Duomenų apie tarptautines mokėjimo operacijas teikimas (CESOP)

Aspektas

Komentaras

Kas yra CESOP?

CESOP – Centrinė elektroninė mokėjimo informacinė sistema (angl. Central Electronic System of Payment information), į kurią pagal Tarybos direktyvą (ES) 2020/284 nuo 2024 m. sausio 1 d. įkeliami duomenys apie per paslaugų teikėjus vykdytus tarptautinius mokėjimus.

Kurie mokėjimo paslaugų tiekėjai turės teikti duomenis VMI?

Duomenis rinkti, teikti ir saugoti turės mokėjimo paslaugų teikėjai, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 6 straipsnio 1–4 punktuose:

1) kredito įstaigos;

2) elektroninių pinigų įstaigos;

3) mokėjimo įstaigos;

4) pašto pinigų persiuntimo sistemų (žiro) įstaigos, įstatymų nustatyta tvarka turinčioms teisę teikti mokėjimo paslaugas.

Apie kokius mokėjimus reikės teikti informaciją VMI?

Mokėjimo paslaugų teikėjai teiks informaciją tik apie tarptautinius mokėjimus, kai:

1. mokėjimo paslaugų teikėjas per kalendorinį ketvirtį tam pačiam gavėjui vykdo daugiau nei 25 tarptautines mokėjimo operacijas;

2. mokėjimas gaunamas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar mokėjimas atliekamas į trečiąją teritoriją ar trečiąją valstybę.

Mokėjimas laikomas tarptautiniu tada, kai mokėtojo vieta yra vienoje valstybėje narėje, o gavėjo vieta – kitoje valstybėje narėje, trečiojoje teritorijoje ar trečiojoje valstybėje.

Mokėjimo operacija suprantama kaip mokėjimo operacija ir pinigų perlaidos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme, išskyrus minėto įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nustatytas išimtis.

Pareiga rinkti, teikti ir saugoti informaciją mokėjimo paslaugų teikėjui apie savo klientą (gavėją) atsiras tuomet, kai tas pats klientas gaus 25 mokėjimus iš Europos Sąjungos valstybės narės arba jeigu mokėjimo paslaugų teikėjas atliks 25 mokėjimo operacijas tam pačiam gavėjui į trečiąją valstybę ar teritoriją.

Kaip, iki kada ir kokiu būdu informacija turės būti pateikta VMI?

Mokėjimo paslaugų teikėjai surinktą informaciją už kalendorinį ketvirtį privalo pateikti ne vėliau kaip iki mėnesio pabaigos, einančio po kalendorinio ketvirčio pabaigos. Pavyzdžiui, jeigu mokėjimo paslaugų teikėjas teiks duomenis už 2024 m. I ketvirtį, tai pirmasis duomenų teikimas už 2024 m. I ketvirtį turi būti atliktas ne vėliau kaip iki 2024 m. balandžio 30 d.

Duomenys teikiami XML formato failu per VMI TIES portalą.

Ar VMI pateikta informacija vėliau gali būti tikslinama?

Duomenys gali būti tikslinami, kai VMI ar mokėjimo paslaugų teikėjai nustato pateiktų duomenų klaidas ar atsiranda poreikis pateikti papildomus duomenis. Duomenys turi būti patikslinti, pateikiant pataisytas ir / ar papildomas Duomenų rinkmenas (į Duomenų rinkmeną neturi būti įtraukta informacija asmenų, kurių duomenys netikslinami).

Informacija tikslinama XML formato failais (taip pat, kaip vyksta duomenų teikimas) per VMI TIES portalą.

Už kurį laikotarpį mokėjimo paslaugų teikėjai galės patikslinti informaciją?

Kadangi mokėjimo paslaugų teikėjams keliamas reikalavimas duomenis saugoti ne trumpiau nei 3 kalendorinius metus, duomenys gali būti tikslinami už 3 kalendorinius metus.

Kiek laiko turi būti saugoma informacija apie klientus?

Mokėjimo paslaugų teikėjai mokėjimo įrašus privalo saugoti 3 kalendorinius metus nuo kalendorinių metų, kuriais įvykdyta mokėjimo operacija, pabaigos.

Kaip reikia pateikti duomenis VMI apie atliktus tarptautinius mokėjimus, jeigu mokėjimo paslaugų teikėjas nėra registruotas Lietuvoje, tačiau vykdo mokėjimo paslaugų teikėjo paslaugas ir Lietuvoje?

Tuo atveju, jeigu mokėjimo paslaugų teikėjas − užsienio juridinis asmuo (toliau − UJA) neturi mokestinių prievolių ir nėra registruotas Mokesčių mokėtojų registre, jis turi kreiptis į VMI ir pateikti laisvos formos prašymą dėl teisių suteikimo teikti duomenis TIES portale. UJA ar jo įgaliotas asmuo prašymą gali įteikti tiesiogiai, išsiųsti el. paštu [email protected] ar paštu.

Prašyme reikia nurodyti informaciją apie tai, jog mokėjimo paslaugų teikėjas, vykdydamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 61⁴ straipsnio ir Duomenų apie tarptautines mokėjimo operacijas kaupimo, saugojimo ir teikimo taisyklių nuostatas, siekia pateikti informaciją mokesčių administratoriui apie tarptautinių mokėjimo operacijų įrašus.

Papildomi dokumentai, teikiami kartu su prašymu:

1)registravimo užsienio valstybėje pažymėjimo kopija ar registro, kuriame saugoma jų byla, išrašas;

2)įgaliojimas, jeigu prašymą teikia UJA įgaliotas asmuo (kurio pagrindu veikia mokėjimo paslaugų teikėjo vardu);

3)prašymas „Duomenys apie Mano VMI atstovą“;

4)prašymas suteikti prisijungimo prie VMI informacinių sistemų priemones, jeigu UJA atstovas yra užsienio fizinis asmuo ir jis teiks duomenis VMI.

Pateikiami dokumentai turi būti surašyti lietuvių kalba, laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų. Jeigu dokumentai surašyti ne valstybine lietuvių kalba, turi būti pridėti jų vertimai, pasirašyti vertėjo ir patvirtinti jo spaudu.

Siunčiant prašymą ir papildomus dokumentus el. paštu ar paštu būtina pridėti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, patvirtintą notaro. Jeigu prašymas teikiamas el. paštu ir jis pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos pridėti nereikia.

Mokesčių administratorius, gavęs užsienio juridinio asmens prašymą bei prie prašymo pridėtus dokumentus, suteiks UJA įgaliotam asmeniui Mano VMI atstovo teises, kurias turėdamas įgaliotas asmuo galės pateikti duomenis apie tarptautinių mokėjimo operacijų įrašus per TIES (plačiau žr. klausimą „Kaip, iki kada ir kokiu būdu informacija turės būti pateikta VMI?“).