Apmokestinamoji vertė (15-17 str.)
Apmokestinamoji vertė (15-17 str.)
Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas, arba jo vardu trečiasis asmuo. Kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atlyginama kitomis prekėmis ir / ar paslaugomis, apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, yra atlygis, kuris būtų gautas, jeigu jis būtų gautas pinigais.
Kokios išlaidos įtraukiamos, o kokios – neįtraukiamos į prekių / paslaugų apmokestinamąją vertę?
Registracijos numeris KM0122
Į prekių / paslaugų apmokestinamąją vertę visais atvejais įtraukiama:
-
visi mokesčiai (pvz., muitai, akcizai ar pan.) ir rinkliavos (pvz., valstybės rinkliavos už įvairių licencijų, leidimų išdavimą), išskyrus patį PVM;
-
su prekės tiekimu ar paslaugos teikimu susijusių ir pirkėjui tenkančių išlaidų (tokių kaip, pakavimo, transportavimo, draudimo ir kitos su prekių tiekimu ar paslaugų teikimu susijusios paslaugos) vertė. Sprendžiant, kokias kitas su prekės tiekimu ar paslaugos teikimu susijusias papildomas paslaugas reikia įtraukti į pagrindinio sandorio apmokestinamąją vertę, kiekvienas atvejis turi būti nagrinėjamas atskirai ir turi būti atsižvelgiama į pirkėjo tikslus ir kitas aplinkybes. Jeigu teikiama paslauga neturi atskiro savarankiško tikslo, tačiau padaro pagrindinę paslaugą patrauklesnę vartotojui, o į keletą suteiktų paslaugų išskaidoma dirbtinai, laikoma, kad buvo suteikta viena paslauga ir į jos apmokestinamąją vertę įtraukiama tokių išskaidytų papildomų paslaugų vertė. Tuo atveju, jeigu papildoma paslauga turi atskirą savarankišką tikslą, o klientui yra galimybė pasirinkti gauti tik pagrindinę paslaugą, ar pagrindinę ir papildomas paslaugas už papildomą atlygį, tai tokios paslaugos gali būti laikomos savarankiškomis paslaugomis ir į pagrindinio sandorio apmokestinamąją vertę gali būti neįtraukiamos;
-
bet kokios subsidijos ar dotacijos, turinčios įtakos galutinei prekės arba paslaugos kainai. Šios sumos pridedamos prie pirkėjo mokėtino atlygio be PVM, t. y. PVM apskaičiuojamas taikant atitinkamą PVM tarifą tiek mokėtinai, tiek subsidijos sumai.
Subsidija ar dotacija laikoma turinčia įtakos galutinei prekės (paslaugos) kainai, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
-
ji mokama pardavėjui; ir
-
ją moka trečioji šalis; ir
-
ši suma sudaro atlygį už prekę (paslaugą) ar jo dalį.
Kai subsidijų (dotacijų) mokėjimas nėra susijęs su prekių tiekimu ar paslaugų teikimu (pvz., parama nelaimės atveju, išmokos išlaidų kompensavimui ar pan.), tai tokios išmokos nepridedamos prie prekių ar paslaugų apmokestinamosios vertės, nes šiuo atveju prekių tiekimo ar paslaugų teikimo nėra.
Į prekių / paslaugų apmokestinamąją vertę neįtraukiamos:
-
įvairios nuolaidos, suteikiamos prekės tiekimo ar paslaugos teikimo metu;
-
sumos, kurias pardavėjas gauna kaip kompensaciją išlaidoms, patirtoms atliekant įvairius mokėjimus tretiesiems asmenims pirkėjo vardu, jo naudai ir jo sąskaita, padengti. Kompensacijos suma šiuo atveju privalo būti lygi pardavėjo faktiškai patirtoms šlaidoms atliekant tokius mokėjimus.
Pavyzdys
Muitinės tarpininkas už atstovaujamąjį asmenį sumokėjo importo mokesčius (1 000 Eur) už išleistas laisvai cirkuliuoti prekes. Už atstovavimo paslaugą muitinės tarpininkas klientui išrašo PVM sąskaitą faktūrą (100 Eur, plius PVM). Nors klientas muitinės tarpininkui kompensuoja jo patirtas išlaidas sumokant importo mokesčius už atstovaujamąjį asmenį (1 000 eurų), ši kompensacijos suma į muitinės tarpininko teikiamą atstovavimo paslaugą netraukiama.
|
Teises aktai
Kas sudaro šalies teritorijoje tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų PVM apmokestinamąją vertę?
Registracijos numeris KM0117
BENDROJI TAISYKLĖ:
Apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas arba jo vardu trečiasis asmuo. Atlygis - visa tai, kas pinigais ar bet kokia kita forma gauta arba gautina kaip atlyginimas už tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas iš pirkėjų ir / ar trečiosios šalies.
Daiktinių teisių į nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą (servituto, uzufrukto, užstatymo teisės ar ilgalaikės nuomos) nustatymo ar perdavimo atveju apmokestinamoji vertė yra atlygis, mokamas už šių teisių nustatymą ar perdavimą.
Tuo atveju, kai PVM apmokestinamos prekės negrąžinamai eksportuojamos, o jų tiekimas įvyksta vėliau, jau už ES ribų, tai tokių prekių apmokestinamoji vertė gali neatitikti šių prekių eksporto deklaracijoje nurodytos vertės (kadangi prie pirkėjo mokamo atlygio paprastai pridedamos ir papildomos išlaidos, pvz., sandėliavimo, gabenimo, draudimo ir pan., į kurias neatsižvelgta eksporto deklaracijoje, nes jos nėra žinomos ir į vertę neįtraukiamos).
KAI ATSISKAITOMA PREKĖMIS / PASLAUGOMIS:
Jeigu už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atlyginama kitomis prekėmis ir / ar paslaugomis, apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, yra atlygis, kuris būtų gautas, jeigu jis būtų gautas pinigais.
KAI PER KLAIDĄ NEBUVO APSKAIČIUOTAS PARDAVIMO PVM:
Kai PVM mokėtojas tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas laikė PVM neapmokestinamomis ar gautas pajamas nepagrįstai įvertino kaip ne PVM objektą ir neišrašė šių prekių ir paslaugų kreditinių PVM sąskaitų faktūrų, kuriose būtų nurodytas PVM tarifas ir PVM suma, laikoma, kad PVM mokėtojo už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas gautas (gautinas) atlygis yra su PVM. Tokiu atveju, nustatant apmokestinamąją vertę, turi būti išskaitoma mokėtina į biudžetą PVM suma, kuri apskaičiuojama taikant PVMĮ 92 str. nurodytą formulę:
Mokėtina PVM suma = atlygis x T/ (100 proc. + T)
T – šioms prekėms ir / ar paslaugoms PVMĮ nustatytas PVM tarifas, proc.
1 pavyzdys
Įmonė A įmonei B teikė paslaugas, kurias laikė nekilnojamojo turto nuomos paslaugomis ir dėl to šių paslaugų PVM neapmokestino. Įmonė A teikiamoms paslaugoms išrašė PVM sąskaitas faktūras 30 000 Eur.
Mokesčių administratoriui paaiškinus, kad įmonės A teikiamos paslaugos laikomos įrengimų, bet ne nekilnojamojo turto nuomos paslaugomis, įmonė A kreditinės PVM sąskaitos faktūros, kurioje būtų patikslintas suteiktos paslaugos PVM tarifas ir PVM suma, neišrašė. Tokiu atveju laikoma, kad sąskaitoje nurodyta kaina yra su PVM ir iš šios sumos turi būti išskaičiuojamas PVM, kuris sudaro: 5 206,61 Eur (30 000 x 21 proc. / 100 proc. + 21 proc.).
|
Kai PVM mokėtojas tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms nepagrįstai pritaikė 0 proc. PVM tarifą, tai apskaičiuojant PVM, taikant standartinį ar lengvatinį tarifą, apmokestinamąja verte bus laikoma jau PVM mokėtojo nustatyta (ir PVM sąskaitoje faktūroje įrašyta) apmokestinamoji vertė, kuriai buvo pritaikytas 0 proc. PVM tarifas.
2 pavyzdys
Įmonė A įmonei B teikė vežimo paslaugas, kurias apmokestino 0 proc. PVM tarifu. Įmonė A teikiamoms paslaugoms išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodė, kad teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė yra 30 000 Eur bei nurodė 0 proc. PVM tarifą.
Paaiškėjo, kad įmonė A teikiamoms paslaugoms 0 proc. PVM tarifą pritaikė nepagrįstai, jos teikiamos paslaugos turėjo būti apmokestintos PVM, taikant standartinį PVM tarifą. Tokiu atveju apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti apskaičiuojamas PVM, yra 30 000 Eur.
|
Teises aktai
Kas sudaro pasigaminto ilgalaikio materialaus turto ir iš esmės pagerinto pastato PVM apmokestinamąją vertę?
Registracijos numeris KM0115
Ilgalaikio turto pasigaminimo atveju apmokestinamoji vertė yra ilgalaikio turto pasigaminimo savikaina (išskyrus patį PVM).
Pastato (statinio), naudojamo PVM mokėtojo ekonominėje veikloje, esminio pagerinimo atveju apmokestinamoji vertė yra šių darbų vertė (išskyrus patį PVM).
Kai esminį pagerinimą atlieka ne pastato savininkas ir šis esminis pagerinimas jo savininkui perduodamas ne iš karto užbaigus darbus, bet vėliau, iš esmės pagerinto pastato PVM apmokestinamąją vertę sudaro esminio pagerinimo darbų vertės dalis, atitinkanti metų skaičių, likusį iki PVMĮ nustatyto PVM atskaitos tikslinimo termino pabaigos.
Pavyzdys
Įmonė A iš įmonės B išsinuomotame pastate atliko esminio pagerinimo darbus už 200 000 Eur, kuriam atlikti įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM įtraukė į PVM atskaitą.
Įmonė A iš karto po pastato esminio pagerinimo atlikimo neperdavė įmonei B šių esminio pagerinimo darbų, kadangi pastaroji įmonė perimti pastato esminio pagerinimo nesutiko. Šiuo atveju įmonė A pagal PVMĮ 6 str. nuostatas apskaičiuoja atliktų esminio pagerinimo darbų pardavimo PVM (apmokestinamoji vertė 200 000 Eur, plius PVM).
Esminio pagerinimo darbų „likutį“ įmonė A įmonei B perdavė po 5 metų. Kadangi PVM atskaitos tikslinimo laikotarpis pastato esminio pagerinimo atveju yra 10 metų, įmonė A įmonei B turi perduoti esminio pagerinimo darbų vertę, atitinkančią 5 metus, dar likusius iki PVM atskaitos tikslinimo termino pabaigos, t. y. šiuo atveju įmonė B išrašo PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodoma perduodamų esminio pagerinimo darbų apmokestinamoji vertė sudarys pusę atliktų darbų vertės – 100 000 Eur.
|
Teises aktai
Registracijos numeris KM0113
Apmokestinamoji vertė tuo atveju, kai turtas perduodamas kaip juridinio asmens dalyvio turtinis įnašas, yra ta vertė, kokios vertės nuosavybės teisės objektas yra perduodamas, t. y. vertės, užfiksuotos atitinkamuose perdavimo dokumentuose (atsižvelgiant į tai, kad toks nuosavybės objekto perdavimo atvejis prilyginamas prekių tiekimui (paslaugų teikimui) už atlygį, apmokestinamąja verte laikytina ta vertė, kuriai ekvivalentišką atlygį būtų galima gauti perduodant šį nuosavybės objektą rinkoje). Tokia vertė perduodant turtinį įnašą paprastai nustatoma turto vertintojų.
1 pavyzdys
Įmonė A kaip turtinį įnašą įmonei B perduoda įrengimus, kurių pirkimo PVM įmonė A buvo įtraukusi į PVM atskaitą. Turto vertintojai nustatė, kad perduodamų įrengimų vertė sudaro 20 000 Eur. Šiuo atveju įmonės A kaip turtinis įnašas perduodami įrengimai yra PVM objektas ir šių įrengimų apmokestinamoji vertė, nuo kurios apskaičiuojamas PVM, sudarys 20 000 Eur.
|
Tuo tarpu apmokestinamoji vertė tuo atveju, kai nuosavybės teisės objektas perduodamas dėl juridinio asmens PVM mokėtojo pasibaigimo reorganizavimo būdu, yra ta nuosavybės teisės objekto vertės dalis, nuo kurios turėtų būti tikslinama PVM atskaita, t. y. yra vertė, nuo kurios PVM mokėtojas privalėtų atlikti PVM atskaitos tikslinimus tuo atveju, jeigu jis būtų ne reorganizuojamas, o tiesiog išsiregistruotų iš PVM mokėtojų.
2 pavyzdys
Įmonė A, PVM mokėtoja, ir įmonė B, taip pat PVM mokėtoja, reorganizuojamos prijungimo būdu – 2018 m. kovo 1 d. įmonė A baigia savo veiklą ir yra prijungiama prie įmonės B ir todėl visą savo turtą perduoda įmonei B. Įmonė A 2018 m. kovo 1 dienai turėjo krovininį automobilį, įsigytą 2014 m. spalio mėn. už 100 000 Eur (be PVM), kurio pirkimo PVM 21 000 Eur buvo įtrauktas į PVM atskaitą.
Šio turto perdavimas įmonei B yra laikomas prekių tiekimu už atlygį ir nuo jo apmokestinamosios vertės turi būti apskaičiuotas pardavimo PVM.
Jeigu įmonė A 2018 m. kovo 1 d. būtų išregistruojama iš PVM mokėtojų registro ne dėl nurodyto reorganizavimo, o dėl kitų priežasčių ir turėtų patikslinti aukščiau nurodyto, nepanaudoto PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, turto PVM atskaitą, tai patikslinta PVM atskaitos suma sudarytų krovininio automobilio įsigijimo sumos dalį, tenkančią laikotarpiui nuo įmonės A išsiregistravimo iš PVM mokėtojų momento iki PVM atskaitos tikslinimo laikotarpio pabaigos (krovininio automobilio pirkimo PVM atskaita tikslinama 5 metus, o įsigytas krovininis automobilis PVM apmokestinamoje veikloje buvo naudojamas 5 mėnesius. Tokiu atveju automobilio apmokestinamoji vertė, tenkanti 4 m. ir 7 mėn. laikotarpiui (arba 55 mėnesiams), sudaro 91 667 Eur [100 000 / (5 x 12) x 55]; tikslinama PVM suma 19 250,07 Eur (91 667 x 21 proc.).
Tokiu atveju įmonės A perduodamo įmonei B turto apmokestinamoji vertė, nuo kurios turėtų būti apskaičiuotas PVM, yra 91 667 Eur, o pardavimo PVM suma - 19 250,07 Eur.
|
Teises aktai
Kas sudaro jau ekonominėje veikloje naudotų prekių apmokestinamąją vertę, kurios verslo tikslais iš Lietuvos pervežamos į kitą ES valstybę narę?
Registracijos numeris KM0112
Ekonominėje veikloje naudotų prekių, kurios PVM mokėtojo verslo tikslais iš Lietuvos pervežamos į ES kitą valstybę narę, apmokestinamąją vertę sudaro to nuosavybės teisės objekto įsigijimo vertės dalis, apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kiek jo sunaudota apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje apmokestinimo momentu.
Šią nesunaudotą ekonominėje veikloje turto vertę galima nustatyti remiantis turto rinkos verte, kurią (kaip vieną iš galimybių) galima nustatyti ir remiantis finansinės apskaitos duomenimis (atsižvelgiant į likutinę vertę), tačiau tik tuo atveju, jeigu likutinė vertė atspindi tikrąją (realią) turto vertę. Jeigu likutinė turto vertė neatspindi realios turto vertės, gali būti vadovaujamasi ir kitais informacijos šaltiniais, jeigu jie patikimai atspindi turto vertę.
Pavyzdys
Lietuvos įmonė, PVM mokėtoja, už 30 000 Eur (kaina be PVM) įsigijo įrengimus. Lietuvos įmonė nusistatė, kad šių įrengimų nusidėvėjimo laikotarpis – 8 metai.
Po metų šiuos įrengimus įmonė A išvežė į savo padalinį Estijoje, kur numato juos naudoti gaminant prekes. Lietuvos įmonės padalinys Estijoje yra įsiregistravęs PVM mokėtoju. Lietuvos įmonė į Estiją pervežamiems įrengimams pritaikė 0 proc. PVM tarifą, remdamasi PVMĮ 49 str. nuostatomis.
Lietuvos įmonė įrengimus Lietuvoje savo apmokestinamoje veikloje naudojo 1 metus, o įsigijimo vertės dalis, tenkanti laikotarpiui, kurį įrengimai buvo naudojami apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje, sudaro 3 750 Eur (30 000 / 8). Šiuo atveju į Estiją pervežamų įrengimų apmokestinamoji vertė yra nepanaudota ekonominėje veikloje įrengimų vertė ir sudaro 26 250 Eur (30 000 – 3 750).
|
Teises aktai
Kaip apskaičiuojama PVM mokėtojų tiekiamų naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcinių ir antikvarinių daiktų marža?
Registracijos numeris KM0109
Tiekiamų naudotų prekių (įskaitant veikloje naudotą ilgalaikį turtą), meno kūrinių, kolekcinių ir antikvarinių daiktų apmokestinamoji vertė gali būti skaičiuojama nuo pardavėjo maržos, kuri apskaičiuojama kaip atlygio (išskyrus patį PVM), kurį pardavėjas gavo arba turi gauti už patiektą prekę atimant sumą (įskaitant PVM), kurią pardavėjas sumokėjo arba turi sumokėti savo tiekėjui šią prekę įsigydamas.
Tuo atveju, kai PVM mokėtojas, nuolat tiekiantis meno kūrinius, kolekcinius bei antikvarinius daiktus, pats juos importuoja, tai jis, perparduodamas minėtas prekes, privalo atimti už šias prekes apskaičiuotus importo muitus, importo mokesčius ir importo PVM sumas.
Teises aktai
Registracijos numeris KM0110
Aukciono organizatoriaus marža apskaičiuojama kaip viso iš prekės pirkėjo gauto ar gautino atlygio (įskaitant visus mokesčius ir rinkliavas, išskyrus patį PVM, su prekės tiekimu susijusias ir pirkėjui tenkančias išlaidas) ir aukciono vedėjo prekės pardavėjui sumokėtos ar mokėtinos sumos skirtumas.
Kelionės organizatoriaus marža apskaičiuojama kaip skirtumas tarp sumos (išskyrus patį PVM), kurią už kelionės organizatoriaus teikiamą paslaugą jam turi sumokėti galutinis vartotojas, ir sumos (įskaitant PVM), kurią kelionių organizatorius sumokėjo ar turi sumokėti tretiesiems asmenims už įsigytą iš jų paslaugą (jei parduodamas turizmo paslaugų rinkinys). Apskaičiuojant kelionės organizatoriaus maržą nereikia įtraukti paties kelionės organizatoriaus suteiktų paslaugų vertės. Skaičiuojant kelionės organizatoriaus maržą, neatsižvelgiama į tai, ar tos trečiųjų asmenų teikiamos paslaugos yra apmokestinamos PVM, ar ne.
Teises aktai
Kaip apskaičiuojama prekių apmokestinamoji vertė, kai prekės įsigyjamos iš kitos ES valstybės narės?
Registracijos numeris KM0111
Iš kitos ES valstybės narės įsigytų prekių apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti apskaičiuojamas įsigytų prekių pardavimo PVM, nustatoma laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir apskaičiuojant šalies teritorijoje tiekiamų prekių apmokestinamąją vertę.
Šių įsigytų prekių apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuojamas įsigytų prekių pardavimo PVM, sudaro atlygis (išskyrus kitos ES valstybės narės PVM mokėtojo apskaičiuotą PVM), kurį prekių pirkėjas už įsigyjamas prekes turi sumokėti prekių tiekėjui arba jo vardu trečiajam asmeniui už jo patiektas prekes. Reikia atkreipti dėmesį, kad į apmokestinamąją vertę visais atvejais įtraukiami visi mokesčiai ir rinkliavos (išskyrus patį PVM), su prekės tiekimu susijusių ir pirkėjui tenkančių išlaidų (tokių kaip pakavimo, transportavimo, draudimo ir kitų) vertė, taip pat subsidijos ar dotacijos, turinčios įtakos galutinei prekės kainai).
1 pavyzdys
Lietuvos įmonė, PVM mokėtoja, iš Estijos įmonės, PVM mokėtojos, įsigijo baldus už 3 000 Eur. Estijos įmonė, žinodama, kad turės prekių išgabenimą į kitą valstybę narę (t. y. Lietuvą) patvirtinančius dokumentus, šiam pardavimui pritaikė 0 proc. PVM tarifą.
Lietuvos įmonei baldus atgabena Estijos įmonė savo transportu, tačiau šių transportavimo paslaugų vertės į tiekiamų prekių kainą neįtraukia. Tačiau baldų pirkimo sutartyje numatyta, kad pardavėjo patirtas baldų transportavimo išlaidas (500 Eur) turi kompensuoti baldų pirkėjas. Tokiu atveju baldų įsigijimo kaina, nuo kurios Lietuvos įmonė turi skaičiuoti įsigytų prekių pardavimo PVM Lietuvoje, sudaro baldų pirkimo kaina ir pardavėjo patirtos, tačiau pirkėjo kompensuojamos baldų transportavimo išlaidos ir todėl sudaro 3 500 Eur (3 000 + 500).
|
Prekių įsivežimo į Lietuvą iš kitos ES valstybės verslo tikslais, kai šios įvežamos prekės buvo naudotos kitos ES valstybės narės apmokestinamojo asmens (prekės tiekėjo) ekonominėje veikloje, šių prekių apmokestinamoji vertė yra lygi tų prekių įsigijimo vertės daliai, apskaičiuotai atsižvelgiant į tai, kiek prekių yra sunaudota apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje apmokestinimo momentu.
2 pavyzdys
Latvijos įmonė, PVM mokėtoja, Lietuvoje turinti padalinį, Lietuvoje įsiregistruoja PVM mokėtoja. Latvijos įmonė į savo padalinį Lietuvoje įsiveža savo veikloje naudotą gamybinę įrangą ir šiai įrangai išrašo PVM sąskaitą faktūrą (dėl prekių pervežimo iš Latvijos į Lietuvą verslo tikslais).
Minėtą įrangą Latvijos įmonė buvo įsigijusi už 50 000 Eur (kaina be PVM) ir savo veikloje naudojo 2 metus. Tarkime, į Lietuvą persivežtos įrangos nepanaudota Latvijos įmonės ekonominėje veikloje vertė apmokestinimo momentu, t. y. PVM sąskaitos išrašymo dieną, sudaro 30 000 Eur. Ši vertė laikoma įsivežtos įrangos apmokestinamąja verte, nuo kurios apskaičiuojamas pardavimo PVM Lietuvoje.
|
Kai iš kitos ES valstybės narės Lietuvoje įsigyjamos prekės, kurios toje kitoje ES valstybėje buvo apmokestintos 0 proc. PVM tarifu arba neapmokestintos PVM, suteikiant teisę į PVM atskaitą (pagal Lietuvos PVMĮ taikomas 0 proc. PVM tarifas) dėl to, kad toje šalyje prekės buvo:
-
patiektos laikinai saugoti muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose;
-
įvežtos į laisvąją zoną arba padedamos į laisvąjį sandėlį;
-
joms buvo įforminta muitinio sandėliavimo, muitinės prižiūrimo perdirbimo ar laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais muitinės procedūra;
-
patiektos į PVM lengvatų sandėlį;
-
joms taikoma laikinojo įvežimo visiškai atleidžiant nuo importo muitų, išorinio tranzito muitinės procedūra ar vidinio tranzito procedūra;
ir toje ES valstybėje narėje šių aplinkybių taikymas buvo nutrauktas, o prekės buvo išgabentos į Lietuvą, tai tokių prekių įsigijimas Lietuvoje yra PVM objektas. Šiuo atveju į prekių apmokestinamąją vertę įtraukiama ir paslaugų (tokių kaip atstovavimo, prekių tvarkymo, pakavimo ir pan.), kurios buvo suteiktos ES valstybėje narėje tuo metu, kai prekėms buvo taikomos minėtos aplinkybės, ir kurios toje valstybėje narėje buvo neapmokestinamos ar apmokestintos 0 proc. PVM tarifu, vertė (jei šių paslaugų vertė nebuvo įtraukta į prekių apmokestinamąją vertę).
Teises aktai
Kas sudaro privatiems poreikiams tiekiamų prekių ir / ar suteiktų paslaugų apmokestinamąją vertę?
Registracijos numeris KM0118
Kai prekė suvartojama privatiems poreikiams tenkinti, tai tokių prekių apmokestinamoji vertė yra šių prekių įsigijimo vertė, t. y. pirkimo kaina (išskyrus patį PVM) arba pasigaminimo savikaina (išskyrus patį PVM).
Kai saviems poreikiams sunaudotas nuosavybės teisės objektas arba į kitą ES valstybę narę pervežtos prekės buvo naudoti apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje, tai tokio objekto (prekių) apmokestinamoji vertė lygi to nuosavybės teisės objekto įsigijimo vertės daliai, apskaičiuotai atsižvelgiant į tai, kiek jo sunaudota apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje apmokestinimo momentu. Šią nesunaudotą ekonominėje veikloje turto vertę galima nustatyti remiantis turto rinkos verte, kurią (kaip vieną iš galimybių) galima nustatyti ir remiantis finansinės apskaitos duomenimis (atsižvelgiant į likutinę vertę), tačiau tik tuo atveju, jeigu likutinė vertė atspindi tikrąją (realią) turto vertę. Jeigu likutinė turto vertė neatspindi realios turto vertės, gali būti vadovaujamasi ir kitais informacijos šaltiniais, jeigu jie patikimai atspindi turto vertę.
Paslaugų teikimo privatiems poreikiams tenkinti atveju suteiktų paslaugų apmokestinamoji vertė yra PVM mokėtojo išlaidos (išskyrus patį PVM), patirtos suteikus nuosavybės teisės objektą naudotis (jeigu PVM mokėtojas tokias išlaidas patyrė). Jeigu suteiktas naudotis nuosavybės teisės objektas yra PVM mokėtojo ilgalaikis turtas, tai PVM mokėtojo patirtoms išlaidoms priskiriama to turto nusidėvėjimo suma, kuri, vadovaujantis pelno (pajamų) apmokestinimą reglamentuojančiais teisės aktais, būtų apskaičiuota per tą laikotarpį, kurį turtas buvo suteiktas naudotis PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti.
Pavyzdys
Įmonė A, PVM mokėtoja, viešajai įstaigai panaudos pagrindais perdavė naudotis autobusą, kuris yra įmonės A ilgalaikis turtas. Autobuso įsigijimo vertė - 30 000 Eurų ir 6 300 Eur pirkimo PVM (įtrauktas į PVM atskaitą), nusidėvėjimo laikotarpis – 5 metai, panaudos terminas – 1 metai, metinė draudimo įmokos suma – 600 Eur.
Kadangi įmonė A autobuso pirkimo PVM buvo įtraukusi į PVM atskaitą, tai panaudos būdu perdavus naudoti autobusą viešajai įstaigai, laikoma, kad įmonė A suteikė paslaugas privatiems poreikiams tenkinti.
Šiuo atveju paslaugų suvartojimo privatiems poreikiams tenkinti apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti apskaičiuojamas pardavimo PVM, yra draudimo išlaidos (600 Eur) ir nusidėvėjimo suma, kuri būtų apskaičiuota per tą laikotarpį, t. y. per metus, kada turtas buvo atiduotas naudotis panaudos būdu (6 000 Eur = 30 000 / 5), ir sudaro 6 600 Eur.
|
Teises aktai
Registracijos numeris KM0126
Kai sandoris dėl prekių tiekimo (paslaugų teikimo) susideda iš kelių elementų, turi būti įvertinama, ar PVM tikslais toks sandoris turi būti laikomas vienu ar keliais atskirais sandoriais. Sprendžiant, kokias kitas su prekės tiekimu susijusias papildomas paslaugas reikia įtraukti į pagrindinio sandorio apmokestinamąją vertę, kiekvienas atvejis turi būti nagrinėjamas atskirai ir turi būti atsižvelgiama į pirkėjo tikslus ir kitas aplinkybes.
Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika (pvz., sprendimai bylose C-349/96, C-41/04 ir kt.), laikoma, jog įvyko vienos prekės tiekimas (paslaugos teikimas), jei vienas ar keli elementai sudaro pagrindinį sandorį, o suteiktos papildomos paslaugos neturi savarankiško tikslo, o tik padaro tiekiamą prekę klientams patrauklesnę, t. y. papildoma paslauga klientams yra ne tikslas, o priemonė geriausiomis sąlygomis naudotis tiekėjo tiekiama preke.
Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, klausime nurodytu atveju pagrindinis sandoris yra transporto priemonės stebėjimo sistemos tiekimas, todėl papildomos paslaugos – šios sistemos montavimo darbai turi būti įtraukti į tiekiamos prekės (transporto stebėjimo sistemos) apmokestinamąją vertę. Kadangi transporto priemonės stebėjimo sistemų tiekimas įvyko Lietuvoje, tai šis tiekimas yra Lietuvos PVM objektas, kuris apmokestinamas PVM, taikant standartinį PVM tarifą, kadangi šios Lietuvoje patiektos Rusijos įmonei prekės (transporto priemonės stebėjimo sistemos) kaip tokios (atskirai) nebus išgabentos už ES teritorijos ribų nei prekių tiekėjo, nei jų pirkėjo.
Teises aktai
Kaip apskaičiuojama importuojamų prekių PVM apmokestinamoji vertė?
Registracijos numeris KM0127
Importuojamų prekių apmokestinamoji vertė, nuo kurios skaičiuojamas importo PVM, apskaičiuojama prie šių prekių muitinės vertės, kuri nustatoma pagal Muitinės kodekso ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, papildomai pridedant šias sumas:
-
už šias prekes sumokėtus arba sumokėtinus ne ES teritorijoje ar ne Lietuvoje nustatytus muitus, mokesčius ir kitas įmokas, taip pat ES už šias prekes nustatytus importo muitus, ES teritorijoje ar Lietuvoje nustatytus mokesčius ir kitas įmokas (išskyrus patį PVM);
-
prekių vežimo, taip pat papildomų vežimo paslaugų bei draudimo vertę, taip pat sumokėtus ar sumokėtinus komisinius už atstovavimą ir prekių pakavimo vertę, jeigu visos nurodytosios išlaidos susijusios su prekių atgabenimu į pirmąją paskirties vietą šalies teritorijoje;
-
paslaugų, susijusių su importuojamų prekių gabenimu iš pirmosios paskirties vietos į kitą paskirties vietą ES teritorijoje, jeigu ši vieta yra žinoma apmokestinimo momentu, vertę.
Teises aktai
Kaip nustatoma prekių apmokestinamoji vertė, kurios reimportuojamos į Lietuvą po laikino jų išvežimo perdirbti (remontuoti) ar pan.?
Registracijos numeris KM0131
Kai už ES teritorijos ribų prekės išvežamos, kad su jomis būtų atliktos perdirbimo operacijos, ir joms įforminama laikinojo išvežimo perdirbti procedūra, tai prekių grąžinimo atgal į ES teritoriją veiksmai laikomi prekių reimportu.
Šiuo atveju į ES teritoriją reimportuotų po laikino išvežimo perdirbti prekių muitine verte laikoma pinigų suma, sumokėta už perdirbimo (remonto, jeigu ne garantinis) paslaugas, su sąlyga, kad ši suma yra leidimo laikinam išvežimui perdirbti turėtojo atlygis ir jo dydžiui neturėjo įtakos jokie šio asmens ir perdirbimo operacijas atlikusio asmens tarpusavio ryšiai. Ši vertė, kurią atlygis (išskyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti paslaugų teikėjas, arba jo vardu trečiasis asmuo, ir bus už ES teritorijos ribų suteiktų atitinkamų paslaugų apmokestinamoji vertė.
Teises aktai
Kuriais atvejais pakuotės, kurioje įpakuota prekė, vertė traukiama į prekės apmokestinamąją vertę?
Registracijos numeris KM0125
Pakuotės, kurioje įpakuota tiekiama prekė (butelių, dėžių, konteinerių ar kitos prekėms laikyti minimaliai būtinos pakuotės), vertė į tiekiamos prekės apmokestinamąją vertę neįskaitoma tik tuo atveju, jeigu yra pardavėjo ir pirkėjo susitarimas pakuotę grąžinti pardavėjui. Tokio susitarimo turėti nereikia, kai pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas prekių gamintojai ir importuotojai, taip pat pakuočių platintojai bei pardavėjai privalo už pakuotes imti nustatyto dydžio užstatą (pinigų sumą), t. y., kai privalo taikyti užstato sistemą.
Tačiau kai tokia pakuotė negrąžinama per 12 mėn., pardavėjo apskaičiuota apmokestinamoji prekių vertė turi būti padidinta tiek, kokia yra negrąžintos pakuotės vertė.
Jeigu pakuotė grąžinama mažesnės vertės negu susitarime nurodyta vertė, kurios ji buvo perduota, pardavėjo apskaičiuota apmokestinamoji vertė turi būti padidinta tiek, koks yra pakuotės verčių skirtumas. Kai susitarimo dėl pakuotės grąžinimo nėra, pakuotės vertė įskaitoma į apmokestinamąją tiekiamos prekės vertę.
Jeigu pakuotė, kurios vertė buvo įskaityta į apmokestinamąją tiekiamos prekės vertę, vėliau grąžinama, o pakuotę grąžinančiam asmeniui grąžinama arba priklauso grąžinti pakuotės vertę atitinkančią sumą, apmokestinamoji prekės vertė mažinama tiek, kokia yra grąžintos pakuotės vertė.
Teises aktai
Kokios rūšies pakuotei taikoma vienkartinės pakuotės užstato sistema?
Registracijos numeris KM0108
Nuo 2016-02-01 pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11 str. nuostatas, gamintojai ir importuotojai, tiekiantys Lietuvos vidaus rinkai alų, alaus kokteilius, sidrą, kriaušių sidrą, vaisių vyną, vaisių vyno kokteilius, vaisių vyno gėrimus, kitus fermentuotus gėrimus, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus (gaiviuosius gėrimus, stalo vandenį, girą), natūralų mineralinį vandenį, šaltinio vandenį, fasuotą geriamąjį vandenį, sultis, nektarą, supakuotus į stiklinę, plastikinę, metalinę prekinę vienkartinę pakuotę, kurios talpa didesnė negu viena dešimtoji litro, bet mažesnė negu trys litrai, privalo taikyti vienkartinės pakuotės užstato sistemą.
Supaprastinta vienkartinės pakuotės ir jos užstato judėjimo schema:
-
gamintojai ir / ar importuotojai tiekia prekybos įmonėms prekes, įpakuotas į vienkartinę pakuotę, kuriai taikoma užstato sistema;
-
prekybos įmonės gamintojui ir / ar importuotojui sumoka už vienkartinę pakuotę nustatytą užstatą;
-
paimtą užstatą gamintojai ir importuotojai perveda užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui (Administratorius);
-
prekybos įmonės, tiekdamos vienkartinėje pakuotėje įpakuotas prekes vartotojams, šių prekių pardavimo dokumente kartu su kaina atskirai nurodo šiai pakuotei nustatytą užstatą;
-
vartotojai sumoka prekybos įmonei prekių pardavimo dokumente nurodytą kainą už prekę ir užstatą už vienkartinę pakuotę;
-
vartotojai grąžina vienkartinės pakuotės atliekas prekybos įmonėms (pvz., per prekybos įmonėse įrengtus taromatus);
-
prekybos įmonės vartotojams grąžina jų sumokėtą užstatą už vienkartinės pakuotės atliekas;
-
prekybos įmonės iš vartotojų priimtas vienkartinės pakuotės atliekas perduoda Administratoriui;
-
Administratorius prekybos įmonėms grąžina jų sumokėtą užstatą už vienkartinę pakuotę;
-
Administratorius sugrąžintas vienkartinės pakuotės atliekas surūšiuoja ir parduoda atliekų perdirbimo įmonėms;
-
atliekų perdirbimo įmonės Administratoriui sumoka atlygį už jo patiektas vienkartinės pakuotės atliekas.
Ši vienkartinės pakuotės užstato sistema taikoma pakuotei, kuri yra pažymėta pakuotės gamintoją ar importuotoją identifikuojančiu brūkšniniu kodu.
Teises aktai
Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Būtinieji slapukai įdiegiami automatiškai ir jiems nėra reikalingas Jūsų sutikimas. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos Slapukų politika; Privatumo politika.
Naudojami sklandžiam svetainės veikimui ir įgalina pagrindines svetainės funkcijas. Be šių slapukų svetainė negali tinkamai veikti.
Renka statistinę informaciją apie svetainės naudojimą ir naudojami Jūsų naršymo patirties gerinimui.