančius finansų įstaigų pranešimo apie finansines sąskaitas procedūras ar išnaudojant procedūrų spragas, naudojantis jurisdikcijomis, kuriose netinkamai taikomos kovos su pinigų plovimu priemonės, neužtikrinami skaidrumo reikalavimai.

- tarpvalstybinės neskaidrios teisinės ar tikrosios nuosavybės grandinės naudojimas, slepiant tikrųjų savininkų tapatybę, pasinaudojant asmenimis, juridiniais vienetais ar struktūromis, kurie:

• nevykdo faktinės ekonominės veiklos,

• yra kitoje, nei tikrojo savininko gyvenamosios vietos jurisdikcijoje ir

• galutinių tikrųjų savininkų nustatyti neįmanoma.

Specialieji požymiai, susiję su sandorių tarp asocijuotų narių kainodara:

- vienašališkas apsaugos taisyklių naudojimas;

- sunkiai įvertinamo nematerialiojo turto perdavimas asocijuotoms įmonėms;

- tarpvalstybinis funkcijų / rizikos / turto perdavimas grupės viduje, trejų metų laikotarpiu lemiantis perleidėjo planuojamų metinių pajamų neatskaičius palūkanų mažėjimą 50 proc.

Kas yra suinteresuotas mokesčių mokėtojas?

Asmuo:

• kuriam sudarytos sąlygos įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, arba

• kuris pasirengęs įgyvendinti praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, arba

• kuris pradėjo įgyvendinti tokį susitarimą.

Kas teikia informaciją?

Tarpininkai, kai tarpininko nėra (tarpvalstybinis susitarimas rengiamas be tarpininkų arba tarpininkai veikia ne ES valstybėje narėje) – pats suinteresuotas mokesčių mokėtojas.

Kas yra tarpininkas?

Asmuo:

• kuris rengia praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, siūlo jį rinkoje, organizuoja jo įgyvendinimą, pateikia jį įgyvendinti arba jį administruoja;

• kuris tiesiogiai arba tarpininkaujant kitiems teikia pagalbą, paramą ar konsultacijas, susijusias su susitarimo rengimu, siūlymu rinkoje, įgyvendinimo organizavimu, pateikimu jį įgyvendinti arba jo administravimu.

Kas gali būti tarpininku?

Fizinis / juridinis asmuo:

• LR nuolatinis gyventojas arba Lietuvos apmokestinamasis vienetas;

• turi nuolatinę buveinę ar bazę Lietuvoje, per kurią teikiamos su praneštinu tarpvalstybiniu susitarimu susijusios paslaugos;

• yra įsisteigęs Lietuvoje arba jam turi būti taikomi LR įstatymai;

• Lietuvoje registruotas profesinės asociacijos, teikiančios teisines ,mokesčių konsultavimo paslaugas, narys.

Jei yra keli tarpininkai ar suinteresuoti mokesčių mokėtojai?

Jei apie susitarimą jau pranešta, pakartotinai pranešti tarpininkui ar suinteresuotam mokesčių mokėtojui nereikia, jei jis yra informuotas apie tokį pranešimą ir turi jam suteiktą unikalų praneštiną tarpvalstybinį susitarimą identifikuojantį numerį.

Kaip duomenys teikiami?

Duomenys teikiami ir tikslinami elektroniniu būdu:

• naudojantis žiniatinklio paslauga, pateikiant pagal reikalavimus parengtą duomenų paketą XML formatu;

• užpildant supaprastintą praneštino tarpvalstybinio susitarimo elektroninę formą Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srityje Mano VMI.

Kai nėra galimybės teikti naudojantis žiniatinklio paslauga, paketą XML formatu galima pateikti jungiantis prie Mokesčių ir susijusių duomenų apsikeitimo posistemio TIES savitarnos portalo. Techniniai paaiškinimai: Duomenų, teikiamų XML formatu, rinkinių specifikacijos 

Kada duomenys teikiami?

Kokia atsakomybė už informacijos nepateikimą?

Informacijos pateikimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo 1 820 Eur iki 5 590 Eur, pakartotinis pažeidimas – nuo 3 770 Eur iki 6 000 Eur (ANK 188 (1) str.)