Platformų operatorių duomenų teikimas (DAC7)

Nuo 2023 m. sausio 1 d. visose Europos Sąjungos šalyse (ES) įsigaliojo nauji duomenų teikimo reikalavimai ES veikiantiems platformų operatoriams (2021 m. kovo 22 d. Tarybos direktyva 2021/514).

Informacijos apie platformose vykdomas veiklas teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai taisykles reglamentuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM viršininko 2022 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. VA-95 „Dėl Informacijos apie platformose vykdomas veiklas teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės).

Taisyklėse paaiškinama, kokios platformos ir kokia apimtimi turės teikti informaciją apie platformoje veikiančių pardavėjų gautas pajamas, priskaičiuotus mokesčius ar komisinius. Pirmą kartą už praėjusius kalendorinius metus platformų operatoriai  duomenis turės pateikti iki 2024 m. sausio 31 d. per  VMI TIES (TIES naudotojo instrukciją rasite čia).

Daugiau informacijos rasite čia.

Atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie platformų operatorių duomenų teikimą rasite čia.

Registracijos numeris KM3170

Ši informacija skelbiama:
Platformų operatorių duomenų teikimas (DAC7)

Aspektas

Komentaras

Kas yra DAC7?

DAC7 yra Tarybos direktyva (ES) 2021/514, pagal kurią skaitmeninių platformų operatoriai kartą per metus turi teikti VMI duomenis apie platformoje veikiančių pardavėjų gautas pajamas, priskaičiuotus mokesčius ar komisinius.

Kas yra platforma?

 

Platforma – programinė įranga, įskaitant interneto svetainę arba jos dalį, ir taikomosios programos, įskaitant mobiliąsias programėles, kuriomis gali naudotis platformų naudotojai ir kuriomis pardavėjai gali susisiekti su kitais platformų naudotojais, siekdami vykdyti atitinkamą su šiais naudotojais susijusią veiklą (pavyzdžiui, https://www.varle.lt/, https://beta.lt//, https://food.bolt.eu/en-us). Platforma taip pat apima bet kokią su atitinkama veikla susijusią atlygio rinkimo ir mokėjimo priemonę. Terminas „platforma“ neapima programinės įrangos, kuria, nesiimant tolesnių veiksmų vykdant atitinkamą veiklą, sudaroma galimybė tik:

  • tvarkyti su atitinkama veikla susijusius mokėjimus;
  • atitinkamą veiklą skelbti arba ją reklamuoti;
  • nukreipti arba persiųsti naudotojus į kitą platformą.

Kas yra platformos operatorius?

 

Platformos operatorius – subjektas, kuris su pardavėjais sudaro naudojimosi visa platforma arba jos dalimi sutartis (pavyzdžiui, Pigu, UAB; Wolt LT, UAB; Vinted, UAB, ir pan.).

Kas yra pardavėjas?

Pardavėjas − platformos naudotojas (fizinis asmuo arba subjektas), kuris yra registruotas platformoje ir vykdo atitinkamą veiklą.

Kas yra praneštinas pardavėjas?

Praneštinas pardavėjas − pardavėjas, kuris ataskaitiniu laikotarpiu vykdo atitinkamą veiklą arba kuriam ataskaitiniu laikotarpiu sumokamas arba įskaitomas su atitinkama veikla susijęs atlygis ir kuris yra rezidentas Europos Sąjungos valstybėje narėje arba ne Europos Sąjungos valstybėje, su kuria yra sudarytas veiksmingas kvalifikuotasis kompetentingų institucijų susitarimas, arba kuris nuomai pasiūlė Europos Sąjungos valstybėje narėje arba ne Europos Sąjungos valstybėje, su kuria yra sudarytas veiksmingas kvalifikuotasis kompetentingų institucijų susitarimas, esantį nekilnojamąjį turtą.

Ar praneštini pardavėjai gali būti ne Europos Sąjungos fiziniai ar juridiniai asmenys?
 

Taip, duomenis teikiantis platformų operatorius turės mokesčių administratoriui pateikti informaciją tiek apie Europos Sąjungos pardavėjus rezidentus, tiek apie Europos Sąjungai nepriklausančios jurisdikcijos pardavėjus, kurie yra užsiregistravę platformoje ir vykdo atitinkamą veiklą bei gauna atlygį.

Kas yra praneštino pardavėjo rezidavimo valstybė ir kas ją turi nustatyti?

 

Praneštino pardavėjo rezidavimo valstybę nustato ir šią informaciją mokesčių administratoriui pateikia pats duomenis teikiantis platformos operatorius. Laikoma, kad praneštinas pardavėjas yra rezidentas:

  • valstybėje, kurioje yra pardavėjo pagrindinis adresas (fizinio asmens atveju, pagrindinės rezidavimo vietos adresas – veiklos vykdymo adresas, o subjekto atveju – registruotosios buveinės adresas);
  • taip pat mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį praneštinam pardavėjui išdavusioje valstybėje, jeigu ji yra kita valstybė nei pardavėjo pagrindinio adreso (fizinio asmens atveju, pagrindinės rezidavimo vietos adreso – veiklos vykdymo adreso, o subjekto atveju – registruotosios buveinės adreso) valstybė;
  • paties praneštino pardavėjo nurodytoje atitinkamoje valstybėje, jeigu jis pateikė informaciją apie nuolatinės buveinės egzistavimą toje valstybėje;
  • taip pat kiekvienoje valstybėje, kuri nurodyta valstybės arba Europos Sąjungos viešoje elektroninės atpažinties paslaugoje (pavyzdžiui puslapiuose, kuriuose galima rasti viešai prieinamą tokią informaciją).

Kas yra duomenis teikiantis platformos operatorius?
 

Duomenis teikiantis platformų operatorius – platformos operatorius, atitinkantis bent vieną iš kriterijų:

  • yra Lietuvos apmokestinamasis vienetas;
  • yra įsisteigęs pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;
  • arba nuolatinis valdymo organas yra Lietuvoje;
  • arba turi nuolatinę buveinę Lietuvoje;

arba yra trečiosios šalies (ne ES) platformos operatorius, kuris sudaro sąlygas praneštiniems pardavėjams vykdyti veiklą ES ir pasirenka duomenis teikti Lietuvos mokesčių administratoriui.

Kas yra subjektas?

Subjektas – juridinis asmuo arba bet kurios kitos teisinės ir (arba) veiklos formos asmuo, išskyrus fizinį asmenį (pavyzdžiui, akcinė bendrovė, tikroji ūkinė bendrija, patikos fondas, kt.). Subjektas yra su kitu subjektu susijęs subjektas, jeigu kuris nors vienas iš jų kontroliuoja kitą arba jie abu yra bendrai kontroliuojami. Šiuo tikslu kontrolė apima tiesioginę ar netiesioginę daugiau kaip 50 procentų subjekto balsų ir vertės nuosavybę. Netiesioginio dalyvavimo valdymo atveju reikalavimo turėti daugiau kaip 50 procentų kito subjekto kapitalo nuosavybės teise vykdymas nustatomas, dauginant turimas pavaldžių įmonių dalis. Jei asmuo turi daugiau kaip 50 procentų balsavimo teisių, laikoma, kad jis turi 100 procentų balsavimo teisių.

Kokią informaciją platformos operatoriai turi pateikti?

Platformų operatoriai privalo rinkti informaciją apie jų platforma besinaudojančius aktyvius pardavėjus – tiek fizinius, tiek juridinius asmenis, kurie verčiasi:

  • nekilnojamojo turto, įskaitant gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, automobilių stovėjimo vietų nuoma;
  • asmeninėmis paslaugomis;
  • prekių pardavimu;
  • bet kokios rūšies transporto priemonių nuoma.

Iki kada ir kaip platformos operatoriai turi pateikti informaciją?

Ne vėliau kaip iki sausio 31 d. už praėjusius kalendorinius metus duomenis teikiantis platformos operatorius surinktą informaciją turi pateikti duomenų rinkmenoje XML formatu per VMI TIES portalą.

Pirmasis duomenų teikimas turi būti atliktas iki 2024 m. sausio 31 d.

Apie kuriuos pardavėjus platformos operatoriai neturi pranešti?

Pardavėjai, apie kuriuos nereikia pranešti yra:

1. viešojo sektoriaus subjektas (įskaitant Vyriausybę, politinį padalinį arba valstybės subjektą);

2. subjektas, kurio akcijomis reguliariai prekiaujama pripažintoje vertybinių popierių rinkoje arba kuris susijęs su subjektu, kurio akcijomis reguliariai prekiaujama pripažintoje vertybinių popierių rinkoje;

3. yra subjektas, kuriam platformos operatorius per metus daugiau kaip 2 000 kartų sudarė sąlygas išnuomoti siūlomo turto grupes;

4. subjektas, kuris parduodamas prekes, sudarė mažiau kaip 30 sandorių ir per ataskaitinį laikotarpį sumokėta arba įskaityta atlygio suma už prekes neviršijo 2 000 eurų..

Ar platformos operatoriai, neturintys praneštinų pardavėjų, turi teikti XML duomenų rinkmeną?

Esant atvejui, kai platformos operatorius neturi praneštinų pardavėjų, jis turi pateikti XML duomenų rinkmeną, joje informacijos nenurodydamas ir papildomai apie tai informuoti VMI raštu, pateikdamas tai pagrindžiančius dokumentus.

Ar mokesčių administratoriui pateikta informacija vėliau gali būti tikslinama?
 

Duomenis teikiantis platformos operatorius turi galimybę informaciją tikslinti, pavyzdžiui, tiek VMI nurodžius, tiek pačiam platformos operatoriui nustačius, kad informacija neišsami ar netiksli.

Be to, iki 2023 m. sausio 1 d. prisijungusių pardavėjų surinkta informacija turės būti pateikta iki 2024 m. sausio 31 d., tačiau išlieka galimybė ją patikslinti iki 2025 m. sausio 31 d., kadangi tokio pardavėjo išsamaus patikrinimo procedūrą leidžiama atlikti iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Už kurį laikotarpį duomenis teikiantis platformos operatorius gali tikslinti informaciją?

Už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus (siejama su mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatimi) XML formato failu per VMI TIES portalą.

Ar informacija apie pardavėjus turi būti kaupiama?

Taip, duomenis teikiantys platformų operatoriai privalo kaupti informaciją apie pardavėjus 5 metus nuo ataskaitinio laikotarpio, su kuriuo informacija susijusi, pabaigos. Taip pat, privaloma kaupti informaciją apie veiksmus, kurių imtasi, įgyvendinant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo ir Informacijos apie platformose vykdomas veiklas teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai taisyklių reikalavimus, susijusius su informacijos apie pardavėjus kaupimu, tikrinimu ir teikimu VMI, ir saugoti šią informaciją 5 metus nuo kalendorinių metų, kuriais tie veiksmai vykdomi, pabaigos.

Kokia atsakomybė taikoma, jei informacija apie pardavėją mokesčių administratoriui laiku nepateikta?

Jeigu duomenis teikiantis platformos operatorius, išskyrus užsienio platformos operatorių, nevykdo pareigos teikti informaciją apie pardavėjus pagal šį straipsnį, Valstybinė mokesčių inspekcija po dviejų iš eilės platformos operatoriui pateiktų priminimų, ne vėliau kaip per 90 dienų, bet ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo antrojo priminimo dienos, priima sprendimą, kuriuo Elektroninių ryšių įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka duoda privalomą nurodymą panaikinti galimybę pasiekti platformos operatoriaus interneto svetainę tol, kol platformos operatorius pašalins pažeidimą. 30 dienų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai platformos operatoriui buvo pateiktas antrasis priminimas.

Jeigu duomenis teikiantis ne Europos Sąjungos platformos operatorius nevykdo prievolės teikti informacijos apie pardavėjus po dviejų VMI priminimų, VMI panaikina duomenis teikiančio trečiosios šalies platformos operatoriaus registraciją. Registracija panaikinama ne vėliau kaip pasibaigus 90 kalendorinių dienų laikotarpiui, bet ne anksčiau kaip praėjus 30 kalendorinių dienų po antrojo priminimo. Toks operatorius, norėdamas užsiregistruoti iš naujo, privalo pateikti VMI įsipareigojimą, kad ataskaitinio laikotarpio duomenų teikimo reikalavimai Lietuvoje bus įvykdyti ne vėliau kaip iki sausio 31 d. už praėjusius kalendorinius metus, kuriais pardavėjas nustatytas kaip praneštinas pardavėjas, o neįvykdyti ankstesnių ataskaitinių laikotarpių duomenų teikimo reikalavimai bus įvykdyti Lietuvoje per 30 kalendorinių dienų nuo jo užregistravimo VMI dienos. Jei įsipareigojimas nevykdomas, trečiosios šalies platformos operatorius išregistruojamas.

Ar platformų operatoriams gali būti taikoma atsakomybė pagal LR administracinių nusižengimų kodeksą?

Taip, gali. Vadovaujantis LR Administracinių nusižengimų kodekso 188-3 straipsniu, platformų operatoriams Mokesčių administravimo įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 800 iki 3 800 eurų.

Kokių veiksmų gali imtis platformos operatorius, jei pardavėjas informacijos jam nepateikia?

Jeigu pardavėjas, gavęs duomenis teikiančio platformos operatoriaus prašymą pateikti informaciją ir du kartus iš eilės įspėtas dėl nepateiktos informacijos, per 60 kalendorinių dienų nuo pirmojo įspėjimo gavimo dienos nepateikia reikalaujamos informacijos, duomenis teikiantis platformos operatorius privalo panaikinti pardavėjo paskyrą ir neleisti pardavėjui iš naujo registruotis platformoje arba sustabdyti atlygio pardavėjui mokėjimą tol, kol pardavėjas pateikia prašomą informaciją.