Registracijos numeris KM1103

Ši informacija skelbiama:
Pardavimo pajamų apskaičiavimas

Gautos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apskaičiuojamos iš nekilnojamojo turto pardavimo gautų pajamų sumos atėmus nekilnojamojo turto įsigijimo kainą, su to nekilnojamojo turto pardavimu ar įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus.

Atitinkamai gyventojų pajamų mokestis (GPM) yra apskaičiuojamas pagal formulę:

GPM = (pardavimo pajamos – įsigijimo kaina – privalomi mokėjimai) x gyventojų pajamų mokesčio tarifas

Privalomi mokėjimai, kurie būtini norint parduoti / įsigyti nekilnojamąjį turtą, gali būti:

  • valstybinė rinkliava;

  • atlygis notarams už notarinių veiksmų atlikimą;

  • mokestis už VĮ Registrų centro atliekamus registravimo veiksmus;

  • mokestis už geodezinius sklypo matavimus ir pan.

Nekilnojamojo turto tarpininkui sumokėtas komisinis mokestis nėra priskiriamas privalomiems mokėjimams, todėl iš pardavimo pajamų negali būti atimamas. 

Tais atvejais, kai gyventojas, parduodamas / įsigydamas turtą, sumoka mokesčius už valiutos pirkimo ar pardavimo operacijas (už valiutos konvertavimą), šios sumos nepriskiriamos mokesčiams, susijusiems su turto pardavimu / įsigijimu ir iš gautų turto pardavimo pajamų neatimamos.

Leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos:

  • dokumentais, turinčiais visus Buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, ir (arba)

  • galiojančiais sandoriais, ir (arba)

  • užsienio vienetų bei gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.

Teisės aktuose nustatytų prvalomų mokėjimų sumokėjimas turi būti pagrįstas atitinkamais šių sumų sumokėjimą patvirtinančiais dokumentais. Sumokėjimas gali būti patvirtintas ir atitinkamų institucijų ant sandorių dokumentų uždėtu spaudu, patvirtinančiu rinkliavos, atlyginimo sumokėjimo sumą, pvz., apie notarui sumokėtą atlyginimą patvirtina notaro ant sandorio dokumentų uždėtas spaudas.

Teisės aktai

Registracijos numeris KM1096

Ši informacija skelbiama:
Pardavimo pajamų apskaičiavimas

Jeigu parduodamas ne individualios veiklos turtas (ar jo dalis) kuriuo nors metu buvo priskirtas individualios veiklos turtui ir jo įsigijimo kaina buvo atskaitoma iš individualios veiklos pajamų, apskaičiuojant apmokestinamąsias tokio turto pardavimo pajamas, šio turto įsigijimo kaina mažinama iš individualios veiklos pajamų atskaityta turto įsigijimo kainos dalimi. Ši taisyklė taikoma ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo turto įsigijimo kainos nustatymui.

1 pavyzdys

 

Gyventojas vykdė individualią veiklą. Tarkime, kad gyventojas individualiai veiklai priskyrė ir joje naudojo 90 proc. jam priklausančių ne gyvenamosios paskirties patalpų, kurias jis įsigijo už 150 000 Eur, t. y. šių patalpų nusidėvėjimą skaičiavo nuo 135 000 Eur sumos (150 000 x 0,9). Per naudojimo individualioje veikloje laikotarpį (2 m.) buvo apskaičiuota 27 000 Eur šių patalpų nusidėvėjimo suma ir priskirta individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams. Gyventojas parduoda šias patalpas už 140 000 Eur jų neišlaikęs nuosavybėje 10 metų.

 

Gyventojo apmokestinamosios nekilnojamojo turto, kuris buvo priskirtas individualios veiklos turtui, pardavimo pajamos sudaro 17 000 Eur (140 000 - (150 000 – 27 000)). Skirtumas tarp pardavimo ir apskaičiuotos įsigijimo kainos apmokestinamas pajamų mokesčiu.

 

2 Pavyzdys

 

Gyventojas vykdė individualią veiklą. Tarkime, kad individualioje veikloje (100 proc.) buvo naudojamas veiklą vykdančiam gyventojui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis ne gyvenamosios paskirties pastatas, kurio įsigijimo kaina 180 000 Eur. Per naudojimo laikotarpį (3 m.) nusidėvėjimas buvo skaičiuojamas nuo visos turto įsigijimo kainos (180 000 Eur), kadangi buvo duotas gyventojo sutuoktinės sutikimas šį pastatą valdyti, naudoti ir juo disponuoti kaip individualios veiklos turtu. Atitinkamai, priskaičiuota 54 000 Eur nusidėvėjimo suma buvo priskirta gyventojo individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams. Pastatas parduodamas už 160 000 Eur neišlaikius nuosavybėje 10 metų. Teisės aktuose nustatytų privalomų mokėjimų sumokėta 1 500 Eur suma.

 

Visos, pardavus pastatą, gautos pajamos yra priskiriamos šį turtą individualioje veikloje naudojusio sutuoktinio pajamoms. Gyventojas pastatą pardavė vykdydamas veiklą, tačiau šios pajamos priskiriamos ne individualios veiklos turto pardavimo apmokestinamosioms nekilnojamojo turto, kuris buvo priskirtas individualios veiklos turtui, pajamoms. Apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos, tokio daikto įsigijimo kainą sumažinus iš individualios veiklos pajamų atskaityta šio daikto įsigijimo kainos dalimi, t. y. 160 000 – (180 000 – 54 000 + 1 500). 32 500 Eur apmokestinami pajamų mokesčiu.

 

Teisės aktai

Registracijos numeris KM1102

Ši informacija skelbiama:
Pardavimo pajamų apskaičiavimas

Mainų sandoris yra prilyginamas turto pardavimo – įsigijimo sandoriui. Atitinkamai, pagal mainų sutartį gyventojo gautas daiktas yra laikomas už perleistą nuosavybėn (išmainytą) daiktą gautomis pajamomis nepinigine forma (natūra).

Už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn turtą gyventojo gautas turtas (pajamos natūra) įvertinamas tikrąja rinkos verte. Vadinasi, kai už perleistą daiktą pajamos gaunamos natūra (kitu daiktu), mainų sutartimi perleisto daikto perleidimo pajamomis laikytina įsigyjamo daikto tikroji rinkos kaina.

Pavyzdys

 

Gyventojas A. A. 3 kambarių butą išmainė į mažesnio ploto 2 kambarių butą. Pagal nepriklausomo turto vertintojo išvadą arba pagal gyventojo turimus duomenis (pagal nekilnojamojo turto agentūrų pateiktus bei paties gyventojo surinktus duomenis apie parduodamų butų kainas) parduodamas 3 kambarių butas (analogiško ploto, išplanavimo, patogumų bei būklės, analogiškų statybos metų, panašioje to paties miesto mikrorajono vietoje) mainų sutarties sudarymo metu kainavo 30 000 Eur. Ši kaina mainų sutartyje nurodyta kaip nustatytoji sandorio šalių vertinimu.

 

Perleidžiamas 2 kambarių butas šalių vertinimu įvertintas 20 000 Eur. Sutartyje numatytą 10 000 Eur kainų skirtumą jį perleidžiantis savininkas B.B. (t. y. mažesnės kainos daiktą perduodanti sandorio šalis) sumokėjo sutarties sudarymo metu.

 

Kadangi gyventojas A. A. mainais gavo 20 000 Eur vertės butą (gaunamo buto tikroji rinkos kaina) ir 10 000  Eur pinigais, tai 30 000 Eur suma ir yra laikoma jo pajamomis iš perleisto nuosavybėn 3 kambarių buto.

 

Vadinasi, kai už išmainytą didesnės kainos daiktą jo savininkas pajamų gauna ir natūra, ir pinigais, išmainytojo daikto perleidimo pajamos yra įsigyjamo daikto tikroji rinkos kaina, pridėta prie pinigais gautos pajamų sumos.

 

Pastaba. Jeigu gyventojas A. A. (naujasis 2 kambarių buto savininkas) parduotų šį mainais gautą butą, jo įsigijimo kaina būtų laikoma ne 30 000 Eur, o 20 000 Eur suma, nes 10 000 Eur (skirtumas tarp išmainytų daiktų kainos) yra jo pinigais gautų pajamų dalis už perleistą 3 kambarių butą, bet ne 2 kambarių įsigijimo kainos (išlaidų) dalis.

 

2 kambarių butą išmainęs gyventojas B. B. didesnės (30 000 Eur) vertės butą gavo ne tik už savo perleistąjį (20 000 Eur), bet ir už pinigais (10 000 Eur) jo paties sumokėtą mainomų butų kainų skirtumą. Šio gyventojo sumokėtas kainų skirtumas (10 000 Eur ) negali būti laikomas pajamomis iš jo išmainyto buto perleidimo, nes gyventojo B. B. atžvilgiu tai yra jo išlaidų (bet ne pajamų), patirtų įsigyjant 3 kambarių butą, dalis. Už išmainytą butą gyventojas gavo 20 000 Eur pajamų. Ši suma apskaičiuojama iš 30 000 Eur (gaunamo buto tikrosios rinkos kainos) atėmus 10 000 Eur (sumokėtą mainomų daiktų kainų skirtumą).

 

Vadinasi, kai už išmainytą mažesnės kainos daiktą savininkas gauna pajamų natūra (kitu daiktu), tačiau sumoka daiktų kainų skirtumą, išmainytojo daikto perleidimo pajamos yra įsigyjamo daikto tikroji rinkos kaina, atėmus pinigais sumokėtą kainų skirtumą.

 

Pastaba. Jeigu gyventojas B. B. (naujasis 3 kambarių buto savininkas) parduotų šį mainais gautą butą, jo įsigijimo kaina būtų laikoma 30 000 Eur suma, apmokėta išmainytuoju 2 kambarių butu (20 000 Eur), ir mainomų daiktų kainų skirtumu (10 000 Eur ).

 

Teisės aktai

Registracijos numeris KM1097

Ši informacija skelbiama:
Pardavimo pajamų apskaičiavimas

Turto įsigijimo kaina – tai pinigų (turto) suma, už kurią buvo įsigytas turtas, įskaitant su šio turto perleidimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus (pvz., sumokėtą komisinį atlyginimą, mokesčius bei rinkliavas), taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis atlikto to turto rekonstravimo ir / arba kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Statybos įstatyme, išlaidos.

Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos tam turtui pagaminti patirtos išlaidos. Jeigu nekilnojamasis turtas buvo rekonstruotas ir / arba buvo atliktas kapitalinis remontas, šiems darbams patirtos išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) priskiriamos to turto įsigijimo kainai.

Apskaičiuojant turto įsigijimo kainą, būtina turėti turto įsigijimo kainą patvirtinančius dokumentus. Dokumentai, patvirtinantys turto įsigijimo kainą, privalo turėti Buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus.

Turto įsigijimo kaina gali būti pagrindžiama:

  • galiojančiais sandoriais;

  • užsienio įmonių ir gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.

Atitinkamų metų dokumentams taikomos tuo metu galiojusiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyti reikalavimai.

Tais atvejais, kai nėra išsaugoti dokumentų originalai, įsigijimo dokumentais gali būti pripažįstamos atitinkamų institucijų patvirtintos tokių dokumentų kopijos (pvz., notaro patvirtinta sutarties kopija, paslaugas suteikusios (prekes pardavusios) įmonės pažymos, sąskaitos kopija ir pan.). Be to, tai gali būti banko išrašas iš gyventojo sąskaitos, jei už turto įsigijimą (pardavimą) buvo sumokėta pavedimu ir jei galima nustatyti, kam, kada, už ką ir kokia suma buvo mokėta.

Jei nebuvo išsaugoti turto įsigijimo dokumentai ir nėra atitinkamų institucijų patvirtintų tų dokumentų kopijų, iš turto pardavimo pajamų to turto įsigijimo kaina negali būti atimama. Vadinasi, pajamų mokestis turi būti skaičiuojamas nuo visos sumos, gautos už parduotą turtą (neatėmus to turto įsigijimo kainos).

Teisės aktai

Registracijos numeris KM1098

Ši informacija skelbiama:
Pardavimo pajamų apskaičiavimas

Turto įsigijimo atvejai

Turto įsigijimo kainos nustatymas

Gyventojas įsigyja turtą pirkimo būdu

Turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant su šio turto įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Statybos įstatyme, išlaidos.

Gyventojas pats pasistato nekilnojamąjį turtą

Turto įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant:

  • visas savo nuosavomis lėšomis faktiškai patirtas nekilnojamojo turto statybos išlaidas;

  • skolintomis lėšomis faktiškai patirtas nekilnojamojo turto statybos išlaidas, nepaisant to, kad to turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dieną tik dalis tokios paskolos sumos buvo sugrąžinta. Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą, nepriskiriamos to turto ir / arba daikto įsigijimo kainai.

Gyventojas įsigyja turtą dovanojimo būdu

Turto įsigijimo kaina laikoma dovanos tikroji rinkos kaina jos gavimo dieną.

Gyventojas įsigyja turtą paveldėjimo būdu

Paveldėto turto įsigijimo kaina laikoma gyventojo prašymo VMI pateikimo dieną nustatyta turto vertė:

  • Nekilnojamojo daikto, išskyrus laivus ir orlaivius, kuriems nustatyta privaloma teisinė registracija, nustatoma gyventojo pasirinkimu: VĮ Registrų centro nustatyta šio turto vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą (individualus turto vertinimas gali būti atliekamas ir po turto pardavimo, svarbu, kad nustatytoji vertė nebūtų vėlesnė nei buvusi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dieną);

  • Kilnojamojo daikto vertė, kurią nustato gyventojas, paveldėjęs šį turtą (pats arba pasinaudodamas turto vertintojų paslaugomis).

Gyventojas įsigyja turtą pagal mainų sutartį

Pagal mainų sutartį įsigyto turto kaina yra tikroji rinkos kaina. Kai mainų sutartis yra sudaryta tarp gyventojų, tai apskaičiuoti įsigyjamo daikto tikrąją rinkos kainą turi patys tokią sutartį sudarantys gyventojai.

Gyventojui atkuriamos nuosavybės teisės ir grąžinamas turtas pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą

Turto įsigijimo kaina prilyginama jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn kainai, kai nuosavybės teisės buvo atkurtos ir turtas grąžintas tokiems Lietuvos Respublikos piliečiams:

  1. turto savininkams;

  2. asmenims, kuriems mirę turto savininkai testamentais paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamentuose nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus – jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniams bei vaikams;

  3. turto savininkų, kurie mirė ir nepaliko testamentų ar okupacijos metais (1939–1990 m.) emigravo į užsienį ir ten, netekdami Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai – į jiems tenkančias išlikusio nekilnojamojo turto dalis;

  4. turto savininkų vaikų (įvaikių), kurie yra mirę, sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams) – į mirusiesiems tenkančias išlikusio nekilnojamojo turto dalis;

  5. 1-4 puktuose nurodytų piliečių vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniams bei vaikaičiams (jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai) pagal notaro patvirtintas teisių perleidimo sutartis;

  6. nuosavybės teisės atkurtos mirusiųjų vardu ir perduotos įpėdiniams (Lietuvos Respublikos piliečiams).

Kai pagal notariškai patvirtintą teisių perleidimo sutartį teisė atkurti nuosavybės teises į turtą yra perleista ne vaikui (įvaikiui), ne tėvui (įtėviui), ne sutuoktiniui ar vaikaičiui, o kitam asmeniui ir šis asmuo (Lietuvos Respublikos pilietis) atsikuria nuosavybės teises bei susigrąžina turtą, tokio turto įsigijimo kaina lygi 0.

Akcinių bendrovių, ūkinių bendrijų, žemės ūkio bendrovių dalyviams šių įmonių likvidavimo atveju perleidžiamas įmonių turtas

Tokio turto įsigijimo kaina yra jo tikroji rinkos kaina, buvusi turto nuosavybės teisės perleidimo įmonės dalyviui dieną.

Turtas įsigytas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir vienam iš sutuoktinių mirus, kitas sutuoktinis paveldi 1/2 turto dalį

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Paveldėjimo būdu įgyto turto įsigijimo kaina yra arba paveldėjimo teisės liudijime nurodyta VĮ Registrų centras  nustatyta vidutinė rinkos vertė arba vertė, kurią atskiru vertinimu nustatė turto vertintojai, t. y. tikroji rinkos kaina.

 

Situacija. Sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise pirko žemės sklypą už 50 000 Eur. Vienam sutuoktiniui - vyrui mirus, jam priklausiusią 1/2 žemės sklypo dalį paveldi sutuoktinį pergyvenusi žmona. Paveldėjimo metu 1/2 sklypo dalies rinkos vertė buvo 40 000 Eur. Nuo sklypo įsigijimo nepraėjo 10 m.

 

Klausimas. Ar žmonai pardavus sklypą jo įsigijimo kaina būtų 50 000 Eur ar 65 000 Eur (25 000 + 40 000)?

 

Atsakymas. Nurodytu atveju sklypo įsigijimo vertė yra 65 000 Eur, t. y. 1/2 sklypo vertės įsigyto pirkimo metu ir 1/2 sklypo vertės - paveldėjimu būdu.

Turtas įsigytas pagal paimtą iš banko paskolą

 

Turto įsigijimo kaina yra faktiškai patirtos išlaidos, neatsižvelgiant į tai, ar paskola jau grąžinta ar ne. Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą, nepriskiriamos to turto įsigijimo kainai.

Teisės aktai

Registracijos numeris KM1099

Ši informacija skelbiama:
Pardavimo pajamų apskaičiavimas

Rekonstravimo ir kapitalinio remonto išlaidos

Turto įsigijimo kainai priskiriamos gyventojo savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto rekonstravimo ir / arba kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Statybos įstatyme, išlaidos.

Vienas iš rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto faktą pagrindžiančių dokumentų gali būti statybos leidimas. Pagal Statybos įstatymą statybą leidžiantys dokumentai yra:

  • naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju - leidimas statyti naują statinį;

  • ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju - leidimas rekonstruoti statinį;

  • kitais atvejais - rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui (kai jis yra privalomas).

1. Tais atvejais, kai gyventojas parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn įsigytą namą, garažą, sodo namelį ir pan., kurio rekonstravimui ir / arba kapitaliniam remontui jis pats ar jo sutuoktinis buvo pasiėmęs paskolą ir dar jos negrąžino, tokio turto ir / arba daikto įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant:

  • faktiškai patirtas turto ir / arba daikto įsigijimo išlaidas;

  • gyventojo (ar jo sutuoktinio) nuosavomis lėšomis patirtas turto rekonstravimo ir / arba kapitalinio remonto išlaidas;

  • gyventojo (ar jo sutuoktinio) rekonstrukcijai ir / arba kapitaliniam remontui paimtos ir panaudotos paskolos dalį, kuri buvo grąžinta turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dieną. Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą nepriskiriamos to turto ir / arba daikto įsigijimo kainai.

2. Tais atvejais, kai gyventojas parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn paties pasistatytą (pasigamintą) ir vėliau rekonstruotą ir / arba po atlikto kapitalinio remonto namą, garažą, sodo namelį ir pan., tokio turto ir / arba daikto įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant:

  • visas savo nuosavomis lėšomis faktiškai patirtas turto ir / arba daikto statybos (gamybos) išlaidas;

  • turto ir / arba daikto pasistatymui (pasigaminimui) paimtą paskolos sumą, nepaisant to, kad to turto ir / arba daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dieną tik dalis tokios paskolos sumos buvo sugrąžinta. Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą nepriskiriamos to turto įsigijimo kainai;

  • gyventojo (ar jo sutuoktinio) nuosavomis lėšomis patirtas turto ir / arba daikto rekonstravimo ir / arba kapitalinio remonto išlaidas;

  • gyventojo (ar jo sutuoktinio) rekonstrukcijai ir / arba kapitaliniam remontui paimtos ir panaudotos paskolos dalį, kuri buvo grąžinta turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dieną. Palūkanos, sumokėtos už suteiktą paskolą nepriskiriamos to turto ir / arba daikto įsigijimo kainai.

Tiek gyventojo savo nuosavomis lėšomis faktiškai patirtos turto ir / arba turto statybos, rekonstravimo ir / ar kapitalinio remonto išlaidos, tiek skolintomis lėšomis patirtos minėtos išlaidos turi būti pagrįstos išlaidas patvirtinančiais dokumentais.

Paprastojo remonto išlaidos

Tais atvejais, kai gyventojai įsigyja patalpas (neįrengtus butus daugiabučiuose namuose, neužbaigtus neįrengtus namus ar kitas neįrengtas patalpas) ir tokių įsigytų patalpų užbaigimui, t. y. apdailos darbams, papildomai yra patiriamos išlaidos, tai apskaičiuojant tokių patalpų įsigijimo kainą, prie įsigyto neužbaigto turto įsigijimo kainos yra pridedama apdailos darbams faktiškai patirtų ir dokumentais pagrįstų išlaidų suma.

Kitais atvejais paprastojo remonto išlaidos statinio / patalpų įsigijimo kainai nepriskiriamos.

Teisės aktai

Registracijos numeris KM1100

Ši informacija skelbiama:
Pardavimo pajamų apskaičiavimas

Turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, taip pat turto rekonstravimo ir (ar) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Statybos įstatyme, išlaidos.

Sąvoka „daugiabučio namo atnaujinimas (modernizavimas)" apibrėžiama kaip statybos darbai, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas.

Pastato atnaujinimo (modernizavimo) metu rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai neatliekami, todėl namo atnaujinimo (modernizavimo) išlaidų dalis, tenkanti buto savininkui, negali būti priskiriama jo įsigijimo kainai.

Teisės aktai

Registracijos numeris KM1101

Ši informacija skelbiama:
Pardavimo pajamų apskaičiavimas

Iš turto pardavimo pajamų gali būti atimami tik privalomi, teisės aktuose nustatyti mokėjimai, susiję su turto įsigijimu / pardavimu.

Lizingo sutarties administravimo mokestis nelaikomas privalomu mokėjimu, todėl negali būti atimamas iš automobilio pardavimo pajamų.

Gyventojas, norėdamas įregistruoti automobilį, privalo sumokėti civilinio draudimo įmoką, taip pat sumokėti už techninę automobilio apžiūrą. Nors išlaidos, patirtos sumokėjus civilinį draudimą ir už techninę automobilio apžiūrą, yra privalomos, tačiau jų mokėjimas susijęs su automobilio eksploatacija, o ne su įsigijimu.

Kai gyventojas įsigyja automobilį užsienyje, jo sumokėtą muito mokestį galima įtraukti į automobilio įsigijimo išlaidas.

Teisės aktai

Registracijos numeris KM1104

Ši informacija skelbiama:
Pardavimo pajamų apskaičiavimas

Kai paskola grąžinama ne pinigais, o turtu, laikoma, kad įvyko turto perleidimo nuosavybėn sandoris ir pajamos, gautos iš tokio sandorio (t.y. padengtos skolos suma), apmokestinamos, kaip turto pardavimo pajamos.

Pavyzdys

 

Gyventojas pagal paskolos sutartį yra pasiskolinęs 80 000 Eur. Pagal  sutartį, apskaičiuota 1 000 Eur palūkanų suma. Pagal skolos padengimo sutartį kaip užmokestį už piniginę skolą kreditoriaus nuosavybėn skolininkas perduoda butą, kurio tikroji rinkos kaina 90 000 Eur. Skolininko gautomis pajamomis iš turto (buto) perleidimo laikoma pajamų suma, lygi padengtos skolos sumai, įskaitant turtu padengtas palūkanas (81 000 Eur).

 

Tuo atveju, jeigu kreditorius sumokėtų skolininkui skirtumą tarp jo nuosavybėn perduodamo turto kainos ir skolos sumos (9 000 Eur = 90 000 – 81 000), skolininko gautomis turto perleidimo pajamomis būtų laikoma padengtos skolos suma (įskaitant palūkanas) ir kreditoriaus jam išmokėta suma, iš viso 90 000  Eur (81 000 + 9 000).

 

Teisės aktai