2021 metais

Registracijos numeris (18.18-31-1E) RM-57343

Informuojame, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1K-337[1] buvo pakeistos Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 „Dėl Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“.

Pakeistas Taisyklių 18 punktas ir nustatyta, jog Taisyklių 17.1 papunktyje nurodytas dokumentas, kurio formą nustato Lietuvos notarų rūmų prezidiumas, suderinęs su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, yra naudojamas grynųjų pinigų priėmimui įforminti. Paminėtina, jog pagal šiuo metu galiojančią Taisyklių 18 punkto redakciją, Taisyklių 17.1 papunktyje nurodyto dokumento, t. y. grynųjų pinigų priėmimo kvito, formą nustato tik Lietuvos notarų rūmų prezidiumas.

Be to, Taisyklių 20 punktas pripažintas netekusiu galios, t. y. panaikinta nuostata, jog notaras gali neišduoti Taisyklių 17.1 ir 17.2 papunkčiuose nurodytų dokumentų, jeigu paslaugų gavėjas nepageidauja. Taigi, įsigaliojus minėto Taisyklių punkto pakeitimui, notaras paslaugos gavėjui grynųjų pinigų priėmimo kvitą / sąskaitą faktūrą privalės išduoti visais atvejais.

Šie Taisyklių pakeitimai įsigalioja nuo 2021 m. sausio 1 d.

 

 

 

 

 

 

 

 

Registracijos numeris KM2752

Informuojame, kad nuo 2021 m. sausio 1 d., įsigaliojus nutarimui[1], nuo 7 iki 20 hektarų didinamas žemės ūkio plotas, kai gali būti taikoma  kompensacinio PVM tarifo ūkininkams schema. Nuo minėtos datos kompensacinio PVM tarifo ūkininkams schema gali būti taikoma asmenims, kurių registruotas ūkininko ūkio žemės plotas arba suteiktas asmeniniam ūkiui žemės plotas neviršija 20 hektarų. Ši schema taikoma ir tuo atveju, kai žemės plotas yra 20 hektarų.

Registracijos numeris KM2728

Informuojame, kad VMI prie FM įsakymu Nr. VA-72[1] nauja redakcija išdėstėme VMI prie FM įsakymą Nr. VA-57[2], suteikdami galimybę ne tik bankams ir kitoms kredito įstaigoms, bet ir kitoms finansų įstaigoms, kaip jos suprantamos pagal finansų įstaigų įstatymą[3] už per kalendorinius metus suteiktas PVMĮ[4] 28 straipsnyje nurodytas PVM neapmokestinamas paslaugas išrašyti vieną bendrą PVM[5] sąskaitą faktūrą. Todėl vietoje sąvokos „bankai ir kitos kredito įstaigos“ VMI prie FM įsakyme Nr. VA-72 įrašėme sąvoką „finansų įstaigos, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymą“.

VMI prie FM įsakymo Nr. VA-72 nuostatos bus taikomos, PVM sąskaita faktūra įforminant PVM neapmokestinamų finansinių paslaugų teikimą, įvykusį nuo 2021 m. sausio 1 dienos.

 

Registracijos numeris KM2720

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nuostatomis, nuo 2021 m. kovo 1 d. keičiasi cigaretėms, cigarams ir cigarilėms, rūkomajam tabakui bei neapdorotam tabakui taikomi akcizų tarifai:

Apmokestinamasis produktas	Taikomas tarifas iki 2021 m. vasario 28 d.	Taikomas tarifas nuo 2021 m. kovo 1 d.
Cigaretės	1) specifinis elementas – 65,7 euro už 1 000 cigarečių; 2) vertybinis elementas – 25 procentai. Tačiau kombinuotasis tarifas (t. y. specifinio ir vertybinio elementų suma) turi būti ne mažesnis kaip 108,5 euro už 1 000 cigarečių.	1) specifinis elementas – 69,4 euro už 1 000 cigarečių; 2) vertybinis elementas – 25 procentai. Tačiau kombinuotasis tarifas (t. y. specifinio ir vertybinio elementų suma) turi būti ne mažesnis kaip 115,5 euro už 1 000 cigarečių.
Cigarai ir cigarilės	48 eurų už kilogramą produkto akcizų tarifas.	55 eurų už kilogramą produkto akcizų tarifas.
Rūkomasis tabakas	78,5 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas.	90 eurų už kilogramą produkto akcizų tarifas.
Neapdorotas tabakas	78,5 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas.	90 eurų už kilogramą neapdoroto tabako akcizų tarifas.

Registracijos numeris KM2719

Nuo 2021 m. sausio 1 dienos atsisakoma šiuo metu Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau − PVMĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų (pvz., sąlyginės permokos grąžinimo dėl 0 proc. PVM tarifu apmokestinamų prekių tiekimo (paslaugų teikimo) ir kt.), taikomų už atitinkamą mokestinį laikotarpį susidariusiai ir grąžinamai PVM skirtumo sumai. Už atitinkamą mokestinį laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. susidaręs PVM skirtumas bus grąžinamas bendra Mokesčių administravimo įstatyme (toliau − MAĮ) nustatyta tvarka, t. y. iš pradžių susidaręs PVM skirtumas įskaitomas mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti, tada likusi suma bendruoju atveju PVM mokėtojo prašymu grąžinama per 30 dienų po rašytinio prašymo ar trūkstamų dokumentų gavimo dienos.

Apribojimai grąžinant susidariusį PVM skirtumą bus taikomi PVM mokėtojams, neatitinkantiems MAĮ 40¹ straipsnyje nustatytų minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, t. y. tokiems PVM mokėtojams neįskaityta (negrąžinta) už mokestinį laikotarpį susidariusi PVM skirtumo suma būtų grąžinama ne anksčiau nei praėjus 6 mėnesiams nuo permokos susidarymo.

Taip pat atsisakoma prievolės, nustatytos fiziniams asmenims, pateikti duomenis apie sandorius, susijusius su naujų transporto priemonių įsigijimu, jei tokius duomenis centrinis mokesčio administratorius gali gauti iš valstybės registrų ar kitų valstybės informacinių sistemų (PVMĮ 92 straipsnio 8 dalis).

Nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigalios pakeitimai susiję su e-prekybos paketu (pvz., nebeliks importo PVM lengvatos smulkioms siuntoms, atsiras nuotolinė prekyba iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis, keisis nuotolinės prekybos ES viduje sąlygos ir kt.).

Informacinis pranešimas pateiktas 2020-07-07 rašte Nr. (18.2-31-2 E) RM-38712.

Registracijos numeris KM2663

DĖL 2021 M. MINIMALIOSIOS MĖNESINĖS ALGOS DYDŽIO

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikslina 2020-10-16 rašto Nr. (18.18-31-1E) RM-54107 nuostatas dėl mėnesio NPD[1] ir metinio NPD taikymo ir visą paaiškinimą išdėsto taip:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1114 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2021 m. MMA[2] — 642 Eur (2020 m. MMA — 607 Eur) ir MVA[3] — 3,93 Eur (2020 m. MVA - 3,72 Eur).

Tokie MMA ir MVA dydžiai numatyti 2021 m., jeigu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atnaujintą Lietuvos ekonominės raidos scenarijų, šio teisės akto nuostatos nebus pakeistos.

I. Pakeisti MMA ir MVA dydžiai aktualūs apskaičiuojant pagal GPMĮ[4] 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamus komandiruočių į užsienį dienpinigius, kurių dydžius reglamentuoja Nutarimu Nr. 99[5] patvirtintos Taisyklės[6].

Pajamų mokesčiu neapmokestinamų dienpinigių apskaičiavimas siejamas su darbuotojui nustatytu DU[7] (VTA[8]) bei dydžiais — MMA (MVA) x iš koeficiento 1,65.

Taigi nuo 2021 m. sausio 1 d. pajamų mokesčiu neapmokestinama:

1. Visa Taisyklėse komandiruotėms į užsienį nustatyto dydžio dienpinigių suma, jeigu:

— darbuotojo DU lygus arba didesnis už 1059,30 Eur (MMA (642 Eur) x iš koeficiento 1,65; iki pakeitimo — 1001,55 Eur) arba

— darbuotojui taikomas VTA lygus arba didesnis už 6,485 Eur (MVA(3,93) x iš koeficiento 1,65;  iki pakeitimo — 6,138 Eur).

2. Tuo atveju, kai darbuotojui nustatytas DU arba VTA mažesnis už aukščiau nurodytus dydžius, pajamų mokesčiu neapmokestinami Taisyklėse komandiruotėms į užsienį nustatyto dydžio dienpinigiai, kurių bendra suma per mėnesį yra lygi arba mažesnė nei 50 procentų darbuotojui nustatyto DU (DU, apskaičiuoto taikant VTA).

Dienpinigių suma, kuri viršys 50 procentų DU — apmokestinama kaip su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos.

Plačiau GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymas paaiškintas šio įstatymo apibendrintame paaiškinime (komentare), kurį galima rasti VMI interneto svetainėje www.vmi.lt.

2. MMA yra mėnesio NPD ir metinio NPD formulių sudedamoji dalis, todėl, pasikeitus MMA, 2021 m. keisis ir NPD apskaičiavimo tvarka.

Maksimalus 400 Eur mėnesio NPD 2021 m. numatytas gyventojams, kurių mėnesio su darbo santykiais susijusios pajamos[9] neviršys 1 MMA — 642 Eur (2020 m. — 607 Eur).

Kitiems gyventojams (išskyrus riboto darbingumo asmenis, kuriems nustatyti 600 Eur ir 645 Eur NPD), kurių mėnesio su darbo santykiais susijusios pajamos bus didesnės nei 642 Eur, 2021 m. mokestiniu laikotarpiu taikytiną mėnesio NPD numatyta apskaičiuoti pagal formulę:

Riba, iki kurios taikomas NPD, nuo 2 712,26 Eur (2020 m.) padidėja iki 2 864,22 Eur (2021 m.).

Metinio NPD formulė 2021 m.:

Maksimalus 4 800 Eur metinis NPD 2021 m. mokestiniu laikotarpiu numatytas gyventojams, kurių GMP neviršys 12 MMA — 7 704 Eur (642 Eur x 12 mėn.) sumos.

Gyventojams, kurių 2021 m. mokestinio laikotarpio GMP bus 34 370,67 Eur (2020 m. —32 547,16 Eur) ar didesnės, metinis NPD nebus taikomas.

Tokia mėnesio NPD ir metinio NPD apskaičiavimo tvarka bus taikoma 2021 m., jeigu MMA, mėnesio NPD ir metinio NPD sumas nustatančios teisės aktų nuostatos išliks nepakeistos.

 

Registracijos numeris KM2662

„Informuojame, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo redakcija. Nuo 2021 m. mokestinio laikotarpio įsigaliosiantys pakeitimai yra aktualūs šį mokestį mokantiems subjektams. Su įsigaliosiančiais pakeitimais galima susipažinti čia.

Registracijos numeris KM2661

2021 metais

Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymą XIII-3213 (TAR, 2020-07-03, Nr. 15010), kuriuo nustatoma pelno mokesčio lengvata investuotojams, įgyvendinantiems stambų projektą pagal stambaus projekto investicijų sutartį.

Įstatymo kontekste stambus projektas suprantamas kaip duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos arba apdirbamosios gamybos investicijų projektas, dėl kurio įgyvendinimo yra sudaryta ir galioja stambaus projekto investicijų sutartis, kaip numatyta Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme. Stambaus projekto investicijų sutartis – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos ir investuotojo sudaryta investicijų sutartis, kurioje nustatomos sutarties šalių teisės ir pareigos, susijusios su stambaus projekto įgyvendinimu, ir kitos aktualios stambaus projekto investicijų sutarties sąlygos.

Lengvata taikoma pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma ir vidutinis darbuotojų skaičius buvo pasiekti, ne ilgiau negu 20 metų nuo stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos.

Pažymėtina, kad nustatyta lengvata taikoma tiek, kiek ji suderinama su Europos Sąjungos teisės aktais, kuriais reguliuojamas valstybės pagalbos teikimas, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta valstybės pagalbos teikimo ir priežiūros tvarka.

Pagal PMĮ 58 straipsnį papildžiusią 16² dalį nuo 2021 m. sausio 1 d. juridinis asmuo nemoka pelno mokesčio nuo pajamų, gautų įgyvendinant stambų projektą, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

- juridinis asmuo įgyvendina stambų projektą pagal galiojančią stambaus projekto investicijų sutartį;

- vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui Lietuvos Respublikoje įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 150 (Vilniuje ar Vilniaus rajone, – ne mažesnis kaip 200);

- privačios kapitalo investicijos į stambų projektą Lietuvos Respublikoje pasiekė ne mažesnę kaip 20 milijonų eurų sumą (Vilniuje ar Vilniaus rajone, – ne mažesnę kaip 30 milijonų eurų sumą);

- juridinis asmuo nesinaudoja šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose arba 16³ dalyje nustatyta pelno mokesčio lengvata;

  - ne mažiau kaip 75 procentai atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų sudaro pajamos iš duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos arba pajamos iš apdirbamosios gamybos;

- turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą juridinio asmens privačių kapitalo investicijų dydį.

Jeigu kapitalo investicijos į stambų projektą pasiekė ne mažesnę kaip 100 milijonų eurų sumą, nustatyta pelno mokesčio lengvata juridiniam asmeniui, įgyvendinančiam stambų projektą pagal galiojančią stambaus projekto investicijų sutartį, taikoma gavus Europos Komisijos pritarimą dėl lengvatos skyrimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas, bet ne anksčiau kaip 2021 m. sausio 1 d.

Tokiu atveju taikoma Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo 58 straipsnio 16³ dalis.

Pagal PMĮ 58 str. 16³ dalį, gavus Europos Komisijos pritarimą, bet ne anksčiau kaip 2021 m. sausio 1 d., juridinis asmuo nemoka pelno mokesčio nuo pajamų, gautų įgyvendinant stambų projektą, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

- juridinis asmuo įgyvendina stambų projektą pagal galiojančią stambaus projekto investicijų sutartį;

- vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui įgyvendinti Lietuvos Respublikoje, skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 200;

- privačios kapitalo investicijos į stambų projektą Lietuvos Respublikoje pasiekė ne mažesnę kaip 100 milijonų eurų sumą;

- juridinis asmuo nesinaudoja šio straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose arba 16² dalyje nustatyta pelno mokesčio lengvata;

- ne mažiau kaip 75 procentai atitinkamo mokestinio laikotarpio juridinio asmens pajamų sudaro pajamos iš duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos arba pajamos iš apdirbamosios gamybos;

- turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą juridinio asmens privačių kapitalo investicijų į stambų projektą dydį.

Atkreiptinas dėmesys, kad šioje dalyje nustatyta lengvata taikoma tiek, kiek ji suderinama su Europos Sąjungos teisės aktais, kuriais reguliuojamas valstybės pagalbos teikimas, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta valstybės pagalbos teikimo ir priežiūros tvarka ir Europos Komisijos išduoto leidimo teikti valstybės pagalbą sąlygomis.

Minėta pelno mokesčio lengvata taikoma pagal iki 2025 m. gruodžio 31 d. sudarytas stambių projektų investicijų sutartis.